Civilinė byla Nr. e2A-120-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00148-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 3.3.1.11; 3.3.1.18.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl išmokos pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (buvusi valstybės įmonė; toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės AB Šiaulių banko 518 308,50 Eur pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Kamesta“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarė sutartį Nr. S-747 (toliau – sutartis Nr. S-747) „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų valdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Sutarties sąlygų įvykdymui užtikrinti trečiasis asmuo (rangovė) pateikė atsakovės 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją. Atsakovė garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjai (ieškovei) ne daugiau kaip 518 308,50 Eur per 10 darbo dienų, gavusi pirmą raštišką ieškovės reikalavimą mokėti. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl trečiojo asmens prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ir išmokos sumokėjimo pagal garantiją. Atsakovė atmetė ieškovės reikalavimą pagal garantiją, nurodžiusi, kad jai nebuvo pateiktas ieškovės banko patvirtinimas, jog reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 720 Eur, o trečiajam asmeniui iš ieškovės 2 105,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. gegužės 18 d. ieškovei išdavė sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, t. y. nepriklausomą (banko) garantiją. Garantijoje nustatyta garantijos vykdymo sąlyga – reikalavimus ir kitus raštiškus pranešimus garantijos gavėjas turi pateikti garantui kartu su gautu savo banko patvirtinimu, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garantijos gavėjo vardu. Ieškovei pareikalavus išmokėti garantijos sumą, atsakovė atsisakė ją išmokėti, nes ieškovė neįvykdė garantijos vykdymo sąlygų, t. y. nepateiktas ieškovės banko patvirtinimas, kad reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko, teigdama, kad kartu su reikalavimu buvo pateikta „Swedbank“, AB 2017 m. lapkričio 27 d. parašų ir antspaudo pavydžių kortelė yra tinkamas banko patvirtinimas, jog joje nurodytas asmuo turi įgaliojimus pasirašyti ieškovės vardu.

9.       Teismas pripažino, kad nėra pateiktas ieškovės banko („Swedbank“, AB) patvirtinimas dėl reikalavimą pasirašiusio asmens įgaliojimo pasirašyti ieškovės vardu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šios aplinkybės ir neneigia, tačiau vertina tai kaip formalų dalyką, kadangi atsakovė kitais būdais galėjo identifikuoti reikalavimą pasirašiusį asmenį.

10.       Teismas akcentavo, kad ieškovė sutiko su sutarties sąlygų įvykdymo garantijos turiniu ir kartu, siekdama tinkamai pasinaudoti šiame garantiniame rašte nurodyta garantija, privalėjo pasirūpinti, kad būtų tenkinamos visos garantiniame rašte nustatytos sąlygos.

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neneigia, jog jos reikalavimas neatitiko garantijos sąlygų, teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytais argumentais siekiama iš esmės pakeisti garantijos vykdymo sąlygas. Tokia pozicija prieštarauja vienam iš pagrindinių sutarčių teisės principų – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ginčo garantijos vykdymo sąlyga negali būti aiškinama plačiai, nes ji buvo suformuluota aiškiai ir konkrečiai – ieškovė įgis teisę pateikti reikalavimą atsakovei išmokėti garantiją tik kartu su savo banko patvirtinimu, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garanto gavėjo vardu. Bet kokių alternatyvių įrodymų apie teisę pasirašyti reikalavimą priėmimas reikštų garantijos vykdymo sąlygų pakeitimą.

12.       Priešinga išvada sukeltų teisinį neapibrėžtumą ir įpareigotų garantą vertinti ne vien garantiniame rašte nustatytas (šalių suderintas) garantijos sąlygas, bet ir jas interpretuoti, aiškinti plačiai bei atlikti subjektyvų vertinimą, o tai paneigtų garantijų pagal pirmą pareikalavimą (nepriklausomų garantijų) esmę, pažeistų susijusių šalių (įskaitant skolininko) teisėtus lūkesčius, teisingumo ir sąžiningumo principus, sukurtų teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo situaciją, kai kreipdamasis į teismą garantijos gavėjas galėtų išsireikalauti lėšas pagal garantiją, net ir nesilaikydamas garantijos sąlygų.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pati ieškovė iš esmės neginčija fakto, jog formalūs trūkumai egzistavo reikalavimo pateikimo metu, nusprendė, kad ieškinio reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi kartu su reikalavimu atsakovei apmokėti sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje nurodytą pinigų sumą ieškovė privalėjo pateikti ir šiame garantiniame rašte tiksliai įvardijamus dokumentus, o būtent – kartu su reikalavimu mokėti pateikti „Swedbank“, AB patvirtinimą, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu. Ieškovei neįvykdžius sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje aiškiai įvardyto reikalavimo, vadovaujantis šio garantinio rašto sąlygomis, atsakovė neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti iš šios garantijos kildinamo ieškovės reikalavimo mokėti ieškinyje nurodytą sumą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Ieškovė AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Kelių direkcija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus ir ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, jog ieškovė turi teisę gauti garantijos sumą. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 punkte, 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles bei nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-212-407/2020 dalyvavo visi šios bylos dalyviai.

14.2.                      Net tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškovė tinkamai neįvykdė formalios pareigos kartu su reikalavimu dėl garantijos sumos išmokėjimo atsakovei pateikti ieškovės banko patvirtinimą, jog ieškovo reikalavimą išmokėti garantiją pasirašęs asmuo turi teisę tokį reikalavimą pasirašyti (su kuo ieškovė nesutinka), teismas vis tiek turėjo tenkinti ieškinį. Teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-647/2014, kurioje nuspręsta, kad vien tik garantijos sąlygos pateikti banko patvirtinimą apie reikalavime esančių parašų autentiškumą neįvykdymas nepaneigia kreditoriaus reikalavimo pagal garantiją pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas tokią išvadą, kad ieškovas turi teisę gauti garantijoje nustatytą sumą, padarė, nes prievolės, užtikrintos garantija, neįvykdymas yra esminė garantijos mokėjimo sąlyga, o tam tikrų formalumų įvykdymas (ar neįvykdymas) nėra esminė garantijos mokėjimo sąlyga. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. e2A-212-407/2020 nustatytas trečiojo asmens prievolių pagal sutartį Nr. S-747 neįvykdymas, todėl teismas turėjo ieškinį patenkinti jau vien šiuo pagrindu, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-647/2014 suformuota praktika, sprendžiant tapačius šiai civilinei bylai klausimus.

14.3.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)   6.92 straipsnio 4 dalį, 6.93 straipsnio 4 dalį, CPK 176, 185 straipsnius (nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atsakovei nepateikė garantijoje numatytų dokumentų), teismas paneigė garantijos instituto esmę. Ieškovė tinkamai, laikydamasi garantijos sąlygų, pateikė atsakovei dokumentus (išduodamus ieškovės banko „Swedbank“, AB), kurie patvirtina, kad ieškovės reikalavimą atsakovei sumokėti garantijoje nustatytą sumą pasirašė turintis teisę tokį reikalavimą ieškovės vardu pasirašyti asmuo. Ieškovė garantijoje nurodytą sąlygą kartu su reikalavimu išmokėti garantijos sumą pateikti ieškovės banko dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovės reikalavimą atsakovei sumokėti garantijoje nustatytą sumą pasirašė turintis teisę tokį reikalavimą ieškovės vardu pasirašyti asmuo, įvykdė tinkamai. Parašų ir antspaudo kortelė yra tipinis banko dokumentas, kuriame yra kliento antspaudo ir atstovų (įgaliotų asmenų) parašų pavyzdžiai, kuris skirtas antspaudo atitikimui ir parašo autentiškumui nustatyti, taip pat ir nustatyti aplinkybes, ar juridinio asmens vardu reikalavimą dėl garantijos išmokėjimo pasirašęs asmuo turėjo teisę (įgaliojimus) tokį reikalavimą pasirašyti. Ieškovės reikalavimą atsakovei sumokėti garantijoje nustatytą sumą pasirašė turintis teisę tokį reikalavimą ieškovės vardu pasirašyti asmuo.

14.4.                      Atsakovė žinojo (turėjo žinoti), kad reikalavimą dėl garantijos sumos išmokėjimo pasirašė turintis teisę pasirašyti tokį reikalavimą asmuo, kadangi reikalavimą pasirašė ieškovės vadovas. Faktą, jog V. A. yra ieškovės vienasmenis valdymo organas, turintis teisę ieškovės vardu pasirašyti reikalavimą dėl garantijos sumos išmokėjimo, atsakovė galėjo pasitikrinti ir pagal Juridinių asmenų registro duomenis. Jeigu atsakovei ieškovės pateikti dokumentai buvo netinkami, atsakovė turėjo bendradarbiauti ir kooperuotis – informuoti ieškovę ir nurodyti, kokie dokumentai ir dėl kokių konkrečių priežasčių yra netinkami; nurodyti ieškovei, kokius konkrečiai dokumentus ieškovė turėtų pateikti tam, kad atsakovė išmokėtų garantijos sumą. Atsakovė, tikėtina, sąmoningai siekė išvengti savo prievolės išmokėti garantijos sumą ieškovei įvykdymo. Nuspręsdamas, kad dėl mažareikšmio garantijos sąlygų formalumo pažeidimo ieškovė neturi teisės gauti garantijos išmokos, teismas paneigė banko garantijos instituto esmę bei teisės principą „turinys prieš formą“. Menki formalūs neatitikimai garantijos sąlygoms neturėtų panaikinti ieškovės teisės gauti garantijoje nustatytą sumą.

14.5.                      Teismas ignoravo prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Tiek Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs nutartį, tiek ir teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, tyrė ir vertino tuos pačius bylai reikšmingus įrodymus. Šiems argumentams pagrįsti ieškovė teikia naujus įrodymus: ieškovės atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3844-910/2018 su priedais, kurie turėtų būti priimti, nes pateikimo poreikis paaiškėjo tik ieškovei gavus teismo sprendimą.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais :

15.1.                      Ieškovė nepagristai nurodo, kad 2020 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 ir joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis tiesioginių sąsajų ir įtakos Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtam ginčui neturi. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 ir Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje byloje pagal RUAB „Kamesta“ ieškinį Kelių direkcijai buvo sprendžiamas ginčas dėl RUAB „Kamesta“ ir Kelių direkcijos sudarytų pirkimo sutarčių (ne)vykdymo ir nutraukimo (ne)teisėtumo. Taigi, nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl įpareigojimo atsakovei apmokėti pagal garantiją, nei dėl mokėtinos garantijos sumos, taip pat nebuvo vertinamos ir analizuojamos garantijos sąlygos. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog ieškovė pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu nutraukė teisėtai, jog ieškovė įgijo teisę į banko garantiją, nereiškia, jog teismai nagrinėjo garantijos pateikimo bankui tvarką ir sąlygas ir (ar) įpareigojo atsakovę išmokėti garantiją. Atsakovė, kuri dalyvavo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 trečiuoju asmeniu, nebuvo pateikusi įrodymų dėl garantijos realizavimo mechanizmo, ieškovės prašymo išmokėti garantijos išmoką, atsisakymo ją išmokėti, kadangi šie įrodymai nebuvo susiję su bylos esme.

15.2.                      Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad atsakovė, išduodama garantiją, įsipareigojo nereikalauti, kad ieškovė pateiktų įrodymus, jog trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį Nr. S-747 ir atsisakė vertinti bet kokias aplinkybes, susijusias su nurodytos pirkimo sutarties vykdymu. Ieškovės teisė kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokėjimo atsirado nepriklausomai nuo to, pripažino teismai trečiojo asmens pirkimo sutarčių vykdymą tinkamu ir sutarčių nutraukimą (ne)teisėtu. Atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei pagal garantiją, nevertindama sutarties (ne)vykdymo aplinkybių, atsakovei pagal garantijos sąlygas pakanka tik ieškovės patvirtinimo, jog įsipareigojimai pagal sutartį, už kurią buvo suteikta garantija, skolininko (trečiojo asmens) buvo vykdomi netinkamai.

15.3.                      Nors ieškovė, pretenduodama gauti garantijos išmoką, ir buvo atleista nuo įrodinėjimo atsakovei apie netinkamą pirkimo sutarties vykdymą, tačiau, prieš gaudama garantijos išmoką, ieškovė turėjo atlikti tam tikrus privalomus veiksmus, kurie ieškovei, atsižvelgiant į jos statusą, verslo patirtį, negalėjo būti sudėtingi ir neišsprendžiami. Tokios garantijos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Garantija nepakeista ir nenuginčyta.

15.4.                      Atsakovė, kaip finansų įstaiga, išmokėdama lėšas ir jas apskaitydama, privalo būti maksimaliai atidi, rūpestinga ir kruopščiai vertinti sutarčių, kitų dokumentų, pagal kuriuos išmokamos lėšos, sąlygas. Atsakovė neturėjo teisės išmokėti garantijos išmokos ieškovei. Atsakovei, kaip ir ieškovei, nesuteikta teisė plečiamai aiškinti garantijos sąlygų ar jų nesilaikyti, taip pat atsakovei nesuteikta teisė nepagrįstai išmokėti lėšas, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinamas atsakovei patikėtų indėlininkų, investuotojų lėšų saugumas. Analogišką praktiką dėl apmokėjimo pagal garantiją taiko ir kiti bankai. Taigi, atsakovės garantijos, išduotos ieškovei, sąlygos nėra išskirtinės ar pritaikytos išimtinai tik ieškovei.

15.5.                      Ieškovės finansų įstaiga yra „Swedbank“, AB, kuri tvirtina reikalavimą pasirašančių asmenų įgaliojimus, perduoda bankams klientų mokėjimo reikalavimus. „Swedbank“, AB internetiniame tinklalapyje viešai skelbiama informacija apie paslaugų įkainius, kuriuose numatyta, kad kliento mokėjimo reikalavimo perdavimas – 57,92 Eur ir kurjerių pašto mokesčiai; parašų ir antspaudo pavyzdžių patvirtinimas – nemokamai. Ieškovei turėjo būti žinoma, kaip ir kokia forma turėtų būti pateikiamas bankui reikalavimas apmokėti garantiją.  Ieškovė atsakovei pateikė „Swedbank“, AB parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, kuri nebuvo patvirtinta „Swedbank“, AB darbuotojų, taigi, neatitiko garantijos reikalavimų.

15.6.                      Ieškovės prašomi priimti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Jei ieškovė manė, kad nurodyti rašytiniai įrodymai turi įrodomąją reikšmę ginčui išspręsti, šie įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nenurodytos priežastys, kurios sutrukdė ieškovei tokius įrodymus pateikti. Ieškovės naujai pateikiami įrodymai nepriimtini.

16.       Trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatyti faktai nėra prejudiciniais faktais šioje byloje, nes bylų įrodinėjimo dalykai nėra tapatūs. Byloje Nr. e2A-212-407/2020 buvo nagrinėjamas trečiojo asmens ieškinys ir ieškovės priešieškinis, buvo keliamas klausimas dėl garantijos pagrįstumo ir ieškovės teisės į garantiją. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, t. y. teismas pripažino, kad ieškovė turėjo teisę į garantiją. Ankstesnėje byloje įrodinėjimo dalykas buvo susijęs su sutarčių nutraukimo teisėtumu bei teisių į garantija ir laidavimu užtikrintas sumas. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra tai, ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisę į garantiją, t. y. ar jos pateikti dokumentai atitiko garantijoje nurodytas sąlygas, ir ar atsakovė turėjo teisę atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą tuo pagrindu, jog nebuvo tinkamai įvykdytos garantijos sąlygos. Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-212-407/2020 nors ir pasisakė dėl ieškovės teisės į garantiją, tačiau nesprendė, ar ieškovė tinkamai įgyvendino garantijos sąlygas, neįpareigojo atsakovės sumokėti garantijoje nurodytą sumą, nevertino sumos dydžio ir reikalavimo pagrįstumo.

16.2.                      Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė nėra pakankamas dokumentas, patvirtinantis, kad reikalavimą pasirašęs V. A. turėjo teisę pasirašyti ieškovės vardu. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyti asmenys turi tinkamus įgalinimus ieškovės vardu veikti „Swedbank“, AB. Šis dokumentas nepatvirtina, kad parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyti asmenys turėjo tinkamus įgalinimus pasirašyti ieškovės atsakovei pateiktą reikalavimą mokėti, t. y. parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė suteikė įgalinimus joje nurodytiems asmenims ieškovės vardu atlikti tam tikrus veiksmus tik „Swedbank“, AB.

16.3.                      Vykdyti garantijos sąlygas buvo ieškovės atsakomybė ir atsakovė neturėjo pareigos tikrinti, ar pasirašęs reikalavimą asmuo turėjo teisę veikti ieškovės vardu. Kitokio dokumento, nei yra nurodyta garantijoje, pateikimas nėra pakankamas teigti, jog ieškovė įgyvendino visas garantijos sąlygas.

16.4.                      Ieškovės cituojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647/2014) negali būti taikoma, nes nesutampa ginčų faktinės aplinkybės. Ieškovės nurodomoje byloje garantas tinkamai nepranešė apie neįvykdytas garantijos sąlygas, dėl ko kita šalis neturėjo galimybės pasitaisyti. Šiuo atveju atsakovė kelis kartus tinkamai pranešė, kad nemokės garantijoje nurodytos sumos, nes nėra įvykdytos visos garantijoje nurodytos sąlygos.

16.5.                      Atsakovė neturėjo pareigos mokėti ieškovei garantijoje nurodytos sumos dar ir dėl to, jog ieškovė nepatyrė nuostolių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18.       Ieškovė pateikė naujus įrodymus – ieškovės atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3844-910/2018 (2019 m. bylos Nr. e2-373-910/2019) su priedais, prašydama juos priimti, nes šių įrodymų pateikimo poreikis paaiškėjo ieškovei gavus teismo sprendimą.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi Nr. e3K-3-254-313/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nutarties 32 ir 33 punktuose teisėjų kolegija pažymėjo, kad, teismams pripažinus ieškovės pateikto dokumento neatitiktį atsakovės reikalaujamam dokumentui, byloje nesiaiškinta, ar valstybėje veikiančiame finansinių įstaigų sektoriuje egzistuoja dokumentas, ir kokios jis formos, kuris būtų pripažintas tinkamu, įrodinėjant sutartyje nustatytą ieškovės, kaip garantijos gavėjos, banko patvirtinimą, jog pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garantijos gavėjos vardu. Taip pat byloje nebuvo tirta, kokius būtinus rekvizitus privalo turėti ieškovės banko patvirtinimas, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garantijos gavėjos vardu, ar toks dokumentas ir ieškovės atsakovei pateiktas dokumentas turi principinių skirtumų.

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad byloje nevertinta, ar ieškovės bankas apskritai išduoda tokios formos ir turinio dokumentą, kuris atitiktų atsakovės reikalavimus, jei neišduoda – ar atsakovė galėjo teikti garantiją su reikalavimu pateikti ieškovės banko parašų patvirtinimą, o trečiasis asmuo pasirinkti atsakovę kaip savo įsipareigojimų įvykdymo garantą.

21.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, akcentuodami ieškovės banko teikiamą paslaugą – kliento mokėjimo reikalavimo perdavimą, kaip įrodymą, pagrindžiantį netinkamą ieškovės pareigos pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją atlikimą, – teismai nenustatinėjo, nevertino šios paslaugos paskirties, jos suteikimo sąlygų, sąsajos su atsakovės reikalaujamu parašų patvirtinimo dokumentu, o apsiribojo tik formaliu konstatavimu, kad ieškovės pateiktas dokumentas neatitiko garantijos sąlygų.

22.       2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti teismui rašytinius paaiškinimus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties 32, 33 punktuose išdėstytus išaiškinimus.

23.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad 2018 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (7.02)2-1711 „Dėl UAB „Kamesta“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ir išmokos sumokėjimo pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. G-09-VY-347873“ pateiktas dokumentas yra tinkamas ieškovės banko patvirtinimas dėl pasirašiusio asmens įgaliojimų. Reikalavimas atsakovei AB Šiaulių bankui buvo pateiktas, nepasibaigus garantijos terminui, taip pat nebuvo aplinkybių, leidžiančių atsakovei nevykdyti prievolės. Ieškovės pateikta parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė turi būti laikoma tinkamu dokumentu, įrodančiu reikalavimą pasirašiusio asmens įgaliojimus. Ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovės bankas neišduodavo kitų dokumentų, galinčių patvirtinti tam tikrų asmenų įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad ieškovės banko ginčui aktualiu laikotarpiu išdavinėjamas dokumentas, kuris galėjo patvirtinti asmenų įgaliojimus veikti ieškovės vardu (pasirašyti reikalavimą), buvo ieškovės su reikalavimu teiktas dokumentas – parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, kurioje konkrečiai nurodyti įgaliotų asmenų vardai, pavardės, asmens kodai bei parašų pavyzdžiai. Šis dokumentas buvo tinkamas patvirtinti reikalavimą pasirašiusio asmens įgaliojimus, kaip tai numatyta garantijos sąlygose. Priešingas traktavimas būtų pernelyg formalus.

24.       Atsakovė AB Šiaulių bankas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad bankai naudoja patikimą mechanizmą, kuris padeda išvengti žalos atsiradimo. Taigi, su reikalavimu apmokėti pagal garantiją turi būti pateikta banko, kuriame garantijos išmokos gavėjas turi sąskaitą, patvirtinimas, kad reikalavimą apmokėti pagal garantiją pasirašęs asmuo turi įgaliojimus pasirašyti tokį reikalavimą. Bankų darbuotojai, veikdami pagal jiems suteiktus įgalinimus ir bankų vidaus dokumentų nustatyta tvarka, tvirtina jiems žinomų klientų parašus. Taigi, šiuo atveju bankai nereikalauja klientų notarinio reikalavimą apmokėti garantiją pasirašiusių asmenų parašų patvirtinimo, kuris klientams yra ne toks patogus kaip banko patvirtinimas. Be to, notaras nedisponuoja tokia informacija apie klientą, kuri gali būti prieinama bankui. Tokio pobūdžio ir teksto garantijos išduodamos ir kitiems klientams, o reikalavimas pateikti reikalavimą apmokėti pasirašiusio asmens parašo patvirtinimą iš savo banko yra taikomas be išimties visiems asmenims, kurie reikalauja banko garantijos apmokėjimo – tiek privatiems juridiniams asmenims, tiek valstybės institucijoms, savivaldybės įstaigoms, taip pat stambioms verslo korporacijoms. Siekiant objektyvaus bylos išnagrinėjimo, taip pat įvertinus minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: Lietuvoje veikiančių bankų patvirtinimus, kad reikalavimus pasirašę asmenys yra įgalioti tokius reikalavimus pasirašyti, taip pat AB SEB banko garantijos formą. Iš šių dokumentų turinio galima nustatyti, kokio dokumento bankui nepateikė ieškovas. Nurodyti rašytiniai įrodymai, nors ir nuasmeninti, turi įrodomąją reikšmę ginčui išspręsti, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

25.       Trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad ieškovės teikti papildomi ir iš esmės garantijos sąlygų neatitinkantys rašytiniai įrodymai (parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė) atsakovės nebuvo priimti ir vertinami pagrįstai, kadangi šių dokumentų nebuvo reikalaujama pateikti pagal garantiją. Tuo atveju, jei atsakovė būtų vertinusi ir priėmusi ieškovės pateiktą parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, susidarytų situacija, kai nepriklausomą garantiją išdavusi atsakovė privalėtų išeiti už garantijos ribų ir vertinti papildomus įrodymus, kaip sąlyginės garantijos atveju. Ši situacija neabejotinai pažeistų ne tik atsakovės, tačiau ir trečiojo asmens teises bei interesus. Ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyti asmenys turi tinkamus įgalinimus pasirašyti ieškovės atsakovei pateiktą reikalavimą mokėti pagal garantiją reikalaujamą sumą. Kitaip tariant, parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė yra skirta patikrinti, kokie asmenys turi įgalinimus atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius tik su „Swedbank“, AB, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad minėti asmenys turi teisę konkrečios bendrovės vardu atlikti kitus įstatyme numatytus veiksmus. Patvirtinimas, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu, yra skirtas būtent tam, jog būtų patikrinta, ar reikalavimą pasirašęs asmuo iš tikrųjų turėjo tokią teisę. Ieškovės atsakovei pateikta parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė ir atsakovės reikalaujamas banko patvirtinimas, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu, yra dvi atskiros procedūros. Taigi, ši aplinkybė papildomai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės atsakovei pateiktas dokumentas iš esmės skiriasi nuo atsakovės reikalaujamo ieškovės banko patvirtinimo savo paskirtimi.

26.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Byloje dalyvaujančių asmenų pateikti rašytiniai paaiškinimai susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties 32, 33 punktuose išdėstytais išaiškinimais dėl ieškovės su reikalavimu pateikto dokumento (ne)atitikties garantijos sąlygoms.

27.       Atsakovės su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai – nuasmeninti Lietuvoje veikiančių bankų patvirtinimai, kad reikalavimus pasirašę asmenys yra įgalioti tokius reikalavimus pasirašyti ir AB SEB banko garantijos forma atitinka įrodymų sąsajumo kriterijų, jais grindžiamos rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės, susijusius su apeliacijos objektu. Poreikį pateikti šiuos naujus rašytinius įrodymus nulėmė kasacinio teismo išaiškinimai. Taigi, atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai proceso dalyviams žinomi, todėl jie negali būti laikomi siurpriziniais. 

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo nutarties išaiškinimus, priima proceso dalyvių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir atsakovės teikiamus naujus rašytinius įrodymus (DOK-5141, DOK-5156, DOK-5151), nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas su kitomis civilinėmis bylomis ir jose pateiktais procesiniais dokumentais gali susipažinti, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktą atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su priedais civilinėje byloje Nr. e2-3844-910/2018 (2019 m. bylos Nr. e2-373-910/2019) priimti atsisakoma, nes tokius duomenis teisėjų kolegija gali gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO.

Dėl prejudicinių faktų

30.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatytomis, prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, jog ieškovė turi teisę gauti sumą, mokėtiną pagal garantiją, o atsakovė privalo šią sumą ieškovei išmokėti.

31.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

32.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 32 punktas).

33.       Kita vertus, teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 nustatyti faktai yra reikšmingi ir turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

35.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-373-910/2019, kurioje RUAB „Kamesta“ reiškė šiuos reikalavimus: pripažinti neteisėtu Kelių direkcijos 2018 m. gegužės 9 d. atliktą vienašalį 2016 m. liepos 26 d. pirkimo sutarties Nr. S-706 nutraukimą ir pripažinti, kad ši sutartis vienašališkai nutraukta RUAB „Kamesta“ 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl Kelių direkcijos padaryto esminio sutarties pažeidimo; pripažinti neteisėtu Kelių direkcijos 2018 m. gegužės 9 d. vienašalį sutarties Nr. S-747 nutraukimą ir pripažinti, kad ši sutartis vienašališkai nutraukta RUAB „Kamesta“ 2018 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl Kelių direkcijos padaryto esminio sutarties pažeidimo; pripažinti nepagrįstu Kelių direkcijos 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimą sumokėti 518 308,50 Eur sumą pagal AB Šiaulių banko 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. G-09-VY-347873; pripažinti nepagrįstu Kelių direkcijos 2018 m. gegužės 9 d. reikalavimą sumokėti 412 506 Eur sumą pagal Ergo Insurance SE 2017 m. gruodžio 5 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 72694P.  Kelių direkcija pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš RUAB „Kamesta“ 4 400 244,23 Eur nuostoliams, kurių nepadengia sutartinės netesybos, atlyginti, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą.

36.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu RUAB ,,Kamesta“ ieškinį ir Kelių direkcijos priešieškinį atmetė. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nepagrįstu Kelių direkcijos 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimą sumokėti 518 308,50 Eur pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją teismas nurodė, kad RUAB „Kamesta“ pažeidė sutartis, kurių įvykdymui užtikrinti AB Šiaulių bankas yra suteikęs sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, todėl Kelių direkcija turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis.

37.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad RUAB „Kamesta“ pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis ir konstatavo, kad Kelių direkcija turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimus, kuriais ginčijamas Kelių direkcijos pareikštų reikalavimų AB Šiaulių bankui pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją teisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties 51 punktas).

38.       Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad Kelių direkcija teisėtai nutraukė su RUAB „Kamesta“ sudarytas pirkimo sutartis ir turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, įskaitant ir garantija pagal AB Šiaulių banko 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją.  

39.       Taigi, esant teismo kitoje civilinėje byloje nustatytam ir konstatuotam faktui, kad Kelių direkcija turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimus, kuriais buvo ginčijamas Kelių direkcijos pareikštų reikalavimų AB Šiaulių bankui pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją teisėtumas, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

40.       Pažymėtina, kad ankstesnėje civilinėje byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) nebegali būti ginčo objektu vėliau iškeltoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Tai reiškia, kad atsakovė negali remtis aplinkybėmis, kurios buvo paneigtos ankstesniu Vilniaus apygardos teismo sprendimu dėl Kelių direkcijos pareikštų reikalavimų pagal AB Šiaulių banko 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją teisėtumo. Šios faktinės aplinkybės tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje buvo aptartos ir įvertintos, kaip minėta, aiškiai konstatuojant, jog reikalavimai, kuriais buvo ginčijamas Kelių direkcijos pareikštų reikalavimų pagal AB Šiaulių banko 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją teisėtumas, buvo atmesti pagrįstai.

41.       Taigi, esant nustatytam ir konstatuotam faktui, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti nepagrįstu Kelių direkcijos 2018 m. gegužės 8 d. reikalavimą sumokėti 518 308,50 Eur pagal AB Šiaulių banko 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. G-09-VY-347873, yra teisinis pagrindas prieiti išvadą, kad  šiuo atveju yra kitoje byloje nustatytas prejudicinis faktas: ieškovė turi teisę gauti išmoką pagal banko garantiją. 

Dėl garantijos vykdymo sąlygų

42.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip garanto davėjos, pareigos sumokėti ieškovei garantijos išmoką, trečiajam asmeniui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ieškovei, įvykdymo.

43.       Pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalį garantiją apibrėžiama kaip vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).

44.       Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016).

45.       Kasacinis teismas, aiškindamas garantijos instituto esmę, savo praktikoje išskyrė dvi mokėjimo garantijų rūšis: nepriklausoma garantija (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastoji (sąlyginė) garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

46.       Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju garantija užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės atsiradimo sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (CK 6.90 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016,  2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017).

47.       Esant nepriklausomai garantijai (garantijai pagal pirmą pareikalavimą), iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) pavyzdys – banko garantija, pagal kurią bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis). Garanto prievolė, atsirandanti iš nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą), pagal savo pobūdį yra savarankiška, t. y. jai būdingas savarankiškumas nuo užtikrintos pagrindinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021). 

48.       Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui (CK 6.92 straipsnio 4 dalis).

49.       Nustatyta, kad trečiasis asmuo sutartinių prievolių, kylančių iš sutarties Nr. S-747, įvykdymui užtikrinti ieškovei pateikė atsakovės garantiją, kuria atsakovė garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjai – ieškovei – ne daugiau kaip 518 308,50 Eur per 10 darbo dienų, gavusi pirmą raštišką ieškovės reikalavimą mokėti, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo neįvykdė sutartinių įsipareigojimų.

50.       Atsakovės 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje Nr. G-09-VY-347873 nustatytos šios sąlygos, kurioms esant ieškovė (garantijos gavėja) įgyja teisę reikalauti garantijos išmokos: 1) garantijos gavėjas pateikia raštišką reikalavimą išmokėti garantiją (originalą), patvirtinantį, kad klientas (trečiasis asmuo) neįvykdė sutarties sąlygų (bet koks kliento prievolių pagal sutartį ir jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas, netinkamas vykdymas), nurodant, kokios sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos (garantijos gavėjas neprivalo pagrįsti reikalavime nurodyto sutarties sąlygų nevykdymo); 2) reikalavimas sumokėti garantiją pateikiamas garantijos galiojimo laikotarpiu (iki 2018 m. gegužės 8 d. imtinai); 3) reikalavimą ir kitus rašytinius pranešimus garantijos gavėjas turi pateikti garantui kartu su gautu savo banko patvirtinimu, kad pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garantijos gavėjo vardu (toliau garantijos rašte vadinama – „Parašų patvirtinimas“).

51.       Ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (7.02)2-171 kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti garantijos išmoką dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Reikalavimą pasirašė ieškovės laikinai vadovo pareigas einantis V. A. Su reikalavimu ieškovė pateikė „Swedbank“, AB 2017 m. lapkričio 27 d. parašų ir antspaudo pavydžių kortelę.

52.       Atsakovė 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. S-18/06246/k atsisakė sumokėti garantijos išmoką, argumentuodama tuo, kad ieškovė nepateikė patvirtinimo, jog reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu. Atsakovės teigimu, ieškovė 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantija Nr. G-09-VY-347873 buvo informuota, kad reikalavimus ir kitus raštiškus pranešimus garantijos gavėjas turi pateikti garantui kartu su gautu savo banko patvirtinimu, jog pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garantijos gavėjo vardu. Ieškovės pateikta „Swedbank“, AB parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė nėra ieškovės banko patvirtinimas, kad reikalavimą pasirašęs asmuo turi įgaliojimus pasirašyti ieškovės vardu. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pozicijai pritarė ir ieškovės reikalavimus atmetė.

53.       Ieškovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovei pateikė tinkamus dokumentus (išduotus ieškovės banko), patvirtinančius, jog ieškovės reikalavimą atsakovei pasirašė turintis tokią teisę asmuo, t. y. tas pats asmuo – laikinai direktoriaus pareigas einantis V. A., nurodytas „Swedbank“, AB parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje. Pateikta parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, suformuota ieškovės banko „Swedbank“, AB blanke, ir yra dokumentas, kurį ieškovė privalėjo pateikti pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, todėl šį reikalavimą įvykdė tinkamai. Reikalavimo pateikimo laikotarpiu ieškovės bankas neišduodavo kitų dokumentų, galinčių patvirtinti tam tikrų asmenų įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu.

54.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties Nr. e3K-3-254-313/2022 32, 33 punktų išaiškinimus, nustatė, kad Lietuvoje veikiančiame finansinių įstaigų sektoriuje nėra teisės akto, nustatančio, kokį konkretų dokumentą garantijos gavėjas turėtų pateikti, kad jis būtų pripažintas tinkamu, įrodinėjant sutartyje nustatytą ieškovės, kaip garantijos gavėjos, banko patvirtinimą, jog pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti garantijos gavėjos vardu. Teisės aktai nereglamentuoja tokio dokumento formos ir jo turinio (būtinų rekvizitų). Dokumento, kuriuo ieškovės, kaip garantijos gavėjos, bankas patvirtintų, kad reikalavimą pasirašęs asmuo yra įgaliotas pasirašyti ieškovės vardu, formos ir turinio reikalavimai 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje Nr. G-09-VY-347873 nedetalizuoti.

55.       Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bankai, siekdami išvengti sukčiavimo atvejų ir minimaliai sumažinti galimą riziką, jog garantijos išmoka per klaidą bus išmokėta pagal suklastotą dokumentą, pasirašius asmeniui, kuriam nesuteikta tokia teisė, naudoja patikimą mechanizmą, kuris padeda išvengti žalos atsiradimo – su reikalavimu išmokėti garantiją turi būti pateikta banko, kuriame garantijos išmokos gavėjas turi sąskaitą, patvirtinimas, jog reikalavimą apmokėti pagal garantiją pasirašęs asmuo turi įgaliojimus pasirašyti tokį reikalavimą. Dokumentą, patvirtinantį, kad reikalavimą apmokėti pagal garantiją pasirašęs asmuo turi įgaliojimus pasirašyti garantijos gavėjo vardu, parengia ir patvirtinta bankų darbuotojai ir, vadovaudamiesi bankų vidaus dokumentų nustatyta tvarka, tvirtina jiems žinomų klientų parašus.

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės, kaip subjekto, veikiančio finansų įstaigų sektoriuje, paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovės garantijos sąlygose įtvirtinto reikalavimo pateikti „Parašų patvirtinimą“ tikslas – banko įsitikinimas, jog garantiją pateikęs asmuo turi įgaliojimus veikti garanto gavėjo vardu ir jo parašas autentiškas. Vienok, visiems bankams privaloma garantijos gavėjo parašo patvirtinimo forma ir jo turinys nėra nustatyti. Kiekvienas bankas, patvirtindamas, kad klientas turi įgaliojimus pasirašyti garantijos gavėjo vardu, vadovaujasi savo vidaus dokumentais. Pagal bendrą finansinių įstaigų sektoriuje susiklosčiusią praktiką asmens, pasirašiusio reikalavimą išmokėti garantiją, parašo notarinio patvirtinimo bankai nereikalauja.

57.       Nustatyta, kad atsakovei reikalavimą išmokėti garantijos išmoką ieškovės vardu pasirašė laikinai direktoriaus pareigas einantis V. A. Ginčo tarp šalių dėl to, kad reikalavimo pateikimo metu V. A. laikinai ėjo ieškovės vadovo pareigas, nėra. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad V. A., būdamas ieškovės vadovu, neturėjo teisės ieškovės, kaip garantijos gavėjos, vardu reikšti reikalavimo išmokėti garantiją. Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškovės pateiktas dokumentas – parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė yra tinkamas dokumentas pagal sąlygų vykdymo garantiją.

58.       Pagal viešai skelbiamas „Swedbank“, AB klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų, galiojusių nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., 3.2.6 papunktį klientas, pateikdamas bankui prie savo sąskaitos parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, tuo pačiu patvirtina bankui, kad parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodyti asmenys turi tinkamus įgalinimus kliento vardu pateikti bankui nurodymus, gauti informaciją apie sąskaitoje atliktas operacijas bei kliento vardu atlikti kitus parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje nurodytus veiksmus. Be to, tokiu atveju klientas, patvirtindamas parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, taip pat patvirtina minėtoje kortelėje esančius parašų ir antspaudo pavyzdžius, kuriais bus tvirtinami bankui pateikiami nurodymai. „Swedbank“, AB paslaugų ir operacijų įkainių 27 dalyje (dokumentiniai atsiskaitymai ir garantijos), banko garantijų skilties (3 punktas) 3.7 papunktyje nurodyta „Swedbank“, AB teikiama paslauga „Kliento mokėjimo reikalavimo perdavimas“. Minėtų įkainių (kitos paslaugos) 4 punkte nustatyta kita banko teikiama paslauga – „Parašų ir antspaudo pavyzdžių patvirtinimas“.

59.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs ieškovės banko „Swedbank“, AB aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų, paslaugų ir operacijų įkainių nuostatas, 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties 31 punkte konstatavo, kad jos skirtos kliento (ieškovės) ir banko („Swedbank“, AB) santykiams reguliuoti – klientas informuojamas, kokias paslaugas ši kredito įstaiga teikia klientams ir kokiais įkainiais, konkrečiai – už tam tikrą atlygį „Swedbank“, AB perduoda kliento mokėjimo reikalavimą. Tačiau vien aplinkybės dėl skirtingų ieškovės banko paslaugų teikimo nustatymas negali nulemti vienareikšmės išvados, kad ieškovės atsakovei pateikta parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė yra netinkamas dokumentas pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją.

60.       Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bankų teikiama paslauga – kliento mokėjimo reikalavimo perdavimas yra paslauga, kai patys bankai perduoda kitam bankui savo kliento reikalavimą apmokėti pagal garantiją. Šia paslauga Lietuvos finansų sistemoje klientai naudojasi rečiau. Tokia paslauga plačiai taikoma tarptautiniuose bankiniuose santykiuose, išleidžiant priešpriešines garantijas. Tokiais atvejais SWIFT ryšiu Lietuvoje esantis bankas kaip patikimas tarpininkas, žinomas užsienio bankui, perduoda savo kliento reikalavimą apmokėti užsienio bankui pagal garantiją, gauna užsienio banko garantiją ir panašiai.

61.       Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės banko teikiama (teikta) „Kliento reikalavimo perdavimas per banką“ paslauga yra savarankiškas reikalavimo garantui perdavimo būdas, dažniausiai taikytinas tarptautiniuose bankiniuose santykiuose. Ieškovė pagal 2017 m. gegužės 18 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. G-09-VY-347873 neturėjo pareigos reikalavimo atsakovei teikti per banką, todėl nagrinėjamo ginčo kontekste aplinkybė, kad ieškovės bankas aptariamą paslaugą teikė, nėra teisiškai reikšminga. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės pateikto dokumento – parašų ir antspaudo pavydžių kortelės – neatitiktį garantijos sąlygoms siejo su ieškovės banko teikiama reikalavimo perdavimo per banką paslauga.

62.       Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės argumentus, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovės bankas neišduodavo kitų dokumentų, galinčių patvirtinti tam tikrų asmenų įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu. To nepaneigia ir atsakovės su rašytiniais paaiškinimais pateikti „Swedbank“, AB, 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. nuasmeninti raštai dėl parašų patvirtinimo, nes ieškovės 2018 m. gegužės 18 d. reikalavimo pateikimo ir šių raštų parengimo laikotarpiai yra pernelyg nutolę.

63.       Atsakovės išduotoje garantijoje nėra nurodyta, kokia forma turėtų būti pateiktas garantijos sąlygas atitinkantis dokumentas „Parašų patvirtinimas“. Atsakovės viešai skelbiamose bendrosiose garantijos suteikimo sąlygose (toliau – Sąlygos) pateikiama reikalavimo sąvoka, kuri apibrėžiama kaip gavėjo rašytinis reikalavimas, pridedant garantijoje nurodytus dokumentus, mokėti nurodytą sumą pagal garantiją. Reikalavimu taip pat laikomas gavėjo rašytinis reikalavimas pratęsti garantijos galiojimo terminą ar mokėti nurodytą sumą pagal garantiją (Sąlygų 1.5 punktas). Reikalaujamo pateikti dokumento „Parašų patvirtinimas“ forma ir jo turinys Sąlygose nenustatyti ir nedetalizuoti.

64.       Atsakovė pateikė Lietuvoje veikiančių bankų nuasmenintų dokumentų, teikiamų tvirtinant klientų (garantijos gavėjų) parašų pavydžius, kurie, atsakovės vertinimu, yra tinkamos formos. Iš minėtų dokumentų matyti, kad „Swedbank“, AB 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte „Dėl parašo patvirtinimo“ nurodė, jog mokėjimo reikalavimą pagal garantiją pasirašiusio asmens parašas atitinka bankui pateiktą tokio asmens parašo pavyzdį. Parašo patvirtinimo raštą pasirašė banko darbuotoja. Analogiško turinio yra ir „Swedbank“, AB 2020 m. gegužės 26 d. raštas dėl parašo patvirtinimo, taip pat 2019 m. rugsėjo 11 d. AB SEB banko rašto turinys. Atsakovės 2022 m. gegužės 17 d. rašte „Patvirtinimas dėl autentiškumo“ nurodyta, kad pagal garantiją pasirašęs asmuo (vardas, pavardė, pareigos) yra įgaliotas atstovauti juridinį asmenį (nurodytas juridinio asmens pavadinimas) ir pasirašyti šio juridinio asmens vardu, jo parašas atitinka banko turimus pavydžius. Įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentų pavyzdžius, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad paprastai bankas patvirtina reikalavimą sumokėti (pagal garantiją) pateikusio asmens parašo autentiškumą pagal banko turimą parašų pavyzdžių kortelę.

65.       Ieškovės su reikalavimu išmokėti garantijos išmoką pateiktoje „Swedbank“, AB išduotoje parašų ir antspaudo pavydžių kortelėje yra nurodyti ieškovės darbuotojų pareigos, vardai, pavardės, asmens kodai ir parašų pavyzdžiai, tarp kurių yra nurodytas ir reikalavimą pasirašęs laikinai direktoriaus pareigas einantis V. A., nurodytas jo asmens kodas, pateiktas jo parašo pavyzdys. Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad kortelėje nurodyti asmenys yra įgaliojami pasirašyti bankui pateikiamus mokėjimo pavedimus, t. y. disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis ir gauti informaciją apie sąskaitoje atliktas operacijas. Kortele patvirtinami parašų ir antspaudo pavyzdžiai, kuriais bus patvirtinami bankui pateikti mokėjimo pavedimai dėl operacijų sąskaitoje.

66.       Taigi, parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė yra tipinis banko dokumentas, kuriame yra kliento – juridinio asmens ar kito teisės subjekto antspaudo ir atstovų (įgaliotų asmenų) parašų pavyzdžiai, kuris skirtas antspaudo atitikimui ir parašo autentiškumui nustatyti. Nors ieškovės su reikalavimu išmokėti garantiją pateiktas dokumentas – parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė – nėra tokios formos parašo patvirtinimas, koks pagal 2019–2022 m. susiklosčiusią bankų praktiką teikiamas garantijų sąlygoms patvirtinti, tačiau esminių skirtumų parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje, palyginti su atsakovės pateiktais bankų rengiamais parašų autentiškumo patvirtinimo raštais, teisėjų kolegija nenustatė. Reikalavimą išmokėti garantiją pasirašė ieškovės vienasmenis vadovas, veikiantis įstatymų suteiktų įgaliojimų pagrindu, duomenys apie ieškovės vadovą išviešinti Juridinių asmenų registre. Atsakovė, atsisakydama išmokėti garantiją, neginčijo, kad V. A. reikalavimo pateikimo metu laikinai ėjo vadovo pareigas. Iš parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės turinio taip pat galima identifikuoti, kad reikalavimą atsakovei pateikęs asmuo – laikinai direktoriaus pareigas einantis V. A. – turi įgaliojimus veikti ieškovės, kaip juridinio asmens, vardu ir pagal ieškovės banko dokumentą galima identifikuoti jo parašo autentiškumą. Be to, atsakovė neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo garantijos sąlygų išdavimo iki reikalavimo pateikimo, t. y. nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 8 d). ieškovės bankas išduodavo atsakovės reikalaujamos formos parašų patvirtinimą.

67.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal viešai skelbiamų Sąlygų 7.3 punktą atsakovė neatsako už pasekmes, jei, sumokėjus pagal reikalavimą, paaiškėja, jog reikalavimą pasirašę asmenys nebuvo įgalioti to daryti ir netikrina reikalavimą mokėti pasirašiusių asmenų parašų ar antspaudo autentiškumo, todėl atsakovės atsisakymas išmokėti garantiją, argumentuojant tuo, jog nepateiktas tinkamas dokumentas pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją, yra formalaus pobūdžio.

68.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės banko išduota ir atsakovei pateikta parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė yra tinkamas dokumentas (pagal pačios atsakovės sutarties sąlygų garantijoje vartojama sutrumpinimą „Parašų patvirtinimas“) pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantiją. Vien tai, kad ieškovės banko 2017 m. parašo patvirtinimo forma yra kitokia, nei atsakovės teikiami pavyzdžiai pagal 2019–2022 m. susiklosčiusią bankų praktiką, nepaneigia atsakovės pareigos išmokėti ieškovei garantiją.

69.       Vien tik garantijos sąlygos pateikti banko patvirtinimą apie reikalavime esančių parašų autentiškumą (ne)įvykdymas nepaneigia ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimo pagal garantiją pagrįstumo. Ieškovė turi teisę gauti garantijoje nustatytą sumą, kadangi būtent prievolės, užtikrintos garantija, neįvykdymas yra esminė garantijos mokėjimo sąlyga. Taigi, esminė garantijos mokėjimo sąlyga nėra tam tikrų formalumų įvykdymas, ar neįvykdymas. Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647/2014). 

70.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai, 182 straipsnio 2 punktas). Tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl palūkanų priteisimo

71.       Ieškovė prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.       CK 6.261  straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK

73.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis.

74.       Iš atsakovės, kaip skolininkės, priteisiamos palūkanos yra asmeninė skolininkės atsakomybė už tai, kad ji prievolės nevykdė geruoju, o ieškovė, kaip kreditorė, dėl to kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad per bylinėjimosi laiką skolininkė naudojosi kreditorės lėšomis, gavo iš to naudos, bei pažeidė kreditorės interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditorės nuostoliai.

75.       Taigi, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteisiamą 518 308,50 Eur sumą nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis,  6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai, 182 straipsnio 2 punktas). Tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.

77.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 

78.       Ieškovės teisinių paslaugų išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, sudaro 1 900 Eur, iš jų 1 300 Eur už ieškinio parengimą ir 600 Eur už dubliko parengimą (DOK-11093). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2020 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. JA-20/04-1, 2020 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. JA-20/04-2, 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. spalio 23 d. mokėjimų nurodymus.

79.       Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 ir 8.3 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (2,5 x 1 381 Eur; 1,5 x 1 398,50 Eur). Pateikti duomenys, patvirtinantys ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir sumokėjimo faktą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

80.       Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovė neįgijo pareigos jas atlyginti.

81.       Ieškovė kasacinės instancijos teisme patyrė 2 722,50 Eur teisinių paslaugų išlaidų už kasacinio skundo parengimą (DOK-4307). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija COB Nr. 11556, ir 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.13 punkte nustatyto dydžio (2,2 x 1 679,30 Eur), todėl ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteistina 2 722,50 Eur išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

82.       Bylą laimėjo ieškovė, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo, veikęs atsakovės pusėje, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

83.       Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

84.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

85.       Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, yra pagrindas valstybei iš atsakovės priteisti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

86.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškė ieškinį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, prašydama priteisti iš atsakovės 518 308,50 Eur garantijos išmoką, todėl už ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 4 862 Eur. Valstybei iš atsakovės priteisiamas 4 862 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko (juridinio asmens kodas 112025254) 518 308,50 Eur (penkis šimtus aštuoniolika tūkstančių tris šimtus aštuonis eurus 50 centų) garantijos išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 518 308,50 Eur (penkis šimtus aštuoniolika tūkstančių tris šimtus aštuonis eurus 50 centų) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 188710638).

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko (juridinio asmens kodas 112025254) 2 722,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme ieškovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 188710638).

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko (juridinio asmens kodas 112025254) 4 862 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjos                                                                                            Dalia Kačinskienė

                                                                                                            Vilija Mikuckienė

                                                                                                    Neringa Švedienė