Civilinė byla Nr. e2-244-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00312-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1;

3.4.4.2        

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių R. E., S. E., J. I., R. R., trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,Eugmeda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Adukesta“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“ iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. Č. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Adukesta“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Eugmeda“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (kreditorius) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tramera“ projektų vadovas ir vienintelis akcininkas A. Č. kreipėsi teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą.

2.       Prašymą grindė tuo, kad bendrovės finansinius sunkumus lėmė Covid-19 epidemija, karantinas, įmonė yra įtraukta į sąrašą įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19, A. Č. neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 7 527,80 Eur. Bendrovė gali prisitaikyti prie naujų pokyčių, tačiau tam reikalingas restruktūrizavimo procesas. Bendrovės akcininkas ieško būdų naujai veiklai pradėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir iškėlė UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą.

4.       Teismas sprendė, kad rašytinė bylos medžiaga ir informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog UAB „Tramera“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.

5.       Teismas vertino, kad UAB „Tramera“ nelaikytina nemokia, nes jos įsipareigojimai neviršija turto vertės, tačiau per artimiausius tris mėnesius įmonė negalės įvykdyti daugelio pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nes skolos tiekėjams didėja, įmonei trūksta apyvartinių lėšų. Todėl padarė išvadą, kad UAB „Tramera“ laikytina turinčiu finansinių sunkumų juridiniu asmeniu JANĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

6.       Teismo vertinimu, įmonė tenkina ir gyvybingumo kriterijų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsiliepime į kreditoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė nurodė, kad veiklos nesustabdė, su trečiaisiais asmenimis sudarė technikos nuomos sutartis, laivo frachtavimo sutartį, subrangos sutartis, dalyvauja viešuose konkursuose. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė vykdo veiklą ir deda visas pastangas išlaikyti įmonės gyvybingumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Projekte nurodytos priemonės, teismo vertinimu, įgyvendinant atitinkamas pastangas gali būti realiai įgyvendintos.

7.       Teismas sprendė, kad įmonė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų sąlygų, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama.

8.       Atsižvelgiant į faktinę įmonės finansinę situaciją, numatytus atlikti veiksmus, teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos prognozuojamos veiklos ir gautinos pajamos yra tikėtinos. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad bendrovė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą.

9.       Teismas nevertino kreditorės UAB „Adukesta“ argumentų dėl restruktūrizavimo plano projekto, kadangi kreditoriai turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl konkrečių priemonių (ne)efektyvumo pritardami arba ne pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui pagal JANĮ 111 straipsnyje numatytą tvarką ir terminą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Kreditoriai (buvę UAB „Tramera“ darbuotojai) R. E., S. E., J. I. ir R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      UAB „Tramera“ elgiasi nesąžiningai – nevykdo įsipareigojimų nei valstybei (Sodra, VMI), nei darbuotojams.

10.2.                      Bendrovė veiklą vykdo per susijusių asmenų kontroliuojamą UAB „Griovimo ekspertai“. Restruktūrizavimo bylos tikslas ne atgaivinti bendrovę, bet perkelti veiklą į kitą įmonę – UAB „Griovimo ekspertai“. Bendrovės sutarčių vykdymą perima UAB „Griovimo ekspertai“, o UAB „Tramera“ tampa subrangove, taip bendrovei paliekant skolas, o UAB „Griovimo ekspertai“ gaunant pelną.

10.3.                      Restruktūrizavimo byla negali būti keliama bendrovei, kuri neatsiskaito su pirmos eilės kreditoriais – darbuotojais: R. E. skola siekia 2 278,15 Eur, S. E. – 5 002,75 Eur, J. I. – 5 050 Eur ir R. R. – 2 000 Eur.

11.       Trečiasis asmuo UAB „Eugmeda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas neatsižvelgė į JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma, kad teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę kviesti kreditorius, reikalauti iš jų paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla bei įpareigoti kreditorius pateikti papildomus dokumentus, reikalingus nemokumo bylai nagrinėti; tokiu būdu skatinant kreditorių ir atsakovės dialogą, kuris reikšmingas keliant restruktūrizacijos bylą.

11.2.                      Ginčo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Tramera“, neatsižvelgus į UAB „Tramera“ kreditorių paaiškinimus bei dokumentus, pažeidžia kreditorių teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) bei nemokumo proceso principus.

11.3.                      Su restruktūrizacijos plano projektu nei vienas kreditorius nebuvo supažindintas, nors JANĮ 107 ir 108 straipsniuose nurodyta, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti kreditoriai.

11.4.                      Teismas neskatina kreditorių ir įmonės, kuriai prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, dialogo, kuris reikšmingas sėkmingam restruktūrizavimo procesui; tenkintas vieno kreditoriaus pareiškimas, neatsižvelgiant į kitų kreditorių nuomonę bei jų neinformuojant.

11.5.                      Teismo išvada, kad UAB „Tramera“ laikytina turinčia finansinių sunkumų yra klaidinga, kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti susidarę anksčiau, t. y. prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežasčių atsiradimą.

11.6.                      Ginčo nutartimi neišlaikoma pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, kadangi kreditoriai nesupažindinti su restruktūrizavimo plano projektu bei daugeliui iš jų nėra žinoma, kad skolininkei UAB „Tramera“ keliama restruktūrizavimo byla; pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi nėra sudarytos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, ginant savo teises ir interesus, nes restruktūrizavimo procesas keičia kreditorių teises ir pareigas. Pažeidžiamas ir nemokumo proceso skaidrumo principas.

11.7.                      Teismas nevertino, kiek ieškinių dėl skolos priteisimo yra pareikšta UAB „Tramera“.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Adukesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Restruktūrizavimo byla negali būti keliama, kadangi egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos sąlygos, dėl kurių teismas turi atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo UAB „Adukesta“ argumentų, susijusių su restruktūrizavimo plano projekto vertinimu.

12.3.                      Restruktūrizavimo plano projekte nėra numatyta jokių verslo restruktūrizavimo priemonių.

12.4.                      UAB „Tramera“ restruktūrizavimo plano projekte nenurodyta naujos veiklos ar kitokios priemonės, kurios leistų atkurti mokumą, atsiskaityti su kreditoriais; nenumatyta naujų realių priemonių veiklai restruktūrizuoti ar keisti organizacinius sprendimus.

12.5.                      Pagal UAB „Tramera“ pateiktus restruktūrizavimo plano projekte duomenis, vykdant restruktūrizavimo plano projektą, išlaidos viršys pajamas 403 716 Eur dydžiu per metus.

12.6.                      Restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas kreditorių vertinimui ir pritarimui. Restruktūrizavimo plano projektas yra nenuoseklus, nurodyti duomenys prieštaringi.

12.7.                      Pareiškėjas ir atsakovė piktnaudžiauja restruktūrizavimo procesu, siekia ne realaus bendrovės restruktūrizavimo, bet kreditorių lėšomis finansuoti tą pačią UAB „Tramera“ veiklą, nukelti atsiskaitymo su kreditoriais terminą.

12.8.                      UAB „Tramera“ nepagrindė, kad turi tik finansinių sunkumų; yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, veikia pelningai: 2018 metais grynasis pelnas – 31 143 Eur; 2019 metais grynasis pelnas – 7 182 Eur. Nors 2020 m. spalio 6 d. duomenimis atsakovė patyrė nuostolių (187 732 Eur), tačiau tai preliminarūs, ne visų metų, duomenys. Be to, bendrovė turi sukaupusi 210 819 Eur nepaskirstyto pelno.

13.       Atsakovė UAB „Tramera“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašo juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Nemokumo plano metmenys teismui buvo pateikti, nors įstatymas nenumato pareigos kreditoriui inicijavus restruktūrizavimo procedūrą, teikti restruktūrizavimo plano projektą (restruktūrizavimo procesą inicijuoja ne juridinis asmuo).

13.2.                      Teismas pagrįstai nevertino UAB „Adukesta“ argumentų dėl restruktūrizavimo plano projekto, kadangi kreditoriai turės galimybę išreikšti pozicijas dėl konkrečių priemonių bei (ne)efektyvumo nurodytų plane, pritardami arba nepritardami pateiktam restruktūrizavimo plano projektui.

13.3.                      UAB „Adukesta“ netinkamai interpretuoja JANĮ nuostatas, nurodo įstatymo nuostatas, kurios taikomos, kai restruktūrizavimo procesą inicijuoja juridinis asmuo, o ne kreditorius.

13.4.                      Nepateikti duomenys, kurie pagrįstų, kad UAB „Tramera“ elgiasi nesąžiningai, siekia išvengti skolų mokėjimo ar perkelti veiklą.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Eugmeda“ pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus, kuriuose prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti trečiojo asmens UAB „Eugmeda“ atskirajame skunde.

15.       Pareiškėjas (kreditorius) A. Č. pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo palikti nepakeistą. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      UAB „Griovimo ekspertai“ neturi jokio Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduoto kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę vykdyti tokią veiklą, kokią vykdo UAB „Tramera“.

15.2.                      UAB „Tramera“ susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kurie susiję su šiuo metu pasaulyje vykstančios Covid-19 pandemijos pasekmėmis, tačiau turi visas galimybes vykdyti projektus ir atsiskaityti su visais kreditoriais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

17.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, t. y. pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

19.       Sprendžiant dėl atsakovės prašymo priimti pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dalykas yra susijęs su įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (įmonės nemokumo, gyvybingumo) vertinimu. Juridinių asmenų nemokumo bylose taikomas teisėjo vadovavimo procesui principas (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis), siejamas su teismo aktyvumu renkant bei nagrinėjant įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti naujausius bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2020 metus; naujausius duomenis apie atsakovės vykdomas mokestines prievoles valstybės biudžetui (Sodrai, VMI), vykdomus atsiskaitymus su bendrovės darbuotojais ir šios eilės reikalavimų kitimą; aktualiausius duomenis apie byloje esančių sutarčių realų vykdymą. Ši nutartis išsiųsta visiems proceso dalyviams. Vykdydama teismo įpareigojimą, atsakovė pateikė naujausius duomenis, kurie susiję su įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (įmonės nemokumo, gyvybingumo) vertinimu, byla elektroninė, šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais duomenimis, be to, proceso dalyviai turi pareigą domėtis bylos eiga, todėl atsakovės pateikti duomenys šalims yra žinomi ir priimami į bylą bei kaip įrodymai bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

20.       JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“) pripažįstama, kad kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).

21.       Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai) ir 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Taigi įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad UAB „Tramera“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorės UAB „Adukesta“ argumentų dėl restruktūrizavimo plano projekto, kadangi kreditoriai turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl konkrečių priemonių (ne)efektyvumo pritardami arba ne pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui, kai tai numato JANĮ 111 straipsnis.

23.       Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovės gyvybingumo sąlygos vertinimu ir, UAB „Adukesta“ tvirtinimu, atsakovė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo apeliantės argumentų, susijusių su UAB „Tramera“ restruktūrizavimo projekto vertinimu.

Dėl bendrovės (ne)mokumo

24.       Asmuo, siekdamas iškelti nemokumo bylą teisme, pagal JANĮ 15 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles kompetentingam teismui pateikia JANĮ 17 straipsnyje ir CPK 111 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas, kuriam pateikiamas toks pareiškimas, priima JANĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį. Nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo sukelia JANĮ 19 straipsnio 4–5 dalyse nustatytas teisines pasekmes.

25.       Nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus. Šių veiksmų tikslas – išsiaiškinti visas su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės nemokumo, gyvybingumo vertinimu. Remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu juridinio asmens vadovui tenka JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, kurių tinkamas vykdymas reikšmingas įmonės nemokumo ir gyvybingumo vertinimui.

26.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, jog juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, jog įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (CPK 12 straipsnis) bei teisę į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020).

27.       Apeliantė UAB „Eugmeda“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nekvietęs kreditorių, nereikalavęs iš jų paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla bei neįpareigojęs kreditorius pateikti papildomus dokumentus, reikalingus nemokumo bylai nagrinėti, tokiu būdu skatinant kreditorių ir atsakovės dialogą, kuris reikšmingas keliant restruktūrizavimo bylą įmonei.

28.       Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę, bet ne pareigą atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus. Tai reiškia, kad pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomus įrodymus. Tačiau kaip minėta, nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei esant poreikiui, pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Be to, pažymėtina, kad pats juridinis asmuo, kuriam inicijuojamas nemokumo procesas, turi būti aktyvus ir pateikti teismui visus tokio pareiškimo nagrinėjimui reikalingus duomenis. Netinkamas šių pareigų vykdymas neatleidžia teismo nuo pareigos išsiaiškinti visas nemokumo bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes ir jas išsamiai įvertinti.

29.       Šiuo atveju apeliantės deklaratyvaus pobūdžio argumentai dėl teismo neveikimo nagrinėjant pareiškimą, nėra pagrįsti. UAB „Eugmeda“ nenurodo, kokių konkrečių papildomų duomenų, būtinų pareiškimo nagrinėjimui, teismas nesurinko ir nevertino. Taip pat UAB „Eugmeda“ pati galėjo teismui pateikti, jos nuomone, reikalingus papildomus įrodymus. Todėl šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

30.       Pažymėtina, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

31.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Tramera“ nelaikytina nemokia, nes jos įsipareigojimai neviršija turto vertės, tačiau per artimiausius tris mėnesius įmonė negalės įvykdyti daugelio pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nes skolos tiekėjams didėja, įmonei trūksta apyvartinių lėšų, todėl konstatavo, jog UAB „Tramera“ laikytina turinčiu finansinių sunkumų juridiniu asmeniu JANĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme.

32.       Byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. spalio 6 d. balanso duomenis, UAB „Tramera“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 327 897 Eur: finansinės skolos (po vienerių metų mokėtinos sumos) – 101 411 Eur, iš kurių lizingas ir panašūs įsipareigojimai – 5 828 Eur, kredito įstaigoms – 90 583 Eur, kitos finansinės skolos – 5 000 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos – 244 775 Eur, iš kurių 147 877 Eur skola tiekėjams, 85 690 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (58 845 Eur įsiskolinimas darbuotojams, Sodra – 20 502 Eur, VMI GPM – 6 343 Eur). UAB „Tramera“ turtas sudarė 396 258 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas – 280 444 Eur, trumpalaikis turtas – 103 654 Eur. Pagal UAB „Tramera“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis, UAB „Tramera“ pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 6 d. sudarė 798 030 Eur; ankstesnių metų pelnas – 211 131 Eur. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 6 d. bendrovė patyrė 187 732 Eur dydžio nuostolį; nepaskirstytas pelnas – 23 399 Eur.

33.       Vertinant naujausius atsakovės UAB „Tramera“ pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis už 2020 metus matyti, kad UAB „Tramera“ turtas sudaro 476 878 Eur: ilgalaikis turtas sudaro 370 879 Eur, trumpalaikis turtas – 105 999 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 351 419 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 251 676 Eur (skolos tiekėjams – 142 391 Eur; su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 92 974 Eur; kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 16 311 Eur), po vienerių metų – 99 743 Eur (2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Tramera“ balansas). Iš UAB „Tramera“ 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Tramera“ patyrė 199 243 Eur dydžio nuostolį. UAB „Tramera“ naujausi finansinės atskaitomybės duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai neviršija turto vertės, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog UAB „Tramera“ laikytina turinčiu finansinių sunkumų juridiniu asmeniu JANĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, nes skolos tiekėjams didėja ir įmonei trūksta apyvartinių lėšų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta UAB „Adukesta“ argumentus, kad UAB „Tramera“ neturi finansinių sunkumų, yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, veikia pelningai, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl bendrovės mokumo.

Dėl bendrovės gyvybingumo

34.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777). Taigi įstatymų leidėjas siekė skatinti sėkmingus su nemokumo problemomis susidūrusių įmonių restruktūrizavimo procesus, taip sudarant galimybes įvykdyti kreditorių reikalavimus bei išvengti skolininko įmonės bankroto.

35.       Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020).

36.       JANĮ juridinio asmens gyvybingumą sieja su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau, nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu.

37.       Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų.

39.       Nagrinėjamu atveju bendrovės gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą; yra sudarytos naujos ir vykdomos esamos sutartys; atsakovė dalyvauja viešuose konkursuose. Buvusių UAB „Tramera“ darbuotojų teigimu, atsakovė nėra gyvybinga, nevykdo įsipareigojimų valstybei, neatsiskaito su darbuotojais; veiklą vykdo per susijusių asmenų kontroliuojamą UAB „Griovimo ekspertai“ ir siekia perkelti atsakovės veiklą į šią įmonę, todėl restruktūrizavimo byla atsakovei neturėtų būti keliama.

40.       Apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nepaisant viešojo intereso nulemtų bankroto proceso teisme ypatumų, šiame procese nepraranda reikšmės rungimosi principas, reiškiantis, jog šalys privalo pagrįsti ir įrodyti savo procesinę poziciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje e2-371-585/2020). Sprendžiant dėl atsakovės veiklos galimo perkėlimo į UAB „Griovimo ekspertai“, apeliantai šias aplinkybes turėjo pagrįsti, tačiau to nepadarė, todėl buvusių UAB „Tramera“ darbuotojų vien deklaratyviais teiginiais paremti argumentai vertinami kritiškai ir atmetami kaip neįrodyti.

41.       Atsakovė pateikė teismui jos sudarytas ir (ar) vykdomas sutartis, duomenis apie realų sutarčių vykdymą šiai dienai, taip pat duomenis dėl kelių sutarčių nevykdymo esant Covid-19 pandemijos apribojimams. Atsakovė nurodė, kad turi teisę vykdyti ypatingų statinių statybos darbus, įskaitant „susisiekimo komunikacijos: uosto statiniai“ statybos darbus; ši kvalifikacija leidžia įmonei dalyvauti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir VĮ Vidaus vandenų kelių direkcijos vykdomuose viešuosiuose darbų pirkimuose. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie naujai po skundžiamos nutarties priėmimo sudarytas sutartis, pateikė įrodymus apie klientams išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Tramera“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą, iš vykdomos veiklos gauna pajamas ir yra gyvybinga, o finansinius sunkumus iš dalies lemia ir šalyje paskelbtas karantinas. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, dalies sutarčių vykdymas pristabdytas iki karantino pabaigos. Be to, atsakovė yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinėje svetainėje skelbiamą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą ir į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“; atsakovei taikomos tokios mokestinės pagalbos priemonės kaip išieškojimo nevykdymas už atitinkamą laikotarpį iki 2021 m. birželio 30 d. ir delspinigių ne skaičiavimas; Sodros pateikta informacija patvirtina, kad nebus taikomos naujos priverstinio nesumokėtų įmokų skolos išieškojimo priemonės iki praeis du mėnesiai nuo Lietuvoje paskelbto karantino pabaigos.

42.       Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

43.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2021 m. vasario 24 d. įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui sudarė 27 351,44 Eur ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – 7 670,01 Eur; skola darbuotojams siekia 52 208,36. Lyginant naujausius duomenis su duomenimis turėtais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, matyti, kad bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas darbuotojams siekė 58 845 Eur, Sodrai – 20 502 Eur, VMI GPM – 6 343,00 Eur). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės skola darbuotojams mažėja; atsakovė dalį darbuotojų darbo užmokesčio padengia išmokėtomis subsidijomis ir nors skolos valstybės biudžetui padidėjo, tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į bendrą situaciją šalyje dėl paskelbto karantino ir veiklų ribojimo, nepaneigia atsakovės gyvybingumo, nes UAB „Tramera“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą, tikėtinai leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje.

44.       Taigi esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir toliau ją vykdo (šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas), turi potencialo ir toliau ją vykdyti, pagal galimybes moka darbo užmokestį, kurio įsiskolinimą, pagal pateiktus dokumentus, sumažino, yra įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, todėl atsakovei neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas išieškojimas nuo karantino paskelbimo pradžios iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų, yra pagrįsta.

Dėl restruktūrizavimo projekto pateikimo bendrovės kreditoriams

45.       Apeliantės UAB „Eugmeda“ ir UAB „Adukesa“ nurodo, kad restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas kreditorių įvertinimui ir pritarimui ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo UAB „Adukesa“ argumentų, susijusių su UAB „Tramera“ restruktūrizavimo projekto vertinimu.

46.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai vertinant restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones atsižvelgti į pagal ankstesnį (numatytą jau nebegaliojančiame Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ)), tačiau šiuo aspektu aktualų įstatyminį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką taikant ĮRĮ 5 straipsnio normas, reglamentavusias restruktūrizavimo plano metmenis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014; 2020 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. e2-798-241/2020).

47.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingą turtą. Reikšmingas kreditorių vaidmuo išliko ir pagal naująjį reglamentavimą, JANĮ 107 straipsnis taip pat numato kreditorių pritarimo būtinumą restruktūrizavimo plano projektui. Todėl kreditoriai, tarp jų ir apeliantai, turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl konkrečių priemonių (ne)efektyvumo pritariant ar ne pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui pagal JANĮ 111 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo UAB „Adukesa“ argumentų, susijusių su UAB „Tramera“ restruktūrizavimo projekto vertinimu ir nenustatė pažeidimo dėl restruktūrizavimo plano projekto nepateikimo kreditorių įvertinimui ir pritarimui, nes šie veiksmai bus atliekami vėlesnėse stadijose, t. y. prieš restruktūrizavimo plano pateikimą tvirtinti teismui ir tuomet kreditoriai dėl jo galės pasisakyti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmetami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       Apeliantė UAB „Adukesa“ pateikė prašymą priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau netenkinus UAB „Adukesa“ atskirojo skundo, apeliantė UAB „Adukesa“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė