Baudžiamoji byla Nr. 1-14-874/2017 m.

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-71137-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.2.25.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2017 m. vasario 10 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė,

sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,

nukentėjusiesiems L. K., E. K., M. L., E. G., nukentėjusiųjų L. K. ir E. K. atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

kaltinamajam M. Ž., jo gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apyl. teismo 2013-02-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – bauda 15 MGL, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas,

n u s t a t ė:

M. Ž. 2015 m. gruodžio 27 d. apie 21 val. 30 min. Barysių aerodromo, esančio Joniškio r., Barysių k. 8, pakilimo-nusileidimo take, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 109 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. važiuodamas pakilimo-nusileidimo taku, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį – prieš apsisukdamas ne sankryžoje, neįsitikino kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobiliui „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. G., pradėdamas posūkio manevrą ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių, esant blogam matomumui, nelėtino greičio ir nesustojo,  pradėjo posūkio manevrą  ir dėl to, nebaigęs apsisukti, atsitrenkė į automobilį „Mazda 626“, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mazda 626“ vairuotojui E. G. dėl kairės girnelės skeveldrinio lūžio su dislokacija buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, to paties automobilio keleiviui M. L. dėl pjautinės žaizdos ir odos nubrozdinimų galvoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Mercedes Benz 300“ keleiviui E. K. dėl dešinio smilkinkaulio žvyno, kairio smilkinkaulio žvyno ir piramidės lūžių, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Mercedes Benz 300“ keleivei L. K. dėl trauminio kepenų ir tulžies pūslės plyšimo, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, kryžkaulio išilginio lūžio, dešinio žastikaulio kūno lūžio, dešinės pusės I, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžių, stuburo krūtininės dalies II, III, IV slankstelių skersinių ataugų lūžių, dešinės kojos abiejų kulkšnių lūžių, plėštinės žaizdos dešinėje šlaunyje, kraujosruvos veide, krūtinės ir dubens srityje, galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis M. Ž. teismo posėdyje kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 27 d. vakare susitiko su E. G. ir E. K.. E. G. pasiūlė važiuoti į aerodromą. Jis paėmė L. K., E. G. – M. L.. Kai įvažiavo į aerodromą, E. G. pasuko į dešinę, jis į kairę. Snigo, buvo vėjas, bet važiuoti buvo įmanoma. Jie nesitarė kokia puse važiuos. Tik įvažiavęs E. G. įsijungė avarinius žibintus, jis taip pat, gale priešrūkines šviesas. Pakilimo tako ribų nesimatė. Porą kartų buvo išvažiavęs į pievą. Kadangi jo automobilis „galu varomas“, tai visi norėjo su juo važiuoti. Vežiojo M. L. ir E. G.. Po to, E. K. prašė duoti jam savo mašiną arba leisti važiuoti kartu. Automobilio nedavė, pasiūlė pavėžinti. Jie nuvažiavo į vieną pusę, E. G. – į kitą. Su E. G. prasilenkdavo, nes aerodromas didelis. Tuo važiavimu jis dėl smagumo vinguriavo, o E. G. automobilis kažkaip labai greit prie jo priartėjo. Kaip suprato E. G. važiavo tiesiai į jį. Jis pamatė arti šviesas, suko vairą į kairę, kad išvengti susidūrimo, bet tai jau negelbėjo, automobilis ėmė slysti šonu. Nesuprato, kad važiuoja tako viduriu, jam atrodė, kad važiuoja savo puse. Jis bandė išvengti eismo įvykio. Mano, kad abu su E. G. yra kalti dėl eismo įvykio. Savo dalį kaltės pripažįsta, bet mano, kad E. G. taip pat galėjo kažką daryti, kad išvengtų susidūrimo. „Mercedes Benz“ buvo pažeminęs važiuoklę. Nukentėjusieji patys norėjo su juo važiuoti, žinojo kur važiuos ir ką darys. L. K. taip pat žinojo kur ir ko važiuoja. Važinėjant, pastaroji neprašė sustoti, ją išleisti. Buvo ne kartą sustojęs, nukentėjusioji turėjo galimybę išlipti ir sėstis į kitą automobilį. Jaučia atsakomybę už savo keleivius, pripažįsta, kad vairavimas buvo netinkamas. Po įvykio ne kartą bandė susitikti su L. K., bet pastarosios mama paskambindavo ir liepdavo nebesirodyti. Jis taip pat gulėjo ligoninėje, jam darė rankos operaciją. Tuomet buvo nuėjęs pas L. K., bet vėl sulaukė skambučio. Su kitais nukentėjusiais  bendravo. Siūlė Katiliavams atlyginti žalą, padėti kuo nors, bet šie nesutiko. Su kitais draugiškai sutarė, kad patys kalti, prisivažinėjo. Vairuotojo pažymėjimą turi 6 metus. Per tą laiką yra baustas už vairavimą be diržo, kalbėjimą telefonu, vieną kartą už greičio viršijimą. Šiuo metu baigė praktiką, pradės dirbti Šiauliuose. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes tada negalės nuvažiuoti į darbą, išlaikyti šeimą.

Nukentėjusysis M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną snigo. Vakare kažkas pasiūlė važiuoti į aerodromą pabandyti „driftą“. Važiuojant M. Ž. visą kelią važiavo specialiai vingiuodamas. Žinojo, kad M. Ž. automobilis pažemintas. Įvažiuojant į aerodromą, „šlagbaumas“ buvo atidarytas, draudžiančių įvažiuoti ženklų nematė. Jie atvyko trimis automobiliais, keitėsi, su visas pasivažinėjo. Kelis kartus į vieną galą nuvažiavo ir į kitą. E. K. savo automobilį pasistatė šone ir persėdo pas M. Ž.. Tada važiavo automobiliais „Mazda 626“ ir „Mercedes Benz“. Jis važiavo „Mazda“, bet buvo įlipęs ir į „Mercedes Benz“. Jis buvo tik keleivis, nes nemoka „driftinti“. Pakilimo tako kraštų nesimatė. „Mercedes Benz“ važiavo L. K., E. K. ir vairuotojas M. Ž.. Jis važiavo su E. G., kuris vairavo „Mazdą“. Jie važiavo viena juosta, „Mercedes Benz“ – kita. Jų automobilis važiavo tiesiai, nes norėjo įsibėgėti. Priešais važiavo M. Ž., bet tarp mašinų atstumas buvo gana platus, neatrodė, kad galėtų susidurti. Pamatė, kad M. Ž. automobilis bando užsisukti prieš juos. E. G. bandė išvengti susidūrimo, suko į vieną pusę, į kitą, bet automobilis neklausė. Atstumas greit mažėjo. Greitis buvo nedidelis, apie 50-60 km/h. Slidu labai nebuvo, norint padaryti „driftą“, reikėjo pastangų. M. Ž. automobilis galu varomas, pastoviai reikia „duoti“ galios, kad išgauti kokį manevrą. Jo nuomone kaltinamasis norėjo prieš juos apsisukti ir nuvažiuoti ta pačia važiavimo kryptimi kaip ir jie. Jo nuomone M. Ž. automobilis neslydo, nes slydimas kitaip atrodo. Automobiliams susidūrus, jis įlipo pas M. Ž., ištraukė raktelius, žiūrėjo kas atsitiko Lainedai. Pasivažinėti su šiais asmenimis važiavo ne pirmą kartą. Kai buvo įsėdęs į „Mercedes Benz“, L. K. reiškė nepasitenkinimą dėl tokio važinėjimosi, bet kad būtų prašiusi sustoti, leisti jai išlipti, nepamena. Mano, kad įvykis įvyko dėl M. Ž. veiksmų.

Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną iškrito pirmas sniegas, todėl nutarė važiuoti „padriftinti“ į aerodromą. Jis pasiūlė važiuoti ir seseriai L. K.. Pastaroji norėjo važiuoti. Jis išvažiavo pirmas, todėl paprašė M. Ž. paimti seserį. Jis važiavo savo automobiliu „VW Passat“. Įvažiuojant į teritoriją nebuvo jokių draudžiančių ženklų, tik atidarytas „šlagbaumas“. Teritorija buvo didelė asfaltuota aikštelė. Pakilimo tako kraštai matėsi, bet neaiškiai. Susitarimo dėl važiavimo tvarkos nebuvo, tiesiog visi važiavo laikydamiesi saugaus atstumo kaip paprastame kelyje, vienas dešine, kitas kaire puse, po to, sukosi ir keitėsi. Prieš įvykį sėdėjo M. Ž. automobilyje gale už vairuotojo, o sesuo priekyje. M. Ž. „gazuodavo“, kad automobilis pradėtų slysti. Apsisukę važiavo link „Mazdos“. M. Ž. važiavo pradžioje tiesiai, o paskui pradėjo manevruoti. Nežino ar automobilį sumėtė, ar specialiai buvo vingiuojama, bet jie išlindo prieš E. G. automobilį. Pamena, kad M. Ž. pasakė „laikykitės“, kelias sekundes matė priešais šviesas. Prieš susidurdamas M. Ž. automobilis slydo šonu, sukdamasis, greitis galėjo būti apie 50-60 km/h. Buvo slidu, bet ne perdaug. Norėjosi slidesnio kelio. Būdamas M. Ž. automobilyje pretenzijų nereiškė. Ar sesuo ką sakė, nepamena. Automobiliai abu buvo su įjungtomis šviesomis. Jis nebuvo prisisegęs saugos diržo, o sesuo buvo. Jam įvykio metu buvo padarytas galvos kaukolės pamato lūžis, taip pat krūtinės sumušimai.

Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai pamena  įvykį. Pamena, kad aerodrome kelis kartus nuvažiavo į dirvonus, ar žolę, nes juto kratymą. Ji sėdėjo M. Ž. automobilyje keleivio vietoje šalia vairuotojo, buvo prisisegusi saugos diržą. Prieš susidūrimą juto, kad automobilis sukasi, M. Ž. lyg šaukė „įsikibkit, laikykitės“. Po tų žodžių pamatė šviesas ir pajuto smūgį. Ji patyrė daug sužalojimų, atsibudo reanimacijoje. Šiuo metu dar gydosi, yra darbinga tik 40 procentų. Dar planuojama jai atlikti rankos operaciją, reikės išimti varžtus, kurie buvo sudėti į kūną. Yra ir anksčiau buvusi „driftinge“, sėdėjusi automobilyje, tačiau tada buvo ne taip pavojinga. Ar išvažiuodama iš namų žinojo kur ir ko važiuoja, nepamena. M. Ž. buvo atėjęs pas ją į ligoninę 2-3 kartus, bet nuoširdaus atsiprašymo nepareiškė. Jos šeimos nariai sakė M. Ž., kad jai neskambintų, nes norėjo apsaugoti nuo kalbų apie įvykį. Ji parašė M. Ž. žinutę, kad kai turės noro, pati susisieks, bet nesusisiekė, nes dar nenori. 

Nukentėjusysis E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pasnigus paskambino E. K. ir susitarė važiuoti pasivažinėti. Jis pasiėmė M. L., kaime susitiko su M. Ž., kuris paėmė L. K.. Visi išvažiavo į aerodromą, apie kurį jis žinojo iš kitų draugų, kurie ten važiuoja „driftinti“. M. Ž. važiavo pirmas, darė kely zigzagus. Įvažiuojant į aerodromą, jokių vartų ar „šlagbaumo“ nematė. Teritorija buvo aptverta tvora ir buvo tarpas įvažiuoti. Jokių draudžiančių ženklų nepastebėjo. Matėsi tako kraštai, kur augo žolė. Jis „driftino“ pirmas, visi važiavo savo puse ir suko ratu. Snigo, buvo tamsu, didelis vėjas, matomumas labai blogas, aikštelės danga slidi. Žino, kad „driftinti“ pavojinga, bet kiekvienas važiavo savo puse, saugojosi. Buvo įsėdęs ir pas M. Ž., ir pas E. K.. Galų gale su M. L. persėdo į savo automobilį „Mazda“. Važiavo 50-55 km/h, įsibėgėjo ir ruošėsi daryti zigzagus, bet nebespėjo. Pamatė už 15-20 m M. Ž. automobilį, slystantį šonu į jį. Vairą susuko į vieną pusę, į kitą, paspaudė stabdį ir užsimerkė. To nesitikėjo, nes visi „zigzagavo“ savo pusėje. Bandė išvengti susidūrimo, tačiau automobilis neklausė, paspaudus stabdžius, nestojo. Saugos diržų nei jis, nei M. L. nebuvo užsisegę, šviesas buvo įsijungę. M. Ž. automobilio šviesas matė, kad pastarojo judėjimo trajektorija keičiasi, matė. Kai sėdėjo pas M. Ž., pastarojo automobilį lengvai užnešdavo, nes „varomas“ galiniais ratais. Mano, kad prieš susidūrimą M. Ž. darė zigzagą. Įvykio metu sąmonę buvo praradęs trumpam. M. Ž. skambino draugui, o jis spec. tarnyboms. Kol atvyko policija ir greitoji med. Pagalba, žiūrėjo kaip ištraukti L., kurią buvo prispaudę diržai. Smūgis buvo tiesiai į keleivio pusės dureles, kur pastaroji sėdėjo. Savo kaltės dėl įvykio neįžvelgia, nebūtų spėjęs sustoti, net jei iš karto būtų ėmęs stabdyti, nebent būtų susidūrę šonais. Jo automobilis atsitrenkė tiesiai į „Mercedes Benz“ dureles. „Mercedes Benz“ pagrindinio rėmo nebuvo, automobilis buvo pažemintas, mano, kad tai turėjo įtakos L. K. sužalojimams. Jo nuomone dėl eismo įvykio kaltas M. Ž., nes skersas atslydo į jį. Negirdėjo, kad kas nors iš dalyvavusių būtų prieštaravęs dėl tokio važinėjimo.

Liudytojas Rimas Viečas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Gavus pranešimą, kad Barysių kaime esančiame aerodrome įvyko eismo įvykis, vyko ten su kolega M. Kaziliūnu. Nukentėjusieji jau buvo išvežti, stovėjo tik transporto priemonės. Žino, kad ten senais laikais buvo karinis aerodromas. Teritorija buvo aptverta, pagrindinis įvažiavimas uždarytas. Kažkurioje vietoje rado išvažinėtą tarpą, pro ten ir pateko. Ženklų jokių nebuvo, tik užrašas „privati valda“. Labai snigo, buvo slidu. Pakilimo takas buvo smarkiai išvažinėtas ir „saulutėmis“, ir linijomis. Patruliai pasakė, kad jaunuoliai buvo atvažiavę į pakilimo taką pasivažinėti. Yra girdėjęs, kad jaunimas dažnai ten renkasi „padraguoti“, kai iškrenta pirmas sniegas. Net internete yra vaizdo įrašų, kaip lenktyniaujama tame aerodrome. Apžiūrint įvykio vietą, pakilimo tako kraštai matėsi. Ar visos vėžės buvo pakilimo take, nepamena. Įvykio vietoje buvo šukių, jas pažymėjo schemoje.

Liudytojas Nerijus Bačėninas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Gavus pranešimą, kad Barysių aerodrome įvyko eismo įvykis, nuvyko ten su kolega E. G.. Jau buvo greitoji ir gaisrinės. Dalis nukentėjusiųjų buvo susodinti į greitosios pagalbos automobilį, kitus gaisrininkai dar „kirpo“ iš automobilio. Saugojo įvykio vietą, o atvykus operatyvinei grupei, padėjo išmatuoti, apžiūrėti įvykio vietą. Oro sąlygos buvo labai blogos, snigo, pūga, slidu. Į teritoriją įvažiavo rastomis vėžėmis tarp medžių, ne per pagrindinį įvažiavimą. Aerodromas atrodė kaip baltas laukas, kelkraščių nesimatė. Atliekant matavimus, kasė koja sniegą, kad matytų kur žemė, o kur prasideda asfalto danga. Buvo daug vėžių, prisukta „saulių“, kai kur buvo išvažiuota už pakilimo tako ribų.

Liudytojas Marius Kaziliūnas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. 2015-12-27 teko vykti į eismo įvykio vietą su kolega R. Vieču. Ten jau buvo likę tik automobiliai. Sunkiai rado kaip įvažiuoti į teritoriją. Labai snigo, važiavo pro kažkokius medžius, matomumas buvo nulinis. Ar buvo „šlagbaumas“, nepamena. Įvykio vietoje buvo slidu, važiuojamosios dalies ribos nebuvo matomos. Turėjo valyti, ieškoti, kur tos ribos. Jis atliko matavimus, braižė schemą. Kai nuvyko, matėsi, kad važinėta ne tiesiai, bet labai greitai sniegas viską užlygino, nes snigo ir pustė.

Liudytojas Evaldas Guntis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Pamena, kad 2015-12-27 vyko su kolega pagal pranešimą dėl eismo įvykio į aerodromą. Ten jau buvo ekipažai iš Šiaulių, gaisrinės, greitosios. Jie įvažiavo į teritoriją keliuku pro kažkokius medžius. Tą dieną labai snigo, pustė, buvo blogas matomumas. Susidarė įspūdis, kad tie vaikinai „driftino“, nes buvo „pripiešta saulių“. Suprasti, kas kur važiavo, nelabai buvo galima. Išvažinėta buvo plačiai, bet greit užpustė, kai pradėjo matuoti.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertas E. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra susipažinęs su byloje esančia eksperto išvada. Nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojas M. Ž., važiuodamas lėktuvų pakilimo taku, keitė judėjimo kryptį ir, artėjant automobiliui „Mazda 626“, įvažiavo į priešais atvažiuojančio automobilio važiavimo juostą, sudarė jo judėjimui kliūtį ir tai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Vienas automobilis važiavo viena puse, kitas kita. Jų trajektorijos neturėjo susikirsti. Kai nėra atskiro ženklinimo, važiavimo juosto plotis dalinamas per pusę. Automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojui M. Ž. pakeitus judėjimo kryptį ir sudarius kliūtį automobilio „Mazda 626“ judėjimui, automobilio „Mazda 626“ vairuotojas E. G. turėjo stabdyti automobilį, kad išvengtų susidūrimo su ta pačia juosta artėjančiu automobiliu „Mercedes Benz 300“. Nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Mazda 626“ vairuotojas E. G. neturėjo techninės galimybės laiku sustoti. „Mazda 626“ vairuotojas privalėjo stabdyti, bet pagal nurodytas aplinkybes, ar jis būtų stabdęs, ar ne, atstumas buvo per mažas, kad automobilis sustotų, neprivažiavęs susidūrimo vietos. Susidūrimas vis tiek būtų įvykęs. Prie nurodyto 50 km/h greičio reikalingas atstumas sustabdymui 48,6 m, tuo metu kliūtis buvo sudaryta, likus iki susidūrimo vietos apie 20-30 m. Šis atstumas ženkliai mažesnis už reikalingą. Pagal bylos duomenis „Mercedes Benz“ judėjo suktuku ir būtent šis automobilis pradėjo judėti link automobilio „Mazda 626“. Kiek užtruko tas judėjimas, duomenų nėra, yra tik atstumai, pagal kuriuos nurodytoje situacijoje E. G. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, stabdydamas automobilį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė L. L. paaiškino, kad pateikė byloje specialisto išvadą. Jei būtų paskirta ekspertizė, nieko naujo nepasakytų, skirtųsi tik įforminimo aktas. Eismo įvykio mechanizmas nustatytas ne iš parodymų, o iš objektyvių duomenų. Automobilis „Mercedes Benz“ pasisuko, keitė kryptį ir sudarė kliūtį priešpriešiais tiesiai artėjančiam automobiliui „Mazda“. Objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, kad „Mazda“ vairuotojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui, nėra. Pats „Mercedes Benz“ vairuotojas nurodė, kad pradėjo sukti savo automobilį, likus iki „Mazdos“ 20-30 m. Automobiliui „Mercedes“ net sustojus ir nejudant link „Mazdos“, pastarosios vairuotojui, važiuojant 50km/h greičiu, trūksta atstumo sustoti. Įvertinant, kad „Mercedes Benz“, sukdamas į kairę, judėjo link „Mazda“ automobilio, tai pastarojo vairuotojui net ir spėjus paspausti stabdžio pedalą, automobilis dar nebūtų pradėjęs lėtėti. Automobilis „Mazda“ neturėjo techninės galimybės sustoti iki automobilių susikirtimo trajektorijos. Automobilio pažeminimas ar paaukštinimas eismo įvykio mechanizmui neturi reikšmės. Automobilio „Mercedes“ judėjimo trajektorijos nebuvo galimybės nustatyti, nes yra tik šukių zona ir automobilių padėtis po įvykio. Nėra net susidūrimo vietos. Važiavimo juostas nustatė pagal KET, kuriose nurodyta, kad priešingų krypčių eismą važiuojamoje dalyje, jei nėra kitaip nustatančių ženklų, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Kad automobilis „Mercedes“ pakeitė kryptį, jokių abejonių nėra, nes atstatė savo šoną 90 laipsnių kampu. Buvo atliktas manevras prieš pat tiesiai važiuojantį automobilį.

Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų duotų parodymų, ekspertų paaiškinimų, M. Ž. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

2015-12-27 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir autoavarijos vietos planu, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po įvykio (1 t., b. l. 13-18);

2015-12-27 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyti automobilio „Mazda 626", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1 t., b. l. 19-27);

2016-02-10 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (t. 1, b. l. 29-30);

2015-12-27 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyti automobilio „Mercedes Benz 300", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1 t. 1, b. l. 47-54);

2016-02-10 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1 t., b. l. 55-56);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-07-05 specialisto išvada Nr. 11-868 (16), kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz 300" vairuotojas M. Ž., važiuodamas privataus oro uosto lėktuvų pakilimo taku, keitė judėjimo kryptį prieš artėjantį „Mazda 626“, įvažiavo į priešpriešiais atvažiuojančio automobilio „Mazda 626“ važiavimo juostą, sudarė jo judėjimui kliūtį ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui (1 t.,  b. l. 73-76);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 76/2016(04) kurioje nurodyta, kad M. L. padarytos pjautinės žaizdos ir odos nubrozdinimai galvoje, krūtinkaulio ir dešinio klubo sumušimas, sprando raumenų patempimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 116);

2016-03-16 savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis E. K. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui vaizdo registratoriaus kortelę su 2016-12-27 įvykio įrašu (1 t., b. l. 122);

2016-03-31 apžiūros protokolu, kuriame aprašytas vaizdo registratoriaus kortelėje esantis įrašas (1 t., b. l. 123-127);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 119/2016(04) kurioje nurodyta, kad E. K. padaryti dešinio smilkinkaulio žvyno, kairio smilkinkaulio žvyno ir piramidė, pleištakaulio lūžiai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 130-132);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 211/2016(04) kurioje nurodyta, kad L. K. padarytas trauminis kepenų ir tulžies plyšimas, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kryžkaulio išilginiai lūžiai, dešinio žastikaulio kūno lūžis, dešinės pusės I, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai, stuburo krūtininės dalies II, III, IV slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės kojos abiejų kulkšnių lūžiai, plėštinė žaizda dešinėje šlaunyje, kraujosruvos veide, krūtinės ir dubens srityje, galvos smegenų sukrėtimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 143-144);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10548/15(01), kurioje nurodyta, kad E. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1t., b. l. 153);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 120/2016(04) kurioje nurodyta, kad E. G. padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kairės girnelės skeveldrinis lūžis su dilokacija, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 170-171);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 77/2016(04) kurioje nurodyta, kad M. Ž. padarytas dešinio stipinkaulio lūžis, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai, poodinė kraujosruva dešinėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimas ir kraujosruva dešiniame smilkinyje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 188);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10549/15(01), kurioje nurodyta, kad M. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1t., b. l. 191);

Iš UAB „GATE FOUR“ 2016-10-29 rašto matyti, kad civilinis aerodromas, esantis Barysių k., Joniškio r., priklauso šiai bendrovei ir veikia pagal Civilinės aviacijos administracijos išduotą licenciją (2 t., b. l. 121).

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes M. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 109 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 300“, prieš keisdamas važiavimo kryptį – prieš apsisukdamas ne sankryžoje, neįsitikino kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobiliui „Mazda 626“, pradėdamas posūkio manevrą ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologinių sąlygų apsunkintas važiavimo sąlygas, esant blogam matomumui, nelėtino greičio ir nesustojo,  pradėjo posūkio manevrą  ir dėl to, nebaigęs apsisukti, atsitrenkė į automobilį „Mazda 626“, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mazda 626“ vairuotojui E. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, to paties automobilio keleiviui M. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Mercedes Benz 300“ keleiviams E. K. ir L. K. buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai.

Kaltinamasis M. Ž. iš esmės pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., padarymo, tačiau pareiškė nuomonę, kad dėl šio eismo įvykio kaltas ne tik jis, tačiau ir automobilio „Mazda 626“ vairuotojas E. G.. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad E. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai, teisiamųjų posėdžių metu nebuvo nustatyta kokių nors naujų aplinkybių, kurios patvirtintų jog „Mazda 626“ vairuotojas E. G. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, t. y. sustabdyti vairuojamą automobilį „Mazda 626“ iki susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz 300“.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų E. K. ir L. K. atstovas pareiškė du prašymus dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, t. y. prašė pakeisti nusikalstamos veikos padarymo vietos formuluotę (2 t., b. l. 127, 149). Nukentėjusiųjų atstovas prašė kaltinime nurodyti, jog inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis M. Ž. įvykdė „Pakilimo-nusileidimo take, esančiame Joniškio r., Barysių k. 8“. Prokuroras sutiko, kad kaltinimas būtų tikslinamas, nurodant, kad eismo įvykis įvyko privataus aerouosto lėktuvų pakilimo-nusileidimo take. Kaltinamasis ir jo gynėja neprieštaravo nukentėjusiųjų atstovo prašymui. UAB „GATE FOUR“ rašte nurodė, kad jiems priklausantis civilinis aerodromas, esantis Barysių k., Joniškio r., veikia pagal Civilinės aviacijos administracijos išduotą licenciją. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Joniškio r. sav., Gataučių sen., Barysių k. 8, yra susisiekimo komunikacijos – pakilimo-nusileidimo takas. Civilinės aviacijos administracijos tinklalapyje yra pateiktas Lietuvos Respublikos Civilinių aerodromų bei karinių aerodromų, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašas. Šiame sąraše yra nurodytas Barysių aerodromas, priklausantis UAB „Gate Four“. Teismas daro išvadą, kad M. Ž. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta Barysių aerodromo, esančio Joniškio r., Barysių k. 8, pakilimo-nusileidimo take.

Kaltinamasis M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes numatė dėl jo veikimo galinčius kilti padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Ž., atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos pasekmes – padaryti sveikatos sutrikdymai keturiems nukentėjusiesiems, dviem iš jų sunkūs, kaltininko asmenybę – anksčiau teistas (2 t., b. l. 2), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 166-167), šiuo metu nedirba, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl M. Ž. skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį, nei baudžiamojo įstatymo numatytas sankcijos vidurkis.

Teismas, atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo amžių, į tai, kad kaltinamasis augina mažametį vaiką, gailisi nusikaltęs, į tai, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų padaręs daugiau naujų nusikalstamų veikų, mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, tikslinga taikyti BK 75 str. nuostatas. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., M. Ž. skirtinos pareigos: pradėti dirbti ir tęsti darbą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nebūtina, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis. M. Ž. eismo įvykio metu buvo blaivus, KET kaltinamasis pažeidė izoliuotoje nuo viešojo eismo teritorijoje, eismo įvykio metu nukentėjo asmenys, kurie įvykio vietoje atsirado neatsitiktinai, o visi važiavo pramogauti, suvokdami, kad tai bus daroma pažeidžiant KET, kad taip elgtis yra pavojinga. Be to, teismo nuomone, kaltinamasis turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, turės didesnę galimybę dirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą ir atlyginti iš jo teismo priteistas sumas.

Nukentėjusiųjų E. K. ir L. K. atstovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad nukentėjusieji už teisinę pagalbą sumokėjo advokatui po 300,00 Eur ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kaltinamasis neginčijo prašomų priteisti sumų dydžio, todėl nukentėjusiųjų atstovo prašymas tenkintinas.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė byloje prašymą dėl 36,37 Eur dydžio patirtų išlaidų už automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo paslaugas pripažinimo proceso išlaidomis (2 t., b. l. 95-103). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių AVPK už automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo paslaugas sumokėjo UAB „Automagija“ 36,37 Eur. Taip pat teismas ekspertei L. L. apmokėjo kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidas, viso 34,42 Eur (2 t., 198-200). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. Ž. (LR BPK 104 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio  7 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 29), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintam saugojimui savininkui E. G. (1 t., 42-45).

Nuosprendžiui įsiteisėjus vaizdo registratoriaus kortelė grąžintina nukentėjusiajam E. K..

CD su vaizdo registratoriaus įrašais ir fotonuotraukomis paliktini prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina savininkui M. Ž.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ė:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipnio 1, 2 dalimis, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti ir tęsti darbą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti apribojimus, taikytus automobiliui „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintam saugojimui savininkui E. G..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vaizdo registratoriaus kortelę grąžinti nukentėjusiajam E. K..

CD su vaizdo registratoriaus įrašais ir fotonuotraukomis palikti prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui M. Ž..

Priteisti iš kaltinamojo M. Ž. nukentėjusiesiems E. K. ir L. K. po 300,00 (tris šimtus eurų 00 ct) kiekvienam teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš kaltinamojo M. Ž. valstybės naudai 70,79 Eur (septyniasdešimt eurų 79 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Vijoleta Kurtkienė