Civilinė byla Nr. e2A-794-1070/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02261-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.13.; 3.3.1.19.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gena“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. P. ir E. P. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gena“ 10 091,22 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovų procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos objektas, ir ginčo objektas). 2023 m. spalio 13 d. statybos objekte dirbę rangovai užsakė atsakovės betonvežio paslaugas. Tą dieną atsakovės darbuotojas T. V., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino statomą namą. Ieškovas kreipėsi į atsakovės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos sumokėjimo, tačiau gavo atsakymą, kad įvykis nėra draudžiamasis. Ieškovams kreipusis į UAB „Asistavita“ dėl nuostolių įvertinimo, nustatyta, kad apgadinto statinio atkūrimo išlaidos siekia 9288,72 Eur. Ieškovas reiškė atsakovei pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau ji nesutiko su reikalaujamos atlyginti žalos suma. Ieškovų žalą sudaro ne tik 9288,72 Eur statinio atkūrimo išlaidos, bet ir 180 Eur už ieškovo pirktą smėlį, 1695,11 Eur už ieškovo atliktus darbus, 930,21 Eur netiesioginės išlaidos, susijusios su darbų atlikimu. Dėl būtinumo atlikti nugriauto statinio atstatymo darbus ieškovai turėjo 690,15 Eur statybvietės išlaidas, kurias sudaro statybvietės eksploatavimo ir valdymo išlaidos (elektros energija, kuras, vanduo, darbų vykdymo organizavimas ir kontrolė, darbo priemonės ir įrankiai). Ieškovas sumokėjo už sienų mūrijimo darbus, žiedo atstatymą, betonavimą, sąramų atstatymą D. V. 1500 Eur; už sienų atstatymo darbus, monolitinių juostų perdarymą, sienų ardymą, sudaužytų medžiagų surinkimą, suskilusių monolitinių juostų ardymą T. M. – 1540 Eur; už sienų atstatymo darbus, gelžbetonio sąramų atstatymą, monolitinių juostų perdarymą L. J. – 1400 Eur, už medžiagas ir transporto paslaugas – 1199,11 Eur. Likusi nuostolių vertinimo išvadoje įtraukta suma – 154,14 Eur už papildomus mechanizmus. Atsakovei geruoju neatlyginus žalos, ieškovai turėjo ir 302,50 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant pretenziją. Ieškovai sumokėjo už žalos įvertinimą UAB „Asistavita“ 500 Eur. Ieškovai nebuvo apdraudę statybos darbų ir civilinės atsakomybės, vykdė statybą ūkio būdu, todėl jie neprivalėjo drausti statybos darbų pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalį.
3. Atsakovė UAB „Gena“ atsiliepime į ieškinį, triplike prašė tenkinti ieškovų reikalavimus iš dalies. Nurodė, kad patvirtina ieškovų teigiamas aplinkybes apie jos darbuotojo vairuotos transporto priemonės padarytą ieškovų statinio apgadinimą. Ieškovai nenurodė, ar gavo draudimo išmoką, apdraudę statybos darbus ir civilinę atsakomybę privalomuoju Statybos darbų bei Civilinės atsakomybės draudimu, nors nuo 2017 metų visi statybos darbai Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo būti apdrausti. Atsakovė siūlė atlyginti ieškovams 816,61 Eur, prašė ieškovo pateikti tikrąją žalą pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas pateikė atsakovei tam tikrus dokumentus, su kuriais atsakovė nesutinka bei mano, kad jie neįrodo tikrosios ieškovų turėtos žalos. Statinio sienos nebuvo nugriautos ir permūrytos, buvo atstatyta tik nugriautos laukinės sienos dalis. Monolitinė juosta nebuvo pilnai išardyta, atstatyta tik nugriauta dalis. Ieškovai nemokėjo atsakovei už betoną, todėl medžiagos betonavimui neturėtų būti įtrauktos į žalos skaičiavimą. Ieškovų pateiktos į bylą sąskaitos faktūros tikėtina yra suklastotos, nes surašytos vieno asmens.
4. Trečiasis asmuo T. V. nepateikė atsiliepimo į ieškovų ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškovų ieškinį, priteisdamas iš atsakovės UAB „Gena“ ieškovų J. P. ir E. P. naudai 7965,08 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Pirmosios instancijos teismas iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatė, kad 2023 m. spalio 13 d. UAB „Gena“ darbuotojas darbo metu vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino statomą namą (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad nėra ginčo dėl atsakovės atsakomybės, kylančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu, kad nėra ginčo, jog dėl kilusios žalos nėra ieškovų tyčios ar didelio neatsargumo, galėjusių sudaryti sąlygas žalai atsirasti ir buvusių tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė su ieškiniu UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo išvadą, iš kurios matyti, jog statybos objekto nuostolių vertinimas buvo atliktas 2023 m. spalio 25 d. Nuostolių vertinimą atliko asmenys, turintys nekilnojamojo turto vertintojo ir nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikaciją. Išvadoje nurodoma, kad ginčo objekto atkūrimo (remonto) kaštai pagal lokalinę sąmatą su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) sudaro 9288,72 Eur. Išvadoje pabrėžiama, kad tai yra turto vertintojo nuomonė dėl turto atkūrimo išlaidų, bet nėra turto vertinimo ataskaita. Teismas nurodė, kad vadovaujasi šia išvada, nustatydamas reikalaujamos atlyginti žalos dydžio pagrįstumą dalyje dėl reikalingų darbų atlikimo, medžiagų poreikio ir šiukšlių išvežimo išlaidų. Pasak teismo, aptariamos nuostolių nustatymo išvados atitiktį faktinėms aplinkybėms pagrindžia joje pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuotos faktinės aplinkybės, bei liudytojų parodymai. Liudytojas M. S. nurodė, kad aptariama nuostolių nustatymo išvada surašyta, nuvykus į vietą, užfiksavus vietoje padarytus pažeidimus, programoje, kuri skaičiavo, žmogaus įtaka minimali. Liudytojas D. V. patvirtino, kad buvo išgriauti žiedai, vidinė siena, sąramos. Atsakovės skaičiavimai grindžiami 2024 m. kovo 10 d. lokaline sąmata, tačiau liudytojas T. G. nurodė, kad šie skaičiavimai atlikti tik pagal brėžinius ir fotofiksaciją, į vietą specialistai nuvykę nebuvo, taip pat neteikė išvados šiukšlių šalinimo darbams, nes nebuvo tai patvirtinančių įrodymų.
8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovų neatsiskaitymo su atsakove už atvežtą betoną, nurodė, kad byloje nėra nagrinėjamas atsakovų įsiskolinimo reikalavimas ieškovams, nėra įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad ieškovai iki įvykio 2023 m. spalio 13 d. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei, todėl šią aplinkybę teismas laikė neįrodyta. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovų teiginius, grindžiamus skaičiavimais, nurodytais nuostolių nustatymo išvadoje, kad turėjo būti liejama visa (o ne dalis 0,09 kub. m, kaip nurodo atsakovė) betono juosta. Pasak teismo, net ir iš pačios atsakovės 2023 m. gruodžio 18 d. su atsakymu į pretenziją, 2024 m. kovo 18 d. atsiliepime pateiktų nuotraukų vizualiai matyti, kad permūryta ne tik viršutinė dalis sienos, kurioje yra angos langams, tačiau ir vidinės sienos (pertvaros), šoninė siena (tai patvirtina abiejų šalių pateiktos lokalinės sąmatos), sienas tvirtina jų viršuje esanti ištisinė monolitinė betono juosta.
9. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktas nuotraukas, aptartus liudytojų parodymus, laikė įrodytu ieškovų nurodomą faktinį padarytos žalos dydį bei jos susidarymo sąlygas. Teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojas, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino šias ginčo objekto dalis: šoninę ir priekinę statomo namo sienas, suardė jungiamąją monolito juostą (kurios storis 0,19 m, aukštis 0,30 m), kuri suskilo, ją reikėjo ardyti ir lieti iš naujo, perstatyti ir vidinę sieną (pertvarą), kurią sudarė keraminiai blokeliai. Pasak teismo, reikėjo atlikti ir mūro darbus: mūryti sienas, armuoti jas tinklais, įstatyti smeiges, įtvirtinti (atstatyti) sąramas virš angų. Teismas nurodė, kad byloje yra šias išvadas patvirtinantys įrodymai, o atsakovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Teismas laikė logišku ir teisingu ieškovų reikalavimą atlyginti už statybinių šiukšlių pašalinimą, nurodydamas, kad šiukšlės susidarė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jų kiekį patvirtina UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo išvada. Išlaidas, būtinas žalos pašalinimui, patvirtina 2023 m. spalio 10 d. – 2024 m. vasario 22 d. AB banko Luminor sąskaitos išrašas, kurio duomenimis J. P. sumokėjo UAB „Bauen“ 1199,11 Eur 2023 m. spalio 29 d. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra serija BAU Nr. 387303 patvirtina, kad pavedimas buvo atliktas sumokant šiai įmonei už keraminius blokus, padėklus, plastifikatorius, cementą, transporto paslaugas ir vielos tinklą mūrui. Teismas vertindamas atsakovės paaiškinimus apie tai, kad keraminių blokelių buvo pirkta per daug, laikė patikimesniu įrodymu nuostolių nustatymo išvadą, kuri surašyta vietoje įvertinus padarytos žalos mastą, ir padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė kitų patikimesnių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pirkti blokelių kiekiai neatitiko faktinių arba jie buvo pirkti kitu tikslu, o ne siekiant pašalinti atsakovės padarytą žalą.
10. Pasak teismo, bylos įrodymai leidžia teigti, kad buvo perstatytos antro aukšto išorinės sienos ir vidinė pertvara 2023 m. spalio 13 d. atsakovės transportui (strėlei) įsirėžus į ieškovų statomą namą. Atsakovės kartu su tripliku pateikta 2024 m. kovo 10 d. lokalinė sąmata apima tik šoninę ir priekinę statomo gyvenamojo namo sienas. Nors ieškovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje taip pat aptariamos šoninė ir priekinė sienos, tačiau ieškovai pateikė duomenis apie faktiškai turėtas išlaidas, neteikė papildomų skaičiavimų dėl papildomų išlaidų, susijusių su vidine siena. Iš pateiktos atsakovės 2024 m. kovo 10 d. lokalinės sąmatos matyti, kad siekiant pašalinti 2023 m. spalio 13 d. įvykio pasekmes, buvo būtinas keraminių blokelių mūrijimas, armavimas tinklais, monolitinių juostų padarymas, plieninių smeigių įstatymas konstrukcijų tvirtinimui, gelžbetonio sąramų atstatymas, statybvietės valymas. Atsakovės pateiktoje sąmatoje neįvertintos ir pagrįstos kitos išlaidos, susijusios su statybinių šiukšlių pašalinimu: statybinių šiukšlių išvežimas 10 km spinduliu, pakraunant rankiniu būdu, utilizavimo mokestis, transporto paslaugos, medžiagų, įrangos transportavimas. Teismas nurodė, kad laiko pirmiau aptartas išlaidas įrodytomis bei nustatytomis. Pasak teismo, aplinkybė, kad dėl 2023 m. spalio 13 d. padarytos žalos ginčo objektui iš jo buvo būtina pašalinti statybines šiukšles, nekelia abejonių, o visas su tuo susijusių išlaidų apimtis pateikė būtent ieškovai, todėl teismas priteisė visą šių išlaidų sumą.
11. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nurodyti D. V., T. M., L. J. darbai buvo faktiškai atlikti, o sąskaitos už šiuos darbus buvo išrašytos teisėtai, nes šie asmenys atliko darbus, jie turi galiojančias nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas. Išlaidas šiems asmenims patvirtina 2024 m. sausio 11 d. T. M. sudarytas pinigų priėmimo kvitas dėl 1540 Eur sumos, 2024 m. sausio 12 d. L. J. sudarytas pinigų priėmimo kvitas dėl 1400 Eur sumos, D. V. sudarytas pinigų priėmimo kvitas dėl 1500 Eur sumos. Liudytojas D. V. patvirtino, kad visi šie mokėjimai yra tik už atstatymo darbus, o už prieš tai buvusius darbus su jais buvo atsiskaityta grynais. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, laikė įrodytomis ir nustatytomis 4400 Eur išlaidas, turėtas statybos darbams apmokėti asmenims, dirbantiems pagal individualios veiklos vykdymo pažymas. Teismas laikė įrodytomis ir UAB „Asistavita“ 2023 m. spalio 25 d. nuostolių nustatymo išvadoje nurodytas išlaidas, būtinas statybinėms šiukšlėms pašalinti, išvežti 10 km spinduliu, utilizavimo mokesčiui, transporto paslaugoms, medžiagų, įrangos transportavimui (1523,47 Eur), išlaidas, turėtas perkant statybines medžiagas iš UAB „Bauen“ pagal 2023 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BAU Nr. 387303 – 1199,11 Eur.
12. Teismas nurodė, kad dėl atsakovės padarytos žalos ieškovai turėjo ir kitų nuostolių. 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovų atstovai parengė pretenziją, kuria buvo siekiama ikiteisminio ginčo sureguliavimo, dėl to turėjo 302,50 Eur išlaidas. Už UAB „Asistavita“ atliktą vertinimą ieškovai sumokėjo 500 Eur. Todėl teismas priteisė iš atsakovės 7965,08 Eur (7162,58 Eur+802,50 Eur) nuostolių atlyginimo bei atmetė kitą ieškinio dalį dėl 180 Eur priteisimo už smėlį, 1695,11 Eur ieškovo fizinio darbo atlyginimo, 930,21 Eur netiesioginių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies, konstatavęs, kad ieškovai neįrodė visų jų teigiamų išlaidų ir žalos.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį laikėsi pozicijos, jog darbų atlikimo metu ir vėliau vykdė statybą ūkio būdu, todėl statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų drausti neprivaloma. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės teiginių, kad ieškovai privalėjo sudaryti draudimo sutartis ir reikalauti žalos atlyginimo iš draudimo įmonės, nurodė, jog draudimo sutarties atveju nukentėjusiojo turtinio intereso patenkinimas užtikrinamas ne žalą padariusio asmens turtinėmis galimybėmis, bet pirmiausia draudimo įmonių turtu (lėšomis, specialiaisiais atidėjimais ir kt.). Net ir sudarius draudimo sutartį nukentėjusysis asmuo gali išsireikalauti iš žalą padariusio asmens tuos nuostolius, kurie nebuvo apdrausti ar liko neatlyginti draudiko dėl įvairių priežasčių. Todėl šalių ginčas dėl to, kad statybos darbai jų atlikimo metu nebuvo apdrausti, neturi įtakos atsakovės pareigai atlyginti žalą. Draudimo sutartis iš esmės reiškia ne civilinės atsakomybės panaikinimą žalą padariusiam asmeniui, bet tik žalos atlyginimo pareigos perkėlimą draudimo įmonei išsaugant teisę šiai reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Be to, ieškovai, įvykdę savo pareigą, kreipėsi į draudiką, vadovaudamiesi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo institutu, tačiau buvo informuoti, jog įvykis nelaikomas draudžiamuoju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė UAB „Gena“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškovų ieškinį visiškai ar iš dalies arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, atsakovė prašo, teismui esant kitos nuomonės, nei apeliaciniame skunde nurodyta nuomonė, vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei atmesti ieškinį visiškai ar iš dalies ir kitu pagrindu, nenurodytu apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo mažinti ar net naikinti atsakovės civilinę atsakomybę, kadangi patys ieškovai bei jų pasamdyti rangovai prisiėmė atsakomybę ir buvo aplaidūs, nevykdydami pareigos apdrausti statybos darbus ir civilinę atsakomybę privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu pagal Statybos įstatymo 42-46 straipsnius. Nagrinėjamu atveju, kadangi namo statyba vyko ne ūkio būdu, ieškovų pasamdyti rangovai privalėjo turėti objekto statinio vadovą pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį. Ieškovų pasamdyti rangovai D. V., T. M. ir L. J. negalėjo būti pasamdyti rangovais pagal Statybos įstatymo 18 straipsnį. Įrengiant pastolius, turėjo dalyvauti statybos darbų vadovas, kuris turėjo parengti jų pastatymo, naudojimo, išardymo projektą ir prižiūrėti šiuos darbus, kuriuos galėjo atlikti tik specialiai išmokyti jį atlikti darbuotojai (Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 4.3.2, 4.3.4, 4.3.6 punktai).
14.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog D. V., T. M. ir L. J. darbai buvo atlikti. Šie asmenys teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokius darbus jie atliko ginčo objekte. Teismas pasiūlė ieškovams pateikti duomenis apie atliekų išvežimą, įvertintą 1523,47 Eur UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo išvadoje. Ieškovai nepateikė tokių įrodymų. Teismas galėjo priteisti ieškovams būsimos žalos atlyginimą pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, tačiau ši norma taikoma išimtiniais atvejais, kai žalos padarymo faktas akivaizdus, o nuostoliams skaičiuoti gali prireikti daugiau laiko, per kurį nukentėtų ieškovo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-475-524/2021). Šiuo atveju žala ir jos įvertinimas nėra realūs.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovams atlygintinos žalos dydį netinkamai įvertino įrodymus, padaręs akivaizdžiai nelogiškas ir nepagrįstas išvadas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nepridėjo prie sąskaitų, kuriomis grindžia žalos dydį, perdavimo-priėmimo aktus, iš kurių būtų galima spręsti apie žalos pagrįstumą. Atsakovė sutinka sumokėti sąskaitoje BAU Nr. 387303 nurodytą 595,50 Eur be PVM / 720,55 Eur su PVM sumą. Sąmatoje buvo skaičiuojama ištisinė monolitinė 0,56 kub. m juosta, nors iš nuotraukų matyti, kad buvo atstatyta tik nugriauta 0,09 kub. m juostos dalis. Atsakovei nebuvo mokama už betoną, todėl medžiagos betonavimo juostai neturėtų būti įtrauktos į skaičiavimus.
15. Ieškovai J. P. ir E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Skundžiamu teismo sprendimu buvo tinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, tinkamai ir visapusiškai vertinti byloje esantys įrodymai, tinkamai ir teisingai nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose.
15.2. Atsakovė nenurodė argumentų, dėl kurių, pasak jos, yra pagrindas taikyti CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovė yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, verslininkė, kuriai taikomi aukštesni elgesio standartai. Veikdama kaip verslininkė, valdydama didesnio pavojaus šaltinį, ji privalo prisiimti ir savo verslo riziką. Atsakovės sukeltas įvykis ir dėl jo ieškovų patirta žala nėra susijusi su viešuoju interesu, visuomenės ar valstybės teisėmis ir teisėtais interesais. Dėl įvykio nukentėjo tik ieškovų interesai, kurie turi būti teisingai apginti. Todėl nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas.
15.3. Atsakovė nepateikė teismui pagrįstų argumentų bei įrodymų, pavirtinančių, jog egzistavo ieškovų didelis neatsargumas ar tyčia, lėmusi žalos atsiradimą arba padidėjimą. Atsakovės nurodyti tariami pažeidimai, susiję su pareigos apdrausti statinio statybą, paskirti objekto statinio vadovą, pasirinkti kitą statybos rūšį ar laikytis apeliaciniame skunde nurodytų pastolių eksploatavimo reikalavimų, nėra susiję su kilusia žala ir neturi įtakos žalos dydžiui. Žala kilo dėl atsakovės kaltės: netinkamo transporto priemonės ir technikos valdymo. Dėl to buvo nugriauta dalis ieškovų statomo namo bei sugadintas ieškovų turtas. Atsakovės nurodyti tariami pažeidimai nebūtų padėję išvengti žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad draudimo sutartis iš esmės reiškia ne civilinės atsakomybės panaikinimą žalą padariusiam asmeniui, bet tik žalos atlyginimo pareigos perkėlimą draudimo įmonei, išsaugant teisę reikalauti žalos iš ją padariusio asmens. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies, tinkamai paskirstęs kaltę bei priteisęs iš atsakovės valdomo didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimą.
15.4. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kurių neminėjo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, t. y. kad ieškovai privalėjo turėti statinio statybos vadovą, kad pasamdyti rangovai D. V., T. M. ir L. J. neva neturėjo teisės užsiimti statyba ir sudaryti rangos sutarčių, kad nebuvo laikomasi pastolių eksploatavimo reikalavimų. Tai neatitinka CPK 301, 314 straipsnio reikalavimų. Be to, atsakovė neįrodė, kad ieškovai privalėjo turėti statinio statybos vadovą, kad tokios pareigos nevykdymas turėjo įtakos žalos atsiradimui ar sukėlė žalą. Į bylą buvo pateikti įrodymai apie D. V., T. M. ir L. J., dirbančių pagal pažymas apie vykdomą individualią statybų veiklą, statybos rangos sutartys. Ieškovai nevykdė statybos rangos būdu, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios šios statybos rūšį. D. V., T. M. ir L. J. atliko tik konkrečius statybos darbus objekte, bet nesudarė rangos sutarčių dėl visų namo statybos darbų.
15.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovų pateiktus įrodymus apie jiems padarytą žalą, jos dydį. Byloje liudiję asmenys D. V., T. M. ir L. J. davė nuoseklius parodymus, neprieštaraujančius vieni kitiems, atitinkančius kitus byloje esančius įrodymus. Liudytojai nėra susiję giminystės ryšiais su ieškovais. Skundžiamu teismo sprendimu padaryta pagrįsta išvada, kad atsakovės sukeltos žalos dydis yra 7965,08 Eur. Atsakovės pozicija dėl žalos dydžio buvo nenuosekli. Atsiliepimu į ieškinį ji nurodė, kad prašo tenkinti ieškinį iš dalies bei pateikė savo korekcijas lokalinėje sąmatoje, kurioje nurodė, kad žalą sudaro 816,61 Eur suma. Triplike atsakovė pateikė statinio techninio prižiūrėtojo T. G. sudarytą sąmatą, kurioje nurodė, kad žalą sudaro 1819,84 Eur, tačiau turėtų būti sumažinta dėl ieškovų tariamos kaltės. Teismui duodant žodinius paaiškinimus 2024 m. spalio 3 d. atsakovės atstovas direktoriaus pavaduotojas V. Z. nurodė, kad atsakovė nevengia atlyginti žalos, sutinka atlyginti 1819,84 Eur pagal T. G. sudarytą sąmatą, tačiau ieškovams neatlyginta nei dalis žalos.
15.6. Ieškovų pateikta UAB „Asistavita“ vertinimo išvada turi didesnę įrodomąją reikšmę nei atsakovės pateikta T. G. sudaryta sąmata. UAB „Asistavita“ išvada parengta turto vertintojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją atlikti turto vertinimą. Turto vertinimas atliktas iš karto po įvykio apžiūrėjus objektą, užfiksavus jo būklę, buvo taikomas atkuriamųjų išlaidų turto vertinimo metodas. T. G. parengė žalos apskaičiavimo sąmatą, tačiau jis nėra turto vertintojas, yra statybos inžinierius, kuris nebuvo apžiūrėjęs ieškovų objekto. Jis atliko skaičiavimus pagal atsakovės pateiktą informaciją ir bylos medžiagą. Tikėtina, kad atsakovė kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo pateikė sau naudingą informaciją. T. G. patvirtino, kad skaičiavo ne sugriauto statinio atkūrimo vertę, bet darbų kainą. T. G. sąmatoje nurodyti neįtikėtini darbų įkainiai (pvz., 7,86 Eur už monolitinių juostų ardymo darbus), dalis būtinų išlaidų apskritai nenurodyta (transporto išlaidos, atliekų utilizavimas).
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. V. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliantė nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Šioje byloje ginčas kilo tarp privačių subjektų dėl vieno subjekto neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl negalima išvada, jog apeliacinio skundo ribų peržengimo reikalauja viešasis interesas ir jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo priteisti iš atsakovės ieškovų naudai jos darbuotojo padarytos žalos atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 13 d. atsakovės UAB „Gena“ darbuotojas darbo metu vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino statomą ieškovų namą (duomenys neskelbtini). Ieškovai nebuvo apdraudę statybos darbų ar civilinės atsakomybės. Ieškovas pakvietė turto vertintojus, dirbančius UAB „Asistavita“, kad šie apžiūrėtų statomą objektą ir nustatytų žalos dydį po sugadinimų.
21. Iš byloje esančios UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo išvados nustatyta, kad statybos objektas buvo apžiūrėtas turto vertintojo asistentės E. K. 2023 m. spalio 25 d. Išvadoje paskaičiuotos turto atkūrimo išlaidos – 9288,72 Eur, tarp jų – ardymo darbai (402,51 Eur), sienų atstatymo darbai (3814,25 Eur), kiti darbai, susiję su sudaužytų, išardytų medžiagų surinkimu, statybvietės valymu; statybinių šiukšlių išvežimu 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu; utilizavimo mokesčiu bei transporto paslaugomis, medžiagų, įrangos transportavimu (1523,47 Eur). Nurodyta išvada padaryta, turto vertintojo asistentei užfiksavus tokius statybos objekto apgadinimus apžiūros / defektų akte: statomo namo šoninės ir priekinės sienų apgadinimai, suskilusi monolitinė juosta, pasvirusi keraminių blokelių siena. Apžiūros akte nurodyta, kad siekiant atkurti statybos objektą būtina atlikti statinio dalies ardymo darbus, ardyti suskilusią monolitinę juostą ir išlieti ją iš naujo, keisti įbetonuoto mūrločio smeiges, ardyti dalį keraminių blokelių mūrą, kadangi pažeistas stabilumas, mūryti dvi sienas, armuoti tinklais, įstatyti smeiges, įtvirtinti sąramas virš angų; kitus darbus, susijusius su sudaužytų, išardytų, sulaužytų medžiagų surinkimu, statybvietės sutvarkymu po įvykio, statybinių šiukšlių išvežimu, utilizavimo mokesčiu. Apžiūros akte nurodyti ir darbų kiekiai vienetais, metrais, kvadratiniais ir kubiniais metrais. Atliktinų darbų, medžiagų paskaičiavimas padarytas programine įranga „Sistela“. Prie nuostolių nustatymo išvados pridėta ir statybos objekto būklės fotofiksacija 2023 m. spalio 25 d. Ieškovai sumokėjo už šios išvados parengimą 500 Eur.
22. 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu UAB „Asistavita“ direktorius, apklaustas liudytoju, M. S. parodė, kad ši bendrovė atlieka turto vertinimą ir nustato turto atkuriamąją vertę. Darbų kiekiai sąmatoje buvo nustatyti atvykus specialistei-sąmatininkei E. K., pamatavus, apžiūrėjus objektą, surašius apžiūros aktą. Programa „Sistela“ paskaičiuotos atkuriamosios išlaidos, susidedančios iš darbų ir medžiagų. E. K. turi inžinerinį statybinį išsilavinimą, turto vertintojo kvalifikaciją. Apžiūros metu atkuriamieji darbai dar nebuvo atlikti. Nebuvo įtraukti darbai dėl dar vienos pasvirusios sienos. Atkūrimo išlaidos buvo paskaičiuotos pagal akivaizdžiai matytus sugadinimus.
23. Byloje taip pat pateiktas M. S. kvalifikacijos pažymėjimas, kurio duomenimis 2021 m. rugsėjo 24 d. jam buvo suteikta nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija. Turto vertintojo asistentė E. K. turi diplomuoto turto vertintojo kvalifikaciją, be to, 2000 m. gruodžio 29 d. jai išduotas kvalifikacijos pažymėjimas, patvirtinantis, kad jai suteikta nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacija.
24. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo objekte dirbo šioje byloje liudytojais apklausti D. V., T. M. ir L. J., turintys nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas, kurie taip pat sudarė su ieškovu statybos rangos sutartis dėl objekto (duomenys neskelbtini). Šiose sutartyse nurodyta, kad nustatyta sutarties objekto kaina – pagal faktą; darbų pradžia – 2023 m. rugsėjo 25 d.; darbų pabaiga – 2023 m. spalio 25 d. Konkretūs atliktini darbai nenurodyti.
25. 2024 m. sausio 10 d. buvo surašytas D. V. pinigų priėmimo kvitas dėl 1500 Eur už statybos darbus priėmimo iš ieškovo J. P., 2024 m. sausio 11 d. – T. M. pinigų priėmimo kvitas dėl 1540 Eur priėmimo iš J. P. už statybos darbus, 2024 m. sausio 12 d. – L. J. pinigų priėmimo kvitas dėl 1400 Eur priėmimo iš J. P. už statybos darbus. Šiuose kvituose taip pat yra 2024 m. spalio 11 d. įrašai su nurodytų asmenų parašais apie tai, kad šie kvitai yra naikinami.
26. Byloje pateikta 2024 m. sausio 10 d. sąskaita faktūra, išrašyta D. V. ieškovui J. P. dėl 1500 Eur sumos, nurodant prekes / paslaugas – nugriautų darbų perdarymas, sienų permūrijimas, gelžbetoninio žiedo betonavimas, sąramų atstatymas. Šioje sąskaitoje taip pat nurodyta, kad ji taisyta 2024 m. spalio 11 d., papildant, jog apmokėta grynais pinigais sąskaitos išrašymo dieną. 2024 m. sausio 11 d. sąskaitos faktūros duomenimis, T. M. išrašė J. P. sąskaitą faktūrą dėl 1540 Eur sumokėjimo už sienų atstatymo darbus, monolitinių juostų perdarymą, sienų ardymą, sudaužytų medžiagų surinkimą, suskilusių monolitinių juostų ardymą. Šioje sąskaitoje taip pat nurodyta, kad ji taisyta 2024 m. spalio 11 d., papildomai nurodant, kad apmokėta grynais pinigais sąskaitos išrašymo dieną. 2024 m. sausio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ją išrašė L. J. ieškovui J. P. dėl 1400 Eur sumos apmokėjimo už sienų atstatymo darbus, gelžbetonių sąramų atstatymą, monolitinių juostų perdarymą. Sąskaitoje taip pat nurodyta, kad ji taisyta 2024 m. spalio 11 d., papildomai nurodant, jog ji apmokėta grynais pinigais sąskaitos išrašymo dieną.
27. 2024 m. spalio 15 d. minėti asmenys taip pat buvo apklausti liudytojais byloje. Liudytojas D. V. parodė, kad pradėjo objekto perstatymo darbus spalio gale. Prieš tai jis darė žiedą objekte. Spalio 25 d. galėjo būti užbaigti visi užsakyti darbai, bet tiksliai nepamena, kada buvo baigti darbai. Liudytojas gavo atlyginimą grynais tik už perdarytus darbus. Jis dirba pagal individualios veiklos pažymą. Rangos sutartys su ieškovu buvo pasirašytos prieš nugriovimą, darbininkams nenumačius, kad bus nugriovimas. Objekte dirbo trise, darbais nesiskirstė, darbai pasidalinti maždaug vienodai. Liudytojas išrašė sąskaitą faktūrą 2024 m. sausio mėn., nes tuomet tik buvo atsiskaityta. Jis savo apskaitoje nerenka išlaidų, atskaito 30 proc. Buvo padaryti darbai, už juos buvo atsiskaityta sumokant kiekvienam darbininkui daugmaž vienodai, pinigus pasidalino, kaip surašė dokumentuose. D. V. buvo sumokėta mažesnė suma, nes jo nebuvo pusdienį, darbininkai susitarė dėl darbo laiko tarpusavyje. Jie pasakė ieškovui, kad padarys darbą ir įvertins juos pagal atliktų darbų faktą, nes iš karto buvo sudėtinga suskaičiuoti atliktinų po suardymo darbų kainą. Liudytojas pats išrašė savo sąskaitą, padėjo kitiems surašyti sąskaitas savo ranka. Sąskaitos išrašomos padarius darbą arba kitu metu. Pinigų priėmimo kvitai buvo anuliuoti, nes buvo supainiotos datos. Pinigų priėmimo kvitų retai reikia, juos išrašė, kadangi buvo mokėta grynais. Kiti darbininkai matė, kaip jis išrašė kvitus, sutiko su jais. Iškilus darbų atstatymo poreikiui, jie susitarė su ieškovu dėl papildomų darbų žodžiu. Grynus pinigus gavo išrašęs sąskaitą faktūrą. Reikėjo atstatyti ir vidines sienas (per vidurį buvusią ir trečią). Medžiagos naudotos iki sugriovimo nesikartojo vėliau išrašytoje sąskaitoje. Išgriautos medžiagos buvo nuvežtos, žiedas nebuvo daromas iš tų pačių medžiagų.
28. Liudytojas T. M. parodė, kad dirbo pagalbiniu darbininku ieškovo statybos objekte kartu su L. J. ir D. V., kad L. J. yra jo posūnis, o D. V. – sūnėnas. D. V. tarėsi su ieškovu dėl kainos už nugriautų darbų atstatymą. Savo sąskaitą T. M. pildė pats, parašas yra jo. D. V. galbūt surašė datą, kodus sąskaitoje faktūroje. Liudytojas žino, kad pinigų kvitai buvo panaikinti, nes buvo supainiotos datos. Šeimininkas atvažiavo perrašyti kvitus, nes jam kažkas netiko. Darbai galėjo būti atlikti spalio mėn., darbų perdarymą atliko po to, kai kurį laiką statyba buvo sustabdyta, pradėjo vėliau po įvykio, kada tiksliai nepamena. Dėl darbų perdarymo buvo susitarę su ieškovu žodžiu.
29. Liudytojas L. J. parodė, kad jis dirbo ieškovo objekte samdomu darbininku. Rangos sutartis buvo sudaryta dėl atstatymo darbų, bet tiksliai neatsimena datų. Darė žiedą, mūro darbus, atstatė išgriovimus objekte. Jis pasirašė sąskaitą faktūrą, parašė savo vardą, pavardę, kitus duomenis įrašė D. V.. Pinigus pasidalino tarpusavyje, kaip nurodyta sąskaitose. Kasos priėmimo kvitai buvo anuliuoti, nes blogai surašytos datos ir dar kažkas. Visi kartu perrašinėjo kasos priėmimo kvitus.
30. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės darbuotojo padarytos žalos dydį, pateikė į bylą 2023 m. spalio 27 d. UAB „Bauen“ išrašytą jam sąskaitą faktūrą dėl 1199,11 Eur apmokėjimo už statybines medžiagas – keraminius blokus, padėklus, plastifikatorius, portlandcementį, transporto paslaugas, vielos tinklą mūrui. Ši sąskaita faktūra buvo apmokėta ieškovo 2023 m. spalio 29 d. Be to, ieškovas sumokėjo savo atstovei ir 302,50 Eur už pretenzijos atsakovei parengimą iki civilinės bylos inicijavimo.
31. Atsakovė siekė paneigti ieškovo prašomos atlyginti žalos dydį statinio statybos techninio prižiūrėtojo T. G. bei ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo D. A. 2024 m. kovo 10 d. sudaryta lokaline darbų sąmata. Šioje sąmatoje įtraukti suskilusių monolitinių juostų ant blokelių mūro ardymo darbai, keraminių blokelių sienų mūrijimo, blokų mūro armavimo tinklais, monolitinių juostų padarymo, įrengiant klojinius, plieninių smeigių įstatymo konstrukcijų tvirtinimui, gelžbetonių sąramų atstatymo, naudojant išsaugotas medžiagas darbai; sudaužytų, išardytų medžiagų surinkimo, statybvietės valymo darbai. Sąmatoje nurodyta visų minėtų darbų ir medžiagų kaina – 1819,84 Eur.
32. Liudytojas T. G. 2024 m. spalio 13 d. teismo posėdyje parodė, kad į jį kreipėsi užsakovas dėl žalos įvertinimo, todėl jis padarė paskaičiavimus. Jo kvalifikacija yra statybos inžinerijos, statybos vadovas, techninis prižiūrėtojas. Sąmatos rengimo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbų kiekiams, buvo daug neatitikčių pagal aplinkybes, buvusias teismo medžiagoje. Darbų kiekius paskaičiavo pagal sienų plotus projektuose, brėžinius bei fotofiksaciją. Liudytojas nustatė, kad žiede buvo pažeidimas tarp pirmos ir antros ašies apie metrą, kita dalis žiedo nebuvo paliesta, todėl neaišku, kodėl nuostolių nustatymo išvadoje nurodyti didesni darbų kiekiai. Jis paskaičiavo mažesnius darbų kiekius, nei buvo nurodyta nuostolių nustatymo išvadoje. Kitų darbų kiekį liudytojas nustatė pagal suardytų blokelių ir pažeisto žiedo dalies kubatūrą. Jis nebuvo nuvykęs į vietą, lokalinę sąmatą parengė iš byloje esančios medžiagos, projekto. Lokalinėje sąmatoje paskaičiuota atliktinų darbų kaina. Nebuvo atliekų tvarkymo centrų dokumentų dėl šiukšlių išvežimo, utilizavimo, todėl jis neįtraukė šių išlaidų į sąmatą, bet tokie darbai iš principo reikalingi. Statybos medžiagos galėjo būti dar panaudotos. Sąmata padaryta programa „Sistela“ pagal visose įmonėse esamas kainas. Buvo vertinamos visos byloje esančios nuotraukos. Nereikėjo perdaryti monolitinio žiedo, nes pagal namo projekto brėžinį matėsi, kad juosta išardyta tik tarp pirmos ir antros ašies, iš nuotraukų matėsi, kad kitur žiedas nebuvo pažeistas.
33. Apeliantė nesutinka su šioje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, jos nuomone, ieškovai taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo, neapdraudę statybos darbų ir civilinės atsakomybės, pažeidę statybą reglamentuojančias teisės normas. Pasak apeliantės, priteistas 7965,08 Eur žalos atlyginimas buvo neteisingai nustatytas, vadovaujantis nepatikimais liudytojų parodymais, nebuvus darbų priėmimo-perdavimo aktų. Be to, apeliantė prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakartojo jos procesinių dokumentus argumentus, kad sąmatoje buvo skaičiuojama ištisinė monolitinė 0,56 kub. m juosta, nors iš nuotraukų matyti, jog buvo atstatyta tik nugriauta 0,09 kub. m juostos dalis; atsakovei nebuvo mokama už betoną, todėl medžiagos betonavimo juostai neturėtų būti įtrauktos į skaičiavimus.
Dėl apeliacinio skundo motyvų, sutampančių su atsakovės procesinių dokumentų argumentais
34. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas).
35. Apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti. Atitinkamai bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias apeliacinio proceso taisykles, apeliacinio skundo turiniui, be bendrųjų, yra nustatyti taip pat tam tikri specialūs reikalavimai, be kita ko, nurodyti konkrečius argumentus, aplinkybes, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022, 42 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovams sumą, būtiną visai monolitinei juostai atkurti, įvertinęs bylos įrodymus (tarp jų – nuotraukas) ir pateikęs dėl to motyvuotas išvadas (žr. šios nutarties 8 punktą).
37. Atsakovė pakartodama apeliaciniame skunde savo atsiliepimo į ieškinį, tripliko motyvus (t. y. nurodydama, kad sąmatoje buvo skaičiuojama ištisinė monolitinė 0,56 kub. m juosta, nors iš nuotraukų matyti, kad buvo atstatyta tik nugriauta 0,09 kub. m juostos dalis; atsakovei nebuvo mokama už betoną, todėl medžiagos betonavimo juostai neturėtų būti įtrauktos į skaičiavimus), nenurodė argumentų bei aplinkybių, kuriais būtų grindžiamas minėtų šios nutarties 8 punkte pirmosios instancijos teismo išvadų neteisėtumas ir nepagrįstumas. Šioje dalyje atsakovės apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės pakartotų apeliaciniame skunde atsiliepimo į ieškinį bei tripliko motyvų (šios nutarties 35 punktas).
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais
38. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
39. Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį, nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024, 36 punktas).
40. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 26 punktas).
41. Teisėjų kolegijai susipažinus su atsakovės procesinių dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo į ieškinį, tripliko, rašytinių paaiškinimų), motyvais, išklausus teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad atsakovė nurodė aplinkybes apie ieškovų prisidėjimą prie atsiradusios žalos, nepasamdžius statybos darbų vadovo, asmens, privalančio užtikrinti darbų saugą, bei pažeidus pastolių naudojimo taisykles, tik baigiamojoje kalboje.
42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 263 straipsnio 2 dalimi, 253 straipsnio 4 dalimi, kasacinio teismo praktika, nurodyta šios nutarties 39, 40 punktuose, nepasisako dėl šių apeliacinio skundo motyvų, kadangi apeliantė, nurodydama juos, išėjo už atsikirtimų į ieškinį bei apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.
Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto atsakovės UAB „Gena“ ieškovams J. P. ir E. P. atlygintinos žalos dydžio
43. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
44. Teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiuo atveju kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
45. Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos padarytos žalos pašalinimo būsimos išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 76 punktas).
46. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį atkuriamoji turto vertė – apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti).
47. Ieškovai siekdami, kad atsakovė atlygintų jos darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, pasirinko šios žalos nustatymo būdą – turto atkūrimo išlaidų nustatymą, kurį atliko kvalifikuoti turto vertintojas ir turto vertintojo asistentė, dirbantys UAB „Asistavita“ (šios nutarties 23 punktas). Minėti turto vertintojų kvalifikaciją turintys subjektai, nustatydami statybos objekto atkūrimo išlaidas, iš esmės nustatė pinigų sumą, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių statybos objektui atstatyti (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įstatyme esant įtvirtintai turto vertintojo teisei nustatyti konkretaus turto atkuriamąją vertę, neturi reikšmės tai, kad byloje nebuvo pateikti turto vertintojų kaip statybos darbų sąmatas turinčių kompetenciją rengti statybos specialistų kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai.
48. Statybos objektas buvo apžiūrėtas turto vertinimo specialistų šiems atvykus į patį objektą, apžiūrėjus jį bei atlikus būtinus matavimus (žr. šios nutarties 21, 22 punktus). Apeliantės pasamdytas statybos inžinerijos specialistas T. G. nustatė ieškovų objekte atliktinų statybos darbų kainą, nenuvykęs į ginčo objektą, neapžiūrėjęs statinio, neatlikęs būtinų matavimų vietoje, sąmatą skaičiavo, laikydamas, kad statybos objekto atkuriamųjų darbų metu bus naudojamos tos pačios medžiagos. T. G., pripažindamas, kad dėl sąmatoje nurodytų darbų gali atsirasti šiukšlių išvežimo išlaidos, neįtraukė jų į savo skaičiavimus dėl to, jog jam nebuvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, pritaria ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad jų pateikta į bylą kvalifikuotų turto vertintojų parengta nuostolių nustatymo išvada yra didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atliktinų ieškovų objekte padarytų pažeidimų mastą, atliktinų darbų apimtį (griovimo, atstatymo darbus), pagrįstai nurodė, kad statybinių šiukšlių išvežimo iš statybos objekto poreikis yra akivaizdus. Tą iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas T. G.. Ieškovų įrodymas dėl tokių būtinų išlaidų dydžio (nuostolių nustatymo išvada) buvo pakankamas bei patikimas, nes parengtas kvalifikuotų specialistų, sugebančių pagal savo kvalifikaciją tinkamai apskaičiuoti ir būtinas statybinių šiukšlių surinkimo, išvežimo, utilizavimo išlaidas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovės į bylą pateiktas įrodymas (T. G. 2024 m. kovo 10 d. parengta sąmata) nepaneigia ieškovų įrodyme nurodytų šiukšlių sutvarkymo išlaidų būtinumo ir pagrįstumo.
50. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad ieškovai po teismo siūlymo pateikti papildomus įrodymus apie šiukšlių išvežimą nepateikė tokių įrodymų, savaime nepatvirtina to, kad minėtų išlaidų atlyginimas priteistas nepagrįstai. Šiuo atveju svarbu tai, kad teismas įvertina visus bylos įrodymus priimdamas galutinį sprendimą, o bylos nagrinėjimo metu iš esmės vykdomas preliminarus byloje esančių įrodymų vertinimas. Dėl to įmanoma situacija, kai pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės gali susidaryti nuomonė, jog byloje esančių įrodymų nepakanka tam tikrai aplinkybei nustatyti. Todėl jis gali pasiūlyti ginčo šalims (-iai) pateikti į bylą šią aplinkybę patvirtinančius papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei šalys (-is) nepateikia papildomų įrodymų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tam tikra aplinkybė neįrodyta, nes, kaip minėta, teismas įvertina byloje esančių įrodymų visumą, išnagrinėjęs bylą iš esmės galutiniame teismo sprendime (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
51. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 1523,47 Eur nuostolių, susijusių su statybinių šiukšlių sutvarkymu, atlyginimą, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų (nuostolių nustatymo išvados duomenis, liudytojų M. S. ir T. G. parodymus) bei jų pagrindų nustatytų aplinkybių visumą. Todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie šiukšlių sutvarkymo išlaidas neatitiko kasacinio teismo praktikos išaiškinimų dėl būsimų išlaidų priteisimo, ieškovams nepateikus papildomų įrodymų.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti iš atsakovės 4440 Eur išlaidų, susijusių su liudytojais apklaustų asmenų atliktais darbais, nes byloje nebuvo pateikti tų darbų priėmimo-perdavimo aktai.
53. Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo-priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
54. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad statybos objekto atkūrimo darbai buvo atlikti už 4440 Eur ir apmokėti ieškovo, patvirtino į bylą pateiktos liudytojų D. V., T. M., L. J. išrašyti 2024 m. sausio mėn. pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos faktūros, liudytojų parodymai apie tai, kad šios sąskaitos faktūros buvo apmokėtos jų išrašymo metu (žr. šios nutarties 25-29 punktus). Ieškovų sumokėta liudytojams už statybos objekto atstatymo darbus suma iš esmės atitinka nuostolių nustatymo išvadoje paskaičiuotą sumą, susijusią su ardymo bei sienų atstatymo darbais (4216,76 Eur, šios nutarties 21 punktas).
55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad byloje apklausti liudytojai D. V., T. M. ir L. J. nenurodė konkrečių darbų, kuriuos atliko statybos objekte, todėl jų parodymai neturėtų būti vertinami kaip įrodantys statybos objekto atstatymo išlaidas. Teisėjų kolegija, perklausiusi 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašą, kuriuo fiksuoti minėtų liudytojų parodymai, nustatė, kad jie buvo apklausti atsakovės atstovo iniciatyva. Todėl šių liudytojų atsakymai dėl darbų buvo nulemti atsakovės atstovo klausimų. Visi liudytojai patvirtino, kad jie atliko statybos objekto atkūrimo darbus. D. V. ir T. M. iš esmės nekonkretizavo tų darbų, nes atsakovės atstovas ir neprašė to. Teisėjų kolegija mano, kad nors dalis liudytojų parodymų neatitinka viena kitos (pvz. dėl statybos objekto atstatymo darbų datos, sąskaitų faktūrų pildymo subjektų), tai savaime nesudaro pagrindo laikyti tuos parodymus subjektyviais ir nepatikimais. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Šiuo atveju svarbu tai, kad visi trys liudytojai, dirbę ieškovų objekte, patvirtino, jog ieškovas atsiskaitė su jais grynais pinigai už sugriauto statybos objekto atstatymą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog statybos objekto atkūrimo darbai buvo atlikti, jie kainavo 4440 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo liudytojams grynais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 53 punktas).
56. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad neturi teisinės reikšmės tai, jog ieškovai turėjo / neturėjo apdrausti statybos darbus ar civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad draudimo sutartis iš esmės reiškia ne civilinės atsakomybės panaikinimą žalą padariusiam asmeniui, bet tik žalos atlyginimo pareigos perkėlimą draudimo įmonei išsaugant teisę jai reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Ieškovų draudimo sutarties nesudarymas neprisidėjo prie atsakovės darbuotojo padarytos žalos, nebuvo tos žalos atsiradimo priežastimi. Todėl atsakovės darbuotojo padaryta žala neturėjo būti mažinama dėl ieškovų draudimo sutarties nesudarymo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
57. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės darbuotojo neteisėtus veiksmus, priteisė iš jos ieškovų naudai 6441,61 Eur turėtų nuostolių atlyginimą (4440+302,50+500+1199,11), vadovaudamasis patikimais ir pakankamais įrodymais, patvirtinusiais šių išlaidų buvimą. Nustačius, kad šias atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų nulemtas išlaidas sudarė 4440 Eur tiesioginių išlaidų statybos objekto atkūrimo darbams, 1199,11 Eur medžiagoms, 500 Eur žalos dydžiui nustatyti, rengiant nuostolių nustatymo išvadą, bei 302,50 Eur pretenzijai dėl žalos atlyginimo parengti, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šių išlaidų atlyginimą ieškovų naudai pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, 6.249 straipsnio 1 dalį, 4 dalies 2, 3 punktus.
58. Kvalifikuotų turto vertintojų išvada apie 1523,47 Eur išlaidų, susijusių su statybinių šiukšlių sutvarkymu, būtinumą ir pagrįstumą buvo pakankama ir patikima šių būsimų ieškovų išlaidų dydžiui įrodyti. Atsakovės iniciatyva parengtos 2024 m. kovo 10 d. sąmatos duomenys nepaneigė šios išvados. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovų naudai ir 1523,47 Eur nuostolių, susijusių su būsimomis išlaidomis, atlyginimą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 3 dalis).
59. Teisėjų kolegija, konstatavusi šias aplinkybes, atmeta apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Priėmus procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme ne atsakovės naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
61. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktais, maksimali suma, atlygintina už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra 2909,27 Eur (2237,90×1,3), atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. III ketv. vidutinis darbo užmokestis buvo 2237,90 Eur.
62. Ieškovų prašoma atlyginti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidų suma yra beveik 900 Eur mažesnė, nei maksimali pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus atlygintina atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (ginčo metu buvo keliami klausimai dėl statybos ir draudimo teisės), ginčo sumos dydį (7965,08 Eur), advokatės laiko sąnaudas atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti, nemato pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovų naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Todėl priteisia iš atsakovės ieškovų naudai lygiomis dalimis, t. y. po 1015,40 Eur kiekvienam, 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gena“ apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gena“, juridinio asmens kodas 300108630, ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1015,40 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gena“, juridinio asmens kodas 300108630, ieškovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1015,40 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos priėmimo dieną.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Svetlana Panina
Eglė Surgailienė