Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-2275-254-2013].docx
Bylos nr.: 2S-2275-254/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
Bylos dėl paveldėjimo pagal testamentą

Civilinė byla Nr. 2S-2275-254/2013;

proceso Nr. 2-69-3-14381-2013-3;

procesinio dokumento kategorijos: 99.1.4; 106.3; 122.2.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18347-199/2013 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl testamento turinio išaiškinimo bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T. bei Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarė O. M., ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) išaiškinti 2008 m. liepos 29 d. palikėjo H. J. (toliau testatorius), mirusio 2009 m. liepos 29 d., sudaryto ir Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtinto testamento, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), turinį ir pripažinti, kad testamente nurodoma testamentinė išskirtinė testatoriaus valią reiškia ne 300 000 Lt, bet 30 procentų testatoriaus mirties dieną nuosavybės teise valdytų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės (kainos); 2) pripažinti, kad testatoriaus piniginės lėšos bankų sąskaitose, palūkanos, paskaičiuotos už pingines lėšas, laikomas bankuose, vertybiniai popieriai ir už juos priskaičiuoti dividendai, akcijos ir už jas paskaičiuoti dividendai testatoriaus sudarytu testamentu, nėra palikti testamentiniams įpėdiniams, todėl turi būti paveldėti pagal įstatymą; 3) nustatyti testatoriaus testamento vykdymo tvarką, pagal kurią ieškovas privalo parduoti testatoriaus paliktus nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), už kaip galima didesnę pardavimo kainą ir sumokėti testamentinės išskirtinės gavėjai atsakovei 30 procentų namo pardavimo kainos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o tuo atveju, jeigu šalims nepriimtina turto pardavimo kaina, testamentinės išskirtinės įvykdymo terminas gali būti pratęstas dar vieneriems metams; 4) panaikinti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 m. birželio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria atsakovė paveldėjo pinigines lėšas ir akcijas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą šiems trūkumams pašalinti: tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką) dėl testamento išaiškinimo ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už turtinį reikalavimą panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą dėl piniginių lėšų ir akcijų.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Ieškovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį šiais argumentais:

1. Iš esmės apelianto inicijuojamas ginčas gali būti laikomas ginču dėl testamento vykdymo, tačiau teisinis ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, o netinkamas (netikslus) procesinio dokumento pavadinimas ar ginčo įvardijimas, nelaikytinas ieškinio trūkumu. Apeliantas mano, kad pakankamai aiškiai suformulavo ginčo reikalavimą – apginti jo kaip įpėdinio paveldėjimo teises ir testatoriaus valią, išreikštą testamente, nustatant tikrąją jo valią būtent tokiu būdu, kokiu teismo prašo apeliantas, t. y. aiškinant testamentą. Apeliantas mano, jog prašomame išaiškinti testamente ne visiškai atskleista tikroji tėvo valia, tačiau nenori jo ginčyti, o prašo išaiškinti testamentą ir nustatyti testamento vykdymo tvarką. Teismų praktikoje egzistuoja ir yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl testamento turinio išaiškinimo, pvz.: Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-970-214/2012. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008 yra išaiškinta, jog teismas, aiškindamas testamento turinį ir sąlygas, privalo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei į bylą pateiktu testamentu.

2. Apeliantas nurodė, jog ieškinio suma jam nėra žinoma, todėl prašė teismo išreikalauti duomenis ir dokumentus, t. y. tikslius duomenis apie paveldėtų piniginių indėlių su jiems priklausančiomis palūkanomis dydį, vertybinių popierių su priskaičiuotais dividendais kainą (vertę), paveldėtų akcijų su priskaičiuotais dividendais vertę paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną (2013 m. birželio 12 d.), kurių pagrindu teismas (o ir pats apeliantas) galėtų nustatyti ieškinio sumą. Šie duomenys yra banko paslaptis, todėl apeliantas ar jo atstovė neturi teisės jų gauti.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių: tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Tačiau teismas pažymi, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali vykti.

Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę. Siekiant išvengti problemų dėl netikslaus ieškinio dalyko suformulavimo, reikėtų atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, jog ieškinyje visada privalu nurodyti CK ar kitame įstatyme įtvirtintą asmens subjektinę teisę, kurią, ieškovo nuomone, pažeidė atsakovas. Būtina nurodyti ir pažeistosios teisės gynimo būdą. Tokie pažeistų teisių gynimo būdai yra nurodyti CK 1.138 straipsnyje. Pagal CK 1.138 straipsnį teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius), pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, kitai įstatymų numatytais būdais.

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo apginti jo kaip įpėdinio paveldėjimo teises, o taip pat apginti jo tėvo – palikėjo ir testatoriaus – valią, išreikštą testamente, nustatant tikrąją testatoriaus valią, aiškinant vienašalį sandorį – testamentą. Apelianto nuomone, tikrosios testatoriaus valios išreiškimas, galima būti suvokiamas ir nustatomas, tik sistemiškai analizuojant visus testatoriaus veiksmus, rašytinius dokumentus, susijusiais su testatoriaus patvarkymais dėl palikimo. Vertinant tikrąją testatoriaus valią, būtina atsižvelgti ir į prieš tai sudaryto testamento turinį, kurį testatorius po savaitės kažkodėl pakeitė pas kitą notarą ir pan. Teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą – teisme jas įrodžius, atsirastų pagrindas apginti pažeistą teisę tam tikru įstatymų numatytu ir ieškovo nurodytu būdu. Tuo tarpu apeliantas nenurodė jokio CK, kituose įstatymuose numatyto pažeistų subjektinių teisių gynimi būdo (t. y. koks tikslas), vadinasi nenurodė ieškinio dalyko. Tai neatitinka skundžiamoje nutartyje minėtų Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) reikalavimų, nustatytų civilinių teisių gynimui ieškinio instituto pagalba. Ieškovas, nesutikdamas su testamente išreikšta testatoriaus valia, ieškinyje nesuformulavo materialinio teisinio reikalavimo, todėl pagrįstai teismas nustatė terminą trūkumų pašalinimui CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (CPK 138 straipsnis). Apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008) yra susijusi su testamento nuginčijimu, o ne su atskirai reiškiamu reikalavimu išaiškinti testamentą. Kita kasacinio teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011), kurioje keliamas klausimas dėl testamento turinio aiškinimo, taip pat yra susijusi su testamento turtinio aiškinimu, nagrinėjant ginčą dėl testamento kaip vienašalio sandorio nuginčijimo.

Be to, viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus teisme atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Apeliantas šioje byloje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą – panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą dėl piniginių lėšų ir akcijų, dėl ko pagrįstai buvo įpareigotas šį reikalavimą įkainoti ir už jį sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas jo nesumokėjo, nurodydama, jog ieškinio suma jam nėra žinoma, todėl prašė teismo išreikalauti duomenis ir dokumentus (pvz.: tikslius duomenis apie paveldėtų piniginių indėlių su jiems priklausančiomis palūkanomis dydį ir kt.), kurių pagrindu teismas (o ir pats apeliantas) galėtų nustatyti ieškinio sumą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog apeliantas buvo vienas iš paveldėtojų, todėl jam ši ieškinio suma turėjo būti aiški iš paveldėjimo bylos Nr. 34/2009 palikimo apyrašo (b. l. 45). Tačiau nesant galimybės šiuos duomenis gauti, jis turi prašyti teismo išduoti liudijimą dėl įrodymų gavimo (CPK 199 straipsnio 4 dalis) ir tuomet nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti reiškiamo dydžio žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

 

 

 

Teisėja                                                                                     Dalė Burdulienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 138 str. Ieškinio trūkumų šalinimas
  • 3K-3-547/2008
  • 3K-3-161/2011
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 199 str. Rašytinių įrodymų išreikalavimas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės