Civilinė byla Nr. 2S-159-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18915-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą dėl antstolio E. S. neveikimo, suinteresuotas asmuo Luminor bank AS.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja V. Z. skundu prašė panaikinti antstolio 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S16-62254, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios 0,1113 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 321,24 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 172760 ir priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. 172760 būtų atšauktos, paskirti pakartotinę šio nekilnojamojo turto ekspertizę.

2.       Nurodė, kad pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, tačiau iš antstolio negauna jokio atsakymo, todėl pareiškėja skundė antstolio neveikimą nesiimant spręsti prieštaravimų dėl turto vertės ir nepaskiriant pakartotinės ekspertizės. Teigia, kad šiuo metu nustatyta turto vertė yra per žema, iš internetinių skelbimų matyti, kad panašūs, bet mažesnio ploto gyvenamieji namai parduodami už didesnę kainą. Pareiškėjos vertinimu, paskelbtos varžytynės turi būti atšauktos ir paskirta pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė.

3.       Antstolis 2019 m. birželio 20 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė teismui.

4.       Antstolis nurodė, kad išnagrinėjo skolininkės prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės ir dėl šių prieštaravimų priimtą patvarkymą išsiuntė skolininkei, tačiau skolininkė šio patvarkymo pati neatsiėmė pašte. Turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos pateiktuose skelbimuose parduodami objektai nėra analogiški šioje vykdomojoje byloje realizuojamas objektui.

5.       Suinteresuotas asmuo Luminor bank AS atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos V. Z. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų atmetė.

7.       Nustatė, kad pareiškėja antstoliui 2019 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą-nesutikimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Pareiškėja nurodė, kad antstolis šio prašymo neišnagrinėjo, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis išnagrinėjo prašymą-nesutikimą ir priėmė 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą Nr. S16-62269. Teismui pateiktoje vykdomosios bylos kopijoje nėra duomenų, kurie leistų patikimai patikrinti, kokius konkrečius 2019 m. birželio 3 d. patvarkymus ar kitus dokumentus antstolis išsiuntė skolininkei. Nors V. Z. skirto lydraščio teismui pateiktoje vykdomosios bylos kopijoje nėra, tačiau nustatyta, jog pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas registruota pašto siunta. Šią siuntą, perduotą pristatyti adresatei 2019 m. birželio 6 d., pareiškėjai pavyko įteikti 2019 m. birželio 17 d. Be to, skolininkei patvarkymai buvo siunčiami ir elektroniniu paštu, o duomenų apie tai, kad skolininkė elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų negautų, nėra. Skolininkė antstolio 2019 m. birželio 20 d. patvarkyme Nr. S16-63565, kuriame antstolis išdėstė argumentus dėl V. Z. prieštaravimų išnagrinėjimo, neginčijo, teismui papildomų rašytinių paaiškinimų neteikė, neįrodinėjo aplinkybių, kad jai kuris nors iš 2019 m. birželio 3 d. patvarkymų nebūtų išsiųstas. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl antstolio neveikimo yra nepagrįsti.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis vykdė savo įstatymines pareigas dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymo, t. y. paskyrė skolininkės turto ekspertizę ir pakartotinę ekspertizę, kurią atliko turto vertintojo UAB ,,Marleksa” ekspertė D. Z., turinti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Teismas sutiko su antstoliu, kad pagrindo abejoti ekspertizės akte padaryta išvada dėl turto rinkos vertės nėra.

9.       Konstatuota, jog 2019 m. balandžio 16 d. ekspertizės akte Nr. NT18-11-16 atsakyta į antstolio 2018 m. spalio 30 d. patvarkyme Nr. S16-45938 keliamus klausimus, t. y. nustatyta ginčo turto vertė. 2019 m. balandžio 16 d. ekspertizės aktas Nr. NT18-11-16 yra išsamus, jame nurodyti vertinimo kriterijai ir metodas, jo taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objekto aprašymas, individualūs požymiai, pateiktos turto fotografijos. Taip pat, ekspertizės akte nustatant turto vertę, buvo remtasi įvykusiais sandoriais, o ne skelbimuose nurodytais hipotetiniais asmenų siekiais parduoti savo turtą už norimą kainą. Iš nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad antstoliui pagrįstai nekilo abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto vertės.

10.       Teismas darė išvadą, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų. Išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų, teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti antstolio 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą Nr. S16-62254 dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, nepagrįstu ar neteisėtu, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti dėl antstolio įpareigojimo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atskiruoju skundu V. Z. prašo Vilniuas miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikint ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

12.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1.       Antstolis E. S. pažeidė vykdymo proceso normas, nes nereagavo į pareiškėjos prieštaravimus dėl turto vertės. Tik sužinojęs apie pareiškėjos skundą dėl antstolio neveikimo antstolis, tikėtina, priėmė patvarkymą dėl prieštaravimų netenkinimo 2019 m. birželio 3 d. data (ta pačia data, kuomet buvo skelbtos turto varžytynės ir siųsti patvarkymai dėl varžytynių paskelbimo). 2019 m. birželio 3 d. data patvarkymui surašyti, akivaizdu, buvo pasirinkta vien dėl to, kad antstolis vykdomojoje byloje turėtų kokį nors įrodymą neva tą pačią dieną kokie nors procesiniai dokumentai buvo siųsti. Tai yra akivaizdūs ir itin grubūs antstolio E. S. pažeidimai, kurių nėra aišku dėl kokių priežasčių nekonstatavo teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą. Nors tam buvo visi pagrindai – teismas pats patvirtino, kad pateiktoje vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad 2019 m. birželio 3 d. pareiškėjai būtų išsiųstas 2019 m. birželio 3 d. patvarkymas dėl prieštaravimų netenkinimo. Pareiškėja yra gavusi tik 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, o kitaip ir negalėtų būti, kadangi tą pačią dieną antstolis priėmė vienintelį patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, o 2019 m. birželio 3 d. patvarkymas dėl prieštaravimų netenkinimo, tikėtina, buvo sufalsifikuotas ir parengtas jau tik sužinojus apie pareiškėjos skundą. Tokie antstolio veiksmai turėjo būti pripažinti neteisėtais, tačiau teismui šią bylą nagrinėjus pernelyg formaliai, nepagrįstai buvo konstatuotas antstolio veiksmų neteisėtumas. Pareiškėjai nėra suprantama, kaip teismas, pats konstatavęs faktą, jog vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie 2019 m. birželio 3 d. patvarkymo dėl prieštaravimų netenkinimo išsiuntimą pareiškėjai, galėjo padaryti išvadą neva antstolis šioje situacijoje veikė teisėtai.

12.2.       Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), net ženkliai mažesnio ploto, su mažesniu žemės sklypo plotu yra pardavinėjami daug didesnėmis kainomis, kas įrodo, jog už tokį pareiškėjos turtą būtų galima gauti daug didesnę kainą, jei jo vertė būtų nustatyta vadovaujantis šiuo metu vyraujančiomis rinkos kainomis. VĮ Registrų centras išrašas apie vidutinę turto rinkos vertę 2019 m. sausio 1 d. duomenimis rodo, kad turtas yra vertas 179 800 Eur, t. y. 57 800 Eur daugiau. Akivaizdu, kad toks verčių skirtumas yra laikytinas ženkliu, dėl ko yra pagrindas skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kad dėl turto vertės abejonių neliktų. Pareiškėja didesnei turto vertei pagrįsti pateikė: 1) www.aruodas.lt skelbimus; 2) VĮ „Registrų centras“ aktualius duomenis apie vidutinę rinkos vertę. Tiek skelbimai, tiek VĮ „Registrų centras“ duomenys liudija, jog turto vertė ženkliai didesnė nei antstolio kontoroje nustatytoji. Teismas nepagrįstai tokių pareiškėjos abejonių nevertino ir nusprendė, kad antstolis E. S. pareiškėjos turtą įkainojo rinkos kaina. Tačiau teismas tai nurodė  iš esmės neįsigilinęs ir neišnagrinėjęs visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas šiuo atveju turėjo įvertinti, kad keletas skirtingų pareiškėjos pateiktų šaltinių apie galimą turto vertę, rodo, jog turtas vertas gerokai daugiau nei nustatė antstolis. Tačiau apsiribodamas formaliais teiginiais teismas padarė nepagrįstą išvadą neva antstolis turtą įkainojo tinkamai. Jei teismas būtų veikęs aktyviau, tikėtina, klausimas dėl turto rinkos vertės būtų išspręstas pareiškėjos naudai.

12.3.       Šiuo atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjos ir antstolio nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Teismas, esant tokiai situacijai, kuomet antstolio nustatyta turto vertė yra ženkliai mažesnė nei viešuose panašių butų skelbimuose nustatytoji bei viešuose registruose nurodyta vertė, privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir nustatyti, ar iš tikrųjų antstolio vykdomoje byloje nustatyta turto kaina yra atinkanti padėtį rinkoje. Pareiškėjos manymu, teismas turėjo atsižvelgti į skolininkės padėtį ir įvertinti, kad dėl neteisėtų antstolio veiksmų turtą įkainojant per žema kaina, skolos našta išieškotojams gali likti nepagrįstai didelė. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas netyrė svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis E. S. pareiškėjos turtą įkainojo rinkos kaina, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, skundas išnagrinėtas pernelyg formaliai, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.

13.       Luminor Bank AS atsiliepime prašo atmesti V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kaip nepagrįstą.

14.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

14.1.       Nagrininėjamu atveju buvo įvykdyti visi teisės aktų reikalavimai ir nustatyta naudinga pareiškėjai turto vertė. Antstolis elgėsi aktyviai, objektyviai stengdamasis padėti tiek bankui, tiek pareiškėjai užtikrinti jų teises vykdymo procese.

15.        Antstolis E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties.

16.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

16.1.       Nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog jos pateikti prieštaravimai dėl turto vertės nebuvo išnagrinėti, o patvarkymas parengtas atbuline data. Skolininkės argumentai, jog 2019 m. birželio 3 d. patvarkymas buvo sufalsifikuotas, yra atmestini, nes minėtas patvarkymas buvo pasirašytas elektroniniu parašu 2019 m. birželio 3 dieną 16:20:29 val.. Nurodo, jog visi dokumentai, priimti tą dieną, skolininkei buvo siųsti viena pašto siunta, tačiau ją sudarė trys procesiniai dokumentai, kurių registracijos numeriai yra skirtingi. Iš šio sąrašo matyti, jog skolininkei buvo siųstas ir patvarkymas, kuriuo buvo išnagrinėti jos prieštaravimai dėl turto vertės. Skolininkė nurodo, jog pašto siuntą gavo, todėl nėra abejonių, jog gavo visus siuntoje buvusius dokumentus.

16.2.       Antstolis nesutinka su apeliantės argumentais, jog buvo netinkamai nustatyta turto vertė, nes buvo paskirtos dvejos ekspertizės. Pirmos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog parduodamo turto vertė 2018 m. rugsėjo 21 d. yra 110 400 Eur. Paskyrus antrą ekspertizę, buvo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 16 d. turto rinkos vertė yra 122 000 Eur. Nustatydamas turto vertę, antstolis rėmėsi eksperto atliktais skaičiavimais. Trečios ekspertizės skyrimas nepagrįstai vilkintų vykdomosios bylos vykdymą bei pažeistų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Be to, skolininkė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Marleksa“ atliktas turto vertinimas prieštarautų teisės normoms, būtų neaiškus, neišsamus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

18.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0190/18/00954 yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės V. Z. pagal hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AB pateiktą Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą Nr. MK-4424, išduotą 2018 m. gegužės 10 d., kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą: 262 822,09 Eur bei 16 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, iš skolininkės V. Z., parduodant iš varžytynių įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1113 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 321,24 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje 2018 m. spalio 30 d. patvarkymu Reg.Nr. S16-45938 buvo paskirta pakartotinė ekspertizė žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertei nustatyti. 2019 m. gegužės 9 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Reg. NR. S16-60464 šalys buvo informuotos, kad ekspertizė yra atlikta ir antstolis nustatė turto vertę 122 000 Eur sumai. 2019 m. gegužės 31 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės V. Z. prašymas- nesutikimas, kuriuo prašoma skirti naują ekspertizę turto vertei nustatyti, nes gali būti nustatyta didesnė vertė. Antstolis 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu Reg. Nr. S16-62269 prašymo dėl papildomos ekspertizės paskyrimo netenkino ir nurodė, kad toks patvarkymas per 20 dienų nuo tos dienos, kai šalis sužinojo ar turėjo sužinoti gali būti skundžiamas CPK 510 ir 512 straipsnių tvarka. Taip pat, 2019 m. birželio 3 d. buvo priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių Reg. Nr.S16-62254 ir pranešta apie varžytynių laiką ir vietą. Šie vykdomojoje byloje priimti dokumentai registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 4 d. buvo išsiųsti skolininkei ir 2019 m. birželio 6 d. bandyti įteikti fiziškai, tačiau neradus skolininkės namuose, jie įteikti atsiėmus pašte 2019 m. birželio 17 d.

20.       Antstolio kontoroje 2019 m. birželio 14 d. buvo gautas skolininkės skundas dėl antstolio neveikimo, kuriuo prašoma panaikinti antstolio E. S. 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S16-62254, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 12760 ir priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. 172760 būtų atšauktos, bei paskirti pakartotinę turto ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolis patvarkymu Reg Nr. S16-63565 atsisakė tenkinti skolininkės skundą dėl antstolio neveikimo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, todėl pareiškėja nesutikdama su tokia nutartimi atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

21.       Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

22.       CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

23.       CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

24.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. antstolio kontorai pateiktame prašyme-nesutikime V. Z. nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl kurių turėtų būti atlikta dar viena ekspertizė ir tik deklaratyviai nurodė, kad susipažinus su nekilnojamo turto kaina (duomenys neskelbtini) mieste, galimai objekto kaina gali būti aukštesnė, nei 122 000 Eur. Taigi, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai 2019 m. birželio 3 d. patvarkyme nurodė, kad skolininkė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog areštuoto turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei nustatyta 2019 m. gegužės 9 d. antstolio patvarkymu, ar UAB „Marleksa“ atliktas turto vertinimas prieštarautų teisės normas, būtų neaiškus, neišsamus. Tuo tarpu, abejonių dėl turto vertės antstoliui nekilo, nes jis minėtame patvarkyme skolininkei išaiškino, kad trečios ekspertizės skyrimas nepagrįstai vilkintų vykdomosios bylos vykdymą bei pažeistų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. 

25.       Skunde dėl antstolio veiksmų, pareiškėja nurodė, kad parduodamo turto vertė yra galimai didesnė, nes panašaus turto kainos skelbimuose yra didesnės. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvairiuose skelbimuose nurodoma pardavimo kaina nereiškia, kad būtent už tokią kainą objektas ir bus parduotas, kainos nurodymas skelbime yra tik pardavėjo lūkestis, kuris nebūtinai bus realizuotas. Tuo tarpu, realių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatyta turto verte, pareiškėja nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nepateikė. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo skirti papildomą ekspertizę.

26.       Apeliantė teigia, kad antstolis jai neišsiuntė 2019 m. birželio 3 d. patvarkymo, kuriuo atmetė jos prieštaravimus/prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Taip pat nurodo, jog antstolis 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą, kuriuo išsprendė jos prašymą, surašė atbuline data.

27.       Iš bylos matyti, jog 2019 m. birželio 3 d. patvarkymas Nr.0190/18/00954/PR Reg. Nr.S16-62269 dėl skolininkės prašymo, kuriuo buvo išspręstas skolininkės 2019 m. gegužės 31 d. prašymas skirti papildomą ekspertizę, buvo antstolio pasirašytas elektroniniu parašu būtent 2019 m. birželio 3 d. Todėl apeliantės argumentai, jog šį patvarkymą antstolis surašė atbuline data, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

28.       Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog skolininkei 2019 m. birželio 4 d. registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti trys procesiniai dokumentai. Iš siuntos lydraščio matyti, jog pašto siunta skolininkei buvo siųstas ir dokumentas S16-62269, t. y. 2019 m. birželio 3 d. patvarkymas Nr.0190/18/00954/PR Reg. Nr.S16-62269 dėl skolininkės prašymo, kuriuo buvo išspręstas skolininkės 2019 m. gegužės 31 d. prašymas skirti papildomą ekspertizę. Apeliantė pašto siuntą gavo 2019 m. birželio 17 d., todėl jos argumentai, jog šis patvarkymas jai nebuvo siųstas, yra atmestini kaip nepagrįsti.

29.       Pažymėtina, jog įstatymas nenumato pareigos antstoliui kiekvieną vykdomojoje byloje priimtą dokumentą siųsti skolininkui atskira registruota siunta, todėl tai, jog antstolis skolininkei 2019 m. birželio 4 d. išsiuntė ne tik 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl varžytynių, tačiau ir 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą, kuriuo atmetė skolininkės prašymą dėl papildomos ekspertizės paskyrimo, nesudaro pagrindo teigti, kad antstolis pažeidė įstatymų nuostatas.

30.       Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsniu, pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas.

31.       Apeliantė nurodo, kad antstolis nepagrįstai nepaskyręs pakartotinės ekspertizės, paskelbė pirmąsias turto varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjos argumentu, nes iš vykdomosios bylos matyti, kad patvarkymas, kuriuo buvo nustatyta areštuoto turto vertė priimtas ir išsiųstas skolininkei 2019 m. gegužės 9 d., o pirmosios varžytynės paskelbtos 2019 m. birželio 3 d. Tai reiškia, kad antstolis varžytynes paskelbė laikydamasis įstatymų reikalavimų, praėjus daugiau nei dvidešimčiai dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkei dienos.

32.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį į tai, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina. Varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus, ir t. t.. Kitaip tariant, tiksli parduodamo daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą.

33.       Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias antstolio veiksmus, įvertino ekspertizės skyrimo tvarką ir varžytynių paskelbimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (nutartį), kuris paliktinas galioti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                Rūta Veniulytė-Jankūnienė