Administracinė byla Nr. eAS-735-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02815-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Evus LT“) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakyti į pareiškėjo 2020 m. liepos 3 d. prašymą (registracijos Nr. A50-20469/20).
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo, kadangi nebeliko ginčo dalyko, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui, šis 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. A51-113263/20(3.3.16.1E-AD24) „344 ha teritorijos Kuprioniškėse pirmojo įgyvendinimo etapo 50 ha teritorijos prie Liepkalnio g. detaliojo plano sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinių koregavimas sklype (duomenys neskelbtini) gautų pasiūlymų“ išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir į jį atsakė. Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui dėl atsisakymo nuo skundo ir prašymui administracinę bylą nutraukti, tačiau prašė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundas yra nedidelės apimties, šabloniškas, jame nėra keliami jokie teisės aiškinimo klausimai, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo darbo sąnaudos ruošiant šį skundą neturėjo būti didelės, be to, pateiktuose dokumentuose nenurodyta, kiek laiko užtruko skundo rengimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Evus LT“ atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą Nr. eI2-4773-983/2020 nutraukė. Teismas priteisė pareiškėjui UAB „Evus LT“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat šio straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, jam padavus skundą teismui, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas vertino, kad pareiškėjui advokatas suteikė teisines paslaugas – parengė skundą dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, ir tai patvirtina: 1) 2020 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 20/02/12-218 išrašas, pagal kurį advokatas įsipareigojo rengti paslaugos gavėjui skundą; 2) 2020 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20/31, pagal kurią už skundo parengimą pareiškėjas sumokėjo 500 Eur; 3) 2020 m. rugpjūčio 17 d. pavedimo išrašas, pagal kurį pareiškėjas minėtų teisinių paslaugų sutarties ir sąskaitos pagrindu pervedė advokatui 500 Eur sumą.
Spręsdamas dėl priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatytus kriterijus.
Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjo iškelta byla nėra sudėtinga, joje nekilo jokie sudėtingi, kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Šioje byloje pareiškėjo atstovui siekiant tinkamai pagrįsti savo skundo reikalavimą pakako tik nurodyti faktines aplinkybes apie kreipimąsi į atsakovą su prašymu ir pagrįsti, kad atsakovas nepagrįstai delsia atsakyti į minėtą jo prašymą, nurodant ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nustatančias terminus, per kuriuos skundai (prašymai) turi būti išnagrinėti viešojo administravimo institucijose. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir paruošto skundo apimtį, teismas vertino, kad iš atsakovo pareiškėjui priteisti 500 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas – skundo parengimą – būtų neproporcinga, ir sprendė, kad už skundo teismui parengimą yra pagrindas pareiškėjui priteisti 250 Eur.
III.
Pareiškėjas UAB „Evus LT“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-4773-983/2020 ir pareiškėjo prašymą priteisti 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų tenkinti visa apimtimi.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Rekomendacijų 7, 8.2 punktus, atsižvelgiant į tai, kad apmokėjimo už teisines paslaugas dieną (2020 m. rugpjūčio 17 d. ) užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 358 Eur, maksimali priteistina suma už ieškinio (skundo) parengimą yra 3 395 Eur (1 358 Eur x 2,5 = 3 395 Eur). Už advokato pagalbą pareiškėjas sumokėjo 500 Eur, t. y. 6,79 karto mažiau, nei rekomenduojama maksimali suma. Nustatant teisinių paslaugų kainą, jau buvo įvertinti Rekomendacijų 2 punkte nurodyti kriterijai ir paslaugos kaina nustatyta atsižvelgiant į juos, todėl dar kartą mažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas iki 250 Eur nei rekomenduojamas maksimalus dydis nėra pagrindo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas laikosi nuomonės, kad nagrinėta administracinė byla dėl vilkinimo atlikti veiksmus nebuvo sudėtinga, pareiškėjo skundas buvo itin nedidelės apimties (3 puslapių), jame nebuvo nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų, priešingai – pareiškėjo skundas buvo šabloniškas, tokio skundo parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės ar naujų aplinkybių analizės, todėl pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didelės. Pareiškėjo prašoma atlyginti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, nors ir neviršija maksimalaus Rekomendacijose įtvirtinto dydžio už advokato suteiktas paslaugas, vis dėlto yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Toks pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas gali būti vertinamas tik kaip nesąžiningas siekis pasipelnyti atsakovo sąskaita, iš esmės prieštaraujantis ir pačiai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto prigimčiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjui UAB „Evus LT“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistas 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui, šis išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir į jį atsakė.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 500 Eur už skundo teismui parengimą yra per didelė, todėl ją sumažino iki 250 Eur. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad turi būti priteista visa jo prašoma suma.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo nedidelę apimtį (trys lapai, iš kurių viename nurodyti tik reikalavimai ir pridedamų dokumentų sąrašas) bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (šiuo aspektu žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-237-556/2020; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-733-602/2019; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga, protinga ir sąžininga.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė