Nr. 1S-123-185/2015

(S)

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                               2.5.17.; 2.5.19.   

                                      PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                      NUTARTIS

                                                          2015 m. balandžio 2 d.    

                                                                 Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutarties, kuria tenkintas K. A. prašymas sumažinti jam 2014-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę,

n u s t a t ė:

2015-02-12 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo K. A. prašymas sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, remiantis 2015-01-01 įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 190 str. pakeitimais dėl turto vertės išaiškinimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2015-02-23 nutartimi tenkino nuteistojo K. A. prašymą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. (2013-07-19), perkvalifikavo į BK 182 str. 3 d. ir už šią veiką nuteistajam paskyrė 30 parų areštą. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu  ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams šešiems mėnesiams. Vadovaudamasis BK 64 str. 1, 2 d., paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 2013-07-17 nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir K. A. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Skundu nuteistasis K. A. prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį ir sušvelninti bausmę. Nurodo, kad bausmė turėjo būti sušvelninta ir pagal BK 178 str. 1 d. Be to, sušvelninus bausmę pagal BK 182 str., turėjo keistis ir galutinė bausmė, nes jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į sukčiavimą, t. y. sukčiavimas buvo jo pagrindinė nusikalstama veika, o kiti jam inkriminuoti BK 214 str. ir 215 str. yra tik kaip pagrindinės nusikalstamos veikos sudėtinės dalys. Todėl pasikeitus pagrindinės veikos kvalifikacijai ir atitinkamai sumažėjus bausmei, turėjo keistis (sumažėti) ir galutinės bausmės dydis, kuris, nuteistojo nuomone, neturėjo būti didesnis kaip vieni metai, nes už BK 214 str. ir 215 str. paskirtos bausmės neviršija šešių mėnesių. Taip pat mano, kad pasikeitus BK 182 str. kvalifikacijai, bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu. Prašo pritaikyti BK 190 str. ir jo padarytai veikai, numatytai BK 178 str. 1 d., taip pat sumažinti galutinę paskirtą bausmę, paskiriant ne daugiau kaip vienus metus du mėnesius laisvės atėmimo.

  Skundas atmetamas.

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžio (LITEKO duomenys) matyti, kad K. A. šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas už keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., padarymą. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankesniais – apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, o paskirta subendrinta bausmė (vieni metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo) buvo subendrinta su ankstesniu Kauno apygardos teismo 2013-07-17 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta ir neatlikta vienų metų laisvės atėmimo bausme, K. A. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Veikų padarymo metu ir nagrinėjant bylas pirmosios instancijos teismuose K. A. padarytos nusikalstamos veikos buvo tinkamai kvalifikuotos tiek pagal BK 178 str. 1 d., tiek pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d., kadangi pagrobto turto vertė (1200 Lt) bei apgaule užvaldyto turto vertė (450 Lt) atitiko BK 190 str. nuostatas, o BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas inkriminuotas pagal vagystės kvalifikuojantį požymį – atvira vagystė, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės.

Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 str. 1 d. redakcija, pagal kurią turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (390 litų arba 112,98 euro), bet neviršija 5 MGL (650 litų arba 188,30 euro) dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija nuo 2015-01-01) laikytinas nedidelės vertės turtu. Tokiu būdu dalies nusikalstamų veikų, numatytų BK XXVIII skyriuje, nusikalstamumas buvo panaikintas, o baudžiamoji atsakomybė pagal dalį kitų pastarojo skyriaus straipsnių kyla tik tuo atveju, jei turto vertė viršija 3 arba 5 MGL (išskyrus kvalifikuotas nusikalstamų veikų sudėtis).

BK 3 str. 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Įvertinus nuteistojo K. A. vagystės būdu ir apgaulės būdu (sukčiavimo) įgytas turto vertes bei jo padarytos vagystės, numatytos BK 178 str. 2 d., kvalifikuotą sudėtį, kuriai naujai įsigaliojusio įstatymo pakeitimai įtakos neturi, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pritaikė švelninantį įstatymą tik vienos iš jo padarytų veikų – BK 182 str. 1 d. atžvilgiu. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą K. A. buvo nuteistas už tai, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 450 Lt. Šio turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, ir pasikeitus turto vertės išaiškinimui ši veika patenka į BK 182 str. 3 d. dispoziciją. Todėl apylinkės teismas pagrįstai K. A. veiką pagal BK 182 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 182 str. 3 d. ir už tai paskyrė naują bausmę – 30 parų areštą (pagal BK 182 str. 1 d. buvo paskirti vieni metai laisvės atėmimo). 

Kaip matyti iš nuteistojo skundo, K. A. siekia, kad, remiantis BK 190 str. pataisa, jam būtų sumažinta ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu už BK 178 str. 1 d. paskirta bausmė. Tačiau iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, kad K. A. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei paskirtos bausmės klausimai gali būti sprendžiami tik dėl vienos jo padarytos nusikalstamos veikos, t. y. BK 182 str. 1 d., nes, kaip minėta, vagystės būdu buvo pagrobtas turtas už 1200 Lt vertės, o tai viršija 5 MGL, ir tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., dispoziciją. Taigi įsigalioję BK 190 str. pakeitimai šiuo atveju nuteistojo padarytos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., kvalifikacijai ir bausmei jokios įtakos neturi ir nuteistojo padėties nelengvina.  

Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai švelnino nuteistojo teisinę padėti tik dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – BK 182 str. 1 d., šią veiką perkvalifikuodamas į BK 182 str. 3 d. ir už jos padarymą paskirdamas naują bausmę – 30 parų areštą, kuri, įvertinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės identifikavimui, yra teisinga ir proporcinga tiek nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir jos padarymo aplinkybėms, tiek jo asmenybei.

Matyti, kad pritaikius naują BK 190 str. 1 d. redakciją bei K. A. veiką iš BK 182 str. 1 d. perkvalifikavus į BK 182 str. 3 d. ir už šią veiką paskyrus 30 parų arešto bausmę bei iš naujo subendrinus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., paskirtas bausmes apėmimo būdu, o gautą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su BK 178 str. 1 d. paskirta bausme, K. A. už keturių nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta bausmė sumažėjo, t. y. vietoj nuosprendžiu buvusios paskirtos vienų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės apylinkės teismas skundžiama nutartimi paskyrė vienus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat apylinkės teismas vienu iš įstatymu leistinu subendrinimo būdu (šį būdą taikė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-02-20 nuosprendžiu bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes), šią vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su ankstesniu Kauno apygardos teismo 2013-07-17 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta ir neatlikta vienų metų laisvės atėmimo bausme ir K. A. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo (nuosprendžiu buvo paskirti dveji metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo). Taigi aptariamos baudžiamojo įstatymo pataisos, susijusios su turto vertės išaiškinimu, buvo reikšmingos tik dėl vienos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Kartu šiuo atveju jos turėjo įtakos nuteistajam paskiriant švelnesnę bausmę tiek už Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu padarytas keturias nusikalstamas veikas, tiek ir paskiriant jam švelnesnę galutinę (su kitu nuosprendžiu) subendrintą bausmę.

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei bausmių skyrimo klausimus, apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymus ir jų nepažeidė, todėl darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis BPK 3621 str. 6 d., 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo K. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

              Teisėjas                                                                                                             Pranas Šimkus