Civilinė byla Nr. 2-2186/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01393-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos inovacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria minėtam atsakovui atsakyta iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-4759-345/2013,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Statybos inovacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Vilsta“. Nurodė, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti pagal tarp šalių 2012 m. gegužės 11 d. sudarytą statybos subrangos sutartį, už atliktus darbus su ieškovu visiškai atsiskaitė tik 2012 m. lapkričio 27 d., todėl ieškovas patyrė 7 651,94 Lt nuostolių, taip pat atsakovui kyla pareiga mokėti 6 000 Lt dydžio delspinigius. Atsakovas bendros 13 651,94 Lt sumos ieškovui nesumokėjo, tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas yra nemokus.
Atsakovas UAB „Vilsta“ prašė įmonei bankroto bylos nekelti. Nurodė, kad su ieškovu neatsiskaito, kadangi remdamasis šalių sudarytos subrangos sutarties sąlygomis sustabdė apmokėjimus už ieškovo atliktus darbus iki ieškovas pašalins padarytus pažeidimus. Ieškovui neatlikus visų įsipareigotų atlikti darbų, juos savo sąskaita atliko atsakovas. Darbų vykdymo metu patirtas išlaidas atsakovas užskaitė su ieškovui mokėtina suma, todėl šiuo metu atsakovas yra ieškovo kreditorius, kadangi pastarasis skolingas ne mažesnę kaip 1 833,24 Lt sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB ,,Vilsta“ bankroto bylą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui UAB ,,Statybos inovacija“ skyrė 1 000 Lt baudą.
Iš atsakovo 2013 m. gegužės 31 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad atsakovo turimo turto vertė – 6 182 436 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 930 177 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 340 410 Lt. Nurodė, kad atsakovo skolos tiekėjams sudaro 5 007 036 Lt, iš kurių pradelstos 744 702,88 Lt. Teismas nustatė, kad 2013 m. atsakovas patyrė 1 030 027 Lt nuostolį, 2013 metais lyginant su 2012 metais sumažėjo įmonės turto vertė nuo 10 515 439 Lt iki 6 182 436 Lt, įmonė pradėjo dirbti nuostolingai (2012 metais gautas 162 781 Lt grynasis pelnas).
Teismas nurodė, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolingas 50 483,55 Lt (įmonėje dirba 75 darbuotojai), ir konstatavo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai neabejotinai sudaro 795 186,43 Lt. Pagal atsakovo pateiktus duomenis teismas taip pat nustatė, kad kiti asmenys jam yra skolingi 2 416 540,58 Lt, o pats atsakovas yra avansu sumokėjęs tiekėjams 1 015 247,26 Lt sumą.
Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai - 795 186,43 Lt neviršija pusės balanse apskaitomo turto vertės - 6 182 436 Lt. Pažymėjo, kad nors atsakovo turimų įsipareigojimų ir turto santykis yra neigiamas, vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra nuostolinga, tačiau iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovas veiklos nėra sustabdęs bei yra pajėgus vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Įvertinęs minėtus duomenis teismas sprendė, kad kelti atsakovui bankroto bylą nėra pagrindo (ĮBĮ 9 str. 7 d.).
Teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaito ne dėl tos priežasties, jog yra nepajėgus tą padaryti, tačiau dėl tarp šalių kilusių nesutarimų vykdant 2012 m. gegužės 11 d. statybos subrangos sutartį. Teismo vertinimu, ieškovui, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo buvo žinoma, kad atsakovas su juo neatsiskaito ne dėl to, jog yra nemokus, bet dėl to, kad yra sulaikęs mokėtiną sumą bei atlikęs vienašalį reikalavimų įskaitymą. Teismas sprendė, kad toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas ir skyrė jam 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Statybos inovacija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apygardos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su skola ieškovui, negali būti esminė ir netrukdo teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovui, juo labiau, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jo finansinį reikalavimą atsakovui. Spręsdamas dėl atsakovo mokumo, teismas rėmėsi paties atsakovo pateiktais duomenimis ir argumentais, tačiau bankroto bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, žodinis procesas būtų sudaręs daugiau galimybių ieškovui pateikti paaiškinimus ir paneigti atsakovo pareikštus kaltinimus dėl procesinių teisių pažeidimo.
2) Ieškovas teismo prašė skirti auditą, ekspertizę atsakovo UAB ,,Vilsta“ turto vertei patikslinti, tačiau teismas tokį ieškovo prašymą atmetė, nors viešo intereso buvimas bankroto byloje įpareigoja teismą būti aktyviu. Tik išsami įmonės finansinės atskaitomybės ir kitų byloje esančių dokumentų analizė reiškia tinkamą įmonės (ne)mokumo vertinimą ir klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo (neiškėlimo) išsprendimą. Vertinant bendrovės turtinę būklę, ypač svarbu išanalizuoti ir ištirti įmonės gautinas sumas, t. y. kokie ūkio subjektai turi įsipareigojimų atsakovui, kokiu teisiniu pagrindu jie atsiranda ir kiek realu juos atgauti.
3) Teismas konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, tačiau tai tik lakoniška atsakovo turtinės padėties analizė. Teismas visiškai netyrė atsakovo turto sudėties, tikrosios turto vertės, nevisapusiškai ištyrė esmines bylos aplinkybes, pažeidė ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus interesus.
4) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tik nustačius, kad skolininkas yra mokus ir jam bankroto byla neturi būti keliama, tokiu atveju kreditorius galėtų ieškoti kitų skolos atgavimo būdų. Dėl šių priežasčių teismo paskirta bauda yra neteisinga.
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Vilsta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma nesudaro nei šeštadalio viso jo turimo turto, atsakovas yra veikianti, pajamas gaunanti ir su kreditoriais atsiskaitanti įmonė, todėl atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma esant abejonių, kad įmonė yra nemoki. Pažymi, jog faktas, kad teismas bankroto byloje turi būti aktyvus, nereiškia, kad jis turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už proceso šalis. Atsakovo teigimu, net į atsakovo turtą neįtraukiant gautinų sumų, atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija ir pusės kito atsakovo turimo turto. Nurodo, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas neturi būti privalomai nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsakovo teigimu, ieškovo procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje buvo akivaizdžiai nesąžiningas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB ,,Vilsta“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, o ieškovui UAB ,,Statybos inovacija“ paskirta bauda, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
Apeliantas reikalavimą iškelti bankroto bylą grindė atsakovo nemokumu. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nurodęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str. 2 d.), taip pat nenustatęs kitų bankroto bylos iškėlimo pagrindų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).
Atskiruoju skundu įrodinėjama, kad teismas, vertindamas atsakovo finansinę padėtį, formaliai rėmėsi atsakovo pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, be pagrindo neskyrė audito ar/ir ekspertizės atsakovo UAB ,,Vilsta“ turto vertei patikslinti, nesiaiškino, ar yra galimybė atsakovui atgauti skolas iš įmonės debitorių.
Iš įmonės balanso (1 t., 129-130), atsakovo pateikto įmonės kreditorių sąrašo (1 t., b. l. 114-120) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos (1 t., b. l. 215) matyti, kad atsakovo turtą 2013 m. gegužės 31 d. sudarė 6 1825 436 Lt, o pradelsti įsiskolinimai – 795 186,43 Lt. Pagal šiuos duomenis atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijaus (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Pažymėtina, kad rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1686/2012). Šiuo atveju ieškovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei kartu su atskiruoju skundu nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovo pateiktų finansinių dokumentų patikimumu; byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti, kad balanse nurodyto turto vertė neatitinka realios turto vertės.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad vertinant bendrovės turtinę būklę, ypač svarbu išanalizuoti ir ištirti įmonės gautinas sumas, t. y. ar šios sumos gali būti laikomos realiu atsakovo turtu, ar yra realių galimybių išieškoti nurodytas sumas. Kita vertus, šiuo atveju net jei atsakovo nurodomos gautinos sumos (2 632 016 Lt) nebūtų priskiriamos prie atsakovo turto, atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršytų pusės jo likusio turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. ĮBĮ numato, jog nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti priimama rašytinio proceso tvarka (ĮBĮ 10 str. 13 d.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka neatima iš asmens teisės teikti teismui paaiškinimus, kurie gali būti teismui teikiami rašytinio proceso tvarka, juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas šia teise pasinaudojo (1 t., b. l. 220-225).
Dėl išdėstytų aplinkybių, skundžiama nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.
Dėl baudos skyrimo
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl paskyrė jam 1 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo siekis iškelti atsakovui bankroto bylą žinant, kad su juo neatsiskaitoma ne dėl atsakovo nemokumo, o dėl to, kad ieškovas yra sulaikęs mokėjimą, reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas vėluodavo atsiskaityti su ieškovu, dėl neteisminio skolos iš atsakovo išieškojimo ieškovas 2012 m. rugsėjo 12 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su skolų išieškojimo įmone (1 t., b. l. 37-41), byloje neginčijama, kad ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo metu atsakovas ieškovui buvo neapmokėjęs 6 000 Lt sumos pagal statybos subrangos sutartį.
Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ieškinio pateikimo metu turėjo galiojančią reikalavimo teisę, o atsakovo vėlavimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus galėjo ieškovui sudaryti pagrįstas abejones dėl jo mokumo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl skundžiama teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista. Nustačius, kad teismas be pagrindo ieškovui skyrė baudą, ši nutarties dalis panaikinama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovo prašymas priteisti 3 630 Lt išlaidų teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apmokėti tenkinamas iš dalies, sumažinant atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 500 Lt (CPK 93 str. 1 d.; Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos inovacija“ paskirta 1 000 Lt bauda, panaikinti, o likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos inovacija“, juridinio asmens kodas 302343342, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilsta“, juridinio asmens kodas 120207356, 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis