Civilinė byla Nr. 3K-3-203/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 77.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininko), Virgilijaus Grabinsko
(pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir
V. G. ieškinį atsakovui G. J. dėl
vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilęs teisės
normų, reglamentuojančių artimųjų giminaičių bendravimą su vaiku, aiškinimo ir taikymo
klausimas. T. J., gimęs 2002 m. birželio 21 d., yra
ieškovų R. G. ir V. G. vaikaitis.
Vaiko motina–ieškovų duktė E. J. mirė
2007 m. balandžio 28 d., tėvas–atsakovas G. J. su
sūnumi iki 2007 m. lapkričio 11 d. gyveno kartu su ieškovais jų namuose, tačiau
po to išsikėlė. Ieškovų teigimu, jie vaikaičiu rūpinosi nuo gimimo, todėl juos
sieja stiprus emocinis ryšys. Tačiau atsakovas trukdo jiems bendrauti su vaikaičiu,
todėl ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko
teisių apsaugos skyrių, kad būtų apsaugoti vaiko interesai. Atsakovas buvo
įpareigotas sudaryti sąlygas ieškovams bendrauti su vaiku, tačiau šio
įpareigojimo nevykdo. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovą sudaryti
sąlygas vaikui bendrauti su ieškovais, nustatant tokią bendravimo tvarką: 1) kiekvienos
savaitės ketvirtadienį nuo 10 val. iki penktadienio 20 val. T.
J. praleidžia su ieškovais jų namuose, (duomenys neskelbtini); vaiką
pas ieškovus atveža ir pasiima atsakovas; 2) kiekvieno mėnesio antrą
savaitgalį nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val. T.
J. praleidžia su ieškovais jų namuose(duomenys neskelbtini); vaiką
pas ieškovus atveža ir pasiima atsakovas; 3) šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv.
Velykų antrą dieną T. J. praleidžia su atsakovais; 4) liepos
mėnesio dvi savaites ir rugpjūčio mėnesio dvi savaites T. J. praleidžia
su ieškovais, konkrečią datą šalys suderina prieš vieną mėnesį.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2008 m. liepos 23 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir
nustatė tokią ieškovų bendravimo su jų vaikaičiu tvarką: 1) kiekvieno mėnesio
antrą savaitgalį nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val. T. J. praleidžia su ieškovais, vaiką pasiima ir atveža į
namus ieškovai; 2) kasmetinių švenčių: šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną T. J. praleidžia su ieškovais; 3) vasaros metu rugpjūčio
mėnesio dvi savaites T. J. praleidžia su ieškovais,
konkrečią datą šalys suderina prieš vieną mėnesį. Teismas nustatė, kad teismo
2005 m. balandžio 25 d. sprendimu nutraukus E. J. ir G. J. santuoką, sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su
motina; šiuo metu vaikas gyvena su tėvu. Ieškovai yra seneliai iš vaiko motinos
pusės ir yra jo artimieji giminaičiai. Teismas nurodė, kad artimųjų giminaičių
bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (CK
3.172 straipsnis). Teismas laikė labiausiai tikėtinais liudytojų I. Ž. (vaikų darželio auklėtojos) ir L. B. (auklės)
parodymus, kad vaikas labai myli senelius, džiaugiasi juos matydamas, nori su
jais bendrauti. Tarp ieškovų ir atsakovo yra susiklostę konfliktiniai santykiai
dėl vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimo. Teismas,
atsižvelgęs į psichologės rekomendacijas, neišklausė vaiko tiesiogiai teisme, tačiau,
įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad vaikas ne vieną kartą yra
išreiškęs norą bendrauti ir su seneliais, ir su tėvu. Liudytojų parodymais
patvirtinta, kad ieškovų ryšys su vaikaičiu yra artimas, ir tai patvirtina
ieškovų paaiškinimus, jog toks bendravimas vaikui atstoja emocinį, dvasinį ryšį
su jo motina. Teismas taip pat akcentavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų,
kurie leistų daryti neabejotiną ir vienareikšmę išvadą, jog ieškovų veiksmai ir
poelgiai vaikaičio atžvilgiu gali turėti neigiamos įtakos jo visapusiškai ir
harmoningai raidai. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovų bendravimas su vaikaičiu
prieštarautų jo interesams. Tačiau, esant šalių santykiams konfliktiškiems,
ieškovų pasirinktas tiesioginio bendravimo su vaikaičiu būdas yra per daug
intensyvus, nes dėl to gali padažnėti šalių konfliktai, kurie neigiamai veiktų
vaiką, todėl teismas ieškovų reikalavimus tenkino iš dalies, nustatydamas
senelių ir vaikaičio ne tokį intensyvų bendravimą.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 3 d. nutartimi
paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimą.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatė, kad pagal
CK 3.172, 3.175 straipsnius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24
straipsnio 2 dalį nustatant vaiko bendravimo galimybę su artimaisiais
giminaičiais suteikiamas prioritetas vaiko teisei, t. y. jo norui ir poreikiui
bendrauti su artimaisiais giminaičiais, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti
jo interesams. Byloje nustatyta, kad vaikas nori bendrauti su seneliais ir juos
myli, o senelių noras bendrauti su vaiku taip pat yra aiškiai išreikštas ir
pagrįstas moralinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Ieškovė dirba pedagoginį
darbą, todėl turi profesionalių bendravimo su vaiku įgūdžių, apibūdinama
išimtinai teigiamai, todėl negali daryti blogos įtakos vaikui. Byloje
nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai, siekdami bendrauti su vaiku, siektų
kokių nors asmeninių interesų ar naudos. Atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo
metu patvirtina, kad bendravimo sunkumų kyla tik dėl to, kad jis nenori sudaryti
sąlygų seneliams bendrauti su vaikaičiu. Atsakovo teiginiai, kad seneliai
diegia vaikui priešingas moralei savybes, t. y. skatina jį meluoti,
nuteikinėja prieš tėvą, nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pirmosios
instancijos teismui nustačius ne tokį intensyvų, nei prašė ieškovai, bendravimą
su vaikaičiu, atsakovo teisės negali būti pažeistos, nes seneliai su vaikaičiu
praleis tik nedidelę laiko dalį, kai atsakovas, kaip tėvas, turi galimybę
bendrauti su sūnumi neribotai. Būtent ši aplinkybė patvirtina, kad dėl
nustatyto bendravimo negalėtų sumažėti tėvo įtaka ir jo vaidmuo vaiko auklėjimo
procese. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, pagrįstai netenkino prašymo
skirti psichologinę ekspertizę. Vaiko nuomonė dėl bendravimo su seneliais yra
aiškiai išreikšta ir nustatyta, taip pat nustatyta, kad atsakovas trukdo šiam
bendravimui ir tik dėl to kyla sunkumų. Be to, VšĮ Šeimos santykių instituto
psichologė, bendravusi su vaiku, taip pat rekomendavo neįtraukti vaiko
sprendžiant bendravimo su juo klausimus ir nustatant tokio bendravimo ribas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir
perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie
kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl ieškovų
bendravimo su vaikaičiu formos nustatymo. Neabejotina, kad visaverčiam vaiko
ugdymui reikšmingi ir kiti asmenys, ne tik jo tėvai, todėl tiek tarptautinės,
tiek nacionalinės teisės normos įtvirtina vaiko teisę į išplėstinę šeimą (CK
3.172 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 8 straipsnis). CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė
bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams,
rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas, jeigu tai
atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria
sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais.
Būtina CK 3.176 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga – nustatymas, kad
bendravimas su artimaisiais giminaičiais neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovas
neginčija vaiko teisės į išplėstinę šeimą, sutinka, kad vaikas bendrautų su
seneliais, tačiau prašė teismo parenkant bendravimo formą atsižvelgti į vaiko
interesus. Teismai, nustatydami vaiko ir senelių bendravimo tvarką, atsižvelgė
į senelių, o ne į vaiko interesus ir net nesvarstė dėl prisitaikymo periodo (CK
3.3 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A.
v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007). Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su
išplėstinės šeimos nariais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas
neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).
Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, ignoravo faktą, kad teismo sprendimu
nustatyta bendravimo tvarka vis tiek sudaro sąlygas kilti konfliktams, kurie
neigiamai veikia vaiką ir nustatytas senelių bendravimo su vaikaičiu būdas
esamoje situacijoje neatitinka vaiko interesų augti harmoningoje, saugioje ir
ramioje aplinkoje (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis,
CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Būtent dėl konfliktiškų ieškovų ir atsakovo
santykių bei dėl nutrūkusių ryšių tarp vaikaičio ir senelių atsakovas siūlė
šeimos ryšius atkurti palaipsniui, kad susitikimuose su vaiku dalyvautų ne tik
ieškovai, bet ir atsakovas ar psichologas. Atsižvelgiant į vaiko interesus visų
pirma būtina išspręsti konfliktinę situaciją, tik tokiu atveju įmanoma sukurti
saugią aplinką vaikui augti ir tobulėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina,
kad ieškovai įtraukia vaiką į šalių konfliktą, vaikui neigiamai kalba apie atsakovą.
Nagrinėjamoje byloje teismai akcentavo vaiko norą bendrauti su seneliais,
tačiau neanalizavo, ar vaiko norai atitinka jo interesus (Jungtinių Tautų vaiko
teisių konvencijos 12 straipsnis, CK 3.164 straipsnis). Svarbiausias ir esminis
vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje
vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių
situacijų.
2. Dėl proceso teisės
normų taikymo. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes atsakovui
teko įrodinėti, kad vaiko ir senelių bendravimas prieštarauja vaiko interesams
(CPK 12, 178, 182 straipsniai). Bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku
yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko
interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).
Taigi, vadovaujantis CK 3.176 straipsniu, ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad
bendravimas su jais neprieštarauja vaiko interesams. Teismai ne tik nereikalavo
ieškovų pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad bendravimas su jais atitinka
vaiko interesus, bet iš esmės preziumavo, kad bendravimas su seneliais nekenkia
vaiko interesams, nors tokios prezumpcijos neįtvirtinta įstatyme (CPK 182
straipsnis). Be to, teismai nevertino byloje esančių duomenų, patvirtinančių,
kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams, atsisakė skirti psichologinę
ekspertizę, kuri įvertintų bendravimo poveikį. Nagrinėjamoje byloje teismas
pažeidė CPK 376 straipsnį, nes savo iniciatyva nerinko įrodymų, be to, nevykdė
pareigos imtis priemonių šalims sutaikyti ir vaiko interesams apsaugoti; teismo
nustatyta bendravimo tvarka tik gilina konfliktinę situaciją ir neatitinka
vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006).
Teismai vertino įrodymus pažeisdami įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės
teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje G. Ū. v. O. I., bylos
Nr. 3K-3-862/2002; 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. V. I., bylos Nr. 3K-3-1544/2002;
2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., bylos Nr.3K-3-150/2007).
Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta ieškovės brolio E. L. ir
dukterėčios M. S. parodymus apie ieškovės asmenybės
konfliktiškumą, kurį patvirtina jos elgesys 2008 m. liepos 11 d. teismo
posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į liudytojų
parodymus ir VšĮ Šeimos santykių instituto psichologės išvadas, nurodė, kad
atsakovo teiginiai, jog seneliai nuteikinėja vaiką prieš tėvą, skatina meluoti,
nepagrįsti įrodymais CPK 178 straipsnio tvarka. Teismas nepagrįstai nustatė,
kad ekspertizė byloje, t. y. vaiko pokalbis su psichologu, pažeistų vaiko
interesus, nes byloje tik nustatyta, kad netikslinga vaiko kviesti į teismo
posėdį. Visa tai patvirtina, kad teismai, pažeisdami CPK 178, 179, 182, 185,
270, 376 straipsnių nuostatas, nesiaiškino, ar bendravimas su artimaisiais
giminaičiais neprieštarauja vaiko interesams, tinkamai neargumentavo savo
išvadų. Byloje esant duomenų apie konfliktiškus šalių santykius teismas nepagrįstai
atsisakė skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, kokia bendravimo su
seneliais forma labiausiai atitiktų vaiko interesus. Tik specialistas, turintis
reikiamą kvalifikaciją, galėtų atsakyti į klausimus apie konfliktinės
situacijos poveikį vaikui, santykių atkūrimo būdus ir labiausiai vaiko (o ne
senelių) interesus atitinkančią bendravimo su seneliais formą šiuo konkrečiu
periodu.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų
procesinius sprendimus ir priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai
apmokėti. Jame nurodoma, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad
atsisako sudaryti sąlygas savo sūnui bendrauti su ieškovais. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo tam tikrą nesąžiningumą patvirtina
jo elgesys bylos nagrinėjimo metu. Ieškovų teigimu, atsakovas ignoruoja vaiko
teisę, norą ir poreikį bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Atsakovas nepagrįstai
teigia, kad tarp šalių egzistuoja papildomas konfliktas, nesusijęs su problema
dėl bendravimo su vaiku. Ieškovai su vaikaičiu bendravo nuo gimimo, net ir
bylinėjimosi laikotarpiu stengėsi jį pamatyti vaikų darželyje, nors tam
prieštaravo atsakovas. Dėl to šios bylos atveju prisitaikymo periodas
nereikalingas; kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartys negali būti taikomos šioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės yra
skirtingos. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai,
bendraudami su vaiku, neužtikrina jo intereso augti sveikoje, saugioje ir
ramioje aplinkoje. Priešingai, ieškovai pateikė teismui įrodymus,
patvirtinančius, kad vaiko interesai bus užtikrinti. Atsakovas sieja vaiko
interesus su jo nepagrįstu manymu, kad nustačius vaiko bendravimo tvarką su
seneliais bus suvaržytas jo, kaip tėvo, bendravimas su sūnumi. Atsakovas nepaiso
vaiko nuomonės dėl bendravimo su savo seneliais iš mirusios motinos pusės,
sąmoningai trukdo šiam bendravimui, ir tik dėl šio trukdymo kyla konfliktinė
situacija - ginčas teisme. Teismas įvertino aplinkybę, kad vaikas po motinos
mirties neturi kitų giminių iš motinos pusės, išskyrus ieškovus. Netekęs
motinos, vaikas pakartotinai išgyveno išsiskyrimą su motinos aplinka -
atsakovas nutraukė bendravimą ne tik su ieškovais, bet ir su vaiko krikšto
tėvais, kitais vaiko motinos draugais, vaiko aukle. Atsakovas tokiu elgesiu
stengiasi, kad vaikas pamirštų apie savo kilmę iš motinos pusės. Tokie atsakovo
veiksmai pažeidžia vaiko teisę žinoti apie savo kilmę ir vaiko teisę į
išplėstinę šeimą. Svarbu pažymėti, kad vaiko bendravimas su seneliais būtent ir
užtikrina esminį vaiko interesą - augti sveikoje, saugioje ir ramioje
aplinkoje, nes faktas, kad vaikas myli savo senelius ir nori su jais bendrauti,
yra nustatytas, jį patvirtino ir atsakovo kviesti liudytojai. Atsakovas atmetė
teismų pasiūlymus šalims susitarti, todėl kasacinio skundo argumentas, kad
teismai nesiėmė priemonių šalims sutaikyti, yra nesąžiningas. Nors kasatorius
pirmosios instancijos teisme prašė skirti psichologinę ekspertizę, teismas
pagrįstai netenkino šio prašymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl vaiko teisės
bendrauti su artimaisiais giminaičiais
Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės
pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių
Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės
įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant
pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos
neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą
įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8
straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžiama ir vaiko teisė nuo gimimo momento
į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo
individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta ir Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo
praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra
įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens
teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos,
neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame
straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium,
no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos
gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp
artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai
gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja
valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai
plėtotis (žr., cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45, Scozzari and
Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Europos Žmogaus
Teisių Komisija jos veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas
tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra
susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr.,
Fidler v. Austria, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46).
Kolegija,
atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl vaiko
bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje
valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą.
Be to, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų,
t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises
įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Jungtinių
Tautų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3
straipsnio 1 dalyje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar
tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu
aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos,
svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio
1 dalies 1 punkte taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi
būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taigi tiek tarptautinės, tiek
Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir
interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis,
kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus,
kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet
kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų
pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje J. V.-M. v. F. A. S., bylos Nr.
3K-3-223/2003).
Įgyvendinant vaiko
teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius yra svarbus CK 3.161, 6.172, 3.176 straipsnių
aiškinimas ir taikymas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė
bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o 3.172
straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti
sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai
atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje P. S. v. V. S., bylos Nr.
3K-3-57/2007) yra išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar
veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti
ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju,
atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių
poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar
bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis
trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis
priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio
prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus
asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir
matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su
artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo
visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad
vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais
asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais
giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz.,
tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas
ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas.
Nustačius, kad vaiką
ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir laikytinas
prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir poreikis
įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais
giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia,
kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą
bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir
jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į
kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3.161
straipsnio 3 dalis). Kai teismas nustato, kad toks bendravimas kenkia vaiko
interesams, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti
ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama įstatymo nustatyta tvarka. Nustatydamas
vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, kurie
nulemia vaiko vystimosi raidą ir jo tapimą išsilavinusia, sveika, aukštų
moralinių savybių, tvirta asmenybe, todėl teismas savo iniciatyva kiekvienoje
byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2003 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V.- M. v. F. A. S., bylos Nr.
3K-3-223/2003).
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad iki ieškovų dukters mirties 2007 m. balandžio 28 d. kasatoriaus
sūnus gyveno (su pertraukomis) pas senelius-ieškovus; ten kurį laiką jis su kasatoriumi
gyveno ir po motinos mirties. Ieškovai nuolatos rūpinosi vaikaičiu, bendravo, o
kasatoriui paprieštaravus dėl jų bendravimo, nuolat siekė bendrauti su
vaikaičiu, vykdavo pasimatyti su juo į vaikų darželį. Pagal byloje esančius
duomenis, ieškovų ir vaikaičio ryšys yra nuolatinis, artimas, abipusis, todėl yra
pagrindas pripažinti, kad ieškovus ir vaikaitį sieja artimi šeimos ryšiai.
Tokiu atveju, minėta, byloje svarbu nustatyti, paties vaikaičio norą ir poreikį
bendrauti su ieškovais, taip pat tai, ar jo noras bei bendravimas teismo
nustatyta tvarka su ieškovais atitiks jo interesus.
Byloje nustatyta, kad
kasatoriaus sūnus nori bendrauti su seneliais ir juos myli, džiaugiasi juos
matydamas ir bendraudamas, o seneliai to taip pat siekia. Tai patvirtinta VšĮ
Šeimos santykių instituto psichologės, apklaususios kasatoriaus sūnų, išvadomis,
liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų,
patvirtinančių, kad vaiko noras bendrauti su seneliais prieštarautų jo
interesams. Ieškovė dirba pedagoginį darbą, todėl turi profesionalių bendravimo
su vaiku įgūdžių; pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų
parodymus ji apibūdinama teigiamai. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių,
kad ieškovai, siekdami bendravimo su vaiku, turėtų savanaudiškų tikslų. Kasatoriaus
teigimu, teismo sprendimu nustatyta ieškovų su vaiku bendravimo tvarka sudaro
sąlygas kilti konfliktams, kurie neigiamai veikia vaiką, ir nustatytas ieškovų
bendravimo su vaiku būdas esamoje situacijoje neatitinka jo interesų augti
harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Tačiau kolegija nurodo, kad byloje
nustatyta, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, kad šalių bendravimo
sunkumų kyla tik dėl to, jog kasatorius nenori sudaryti sąlygų seneliams
bendrauti su vaikaičiu. Byloje nėra duomenų, kad vaikui bendraujant su
seneliais būtų daroma žala vaiko asmenybės raidai. Pagal byloje esančius
duomenis, vaikui daroma žala šalims geranoriškai nesusitariant dėl sąlygų
įgyvendinant vaikui priklausančią teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą, nors ši
teisė yra reglamentuota ir saugoma tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės
normų. Šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos
ryšius, teisės į šeimos gyvenimą, turint omenyje vaiko norą bendrauti su
seneliais ir tai, kad šis noras neprieštarauja jo interesams.
Kasaciniame skunde
nurodoma, kad dėl konfliktiškų šalių santykių ir nutrūkusių ryšių tarp
vaikaičio ir senelių teismas turėjo atsižvelgti į jo siūlymą šeimos ryšius
atkurti palaipsniui, kad susitikimuose su vaiku dalyvautų ne tik ieškovai, bet
ir kasatorius ar psichologas. Kolegija nurodo, kad kasacinis teismas yra
išaiškinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos
srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad
būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios
sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų
amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų,
artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašiai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).
Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl ieškovų bendravimo su vaikaičiu
tvarkos būtina atsižvelgti būtent į šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y.
kad vaikas noriai bendrauja su seneliais, šis tiesioginis bendravimas nekelia
jam įtampos, teikia džiaugsmą, priešingai, nei buvo nustatyta kasaciniame
skunde nurodomoje civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007, kurioje buvo nustatytas
vaikų nenoras bendrauti su seneliais, jų jaučiama įtampa ir baimė. Pagal
nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, vaikui kyla įtampa šalims
nesusitariant dėl ieškovų bendravimo su vaiku, dėl to kylančios konfliktinės
situacijos ir įtampos tarp šalių, tačiau kasatoriaus neigiamas požiūris į
ieškovus, jų asmenybių, požiūrių dėl vaiko auklėjimo skirtumai neturėtų
eliminuoti vaiko teisės į šeimos ryšių puoselėjimą, t. y. bendravimą su
mirusios motinos tėvais – vaiko seneliais, turint omenyje tai, kad vaiko
motinos mirties atveju iširus vaiko šeimos aplinkai bendravimas su ieškovais
gali būti ypač svarbus jo raidai. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas poreikis palaipsniui
atkurti vaiko santykius su ieškovais, nes, pagal byloje esančius duomenis, jie
nebuvo nutrūkę. Teismai, spręsdami dėl ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarkos,
atsižvelgė į tai, kad šalys konfliktuoja ir nustatė ne tokią intensyvią bendravimo
tvarką, kaip to prašė ieškovai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaikas noriai
bendrauja su seneliais, džiaugiasi dėl susitikimų, nėra pagrindo konstatuoti
esant būtinybę šiuose susitikimuose dalyvauti kasatoriui, savivaldybės vaiko
teisių apsaugos institucijų psichologui ar socialiniam darbuotojui.
Dėl įrodinėjimą
reglamentuojančių teisės normų taikymo
CPK yra įtvirtinta
šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė teikti teismui įrodymus
(42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis ir kt.). Pagal CPK 12, 178
straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo
reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis
(faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti
turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių
ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir
pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes,
rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir
vertinant. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsniuose nustatytas
taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui –
priešieškinio faktinį pagrindą. Tačiau kai kuriose civilinėse bylose pagal
materialinės teisės normas gali būti nustatytas kitoks įrodinėjimo pareigų
paskirstymas.
Minėta, kad pagal CK
3.176 straipsnio 4 dalį teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali
įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais
giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Kasacinis teismas yra
išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais
giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas
neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu.
Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra
pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko
interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).
Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks
bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems
giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Tačiau nustatyta
įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima teisės visiems kitiems byloje
dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių, nes
įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių byloje asmenų
pareiga, bet ir jų teisė.
Kasatoriaus teigimu,
teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes jam teko įrodinėti, kad
vaiko ir senelių bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Tačiau kolegija
nurodo, kad bylą nagrinėję teismai vertino visus byloje pateiktus įrodymus: ieškovų
pateiktus duomenis apie jų bendravimą su vaikaičiu, Kauno miesto savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus tyrimo duomenis, psichologo
išvadas, ieškovę apibūdinančius duomenis, ieškovų iniciatyva kviestų liudytojų
parodymus ir kt., taip pat kasatoriaus, kuris pagal procesinės teisės normas
nagrinėjamoje byloje turi teisę teikti įrodymus, pateiktus duomenis, jo manymu,
patvirtinančius, kad, nustačius vaiko bendravimo su seneliais tvarką, bus
pažeisti vaiko interesai. Teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą,
sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškinio faktinį pagrindą, t.
y. kad byloje įrodytas ieškovų reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikaičiu
tvarką pagrįstumas. Tai, kad teismai atitinkamu būdu, vadovaudamiesi įstatymu,
pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių,
kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1
dalis), įvertino tiek ieškovų, tiek kasatoriaus pateiktus įrodymus ir sprendė,
kad yra pagrindas tenkinti dalį ieškinio, nelemia išvados, kad teismai perkėlė
įrodinėjimo naštą kasatoriui.
Kasaciniame skunde
teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę tam, kad būtų
nustatyta, kokia vaiko bendravimo su seneliais forma labiausiai atitiktų vaiko
interesus. Kolegija nurodo, kad CPK 212 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet
ne pareiga skirti ekspertizę tais atvejais, kai būtina išsiaiškinti nagrinėjant
bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno,
technikos ar amato žinių. Nagrinėjamos bylos atveju kasatoriaus sūnus buvo
apklaustas psichologo, taigi buvo išklausyta vaiko nuomonė dėl poreikio
bendrauti su seneliais, tai yra labai svarbu nagrinėjant tokio pobūdžio bylas
(Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Kasacinis
teismas yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra
nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma,
visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti
savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per
atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties
vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir
interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar
vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra
augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria
psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario
20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007). Minėta, kad nagrinėjamoje
byloje nustatyta, jog kasatoriaus sūnaus noras bendrauti su seneliais
neprieštarauja vaiko interesams, nes vaikas džiaugiasi šiuo bendravimu ir ryšiu
su seneliais, bendravimo metu nejaučia psichologinės įtampos, baimės. Teismas,
nustatydamas ne tokią intensyvią vaiko bendravimo su seneliais tvarką,
atsižvelgė į tai, kad tarp šalių (bet ne tarp vaiko ir senelių) yra susiklosčiusi
konfliktinė situacija, spręstina šalių geranoriškumo pagrindu. Be to, teismai
atsižvelgė į vaiką apklaususios psichologės rekomendaciją neįtraukti vaiko
nustatant jo bendravimo su šalimis ribas. Dėl to kolegija sprendžia, kad teismo
sprendimas neskirti šioje byloje ekspertizės, siekiant nustatyti vaiko
bendravimo su seneliais tvarką, yra pagrįstas ir teisingas.
Nurodytais
motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų, apeliacinės
instancijos teismo nutarties panaikinimą lemiančių pagrindų nenustatyta.
Remdamasi CPK
93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą
maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, kolegija
sprendžia priteisti ieškovams iš kasatoriaus 800 Lt bylinėjimosi išlaidas
kasaciniame teisme. Taip pat iš kasatoriaus priteistinos valstybei 36,65 Lt
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatoriaus
G. J. ieškovams R. G. ir V. G. po 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai,
surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Priteisti iš kasatoriaus
G. J. valstybei 36,65 Lt (trisdešimt šešis Lt 65 ct)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Virgilijus
Grabinskas
Egidijus
Laužikas