Civilinė byla Nr. 3K-3-192/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8;
77.4.2; 78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taip pat pagal trečiojo asmens UAB „Šnipiškių ūkis“ ieškinį ieškovei A. Š. ir atsakovui A. Š. dėl skolos už komunalines paslaugas ir delspinigių priteisimo; institucija, davusi išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba; tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: V. Š., AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „Lietuvos dujos“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota 1988 m. lapkričio 5 d. Santuokoje gimė trys vaikai: 1989 m. lapkričio 29 d. – sūnus R. Š., kuris šiuo metu yra pilnametis, 1995 m. sausio 26 d. – dvyniai duktė E. Š. ir sūnus E. Š. Šalys santuokoje įgijo nekilnojamojo turto – 30,70 kv. m, dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktos 2008 m. balandžio 11 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 76, su kuria sutiko ir atsakovas, duomenimis, nurodyto buto vertė yra 198 000 Lt.
Ieškovė prašė:
nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardę – Š.;
vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
nepilnamečių vaikų dvynukų E. ir E. išlaikymui priteisti iš atsakovo po 100 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, taip pat priteisti jiems išlaikymą nekilnojamuoju turtu – po 1/6 dalį atsakovui tenkančios 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini);
santuokoje įgytą turtą padalyti tokiu būdu: ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į 2/3 dalis, o atsakovui – į 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į 73 035 Lt vertės 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat į kilnojamąjį turtą: 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės šaldytuvą, 500 Lt vertės televizorių „Sony“, 1000 Lt vertės sekciją, 300 Lt vertės minkštų baldų komplektą, 200 Lt vertės sofą-lovą, 200 Lt vertės kilimą, iš viso į 75 435 Lt vertės turtą, o atsakovui – į 36 517 Lt vertės 1/3 dalį buto, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 10-21, taip pat į kilnojamąjį turtą: 500 Lt vertės virtuvės komplektą, 100 Lt vertės mažąjį televizorių, 1000 Lt vertės dviejų dalių spintą, 200 Lt vertės kilimą, iš viso į 38 317 Lt vertės turtą;
priteisti iš atsakovo 5500 Lt piniginę kompensaciją už kailinius, kuriuos jis pasiėmė;
priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, tvirtindama, kad atsakovas nesirūpino šeima, neprisidėjo prie buities tvarkymo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, šeimoje kildavo barniai, atsakovas buvo neištikimas. Vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove, nes vaikus sieja labai glaudus ryšys. Dėl sūnaus E. noro gyventi su tėvu ieškovė pažymėjo, kad šis vaiko noras prieštarauja jo interesams, Evaldo nuomonė yra suformuota jį įbauginus, broliui mušant, jam reikalinga psichologo pagalba. Nedalytinu turtu ieškovė įvardijo vaikų dvigulę lovą ir kompiuterį, pirktą tik vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėjusi, kad ji ir atsakovas yra skolingi AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Šnipiškių ūkis“ už komunalines paslaugas bei AB „Vilniaus dujos“, ieškovė šiuos skolinius reikalavimus laikė dalytinais abiem sutuoktiniams. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas išnešė iš namų 50 000 Lt, kuriuos sutuoktiniai taupė butui pirkti, taip pat visus auksinius dirbinius, vestuvinį žiedą, bei pažymėjo, kad atsakovas nemoka iš jo priteisto laikino išlaikymo ir 2007 m. spalio 29 d. yra skolingas 1616,50 Lt. Tvirtindama, kad dėl atsakovo naudoto fizinio ir psichologinio smurto bei neištikimybės pablogėjo jos sveikata, paaštrėjo opaligė, neurologas nustatė depresiją, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovas priešieškinyje sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės. Atsakovo teigimu, ieškovė nuolat naudoja psichologinį bei fizinį smurtą prieš jį ir nepilnamečius vaikus; jis rūpinasi vaikais (daro jiems valgyti, tvarko namus ir atlieka kitas pareigas); pati ieškovė yra neištikima; jis visada rūpinosi šeima ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo, atliko dalį buto remonto darbų, kiekvienais metais aprūpindavo šeimą malkomis, mokėjo komunalinius mokesčius; 2006 m. sausio 27 d. pasiskolino iš brolio V. Š. 10 020 Lt, kurie buvo skirti buitinei technikai šeimos poreikiams įsigyti ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti. Atsakovas nepripažino, kad šeima turėjo sutaupiusi 50 000 Lt ir kad jis išnešė iš namų ieškovės kailinius, kurių vertė 5500 Lt. Nurodydamas, jog sūnūs E. ir R. pareiškė norą gyventi su juo, atsakovas laikė, kad jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, o dukters Evelinos – su ieškove. Santuokoje įgytą turtą, taip pat skolinius įsipareigojimus kreditoriams atsakovas laikė padalytinais lygiomis dalimis. Atsakovas prašė:
nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės;
nustatyti nepilnamečių vaikų E. Š., gimusio 1995 m. sausio 26 d., gyvenamąją vietą su atsakovu, o dukters E. Š., gimusios 1995 m. sausio 26 d., – su ieškove;
priteisti iš ieškovės nepilnamečiam sūnui E. Š. išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės;
priteisti iš atsakovo dukteriai E. Š. išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės.
santuokoje įgytą turtą padalyti taip: atsakovui priteisti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, 500 Lt vertės televizorių „Sony“, 300 Lt vertės minkštų baldų komplektą, 1000 Lt vertės dviejų dalių spintą, 1000 Lt vertės skalbimo mašiną „Erikson“, iš viso turto už 93 800 Lt, o ieškovei – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės šaldytuvą, 1000 Lt vertės sekciją, 100 Lt vertės mažąjį televizorių, 200 Lt vertės sofą-lovą, 400 Lt vertės du kilimus, 500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą ir 3000 Lt, gautus už ieškovės parduotą automobilį „Audi 80“, iš viso turto už 95 400 Lt;
priteisti atsakovui iš ieškovės 1600 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį;
pripažinti 2006 m. sausio 27 d. paskolos sutartį, atsakovo sudarytą su V. Š. dėl 10 020 Lt paskolos, abiejų sutuoktinių skoliniu įsipareigojimu.
Trečiasis asmuo UAB „Šnipiškių ūkis“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 238,60 Lt (iš jų – 5,92 Lt delspinigių už šešis mėnesius) skolos už komunalines paslaugas, suteiktas 2006 m. liepos 1 d.–2007 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino:
nutraukė šalių santuoką ir pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
šalims po santuokos nutraukimo paliko pavardes – Š. ir Š.;
nustatė nepilnametės E. Š., gimusios 1995 m. sausio 26 d., gyvenamąją vietą su ieškove, o nepilnamečio E. Š., gimusio 1995 m. sausio 26 d., – su atsakovu;
priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės ir paskyrė ieškovę tvarkyti dukteriai išlaikyti skirtas lėšas;
priteisė iš ieškovės nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir paskyrė atsakovą tvarkyti sūnui išlaikyti skirtas lėšas;
priteisė ieškovei 198 000 Lt vertės, dviejų kambarių, 30,70 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini);
priteisė ieškovei kilnojamuosius daiktus: 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės šaldytuvą, 1000 Lt vertės sekciją, 200 Lt vertės sofą-lovą, 200 Lt vertės naują kilimą, 500 Lt vertės televizorių „Sony“, 500 Lt vertės virtuvės baldus;
priteisė atsakovui kilnojamuosius daiktus: 1000 Lt vertės automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. DVD 889), 100 Lt vertės mažąjį televizorių, 300 Lt vertės minkštą baldų komplektą, 1000 Lt vertės dviejų dalių spintą, 700 Lt vertės skalbimo mašiną „Erikson“, 200 Lt vertės nenaują kilimą, 2000 Lt vertės kompiuterį ir kompiuterinę įrangą;
priteisė atsakovui iš ieškovės 94 531,05 Lt piniginę kompensaciją;
pripažino atsakovui skolinį įsipareigojimą pagal jo ir V. Š. 2006 m. sausio 27 d. paskolos sutartį dėl 10 020 Lt paskolos;
kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;
trečiojo asmens UAB „Šnipiškių ūkis“ ieškinį atmetė.
Teismas, padaręs išvadą, kad abu sutuoktiniai negerbė vienas kito, neteikė vienas kitam moralinės bei materialinės paramos, nebuvo lojalūs vienas kitam, naudojo vienas prieš kitą psichologinį smurtą, pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikdamas šalims jų santuokines pavardes. Pripažinęs abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas konstatavo, kad abi šalys rūpinasi nepilnamečiais vaikais, taip pat sūnumi R., kuris tapo pilnamečiu bylos nagrinėjimo metu, abu tėvai gali patenkinti vaikų socialinius, materialinius-buitinius poreikius. Įvertinęs, kad abiejų šalių mėnesio pajamos iš esmės yra panašios – apie 1000 Lt, teismas sprendė, jog ieškovė turi galimybę teikti 300 Lt dydžio išlaikymą sūnui E. kas mėnesį, o atsakovas A. Š. – tokio paties dydžio išlaikymą dukteriai E. Laikydamas, kad vaikų gyvenamosios vietos, atsižvelgus į jų norą, nustatymas vieno – su tėvu, kito – su motina, nepakenks vaikų – dvynukų – tarpusavio bendravimui, neprieštaraus jų interesams, nes tėvų, gyvenančių skyrium, pareiga yra užtikrinti skyrium gyvenančių vaikų bendravimą, teismas dukters E. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o sūnaus E. – su atsakovu. Teismas atmetė šalių reikalavimus dėl jų sūnaus R. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, nes bylos nagrinėjimo metu jis tapo pilnametis.
Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad ginčo buto rinkos vertė yra 198 000 Lt, nes ieškovė pateikė naujausią įrodymą apie ginčo buto rinkos vertę, o atsakovas sutiko su tokia buto verte. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad kompiuteris priklauso sūnui R., įvertinęs kaip neįrodytą, teismas įtraukė 2000 Lt vertės kompiuterinę įrangą į dalytino turto balansą. Ieškovės nurodytus 5500 Lt vertės karakulio kailinius pripažinęs ieškovės asmeniniu turtu, teismas neįtraukė šių kailinių į dalytino turto balansą. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad į turto balansą turi būti įtraukti 3000 Lt už parduotą 1990 m. gamybos, ieškovės vardu įregistruotą transporto priemonę „Audi 80“, nes 2006 m. balandžio 20 d. automobilis buvo išregistruotas, o byloje nėra ir atsakovas nepateikė duomenų apie automobilio vertę bei įrodymų, kad ieškovė šį pardavė, o gautas lėšas panaudojo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Teismas taip pat laikė neįrodytomis aplinkybes, kad sutuoktiniai buvo susitaupę 50 000 Lt, tačiau atsakovas juos išnešė iš namų. Teismas padarė išvadą, kad viso dalytino turto vertė yra 205 900 Lt, bei laikė, jog, dalijant santuokoje įgytą turtą, taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas nustatė, kad šalys turi kreditorių (V. Š., AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „Vilniaus dujos“, UAB „Šnipiškių ūkis“). Teismas laikė, kad, ieškovei sumokėjus skolas, susijusias su bendro būsto išlaikymu, jai turi būti kompensuojama 1/2 dalis jos turėtų išlaidų, t. y. 1502,45 Lt, mažinant šia suma atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsakovo, turinčio skolą dėl neteikto nepilnamečių vaikų išlaikymo, dalį bendrojoje nuosavybėje teismas taip pat laikė mažintina šios skolos dydžiu (1616,50 Lt). Konstatavęs, kad iš viso atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje mažintina 3118,95 Lt (1502,45 Lt + 1616,50 Lt = 3118,95 Lt) ieškovės naudai (CK 3.118 straipsnio 3 dalis), teismas sprendė, kad atsakovui turi atitekti santuokoje įgyto turto už 99 831,05 Lt, o ieškovei – už 106 068,95 Lt. Padaręs išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog iš V. Š. gautą paskolą panaudojo šeimos poreikiams, bei nustatęs, kad ieškovė apie ją nieko nežinojo, teismas pripažino atsakovo 10 020 Lt skolą V. Š. pagal 2006 m. sausio 27 d. paskolos sutartį jo asmeniniu įsipareigojimu nurodytam kreditoriui. Įvertinęs, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų pereinamų kambarių, į kuriuos patenkama per virtuvę, šalys nepateikė buto rekonstrukcijos projekto, įrodančio galimybę šalims turėti bute atskiras izoliuotas gyvenamąsias patalpas, teismas pripažino ginčo butą nedaliu. Dėl šalių konfliktiškų santykių laikydamas, kad buto padalijimas natūra neišspręstų šalių santuokos nutraukimo tikslų, teismas, be to, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra pasirengęs spręsti jo ir su juo gyvensiančių vaikų gyvenamosios vietos klausimą (išsinuomodamas būstą ar kt.), paskyrė ginčo butą natūra ieškovės nuosavybėn. Dėl to ir virtuvės baldų komplektą, pritaikytą ginčo buto virtuvei, teismas laikė paskirtinu ieškovei. Kompiuterį ir kompiuterinę įrangą teismas paskyrė atsakovui, nes su juo liko gyventi du vaikai. Dėl kitų kilnojamųjų daiktų teismas nurodė, kad dalija juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei natūra paskirta turto daugiau negu atsakovui, t. y. ieškovei paskirta turto už 200 600 Lt, o atsakovui – už 5300 Lt, teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 94 531,05 Lt piniginę kompensaciją.
Nustatęs, kad trečiojo asmens UAB „Šnipiškių ūkis“ reikalaujama priteisti solidariai iš šalių 238,60 Lt skola ir delspinigiai yra sumokėti (sumokėjo ieškovė), teismas atmetė šio trečiojo asmens ieškinį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas 198 000 Lt vertės dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės – 94 531,05 Lt piniginė kompensacija, pakeitė ir priteisė šį butą atsakovui, o ieškovei iš atsakovo – 101 652,45 Lt piniginę kompensaciją; sprendimo dalį, kuria ieškovei priteisti 500 Lt vertės virtuvės baldai, pakeitė ir šiuos baldus priteisė atsakovui; sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista 700 Lt vertės skalbimo mašina „Erikson“, pakeitė ir šią skalbimo mašiną priteisė ieškovei; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą teisingai taikiusiu CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir pagrįstai šalims nustačiusiu po 1/2 dalį nuosavybės bendrame turte, tačiau kartu pažymėjo, kad, dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo butas yra nedalus, todėl jis padalijamas vienam sutuoktiniui priteisiant butą natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, tačiau nesutiko su teismo motyvais, jog ginčo butas natūra priskirtinas ieškovei, o atsakovui priteistina piniginė kompensacija. Atsižvelgusi į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis panaši, jų gaunamos pajamos nedidelės, sutuoktiniai santuokoje nėra įgiję kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo butą, tačiau kartu ir į tai, kad su atsakovu lieka gyventi ne tik nepilnametis sūnus E., bet ir šios bylos nagrinėjimo metu pilnamečiu tapęs šalių sūnus R., teisėjų kolegija sprendė, jog ginčo butas natūra priskirtinas atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Kolegija taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė neneigė apeliacinės instancijos teisme atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ji turi kitą vyrą ir yra galimybė gyventi pas jį. Pakeitusi teismo sprendimo dalį dėl buto, teisėjų kolegija priteisė ieškovei 101 652,45 Lt piniginę kompensaciją (99 000 Lt (ginčo buto 1/2 dalies vertė) + 1150 Lt (kompensacija už atsakovui tenkančius kilnojamuosius daiktus, kurių vertė – 5100 Lt) + 1502,45 Lt (1/2 dalis ieškovės turėtų išlaidų, susijusių su bendro būsto išlaikymu). Atsižvelgdama į tai, kad ginčo butas priskirtinas atsakovui, teisėjų kolegija taip pat pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista 700 Lt vertės skalbimo mašina „Erikson“, o ieškovei – 500 Lt vertės virtuvės baldai, ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisdama nurodytą skalbimo mašiną, o atsakovui – virtuvės baldus.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti neginčijamos išvados, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas tik vienas sutuoktinis. Įvertinusi, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą, jog šalių santykiai itin konfliktiški, abi šalys įžeidinėja viena kitą, tarp jų tvyro psichologinė įtampa, teisėjų kolegija pripažino teismą padariusiu pagrįstą išvadą, kad, abiem sutuoktiniams nevykdant pagrindinių sutuoktinių pareigų, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal CK 3.61 straipsnio nuostatas. Dėl to teisėjų kolegija netenkino ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas daro neigiamą įtaką sūnaus E. ugdymui, nurodydama, jog ieškovė nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie vaikų E. ir E. nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, kurią išsiaiškino Vaikų teisių apsaugos tarnyba, patvirtina, jog E. norėtų pasilikti gyventi su tėvu, nes su juo geriau sutaria, gali atvirai pasišnekėti, tuo tarpu E. norėtų pasilikti gyventi su motina. Pažymėjusi, kad tokia išvada teismui nėra privaloma, teisėjų kolegija, įvertinusi ją kitų įrodymų kontekste, darė išvadą, jog toks vaikų noras neprieštarauja jų interesams, nes byloje nėra įrodymų, kad vaikų buvimas pas vieną iš tėvų yra žalingas jų vystymuisi ar sveikatai; jų išskyrimo šiuo atveju negalima laikyti vaikų teisių pažeidimu, nes jie, būdami beveik keturiolikos metų, gali savarankiškai priimti sprendimą, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Dėl to teisėjų kolegija paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria sūnaus E. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, o dukters E. – su motina.
Nustačiusi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, teisėjų kolegija konstatavo, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, bei darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams turto dalimi.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė A. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinį:
nutraukti šalių santuoką, pripažinti, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės, ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – Š.;
nepilnamečių vaikų E. Š. ir E. Š., gimusių 1995 m. sausio 26 d., gyvenamąją vietą nustatytu su ieškove;
pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės šaldytuvą, 500 Lt vertės televizorių „Sony“, 1000 Lt vertės sekciją, 300 Lt vertės minkštą baldų komplektą, 200 Lt vertės sofą-lovą ir 200 Lt vertės kilimą;
pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį pirmiau nurodyto buto, 500 Lt vertės virtuvės komplektą, 100 Lt vertės mažąjį televizorių, 1000 Lt vertės dviejų dalių spintą, 200 Lt vertės kilimą;
priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnamečiams vaikams E. ir E. Š. atsakovo turimu turtu – 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat po 100 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės;
priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kasacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti dukters E. gyvenamąją vietą su motina, o sūnaus E. – su tėvu, netinkamai taikė ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismai, išskirdami vaikus, kurie yra dvyniai, neatsižvelgė į tai, kad juos sieja ypatingas dvynių ryšys, ir šį sprendimą grindė vienintele aplinkybe – sūnaus E. pareikštu noru gyventi su tėvu, taip pat nuoroda, kad vadovaujasi CK 3.174 straipsnio 2 dalimi. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; aiškindamasis vaiko norus, teismas turi užtikrinti, kad jie būtų išreikšti laisvai, nepatiriant jokios prievartos, spaudimo ar kitokios įtakos. Teismas nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kad sūnaus E. noras gyventi su tėvu (atsakovu) yra nulemtas to, jog jam didelės įtakos turi vyresnysis brolis R., kuris konfliktuoja su motina, atsakovas neturi pajamų vaikams reikalingam būstui išlaikyti, ne kartą smurtavo prieš motiną (ieškovę) ir dukterį, sūnaus E. mokslo rezultatai labai pablogėjo jam pradėjus daugiau bendrauti su tėvu, jis nustojo lankyti muzikos mokyklą; taip pat neįvertino, ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iš tėvų, atsižvelgiant į jų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kt., objektyviai galimos sąlygos vaikams sveikai vystytis, neišsiaiškino, koks kiekvieno iš tėvų požiūris į vaikų mokymą, ugdymą ir lavinimą. Kasatorės teigimu, sūnaus E. bylos nagrinėjimo metu išsakytas noras gyventi su tėvu prieštarauja vaiko interesams, nes itin glaudus vaiko ir tėvo ryšys šiuo atveju nėra normalus šeimos santykių raidos rezultatas, bet vaiko pavaldumo tėvui pasekmė.
2. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažeidė CPK 179 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnio 1 dalį bei netinkamai taikė sutuoktinio kaltės ištuokos atveju nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 3.60 straipsnio 2 dalį). Kasatorės teigimu, byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo; be to, teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepagrįstai nepripažinus šalių santuokos nutrūkusia dėl atsakovo kaltės, nepagrįstai buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
3. Spręsdami šalių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimą, teismai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi galimybės išmokėti kompensaciją už kitai šaliai natūra priteistą butą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismui priteisus visą ginčo butą atsakovui ir įpareigojus jį išmokėti ieškovei 101 652,45 Lt kompensaciją, ji (kasatorė) su dukterimi netenka gyvenamosios vietos ir kartu jokios galimybės kada nors įsigyti kokį nors būstą, nes atsakovo deklaruojamos pajamos – tai minimali alga, kuri bus išleista dviem vaikams išlaikyti ir jam pačiam pragyventi. Dėl to nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, skiriant jiems išlaikymą nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. Š. prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorės argumentai, kad ji turi didesnę galimybę užtikrinti sūnui E. tinkamas sąlygas augti ir vystytis, prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytoms bylos aplinkybėms. Teismai, remdamiesi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos duota išvada, kad nuo 2006 metų, kada ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, sūnaus E. apsisprendimas pasilikti gyventi su tėvu nesikeitė, ir todėl nustatydami jo gyvenamąją vietą su atsakovu, vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu bei tinkamai taikė CK 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Teismai, visapusiškai ištyrę byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarę išvadą, kad abi šalys konfliktavo, negerbė viena kitos, ir dėl to santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas, pagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 3.60 straipsnio 2 dalies taikymo.
3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, kad jos naujas partneris turi būstą, o su atsakovu gyvena dar savarankiškų pajamų neturintis studijuojantis sūnus R., pagrįstai priteisė atsakovui visą butą natūra, nes butas nedalus, o ieškovei – kompensaciją. Kasatorės ir atsakovo mėnesio pajamos apytikriai vienodos, abu išlaiko po vieną vaiką, kurių amžius ir poreikiai vienodi, todėl nėra pagrindo nustatytą išlaikymo piniginėmis išmokomis formą keisti į išlaikymą turtu.
Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl santuokos nutraukimo
Byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis sutuoktinių pareigų pažeidimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje D. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2006 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje E. D. v. P.D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; ir kt.). Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie sutuoktinių vienas kito negerbimą, abipuses konfliktines situacijas, nulėmusias faktinį šeimos iširimą, pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Teismai įvertino abiejų šalių pripažinimą, kad jos nebegali toliau gyventi kartu dėl nuolat kylančių konfliktų, todėl padarė išvadą, jog santuoka iširo esant mišriai sutuoktinių kaltei (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad teismai apie šeimos iširimo priežastis sprendė nevisapusiškai ištyrę ir netinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Teismai, byloje nustatydami faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalies normą – pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentų, kad teismai netinkami ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis) ar netinkamai taikė CK 3.27, 3.60 straipsnius.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų laipsnį, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Tais atvejais, kai šeimoje yra keletas vaikų, ginčas dėl vaikų perdavimo auklėti taip pat sprendžiamas vadovaujantis jų interesais. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą, tokiu atveju reikia atsižvelgti į jų tarpusavio santykius, prisirišimą vienas prie kito ir kt. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, visi vaikai gali būti palikti auklėti vienam iš tėvų.
Kasatorė nurodo, kad teismai, išskirdami vaikus, kurie yra dvyniai, neatsižvelgė į juos siejantį ypatingą ryšį, sprendimą grindė sūnaus E. pareikštu noru gyventi kartu su tėvu, nevertino įrodymų visumos vaikų interesų požiūriu, neatsižvelgė į atsakovo charakterio savybes (vaikų akivaizdoje smurtavo prieš motiną) ir kt., netinkamai taikė ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl šalių sūnaus E. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu, o dukters E. – su motina, neišsiaiškino, ar sūnaus noras gyventi su tėvu neprieštarauja abiejų vaikų interesams, kai jų tarpusavio santykiai nepriešiški ir sesuo nori gyventi kartu su broliu. Ieškovė, siekdama neišskirti vaikų, tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose siūlė dvynių gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau teismai šiuo aspektu nepasisakė ir faktinių bylos aplinkybių nevertino, nors pagal pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turėjo tai padaryti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų (dvynių) gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaikų gyvenamosios vietos nustatymą (CK 3.3, , 3.174 straipsnius), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl turto padalijimo
Vertingiausias šalių turtas yra dviejų kambarių su bendra virtuve nedalus butas, kuriame gyvena šalys ir trys jų vaikai, todėl padalyti jį natūra nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas butą natūra atsakovui, kartu įpareigodamas kompensuoti ieškovei jo dalį pinigais, nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju atsakovas yra finansiškai pajėgus sumokėti ieškovei iš jo priteistą 101 652 Lt kompensaciją. Šios faktinės aplinkybės išsiaiškinimas svarbus tuo, kad, priteisus atsakovui butą natūra, o ieškovei iš atsakovo – nurodyto dydžio piniginę kompensaciją, tačiau paaiškėjus, jog atsakovas finansiškai nepajėgus ją sumokėti, ieškovė su dukterimi faktiškai liktų be būsto ir be pinigų, t. y. atsidurtų blogesnėje, negu iki turto padalijimo, padėtyje. Taip būtų pažeista ieškovės teisė gauti jai priklausančią turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dėl to negalima laikyti teisėta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl ginčo šalių turto padalijimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išdėstytų argumentų apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas vaikams, padalytas sutuoktinių turtas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties dalį, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas vaikams, padalytas sutuoktinių turtas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Egidijus Laužikas
Gintaras Kryževičius