Administracinė byla Nr. A-413-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03154-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 13.7.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės transsphere logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės transsphere logistika“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nersta“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės transsphere logistika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. S-98(7-79/2022) „Dėl UAB „Vingės transsphere logistika“ skundo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 8 d. sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 1A-91 „Dėl UAB „Vingės transsphere logistika“ skundo“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas); 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 18KP-17-470 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ dalį, kuria Bendrovė pripažinta skolininke muitinei (toliau – ir 2018 m. liepos 19 d. sprendimas); 4) tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad skunde pateiktų argumentų ir dokumentų nepakanka sprendimams panaikinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 3 dalimi pareiškėją atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių sumokėjimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Formalus Bendrijos muitinės kodekso nuostatų bei situacijos vertinimas, išimtinai remiantis pareiškėjo turimu procedūros vykdytojo statusu būtų neteisingas tiek teisinio reguliavimo, tiek normalios verslo logikos prasme, iš esmės reikalaujant daugiau, negu objektyviai įmanoma įvykdyti. Bendrovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, pripažinta asmeniu, turėjusiu įvykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros (Bendrijos tranzito) taikymu, kurių ji neįvykdė, nes per nustatytą terminą nepristatė prekių į paskirties muitinės įstaigą. Tačiau tranzito procedūros vykdytojas nėra vienintelis asmuo, atsakingas už tinkamą įformintos tranzito procedūros įvykdymą. Procedūros vykdytojas turi / gali atsakyti ta apimtimi, kiek realiai, o ne teoriniu lygmeniu jis gali užtikrinti tokios procedūros vykdymo tinkamumą ir sėkmę. Tik asmuo, kuris fiziškai turi prekes, gali iš tikrųjų jas pristatyti į paskirties muitinės įstaigą, todėl sprendžiant klausimą dėl skolininko muitinei nustatymo, būtina atsižvelgti į tai, kas fiziškai disponavo prekėmis jų neteisėto paėmimo iš muitinės priežiūros metu.
2.2. Nagrinėjamu atveju neteisėtas prekių paėmimas iš muitinės priežiūros įvyko jau po tranzito deklaracijos T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (toliau – ir Tranzito deklaracija) bei prekių perdavimo vežėjui UAB „Nersta“ (toliau – ir vežėjas). Bendrovė nebuvo ginčo prekių pervežimo užsakovas ir su vežėju nėra susijusi. Po prekių perdavimo vežėjui pareiškėjas neturėjo jokių realių galimybių kontroliuoti asmenų, su kuriais neturi jokių tarpusavio įsipareigojimų, veiksmų. Todėl mokesčių administratorius, pripažindamas vežėją UAB „Nersta“ skolininku muitinei, neturėjo pagrindo pripažinti skolininku ir pareiškėjo.
2.3. Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos (toliau – ir Latvijos muitinė) raštuose pateikta informacija, jog Tranzito deklaracija Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste buvo pildyta elektroniniu būdu „be muitinės kontrolės“, „ne muitinės priežiūroje“, neatitinka tikrovės bei prieštarauja muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Latvijos muitinės poste priėmus Tranzito deklaraciją, su skaneriu nuskaičius barkodą, Nacionalinė kompiuterizuota tranzito sistema (toliau – ir NCTS sistema) muitinės pareigūnui iš karto turėjo parodyti, jog jis negalės atlikti jokių veiksmų, nes ši deklaracija yra nukreipta į kitą muitinės postą. Sistemai leidus prisijungti prie Tranzito deklaracijos, Latvijos muitinės pareigūnas joje toliau atliko visą veiksmų seką, patvirtinančią, jog tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją užbaigta.
2.4. Prieigą prie muitinės įdiegtos NCTS sistemos turi išimtinai tik muitinės darbuotojai. NCTS sistemoje Tranzito deklaracijos būsena buvo „Gabenimas užbaigtas“, būtent šis įrašas sudarė pareiškėjui pagrįstą pagrindą manyti, kad tranzito procedūra buvo sėkmingai užbaigta. Bendrovei atsirado teisėti lūkesčiai, jog jokių neigiamų padarinių iš minėtos muitinės procedūros jai negali kilti. Kadangi objektyviai buvo pagrįsti lūkesčiai, jog procedūra tinkamai įvykdyta, nesitikėta ir to, kad mokestinė prievolė gali atsirasti ateityje. Iki pat Vilniaus TM kreipimosi, pareiškėjui nebuvo žinoma apie galimai neteisėtą tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.) užbaigimą Latvijos Respublikos muitinėje. Priešingai, pareiškėjas teigė turėjęs pakankamai objektyvų pagrindą manyti ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai ir jokių pažeidimų nenustatyta.
2.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad į NCTS sistemą buvo neteisėtai ir neleistinai įsibrovęs pašalinis asmuo, kuris fiktyviai įformino Tranzito deklaracijos užbaigimą. Pareiškėjas gali tikėtis nesąžiningumo ir aplaidumo iš savo verslo partnerių, tačiau negali tikėtis to iš muitinės, todėl bet kokio pobūdžio atsakomybė už apgaulingų duomenų apie procedūros užbaigimą ir patalpinimą į šią sistemą negali būti perkeliama procedūros vykdytojui – privačiam asmeniui, kuris neturi jokių įgalinimų kontroliuoti muitinės pareigūnų darbo procedūrų ar prieigos prie NCTS. Pareiškėjas negali prisiimti atsakomybės už kitos valstybės, muitinės aplaidžius ir / ar neteisėtus veiksmus, o muitinė negali įgyti teisės reikalauti iš pareiškėjo skolos.
2.6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.) gabenamos prekės per nustatytą terminą nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą. Apie galimai neteisėtą tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.) užbaigimą, pareiškėjas sužinojo praėjus beveik metams nuo Tranzito deklaracijos įforminimo. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos nuomone dėl pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes vertino, kad šioje nuostatoje nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas iš viso negali būti taikomas procedūros vykdytojui. Tokiu atveju, muitinio tranzito procedūros vykdytojas, kaip mokesčių mokėtojas, pastatomas į išskirtinę, nepalankią padėtį, palyginus su kitais mokesčių mokėtojais, o tai pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą.
2.7. Latvijos muitinė 2018 m. spalio 22 d. rašte Nr. 27.23-5/10131 (toliau – ir 2018 m. spalio 22 d. raštas) nurodė, kad muitinės pareigūnas Tranzito deklaracijos įforminimą baigė pagal tranzito deklaracijų sąraše pateiktą informaciją, neturėdamas informacijos apie faktinį krovinį, kuris buvo nurodytas žiniaraštyje. Rašte Latvijos muitinė pati pripažįsta, kad teisės aktai nenumato, jog toks dokumentas (tranzito deklaracijų sąrašas) turėtų būti naudojamas, atliekant muitinės formalumus. Todėl Latvijos muitinės pareigūnas tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 užbaigimą atliko pažeidžiant Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 222, 247 straipsnių, 361 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir tokie valstybės pareigūno veiksmai laikytini neteisėtais.
2.8. Apie Tranzito deklaraciją Vilniaus TM pranešė praėjus beveik metams nuo tranzito procedūros užbaigimo NCTS sistemoje, o pareiškėjui nepalankus Vilniaus TM sprendimas buvo priimtas praėjus dvejiems metams nuo informacijos iš Latvijos muitinės gavimo. Minėtos aplinkybės sukėlė pareiškėjui neigiamas finansines pasekmes, t. y. neproporcingai didelę delspinigių sumą. Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Bendrovei delspinigiai už nesumokėtą PVM buvo paskaičiuoti už 1 027 dienas. Pareiškėjas atliko visus būtinus, protingus ir proporcingus veiksmus tam, kad tinkamai įgyvendintų savo kaip procedūros vykdytojo pareigas, tačiau pareiškėjas neturi jokių objektyvių galimybių užtikrinti kitų, nuo jo valios nepriklausančių ir ne jo įtakoje veikiančių asmenų teisėtą veikimą ir (ar) kontroliuoti jų veiksmus, juo labiau kontroliuoti valdžios institucijų veiklą.
3. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Ginčo atveju prekės, deklaruotos Tranzito deklaracijoje (2015 m. rugsėjo 18 d.), nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai t. y. procedūros vykdytoja Bendrovė ir vežėja UAB „Nersta“, žinodamos, kad prekės gabenamos, taikant Bendrijos tranzito procedūrą, neįvykdė prievolių, susijusių su šios procedūros taikymu. Ginčo prekių buvimo vieta nėra žinoma. Pareiškėjo, vykdžiusio muitinės procedūrą, ir prekių vežėjo UAB „Nersta“ pateikti paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo prekės buvo pakrautos į šio vežėjo transporto priemonę ir po muitinio įforminimo nukreiptos į paskirties muitinės įstaigą, o vežėjas teigė, kad jis nevykdė minėtų prekių gabenimo nurodytu laikotarpiu. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, ko neginčija ir pareiškėjas, o vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta.
3.2. Pareiškėjas nepagrįstai suteikia išskirtinę įrodomąją reikšmę įrašui NCTS sistemoje „Gabenimas užbaigtas“. Gavus iš Latvijos muitinės tarnybos informaciją apie neteisėtą tranzito procedūros užbaigimą elektroniniu būdu, šis įrašas nelaikytinas tinkamu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Vykdant minėtą Bendrijos tranzito procedūrą, muitinės prižiūrimos prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms prekėms. Todėl pagrįstai buvo nustatytas tranzito procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo prievolių nevykdymas, susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, nepabaigus tranzito procedūros. Neatsižvelgiant į tai, kokių pareigų galimai neatliko ar netinkamai atliko paskirties muitinės įstaigos pareigūnai, ar Latvijos kompetentingos institucijos yra tyrusios ir nustačiusios galimai neteisėtus veiksmus, įforminant tranzito procedūros užbaigimą, padariusius asmenis, ar tokių asmenų kaltė yra nustatyta, ar tokie asmenys yra patraukti atsakomybėn, tai neatleidžia pareiškėjo nuo tranzito procedūros vykdytojo pareigų ir pagrįstai ginčo situacijoje jis yra pripažintas skolininku muitinei.
3.3. Pareiškėjas turėjo deramai įvertinti riziką ar, tapdamas tranzito procedūros vykdytoju, galės tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus muitinei, susijusius su vykdoma Bendrijos tranzito procedūra, t. y. ar nustatyta tvarka galės užtikrinti prekių ir atitinkamų dokumentų pateikimą paskirties muitinės įstaigai. Tai, kad kiti asmenys neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo prievoles, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo.
3.4. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta teisės aktuose įtvirtintų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų.
4. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Muitinės departamentas teigė, kad:
4.1. Muitinė, įformindama muitinės procedūrą, remiasi tik procedūros vykdytojo bei vežėjo pateiktais dokumentais. Muitiniam įforminimui buvo pateiktas būtent CMR važtaraštis Nr. 4N 0916517 (toliau – ir CMR važtaraštis) (2015 m. rugsėjo 18 d.), kurį, kaip patvirtina vežėjas 2022 m. kovo 29 d. rašte, jis pats ir pateikė pareiškėjui. Minėtame rašte vežėjas pripažįsta CMR važtaraščio (2015 m. rugsėjo 18 d.) išrašymą ir pateikimą pareiškėjui, todėl pripažįstamas ir CMR važtaraščio autentiškumas.
4.2. Vežėjas mokestinio ginčo metu skunduose nuosekliai teigė, kad CMR važtaraštis (2015 m. rugsėjo 18 d.) yra suklastotas, tačiau vėliau jau pripažino faktą, jog minėtas dokumentas buvo vežėjo pasirašytas bei pateiktas pareiškėjui. Vežėjo 2022 m. kovo 29 d. rašte dėstomas teiginys dėl tarptautinio vežimo paslaugų neatlikimo yra visiškai nepagrįstas, nes tokiu atveju vežėjas privalėtų paaiškinti, kokiu tikslu CMR važtaraštį (2015 m. rugsėjo 18 d.) pasirašė bei teikė pareiškėjui. Vežėjo argumentas dėl to, jog jis galimai nežinojo apie ginčo prekių buvimą muitinės priežiūroje bei dėl jų įformintą Bendrijos muitinės procedūrą, yra paneigtas CMR važtaraščio (2015 m. rugsėjo 18 d.) įforminimu Latvijos Respublikos muitinės įstaigoje.
4.3. Papildomai pateiktas CMR važtaraštis (2015 m. rugsėjo 22 d.) bei krovinio pervežimo paraiška–sutartis Nr. V 150917 (toliau – ir Paraiška) yra prieštaringi ir nepaneigia ginčo prekių gabenimo fakto pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.). Ant Paraiškos kopijos ranka įrašyta, nurodant transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei vairuotojo vardą, nepatvirtina fakto, jog pervežimą pagal šią Paraišką vykdė būtent minėta vežėjo transporto priemonė. Pagal šią Paraišką pervežimas iš Vilniaus į Kauną užsakytas 2015 m. rugsėjo 17 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d., tačiau CMR važtaraštis išrašytas 2015 m. rugsėjo 22 d., o krovinys gavėjui pristatytas 2015 m. rugsėjo 23 d. Iš vežėjo pateiktų kelionės lapų ataskaitos duomenų, nėra galimybės nustatyti, kokie pervežimai buvo vykdomi ir, ar šie duomenys sutampa su Paraiškoje bei CMR važtaraštyje nurodyta informacija. Pagal kelionės lapų ataskaitos duomenis, transporto priemonė 2015 m. rugsėjo 18 d. nuvažiavo tik 700 m, o rugsėjo 19 ir 20 d. ji stovėjo, nors, remiantis vežėjo pateikta Paraiška, pervežimas turėjo būti vykdomas rugsėjo 17–18 d. Vežėjo pateiktas CMR važtaraštis (2015 m. rugsėjo 22 d.), kuriuo įrodinėjamas buvęs vietinį pervežimą, nebuvo pateiktas muitinio įforminimo metu, taip pat ir vietos mokesčių administratoriui atliekant tyrimą, apie jo egzistavimą muitinė sužinojo tik prasidėjus mokestiniam ginčui, t. y. vežėjui apskundus Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimą.
4.4. Vežėjas, kaip civilinių sutartinių santykių dalyvis, turėtų siekti ištirti dokumento, ant kurio yra jo antspaudai bei parašai, autentiškumą ir (ar) išsiaiškinti, kas klastoja (naudoja) išrašomus dokumentus. Nebuvo nustatyta duomenų, kad vežėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas minėtoms aplinkybėms nustatyti, todėl muitinė neturi pagrindo teigti, kad muitinei pateiktas CMR važtaraštis bei jame esantys parašai ar antspaudai būtų suklastoti. Vežėjas 2022 m. kovo 29 d. raštu yra pripažinęs CMR važtaraščio Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), atžymėto antspaudu bei parašu, pateikimą pareiškėjui. CMR važtaraštis nėra muitinės rengiamas ar muitinės priežiūroje sudaromas dokumentas, o jo surašymas yra prekių vežimo sutarties dalyvių atsakomybė.
4.5. Atsižvelgus į Latvijos Respublikos muitinės tarnybos pateiktą informaciją apie neteisėtai užbaigtą tranzito procedūrą ir nepateiktas prekes paskirties muitinės įstaigai, bei įvertinus, kad nei pareiškėjas, nei vežėjas nepateikė alternatyvių įrodymų, pagrindžiančių apie tranzitu gabentų prekių pateikimą kitai muitinės įstaigai ar išgabenimą iš Europos Bendrijos muitų teritorijos, turėtų būti pripažinta, jog tranzito procedūrai deklaruotos prekės, gabentos pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.), buvo paimtos iš muitinės priežiūros. Dėl to ir atsirado skola muitinei, o skolininku pripažintinas pareiškėjas.
4.6. Pareiškėjas laikytinas kaltu dėl padaryto mokestinio pažeidimo. Bendrovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, nagrinėjamu atveju prisiėmė atsakomybę tinkamai vykdyti muitinio tranzito procedūrą ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir ginčo prekes paskirties muitinės įstaigai, bet šių pareigų neįvykdė. Net ir esant trečiųjų asmenų galimai neteisėtai veiklai, kaip tvirtina pareiškėjas, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei. Nebuvo surinkta jokių įrodymų apie galimą mokesčio įstatymo pažeidimą padarytą dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nersta“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė šią bylą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog UAB „Nersta“ nėra atlikusi pervežimo, dėl kurio mokesčiai priskaičiuoti pareiškėjui, nes krovinys vežėjui nebuvo perduotas, o tarptautinis CMR važtaraštis (2015 m. rugsėjo 18 d.) yra suklastotas, jo duomenys nesutampa su deklaracijos duomenimis, nes CMR langelyje 23 esantis vairuotojo parašas ir antspaudas ant blanko uždėtas bei UAB „Nersta“ rekvizitai langelyje 16 įrašyti prieš tai, kai į blanką buvo įspausdintas visas kitas tekstas. Pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.) krovinio siuntėju yra Bendrovė, o pagal CMR važtaraštį – kitas asmuo. Nei CMR važtaraštis, nei Tranzito deklaracija nebuvo perduota pervežimui atlikti. Pakrovus krovinį, siuntėjas Bendrovė vežėjui pateikė Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį be numerio, pagal kurį krovinys turi būti nugabentas į UAB „Replaza“ Kaune, prižiūrint muitinei. Šį pervežimą UAB „Nersta“ ir atliko. Bendrovė nepateikė jokių duomenų, kieno iniciatyva ji pakrovė krovinį.
6. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad NCTS sistemoje buvo pateikti ne tik pranešimai apie krovinio atvykimą, bet ir apie tikrinimo rezultatus, kaip tai numato Bendrijos muitinės kodekso nuostatos. Dėl procedūros tinkamumo nekilo klausimų nei pareiškėjui, nei muitinei, iki kol nebuvo gautas raštas iš Latvijos muitinės (po beveik metų). Pareiškėjas kaip neatitinkančius tikrovės įvertino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nersta“ į bylą pateiktus paaiškinimus bei nurodė, jog jie nenuoseklūs. Muitinės departamentas papildomai pažymėjo, jog jokia kompiuterinė sistema negali sutrukdyti procedūros vykdytojui pristatyti prekę į paskirties įstaigą. Jeigu vežėjas manė, kad dokumentai yra suklastoti ar pareigūnai atliko nusikalstamus veiksmus, tai vežėjas turi pareigą pats kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nagrinėjamu atveju muitinės deklaracija nėra nuginčyta, taigi preziumuojama, jog duomenys yra teisingi.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
8.1. 2015 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjo muitinės sandėlyje, užbaigiant muitinio sandėliavimo procedūrą pagal importo deklaraciją Nr. 14LTLV5000IM01F5D8 (2014 m. balandžio 25 d.), krovinių poste „Paneriai“ buvo įforminta Bendrijos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.). Tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės – įvairūs moteriški drabužiai (403 pakuotės, bruto svoris – 16 377 kg). Prekių siuntėjas ir tranzito procedūros vykdytojas – pareiškėjas, prekių gavėjas – VIDAN UG Nutzfahrzeu-Habdel (Vokietija). Krovinio paskirties muitinės įstaiga – Latvijos Respublikos muitinės Zilupes MKP (LV000723) postas, tranzito terminas – 2015 m. rugsėjo 25 d. Bendrijos tranzito deklaracija buvo įforminta pagal pateiktą CMR Nr. 4N 0916517 (2015 m. rugsėjo 18 d.), kuriame vežėju nurodyta UAB „Nersta“. Prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.), buvo pakrautos į transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prekių identifikavimo priemonės (plombos) Nr. (duomenys neskelbtini). NCTS sistemoje fiksuota Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros būsena – „Gabenimas užbaigtas“.
8.2. Latvijos muitinė 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27/20.1-2/10545 (toliau – ir 2016 m. birželio 29 d. raštas) informavo Lietuvos mokesčių administratorių, kad tranzito procedūra buvo užbaigta elektroniniu būdu (be muitinės kontrolės), gavus informaciją apie deklaruotų prekių išvežimą iš Europos Sąjungos teritorijos geležinkelio transportu.
8.3. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad nurodytos prekės nebuvo išgabentos geležinkelio transportu ir prekių buvimo vieta nėra žinoma.
8.4. Latvijos muitinė patvirtino, jog tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.) yra užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – Zilupes MKP (LV000723) poste, o Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste (LV000742) užpildant deklaraciją elektroniniu būdu (ne muitinės priežiūroje).
8.5. Vilniaus TM, surinkusi reikalingą informaciją ir atlikusi tyrimą, padarė išvadą, kad vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.), muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos. Vilniaus TM priėmė 2018 m. liepos 19 d. sprendimą, kuriuo procedūros vykdytojui UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjui UAB „Nersta“, kaip solidariai atsakingiems skolininkams, įregistravo 14 129 Eur muito, 27 690 Eur PVM, 641 Eur muito delspinigių ir 8 531 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei paskyrė 4 182 Eur baudą.
8.6. Pareiškėjas Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimą apskundė įstatymų nustatyta tvarka. Vykstant ikiteisminiam ginčui, buvo priimtas Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 1A-18 ir Komisijos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. S-52 (7-19/2020), kuriais pareiškėjo skundai atmesti.
8.7. Pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. liepos 28 d. nutartimi sujungė administracines bylas pagal pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjo UAB „Nersta“ skundus į vieną administracinę bylą.
8.8. Teismas 2020 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 13-3513-816/2020, kuriuo atmetė pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą, iš dalies patenkino vežėjo UAB „Nersta“ skundą bei panaikino Komisijos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-55 (7-23/2020) bei Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-20 dalį, kuria muitinės skolininku pripažintas UAB „Nersta“, kaip vežėjas, o Muitinės departamentas įpareigotas iš naujo įvertinti vežėjo mokestinės prievolės muitinei atsiradimo teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.
8.9. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek Muitinės departamentas, tiek procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ padavė apeliacinius skundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).
8.10. LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2162-442/2021 iš esmės pritarė apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms, atmetė atsakovo Muitinės departamento apeliacinį skundą, pareiškėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir nutarė pakeisti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, t. y panaikinti Komisijos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. S-52 (7-19/2020), panaikinti Muitinės departamento 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-18 ir įpareigoti Muitinės departamentą UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundą išnagrinėti iš naujo.
8.11. Muitinės departamentas, atsižvelgęs į LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartyje suformuluotas išvadas bei vykdydamas 2020 m. spalio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 13-3513-816/2020 išdėstytus nurodymus surinkti papildomus duomenis bei iš naujo įvertinti pareiškėjo mokestinės prievolės muitinei atsiradimo teisiškai reikšmingas aplinkybes, raštais kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į procedūros vykdytoją ir apklausė minėto krovinio įforminimo metu dalyvavusį muitinės pareigūną. Apibendrinęs surinktos informacijos visumą, Muitinės departamentas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu patvirtino skundžiamo Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria solidariu skolininku muitinei pripažintas pareiškėjas.
8.12. Komisija 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Muitinės departamento 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą patvirtino ir atleido pareiškėją nuo 4 266 Eur PVM delspinigių mokėjimo.
8.13. Pareiškėjas, nesutikdama su parkartotinai priimtais ikiteisminių institucijų sprendimais, juos apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo pripažinimo skolininku, vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad už tinkamą Bendrijos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, pristatomos paskirties muitinės įstaigai. Tinkamas tranzito procedūros vykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas, lemiantis šios procedūros užbaigimą, pagal Bendrijos muitinės kodekso nuostatas siejamas ne su tranzitu gabenamų prekių perdavimu gabenti vežėjui ar išgabenimu iš Europos Sąjungos teritorijos, bet būtent su prekių pristatymu į paskirties muitinės įstaigą.
10. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.) gabentos prekės per nustatytą terminą nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino jį skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauką, nepagrįstai remiasi ne Bendrijos muitinės kodekso nuostatų visumos analize, o tik Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalimi. Teismas vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauka bei priėjo prie išvados, jog ginčo atveju Bendrovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, nurodytosios teisės normos taikymo kontekste laikytina asmeniu, turėjusiu įvykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros (Bendrijos tranzito) taikymu, kurių ji neįvykdė, nes per nustatytą terminą nepristatė prekių į paskirties muitinės įstaigą, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio nuostatos.
12. Atsižvelgęs į Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje įtvirtintą solidarios atsakomybės muitinei taisyklę, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ginčo atveju prekių vežėjas UAB „Nersta“ pripažintas skolininku muitinei, neeliminuoja pačio tranzito procedūros vykdytojo, t. y. pareiškėjo, atsakomybės muitinei, tinkamai neužbaigus vykdytos išorinio tranzito procedūros.
13. Teismas pažymėjo, jog įrašai NCTS sistemoje nepatvirtina, kad ginče aptariamos prekės, gabentos su Tranzito deklaracija (2015 m. rugsėjo 18 d.), iš tiesų buvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai. Paskirties muitinės įstaigai atstovaujanti Latvijos kompetentinga institucija nepatvirtino tiek tranzito procedūros tinkamo užbaigimo fakto, nurodydama, kad Tranzito deklaracija buvo pildyta elektroniniu būdu be muitinės priežiūros, tiek pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo ir tinkamumo Bendrijos tranzito procedūros užbaigimui patvirtinti.
14. Teismas sutiko su Komisijos nuomone, jog Latvijos muitinės 2016 m. birželio 29 d. rašto ir 2018 m. spalio 22 d. rašto turinys yra aiškus, suprantama išvada, kad prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, prekės turėjo būti pakrautos į traukinio vagonus ir išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, tačiau tai nebuvo padaryta. Ginčui aktuali tranzito procedūra buvo užbaigta nepagrįstai pagal pateiktą neteisingą informaciją apie prekių išgabenimą iš Europos Sąjungos muitų teritorijos.
15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog įrašai NCTS sistemoje neginčijamai patvirtina prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai Latvijoje, kaip prieštaraujančius Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio 3 daliai, LVAT formuojamai praktikai (žr., pvz., 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2622-575/2021). Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad kompetentinga institucija pati paneigė prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai faktą. Teismas taip pat išaiškino, kad išrašas iš kompiuterinės sistemos negali sukelti procedūros vykdytojui teisėtų lūkesčių bei teisinį saugumą dėl tranzito procedūros tinkamo atlikimo. Įrašas NCTS sistemoje yra tik tam tikro juridinio veiksmo (fakto) fiksavimas, kuris atliekamas remiantis tam tikrais dokumentais. Vien įrašo kompiuterinėje sistemoje buvimas nepaneigia muitinės teisės atlikti visų rūšių tikrinimą, kuris, jos nuomone, būtinas, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą, ir imtis visų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai, susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta procedūra nebuvo užbaigta laikantis nustatytų sąlygų (Bendrijos muitinės kodekso 13, 89 str.). Nagrinėjamu atveju atlikusi tokį patikrinimą, muitinė nustatė, jog net ir esant atitinkamam įrašui apie Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą kompiuterinėje muitinės sistemoje, realiai ši tranzito procedūra nebuvo užbaigta (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-453/2013).
16. Teismas sutiko su Komisijos nuomone dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pažeistu teisėtų lūkesčių principu, nepagrįstumo. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalį už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, todėl, teismas vertino, jog pareiškėjas atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė argumentų, ką jis padarė, kokius veiksmus atliko, kad šios nurodytos pareigos būtų įvykdytos tinkamai, kad jis nebūtų įtrauktas į abejotinas, sukčiavimo elementų turinčias schemas. Byloje įrodyta, kad ginčo prekės nebuvo išgabentos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Teismas pažymėjo, kad mokestinio ginčo metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius tranzito procedūros užbaigimą, tačiau byloje nėra tokių įrodymų.
17. Teismas vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), LVAT praktika, pagal kurią net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, nes jo atsakomybė yra objektyvaus pobūdžio, ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjas, neatsižvelgiant į tai, kokių pareigų neatliko ar netinkamai atliko paskirties muitinės įstaigos pareigūnai, pagrįstai ginčo situacijoje pripažintas skolininku muitinei.
18. Teismas neturinčiais jokios įtakos Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui pripažino pareiškėjo skundo argumentus, jog Latvijos muitinė apie neteisėtai užbaigtą tranzito procedūrą pranešė praėjus beveik metams nuo tranzito procedūros užbaigimo NCTS sistemoje ir tai, jog pareiškėjui iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. nebuvo žinoma apie tranzito procedūros netinkamą užbaigimą, nes Vilniaus TM pareiškėjo skolą muitinei apskaičiavo ir įregistravo nepažeisdama senaties terminų.
19. Spręsdamas dėl delspinigių, teismas vadovavosi MAĮ nuostatomis ir LVAT praktika šiuo aspektu bei sutiko su Komisijos nuomone, jog tranzito procedūros vykdytojas yra atsakingas už tinkamą šios procedūros reikalavimų vykdymą, už visų prekių ir reikiamų dokumentų pateikimą paskirties muitinės įstaigai. Teismas nurodė, jog pagal ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo byloje Nr. C-154/16 nuostatas, vertinama, jog tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė yra objektyvi, todėl sprendė, jog nėra tikslinga vertinti mokesčių administratoriaus veiksmus, ar jis tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas funkcijas, ar jo veiksmai / neveikimas nesudarė priežasčių neigiamoms pasekmėms pareiškėjui kilti. Pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, nagrinėjamu atveju prisiėmė atsakomybę tinkamai vykdyti muitinio tranzito procedūrą ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir ginčo prekes paskirties muitinės įstaigai, tačiau savo pareigų, nustatytų Bendrijos muitinės kodekse, neįvykdė ir dėl to pagrįstai buvo pripažinta skolininku muitinei. Net ir esant trečiųjų asmenų galimai neteisėtai veikai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nepanaikina jo kaltės dėl padaryto mokesčių įstatymų pažeidimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad mokesčių įstatymai buvo pažeisti nesant jo kaltės, todėl nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių mokėjimo.
III.
20. Pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą, Muitinės departamento 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei. Pareiškėjas taip pat prašo atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nes mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas (Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. 1–4 įtraukas, 204 str.) bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo argumentus, susijusius su NCTS sistema, Tranzito deklaracijos būsena NCTS sistemoje „Gabenimas užbaigtas“, pareiškėjo teisėtais lūkesčiais, negalėjimu prisiimti atsakomybės už muitinės aplaidžius ir / ar neteisėtus veiksmus, vežėjo pripažinimu vieninteliu skolininku muitinei, nepalankia muitinio tranzito procedūros vykdytojo, kaip mokesčių mokėtojo, padėtimi atleidimo nuo delspinigių aspektu, Latvijos muitinės pranešimu, praėjus beveik metams nuo tranzito procedūros užbaigimo NCTS sistemoje, ko pasėkoje pareiškėjui kilo neproporcingos neigiamos finansinės pasekmės, ir papildomai nurodo, kad:
21.1. Teismas nepasisakė kaip turėtų būti aiškinama Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtraukos nuostata „atitinkamais atvejais“ ir tik formaliai pasirėmė Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalimi ir ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu byloje Nr. C-230/06 ir 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu byloje Nr. C-154/16. ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendime byloje Nr. C-230/06 nenurodyta, kad be procedūros vykdytojo skolininkais muitinei buvo pripažinti ir kiti už skolos atsiradimą atsakingi asmenys. ESTT šiame sprendime priminė, kad kai skola muitinei atsiranda dėl aplinkybių, kuriomis tranzito procedūros vykdytojo veiksmuose nematyti apgaulės arba aplaidumo, Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnis, kuris yra bendroji teisingumo nuostata, tranzito procedūros vykdytojui leidžia prašyti atsisakyti išieškoti muitus.
21.2. Bendrijos muitinės kodekso 203 ir 204 straipsniai turi skirtingas taikymo sritis (ESTT sprendimo byloje Nr. C-154/16 52 p., 2004 m. vasario 12 d. sprendimo byloje Nr. C-337/01 Hamann International, 28–30 p., 2015 m. birželio 25 d. sprendimo byloje Nr. C-187/14 Skatteministeet prieš DSV Road A/S, 22 p., 2015 m. spalio 29 d. sprendimo byloje Nr. C-319/14 B& S Global Transit Center, 25–27 p.). Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjas pripažintas solidariu skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio nuostatas. ESTT sprendime byloje Nr. C-154/16 (53 p.), kuriuo remiasi teismas, nurodyta, jog nagrinėjamu atveju Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalis netaikytina.
21.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi LVAT praktika (t. y. 2008 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-521/2009), nes jose esančios faktinės aplinkybės nėra tapačios nustatytoms šioje byloje. Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendimu vežėjas UAB „Nersta“ pripažintas solidariu skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką. Taigi, prievolė mokėti Vilniaus TM apskaičiuotus mokesčius bei delspinigius vežėjui UAB „Nersta“ nustatyta teisės aktais, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju vežėjas UAB „Nersta“ nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektas. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas asmuo, kuris dalyvavo neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros. Tas asmuo yra vežėjas UAB „Nersta“. Iš Bendrijos muitinės kodekso nuostatų seka, kad mokesčių administratorius, pripažindamas vežėją UAB „Nersta“ skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, neturėjo pagrindo pripažinti skolininku ir pareiškėjo pagal šio straipsnio 4 įtrauką.
21.4. Spręsdamas klausimą, ar pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius bei teisinį saugumą dėl tranzito procedūros tinkamo atlikimo, teismas turėjo įvertinti ne tik pareiškėjo veiksmus, bet ir valstybės institucijų (muitinės) veiksmus, ar jos tinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ar jų veiksmai / neveikimas nesudarė pagrindo šiems pareiškėjo lūkesčiams atsirasti. Į NCTS sistemą Tranzito deklaracijos būseną „Gabenimas užbaigtas“, galėjo įvesti tik įgaliotas asmuo, t. y. muitinės pareigūnas. Tai sudarė pareiškėjui pagrįstą pagrindą manyti, kad tranzito procedūra buvo sėkmingai užbaigta ir jokių neigiamų padarinių iš minėtos muitinės procedūros pareiškėjui negali kilti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nebuvo tiek rūpestingas bei apdairus, kiek konkrečioje situacijoje ir atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Esant NCTS sistemoje įrašams apie tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.) užbaigimą, pareiškėjas neturėjo pagrindo imtis papildomų veiksmų. Pareiškėjas negali prisiimti atsakomybės už pačios, nors ir kitos valstybės, muitinės aplaidžius ir / ar neteisėtus veiksmus, o muitinė negali įgyti teisės reikalauti iš pareiškėjo skolos. Įrašai NCTS sistemoje sudarė ne tik pareiškėjo teisėtus lūkesčius dėl tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją tinkamo atlikimo, bet ir Vilniaus TM pakankamą pagrindą pripažinti, jog tranzito procedūra užbaigta tinkamai ir be pažeidimų, nes iki kol nebuvo gautas pranešimas iš Latvijos muitinės, jokių pretenzijų dėl netinkamo tranzito procedūros užbaigimo Vilniaus TM pareiškėjui nereiškė.
21.5. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių, nepagrįstai besąlygiškai taikė Bendrijos muitinės kodekso ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, o tai prieštarauja esminiams viešojo administravimo, tame tarpe ir mokesčių administravimo, principams. Tai reiškia, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje numatyti atleidimo nuo delspinigių pagrindai iš viso negali būti taikomi procedūros vykdytojui. Tai pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą, įtvirtintą MAĮ 6 ir 7 straipsniuose. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupės), ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines sąlygas. ESTT sprendime byloje Nr. C-230/06, kuriuo remiasi teismas, taip pat keliamas kaltės klausimas. Taigi, nesant tranzito procedūros vykdytojo kaltės, jis gali būti atleistas nuo mokesčių mokėjimo. Būdamas tranzito procedūros vykdytoju, pareiškėjas dėl to savaime jokios pareigos mokėti mokesčius į valstybės biudžetą neturėjo bei turėdamas objektyviai pagrįstus lūkesčius, kad procedūra tinkamai įvykdyta, nesitikėjo ir to, kad mokestinė prievolė gali atsirasti ateityje. Apie tai, kad prekių vežėjas UAB „Nersta“ nepateikė prekių paskirties muitinės įstaigai, pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl spręsti dėl Bendrovės kaltės formos reikia atsižvelgiant į protingumo matą.
22. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, sutinka su teismo sprendimu, kuris, atsakovo vertinimu, yra pagrįstas bei teisingas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes, ir akcentuoja, kad:
22.1. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Nacionalinėje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje užbaigus tranzito procedūrą, jis įgijo teisėtus lūkesčius ir negali būti atsakingas už aplaidžius ar neteisėtus muitinės veiksmus. Byloje nėra įrodymų, jog Latvijos muitinė būtų atlikusi kokius nors aplaidžius ar neteisėtus veiksmus, susijusius su nagrinėjamu ginču. ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendime byloje Nr. C-230/06 išaiškino, jog procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo, o tai, jog procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, negali pažeisti proporcingumo principo. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą. Iš Bendrijos muitinės kodekso bei ESTT sprendimo nuostatų matyti, kad tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei procedūros pažeidimas padarytas dėl sukčiavimo, kuriame procedūros vykdytojas nedalyvavo.
22.2. Pareiškėjas laikytinas kaltu dėl padaryto mokestinio pažeidimo. Pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, nagrinėjamu atveju prisiėmė atsakomybę tinkamai vykdyti muitinio tranzito procedūrą ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir ginčo prekes paskirties muitinės įstaigai, bet šių pareigų neįvykdė. Be to, net ir esant trečiųjų asmenų galimai neteisėtai veiklai, kaip kad tvirtina pareiškėjas, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei. Nebuvo surinkta jokių įrodymų apie galimą mokesčio įstatymo pažeidimą padarytą dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Jei pareiškėjas būtų tinkamai įvykdęs minėtas pareigas, situacija, kada procedūra užbaigta neteisėtai, nebūtų susidariusi arba Bendrovei būtų žinoma apie neteisėtą procedūros užbaigimą.
23. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai akcentuoja, kad:
23.1. Ginčo atveju prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.), nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, t. y. procedūros vykdytojas Bendrovė ir vežėjas UAB „Nersta“, žinodami, kad prekės gabenamos, taikant Bendrijos tranzito procedūrą, neįvykdė prievolių, susijusių su šios procedūros taikymu. Ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, to neginčija ir pareiškėjas. Vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros nėra nustatyta ir jų buvimo vieta nėra žinoma. Tranzito procedūros vykdytojo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta ši procedūra, pristatomos paskirties muitinės įstaigai. Tais atvejais, kai prekių siunta nepateikiama paskirties muitinės įstaigai ir neįmanoma nustatyti pažeidimo arba nusižengimo vietos, laikoma, kad toks pažeidimas arba nusižengimas padarytas valstybėje narėje, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, šiuo atveju išvykimo įstaiga yra Vilniaus TM veiklos zonoje.
23.2. Pareiškėjas nepagrįstai suteikia išskirtinę įrodomąją reikšmę įrašui NCTS sistemoje „Gabenimas užbaigtas“. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 13, 89 straipsnių nuostatas, įrašo NCTS buvimas nepaneigia muitinės teisės atlikti visų rūšių tikrinimą, kuris būtinas, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą ir imtis visų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai, susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta procedūra nebuvo užbaigta. Kadangi, vykdant minėtą Bendrijos tranzito procedūrą, muitinės prižiūrimos prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms prekėms. Todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo prievolių nevykdymas, susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, nepabaigus tranzito procedūros. Tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį. Pagal ESTT praktiką, prekių paėmimas iš muitinės priežiūros yra bet koks veiksmas ar neveikimas, kuris sutrukdo, kad ir trumpam, kompetentingai muitinei prieiti prie prekių, esančių muitinės priežiūroje, ir jas patikrinti, kaip numatyta Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalyje (2005 m. balandžio 26 d. sprendimo byloje Nr. C-140/04, 28 p.). Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog tranzito procedūros vykdytoja Bendrovė ir vežėjas UAB „Nersta“, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 įtraukomis bei 213 straipsniu, pagrįstai pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei.
23.3. Teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis negali būti atsakingas už tinkamą tranzito procedūros įvykdymą tuo atveju, jeigu tranzito procedūra galbūt buvo neužbaigta dėl aplinkybių, kurios buvo nulemtos trečiųjų asmenų, todėl nepriklausė nuo jo valios, vertintini kaip neturintys jokios įtakos procedūros vykdytojo atsakomybei bei skolos muitinei įregistravimui. Tokios pat pozicijos laikosi ir ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo byloje Nr. 230/06 44, 48–49 punktuose. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai.
23.4. Neatsižvelgiant į tai, kokių pareigų galimai neatliko ar netinkamai atliko paskirties muitinės įstaigos pareigūnai, ar Latvijos kompetentingos institucijos yra tyrusios ir nustačiusios galimai neteisėtus veiksmus, įforminant tranzito procedūros užbaigimą, padariusius asmenis, ar tokių asmenų kaltė yra nustatyta, ar tokie asmenys yra patraukti atsakomybėn, tai neatleidžia pareiškėjo nuo tranzito procedūros vykdytojo pareigų ir pagrįstai ginčo situacijoje jis yra pripažintas skolininku muitinei. Pareiškėjas turėjo deramai įvertinti riziką ar, tapdamas tranzito procedūros vykdytoju, galės tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus muitinei, susijusius su vykdoma Bendrijos tranzito procedūra. Tai, kad kiti asmenys neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo prievoles, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo.
23.5. Delspinigių apskaičiavimo teisiniai pagrindai, galimybės ir sąlygos visiškai atleisti mokesčių mokėtoją nuo jų mokėjimo yra išsamiai išdėstyti Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. sprendime ir skundžiamuose ikiteisminių institucijų sprendimuose. Komisija 2022 m. liepos 8 d. sprendimu atleido pareiškėją nuo 50 proc. (4 266 Eur ) PVM delspinigių mokėjimo, nustačiusi, jog pareiškėjo kontrolės veiksmai vyko pernelyg ilgai. Pareiškėjo prašymas visiškai atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo neatitinka nei MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose (dėl PVM delspinigių), nei Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalyje (dėl muito delspinigių) įtvirtintų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų. Teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, nagrinėjamu atveju prisiėmė atsakomybę tinkamai vykdyti muitinio tranzito procedūrą ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus bei ginčo prekes paskirties muitinės įstaigai, tačiau savo pareigų, nustatytų Bendrijos muitinės kodekso nuostatose, neįvykdė ir dėl to pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad mokesčių įstatymai buvo pažeisti nesant jo kaltės, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. S-98(7-79/2022) „Dėl UAB „Vingės transsphere logistika“ skundo“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 1A-91 „Dėl UAB „Vingės transsphere logistika“ skundo“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 18KP-17-470 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ dalies, kuria pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė tuo atveju, jeigu ginčijami sprendimai nebus panaikinti, atleisti jį nuo PVM delspinigių sumokėjimo.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčui išnagrinėti aktualias teisės normas, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir vertino įrodymus.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jų nekartoja, tačiau papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
28. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalies nuostatas į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Bendrijos muitinės kodekso 91 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog taikant išorinio tranzito procedūrą iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą gali būti gabenamos ne Bendrijos prekės, kurios neapmokestinamos importo muitais bei kitais privalomaisiais mokėjimais ir kurioms netaikomos prekybos politikos priemonės. Minėto kodekso 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės (Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. a p.), už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi (Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. b p.). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda – neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Tokiu atveju skolininkais muitinei yra laikomi asmenys, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1–4 įtraukose. Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtraukoje nurodyta, jog skolininkais laikomi atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu.
29. ESTT išaiškino, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai (žr., ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje C-230/06) (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2622-575/2021).
30. Taigi tiek aptartame teisiniame reguliavime, tiek ir teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą (Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d.), už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi (Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. b p.), už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros prievolių / nuostatų nesilaikymo (Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. 4 įtrauka).
31. Byloje nustatyta, kad Vilniaus TM gavo informacijos apie Latvijoje neteisėtai (per klaidą) užbaigtas Bendrijos tranzito procedūras, vykdytas pagal devyniolika tranzito deklaracijų, tarp jų ir pagal 2015 m. rugsėjo 18 d. tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1. Joje nurodyta, kad Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta be muitinės kontrolės neteisėtai ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – ne Latvijos muitinės Zilupes MKP (LV000723), o kitame Latvijos muitinės poste, t. y. Rezeknes 2 MKP (LV000742). Vilniaus TM, atlikusi tyrimą konstatavo, jog nebuvo pateikta įrodymų patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos Tranzito deklaracijoje (2015 m. rugsėjo 18 d.), buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotam gavėjui, arba fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos bei nusprendė, kad, vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.), muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos. Vilniaus TM 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui procedūros vykdytojui UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir vežėjui UAB „Nersta“, kaip solidariai atsakingiems skolininkams, buvo įregistruota 14 129 Eur muito, 27 690 Eur PVM, 641 Eur muito delspinigių ir 8 531 Eur PVM delspinigių mokestinė prievolė bei skirta 4 182 Eur bauda.
32. Pareiškėjas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ buvo prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 15LTVR500014B33BC1 (2015 m. rugsėjo 18 d.) gabentos prekės per nustatytą terminą nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą. Bendrovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytina asmeniu, turėjusiu įvykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros (Bendrijos tranzito) taikymu, kurių ji neįvykdė, nepristatė prekių į paskirties muitinės įstaigą, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio nuostatos, apeliaciniame skunde nėra argumentų, ką Bendrovė padarė, kad Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos pareigos būtų įvykdytos tinkamai. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje įtvirtinta solidarios atsakomybės muitinei taisyklė, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog aplinkybė, kad ginčo atveju prekių vežėjas UAB „Nersta“ pripažintas skolininku muitinei (LVAT 2024 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-322-662/2024 konstatavo aplinkybę, jog UAB „Nersta“ teisėtai laikomas skolininku muitinei), neeliminuoja pačio tranzito procedūros vykdytojo, t. y. pareiškėjo, atsakomybės muitinei, tinkamai neužbaigus vykdytos išorinio tranzito procedūros. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados.
33. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo teisėtais lūkesčiais, NCTS sistemos įrašais, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali ginti ne bet kokius lūkesčius, bet tik teisėtus, tai yra betarpiškai susijusius su konkrečiomis subjektinėmis teisėmis ir teisėtais interesais, kylančius iš konkrečių teisės normų (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-942-575/2021). Elektroniniai pranešimai muitinės elektroninėse sistemose nėra viską lemiantis įrodymas (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2622-575/2021). Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog gabenant prekes nebuvo laikomasi visų muitinės procedūrų, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įrašai NCTS sistemoje nepatvirtina, kad ginče aptariamos prekės, gabentos su Tranzito deklaracija (2015 m. rugsėjo 18 d.), iš tiesų buvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai (žr. nutarties 13, 15 p.), todėl pareiškėjas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kuriuos nagrinėjamu atveju galėtų ginti teismas.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik pareiškėjo veiksmus, bet ir valstybės institucijų (muitinės) veiksmus, ar jos tinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ar jų veiksmai / neveikimas nesudarė pagrindo šiems pareiškėjo lūkesčiams atsirasti. Taigi pareiškėjas iš esmės kvestionuoja byloje surinktų įrodymų, kuriais grindžiamas pareiškėjo pripažinimas solidariu skolininku muitinei, pakankamumą. Kadangi teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokių aptariamus jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija juos pripažįsta deklaratyviais ir atmeta.
35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių, priėjo prie pagrįstos išvados, jog net ir esant trečiųjų asmenų galimai neteisėtai veikai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, tai nepanaikina jo kaltės dėl padaryto mokesčių įstatymų pažeidimo. Kadangi pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad mokesčių įstatymai buvo pažeisti nesant jo kaltės, nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių mokėjimo.
36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti pareiškėjo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje taikytą teisinį reguliavimą bei surinktus įrodymus, ypač atsižvelgdama į įsiteisėjusioje LVAT 2024 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-322-662/2024 nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją (2015 m. rugsėjo 18 d.), pagrįstai pripažintas solidariu skolininku kartu su UAB „Nersta“ ir pagrįstai įpareigotas sumokėti atsiradusią mokestinę prievolę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ nustatytų reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės transsphere logistika“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Egidijus Šileikis