Civilinė byla Nr. e2A-557-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05024-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1;3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERLINGA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2036-962/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERLINGA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litruma“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „ERLINGA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Litruma“ 30 185,55 Eur skolos, 536,67 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas; sumažinti netesybas, numatytas 2019 m. birželio 3 d. statybos sutarties Nr. 06/03, 2019 m. liepos 30 d. statybos rangos sutarties Nr. 07/30, 2019 m. liepos 30 d. statybos rangos sutarties Nr. 219/07/30 8.4 punktuose iki 0,02 procento.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove: 1) 2019 m. birželio 3 d. pasirašė statybos sutartį Nr. 06/03 (toliau – sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo, adresu (duomenys neskelbtini), subrangos pagrindais pagal UAB ,,Globalus projektavimas“ parengtą techninį projektą Nr. GP18-135-TP atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų durų, techninių patalpų, vidaus laiptinės durų, laiptinės durų gamybą bei montavimą; 2) 2019 m. liepos 30 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 07/30 (toliau – sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo, adresu (duomenys neskelbtini), subrangos pagrindais pagal UAB ,,Globalus projektavimas“ parengtą techninį projektą Nr. GP18-135-TP pagaminti ir įrengti, sumontuoti butų duris, techninių patalpų duris, vidaus laiptinės duris, vidaus komunikacijų spintų duris; 3) 2019 m. liepos 30 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2019/07/30 (toliau – sutartis Nr. 3), pagal kurią ieškovė įsipareigojo, adresu (duomenys neskelbtini), subrangos pagrindais pagal UAB ,,Globalus projektavimas“ parengtą techninį projektą Nr. GP18-230-TP pagaminti ir įrengti, sumontuoti butų duris, techninių patalpų duris, vidaus laiptinės duris, vidaus komunikacijų spintų duris. Vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovė nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. pervedė ieškovei 60 090,59 Eur avansiniais mokėjimais. Ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 2 atliko darbų už 37 529,94 Eur (ieškovė pastaba – čia ir visur kitur sumos nurodomos be PVM), ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 3 d. pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 01, 02, 03, 05 bei atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ERL0081. Ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį Nr. 3, atliko darbų už 30 032,56 Eur, ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 3 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 04 bei atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ERL0082. Iki 2020 m. vasario 3 d. ieškovė buvo atlikusi darbų už 67 562,50 Eur, o atsakovė iki 2020 m. gegužės 20 d. ieškovei 60 090,59 Eur, t. y. liko skolinga 1 471,91 Eur. Toliau vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį Nr. 1, ieškovė atliko darbų už 5 234,14 Eur. Atsakovė, nors faktiškai darbus priėmė, neginčija aplinkybių, kad nurodyti darbai yra atlikti, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir iki šiol už šiuos darbus nesumokėjo ieškovei pagal 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERL00873A. Vykdydama įsipareigojimus pagal sutartį Nr. 3, ieškovė atliko darbų už 31 862,64 Eur. Atsakovė, nors faktiškai darbus priėmė, neginčija aplinkybių, kad nurodyti darbai yra atlikti, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus ir iki šiol už šiuos darbus ieškovei pagal 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERL00873A nesumokėjo. Vykdant įsipareigojimus pagal sutartį Nr. 3, ieškovė atliko darbų už 7 337,66 Eur. Atsakovė, nors faktiškai darbus priėmė, neginčija aplinkybių, kad nurodyti darbai yra atlikti, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir iki šiol už šiuos darbus ieškovei pagal 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ERL00873 nesumokėjo. 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pranešimą, kad pagal sutartį Nr. 3 atsisako medžiagų ir įrengimo už 4 819 Eur, pagal sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 – 10 901,20 Eur. Taip pat nurodė, kad neva ieškovė pažeidė sutarties 8.4 punktą (uždelsė pradėti statybą ar atlikti dalį darbų ir už tai jai priskaičiuoti delspinigiai už 25 000 Eur, kurie bus išskaičiuoti iš aktuojamų aktų. Ieškovė priėmė atsakovės atsisakymus nuo darbų už bendrą 15 720,80 Eur sumą, todėl išrašė debetines sąskaitas Nr. ERL00869 ir Nr. ERL00870, bet kategoriškai nesutiko su delspinigių priskaičiavimu, nes sutarčių 8.4 punktų nepažeidė, nes nebuvo pasirašyta jokių sutarčių 5.1 punktuose nurodytų kalendorinių darbų vykdymo grafikų. Atsakovė už ieškovės atliktus darbus ieškinio padavimo dieną buvo skolinga ieškovei 30 185,55 Eur. Sąskaitos atsakovei buvo pateiktos 2020 m. gruodžio 22 d., todėl nuo 2020 m. gruodžio 23 d. buvo skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo 30 185,55 Eur neapmokėtos sumos ir iki ieškinio padavimo dienos sudarė 536,67 Eur. Sutarčių 8.4 punktai dėl netesybų buvo įrašyti atsakovės, sutartyse šalys buvo sutarusios tvirtinti kalendorinį darbų atlikimo grafikus, bet jie nebuvo parengti, todėl darbų atlikimo eiga buvo derinama žodžiu, nei ieškovė, nei atsakovė tam neprieštaravo. Tai patvirtina aplinkybės, kad atsakovė nerašė jokių pretenzijų ieškovei, nesiėmė sutarčių 8.4 punkte nurodytų veiksmų – nenutraukė sutarties. Iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė viso turėjo sumokėti ieškovei 53 963,47 Eur avanso, bet iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo sumokėta 50 090,59 Eur avanso, todėl atsakovei laiku nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė taip pat nustatytais terminais negalėjo įvykdyti darbų, ir šalys viena kitai nekėlė pretenzijų dėl netesybų. Esant šiai situacijai, akivaizdu kad sutarčių 8.4 punktai yra nesąžiningi, todėl ieškovei numatytos netesybos mažintinos iki 0,02 proc.

3.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Litruma“ nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, ir prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad sutarčių 5.3 punktuose buvo įtvirtinti galutiniai darbų atlikimo terminai: pagal sutartį Nr. 1 – iki 2019 m. birželio 28 d., pagal sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 – iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Darbų atlikimo terminų laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę, kadangi darbų nesavalaikis vykdymas tiesiogiai įtakojo nesavalaikį atsakovės įsipareigojimų klientams įvykdymą, klientų sankcijų taikymą bei didžiulių nuostolių atsiradimą (atsakovė turėjo įsipareigojimus nekilnojamojo turto vystytojams, kurie atitinkamai turėjo įsipareigojimus butų pirkėjams). Tad sutarčių 8.4 punktuose šalys susitarė dėl netesybų už darbų atlikimo terminų nesilaikymą. Ieškovė ne tik darbus pagal sutartis vykdė praleisdama sutartyse numatytus galutinius darbų atlikimo terminus, bet ir su defektais. Ieškovė atsakovei pagal sutartis faktiškai perdavė darbų (kurių dalis yra nepriimti kaip atlikti nekokybiškai) už bendrą 96 276,14 Eur sumą (nurodoma be PVM). Tuo tarpu atsakovė ieškovei pagal sutartis avansiniais mokėjimais sumokėjo 66 090,59 Eur, tad atsakovė neapmokėjo darbų už 30 185,55 Eur sumą. Atsakovei išrašius PVM sąskaitą faktūrą LTR Nr. 2020-26 netesybų sumai, t. y. 25 000 Eur (nurodoma be PVM, kadangi buvo taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas) sumai, netesybos buvo išskaičiuotos iš ieškovei mokėtinų sumų, todėl išskaičiavus netesybas atsakovė ieškovei neapmokėjo darbų už 5 185,55 Eur sumą (30 185,55 Eur – 25 000 Eur). Atsakovės prievolė mokėti 5 185,55 Eur sumą ieškovei iki šiol yra neatsiradusi, 5 185,55 Eur suma yra pagal sutarčių 7.4 punktą sulaikyta suma. Sutarčių 7.4 punktuose numatyti įvykiai nėra įvykę, todėl atsakovės prievolė mokėti 5 185,55 Eur sumą iki šiol nėra atsiradusi. Atsakovė parengė tarp šalių sudarytas sutartis bei jose numatė sąlygas dėl netesybų tokiu būdu pateikdama sutarčių pasiūlymą (oferta), tuo tarpu ieškovė šias sutartis kartu su jose numatytomis sąlygomis dėl netesybų pasirašė tokių būdu priimdama pasiūlymą (akceptas). Taigi sutartys bei jose numatytos sąlygos dėl netesybų teisiškai įpareigoja ieškovę, nepaisant to, kas jas rengė. Ieškovė jau daugiau nei 11 metų yra profesionali statybų verslo dalyvė, kuri užsiima komercine durų ir langų pardavimo bei montavimo veikla, todėl sudarydama sutartis privalėjo tinkamai įsivertinti savo pajėgumus įvykdyti sutartį per nustatytą terminą bei įsivertinti prisiimama atsakomybę už nustatytų terminų pažeidimą. Tai, jog kalendoriniai darbų vykdymo grafikai nebuvo pasirašyti, neatleidžia ieškovės nuo sutartinės atsakomybės taikymo, kadangi galutiniai darbų vykdymo terminai buvo numatyti sutarčių 5.3 punktuose, tad ieškovė privalėjo jų laikytis. Aplinkybė, jog atsakovė vėlavo mokėti kai kuriuos avansinius mokėjimus pagal sutartis, neatleidžia ieškovės nuo netesybų taikymo jos atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 2 395,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 5,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

5.       Teismas nustatė, kad pagal 2019 m. birželio 3 d. sudarytą sutartį Nr. 1 dalies darbų pridavimas vėlavo daugiau nei septynis mėnesius, kitos dalies – apie pusantrų metų, kai visi darbai pagal šią sutartį turėjo būti atlikti per 25 dienas; pagal 2019 m. liepos 30 d. sutartį Nr. 2 – darbų pridavimas vėlavo daugiau nei keturis mėnesius (dalies darbų – daugiau nei metus), kai visi darbai turėjo būti atlikti per pusantro mėnesio; pagal 2019 m. liepos 30 d. sudarytą sutartį Nr. 3 – darbų pridavimas vėlavo daugiau nei keturis mėnesius (dalies darbų – daugiau nei metus), kai visi darbai turėjo būti atlikti per pusantro mėnesio.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai, jog sutarties vykdymo terminai buvo pratęsiami šalims susitarus žodžiu, nepagrįsti, neįrodyti ir prieštarauja rašytinei bylos medžiagai.

7.       Teismas, nesant jokių duomenų apie šalių susitarimą dėl terminų pratęsimo, vadovaujantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, priėmė išvadą, jog darbų atlikimo terminai buvo praleisti žymiai, todėl atsakovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatomis, turi teisę skaičiuoti delspinigius.

8.       Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas konstatuoti netesybų dydžio nepagrįstumą bei mažinti jų dydį, vertino tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, daugiau nei 10 metų statybų srityje veikianti įmonė, kuriai taikomi didesni atidumo rūpestingumo reikalavimai, taip pat ir tai, jog ieškovė nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių duomenų apie terminų pratęsimą ir (arba) apie tai, kad ėmėsi iniciatyvos ginčyti per didelius delspinigius, ir nurodė, jog visos trys sutartys pasirašytos ieškovės vadovo, nėra nuginčytos, taigi, jam buvo žinomos sudaromų sutarčių sąlygos, todėl jis galėjo ir turėjo įvertinti įmonės finansines bei gamybines galimybes vykdyti įsipareigojimus, o jų netinkamo vykdymo atveju ir galimas teisines pasekmes, be kita ko, ir netesybų aspektu.

9.       Nors teismas ir sutiko su ieškovės pozicija, jog sutartyse numatyti delspinigiai yra dideli, tačiau nurodė, kad tai visgi yra susiję su paties darbus atliekančio subjekto (ieškovės) veiksmais, nes jeigu ieškovė būtų vėlavusi darbus atlikti keletą dienų, vertinant visą sutarties kainą, nebūtų jokio pagrindo delspinigių vertinti kaip per didelių.

10.       Teismas sprendė, jog delspinigių dydis yra ženkliai ir iki protingo dydžio sumos sumažintas pačios atsakovės, tokio dydžio delspinigiai vertinant visų trijų sutarčių kainą, darbų apimtį, terminus, jų praleidimo laiką, yra pagrįsti, todėl daugiau jų mažinti teismas neturi pagrindo.

11.       Teismas ieškovės argumentus, jog atsakovės veiksmai nenutraukti su ieškove sutarties, rodo sutikimą su terminų pratęsimu, laikė nepagrįstais, nes sutarčių 8.4 punktuose buvo numatyti keli galimi atsakovės elgesio variantai, kitai šaliai netinkamai vykdant sutartį, atsakovė pasirinko delspinigių skaičiavimą ir tai atitiko sutarties nuostatas.

12.       Teismas, sistemiškai vertindamas sutarčių nuostatas, priėmė išvadą, jog ieškovė turėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą avanso sumai, tačiau to nepadarė, priešingų duomenų nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė praleido terminą avansui išmokėti.

13.       Teismas nurodė, kad būtent ieškovė privalėjo sudaryti ir su atsakove suderinti detalų kalendorinį darbų vykdymo grafiką (4.2.7 punktas), tačiau to nepadarė, priešingų duomenų nepateikė.

14.       Teismas sprendė, jog nėra pagrindo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes šalys yra laisvos apsispręsti dėl sudaromų sandorių ir įvertinti jų riziką bei galimas pasekmes.

15.       Teismas konstatavo, kad toks atsakovės delspinigių paskaičiavimas, išrašant sąskaitą ir išskaitant netesybas iš ieškovei mokėtinų sumų, atitinka tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas (8.10 punktas), todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo ir skolos dalyje dėl 25 000 Eur priteisimo nepagrįstas ir neįrodytas.

16.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 5 185,55 Eur suma yra kaip 5 procentų išskaita nuo kiekvienos atsakovės mokėtinos sumos ieškovei pagal sutarčių 7.4 punktą, ieškovei nepateikus jokių duomenų apie suderintos formos ir turinio garantinio laikotarpio garantijos iš draudimo bendrovės ar banko pateikimą, t. y. nesant duomenų apie šalių susitarimo įvykdymą, ieškinio reikalavimą ir šioje dalyje (dėl likusios 5 185,55 Eur sumos) laikė nepagrįstu ir neįrodytu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „ERLINGA“ prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Pirmosios instancijos teismas, nors ir atmetė ieškinį, bet sutiko su ieškovės argumentais, jog sutartyse numatyti delspinigiai yra dideli, bet, anot teismo, jie yra susiję su paties darbus atliekančio subjekto (ieškovės) veiksmais, nes jeigu ji būtų vėlavusi darbus atlikti keletą dienų, vertinant visą sutarties kainą, nebūtų jokio pagrindo delspinigių vertinti kaip per didelių. Su tokiais teismo motyvais nesutiktina. Sutartyse šalys buvo sutarusios tvirtinti kalendorinį darbų atlikimo grafikus, bet jie nebuvo parengti, todėl darbų atlikimo eiga buvo derinama žodžiu, nei ieškovė, nei atsakovė tam neprieštaravo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokiems argumentams patvirtinti ieškovė nepateikė jokių įrodymų, šiuos atgrumentus patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai: atsakovė nerašė jokių pretenzijų ieškovei, nesiėmė sutarčių 8.4 punkte nurodytų veiksmų – nenutraukė sutarčių.

17.2.       Atmesdamas ieškovės prašymą mažinti delspinigius, pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad atsakovė pirma pažeidė esmines sutarčių sąlygas. Atsakovei laiku nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė taip pat nustatytais terminais negalėjo įvykdyti darbų. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakė mažinti delspinigius iki 0,02 procento bei priteisti skolą.

18.       Atsakovė UAB „Litruma“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

18.1.       Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, jog egzistuoja pagrindas sumažinti atsakovės taikomas netesybas bei iš atsakovės priteisti skolą, teko ieškovei, tačiau ji savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, sutartys pasirašytos dviejų juridinių asmenų, t. y. privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityse, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir pasirinkti sutarčių sąlygas, dėl jų derėtis. Visos trys sutartys pasirašytos ieškovės vadovo, nėra nuginčytos, taigi jam buvo žinomos sudaromų sutarčių sąlygos, todėl jis galėjo ir turėjo įvertinti įmonės finansines bei gamybines galimybes vykdyti įsipareigojimus, o jų netinkamo vykdymo atveju ir galimas teisines pasekmes, be kita ko, ir netesybų aspektu. Tuo labiau, jog ieškovė yra juridinis asmuo, daugiau nei 10 metų statybų srityje veikianti įmonė, kuriai taikomi didesni atidumo rūpestingumo reikalavimai.

18.2.       Nėra jokių duomenų, kad ieškovė, sudarydama sutartis, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jų sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), priešingai, ieškovės vadovas patvirtino, jog pirmosios sutarties atveju taip ir padarė – nuo 500 Eur delspinigių už vieną kalendorinę dieną nuderėjo iki 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingas išvadas, jog nors atsakovės paskaičiuoti 25 000 Eur delspinigiai yra dideli, tačiau jie yra susiję su paties darbus atliekančio subjekto (ieškovės) veiksmais, nes jeigu ieškovė būtų vėlavusi darbus atlikti keletą dienų, vertinant visą sutarties kainą, nebūtų jokio pagrindo delspinigių vertinti kaip didelių.

18.3.       Nors ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog darbų atlikimo terminai buvo pratęsti ir darbų atlikimo eiga buvo derinama žodžiu, tačiau ieškovė nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių duomenų apie terminų pratęsimą. Ieškovės teiginiai, jog pati atsakovė pirma pažeidė esmines sutarčių sąlygas – vėlavo mokėti avansą, todėl atsakovei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė taip pat nustatytais terminais negalėjo įvykdyti darbų, taip pat yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „ERLINGA“ (toliau – ieškovė arba apeliantė, sutartyse –subrangovas) ir atsakovė UAB „Litruma“ (toliau – atsakovė, sutartyse – genrangovas) sudarė tris sutartis: 2019 m. birželio 3 d. statybos sutartį Nr.06/03 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų gamybą bei montavimą, iš viso už  13 299,40 Eur + PVM, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos sumokėti; 2019 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 07/30 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų gamybą bei montavimą, iš viso už  61 327,32 Eur + PVM, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos sumokėti; 2019 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 2019/07/30 (toliau – Sutartis Nr. 3), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų gamybą bei montavimą, iš viso už 37 370,22 Eur + PVM, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos sumokėti. Sutarčių 5.3 punktuose buvo įtvirtinti galutiniai darbų atlikimo terminai. Pagal Sutartį Nr. 1 darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2019 m. birželio 28 d., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbų atlikimas fiksuotas šiais aktais: 2020 m. vasario 3 d. atliktų darbų aktu Nr. 01 fiksuotas darbų atlikimas 8 065,26 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), o likusi darbų dalis 5 234,14 Eur sumai – 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktu Nr. 01-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti). Dalies darbų pridavimas vėlavo daugiau nei septynis mėnesius, kitos dalies – apie pusantrų metų, kai visi darbai pagal šią sutartį turėjo būti atlikti per 25 dienas. Pagal Sutartį Nr. 2 darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2019 m. rugsėjo 13 d., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbų atlikimas fiksuotas šiais aktais: 2020 m. vasario 3 d. atliktų darbų aktu Nr. 02 fiksuotas darbų atlikimas 8 013,44 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), 2020 m. vasario 3 d. atliktų darbų aktu Nr. 03 fiksuotas darbų atlikimas 17 851,24 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), 2020 m. vasario 3 d. atliktų darbų aktu Nr. 05 fiksuotas darbų atlikimas 3 600 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), o likusi darbų dalis – 9 996,96 Eur sumai – 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktu Nr. 02-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti), 18 325,68 Eur sumai – 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktu Nr. 03-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti) bei 3 540,00 Eur sumai – 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktu Nr. 05-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti). Darbų pridavimas vėlavo daugiau nei keturis mėnesius (dalies darbų – daugiau nei metus), kai visi darbai turėjo būti atlikti per pusantro mėnesio. Pagal Sutartį Nr. 3 darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2019 m. rugsėjo 13 d., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbų atlikimas fiksuotas šiais aktais: 2020 m. vasario 3 d. atliktų darbų aktu Nr. 04 fiksuotas darbų atlikimas 30 032,56 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), o likusi darbų dalis 7 337,66 Eur sumai – 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktu Nr. 04-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti). Darbų pridavimas pagal šią sutartį taip pat vėlavo daugiau nei keturis mėnesius (dalies darbų – daugiau nei metus), kai visi darbai turėjo būti atlikti per pusantro mėnesio. Šalys už terminų praleidimą Sutarčių 8.4 punktais numatė sankciją – delspinigius, kurie pagal Sutartį Nr. 1 sudaro 100 Eur už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, pagal Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 – 500 Eur už dieną. 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą 25 000 Eur kompromisinei netesybų sumai pagal visas tris sutartis ir ši suma išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų.

22.       Byloje kilo ginčas dėl netesybų (delspinigių) dydžio mažinimo.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

24.       Ieškovė apeliaciniame skunde, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir atmetė ieškinį, bet sutiko su ieškovės argumentais, jog sutartyse numatyti delspinigiai yra dideli. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakė mažinti delspinigius iki 0,02 procento bei priteisti skolą.

25.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus ir juos detalizuojančius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

26.       Pirmiausia, teisėjų kolegija pastebi, kad tiek šalys sutarčių 8.4 punkte, tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismas skundžiamame sprendime vartoja sąvoką „delspinigiai“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnyje yra pateikiama netesybų sąvoka – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Terminus „delspinigiai“, „bauda“ apibūdina R. V. knygoje „Ekonomikos terminų žodynas“. Delspinigiai – už neįvykdytą prievolę skaičiuojama sutartyje (ar teisės aktuose) numatyta suma, paprastai priklausanti nuo neįvykdytos prievolės apimčių ir vėlavimo įvykdyti prievolę terminų, nustatoma procentai. Bauda – sutartimi, teisės aktu ar teismo nustatytas atlygis už padarytą nusižengimą, netinkamą sutarties įvykdymą ar padarytą kitokią žalą. Bauda dažniausiai nustatoma absoliučia suma ir tuo skiriasi nuo delspinigių, kurie nustatomi procentais ir priklauso nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo ar įsiskolinimo dydžio. Atsižvelgiant į pateiktą sąvokų apibūdinimą, sutarčių 8.4 punktų nuostatas, turėtų būti vartojama sąvoka „bauda“, o ne „delspinigiai“, kuri nurodyta konkrečia pinigų suma, skaičiuojama už kiekvieną prievolės įvykdymo praleidimo dieną (CK 6.71 straipsnio 1, 2, 3 dalys). 

27.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės reikalavimu dėl netesybų už pažeistus darbų atlikimo terminus, pabrėžia, kad atsakovė pirma pažeidė esmines sutarčių sąlygas, o atsakovei laiku nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė taip pat nustatytais terminais negalėjo įvykdyti darbų. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakė mažinti delspinigius.

28.       Ieškovei teigiant, kad pati atsakovė pirma pažeidė esmines sutarčių sąlygas – vėlavo mokėti avansą, todėl atsakovei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė taip pat nustatytais terminais negalėjo įvykdyti darbų, pirmosios instancijos teismas, sistemiškai išanalizavęs sutarčių 3.3 ir 7.1 punktų nuostatas, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė turėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą avanso sumai, tačiau to nepadarė, priešingų duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė praleido terminą avansui išmokėti. Nors ieškovė tvirtina, kad darbų atlikimo terminai buvo pratęsti ir darbų atlikimo eiga buvo derinama žodžiu, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos apeliantės teiginius (CPK 12, 178 straipsniai). Sutarčių 5.3 punkte jų šalys sutarė, kad galutinis 3.1 punkte nurodytų darbų užbaigimo terminas gali būti koreguojamas tik tuo atveju, jeigu genrangovas vėluoja perduoti subrangovui statybvietę ir tik šalims pasirašius papildomą susitarimą prie sutarties. Pagal sutarčių 9.2 punktą, šioje sutartyje numatytos nuostatos gali būti keičiamos ar papildoma naujomis nuostatomis tik šalims raštiškai susitarus arba jeigu to reikalauja įstatymai. Dėl to apeliantės teiginiai, kad sutarčių vykdymo terminai buvo pratęsiami šalims susitarus žodžio, atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nepagrįsti.    

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje  pažymima, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

30.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (iš lot. be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

31.       Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6. 258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

32.       Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.). Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

33.       Teisėjų kolegija, vertindama ginčo šalių sutartyse sulygtų netesybų dydį, pažymi tai, kad darbų atlikimo terminų laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę, kadangi darbų nesavalaikis vykdymas tiesiogiai įtakojo nesavalaikį atsakovės įsipareigojimų klientams įvykdymą, klientų sankcijų taikymą bei didžiulių nuostolių atsiradimą (atsakovė turėjo įsipareigojimus nekilnojamojo turto vystytojams, kurie atitinkamai turėjo įsipareigojimus butų pirkėjams). Dėl to šalys sutarčių 8.4 punktuose susitarė dėl netesybų už darbų atlikimo terminų nesilaikymą, kurios pagal Sutartį Nr. 1 sudaro 100 Eur už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, pagal Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 – 500 Eur už dieną. Sutarčių 8.11 punkte šalys įtvirtino tai, kad jos pripažįsta, jog atsižvelgiant į šio sandorio pobūdį, šiame punkte nurodytos netesybos yra protingos ir nėra pernelyg didelės, susitarimas dėl netesybų dydžio nekelia nei vienai šaliai jokių abejonių.  

34.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju ieškovė darbus atlikti vėlavo apie keturis mėnesius – pusantrų metų (atsižvelgiant į atskiras darbų dalis), todėl yra akivaizdu, kad atsakovės patirti minimalūs nuostoliai yra pakankamai realūs. Atsakovės pateiktais preliminariais skaičiavimais, atsižvelgiant į sutartyse numatytą netesybų dydį ir praleistus terminus, bendra netesybų suma sudarytų 678 000 Eur (22 000 + 54 000 + (71 000 + 230 000) x 2 = 678 000). Šia sumą pati atsakovė sumažino iki 25 000 Eur. Pasisakant dėl netesybų dydžio taip pat pažymėtina, kad: į bylą teikti įrodymai patvirtina, jog šalys pasirašydamos Sutartį Nr. 1 derėjosi dėl netesybų dydžio; šalių sutartyse numatyta suma yra aiškiai įvardinta, kas leidžia daryti išvadą, kad ji yra individualiai aptarta; žinodamas Sutartyje Nr. 1 įrašytą netesybų dydį ir dėl jo derėjęsis, ieškovės vadovas turėjo būti ypač atidus pasirašydamas kitas dvi sutartis, tačiau, kaip pats pripažįsta, pasirašė jų net neskaitęs, taigi manytina, įvertino prisiimamą riziką ir numatė įsipareigojimų nevykdymo padarinius; sutarties sąlygos dėl netesybų sieja juridinius asmenis; ieškovė klausimą dėl netesybų dydžio iškėlė tik tada, kai pati pažeidė atitinkamas sutarčių sąlygas.

35.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminų pažeidimo aplinkybes, atsižvelgęs į ieškovės įsipareigotų atlikti darbų svarbą tolesniems objektų statybos darbams, taip pat vėlavimo laikotarpio trukmę, priėjo prie pagrįstos išvados, jog nenustatyta pagrindo šalių sutarto dydžio ir atsakovės apskaičiuotas kompromisines netesybas (25 000 Eur) pripažinti neprotingai didelėmis ir jas sumažinti iki ieškovės nurodomo dydžio (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).

36.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos dėl jų nepasisako.

37.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

39.       Ieškovei iš atsakovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 161,60 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERLINGA“, juridinio asmens kodas 302502894, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litruma“, juridinio asmens kodas 303249401, 1 161,60 (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.