Administracinė byla Nr. eAS-207-492/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00383-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ozo 10A“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ozo 10A“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ar įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ozo 10A“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pateikti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą statybos leidimą, jam prilygintą patvirtintą dokumento kopiją arba kitu būdu tinkamai autorizuotą dokumentą; arba 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas), atnaujinti terminą ir įpareigoti atlikti statybos leidimo užbaigimo procedūrą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad jis 2019 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiantį dokumentą buvo prašoma išduoti prekybos paskirties pastato (autosalono) naujos statybos ir paslaugų paskirties pastato ((duomenys neskelbtini) autoserviso), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui (toliau – ir projektas), pagal Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) duomenis projektui pritarė visos tikrinančios institucijos. Administracija 2022 m. lapkričio 17 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. A51-273214/22(3.3.2.26E-STR), kad informuoti apie priežastis, kodėl leidimas statyti naują statinį nebuvo pasirašytas ir nebuvo išduotas, šiuo metu negali, nes per laikotarpį nuo 2019 metų gegužės mėn. iki dabar Administracijos struktūra pasikeitė, ir darbuotojai, 2019 metų gegužės mėn. tikrinę pareiškėjo projektą, šiuo metu savivaldybės Administracijoje nedirba; Administracija pasiūlė pareiškėjui kreiptis su prašymu išduoti statybos leidimą per IS „Infostatyba“ pakartotinai, kas, pareiškėjo vertinimu, reikštų projekto rengimą iš naujo. Pareiškėjas gavęs Administracijos 2022 m. lapkričio 17 d. atsakymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 17 dalies pagrindu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas išduoti statybos leidimą. Inspekcija 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu nurodė, kad praėjo daugiau nei Statybos įstatymo 27 straipsnio 17 dalyje numatytas 10 darbo dienų terminas ir ji neišduos statybą leidžiančio dokumento.
Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 8 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pagrindu išduoti statybą leidžiantį dokumentą – t. y. kvalifikuotu parašu pasirašytą dokumentą. Administracija 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. A51-5314/23(3.2.2.26E-STR) (toliau – ir 2023 m. sausio 10 d. atsakymas) pareiškėjui nurodė, kad leidimas statyti prekybos paskirties pastatą (autosaloną) ir rekonstruoti paslaugų paskirties pastatą ((duomenys neskelbtini) autoservisą), (duomenys neskelbtini), yra išduotas ir galiojantis, nes pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalį jo duomenys yra įregistruoti (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie jo išdavimą visuomenė yra informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) IS „Infostatyba. Tačiau taip pat nurodyta, kad Administracija pateikto prašymo netenkins, nes neturi techninių galimybių išduoti įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytą statybą leidžiantį dokumentą praėjus daugiau nei 3 metams.
Taigi, pareiškėjas turi du skirtingus Administracijos raštus ir Inspekcijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą; nė viena institucija nenurodė, kaip pareiškėjas turėtų gauti statybos leidimą, nenurodytos priežastys, kodėl statybos leidimas negali būti išduotas.
Pareiškėjas teigė, kad ginčas kilo dėl galimo procedūros neatlikimo, tvirtino, kad nesutinka nei su Administracijos 2023 m. sausio 10 d. atsisakymu pateikti elektroniniu parašu pasirašytą, jam prilygintą patvirtintą dokumento kopiją ar kitu būdu tinkamai autorizuotą statybą leidžiantį dokumentą, nei su Inspekcijos 2022 m. gruodžio 19 d. atsisakymu atlikti procedūrą. Administracija teigia, kad statybos leidimas yra išduotas ir galiojantis, bet atsisako pateikti jį pasirašytą, o kita institucija – Inspekcija – teigia, kad statybos leidimo neišduos, nes parėjęs 10 darbo dienų terminas, t. y. grindžiama pozicija, kad statybos leidimas nėra išduotas. Jeigu bylos nagrinėjimo metu Administracija pakeistų savo poziciją ir teigtų, kad statybos leidimas išduotas nebuvo, tokiu atveju, pareiškėjo įsitikinimu, statybos leidimą turėtų išduoti Inspekcija. Todėl skundu yra reiškiamas ir reikalavimas dėl Inspekcijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo, praleisto termino atnaujinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Inspekcijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo, termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti statybos leidimo išdavimo procedūrą. Teismas minėta nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Administraciją pateikti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą statybos leidimą, jam prilygintą patvirtintą dokumento kopiją ar kitu būdu tinkamai autorizuotą dokumentą
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalį viešojo administravimo subjekto neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė 2019 m. gegužės 19 d.; pagal Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis projektui pritarė visos tikrinančios institucijos, statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui nebuvo išduotas. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 27 straipsnio 12 dalimi, kurioje nustatyta, jog statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą privalančių patikrinti subjektų paskelbimo IS „Infostatyba“ dienos, skiriama: 1) 20 darbo dienų – ypatingojo statinio statybos ir rekonstravimo atveju; 2) 10 darbo dienų – kitais, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, atvejais. Teismas pažymėjo, kad pagal to paties straipsnio 13 dalį, šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant IS „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui.
Atsižvelgęs į tai, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį buvo pateiktas 2019 m. gegužės 19 d., įvertinęs prašymo pateikimo metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias procedūros trukmę, taip pat tai, kad skundas, kuriuo, be kita ko, ginčijamas Administracijos neveikimas, teisme gautas 2023 m. sausio 20 d., teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti skundo pirmąjį reikalavimą, kaip praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Atsisakęs priimti minėtą skundo dalį, teismas nurodė, kad Administracijos procesinė padėtis iš atsakovo keičiama į trečiąjį suinteresuotą asmenį.
Pareiškėjas 2023 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą ir įpareigoti Administraciją pateikti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą statybos leidimą, jam prilygintą patvirtintą dokumento kopiją ar kitu būdu tinkamai autorizuotą dokumentą; arba 2) panaikinti Inspekcijos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą, atnaujinti terminą ir įpareigoti atlikti statybos leidimo išdavimo procedūrą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad reaguodamas į pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį, teikia patikslintą skundą, jo teigimu, turėtų būti priimtas ir pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kadangi terminas, per kurį Administracija turi išduoti statybos leidimą yra procedūrinis, skirtas greitam ir operatyviam Administracijos funkcijų vykdymui. Šio termino praleidimas nereiškia teisės kreiptis į teismą praradimo. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas faktines aplinkybes, pažymi, kad nesutinka su Administracijos atsisakymu pateikti elektroniniu parašu pasirašytą, jam prilygintą patvirtintą dokumento kopiją ar kitu būdu tinkamai autorizuotą statybą leidžiantį dokumentą, nei su Inspekcijos atsisakymu atlikti procedūrą. Šiuo metu statybos leidimo būsena IS „Infostatyba“ – pasirašomas.
Pareiškėjas pabrėžė, kad statybos leidimas yra individualus administracinis sprendimas, kuriame turi būti nurodyti visi privalomi duomenys, leidžiantys jį identifikuotis, šis dokumentas nustatyta tvarka turi būti pasirašytas. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pareiškėjas nėra gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka parengto dokumento ar jo patvirtintos kopijos. Administracija 2023 m. sausio 11 d. pateikė pareiškėjui dokumentą, kurį įvardijo kaip statybą leidžiantį, tačiau jame nėra jo registracijos duomenų – datos, numerio, dokumentą pasirašiusio asmens duomenų.
Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai administracinis sprendimas laikomas išduotu ir galiojančiu, tačiau jį išduodantis subjektas, tvirtinantis jo išdavimo ir galiojimo faktą, atsisako VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka pateikti dokumentą, su visais administraciniam sprendimui keliamais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju gautas dokumentas neturi datos, registracijos numerio ir nėra pasirašytas kvalifikuotu parašu (ar kitaip autorizuotas). Todėl Administracija įpareigotina atlikti veiksmus ir pateikti tinkamos formos administracinį sprendimą. Negavus tinkamos formos ir turinio statybos leidimo, pareiškėjas negali įgyvendinti statytojo teisių.
Dėl statybos leidimo išdavimo termino pareiškėjas nurodė, kad apie Administracijos atsisakymą pateikti individualų administracinį aktą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, sužinojo 2023 m. sausio 10 d., gavęs Administracijos 2023 m. sausio 10 d. atsakymą, ir nepraleisdamas 1 mėnesio termino nuo šio administracinio sprendimo priėmimo dienos kreipėsi į teismą, todėl manė, kad terminas praleistas nebuvo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Statybos įstatyme nustatytas 3 darbo dienų terminas yra procedūrinis ir nereiškia, kad institucija, neatlikusi savo funkcijų nustatytu terminu, negali vėliau, net ir suėjus šiam terminui, atlikti numatytus veiksmus – nagrinėjamu atveju pateikti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą statybos leidimą. Toks terminas negali užkirsti kelio pareiškėjui kreiptis į teismą; pareiškėjas teikė prašymą dėl termino atnaujinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.
Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą įpareigoti Administraciją pateikti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą statybos leidimą, jam prilygintą patvirtintą dokumento kopiją ar kitu būdu tinkamai autorizuotą dokumentą, nes jis buvo pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą. Teismas pažymėjo, kad likusi skundo dalis priimta nagrinėti.
Buvo atkreiptas dėmesys, kad minėta nutartimi pareiškėjui taip pat išaiškinta nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, apskundimo tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 6 d. padavė patikslintą skundą, detalizavo suformuluotus reikalavimus ir sprendė, kad pareiškėjas formulavo analogišką (tapatų) pirmąjį reikalavimą kaip ir pradiniame skunde, pridėjo tik prašymą atnaujinti terminą, tačiau nepagrindė, kad ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kadangi, teismo vertinimu, pirmojo reikalavimo priėmimo klausimas buvo išspręstas iš esmės 2023 m. sausio 30 d. nutartimi, kurios pareiškėjas neskundė (nors tokia teisė jam buvo išaiškinta), o kiti reikalavimai priimti nagrinėti, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą.
III.
Pareiškėjas UAB „Ozo 10A“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti patikslintą skundą.
Pareiškėjas pabrėžia, kad jis siekė nevilkinti bylos ir, reaguodamas į pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį, padavė patikslintą skundą, kuriame nurodė argumentus, pagrindžiančius, kad priimtinas nagrinėti ir pirmasis skundo reikalavimas, pateikė motyvus, kad terminas, per kurį Administracija turėjo išduoti statybos leidimą, yra procedūrinis ir nelemia teisės kreiptis į teismą praradimo.
Pareiškėjo įsitikinimu, jis laisvas pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti procesines teises, ir turėjo teisę teikti patikslintą skundą. Pareiškėjas nepiktnaudžiavo procesu, siekia greito ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo. Akcentuodamas teisminės gynybos universalumo principą, pareiškėjas akcentuoja, kad jis į teismą kreipėsi nepažeisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje. Apie tai, kad Administracija atsisakė atlikti veiksmus, dėl kurių kreiptasi į teismą, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Administracijos 2023 m. sausio 10 d. atsakymą, į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 19 d. (per 9 dienas nuo tos dienos, kai sužinojo apie Administracijos atsisakymą), nepraleidęs nustatyto termino, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai atsisakyta priimti patikslintą skundą. Pareiškėjas buvo itin aktyvus, operatyvus ir sąžiningas, siekė savo pažeistų teisių gynimo – tai patvirtina ir skunde, ir patikslintame skunde aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo terminą nuo 2019 m. gegužės 19 d., kadangi tai yra Administracijai skirtas statybos leidimo išdavimo, o ne jo pateikimo terminas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pažymi, kad po statytojo ar jo įgalioto asmens prašymo Administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi išduoti valstybės įgalioto tarnautojo parašu pasirašytą dokumentą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad kreipimosi į teismą terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai Administracija atsisakė pateikti šį dokumentą, o šio termino pareiškėjas nepraleido.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir 50 straipsnio 3 dalimi, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusia 2023 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma įpareigoti Administraciją pateikti pareiškėjui pasirašytą statybos leidimą ar jam prilygintą patvirtintą dokumento kopiją, ar kitu būdu tinkamai autorizuotą dokumentą.
Skundžiama, t. y. 2023 m. vasario 10 d., nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas išspręstas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi, nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo pirmąjį reikalavimą, pareiškėjas neskundė, patikslintame skunde nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kad ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Šia nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.
Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino kreiptis dėl Administracijos atsisakymo išduoti statybos leidimą (patvirtintą kopiją) eigos pradžią, todėl nepagrįstai vertino, kad šiems veiksmams apskųsti terminas buvo praleistas ir nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).
Vertinant, ar pareiškėjas padavė patikslintą skundą, pažymėtina, jog ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str.), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas procesinį dokumentą, pavadintą patikslintu skundu, 2023 m. vasario 6 d. padavė reaguodamas į pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundo pirmąjį reikalavimą – įpareigoti Administraciją pateikti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą statybos leidimą, jam prilygintą patvirtintą dokumento kopiją arba kitu būdu tinkamai autorizuotą dokumentą. Minėta nutartimi teismas atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, konstatavęs, kad šioje dalyje skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas atskiruoju skundu neskundė 2023 m. sausio 30 d. nutarties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 6 d. teismui padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą reikalavimui dėl Administracijos įpareigojimo išduoti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą statybos leidimą, nepraleidęs ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto patikslinto skundo padavimo termino. Minėtoje nuostatoje būtent ir įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pareiškėjas patikslintame skunde pareiškė papildomą reikalavimą, adresuotą Administracijai, kurį grindė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir pradiniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas atnaujinti terminą, papildomų faktinių aplinkybių nurodymas, išsamesnis pareiškėjo pozicijos išdėstymas dėl Administracijos veiksmų vertinimo, nelaikytinas skundo pagrindo keitimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paduotas patikslintas skundas turėjo būti įvertintas tuo aspektu, ar jis atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Kaip jau minėta, patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių nuostatų netaikė. Pastebėtina, kad skundžiamoje 2023 m. vasario 10 d. nutartyje, kaip atsisakymo priimti pareiškėjo patikslintą skundą pagrindas, nurodoma ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, tačiau minėtoje nutartyje nėra išdėstyti motyvai, susiję su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, kurioje išvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą.
Nustatyta, jog pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo vieną iš reikalavimų – įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus – pateikti pareiškėjui pasirašytą statybos leidimą ar tinkamai patvirtintą šio dokumento kopiją. Iš bylos duomenų ir patikslinto skundo argumentų matyti, kad šį savo reikalavimą pareiškėjas siejo su Administracijos 2023 m. sausio 10 d. atsakymu, kurį jis, kaip nurodo, gavo tą pačią dieną; šiame atsakyme Administracija, be kita ko, nurodo, kad leidimas statyti prekybos paskirties pastatą (autosaloną) ir rekonstruoti paslaugų paskirties pastatą ((duomenys neskelbtini)autoservisą) (duomenys neskelbtini), yra išduotas ir galiojantis, tačiau prašymas išduoti pasirašytą statybos leidimą netenkinamas, kadangi Administracija neturi techninių galimybių išduoti įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytą statybą leidžiantį dokumentą praėjus daugiau nei 3 metams. Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat pažymi, kad su Administracijos 2023 m. sausio 10 d. atsakyme nurodytu atsisakymu pateikti pasirašytą statybos leidimą nesutinka.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad ankstesnėje, 2023 m. sausio 30 d. nutartyje, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį (pirmąjį reikalavimą), kaip paduotą praleidus ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, o patikslintame skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrindžia, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartis (įsiteisėjusi) nepaneigia teismo pareigos ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka spręsti patikslinto skundo priėmimo klausimą.
Skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.
Vertinant, ar pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Administraciją pateikti jam tinkamai pasirašytą statybą leidžiantį dokumentą, nepraleido procesinio termino, pažymėtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas ABTĮ 29 str. 2 d.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą bei patikslinto skundo priėmimo klausimas iš esmės sprendžiamas nebuvo, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Byloje nustatytos aplinkybės ir aktuali administracinių teismų praktika suponuoja, kad pareiškėjas siekia apskųsti Administracijos atsisakymą atlikti veiksmus, t. y. atsisakymą pateikti statybą leidžiantį dokumentą, o ne vilkinimą, taigi, vertintina, ar pareiškėjas kreipdamasis į teismą, laikėsi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreipimosi į teismą termino. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui turėjo išaiškinti teisę ginčyti Administracijos 2023 m. sausio 10 d. atsakymą (netenkinančią dalį), suformuluojant atitinkamus reikalavimus (ABTĮ 10 ir 12 str.).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija netenkina atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ozo 10A“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Virginija Volskienė