Administracinė byla Nr. P-75-520/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01325-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 80.13
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-6708-189/2016 pagal pareiškėjo P. M. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas P. M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. SPRE-1687 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (1.45)I-6412.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas paaiškino, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Krokuvoje, Lenkijos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nemoka lietuvių kalbos, todėl privalėjo ieškoti atstovo, mokančio lenkiškai, teisinės pagalbos sutartį pareiškėjas sudarė tik 2016 m. kovo 29 d. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškose bylose tenkino asmenų prašymus atnaujinti terminą skundams paduoti (administracinės bylos Nr. I-11213-789/2015 ir Nr. I-11645-426/2015). Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-239-146/2016 pateiktais išaiškinimais, nes jie, pareiškėjo teigimu, pateikti esant identiškoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjo teigimu, jis iš darbdavio turėjo gauti reikiamus dokumentus – darbo sutartis, tačiau įmonei iškelta bankroto byla, todėl šių dokumentų gavimas buvo apsunkintas. Pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis aktyviai siekia ginti savo teises ir dėl objektyvių priežasčių praleido terminą skundui paduoti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.
Teismas pažymėjo, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimą pateisinančias priežastis, pripažino, kad tokios aplinkybės kaip lietuvių kalbos nemokėjimas ir negyvenimas Lietuvoje galbūt galėtų apsunkinti asmeniui įstatymų nustatytais terminais ir tvarka laiku veikti siekiant ginti savo pažeistas teises, tačiau teismas sprendė, jog pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju yra per daug praleidęs terminą (daugiau kaip 5 mėnesiais). Dėl pareiškėjo argumento, kad skundo pateikimas užtruko, nes jis negalėjo gauti dokumentų iš bankrutuojančios įmonės, teismas, nustatęs, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į bankroto administratorių ir jam ilgai nebūtų pateikti jo prašomi dokumentai, šios priežasties nevertino kaip objektyviai nepriklausančios nuo pareiškėjo valios.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose aspektu teismas nustatė, kad teismas yra atnaujinęs terminą skundui paduoti tokio pobūdžio bylose dėl priežasčių, kurias nurodo ir pareiškėjas, tačiau tose bylose terminas skundui paduoti buvo praleistas nuo 5 iki 20 dienų, o šiuo atveju terminas skundui paduoti praleistas daugiau nei 5 mėnesiais. Pabrėžęs, jog procesas negali būti begalinis, teismas sprendė, kad toks ilgas pareiškėjo nesikreipimas į teismą nesudaro pagrindo praleisto termino vertinti kaip protingo. Atsižvelgęs į tai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjo nurodytas priežastis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo skundą teismui paduoti greičiau, todėl sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nenustatęs priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas atsisakė priimti skundą.
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. gegužės 27 d. gautas pareiškėjo P. M. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-6708-189/2016.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog pareiškėjas yra Lenkijos Respublikos pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, todėl turėjo ieškoti atstovo, kuris kalba lenkų ir lietuvių kalbomis, ir jog sutartis dėl teisinės pagalbos sudaryta praleidus terminą skundui paduoti, t. y. 2016 m. kovo 29 d., o skundas paduotas nedelsiant po minėtos sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. kovo 31 d. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai prieštaraujantį sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiškoje administracinėje byloje (Nr. AS-239-146/2016) nagrinėdamas Lenkijos piliečio atskirąjį skundą, esant identiškoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjo gyvenamoji vieta užsienyje ir jis nemoka valstybinės (lietuvių) kalbos, darbo sutartis sudaryta su Lietuvoje veikiančia įmone dėl darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje, sutartis dėl teisinės pagalbos su atstovu sudaryta jau praleidus terminą) 2016 m. kovo 16 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais dėl ekstraordinarių priežasčių, bei remdamasis 2006 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, nepagrįstai plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 34 straipsnio 1 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas 2006 metų nutartimi negalėjo remtis, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Šioje teisės normoje nekalbama apie termino praleidimo priežasčių ekstraordinarumą bei išimtinius atvejus, normoje naudojama sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, reiškianti, jog teismas turi diskreciją visas nurodytas priežastis vertinti svarbumo, o ne išimtinumo, ekstraordinarumo prasme.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių 5 mėnesių termino praleidimas yra per ilgas, šios išvados tinkamai nepagrindė ir neargumentavo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teisę ikiteisminio nagrinėjimo metu pačiam gintis, nevertino, jog būtent atstumas ir faktas, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Krokuvoje, Lenkijoje, sukėlė sunkumų pirmiausia ne bendrauti su advokatu, o jį rasti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad būtent šis netinkamas akivaizdžių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių praleido terminą skundui paduoti, vertinimas turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
Pareiškėjas pažymi, kad išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutarčiai), bylos procesas yra laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu, tačiau ir įsiteisėjus teismo sprendimui išlieka tikimybė, jog dėl tam tikrų aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nebus galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl esant išimtinėms, įstatyme nustatytoms aplinkybėms, procesas gali būti atnaujinamas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas peržiūrimas. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialų institutą – proceso atnaujinimą (ABTĮ IV skyrius), t. y. atitinkamą administracinio proceso stadiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.
Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje, egzistuojant identiškoms aplinkybėms, tenkino prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, o pirmosios instancijos teismas tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tvirtina, jog yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta proceso atnaujinimo sąlyga bei objektyvi aplinkybė procesą atnaujinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. M. K. siekia atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintą pagrindą administracinėje byloje Nr. I-6708-189/2016, kurioje buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti.
Akcentuotina, kad šis prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pradėtas ir nebaigtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 3 d.), t. y. nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią teisinę situaciją, kurioje prašoma atnaujinti procesą, o būtent tai, kad šiuo atveju buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, jog buvo praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti, t. y. pareiškėjo siektas inicijuoti ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės (byla pagal pareiškėjo skundą net nebuvo pradėta atsisakius jį priimti nagrinėti), sprendžia, kad prieš nagrinėjant ir vertinant prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, susijusias su konkrečiu proceso atnaujinimo pagrindu, būtina nustatyti, ar tokiu atveju iš viso gali būti klausimas dėl proceso atnaujinimo sprendžiamas iš esmės.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas šios proceso stadijos (proceso atnaujinimo) išimtinumą, yra ne kartą konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimais; antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016).
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo (Vilniaus apygardos administracinio teismo) 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti. Pažymėtina, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo skundas buvo nepriimtas nagrinėti teisme, t. y. pareiškėjo siektas inicijuoti ginčas nebuvo nagrinėtas iš esmės (byla pagal pareiškėjo skundą net nebuvo pradėta atsisakius jį priimti nagrinėti), todėl ši situacija nėra prilyginama užbaigtai bylai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-4-552/2016; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog klausimas dėl proceso atnaujinimo tokioje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, iš viso negali būti sprendžiamas iš esmės.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje situacijoje negalėjo būti paduotas, todėl jis negali būti nagrinėjamas iš esmės ir tenkinamas. Kadangi ABTĮ normose, galiojusiose iki 2016 m. liepos 1 d., nebuvo nustatyta prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadija, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme, visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams, tikrinami jau nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas šiuo atveju nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.) ir nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su proceso atnaujinimo pagrindu.
Pažymėtina, kad iš esmės toks proceso atnaujinimą reglamentuojančių normų aiškinimas vyrauja naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-4-552/2016; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016).
Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesas administracinėje byloje Nr. I-6708-189/2016 neatnaujintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Proceso administracinėje byloje Nr. I-6708-189/2016 pagal pareiškėjo P. M. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė