Administracinė byla Nr. I-2291-561/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07190-2013-6

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. E. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja N. E. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-11-05 sprendimą Nr. (6.5) I-7267; 2) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 3 051,13 Eur (10 534,97 Lt). Pareiškėja pareiškė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą neteisėtai sumažintos pensijos daliai priteisti.

Skunde nurodė, kad 2012-02-06 nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai. Pareiškėjai, kaip dirbančiai pensininkei, nebuvo išmokėta žymi pensijos dalis.

Nurodė, kad kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydama pateikti duomenis, kokia pensijos dalis yra neišmokėta, bei grąžinti neišmokėtą pensijos dalį, tačiau VSDFV Kauno skyrius 2013-09-30 pateikė pažymą apie neišmokėtos pensijos dalies susidariusį skirtumą, o 2013-10-14 sprendimu Nr. (10.1) S-70705 atsisakė neišmokėtą pensijos dalį grąžinti.

Pareiškėja kreipėsi į VSDFV, prašydama įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pensijos nepriemoką. VSDFV 2013-11-05 sprendimu nusprendė pateikto pareiškėjos skundo nenagrinėti ir pasiūlė iki 2013-10-24 pateikti įrodymus dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėja nurodė, kad pensija neteisėtai buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, todėl neteisėtai sumažinta pensijos dalis turėtų būti priteista. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose ir prašė jos skundą tenkinti pilnai.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

  Atsiliepime nurodė, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi, pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį.

  Pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyriaus dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, rašytinių sprendimų nebuvo priėmęs. Sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Kauno skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį.

  Nurodė, kad VSDFV pagrįstai, įvertinusi tai, kad VSDFV Kauno skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2013-10-24 skundu išmokėti pareiškėjai nuo 2010-01-01 negautą senatvės pensijos dalį, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013-11-05 sprendimu, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-24 prašymą ir nurodė, kad jei iki 2013-11-22 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

  Atsakovė rėmėsi LVAT praktika ir prašė pareiškėjos bylą dalyje nutraukti, o kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

  Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės VSDFV Kauno skyriaus pateiktame atsiliepime. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Nustatyta, kad pareiškėjai paskirta socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-01-01 buvo apskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis.

VSDFV Kauno skyriaus pateikti apskaičiavimai, dėl kurių teisingumo nėra ginčo, liudija, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo buvo neišmokėta 3 051,13 Eur (10 534,97 Lt) Lt pensijos dalis (b. l. 56–57).

VSDFV Kauno skyrius 2013-09-30 raštu Nr. (10.1) S-67146 (b. l. 17–18) pateikė detalius paskaičiavimus apie neišmokėtą pareiškėjos pensijos dalį, o 2013-10-14 raštu Nr. (10.1) S-70705 (b. l. 16) atsisakė pareiškėjai išmokėti pensijos nepriemoką.

Pareiškėja su 2013-10-24 prašymu kreipėsi į VSDFV, kuriame prašė išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 15).

VSDFV, išnagrinėjusi 2013-10-24 pareiškėjos prašymą, 2013-11-05 priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-7267, kuriame pažymėjo, kad prašymą nagrinėti atsisakoma, nes praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas trejų metų terminas. Pareiškėjai išaiškinta, kad iki 2013-11-22 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. VSDFV nurodė, kad nėra parengtų teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta pensijų kompensavimo tvarka. Priėmus ir įsigaliojus pensijų kompensavimo tvarkai, negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad, kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 13–14). 

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti VSDFV 2013-11-05 sprendimą Nr. (6.5) I-7267 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai jos prašomą pensijos nepriemoką, pagrįstumo bei teisėtumo.

Teisminėje praktikoje, aiškinant Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, ne kartą konstatuota, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri realizuojama ginčo klausimu teikiant skundą VSDFV (LVAT 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir kt.).

Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01, 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV.

Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Tiek atsakovas, tiek VSDFV tvirtino, kad ginčas neišnagrinėtas Pensijų įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Teismas su tokia atsakovo ir VSDFV pozicija nesutinka. VSDFV 2013-11-05 sprendime nurodė, kad, kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, ji neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą senatvės pensijos dalį. Informavo pareiškėją, kad  šiuo metu yra rengiami kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai. 

Teismo vertinimu, tokios atsakovės formuluotės leidžia daryti išvadą, jog VSDFV įvertino Kauno skyriaus sprendimą mokėti sumažintą senatvės pensiją ir atsisakė skyrių įpareigoti išmokėti neteisėtai sumažintą senatvės pensijos dalį, t. y. pareiškėjos skundą iš esmės išnagrinėjo. Šis viešojo administravimo subjekto valdingas patvarkymas, išreikštas pareiškėjos atžvilgiu priimtame individualiame administraciniame akte, sukelia jai tiesiogines teisines pasekmes, t. y. daro įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl gali būti ginčo administracinėje byloje dalykas. Toks analogiškas aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą buvo pateikiamas ir LVAT praktikoje (2014-07-31 nutartis adm. b. Nr. A-756-729/2014, 2014-01-30 nutartis adm. b. Nr. A-756-774/2014, 2014-01-15 nutartis adm. b. Nr. AS-525-143/2014 ir kt.).

Įvertinus aptartas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjos prašymas dėl pensijos nepriemokos buvo išnagrinėtas tokio pobūdžio ginčams įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, todėl nėra kliūčių pareiškėjos keliamą ginčą dėl pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti teisme. Taip pat pripažintina, kad atsakovo nurodytų motyvų, jog pareiškėja praleido Pensijų įstatyme 45 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą, bei pareiškėjos argumentų, kuriais grindžiamas prašymas šį terminą atnaujinti, vertinimas nėra teisiškai reikšmingas.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad VSDFV Kauno skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo ir mokėjo sumažintą, remdamasis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies bei 8 str. 1 dalies nuostatomis (b. l. 17–18).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatoms.

Esant aptartai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai paskirta socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 3 051,13 Eur (10 534,97 Lt) Lt senatvės pensijos dalis.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kokią įtaką viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu šie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ginčo atveju atsižvelgtina į išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme, kurioje atitinkamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiškėjos kreipimosi į teismą, tačiau prieš teismui priimant sprendimą byloje. Kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalis nustato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjos keliamas ginčas VSDFV buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, o pareiškėjos skundas dėl VSDFV sprendimo bei pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėtinas teisme, pripažintina, kad iki Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ginčo teisinių santykių kvalifikacija nebuvo užbaigta, todėl pareiškėjos teisės turi būti ginamos priteisinat jai neteisėtai neišmokėtos pensijos dalį. Atsižvelgus į tai, skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas, priteisimo tenkintinas ir pareiškėjai iš VSDFV Kauno skyriaus priteistina nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 3 051,13 Eur (10 534,97 Lt) senatvės pensijos dalis.

Remiantis tais pačiais motyvais naikintina VSDFV 2013-11-05 sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti senatvės pensijos nepriemoką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1, 2, 4 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos N. E. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-05 sprendimo Nr. (6.5) I-7267 dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjos pensijos perskaičiavimams netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai N. E. nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą  3 051,13 Eur (10 534,97 Lt) (tris tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą 13 euro centų) senatvės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas  per 14 dienų  nuo  jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                        Arūnas Kaminskas

                                                                      Margarita Stambrauskaitė

                                                                      Halina Zaikauskaitė