Civilinė byla Nr. e2-292-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00191-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės „AUGA Žadžiūnai“ ir trečiojo asmens AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria žemės ūkio bendrovei „AUGA Žadžiūnai“ iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AUGA Grūduva“ kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Žadžiūnai“. Nurodė, kad ji, kaip ir atsakovė, yra dukterinės AUGA group, AB bendrovės, AUGA group įmonių grupės įmonės. Pagrindinė ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ veikla – grūdinių kultūrų auginimas, kombinuotų pašarų gamyba bei kitų rūšių pašarų gamyba (šienas, šienainis, silosas ir kt.); kita bendrovės veikla – turto nuomos, vandens ir elektros teikimo ir kitos paslaugos. ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ pirkimai iš grupės įmonių bei kitų susijusių šalių 2023 m. siekė 1 mln. Eur, pardavimai – 3,7 mln. Eur, taigi ši bendrovė itin svarbi ne tik UAB „AUGA Grūduva“, bet ir visai įmonei. UAB „AUGA Grūduva“ yra viena iš pagrindinių ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ klienčių.

2.       UAB „AUGA Grūduva“ nurodė, kad yra ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ kreditorė, turinti pradelstą ir neginčijamą 161 081,87 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėja įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus – informavo skolininkę apie neįvykdytą prievolę ir įspėjo, kad kreipsis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pareiškėjos teigimu, egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos: ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ turi finansinių sunkumų, yra gyvybinga – vykdo veiklą ir uždirba pajamas, 2023 m. jos pajamas sudarė 3,7 mln. Eur; nėra nutraukusi sutartinių santykių su klientais, neturi mokestinių įsiskolinimų, turi reikalingą turtą (įrangą) veiklai vykdyti, nėra likviduojama dėl bankroto.

3.       ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, be kita ko, iškėlė restruktūrizavimo bylą ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“.

5.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad realus atsakovės turtas sudaro 4 330 912,49 Eur (9 922 261 Eur – 5 591 348,51 Eur (debitorių įsiskolinimai)). Iš atsakovės pateikto patikslinto 2024 m. gruodžio 12 d. kreditorių sąrašo nustatė, kad skolos kreditoriams sudaro 4 537 172,14 Eur. Teismas nurodė, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ įsipareigojimai viršija (206 259,65 Eur) jos turimo realaus turto vertę. Teismas, įvertinęs turimo turto vertę ir tai, kad po kurio laiko yra galimybė atgauti bent dalį skolų iš debitorių, įsipareigojimai nedidele suma viršija atsakovės turimo turto vertę, nutarė, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, ji negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą.

6.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ gyvybingumą. Atsakovė ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, nėra sustabdžiusi, o toliau ją tęsia. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Pagal 2024 m. gruodžio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė 2024 m. gavo 1 208 680 Eur pajamų. Atsakovė įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi. Atsakovė tęsia darbo teisinius santykius su darbuotojais, įmonėje dirba 4 darbuotojai. Iš atsakovės pateikto restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad restruktūrizavimo laikotarpiu dėl veiklos pertvarkymo tiek savo, tiek Grupės organizacinėse struktūrose bendrovė planuoja padidinti savo darbuotojų skaičių papildomai įdarbindama 27 darbuotojus. Bendrovė teigiamą pinigų srautą planuoja sumažinusi savo veiklos sąnaudas ir gaudama didesnes pajamas. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad šiuo metu bendrovė turi galiojančių ir vykdytinų sutarčių (pvz. ilgalaikės žemės nuomos sutartys). Atsakovė pateikė 351 sutarčių suvestinę, iš kurios matyti, kad bendrovė nuomojasi apie 1 486 ha. Atsakovė nurodė, kad šie žemės ūkio paskirties masyvai leidžia plėtoti augalininkystės veiklą. Atsakovė pirmaisiais restruktūrizavimo metais planuoja gauti 123 750 Eur grynojo pelno, antraisiais – 70 258 Eur, trečiaisiais – 101 763 Eur, ketvirtaisiais – 123 709 Eur, 2029 m. – 146 394 Eur. Prognozuojamos pardavimo pajamos 2025 m. – 1 443 143 Eur, 2026 m. – 1 472 917 Eur, 2027 m. – 1 503 435 Eur, 2028 m. – 1 534 717 Eur, 2029 m. – 1 534 717 Eur. Teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, nors įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau juos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą.

7.       Teismo vertinimu, trečiojo asmens AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo nurodytos aplinkybės dėl restruktūrizavimo plano formalių trūkumų nelaikytinos pagrindu atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovei. Restruktūrizavimo plano projektas neturėtų būti sutapatinamas su teikiamu tvirtinti restruktūrizavimo planu. Restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą) negalima reikalauti iš įmonės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas (toliau – ir Bankas) atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.                      Visi AUGA grupės dukterinių įmonių restruktūrizavimo procesai buvo inicijuoti nesąžiningai: AUGA grupės bendrovės neinformavo savo kreditorių apie planuojamą nemokumą (visos 7 bendrovės), o tos pačios įmonės grupės kėlė restruktūrizavimo procesus viena kita, taip nepaisydamos JANĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas kreditorių informavimas apie siekiamą inicijuoti nemokumo procesą neturi būti vien formalus procesas, o turi atitikti JANĮ nuostatas, tikslus bei principus.

8.2.                      Bankas byloje kėlė klausimą ar vien pridėtinės vertės mokesčio sąskaitomis–faktūromis grindžiamas reikalavimas yra pakankamai pagrįstas, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Be to, pareiškėjos UAB „AUGA Grūduva“ reikalavimo pagrįstumas nebuvo vertintas net preliminariai.

8.3.                      Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, kreditorių, debitorių sąrašai yra netinkami. Teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi, be kita ko, išreikalavo įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos (2024 m. lapkričio 28 d.). Atsakovė pateikė 2024 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei balansą, tačiau pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas 2024 m. lapkričio 29 d. ir teismas nurodė pateikti duomenis būtent 2024 m. lapkričio 29 d. Tokiu būdu atsakovė ne tik neįvykdė 2024 m. gruodžio 3 d. teismo nutarties, tačiau neįvykdė ir JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

8.4.                      Nesutampa finansinių dokumentų ir restruktūrizavimo plano projekto duomenys. Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 713 475,18 Eur, atsakovės pateiktame kreditorių sąraše – 4 537 172,14 Eur, balanse nurodytos mokėtinos sumos – 4 662 656 Eur. Skirtumai tarp restruktūrizavimo plano projekte ir kitų bendrovės finansinių duomenų sudaro daugiau nei 1 mln. Eur. Be to, restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad debitorių įsipareigojimai (gautinos sumos) sudaro 6 486 844,97 Eur, balanse nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 5 725 546 Eur, o atsakovės pateiktame debitorių sąraše – 5 591 348,51 Eur. Visi rodikliai, nurodyti restruktūrizavimo plano projekte ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kreditorių ir debitorių sąrašuose) skiriasi ir, tikėtina, neatitinka tikrovės bei kelia abejonių dėl tokių dokumentų patikimumo.

8.5.                      Kreditorių sąraše nėra nurodytas nė vienas kreditorių finansinių reikalavimų užtikrinimas. Vien Bankui prievolės yra užtikrintos įvairiomis užtikrinimo priemonėmis.

8.6.                      Atsakovė yra nemoki ir negyvybinga. Teismas nurodė, kad atsakovės turtas (atėmus gautinas sumas) sudaro 4 330 912,49 Eur. Tačiau kitas esminis turtas yra finansinis turtas (įmonės grupių akcijos), kurio nurodyta vertė yra 2 448 317 Eur. AUGA grupės įmonės siekia restruktūrizavimo, t. y. nemokumo procedūros. Atsakovas nepateikia informacijos, kokių bendrovių akcijos ir kokiu būdu jos yra įvertintos, tačiau, atsižvelgiant į turimą informaciją, tokios akcijos turėtų būti įvertintos 0 Eur (kaip nemokių) arba pagal nominalią vertę.

8.7.                      Atsakovės veikla yra nuostolinga, 2024 metais jis patyrė 19 371 Eur nuostolio; pajamos smuko apie 3 kartus – 2023 m. gauta 3 753 544 Eur pajamų, o 2024 m. (per 10 mėnesių) tik 1 208 680 Eur. Jeigu atsakovė savo bendrąjį pelną skirtų ne darbo užmokesčiui, mokesčiams ar bet kokioms kitoms sąnaudoms, atsakovei prireiktų dešimčių metų atsiskaityti su kreditoriais. Tai, kad atsakovė vykdo nuostolingą veiklą, ar veiklą, kuri netgi ir generuotų tam tikrą pelną, negalima laikyti, kad, atsižvelgiant į įsipareigojimų dydį, atsakovė, turinti 4 darbuotojus, yra gyvybinga.

8.8.                      Atsakovė nurodė, kad einamųjų mokėjimų poreikis galėtų siekti nuo 167 649,28 Eur iki 419 502,25 Eur (prašoma patvirtinti 419 502,25 Eur per mėnesį einamųjų mokėjimų). Tokiu būdu atsakovė planuoja 5 034 027 Eur išlaidų per metus, kai jo pajamos yra apie 1,2–1,4 mln. Eur, o planuojamos pajamos 2025 m. sudarys vos 1 443 143 Eur, t. y. atsakovė siekia išleisti dvigubai daugiau, nei planuoja gauti pajamų.

8.9.                      Bankas turi teisę pagal Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą (toliau – FUSĮ) numatytą reguliavimą, nepaisant nemokumo proceso, nurašyti lėšas nuo atsakovės sąskaitų. Bankas, kuriam yra įkeistos atsakovės sąskaitoje esančios lėšos, galės įgyvendinti ir įvykdyti savo 3 181 992,40 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Priešingai nei numatyta restruktūrizavimo plano projekte, Banko prievolės nebus atidėtos restruktūrizavimo procese.

8.10.                      Restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės ir tikslai – neįmanomi. Didžioji dalis atsakovės debitorių yra kitos grupės įmonės, kurioms iškeltos restruktūrizavimo bylos, todėl susigrąžinti lėšas iš debitorių yra faktiškai neįmanoma. Taip pat neįmanoma apsaugoti turto nuo realizavimo, kadangi Bankas turi teisę nurašyti pinigines lėšas nuo atsakovės sąskaitų pagal FUSĮ. Be to, atsakovė nurodo, kad planuoja gauti 1,2 mln. Eur pajamų, tačiau tuo pačiu ketina išleisti kelis kartus daugiau. Todėl nerealu, kad bendrovė pasieks tikslą atstatyti apyvartines lėšas.

8.11.                      JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, kad plane nurodomas kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais. Atsakovė nurodo, kad restruktūrizavimo atveju visi 5 713 475 Eur dydžio kreditorių reikalavimai bus padengti, tuo pačiu pažymi, kad bus padengta 15 035 813 Eur kreditorių finansinių reikalavimų bankroto atveju. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių taip išaugs kreditorių finansinių reikalavimų suma.

8.12.                      JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas numato, kad turi būti nurodytas numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Tokių duomenų restruktūrizavimo plano projekte numatyta nėra. Taigi tai yra sąlyga atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

8.13.                      Kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas, o restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti. Banko reikalavimas sudaro apie 3 181 992,40 Eur, t. y. apie 70 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų. Taigi Bankas turės lemiamą įtaką atsakovės restruktūrizavimo procese. Bankas nurodė, kad nesutinka su atsakovės restruktūrizavimu, tačiau tai buvo visiškai ignoruota.

9.       Atsakovė ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

9.1.                      Apeliantė siekia prioritetiškai patenkinti savo reikalavimą, net jeigu tai reikštų bendrovės žlugimą. Bankas prašo tik panaikinti nutartį ir atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau neprašo iškelti bankroto bylos. Toks reikalavimo trūkumas jau savaime yra pagrindas atskirojo skundo nepriimti, kadangi Bankas negina savo teisių ir realiai nesiekia jokių materialinių teisinių padarinių, kuriais gintų savo teises.

9.2.                      Pareiškėja, kaip bendrovės kreditorė, tinkamai pasinaudojo JANĮ įtvirtinta teise inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Pareiškėja, būdama bendrovės kreditore, kuriai prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, galėjo pasinaudoti ir pasinaudojo savo, kaip kreditorės, teise ir inicijavo bendrovės restruktūrizavimo bylą tinkamai, laikydamasi JANĮ 9 straipsnyje nustatytos tvarkos. Pareiškėja ir bendrovė yra atskiri juridiniai asmenys, savarankiškai prisiimantys teises ir pareigas, turintys atskirus valdymo organus. Vien tai, kad šie juridiniai asmenys priklauso tai pačiai įmonių grupei, nereiškia, jog yra paneigiamas jų savarankiškumas dalyvaujant teisiniuose santykiuose, o nemokumo proceso iniciatoriumi yra pati bendrovė.

9.3.                      Nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-220-567/2025, kurioje išaiškinta, kad JANĮ nuostatos nedraudžia inicijuoti nemokumo bylą skolininkei, su kuria yra susijęs nemokumo bylą inicijuojantis kreditorius.

9.4.                      Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja, ar kitas kreditorius būtų inicijavęs restruktūrizavimo procesą, Bankas apie procesą nebūtų buvęs informuotas, o informacija būtų teikiama tik JANĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytam subjektų ratui. Be to, apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą visi AUGA įmonės grupės kreditoriai buvo informuojami viešai per NASDAQ (angl. National Association of Securities Dealers Automated Quotations; vertybinių popierių birža), informacija buvo pateikta ne vieną kartą.

9.5.                      Bendrovė 2024 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui kreditorių sąrašą, kuriame nurodyti bendrovės kreditoriai, įskaitant UAB „AUGA Grūduva“. Kreditorių sąraše aiškiai matyti, kiek laiko ir kokiomis sumomis yra vėluojama atsiskaityti su pareiškėja.

9.6.                      Prašant tvirtinti einamuosius mokėjimus buvo nurodyta bendra maksimali suma, kuri gali būti reikalinga per kalendorinį mėnesį. Tai nereiškia, kad tokia suma bus išleidžiama kiekvieną mėnesį. Tam bendrovė į bylą pateikė einamųjų mokėjimų pažymą, iš kurios matyti, kad skirtingais mėnesiais einamiesiems mokėjimams yra reikalingos skirtingos sumos, tai lemia bendrovės veiklos specifika ir sezoniškumas.

9.7.                      Bendrovė pateikė į bylą aktualiausią pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, kuriuos teismas pagrįstai priėmė. Vien tai, kad pelno (nuostolių) ataskaita buvo parengta mėnesiu anksčiau, nei pareikštas pareiškimas, visų esminių restruktūrizavimo tikslų kontekste negali būti laikomas ir pagrįstai nebuvo laikomas savarankišku pagrindu vien dėl to atsisakyti tenkinti pareiškimą. Restruktūrizavimo plano projekto ir finansinių dokumentų duomenys skiriasi, nes yra kintantys. Restruktūrizavimo plano projektas parengtas 2024 m. lapkričio 30 d., kreditorių ir debitorių sąrašai – 2024 m. gruodžio 12 d., o bendrovės balansas – 2024 m. spalio 31 d., todėl natūralu, kad duomenys skiriasi. Tačiau tai restruktūrizavimo bylos iškėlimui įtakos nedaro, nes, bet kuriuo atveju, duomenys indikuoja Bendrovės nemokumą.

9.8.                      Bendrovė yra gyvybinga: bendrovės turimi įsipareigojimai neviršija bendrovės turto; turi turto ir įrangos veiklai vykdyti – žemės, pastatų ir statinių, mašinų ir įrengimų, transporto priemonių, kitos įrangos ir prietaisų, įrankių, sėklų, trąšų, augalų apsaugos priemonių, organinių trąšų ir kt.; turi pakankamai žmogiškųjų išteklių veiklai vykdyti ir geba sudaryti jiems tinkamas darbo sąlygas (restruktūrizavimo proceso metu bendrovė ketina darbo apimtis didinti ir įdarbinti daugiau darbuotojų). Bendrovės turto vertė 2021–2024 m. laikotarpiu reikšmingai nesikeitė, tačiau keitėsi turto struktūra. Bendrovės įsipareigojimai 2021–2024 m. sumažėjo nuo 5,3 mln. Eur iki 4,7 mln. Eur. Tiek turto, tiek įsipareigojimų pokyčius daugiausiai lėmė sandoriai su Grupės įmonėmis. Atitinkamai, 2024 metais išaugo pardavimo, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos, tačiau, padidinus gaunamos žemės produkcijos kiekius, 2025–2029 metais jau planuojama apyvartines lėšas atstatyti uždirbant teigiamą pinigų srautą.

9.9.                      Vertinant bendrovės gyvybingumą, būtina atsižvelgti ne tik į finansinius rodiklius, bet ir bendrovės per daugiau kaip 30 metų sukauptą verslo vykdymo patirtį, išvystytas verslo praktikas, prekių ženklą, žinomumą, galimybes ir kt. aspektus.

9.10.                      Bankas neatsižvelgia į restruktūrizavimo plano projekte esančius prognozuojamus EBITDA duomenis, atspindinčius tikruosius pinigų srautus, kuriuos bus galima skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui, apsiribodamas grynojo pelno prognozėmis. Vien iš teigiamo veiklos rezultato bendrovė ketina dengti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi nei nurodo Bankas. Be to, planuojami papildomi pinigų srautai susigrąžinant skolas iš debitorių. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kreditorių reikalavimams tenkinti planuojamų skirti lėšų šaltiniai, taip pat preliminari reikalavimų tenkinimo apimtis, terminai.

9.11.                      Bankas visiškai nepagrįstai Bendrovės 2 448 317 Eur vertės grupės įmonių akcijas, kaip bendrovės turtą, bando įvertinti 0 Eur ir iš to daro išvadą, kad bendrovė nėra gyvybinga. Apie 0 Eur akcijų vertę galima kalbėti tik bankroto procese, o ne restruktūrizavime. Tik labai mažai daliai grupės įmonių iškeltos restruktūrizavimo bylos. Taigi įmonės yra gyvybingos ir mokios. 2024 m. gruodžio 12 d. debitorių sąraše yra aiškiai išskirtos grupės įmonės. Iš 25 Grupės pirkėjų (įmonių), tik 7 šiuo metu yra iškeltos nemokumo bylos. Iš 23 grupės įmonių, kurios turi debitorines išankstinių apmokėjimų skolas bendrovei, tik 4 šiuo metu iškeltos nemokumo bylos. Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, jog visa debitorinių įsiskolinimų suma negali būti atgaunama.

9.12.                      Restruktūrizavimo bylos neturėtų būti atsisakoma kelti vien dėl tam tikrų neatitikimų (tuo atveju, jeigu tokie egzistuotų), kai bendrovės finansinių sunkumų ir gyvybingumas yra akivaizdus, o pats restruktūrizavimo plano projektas (įskaitant jame numatytas priemones ir kitus duomenis) nėra akivaizdžiai netinkamas.

9.13.                      Bendrovė neturi pareigos papildomai aprašyti darbuotojų informavimo procedūros, tokia procedūra yra nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Šiuo metu bendrovė neturi skolų savo darbuotojams ir restruktūrizavimo plano projekte nėra numačiusi kokių nors specialių darbo santykių reguliavimo aspektų, Bendrovė neplanuoja mažinti etatų ir (ar) atleidimų. Esant tokiai situacijai konsultavimasis su darbuotojais vykdomas DK nustatyta tvarka.

9.14.                      Restruktūrizavimo procesas būtų žymiai naudingesnis nei bankrotas, kadangi bendrovė ketina patenkinti visus kreditorių reikalavimus – 5 713 475 Eur, tuo tarpu bankroto proceso metu realistiniu atveju būtų galima patenkinti ne daugiau nei 5 701 750 Eur, o pesimistiniu atveju – ne daugiau nei 2 757 447 Eur kreditorių finansinių reikalavimų, nes papildomai turėtų būti dengiamos ir bankroto proceso išlaidos. Taigi, net neatsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo plano projekte bankroto atveju numatyta didesnė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo suma, restruktūrizavimo metu kreditorių finansiniai reikalavimai bus dengiami didesne apimtimi.

9.15.                      Bendrovė nedviprasmiškai nurodė, jog 2023–2024 m. pakeitė veiklos pobūdį ir perėjo iš ekologinės į konvencinę žemdirbystę. Toks veiklos modelio keitimas lemia tiek pasikeitusius veiklos kaštus, tiek veiklos ypatumus, tiek produkcijos kainas ir pelningumo maržas. Tai, jog Bankas nesupranta ir (ar) nesistengia įsigilinti į Bendrovės veiklos specifiką, nelemia restruktūrizavimo plano projekto trūkumų. Bendrovė optimizavo valdomus žemės plotus, juos konsoliduodama vienoje teritorijoje. Tai lėmė veiklos sąnaudų sumažėjimą. Bendrovė planuoja padidinti savo darbuotojų skaičių papildomai įdarbindama 27 darbuotojus. Bendrovė įgyvendindama kaštų optimizavimo politiką mažins savo veiklos sąnaudas (kurios neįtraukiamos į savikainą). Taigi bendrovė nurodė ne vieną veiklos pertvarkymo priemonę, lemsiančią efektyvesnį veiklos vykdymą ir didesnių piniginių srautų generavimą.

9.16.                      Bankas sąmoningai nevertina aplinkybių, jog bendrovė yra įmonių grupės dalis, todėl kaip užtikrinimo priemonės gali būti naudojamos ne tik asmeniškai bendrovės, tačiau ir kitų grupės įmonių turtas. Taigi papildomą finansavimą gauti realu.

10.       Atsakovė ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atskirajame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties dalį nustatant, kad tvirtinama maksimali 419 502,25 Eur ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ einamųjų mokėjimų suma per kalendorinį mėnesį, o einamieji mokėjimai yra vykdomi iš banko sąskaitos LT314010051006065248, esančios Luminor Bank, AS. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Nutartimi nustatytas įpareigojimas ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atlikti einamuosius mokėjimus būtent iš Citadele banke esančios sąskaitos daro bendrovės restruktūrizavimo procesą faktiškai neįmanomu ir neįgyvendinamu. Toks įpareigojimas yra susijęs su aplinkybe, kad Bankas įgyja galimybę bet kuriuo metu vienašališkai nusprendęs tenkinti išimtinai savo turtinius interesus ir nukreipti išieškojimą pagal FUSĮ. Bendrovei ir toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą, kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos, susijusios su produkcijos pirkimu, darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, kuro, elektros įsigijimu ir kitų prekių bei paslaugų pirkimu. ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ nebegali veiksmingai planuoti savo tolimesnės veiklos ir būti užtikrinta dėl galimybės atlikti mokėjimus iš einamosios sąskaitos. Bendrovė pažymi, kad ji neginčija Banko teisės nurašyti lėšas pagal FUSĮ nustatytą teisinį reguliavimą, tačiau šiuo atskiruoju skundu yra ginčijama nutarties dalis, kuria bendrovei leista vykdyti einamuosius mokėjimus būtent per Banke esančią sąskaitą.

10.2.                      Bendrovė kredito sutartimis yra įsipareigojusi ne mažiau kaip 90 proc. apyvartos vykdyti per bendrovės turimą sąskaitą Banke. Tokios sutartinės nuostatos taikymas restruktūrizavimo byloje negalimas, nes apriboja galimybę bendrovei restruktūrizuotis ir nesudaro veiksmingų sąlygų nemokumo (restruktūrizavimo) procesui.

10.3.                      Išimtinai dėl Banko ir ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ tarpusavyje sulygtų sutartinių įsipareigojimų, bendrovės einamųjų mokėjimų vykdymas buvo nustatytas Citadele esančioje sąskaitoje. Bendrovės vertinimu, tokia nutartimi teismas Bankui suteikė nepagrįstą pranašumą restruktūrizavimo procese, lyginant su kitais kreditoriais.

11.       AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad tiek nacionalinis, tiek Europos Sąjungos teisinis reguliavimas numato, jog kreditorius, turintis finansinį užtikrinimą, kaip tai suprantama pagal FUSĮ ir (ar) pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 6 d. direktyvą 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito, turi teisę nukreipti savo prievolių vykdymą, neatsižvelgiant į vykstantį nemokumo procesą. Atsakovė yra įsipareigojusi pagal sutartį apyvartą vykdyti per Banke atidarytą sąskaitą, sutartis šalims turi įstatymo galią; nesant kredito sutarties 1.4.3 papunktyje sutartyje numatytos sąlygos, toks finansavimo sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Tiksliau, atsakovė siekia modifikuoti savo prievolių vykdymą, t. y. nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Teismui nusprendus, kad atsakovės mokėjimai gali būti vykdomi per kito banko sąskaitą, atsakovei vykdant tokius mokėjimus, visus mokėjimus, kurie viršija 10 proc. ribą, bankas turės teisę ginčyti, kadangi atsakovė pažeidinės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribų.

14.       Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Restruktūrizavimo proceso ypatumai, kai restruktūrizuojama grupės įmonė

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad yra sprendžiamas įmonės, kuri yra įmonių grupės AUGA dalis bei priklauso nuo patronuojančios bendrovės AUGA group, AB, restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.

16.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įmonių grupės sąvoka nėra pateikiama, tačiau įtvirtinti patronuojančios ir dukterinės (patronuojamos) bendrovės apibrėžimai (ABĮ 5 straipsnis), leidžiantys teigti, kad ABĮ pripažįsta tam tikrą juridinių asmenų priklausomybę vienas nuo kito. Įmonės grupės identifikavimas ABĮ iš esmės apibrėžtas per kontrolės kriterijų: kontrolė, kuri gali būti tiesioginė ir netiesioginė, apibrėžiama per balsų daugumos įmonėje turėjimą, teisę rinkti įmonės vadovą, daugumą valdymo ar priežiūros organo narių, teisę spręsti kaip panaudoti daugiau kaip pusę tos įmonės dalyvių balsų pagal sutartis su kitais įmonės dalyviais. Tačiau nei ABĮ, nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), nei JANĮ nėra įtvirtinti jokie patronuojančios (motininės) įmonės ar įmonių grupės teisinio reguliavimo ypatumai.

17.       Įmonių grupę identifikuoja du požymiai – grupės narių pliuralizmas ir įmones siejantys kontrolės ar vieningo valdymo ryšiai. Šie požymiai lemia, kad įmonių grupių reguliavimas įvairiose šalyse gali būti paremtas viena iš dviejų doktrinų: 1) grupės įmonių atskirumo doktrina ir 2) vieno verslo subjekto doktrina (UNCITRAL. Legislative Guide On Insolvency Law. Part III: Treatment of Enterprise Groups in Insolvency. New York, 2012, p. 16). Pati įmonių grupė, būdama verslo organizacijos forma, nėra teisės subjektas nė vienoje teisinėje sistemoje (Papijanc, V. Įmonių grupės teisinio reguliavimo aspektai: samprata ir požymiai. Jurisprudencija, 2007 Nr. 4 (94), p. 82).

18.       Teisės doktrinoje pažymima, kad įmonių grupė kaip struktūra gali įgyti įvairias formas: grupės gali būti labai didelės (100 ir daugiau įmonių grupėje) arba labai mažos (sudarytos tik iš dviejų įmonių); jos gali būti pakankamai savarankiškos arba glaudžiai susijusios, gali turėti vertikalią arba horizontalią struktūrą, o kai kuriais atvejais – abiejų derinį. Atskiro juridinio asmens nemokumas nebūtinai turi įtakos kitų grupės narių mokumui. Tačiau, priklausomai nuo grupės struktūros, vieno grupės nario nemokumas gali sukelti „domino efektą“: vienos įmonės grupės nemokumas gali lemti visos įmonių grupės nemokumą (Schmidt, J. Corporate groups. Iš Research Handbook on Corporate Restrukcturing. Cheltenham, Northampton: Edward Elgar, 2021, p. 214–227).

19.       Teisės doktrinoje išskiriama keletas priemonių, skirtų įmonių grupės mokumo problemoms spręsti; šios priemonės skiriasi savo intensyvumu ir požiūriu į įmonių grupės mokumo problemas: 1) esminė konsolidacija, reiškianti, kad, sprendžiant įmonės grupės mokumo problemas, visos grupės įmonių turtas ir įsipareigojimai yra sujungiami, konsoliduojami; tokia tvarka įtvirtinta, pavyzdžiui, Australijoje. Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, esminė konsolidacija yra išvystyta teismų praktikoje. JAV teismai gali savo nuožiūra konsoliduoti atskirus juridinius subjektus arba jų turtą. Teisės doktrinoje pažymima, kad esminė konsolidacija gali būti taikoma tik esant labai išimtinėms aplinkybėms, o būtent, kai grupės narių turtas ar įsipareigojimai yra itin persipynę ir turto bei nuosavybės santykio neįmanoma nustatyti per protingą laiką proporcingomis išlaidomis. Esminė konsolidacija paneigia juridinio asmens atskirumą ir savarankiškumą bei ribotą atsakomybę, todėl ši priemonė teisės moksle yra kritikuojama, o praktikoje – vengiama (kritiškas požiūris išsakomas UNCITRAL dokumentuose, esminės konsolidacijos principų atsisakė Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas ir Vokietija); 2) procedūrų konsolidavimas, reiškiantis, kad įvairių grupės narių bankroto bylos yra sujungiamos į vieną procedūrą (t. y. konsoliduojama tik procedūra, o ne turtas); 3) procedūrų koordinavimas, kuris pasireiškia tik procedūrų derinimu; grupės narių turtas ir įsipareigojimai lieka atskiri, tačiau įvairia forma gali būti koordinuojamos procedūros, pavyzdžiui, įmonių grupės nemokumo bylos kontrolė gali būti pavesta koordinuoti vienam teismui, gali būti skiriamas specialus koordinatorius, sudaromas koordinavimo planas, skiriamas vienas nemokumo specialistas visose grupės narių bankroto bylose, gali būti sutelkiamas ir organizuojamas nemokumo bylų forumas, galiausiai, pripažįstamas ir neformalus bendradarbiavimas tarp nemokumo specialistų ir susijusių teismų. Tai mažiausiai invazinė priemonė įmonių grupės mokumo problemoms spręsti ir nemokumo procesui organizuoti (Schmidt, J. Corporate groups. Iš Research Handbook on Corporate Restrukcturing. Cheltenham, Northampton: Edward Elgar, 2021, p. 214–227).

20.       CK įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), taigi pripažįstamas kiekvieno juridinio asmens atskirumas ir subjektiškumas. Lietuvos teisėje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos civilinėje teisėje įmonių grupių reguliavimas yra paremtas grupės įmonių atskirumo doktrina, kuri reiškia, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-380-330/2023 21–25 punktus). Įmonių grupė neturi juridinio asmens statuso, todėl esminio konsolidavimo taisyklės ir įmonių grupės nemokumas kaip toks neatitiktų Lietuvoje įtvirtintos juridinio asmens sampratos. Tačiau, jeigu yra sprendžiama dėl įmonės, kuri priklauso įmonių grupei, restruktūrizavimo, tikslinga taikyti procedūrų koordinavimo principus nagrinėjant bylas dėl įmonių, kurios priklauso įmonei grupei, restruktūrizavimo.

Dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo

21.       Bankas atskirajame skunde nurodo, kad restruktūrizavimo byla buvo inicijuota nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Apeliantės teigimu, dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi kreditorė, kuri yra susijusi su ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, tokiu būdu buvo inicijuotos restruktūrizavimo bylos visoms AUGA grupės įmonėms, siekiant išvengti privalomų ikiteisminių JANĮ 8 straipsnyje nustatytų procedūrų, pagal kurias apie pradedamą nemokumo procedūrą privaloma informuoti visus kreditorius. Taigi, apeliantės teigimu, nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės JANĮ 8 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl restruktūrizavimo byla iškelta neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka iš dalies.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto proceso inicijavimą reglamentuoja JANĮ 8 ir 9 straipsnio normos, atskirai neišskirdamos taisyklių, kurios būtų taikomos tik bankroto ar tik restruktūrizavimo procesui inicijuoti. Taigi nemokumo procesui, t. y. tiek bankroto proceso, tiek restruktūrizavimo procesui inicijuoti taikomos abiem procesams bendrą tvarką (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis) įtvirtinančios taisyklės, kurios skiriasi tik priklausomai nuo to, ar nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis), ar jo kreditorius (JANĮ 9 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024, 2024 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-404-407/2024 ir kt.).

23.       JANĮ 8–9 straipsniuose įtvirtinta nemokumo (restruktūrizavimo) procese taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 16 punktas).

24.       JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius reiškia, jog įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, be to, toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024, 28 punktas). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 17 punktas).

25.       Jeigu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, jis apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo bylą praneša tik skolininkui (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis); restruktūrizavimo bylos inicijavimo stadijoje nėra keliamas įpareigojimas apie tai pranešti visiems kreditoriams. JANĮ parengiamuosiuose dokumentuose pažymėta, kad, jei restruktūrizavimo procesą inicijuoja kreditoriai, tokiu būdu neskatinama ieškoti kitų juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. Aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2780 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789).

26.       JANĮ 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas nulemia teisinius padarinius, įtvirtintus CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1384-450/2021).

27.       Europos Komisijos sudaryta ekspertų grupė, sudaryta tam, kad pateiktų rekomendacijas dėl šiuolaikiškos Europos Sąjungos bendrovių teisinio reguliavimo sistemos, pažymėjo, jog įmonių grupė kaip darinys yra ekonomiškai pagrįstas ir iš esmės nereikalingi savarankiški teisės aktai, reguliuojantys įmonių grupių teisinius santykius. Tačiau teisinis reguliavimas turi, be kita ko, užtikrinti skaidrumą įmonės grupės struktūroje ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Ataskaitoje pažymėta, kad yra pagrindas reikalauti, jog valstybės narės numatytų tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų grupės įmonių vadovybei priimti ir įgyvendinti koordinuotą grupės politiką, jei yra užtikrinama veiksminga kiekvienos įmonės kreditorių interesų apsauga ir laikui bėgant išlaikoma sąžininga naštos ir privalumų pusiausvyra kiekvienos įmonės (išorinių) akcininkų atžvilgiu. Tokia sistema palengvintų įmonių grupių kūrimą ir veiklą. Sistemos detalės galėtų būti paliktos valstybių narių nuožiūrai („A Modern Regulatory Framework for Company Law in Europe“, p. 94–96). JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas nemokumo proceso skaidrumo principas, kuris reiškia, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą.

28.       Šiuo konkrečiu atveju AUGA group, AB, kuri yra patronuojanti atsakovės bendrovė, viešai pareiškė, kad ji ir jos įmonių grupė susiduria su finansiniais sunkumais ir yra planuojama pradėti restruktūrizavimo procedūras tiek AUGA group, AB, tiek kai kurioms dukterinėms bendrovėms (2024 m. lapkričio 11 d. AUGA group, AB vadovybės komentaras dėl restruktūrizavimo inicijavimo, 1 t., b. l. 41); iš AUGA group, AB viešai pateikto restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad, siekiant didinti AUGA group, AB pelningumą, yra planuojami pertvarkymai tarp grupės įmonių – jas jungiant, uždarant, perleidžiant veiklas (1 t., b. l. 63, 64). Taigi matyti, kad sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ faktiškai priėmė ne pati bendrovė, taip pat šio sprendimo savarankiškai nepriėmė ir pareiškėja UAB „AUGA Grūduva“ – kita patronuojama AUGA group, AB įmonė, o šis sprendimas buvo priimtas ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ patronuojančios bendrovės AUGA group, AB, turinčios 99,86 proc. ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ dalies (3 t., b. l. 25), taigi de facto sprendimas restruktūrizuoti ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ buvo priimtas paties savininko (paties juridinio asmens). Todėl atskirajame skunde teisingai pažymima, jog restruktūrizavimo procesas turėjo būti inicijuotas ne pagal JANĮ 9 straipsnio, o pagal JANĮ 8 straipsnio reikalavimus, inter alia, pranešant apie restruktūrizavimo procesą visiems juridinio asmens – ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ – kreditoriams.

29.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kreditorių informavimo tvarkos laikytasi nebuvo – ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ kaip savarankiškas juridinis asmuo nepranešė kreditoriams apie ketinamas inicijuoti nemokumo procedūras. NASDAQ buvo paskelbta tik apie AUGA group, AB planuojamą restruktūrizavimo procesą ir nebuvo įvardintos konkrečios dukterinės AUGA group, AB įmonės, kurioms taip pat ketinama inicijuoti restruktūrizavimo procedūras. Šiuo atveju svarbu tai, kad AUGA group, AB įmonių grupei priklauso 163 dukterinės bendrovės (1 t., b. l. 50), todėl, priešingai nei teigiama atsiliepime į atskirąjį skundą, Bankas, net jeigu būtų ir susipažinęs su AUGA group, AB viešu pareiškimu, neturėjo ir negalėjo numatyti, kad restruktūrizavimo byla galės būti keliama konkrečiam juridiniam asmeniui – ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“.

30.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, neinformavus kreditorių apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo procesą teisės aktuose nustatyta tvarka, įmonių grupės valdymas nebuvo vykdomas skaidriai ir nebuvo užtikrinti kreditorių interesai restruktūrizavimo proceso iniciatyvos stadijoje.

31.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagrindinis JANĮ 8 straipsnio ir kreditorių informavimo apie nemokumo procedūras tikslas yra sudaryti galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatinti ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tačiau restruktūrizavimo procese veiksmingos derybos dėl pagalbos juridiniam asmeniui galimos ir vėlesnėse restruktūrizavimo proceso stadijose, pavyzdžiui, vedant derybas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Kita vertus, restruktūrizavimo planas gali būti patvirtintas ir kreditoriams nepritariant (JANĮ 111-1 straipsnis), todėl kreditorių pagalba restruktūrizavimo procese yra itin reikšminga, bet negali būti suabsoliutinama. Atitinkamai, nepranešimas kreditoriams apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo bylą pats savaime nedaro pačios restruktūrizavimo procedūros neteisėtos ar negalimos.

32.       Dar daugiau, teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Taigi, ar buvo laikytasi ikiteisminės bylų nagrinėjimo tvarkos, teismas sprendžia pareiškimo priėmimo stadijoje. Siekiant išvengti nepagrįsto proceso vilkinimo, tokios aplinkybės turėtų būti nustatomos kuo anksčiau.

33.       Restruktūrizavimo bylos savo esme nuo kitų bylų skiriasi tuo, kad dėl restruktūrizavimo iškėlimo kreipiasi įmonės, patiriančios finansinių sunkumų. Kadangi restruktūrizuojama įmonė vykdo ūkinę–komercinę veiklą, jos finansinė padėtis nuolat kinta, todėl greitas klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išnagrinėjimas yra itin reikšmingas ir turi įtakos tolesniam restruktūrizavimo procesui bei jo veiksmingumui. Todėl apeliacinės instancijos teisme konstatavus, kad restruktūrizavimo byloje nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, vien šiuo teisiniu pagrindu restruktūrizavimo byla šioje stadijoje negali būti nutraukta, kadangi tai neatitiktų ne tik CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų, bet ir pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).

34.       Esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir veiksmingas (efektyvus) juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai, operatyvus ir veiksmingas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-754-934/2024).

35.       Teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, išsprendžia klausimą dėl skolininko teisinio statuso, tačiau nesprendžia dėl tarp šalių susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių. Todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimai vertinami tik preliminariai. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą (o taip pat restruktūrizavimo bylą) teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017, 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).

36.       Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo nepasisakė net preliminariai. Duomenys apie pareiškėjos finansinį reikalavimą aptarti skundžiamos nutarties 14 punkte. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad UAB „AUGA Grūduva“ yra ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ kreditorė. Kita vertus, ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ su restruktūrizavimo bylos iškėlimu sutiko, pateikė restruktūrizavimo plano projektą, todėl pagrindo konstatuoti, kad restruktūrizavimo procesas vyksta be teisėto pagrindo, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.

37.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors šiuo konkrečiu atveju ir nebuvo laikytasi JANĮ 8 straipsnyje nustatytos privalomos ikiteisminės nemokumo bylų nagrinėjimo tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylos specifiką, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos nutraukimo vien šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesas pirmojoje instancijoje vyko laikantis restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui būdingos civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo spręsti dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimo.

Dėl gyvybingumo vertinimo

38.       Bankas atskirajame skunde teigia, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ yra nemoki ir negyvybinga. Nurodo, kad įmonės turtą iš esmės sudaro tik debitorių reikalavimai ir grupės įmonių skolos ir (ar) grupės įmonių (taip pat nemokių) akcijos, kurios yra bevertės. Be to, bendrovė prašė patvirtinti 419 502,25 Eur per mėnesį einamųjų mokėjimų, taigi iš esmės atsakovė planuoja 5 034 027 Eur išlaidų per metus, tačiau pajamų planuojama gauti nuo 1,2 mln. Eur iki 1,4 mln. Eur. Taigi atsakovė siekia išleisti daugiau nei gauti pajamų iš viso. Atsakovė planuoja pajamas didinti tik nedidele dalimi, todėl, atsižvelgiant į turimus įsipareigojimus, tokio juridinio asmens negalima laikyti gyvybingu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiems atskirojo skundo argumentams ir sprendžia, kad yra pagrindas abejoti ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ gyvybingumu.

39.       JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

40.       Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant, ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“) pripažįstama, kad, kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).

41.       Viena iš būtinų sąlygų restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas). Doktrinoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555-571).

42.       Doktrinoje pažymima, kad gyvybingumas yra ne tik teisinė, bet ir ekonominė sąvoka, kuri siejama su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu. Gyvybingumas apibrėžiamas dviem aspektais – per finansinį gyvybingumą (angl. financial viability) ir ekonominį gyvybingumą (angl. economically viable) (Remigijus Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Finansinis gyvybingumas reiškia, kad bendrovė geba savo turtu padengti turimus finansinius įsipareigojimus (balanso testas). Laikoma, kad bendrovė patiria finansinių sunkumų, kai jos turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti, taip pat, kai bendrovė vis dar techniškai moki, tačiau susiduria su nemokumo tikimybe. Ekonominis gyvybingumas reiškia, kad skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5). Bendrovės ekonomines problemas rodo tai, kad yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, taigi vien skolų patenkinimas bendrovės finansinių problemų niekaip neišspręstų (Douglas G. Baird, „Bankruptcy's Uncontested Axioms“, Yale Law Journal 573 (1998)). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad ekonominiai sunkumai lemia ir finansines problemas, tačiau finansinių sunkumų patirianti bendrovė gali būti vertinama ir kaip ekonomiškai perspektyvi (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5).

43.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

44.       Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame, be kita ko, turi būti nurodytos finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

45.       Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat, vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (o jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33, 34 punktai).

46.       Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

47.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visa AUGA įmonių grupės veikla pagrįsta žiedinės ekonomikos principu (1 t., b. l. 4). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo metu tiksliai neįmanoma identifikuoti kiekvienos AUGA grupės dukterinės įmonės vietos AUGA įmonės grupėje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ restruktūrizavimo plano projekte nėra atskleistas, išskirtas ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ indėlis ir reikšmė įmonių grupėje. Restruktūrizavimo plano projekte pateikti pagrindiniai duomenys apie ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ (registracijos data, pavadinimas, kontaktiniai duomenys, informacija apie įmonės valdymą ir pan., 3 t., b. l. 25), taip pat nurodyta, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ pagrindinė veikla yra grūdinių kultūrų auginimas ir pardavimas, pašarų gamyba; kita veikla – tvarių technologijų žemės ūkyje kūrimas, diegimas ir bandymas praktikoje, tarpininkavimas, tačiau nėra aišku, kokia šios įmonės reikšmė pačioje įmonės grupėje, ar tai yra vienintelė įmonė, užsiimanti tokia veikla įmonių grupėje, kokie yra įmonės konkurentai, kadangi toliau yra pateikiamas tik AUGA grupės veiklos aprašymas. Kai jau buvo minėta anksčiau, restruktūrizavimo byla yra keliama konkrečiam juridiniam asmeniui, kuris, nors ir priklauso nuo įmonės grupės įmonių (ir šiuo atveju tai yra itin svarbi aplinkybė, kadangi finansiniai ir ekonominiai ryšiai yra stiprūs), tačiau restruktūrizavimo metu sprendžiama dėl paties juridinio asmens pertvarkymo, atsižvelgiant būtent į konkrečią paties juridinio asmens finansinę padėtį ir jo veiklos perspektyvas.

48.        Remiantis restruktūrizavimo plano projekte nurodytais finansiniais ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ duomenimis (3 t., b. l. 32), reikšmingiausią ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ turimo turto masę sudarė ilgalaikės investicijos į grupės įmones (1 593 040,27 Eur) ir suteiktos ilgalaikės paskolos grupės įmonėms (1 097 797,77 Eur), gautinos sumos (pirkėjų skolos) sudarė 6 352 136,34 Eur (iš jų: 1 395 858,41 Eur iš ŽŪB „AUGA Smilgiai“, visa suma yra pradelsta; 1 850 870,69 Eur iš UAB „Gudelių pienas“ (pradelsta skola 1 635 892,32 Eur), 1 097 797,77 Eur iš UAB „Žemės vystymo fondas 20“, visa skola yra pradelsta (3 t., b. l. 32, 64-65); bendras skolų dydis kreditoriams sudarė 5 713 475,18 Eur. ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ apyvarta 2023 metais siekė 3,75 mln. Eur, o 2024 metais (iki birželio mėnesio pabaigos) – 0,1 mln. Eur. Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad tiek turto, tiek įsipareigojimų padidėjimą daugiausiai lėmė sandoriai su grupės įmonėmis (3 t., b. l. 34). Restruktūrizavimo metu ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ pajamas ketina generuoti perparduodama produkciją iš kelių šaltinių – gaudama tiesiogines išmokas už dirbamus plotus bei už žemės ūkio kultūrų produkcijos pardavimus; pardavimo sandorius ketina sudaryti pasitelkdama su UAB „Grain LT“ ir UAB „AUGA Trade“ (3 t., b. l. 91) – kitomis grupės įmonėmis, taigi restruktūrizavimo proceso metu ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ ketina laikytis vykdomos veiklos žiedinės ekonomikos principo, tai reiškia, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ restruktūrizavimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo grupės įmonių finansinės ir ekonominės padėties. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad grupės įmonės yra tarpusavyje itin glaudžiai susijusios, finansiniai srautai yra persipynę, atitinkamai, tai reiškia, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ gyvybingumo vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant ir į kitų AUGA įmonės grupių finansinę ir ekonominę padėtį.

49.       Iš restruktūrizavimo plano projekto nėra aišku, kur bus įdarbinami darbuotojai – ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ ar kitose įmonių grupės įmonėse (3 t., b. l. 33), nėra aiškios pačios ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ finansinių sunkumų priežastys, kadangi aprašomos bendros visai grupei būdingos problemos. Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad grupės įmonės pagal ilgametę veiklos patirtį finansuodavo viena kitos veiklą, o už suteiktą finansavimą gaudavo palūkanas. Dėl visos grupės patiriamų finansinių sunkumų bendrovės skolininkai (grupės įmonės) neturėjo galimybės mokėti palūkanų, dėl to bendrovė negavo apie 378 tūkst. Eur piniginių lėšų srauto per 2024 m. tris ketvirčius. Tačiau tai neturi nieko bendra su tiesiogine ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ vykdoma veikla ir galimu jos restruktūrizavimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ gyvybingumą ir įmonės ateities perspektyvas, reikalinga nustatyti, kokią faktiškai veiklą vykdo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ ir kokiu būdu generuoja pajamas – ar pajamas gauna iš žemės sklypų nuomos, ar pajamas gauna iš gamybos (ūkininkavimo), ar pajamos gaunamos superkant ir perparduodant žemės ūkio produkciją; ar pajamos gaunamos skolinant; kokią veiklą ketina vykdyti ateityje ir kokios yra šios planuojamos veiklos perspektyvos. Pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai pažymėjo, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, nėra sustabdžiusi, o toliau ją tęsia, tačiau kokia ta vykdoma veikla ir kokios yra veiklos perspektyvos – nevertinta.

50.       Bendrovė teigiamą pinigų srautą planuoja sumažinusi savo veiklos sąnaudas ir gaudama didesnes pajamas, tačiau byloje nepagrįsta, kad didesnis pajamų gavimas yra realus: neaišku, kokias pajamas ir iš kokios veiklos bendrovė ketina gauti.

51.       Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovė savo didžiausią dalį pajamų ir pelno gauna iš kviečių ir rapsų auginimo (3 t., b. l. 43), tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovėje iki 2023 m. birželio mėnesio dirbo 23 darbuotojai, o vėliau – 3 arba 4 darbuotojai (valdybos pirmininkas, mechanizatorius, melioracijos darbininkas, 3 t., b. l. 89). Byloje nėra duomenų, kaip yra organizuojama bendrovės veikla, todėl tai sudaro pagrindą abejoti, kad bendrovė užsiima žemės ūkio produkcijos auginimu. Atitinkamai, abejotina restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių veiksmingumu ir gyvybingumo išsaugojimu, užtikrinimu ir įmonės veiklos tęstinumu.

52.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ turimo turto masę ir galimą turto vertę. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenis nustatė, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ priklausančio turto vertė yra 9 922 261 Eur, tačiau į bendrą ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ turto masę neįskaitė 5 591 348,51 Eur dydžio debitorių skolų ir konstatavo, kad realus atsakovės turtas sudaro 4 330 912,49 Eur. Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad į šią sumą taip pat įeina ir turimos įmonių grupės įmonių akcijos, kurių vertė nurodyta 2 448 317 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad atsakovė nepateikė informacijos, kokių bendrovių tai yra akcijos ir kokiu būdu jos yra įvertintos. Atsiliepime į atskirąjį skundą tik deklaratyviai atsikertama į šiuos argumentus pažymint, kad įmonės, kurių akcijas turi bendrovė, nėra ne tik bankrutuojančios, bet nėra ir restruktūrizuojamos, tačiau konkrečiai nenurodoma, kaip yra nustatyta akcijų vertė ir kokios tai yra įmonės. Priešingai nei teigiama atsiliepime į atskirąjį skundą, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo gyvybingumą, būtent atsakovė disponuoja visa reikalinga informacija apie savo turtą ir jo vertę, o gyvybingumo įrodinėjimo naštos perkėlimas kreditoriui būtų neproporcingas.

53.       Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad atsakovė turi mažiau nei 4 330 912,49 Eur vertės turto (atėmus abejotiną įmonių akcijų vertę, turtas sudarytų 1 882 595,49 Eur), tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai 2024 m. gruodžio 12 d. duomenimis siekė 4 537 172,14 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atitinka nemokios įmonės statusą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nors tai nepaneigia ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ teisės į restruktūrizavimo procesą, tačiau tai lemia, kad teismas turi itin atidžiai įvertinti restruktūrizavimo plano projekte nurodomas priemones, kuriomis bus siekiama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Kuo mokumo būklė yra sudėtingesnė, tuo restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės turėtų būti aiškesnės, tikslesnės, pamatuojamos ir realios, kad būtų galima laiku ir tinkamai reaguoti į mokumo problemas.

54.       Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovės restruktūrizavimo tikslai yra: atstatyti apyvartines lėšas; apsaugoti bendrovės turtą nuo priverstinio realizavimo; padengti trumpalaikius įsipareigojimus tiekėjams; susigrąžinti maksimalią gautinų lėšų sumą iš debitorių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad išsikelti restruktūrizavimo tikslai – abejotini.

55.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad komercinėje veikloje nenaudojamo nekilnojamojo turto pardavimas, skolų iš debitorių atgavimas negali būti laikomas ūkine komercine veikla. Tai yra tik laikinas mokumo problemų sprendimo būdas ir galimybė stabilizuoti finansinę padėtį. Visgi, kaip jau buvo minėta, gyvybingumas yra ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindas, tačiau ir restruktūrizavimo tikslas, reiškiantis, kad veiksmingą restruktūrizavimo procesą galima užtikrinti tik tokiu atveju, jeigu pasibaigus restruktūrizavimo procedūroms bus išsaugomas juridinis asmuo kaip veikiantis subjektas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023). Todėl restruktūrizavimo tikslas atgauti skolas iš debitorių yra ne tik nerealus, tačiau ir neatitinka restruktūrizavimo esmės. Priverstinio turto realizavimo išvengimas yra teigiama sėkmingo restruktūrizavimo proceso pasekmė, tačiau savaime tai negali būti tikslas, į kurį nukreiptas restruktūrizavimo procesas. Priverstinio turto realizavimo išvengiama tinkamai vykdant restruktūrizavimo planą ir generuojant pakankamus pinigų srautus.

56.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad iš restruktūrizavimo plano projekto yra akivaizdus neatitikimas tarp įmonės planuojamų pajamų ir išlaidų. ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ nurodė, kad 2025 metais planuoja gauti 1,44 mln. Eur pajamų, 2026 m. – 1,47 mln. Eur, 2027 m. – 1,50 mln. Eur ir t. t. (3 t., b. l. 91); tuo pačiu nurodo, kad 2025 m. sausio mėnesį jai bus reikalinga 95 640 Eur dydžio einamųjų mokėjimų suma, vasarį – 132 505 Eur, kovą – 189 180 Eur ir t. t. (3 t., b. l. 103). ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ teigimu, ji per 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesius planuoja patirti 2,813 mln. Eur išlaidų, nepaisant to, 2025 metais ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ planuoja gauti 123 750 Eur grynojo pelno (3 t., b. l. 46). Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka jokios matematinės logikos. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė restruktūrizavimo plano projekte nesubalansavo planuojamų gauti pajamų iš išlaidų; kai planuojamos gauti pajamos yra mažesnės nei planuojamos patirti išlaidos, tai reiškia planuojamą nuostolį, o ne pelną.

57.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netgi nėra aišku, iš kokios konkrečiai veiklos ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ ketina generuoti pajamas: kokią dalį sudarys išmokos, kokią dalį – žemės ūkio produkcijos pardavimai, kita veikla. Iš restruktūrizavimo plano projekto nėra aišku, ar ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ vykdo kokią nors veiklą, jeigu vykdo žemės ūkio veiklą – kokias planuoja gauti iš jos pajamas. Restruktūrizavimo plano projekte nėra duomenų, kokius žemės plotus dirba ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, kiek daugiau produkcijos planuojama iš jų gauti, pakeitus auginimo technologijas, kokia apimtimi būtų sumažintos administracinės ir gamybinės sąnaudos ir kaip dėl to pasikeistų ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ finansinės veiklos perspektyvos.

58.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ restruktūrizavimo plano projekte nenumatė tarpinio finansavimo (3 t., b. l. 43), tačiau pažymėjo, kad planuoja gauti naują iki 0,5 mln. Eur finansavimą iš grupės įmonių arba išorės finansuotojų tam, kad būtų galima refinansuoti turimus finansinius įsipareigojimus (3 t., b. l. 43); tačiau restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad reikalinga 4 mln. Eur suma įsipareigojimams finansuoti (3 t., b. l. 53). Nėra pateiktos refinansavimo perspektyvos. Esant dabartinei AUGA grupės įmonių situacijai yra pripažįstama, kad refinansavimas šiuo metu nėra realus (3 t., b. l. 2). Nors atskirajame skunde buvo keliamas ir refinansavimo realumo klausimas, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą į šiuos atskirojo skundo argumentus atsikertama motyvuojant tuo, kad bus skolinamas iš grupės įmonių. Tačiau duomenų, kad tokios galimybės yra realios – nepateikta.

59.       Atmestini atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad teigiamas EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization; pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) rodiklis yra vienas iš svarbiausių rodiklių, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. EBITDA parodo įmonės gebėjimą generuoti pelną ir yra tik vienas iš pelno apskaičiavimo būdų, kuris nėra teisingesnis ar geresnis už kitas pelno eilutes. Bendrąja prasme EBITDA parodo įmonės gebėjimą finansuoti skolas ir susimokėti pelno mokestį. EBITDA nėra pinigų srautas (cash flow) į įmonę, nes nepateikia išsamaus vaizdo apie pinigų judėjimą įmonėje. Pavyzdžiui, palūkanų sąnaudos bei pelno mokestis yra realios piniginės sąnaudos, kurios eliminuojamos skaičiuojant EBITDA. EBITDA neatsižvelgia ir į verslo plėtros finansavimo poreikius, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo ((working capital) = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai) – jei verslui vystytis reikia išleisti dideles sumas atsargoms pirkti, ar smarkiai didėja gautinos sumos iš pirkėjų, tai niekaip neatsispindi EBITDA dydyje, nors pinigai yra išleidžiami arba dar negaunami, nors pajamos apskaitoje užfiksuotos. EBITDA nepasako nieko apie įmonės kapitalinių investicijų poreikį. Net įmonė su aukštu ar greitai augančiu EBITDA pelnu, gali turėti dar aukštesnį kapitalinių investicijų poreikį. EBITDA geras rodiklis vertinant įmonės pelningumo tendencijas, tačiau realus pinigų srautas yra dar svarbesnis. Dėl šio priežasties EBITDA yra tinkamas lyginti skirtingas įmones net ir skirtingose pramonės šakose, tačiau investicinius sprendimus reiktų priimti remiantis detalesne analizei, nei vien tik EBITDA dydžiu ar jo pagrindu suskaičiuotais rodikliais (NASDAQBALTIC, https://www.nasdaqbaltic.com/files/vilnius/rodikliai/Swedbank/Santykini
u%20finansiniu%20rodikliu%20paaiskinimai.pdf). Taigi EBITDA restruktūrizavimo bylos kontekste yra tik vienas iš rodiklių, kuriuo gali būti įrodinėjama finansinė bendrovės būklė. Tačiau vien jo nepakanka sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimti.

Dėl atsakovės ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atskirojo skundo ir FUSĮ reikšmės restruktūrizavimo procese

60.       Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, be kita ko, patvirtino 419 502,25 Eur einamųjų mokėjimų sumą, kurią ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ gali panaudoti per vieną mėnesį; nustatė, kad einamosios įmokos turi būti mokamos per Banke esančią sąskaitą. ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutinka teigdama, kad taip iš esmės yra paneigta restruktūrizavimo galimybė, kadangi Bankas turi teisę pagal FUSĮ bet kuriuo metu nurašyti pinigines lėšas nuo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ Banko sąskaitos, jeigu ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ nevykdo sutartinių prievolių. Taigi bendrovė neturės apyvartinių lėšų.

61.       Be to, Bankas savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai įrodinėjo, kad ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ yra negyvybinga, kadangi ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ savo prievoles yra užtikrinusi FUSĮ, kuris turi viršenybę prieš nemokumo teisės aktus, numatytomis priemonėmis. Todėl, Banko teigimu, bendrovė negalės išsaugoti savo turto – lėšų banko sąskaitoje, jeigu netinkamai vykdys finansinius įsipareigojimus Bankui.

62.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp Banko ir kredito gavėjos ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ bei kitų kredito gavėjų buvo sudaryta kredito linijos sutartis (2 t., b. l. 113). Šalys kredito linijos bendrųjų sąlygų 4.6 papunktyje sulygo, kad Bankui šios sutarties pagrindu be jokio papildomo susitarimo yra pateikiamas finansinis užstatas be nuosavybės teisės perdavimo, įkeičiant Bankui visas esamas ir būsimas Kredito gavėjo pinigines lėšas visose Kredito gavėjo banko sąskaitose, kurios yra ir ateityje bus atidarytos Banke (pagal FUSĮ). Kartu su Kredito gavėjo piniginėmis lėšomis Bankui yra įkeičiamos Kredito gavėjo reikalavimo teisės išmokėti pinigines lėšas ir palūkanas iš Kredito gavėjo sąskaitų Banke. Finansinis užstatas yra pateikiamas Bankui su tikslu užtikrinti visų Kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų Bankui, kylančių iš Sutarties, įvykdymą. Bankas turi teisę informuoti trečiuosius asmenis apie šio Sutarties punkto pagrindu Kredito gavėjo Bankui pateiktą finansinį užstatą (2 t., b. l. 104). Be to, kredito linijos sutarties 1.4.3 papunkčiu kredito gavėjai (taip pat ir ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“) įsipareigoja per 6 (šešis) mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos pradėti ir visu sutarties galiojimo laikotarpiu vykdyti ne mažiau kaip 90 proc. apyvartą per kredito gavėjų sąskaitas, esančias banke.

63.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) išaiškinta, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, tokia kaip finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kurią vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, visam šalies ūkiui. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šalyje veikiančios finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad finansinio užtikrinimo susitarimo subjektams netaikomas kitiems subjektams privalomas draudimas įmonei nuo pradėto bankroto ar restruktūrizavimo procedūros vykdyti visas iki tol neįvykdytas finansines prievoles. Jiems yra taikomos specialaus teisės akto – FUSĮ – nuostatos. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi įstatymų leidėjas gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų kategorijų asmenims, jeigu siekiama pozityvių visuomenei tikslų. Finansinio užtikrinimo šalys ir kiti restruktūrizuojamų arba bankrutuojančių įmonių kreditoriai priklauso skirtingoms kategorijoms, nes jų vykdomos ūkinės veiklos pobūdis, jos reikšmė finansų sistemos stabilumui yra didesnė nei kitų kreditorių. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama išlaikyti finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą, veiksmingą funkcionavimą, mažinti sisteminę finansų sektoriaus riziką (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas byloje Nr. 135/2010). Taigi, remiantis FUSĮ tikslais, išaiškinta, kad FUSĮ turi absoliutų prioritetą prieš nemokumo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus.

64.       Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad finansinio užtikrinimo susitarimas yra daiktinis prievolinių įvykdymo užtikrinimo būdas, kai prievolė užtikrinama įkeičiant turtą ar turtines teises arba perduodant į jas nuosavybės teisę. FUSĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad finansinio užtikrinimo susitarimams neperduodant nuosavybės teisės mutatis mutandis taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios įkeitimą, o finansinio užtikrinimo susitarimams perduodant nuosavybės teisę mutatis mutandis taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios kreditoriaus finansinio reikalavimo teisės perleidimą. Šios daiktinės teisės gali egzistuoti tik esant jų objektui, jos gali būti perduotos kaip finansinis užstatas ar kitaip suvaržytos tik asmens, kuris jas turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Taigi finansinio užtikrinimo priemonės yra priklausomos nuo pagrindinės prievolės.

65.       Be to, remiantis FUSĮ 9 straipsniu, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius. Taigi FUSĮ priemonių taikymas yra siejamas su netinkamu pagrindinės prievolės vykdymu.

66.       Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, juridiniam asmeniui suteikiama pagalba finansiniams sunkumams įveikti neturėtų būti siejama išimtinai tik su kreditoriaus savanorišku sutikimu, patvirtinimu (žodiniu, rašytiniu) atitinkamai modifikuoti savo prievolę skolininkui ir (ar) kitaip padėti jam įveikti finansinius sunkumus. JANĮ 104 straipsnis nustato, kad už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens (skolininko) vadovas. Šiame plane juridinio asmens vadovas, be kita ko, numato priemones, kuriomis bus siekiama įveikti finansinius sunkumus. Šios priemonės gali būti įvairios ir nebūtinai suderintos su skolininko kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1014-553/2020, 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1683-553/2020).

67.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria Banko atsiliepimo į ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ atskirąjį skundą argumentams, kad nurodymas vykdyti einamuosius mokėjimus per Banke atidarytą sąskaitą yra sutartinis šalių įsipareigojimas, kuris, įvertinus FUSĮ išimtinumą, negali būti modifikuotas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nepasisakė, kokią įtaką ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ įsipareigojimai bei Banko teisės, turimos pagal FUSĮ, turi ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ gyvybingumui ir tolesniam veiklos vykdymui, kokios yra ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ perspektyvos vykdyti veiklą ir gauti pajamas, jeigu Bankas šiuo metu turi besąlyginę teisę nurašyti pinigines lėšas nuo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ sąskaitos įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovė 2025 metais neplanuoja dengti kreditoriams jokių skolų (3 t., b. l. 53), o Bankas kategoriškai nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.

Dėl procesinės bylos baigties

68.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą išnagrinėjo neišsamiai, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, spręsdamas dėl ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ gyvybingumo, nepašalino prieštaravimų šalių procesiniuose dokumentuose, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

69.       Sprendžiant dėl įmonės veiklos gyvybingumo, visų pirma, reikalinga nustatyti, kokią veiklą įmonė vykdo (gamyba, auginimas, perpardavimas, technologijų vystymas ir pan.), su kokiomis finansinėmis ir ekonominėmis problemomis ši konkreti bendrovė susiduria ir kaip ketinama jas spręsti. Nors AUGA grupės įmonės tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl kiekvienos įmonės nemokumo bylos iškėlimo turi būti sprendžiama individualiai. Kadangi ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ nurodė, kad jos veikla yra neatsiejama nuo įmonės grupės veiklos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ gyvybingumo, turi, be kita ko, vertinti ekonominius ir finansinius ryšius su kitomis AUGA grupės įmonėmis – ar ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ veiklos gyvybingumas ir tęstinumas gali būti užtikrintas, šiai bendrovei veiklos vykdymo procese pasitelkiant kitas grupės įmones. Verslo pertvarkymo planas, aptartas restruktūrizavimo plano projekte, yra ganėtinai lakoniškas ir orientuotas į AUGA grupės principinius veiklos pertvarkymus. Tačiau konstatavus, kad kiekvienas juridinis asmuo yra savarankiškas ir dėl kiekvieno grupės nario restruktūrizavimo bylos sprendžiama individualiai, reikalinga išskirti ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ veiklą ir pagrįsti būtent šio juridinio asmens, o ne grupės gyvybingumą.

70.       Bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti pašalinti prieštaravimai ir neaiškumai: reikėtų patikslinti, kaip ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ ketina generuoti pelną, jeigu šiuo metu suplanuotos pajamos ir išlaidos rodo nuostolį. Be to, turėtų būti pateikti paaiškinimai dėl refinansavimo galimybių paskutiniais restruktūrizavimo metais.

71.       Svarbiausia, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, kokios yra ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ veiklos perspektyvos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ prievolės yra užtikrintos Bankui pagal FUSĮ ir Bankas turi prioritetą nurašyti pinigines lėšas nuo ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ sąskaitos, jeigu ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ nevykdo prievolių tinkamai ir laiku; kokią įtaką tai turi gyvybingumo vertinimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų atsižvelgti, o tvirtindamas restruktūrizavimo planą – pasisakyti ir įvertinti, ar bus galima modifikuoti tarp šalių esančias prievoles, užtikrintas pagal FUSĮ, tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas FUSĮ išimtinumas. Šiuo konkrečiu atveju reikšminga yra tai, kad, remiantis restruktūrizavimo plano projektu, 2025 m. ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ neplanuoja dengti jokių kreditorių finansinių reikalavimų, o Bankas savo procesiniuose dokumentuose kategoriškai nesutinka atidėti ar kitaip modifikuoti prievolių, kylančių iš kredito sutarties.

72.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos išvardintos aplinkybės gali būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos tik pirmosios instancijos teisme, sudarant galimybę šalims dėl jų pasisakyti. Šioje civilinės bylos stadijoje išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo, šalys prarastų teisę į apeliaciją ir nebūtų užtikrinta šalių teisė į teisminę gynybą.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „AUGA Žadžiūnai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis