Civilinė byla Nr. e2A-343-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00184-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3; 3.1.14.3; 3.3.1.19.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GINOTA“ (kurios procesines teises perėmė A. L.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokės 24“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GINOTA“ (procesinių teisių perėmėjas A. L.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vokės 24“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokės 24“ priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „GINOTA“ dėl darbų kainos sumažinimo, nuostolių atlyginimo, skolos priteisimo, vienašalių darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo – „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GINOTA“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vokės 24“ (toliau – ir atsakovė, užsakovė) 166 380,99 Eur skolos, 1 113,10 Eur delspinigių, 30 718,90 Eur baudos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. Rangos sutartimi Nr. GIN-2022/02/07 (toliau – ir Rangos sutartis) ieškovė įsipareigojo atlikti statybos ir kitus darbus bei suteikti su tuo susijusias paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su rangove. 2022 m. rugsėjo 6 d. šalys susitarė, kad projektavimo (jei tokie būtų reikalingi) ir statybos darbai privalo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 17 d., o galutinis darbų rezultatas perduotas ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d. 2022 m. gruodžio 5 d. pasirašytas baigiamasis darbų atlikimo aktas. 2022 m. gruodžio 30 d. rangovė vienašališkai nutraukė Rangos sutartį dėl užsakovės kaltės.

3.       Atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už darbus, perduotus pagal 2022 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų aktą, atliktų dujotiekio įrengimo darbų aktą, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 7. Pasak ieškovės, atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra 166 380,99 Eur: 1) 96 838,57 Eur pagal 2022 m. spalio 27 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. GNT0544; 2) 60 467,42 Eur pagal 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0547; 3) 9 075 Eur pagal 2022 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0550. Atsakovei už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą paskaičiuota 1 113,10 Eur delspinigių. Be to, remdamasi Rangos sutarties 12.3, 4.1 papunkčiais, ieškovė teigia, kad nutraukus sutartį, atsakovė turi sumokėti ieškovei 28 488,14 Eur baudą. Patikslinusi ieškinio dalyką, ieškovė prašė priteisti 30 718,90 Eur baudą.

4.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepasirašė atliktų darbų aktų, juose nenurodė darbų trūkumų, todėl visus aktus ieškovė patvirtino vienašališkai. Ieškovė pastabų dėl atliktų darbų defektų iš atsakovės nėra gavusi, išskyrus 2022 m. lapkričio 24 d. defektų aktą, kuriame nurodyti trūkumai yra ištaisyti, išskyrus vieną – „visas nuolydis į pastatą, žemiausia vieta turėtų būti bent metras nuo pastato. Nenudažytas cokolis“, kurį ieškovė įsipareigojo ištaisyti esant tinkamoms oro sąlygoms (2023 m. II ketvirtį).

5.       Galutinis darbų rezultato perdavimas vėlavo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nebuvo pranešusi apie statybų pradžią, be to, nepateikė rangovei būtinų dokumentų (paskutiniai dokumentai, reikalingi objekto statybos užbaigimo aktui gauti, iš užsakovės gauti tik 2022 m. gruodžio 13 d.).

6.       Atsakovė UAB „Vokės 24“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) sumažinti pagal Rangos sutartį numatytų atlikti darbų kainą nuo 569 762,80 Eur be PVM iki 341 697,07 Eur be PVM; 2) priteisti iš ieškovės 118 488,14 Eur nuostolių atlyginimo, 17 650,86 Eur skolos; 3) pripažinti 2022 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų aktą, atliktų dujotiekio įrengimo darbų aktą, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 7, pasirašytus vienašališkai, negaliojančiais; 4) pripažinti 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovės atliktą Rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, kad Rangos sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės; 5) priteisti iš ieškovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad šalys buvo susitariusios, jog už Rangos sutarties kainą bus atlikti visi Rangos sutarties rezultatui pasiekti reikalingi darbai. Darbų įkainojimas sąmatoje buvo reikalingas tik aktavimo procedūroms, tačiau sąmatos turinys nereiškia, kad šalys susitarė dėl darbų įkainių. Šalims sudarius fiksuotos kainos sutartį, atsakovė neginčijo ir nereikalavo sąmatoje nurodytų darbų kainų tikslinimo.

8.       Atsakovė kreipėsi į kitus rangovus tam, kad būtų baigti ieškovės neatlikti darbai bei ištaisyti atliktų darbų trūkumai. Kaina, už kurią sutiko darbus atlikti kiti rangovai, turi būti mažinama Rangos sutarties kaina (iki 341 697,07 Eur be PVM). Atsakovė pagal Rangos sutartį ieškovei yra sumokėjusi 359 347,93 Eur. 17 650,86 Eur yra ieškovės skola.

9.       Aplinkybę, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški ir su trūkumais, patvirtina statybų techninę priežiūrą atliekančios įmonės atstovo pateikti defektų aktai ir ieškovės 2023 m. balandžio 25 d. raštas, kuriame ji pripažįsta trūkumų faktą. Ieškovė buvo patvirtinusi, kad informuos apie defektų ištaisymą. Ieškovei nesiėmus veiksmų defektams pašalinti, atsakovė trūkumų taisymą perdavė kitiems rangovams. Ieškovės atliktų darbų trūkumų taisymas kainuoja 27 367,78 Eur su PVM, todėl ši suma turi būti priteista iš ieškovės.

10.       Atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovės vienašalius darbų aktus ir prašo juos pripažinti negaliojančiais, kadangi: 1) aktais perduodami su trūkumais atlikti darbai; 2) aktais perduodami kaip papildomi darbai ir reikalaujama papildomo apmokėjimo už darbus, kurie buvo numatyti pradinėje Rangos sutartyje 3) visuose aktuose nurodyta neteisinga darbų vertė, kadangi, sumažinus sutarties kainą realia neatliktų darbų verte, bendra Rangos sutarties kaina yra 341 697,07 Eur.

11.       Ieškovė nepagrįstai nutraukė Rangos sutartį. Rangos sutartis 2023 m. vasario 10 d. buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, kadangi ieškovė nebevykdė sutartinių įsipareigojimų, netaisė užfiksuotų darbų trūkumų ir atsakovė buvo priversta kreiptis į kitus rangovus dėl ieškovės darbų užbaigimo.

12.       Sutartį nutraukus dėl ieškovės kaltės, Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 papunkčio pagrindu, atsakovei priklauso reikalavimo teisė į 28 488,14 Eur dydžio baudą. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.1 papunktis taip pat numato, kad jeigu rangovė pažeidžia numatytus terminus, rangovė užsakovei moka 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną. Kadangi galutinis darbų pabaigos terminas buvo 2022 m. spalio 18 d., o Rangos sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d., už šį laikotarpį mokėtina 115 000 Eur bauda, tačiau, įvertinusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pareikšti, atsakovė prašo priteisti 90 000 Eur baudą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „GINOTA“ iš atsakovės UAB „Vokės 24“ 121 040,78 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (121 040,78 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 802,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas patenkino atsakovės reikalavimą pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „GINOTA“ vienašališkai pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 10,18 Eur, iš atsakovės 23,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

14.       Teismas, įvertinęs Rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo formuluotę, padarė išvadą, kad Rangos sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios (maksimalios) kainos, t. y. 569 762,80 Eur plius PVM. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei išrašė sąskaitas, kurių bendra suma yra 537 728,92 Eur (452 694,57 Eur atliktų darbų kaina; 85 034,42 Eur papildomų darbų kiekių, papildomų darbų ir kitų ieškovės papildomų išlaidų suma); atsakovė pagal Rangos sutartį ieškovei sumokėjo 359 347,93 Eur. Ieškovė prašo priteisti 166 380,99 Eur skolą. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė darbus pagal Rangos sutartį ir lokalinę sąmatą būtų atlikusi be defektų, atsakovės mokėtina suma būtų 93 346,64 Eur (452 694,57 Eur – 359 347,93 Eur). Sąmatoje nurodytą faktiškai atliktų darbų vertę viršijanti (papildomų darbų ir išlaidų) suma yra 73 034,35 Eur (166 380,99 Eur - 93 346,64 Eur).

15.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimus atlyginti 6 200 Eur projektinių sprendinių ruošimo ir 7 500 Eur pridavimo išlaidas (kaip papildomas išlaidas), nes šios išlaidos įtrauktos į Rangos sutartimi šalių sulygtą maksimalią kainą.

16.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad už tam tikrų darbų kiekių (apimčių) padidėjimą (pvz. papildomus gręžtinius polinius, pamatus, polistirolo aplink rostverką klijavimą, daugiasluoksnių 120 mm storio plokščių išorės sienų įrengimą) užsakovė (atsakovė) turėjo sumokėti papildomai. Nurodė, kad, esant konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui, jo rekonstrukcijos ir statybos darbų apimtis nustatyti ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą buvo ieškovės užduotis ir rizika.

17.       Teismas nurodė, kad Rangos sutartyje įtvirtinta rangovo teisė reikalauti sumokėti už darbus, kurie atlikti papildomai; ši aplinkybė patvirtinta ir į bylą pateiktame šalių susirašinėjime elektroniniu paštu; be to, rangovo teisė reikalauti didinti darbų kainą įtvirtinta įstatyme (CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnyje).

18.       Atsižvelgdamas į tai, kad sutarties vykdymo metu paaiškėjo, jog projektiniai sprendiniai neatitinka faktinių statybos sąlygų, esamas sandėlis pastatytas nesilaikant projekto ir atsakovė šiuos neatitikimus pripažino, teismas padarė išvadą, kad rangovė negalėjo iš anksto suprasti tikrojo užsakovės poreikio dėl Rangos sutarties objekto, todėl darbus, susijusius su nesutapimais sienų kolonose ir stogo tvirtinimu, pripažino papildomais darbais. Teismas nusprendė ieškovei priteisti papildomas 52 980,67 Eur išlaidas (metalo konstrukcijų gamyba (46 177,82 Eur) + metalo konstrukcijų montavimas (stogas) (6 802,85 Eur)). Papildomais darbais teismas laikė ir dujotiekio įrengimo darbus už 2 081,25 Eur. Pažymėjo, kad dujotiekio įrengimo darbai, kaip papildomi, įvardinti šalių susirašinėjime elektroniniu paštu.

19.       Teismo vertinimu, atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl išlaidų, patirtų dėl savo esme analogiškų rangos darbų, įsigytų iš kitų rangovų ir su tuo susijusių papildomų sąnaudų (realios neatliktų darbų vertės) atlyginimo, nepagrįstai kvalifikavo kaip reikalavimą, atitinkantį CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą užsakovo teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, kadangi buvo prašoma sumažinti visų pagal Rangos sutartį numatytų atlikti (o ne jau atliktų) darbų kainą. Atsakovė reikalavimo atlyginti minėtas išlaidas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nereiškė. Teismas nurodė, kad manydama, jog specialieji pažeistų teisių būdai nėra pakankami ir dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar netinkamo sutarties vykdymo atsakovė patyrė nuostolių, ji turėjo teisę remtis bendraisiais užsakovo pažeistų teisių gynybos būdais (pvz. CK 6.258 straipsnio 5 dalis), tačiau ji su tuo susijusių sąlygų neįrodinėjo. Atsakovei pasirinkus netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, teismas priešieškinio reikalavimo dėl Rangos sutarties kainos mažinimo netenkino, taip pat atmetė ir reikalavimą dėl skolos priteisimo.

20.       Įvertinęs Rangos sutarties 3.12 papunkčio nuostatas, numatančias, kad užsakovė turi teisę nemokėti už darbus, kurie atlikti nekokybiškai arba ne pagal sutartį, nepriklausomai nuo to, kada paaiškėjo tokios aplinkybės, teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovei priėmus atliktus darbus, o atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nenurodžius trūkumų, atsakovė prarado teisę remtis darbų trūkumų faktu. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, pripažindama darbų defektus, didžiosios jų dalies neištaisė, į atsakovę kreipėsi praėjus penkiems mėnesiams po pirmojo defektų akto pateikimo, atsakovė pagrįstai perdavė trūkumų taisymą kitiems rangovams. Teismo vertinimu, tokiu atveju taikytinas Rangos sutarties 13.4 papunktis. Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (27 367,78 Eur su PVM) pagrindė 2023 m. balandžio mėn. 12 d. sutarties su UAB „TONITRA“ sąmatos 1, 5-9 eilutėmis. Pažymėjo, kad nors, ieškovės teigimu, defektų aktuose įvardintų trūkumų tvarkymo faktinės išlaidos yra apie 6 600 Eur, į bylą pateiktais įrodymais atsakovės išlaidas patvirtinančių dokumentų turinys nebuvo paneigtas. Teismas nusprendė, kad atsakovės už pagal Rangos sutartį atliktus darbus mokėtina suma mažinama atsakovės patirtomis trūkumų šalinimo išlaidomis ir yra 65 978,86 Eur (93 346,64-27 367,78).

21.       Teismas nurodė, kad nustačius, jog už tam tikrų darbų kiekių padidėjimą užsakovė neturėjo pareigos sumokėti papildomai, taip pat tik dalį ieškovės nurodomų darbų pripažinus papildomais, t. y. ginčijamuose aktuose esant tiek darbų apimties, tiek kainos neatitikimams, vienašališkai rangovo pasirašytus aktus yra pagrindas pripažinti negaliojančiais.

22.       Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Rangos sutartį, kurie buvo grindžiami Rangos sutarties 3.13.2 papunktyje numatyta užsakovės teise sustabdyti mokėjimą už atliktus nekokybiškus darbus, teismas pritarė ieškovės pozicijai, jog atsakovė neatsiskaitė ir už tuos darbus, kurie yra be trūkumų arba kurių trūkumai yra ištaisyti. Teismas pažymėjo, kad užsakovo teisė sustabdyti mokėjimus už nekokybiškai atliktus darbus (ar sulaikyti tam tikrą dalį atliktų sutarties darbų vertės kaip užstatą būsimam defektų pašalinimui), nereiškia užsakovo pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą išnykimo. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį, todėl nėra pagrindo vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

23.       Nustatęs, kad ieškovė Rangos sutartyje numatytu terminu neįvykdė visų sutartyje nustatytų darbų, neištaisė visų atliktų darbų trūkumų, t. y. pažeidė sutartį, remdamasis CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendė, jog Rangos sutartis nutrūko ne išimtinai dėl atsakovės, bet dėl abiejų sutarties šalių kaltės.

24.       Teismo vertinimu, Rangos sutarčiai nutrūkus dėl abiejų šalių kaltės, Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 papunkčio pagrindu bauda nepriteistina nei vienai iš šalių.

25.       Teismas pažymėjo, kad Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu iš esmės nebuvo nė vieno periodo, kai darbai pagal Rangos sutartį būtų vykdomi be vėlavimo. Įvertinęs tai, kad šildymo–vėdinimo sistemos klausimai su atsakove buvo derinami nuo 2022 m. gegužės mėnesio pabaigos iki gruodžio mėnesio pabaigos, tai, kad atsakovė savo poziciją minėtu klausimu keitė kelis kartus, o nesant aiškių nurodymų dėl šildymo–vėdinimo sistemos, ieškovė šių darbų negalėjo pradėti vykdyti laiku, teismas padarė išvadą, kad sutartinius įsipareigojimus pažeidė abi šalys, todėl reikalavimą dėl baudos, taikytinos rangovei pažeidus Rangos sutartyje numatytus terminus, atmetė kaip nepagrįstą.

26.       Teismas nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 29 811,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, (2 444 Eur žyminis mokestis ir 27 367,05 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas), atsakovė 17 621,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (už priešieškinio pateikimą sumokėjo 3 904 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 13 717,79 Eur atstovavimo išlaidų). Įvertinęs, kad ieškovės ieškinys patenkintas 61,07 proc., atmestas 38,93 proc., atsakovės priešieškinis patenkintas 22,40 proc., atmestas 77,60 proc., bendrai ieškovė bylą laimėjo 69,34 proc., o atsakovė – 30,66 proc., teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 18 205,61 Eur (29 811,05 Eur x 61,07 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 5 402,84 Eur (17 621,79 Eur x 30,66 proc.). Atlikęs bylinėjimosi išlaidų (vienarūšių priešpriešinių reikalavimų) įskaitymą, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 12 802,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „GINOTA“ (kurios procesines teises perėmė A. L.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti dalį ieškovės UAB „GINOTA“ reikalavimų bei tenkinti priešieškinio reikalavimą, pripažįstant ieškovės UAB „GINOTA“ vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo aktus negaliojančiais; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio dalį patenkinti ir papildomai ieškovei iš atsakovės priteisti 34 217,78 Eur kompensaciją už atliktus rangos darbus bei 30 718,90 Eur netesybas (baudą), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Teismas, pripažinęs aplinkybes dėl atsakovės pateiktų klaidingų projektinių dokumentų, nusprendė, kad atsakovė turėjo pareigą už šiuos darbus atsiskaityti, tačiau nepagrįstai nurodė, jog projektavimas ir darbų pridavimas nėra susijęs su papildomų darbų atlikimu. Be įvardintų procedūrų darbų pagal Rangos sutartį įvykdymas nebūtų įmanomas. Ieškovė patyrė laiko ir finansinių kaštų, nes projektiniai sprendiniai turėjo būti koreguojami iš esmės. Pakitę projektavimo sprendiniai bei didesnės jų apimtys turėjo įtaką statybos darbų užbaigimo procedūrai. Ieškovės įsitikinimu, teismas privalėjo kompensuoti bent dalį (pvz. 50 proc., nes ieškovė buvo privesta procedūras atlikti pakartotinai ir (ar) didesnėje apimtyje) projektavimo (6 200 Eur) ir statybos pridavimo (7 500 Eur) patirtų išlaidų, nes jos buvo patirtos dėl atsakovės kaltės.

27.2.                      Teismas, nustatęs neatitikimą dėl tam tikro darbo priskyrimo papildomai apmokamiems ir (ar) apmokamiems pagal Rangos sutartį darbams, nusprendė, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti negaliojančiais darbų perdavimų aktus, kuriuose nurodytų darbų vertė 262 415,64 Eur (be PVM), nors priešieškinio reikalavimų suma yra dvigubai mažesnė – 136 139 Eur. Dujotiekio įrengimo aktas negalėjo būti pripažįstamas negaliojančiu, nes teismas juo vadovavosi, skaičiuodamas priteistinos kompensacijos dydį ieškovei. Ieškovės nuomone, teismui pripažinus, kad tam tikras darbas negalėjo būti laikomas papildomu darbu, tik ta darbų perdavimo akto dalis galėjo būti pripažinta negaliojančia. Atsakovė nebuvo nurodžiusi priežasties, dėl kurios ji atsisakė pasirašyti darbų perdavimo aktus. Mokėjimai buvo sustabdyti ir už atliktus darbus neatsiskaityta prieš darbų defektų konstatavimą. Praktiškai visi ieškovės atliktų darbų trūkumai yra pašalinti, statinys eksploatuojamas pagal numatytą paskirtį, Nekilnojamojo turto registre yra registruotas 100 proc. baigtumo statinys. Vien aplinkybė, kad buvo nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, savaime nereiškia, jog pažeistos CK 6.694 straipsnio 6 dalies nuostatos ir yra pagrindas pripažinti vienašalius darbų perdavimo aktus negaliojančiais. CK 6.694 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma reikalauja sąlygų visumos (trūkumų fakto, negalimumo pašalinti trūkumus, negalimumo naudoti statinį pagal paskirtį). Rangos sutarties 3.12 papunktyje numatyta teisė kreiptis į ieškovę dėl nekokybiškų darbų ištaisymo neeliminuoja atsakovės pareigos tinkamai priimti darbus. Svarbu, ar tai akivaizdžiai pastebimas trūkumas, kuris priimant darbą galėjo būti įvertintas, ar daikto nekokybiškumas yra susijęs su paslėptais trūkumais.

27.3.                      Garantiniai terminai yra nepasibaigę, ieškovė neatsisakė taisyti atsiradusių darbų trūkumų (esant tinkamoms oro sąlygoms). Visiems žinomas faktas, kad žiemos metu žemės tvarkymo darbai (įskaitant reljefo formavimą) nėra vykdomi. Gamtinės sąlygos (žemės įšalas, sniegas) yra užfiksuotos defektų aktuose. Oro sąlygoms tapus tinkamoms, atsakovė nebenorėjo, kad ieškovė šiuos trūkumus taisytų ir tik tada nurodė, jog pasitelkiamas kitas rangovas. Ieškovės įsitikinimu, aplinkybės, kad ji taisė bei ketino taisyti likusius darbų trūkumus, nesukuria prielaidos atsakovei reikalauti atlyginti kitam rangovui sumokėtas lėšas. Be to, atsakovė turėjo galimybę darbų trūkumų šalinimo klausimą spręsti, kreipdamasi į draudimo bendrovę.

27.4.                      Byloje yra surinkti įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, kad tik maždaug ketvirtadalis (6 600 Eur iš 27 367,78 Eur) pagal 2023.04.12- 01 sąmatos 1, 5-9 eilutes UAB „TONITRA“ vykdytų statybos darbų yra susiję su ieškovės darbų trūkumų šalinimu. Teismas nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu vykdytų skaičiavimų, sąmatos Nr. 2023.04.12-01 bei UAB „TONITRA“ atliktų darbų akto Nr. 1 analizės. Ieškovės teigimu, sprendžiant dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio ir jų priteisimo, turi būti vadovaujamasi: 1) liudytojo UAB „TONITRA“ darbų vadovo R. S. 2023 m. lapkričio 8 d. duotais parodymais (jo paaiškinimuose įvardinta, kad trūkumų šalinimas galėjo kainuoti atsakovei 6 279,50 Eur); 2) faktu, kad atsakovė nesikreipė į draudimo garantiją išdavusią „AAS BTA Baltic Insurance Company“. Šalys buvo susitarusios, kad sutarties vykdymo užtikrinimas (esant poreikiui) bus vykdomas per draudimo kompaniją, o ne tiesiogiai reikalaujant lėšų iš ieškovės. Reikalavimas tiesiogiai ieškovei galėtų būti reiškiamas tik viršijant 26 432,70 Eur, todėl jeigu būtų nuspręsta laikyti, kad atsakovės reikalavimas priteisti 27 367,78 darbų trūkumų šalinimo išlaidas yra pagrįstas, iš ieškovės turėtų būti priteisiama (įskaitoma) 935,08 Eur, o likusi dalis (26 432,70 Eur) – po galutinio sprendimo priėmimo atsakovei teikiant reikalavimą draudimo bendrovei. Atsakovei nusprendus nebeleisti ieškovei taisyti darbų trūkumų, nesikreipus į draudimo bendrovę, bet sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu dėl darbų trūkumų ištaisymo, atsakovė veikė nesąžiningai ir negali reikalauti iš ieškovės kompensacijos už darbų trūkumų šalinimą.

27.5.                      Ieškovės nuomone, bent dalis iš 17 972,43 Eur papildomų išlaidų privalėjo būti priteista, nes sprendime papildomai atlikti darbai nepagrįstai buvo pripažinti kaip patenkantys į Rangos sutarties ribas. Turi būti kompensuojama: bent 50 proc. projektavimo išlaidų (6 200/2=3 100 Eur); bent 50 proc. statybos pridavimo išlaidų (7 500/2=3 750 Eur), nes tai yra neatsiejamai susiję su naujai vykdytais statybos darbais. Dėl kitų papildomų darbų laikymo darbais kylančiais iš Rangos sutarties nuostatų ieškovė sutinka ir šios sprendimo dalies neginčija, t. y. dėl papildomų darbų atlikimo turi būti priteisiama 6 850 Eur papildoma kompensacija.

27.6.                      Teismas pripažino, kad darbų vėlavimai vyko dėl atsakovės sprendimo renkantis šilumos sistemą vilkinimo, dėl būtinumo rengti naujus statinio statybos sprendinius, dokumentų nepateikimo, papildomų medžiagų parinkimo bei montavimo, tačiau nusprendė, jog yra kaltos abi šalys. Ieškovės nuomone, sprendime konstatuotos aplinkybės nesudaro prielaidų kaltąja šalimi laikyti ir ieškovę, todėl ieškovei turėjo būti priteista 30 718,90 Eur bauda.

27.7.                      Ieškovei priteistina: (i) 93 346,64 Eur (užmokestis už darbus pagal Rangos sutartį už kuriuos neatsiskaitė atsakovė); (ii) 55 061,92 Eur (sprendimu priteistas užmokestis už papildomus darbus); (iii) 6 850 Eur (sprendimu nepriteistas užmokestis už papildomus darbus); 30 718,90 Eur dydžio netesybas (baudą), t. y. iš viso 185 977,46 Eur. Tenkinus ieškovės reikalavimus, turėtų būti papildomai priteisiama 64 936,68 Eur (34 217 Eur kompensacija už atliktus rangos darbus bei 30 718,90 Eur dydžio bauda) bei proporcingai perskirstomos priteistos bylinėjimosi išlaidos.

28.       Atsakovė UAB „Vokės 24“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Atsakovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Sprendimu buvo patenkintas atsakovės reikalavimas dėl 27 367,78 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tačiau atsakovei nepagrįstai nepriteistos palūkanos nuo šios sumos.

28.2.                      Ieškovė pagal šalių sudarytą sutartį neatliko 228 065,73 Eur vertės darbų, t. y. 40 proc. visos sutarties darbų. Atlikusi 60 proc. darbų, ieškovė reikalavo 92 proc. sutarties kainos. Šalys sudarė fiksuotos kainos sutartį, pagal kurią ieškovė teisę į visą apmokėjimą įgyja tik atlikusi 100 proc. sutartų darbų. Kadangi ieškovė atliko tik 60 proc. darbų ir dar iki ginčo pradžios buvo gavusi iš atsakovės 62,5 proc. sutarties kainos (356 347,93 Eur), atsakovė prašė nustatyti tokią sutarties kainą, kuri reikštų, kad ieškovė už 60 proc. darbų gauna 60 proc. sutarties kainos, bei priteisti atsakovei iš ieškovės 17 650,86 Eur permoką. Atsakovės skola neegzistuoja.

28.3.                      Atsakovės siekiamas materialusis rezultatas priešieškinyje buvo suformuluotas aiškiai. Atsakovė prašė apginti jos, kaip užsakovės, pažeistas teises, rangovei netinkamai įvykdžius fiksuotos kainos sutartį; atsakovė prašė pripažinti, kad visos sumos, kurios pagal sutartį galėjo priklausyti ieškovei, jau yra sumokėtos ir egzistuoja 17 650,86 Eur permoka. Teismo išvada, kad atsakovė, nurodydama CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip savo teisių gynimo būdą, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nesudaro pagrindo atmesti atsakovės pareikštą reikalavimą. Konkrečią teisės normą, atitinkančią ginčo teisinius santykius, parenka ir taiko teismas.

28.4.                      Atsakovė nesutinka, kad ji negalėjo reikšti reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo ir turėjo prašyti nuostolių atlyginimo. Teismas sprendime nurodė, kad taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai. Apeliantės teigimu, būtent tai, kad ieškovė, neatlikdama dalies sutartyje numatytų darbų, sutaupė, atsakovė ir įrodinėjo. Ieškovės sutaupymas yra tai, kad ji turėjo pareigą atlikti dar 40 proc. sutarties darbų ir būtų turėjusi 32 proc. šių darbų daryti savo rizika ir sąnaudomis.

28.5.                      Atsakovė pateikė įrodymus, kad ieškovė sąmoningai neatliktus darbus įkainojo dvigubai mažesne kaina tam, kad, tikėtina, vėliau atsisakiusi vykdyti šiuos darbus, galėtų gauti beveik visą sutarties kainą. Didžiąją sutarties kainos dalį ji ketino gauti už tuos darbus, kuriuos įkainojo brangiau. Ieškovė neketino daryti darbų atsakovei savo sąskaita, todėl laikytina, kad reali neatliktų darbų vertė buvo įskaičiuota į atliktų darbų vertę, kurią ieškovė norėjo gauti kaip apmokėjimą už darbus, atliktus iki sutarties nutraukimo. Iš sutarčių, sudarytų su rangovais, į kuriuos atsakovė kreipėsi, siekdama, kad būtų pabaigti ieškovės neatlikti darbai bei ištaisyti atliktų darbų trūkumai, matyti, jog faktinės ieškovės neatliktų darbų kainos yra didesnės nei jas sąmatoje nurodė ieškovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šių darbų rinkos kaina būtų kitokia.

28.6.                      Teismas nepagrįstai pripažino, kad sutartis nutraukta dėl abiejų ginčo šalių kaltės. Atsakovė nepažeidė jai tenkančių pareigų. Sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl ieškovės kaltės, kadangi ji neatliko 40 proc. sutartyje numatytų darbų, be to, padarė ir daug kitų sutarties pažeidimų.

28.7.                      Galutinis darbų pabaigos terminas buvo 2022 m. spalio 17 d. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.1 papunktis numato, kad jeigu rangovas pažeidžia numatytus terminus, rangovas užsakovui moka 1 000 Eur baudą už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną. Atsakovei priteistina 90 000 Eur bauda.

28.8.                      Atsakovės skola ieškovei neegzistavo. Sutartį ieškovė nutraukė formaliai, tik dėl akių, siekdama panaudoti šią aplinkybę kaip pretekstą nebevykdyti neatliktų darbų. Sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva. Teismo išvada, kad atsakovė negalėjo sulaikyti mokėjimų ir ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį, prieštarauja sutarties 3.12 papunktyje nustatytai sąlygai. Sutartį nutraukus atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės, sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 papunkčio pagrindu atsakovei turėjo būti priteista 28 488,14 Eur bauda.

28.9.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę gauti 93 346,64 Eur už darbus. Teismas taikė fiksuoto įkainio kainodarą, nors šalys buvo pasirinkusios fiksuotos kainos atsiskaitymo būdą. Teismas neįvertino, kad ieškovė neatliko 40 proc. darbų. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovė nevertina pavienių darbų įkainių pagrįstumo; atsakovė nepirko pavienių darbų pagal sutartį. Teismo sprendimu patvirtinta ieškovės teisė gauti 79 proc. sutarties kainos už 60 proc. atliktų sutarties darbų. Atsakovė pasirinko tinkamą teisių gynimo būdą, kuris turėjo būti pritaikytas ginčo atveju, t. y. sutarties kaina turėjo būti sumažinta neatliktų darbų verte.

28.10.                      Teismas ieškovei nepagrįstai priteisė 55 061,92 Eur už papildomus darbus. Papildomų darbų nebuvo, kadangi nesikeitė nė vieno ieškovės atlikto darbo pobūdis, t. y. keitėsi tam tikrų darbų kiekiai, tačiau darbų kiekių pokytis fiksuotos kainos sutarties atveju tenka rangovo rizikai. Tai, kad ieškovės prievolės apėmė ne tik sutartyje nurodytų darbų atlikimą, tačiau ir visus kitus darbus, veiksmus ir paslaugas, kurie nors ir nenurodyti, bet reikalingi objekto statybai užbaigti, patvirtina Rangos sutarties 2.1, 3.1 papunkčiai.

28.11.                      Ieškovei priteisus 55 061,92 Eur už papildomus darbus, buvo pažeista imperatyvi CK 6.685 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktinė statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (CK 6.204 straipsnis). Taigi, 15 proc. sutarties kainos neviršijantys papildomi darbai turėjo tekti ieškovės rizikai ir ši suma negalėjo būti ieškovei priteisiama.

28.12.                      Teismo sprendimo išvados dėl papildomų darbų poreikio neatitinka surinktų įrodymų. Šalys iš anksto žinojo, kad gali reikėti perprojektuoti statinį ir būtent dėl to sutartyje įtvirtino, jog ieškovė turėjo atlikti visus reikalingus statinio projekto pakeitimus, t. y. parengti tokį projektą, kuris leis tinkamai pastatyti ir atlikti objekto statybos užbaigimą. Visa projekto pakeitimų (projektavimo) ir atliekamų darbų pagal tokį projektą kaina yra įtraukta į fiksuotą sutarties kainą. Sprendimo išvada, kad nenumatytų papildomų darbų rizikos ieškovė nebuvo prisiėmusi, nepagrįsta.

28.13.                      Patikslintoje sąmatoje 12 ir 13 eilutės labiau detalizuotos. Darbų pobūdis nesikeitė, nurodyti didesni tų pačių darbų kiekiai. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad padidėjusių metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo kiekių reikėjo dėl realių nenumatytų darbų, o ne dėl to, jog ieškovė buvo blogai įvertinusi reikalingus darbų kiekius pradinėje sąmatoje. Priteisti ieškovei 52 980,67 Eur už papildomus darbus nebuvo pagrindo.

28.14.                      Teismo sprendimo dalis, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, yra nepagrįsta ir neteisėta, taip pat sprendimu nepagrįstai patenkinta dalis ieškovės reikalavimų.

29.       Atsakovė UAB „Vokės 24“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti visiškai. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1.                      Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimą taip, kad jai papildomai būtų priteista 34 217 Eur kaip kompensacija už atliktus rangos darbus, tačiau pateikia argumentus tik dėl 50 proc. projektavimo išlaidų (6 200/2=3 100 Eur), 50 proc. statybos pridavimo išlaidų (7 500/2=3 750 Eur). Likusios prašomos priteisti sumos 27 367 Eur nepagrindė. Ši suma sutampa su atsakovei priteista trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo suma, tačiau ieškovė šios sprendimo dalies neskundžia (iš ieškovės suformuluoto apeliacinio skundo dalyko matyti, kad tokio prašymo nėra).

29.2.                      Reikalavimai dėl 50 proc. projektavimo išlaidų ir dėl 50 proc. statybos pridavimo išlaidų yra nepagrįsti. Galimi projektavimo darbai buvo įtraukti į sutarties kainą ir šalys iš anksto buvo aptarusios, kad jie nebus laikomi papildomais darbais. Statybos pridavimo išlaidos nelaikytinos papildomais darbais, kadangi statybos pridavimo dokumentacija ir statybos pridavimo procedūrų apimtis nepasikeitė. Statybos pridavimo išlaidos buvo įskaičiuotos į fiksuotą sutarties kainą. Ieškovė neturi pagrindo reikalauti papildomo apmokėjimo už tokius darbus ir pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį. Ieškovės nurodyti papildomi darbai nesudaro daugiau kaip penkiolika procentų nuo sutarties kainos.

29.3.                      Ieškovė apie visus nustatytus defektus buvo informuota 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. vasario 7 d. defektų aktais. Reaguodama į antrąjį defektų aktą, ieškovė buvo patvirtinusi, kad informuos, ar sutinka, jog jie laikytini defektais ir apie jų ištaisymą. Rangos sutartis ieškovę įpareigojo defektus taisyti per technologiškai būtinus, o ne savo nuožiūra nustatomus ir kelis mėnesius trunkančius terminus. Atsakovė neturėjo pareigos laukti informacijos iš ieškovės neribotai. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė, pripažindama darbų defektus, laiku jų neištaisė, atsakovė teigia, jog ji pagrįstai perdavė trūkumų taisymą kitiems rangovams. Įrodymai, kurie patvirtintų, kad trūkumų pobūdis objektyviai neleido juos taisyti šaltuoju laikotarpiu, kokios tuo metu buvo metrologinės sąlygos, nebuvo pateikti. Ieškovė nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos.

29.4.                      Prievolė dėl trūkumų šalinimo išlaidų kreiptis tiesiogiai į ieškovės civilinės atsakomybės draudiką nenumatyta. Civilinė atsakomybė kyla ieškovei, todėl jai tenka pareiga atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ieškovės draudikas į bylą yra įtrauktas trečiojo asmens teisėmis, todėl ieškovės argumentai apie atsakovės nesąžiningumą nepagrįsti.

29.5.                      Ieškovė pateikia kitokį trūkumų šalinimo išlaidų skaičiavimą, negu priteista teismo sprendimu. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikta sąmatos analizė nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde (lentelėje) surašyti komentarai yra ieškovės nuomonė. Liudytojas R. S. konkrečių skaičiavimų nenurodė. Be to, liudytojo parodymai buvo prieštaringi, tos pačios aplinkybės apibūdintos skirtingai, buvo matomas akivaizdus suinteresuotumas liudyti ieškovei palankias aplinkybes. Liudytojo R. S. parodymai neobjektyvūs ir nepatikimi, jų pagrindu negali būti nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Aplinkybę, kad už trūkumų šalinimo išlaidas atsakovė sumokėjo UAB „TONITRA“ 27 367,78 Eur, patvirtina atliktų darbų aktas ir atsakovės mokėjimas. Sutartyje UAB „TONITRA“ nurodė, kokia suma iš visos sutarties kainos sudaro trūkumų šalinimo darbų kainą, t. y. 27 367,78 Eur.

29.6.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nebuvo pagrindo vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinti negaliojančiais. Ieškovei neatlikus daugiau nei trečdalio sutarties darbų ir gavus didesnį negu atliktų darbų vertė apmokėjimą, atsakovė neturėjo pareigos priimti naujų aktų, kuriais buvo reikalaujama papildomų sumų. Sutartyje numatyti darbai perduodami kaip papildomi sutartyje nenumatyti darbai; ieškovė neturėjo teisės už juos reikalauti papildomo apmokėjimo. Be to, 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 23 d. aktai nepasirašyti techninio prižiūrėtojo. Atsakovė neturėjo pareigos pasirašyti ginčo darbų aktų, nes jais buvo perduodami su trūkumais atlikti darbai. Atsakovės atsisakymas pasirašyti darbų aktus, kurių pagrindu ieškovė reikalavo apmokėjimo, buvo pagrįstas, todėl sprendimo dalis, kuria šie aktai pripažinti negaliojančiais, yra teisėta.

29.7.                      Atsakovė sutartį vykdė tinkamai, pažeidimų nepadarė, todėl sutarties ieškovė neturėjo teisės ar pagrindo nutraukti. Sutartį nutraukė atsakovė dėl ieškovės kaltės, todėl bauda už sutarties nutraukimą priteistina atsakovei iš ieškovės. Nurodęs, kad aplinkybė, jog sutarties vykdymo metu iškilo kliūčių darbų vykdymui dėl projektinių sprendinių neišsamumo ar klaidingumo, nėra išimtinai ieškovės atsakomybė, teismas nenurodė, kad ši aplinkybė laikytina atsakovės kalte dėl sutarties nutraukimo. Sprendimo 54 punkte taip pat nenustatyta atsakovės kaltė dėl sutarties nutraukimo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad iki 2022 m. gruodžio mėn. trūko atsakovės sprendimo dėl šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo darbų sprendinių, neatitinka tikrovės. Projektas buvo parengtas dar 2022 m. rugsėjo mėn., būtent pagal jį darbus atliko UAB „SVS Technika“.

30.       Ieškovė UAB „GINOTA“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės UAB „Vokės 24“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti atsakovės UAB „Vokės 24“ apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1.                      Teismo sprendimu panaikintuose vienašaliuose darbų perdavimo aktuose nurodytų darbų vertė (262 415,64 Eur) yra beveik dvigubai didesnė nei atsakovės reiškiamas reikalavimas.

30.2.                      Sprendimu buvo priteistos 27 367,78 Eur dydžio darbų pagal Rangos sutartį trūkumų šalinimo išlaidos. Kitų atliktų darbų pagal Rangos sutartį trūkumų ir (ar) jų šalinimo išlaidų atsakovė neįrodinėjo, nereiškė reikalavimo šias išlaidas kompensuoti, todėl argumentai dėl reikalavimų atmetimo, remiantis netinkamu reikalavimo teisiniu kvalifikavimu, yra teisiškai nepagrįsti.

30.3.                      Nepaisant to, kad teismo sprendimu atsakovei priteista 27 367,78 Eur, nereiškia, jog ši suma gali būti laikoma skola atsakovei. Atlikus ieškovės ir atsakovės vienarūšių priešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovės reikalavimo nebeliko, todėl teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį.

30.4.                      Atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, todėl ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai ją nutraukti. Atsakovė neatliko mokėjimų už ieškovės atliktus darbus, surado naują rangovą ne tik darbų pagal Rangos sutartį trūkumų šalinimui, bet ir darbams, kurie nebuvo atlikti pagal Rangos sutartį iki jos nutraukimo momento. Atsakovės elgesys rodo, kad ji suprato, jog Rangos sutartis buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 30 d. Byloje surinkti įrodymai, kad vėlavimai pagal Rangos sutartį vyko ir dėl atsakovės kaltės. Atsakovė, vėluodama atsiskaityti už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, sukūrė objektyvią priežastį Rangos sutarties darbų termino atidėjimams (nukėlimams).

30.5.                      Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad fiksuota Rangos sutarties darbų kaina negali būti didinama, tačiau šalys buvo susitarusios šią kainą padidinti, taip pat paaiškėjo papildomų darbų būtinybė. Atsakovė suprato, kad už dalį atliekamų rangos darbų kils pareiga susimokėti papildomai bei suderino naują (padidintą iki 614 378,02 Eur) sąmatą. Nepaisydama fakto dėl Rangos sutarties kainos padidinimo, atsakovė skaičiavimus atlieka nuo pradinės darbų kainos.

30.6.                      Atsakovė nustatė, kad reali ieškovė neatliktų darbų vertė yra 228 065,73 Eur (be PVM), nors ieškovės sąmatoje nurodyta darbų vertė yra 123 205,53 Eur (be PVM). Ieškovė pažymi, kad šildymo įrengimo kaštai priklauso ne tik nuo pasirenkamo rangovo, bet ir konkretaus šildymo būdo, įrenginio galingumo, kitų užsakovo pageidavimų. Aplinkybė, kad tam tikrus darbus sutarta atlikti pigiau, nei vidutinė tokių darbų kaina rinkoje, neįrodo ieškovės nesąžiningumo. Rangos sutartis nutrūko dėl atsakovės neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas, o ne dėl to, kad ieškovė būtų vengusi atlikti darbus. Naujas rangovas buvo pasirinktas atsakovės iniciatyva ir laisva valia, todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga ir būti įpareigojama kompensuoti atsakovės nurodytų sąmatų kainų skirtumą.

30.7.                      Nebuvo įrodyta, kad atliktų darbų vertė buvo mažesnė nei ieškovės išrašytose sąskaitose. Ieškovė niekada nereikalavo apmokėti už neatliktus darbus. Atsakovė nėra permokėjusi ieškovei už jos atliktus darbus, todėl negali reikalauti iš ieškovės skolos priteisimo. Galimybė sumažinti rangovės realiai atliktų darbų kainą kitų darbų tariama verte nėra įtvirtina nei teisės aktuose, nei Rangos sutartyje. Vertinant reikalavimus mažinti Rangos sutarties darbų kainą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovė iki šios bylos iškėlimo momento yra pripažinusi darbų atlikimo faktą, jų vertę bei turimą skolą ieškovei. Atsakovės 2022 m. gruodžio 18 d. atsiųstame naujame darbų grafike nurodyta mokėtina suma už atliktus darbus 2022-12 – 499 344 Eur.

30.8.                      Ieškovė neneigia, kad šalys buvo sudariusios fiksuotos kainos Rangos sutartį, tačiau byloje surinkti dokumentai bei šalių paaiškinimai leido daryti pagrįstas išvadas, jog buvo objektyvus poreikis atlikti papildomus darbus, kurie nepatenka į Rangos sutartyje nustatytą fiksuotą kainą. Rangos sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo prielaidų abejoti atsakovės pateiktais duomenimis apie esamą sandėlio statinį. Paaiškėjus, kad esamas statinys buvo pastatytas ne taip, kaip nurodyta dokumentuose, reikėjo keisti statinio projektą bei užsakyti naujas konstrukcijas. Atsakovės pozicija galėtų būti laikoma pagrįsta tik jeigu šį faktą (realią statinio statybą ne pagal projektą) būtų atskleidusi ieškovei prieš sudarydama Rangos sutartį. Rangos sutartyje numatytų darbų padidėjimas dėl aplinkybių, kurios nuo ieškovės nepriklausė, savaime reiškia papildomų darbų poreikį.

30.9.                      Nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos dėl papildomų darbų poreikio. Ieškovė pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį nereikalavo perskaičiuoti Rangos sutarties kainą, nes nebuvo tam poreikio – šalys tuo metu geranoriškai komunikavo, sprendė kilusią problemą ir susitarė dėl papildomų darbų. Atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju buvo tik padidinti analogiškų metalo konstrukcijų kiekiai ir nebuvo papildomų darbų poreikio, neatitinka objektyvios tiesos ir byloje surinktų rašytinių įrodymų.

30.10.                      Aplinkybė, kad buvo nuspręsta, jog Rangos sutarties kaina galėjo būti padidinta bei tam tikra dalis darbų pripažinti papildomais, nereiškia, kad sprendimu Rangos sutartis buvo kvalifikuota kaip fiksuoto įkainio sutartis.

30.11.                      Rangos sutarties 7.1.1 papunktyje įtvirtinta atsakovės pareiga pateikti reikiamą projektinę dokumentaciją. Šios pareigos atsakovė tinkamai neįgyvendino, nes pateikta sandėlio pastato projektinė dokumentacija neatitiko situacijos vietovėje. Ginčo dėl šios aplinkybės tarp bylos šalių nėra – atsakovė nesutinka tik su tuo, kad ši aplinkybė jai sukelia teisines (finansines) pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

32.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos ir netesybų priteisimo pagal šalių sudarytą statybų rangos sutartį, taip pat iš dalies patenkintas priešieškinis dėl darbų kainos sumažinimo, skolos priteisimo, vienašalių darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir netesybų priteisimo.

33.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. Rangos sutartimi Nr. GIN-2022/02/07 dėl statybos rangos darbų (duomenys neskelbtini), UAB „GINOTA“ (rangovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti gamybinės paskirties pastato rekonstrukcijos ir statybos darbus bei vykdyti visus su tuo susijusius įsipareigojimus. Atsakovė UAB „Vokės 24“ (užsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus bei už juos sumokėti sutartyje nustatytais terminais. Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje sutarta maksimali visų sutarties darbų kaina – 569 762,80 Eur be PVM (PVM – 119 650,19 Eur). Šalys susitarė, kad užsakovė atliks avansinį mokėjimą, tarpinius mokėjimus ir galutinį mokėjimą (Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 papunktis, specialiųjų sąlygų 4.2, 4.4, 4.5 papunkčiai). Galutinis darbų rezultatas pagal Rangos sutartį turėjo būti perduotas užsakovei iki 2022 m. lapkričio 30 d. (Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunktis).

34.       Ieškovė UAB „GINOTA“, atlikusi darbus, surašė atliktų darbų aktus (2022 m. gegužės 11 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, 2022 m. liepos 14 d. atliktų darbų aktas Nr. 2, 2022 m. liepos 14 d. papildomų darbų aktas, 2022 m. rugpjūčio 19 d. atliktų darbų aktas Nr. 3, 2022 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų aktas Nr. 4, 2022 m. rugsėjo 29 d. atliktų papildomų darbų aktas, 2022 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktas Nr. 5, 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktas, 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktas Nr. 6, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų aktas, Atliktų dujotiekio įrengimo darbų aktas, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktas Nr. 7) ir jų pagrindu išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras (2022 m. gegužės 13 d. 98 896,88 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0511; 2022 m. liepos 14 d. 26 851,49 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0522; 2022 m. rugpjūčio 19 d. 68 384,04 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0527; 2022 m. rugsėjo 29 d. 79 605,87 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0533; 2022 m. spalio 27 d. 194 448,22 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0544; 2022 m. gruodžio 9 d. 60 467,42 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0547; 2022 m. gruodžio 23 d. 9 075,00 Eur (su PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0550).

35.       Teigdama, kad atsakovė neatsiskaitė pagal 2022 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0544 (96 838,57 Eur), 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0547 (60 467,42 Eur), 2022 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GNT0550 (9 075 Eur), ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos bei netesybų priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama sumažinti pagal Rangos sutartį numatytų atlikti darbų kainą nuo 569 762,80 Eur be PVM iki 341 697,07 Eur be PVM; priteisti iš ieškovės 118 488,14 Eur nuostolių atlyginimo, 17 650,86 Eur skolos; pripažinti 2022 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, 2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktą, 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų aktą, atliktų dujotiekio įrengimo darbų aktą, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 7, pasirašytus vienašališkai, negaliojančiais; pripažinti 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovės atliktą rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, kad Rangos sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkino iš dalies. Ieškovė ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus.

Dėl darbų kainos

36.       CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

37.       Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.). Konkrečios kainos keitimo išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019). Reglamentavimas, ribojantis galimybę keisti sutartą konkrečią rangos sutarties kainą, užtikrina, kad suderinta ir sutartyje įtvirtinta konkreti kaina nebus keičiama pagal kriterijus, kurie nenustatyti sutartyje ir nėra priimtini abiem sutarties šalims. <...> Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, šis reglamentavimas nedraudžia abiem sutarties šalims susitarti dėl sutartyje nustatytos konkrečios kainos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017).

38.        Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame teismo sprendime rėmėsi Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje nustatyta maksimalia darbų kaina – 569 762,80 Eur plius PVM, ir vertino, kad ieškovės reikalavimas pareikštas dėl 93 346,64 Eur skolos už darbus pagal Rangos sutartį ir lokalinę sąmatą, taip pat 73 034,35 Eur skolos už papildomus darbus (padidėjusius darbų kiekius) padengimo (sąmatinę faktiškai atliktų darbų vertę viršijančios sumos).

39.        Atsakovė UAB „Vokės 24“ apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 121 040,78 Eur skola. Teigia, kad teismas priteisė ieškovei 93 346,64 Eur, taikydamas fiksuoto įkainio kainodarą, nors šalys buvo pasirinkusios fiksuotos kainos atsiskaitymo būdą; atsakovė prašė sumažinti pagal Rangos sutartį numatytų atlikti darbų kainą, ir mano, kad atsakovės skola neegzistuoja. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovė atliko papildomus darbus, už kuriuos teismas priteisė 55 061,92 Eur.

40.         Ginčo dėl Rangos sutartyje nustatytos maksimalios fiksuotos sutartyje aptartų statybos rangos darbų kainos (569 762,80 Eur plius PVM) nėra. Tačiau siekiant nustatyti, ar paminėti atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, būtina įvertinti ne tik šalių susitarimo (-ų) turinį bei esmę, t. y. dėl kokių darbų ir už kokią kainą juos atlikti šalys buvo susitarusios, ar šalys numatė sutarties (kainos) keitimo galimybes, bet ir faktinius šalių veiksmus bei susitarimus darbų vykdymo metu ir jų įtaką šalių tarpusavio teisėms bei pareigoms.

41.        CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. <...> Pagal šio straipsnio 5 dalį, rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.

42.        Šalys Rangos sutarties 3.5 papunktyje taip pat susitarė, kad už papildomai rangovo atliktus ir su užsakovu raštu suderintus darbus užsakovas sumoka papildomai pagal rangovo pateiktą, su užsakovu suderintą sąmatą. Apmokėjimo tvarka ir papildomų darbų kaina bei jų kiekis nustatomi raštu sudarant atskirą šalių susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Rangovui nėra atlyginama už tuos darbus, kuriuos rangovas atliko, nesuderinęs su užsakovu ar (ir) savavališkai. Rangovui taip pat nėra atlyginama už tuos darbus (jų kiekius), kurie viršija šios sutarties prieduose nurodytus darbų kiekius (apimtis), nepriklausomai nuo to, ar užsakovas šioje sutartyje nustatyta tvarka priėmė didesnį darbų kiekį (apimtį) (Rangos sutarties 3.6 papunktis). Tokia nuostata iš esmės pakartota Rangos sutarties 5.9 papunktyje; taip pat numatyta, kad šiame punkte nurodyta sąlyga nėra taikoma tik tokiu atveju, jeigu užsakovas išimtinai savo iniciatyva vienašališkai nurodo atlikti papildomus darbus, kurių poreikio rangovas negalėjo numatyti pasirašydamas šią sutartį.

43.       Pagal Rangos sutarties 10.2 papunktį, esant būtinybei, užsakovo įgaliotas atstovas darbų eigoje gali raštu nurodyti arba leisti rangovui pakeisti, pataisyti darbų eigą. Toks raštiškas nurodymas rangovui tampa privalomas, kai suderinamos papildomai dėl to atsiradusios išlaidos. Pasirašyti papildomi susitarimai ir sąmatos, po jų pasirašymo šalims tampa neatskiriama šios sutarties dalimi ir įforminami atskirais priedais (Rangos sutarties 10.3 papunktis). Rangos sutarties 16.3 papunktyje numatyta, kad sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jeigu jie atlikti raštu ir pasirašyti abiejų šalių arba suderinti ir patvirtinti el. paštu.

44.       Taigi Rangos sutarties nuostatos, teisės normos bei teismų praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad šalims sudarius fiksuotos kainos Rangos sutartį, sutartyje numatytos darbų kainos pakeitimas yra galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės atsiliepime į atsakovės UAB „Vokės 24“ apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, kad šalys buvo susitarusios padidinti sutartyje nurodytą kainą.

45.       Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas (2022 m. birželio 22 d., 2022 m. liepos 1 d. V. A. (UAB „Vokės 24“ vardu aktyviai dalyvavusio ginčo statybų procese) el. laiškai, 2022 m. liepos 5 d. UAB „GINOTA“ vadovo A. L. el. laiškas, kt.), patvirtina, kad buvo aptariamos iškilusios darbų atlikimo kliūtys, kurios susijusios su esamo sandėlio statyba ne pagal projektą, šalys derėjosi dėl papildomų darbų sąmatos, nuolaidų, sutartyje numatytų terminų pakeitimo (2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 2 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. UAB „GINOTA“ vadovo A. L. el. laiškai, 2022 m. rugsėjo 5 d. V. A. el. laiškas), o 2022 m. rugsėjo 6 d. V. A. elektroniniame laiške ieškovės vadovui detalizavo šalių susitarimo turinį, t. y., kad: 1) nuo šio momento (2024 m. rugsėjo 6 d.) vadovaujamasi ieškovės atnaujinta viso projekto sąmata; 2) keičiama Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkto 1 dalis (faktiniai projektavimo (jeigu tokie būtų reikalingi) ir statybos darbai privalo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 17 d.; 3) Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkto 2 dalis lieka nepakitusi (Galutinio darbų rezultato perdavimas (kaip jis apibrėžtas bendrosios dalies 5.2 papunktyje) privalo būti užbaigtas ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.); 4) už 5.2 punkto sąlygų pakeitimą rangovas padarys 15 000 Eur be PVM nuolaidą užsakovui nuo atnaujintos prisegtos sąmatos; 5) visos kitos Rangos sutarties sąlygos lieka nepakitusios. Šiame elektroniniame laiške pažymėta, kad „jei tau reikalingas papildomas dokumentas šiam susitarimui užfiksuoti tai suruošk ir A. pasirašys. Mums užtenka, kad tai yra užfiksuota raštiškai šiame laiške“. Be to, tą pačią dieną A. J. (atsakovės direktorius, pasirašęs Rangos sutartį) elektroniniu laišku patvirtino pirmiau minėtą susitarimą („patvirtinu, kad surašė V.“).

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie šalių veiksmai atitiko Rangos sutartyje nustatytas darbų kainos (sutarties) pakeitimo sąlygas (Rangos sutarties 16.3 papunktis). Susitarimo turinys, kuriame atsispindi šalių pasiektas susitarimo rezultatas dėl nuolaidos, skaičiuojamos nuo atnaujintos sąmatos, patvirtinimas, kad kitos Rangos sutarties sąlygos lieka nepakitusios, leidžia daryti išvadą, jog šalys aiškiai suprato, jog keičiami ne tik Rangos sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai, tačiau ir darbų kaina.

47.       Patikslintoje 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąmatoje nurodyta visų darbų kaina – 614 378,02 Eur be PVM. Iš šios sąmatos turinio matyti, kad joje nurodytas tiek faktinis darbų kainos padidėjimas, tiek sumažėjimas (iki nulio, t. y. atspindintis susitarimą šių darbų neatlikti); sąmatų kainos (be PVM) skirtumas – 44 615,22 Eur. Įvertinusi šalių aptartą nuolaidą (15 000 Eur), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys papildomu susitarimu susitarė dėl 599 378,02 Eur (be PVM) darbų kainos.

48.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad sutarties vykdymo metu šalys pasirašė atnaujintą sąmatą, tačiau 44 615,22 Eur ieškovė gavo neteisėtai, apgavusi atsakovę ir nepagrįstai teigdama, jog 44 615,22 Eur kainuoja papildomi, būtini pagal sutartį atlikti darbai. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, atkreipia dėmesį, kad toks susitarimas nėra ginčijamas sutarčių negaliojimo pagrindais, todėl šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnis). Nesant tokio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti susitarimo turinį sudarančių sąlygų (dėl darbų priskyrimo papildomiems darbams) pagrįstumo.

49.       Atsižvelgdama į šalių sudarytą susitarimą dėl Rangos sutarties darbų kainos pakeitimo, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad papildomų darbų kaina nesudaro 15 proc. nuo sutarties kainos, todėl, vadovaujantis CK 6.685 straipsnio nuostatomis, papildomi darbai turėjo tekti ieškovės rizikai ir skola už juos negalėjo būti priteista iš atsakovės, teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės.

50.       Papildomais darbais turėjo būti laikomi ir ginčas dėl jų apmokėjimo galėjo būti sprendžiamas tik dėl paminėtoje sąmatoje neaptartų (neįvertintų) darbų.

51.       Ieškovė UAB „GINOTA“ apeliaciniu skundu pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 11 122,43 Eur kompensacijos už papildomus darbus, todėl apeliacinėje instancijoje bus vertinamas susitarimas dėl darbų kainos, neviršijančios 588 255,59 Eur.

Dėl papildomų darbų

52.       Pirmosios instancijos teismas papildomais, reikalaujančiais papildomo finansavimo darbais laikė dujotiekio įrengimo darbus už 2 081,25 Eur, kurie įvardinti šalių susirašinėjime elektroniniu paštu. 2022 m. spalio 7 d. G. P. elektroniniame laiške informavo, kad atnaujinta sąmata dujoms pagal projektą, klausė, ar sąmata tvirtinama. V. A. 2022 m. spalio 10 d. elektroniniame laiške atsakė, kad sąmatą tvirtina. A. J. 2022 m. spalio 10 d. elektroniniame laiške (įskaitant ir ieškovei UAB „GINOTA“), atsakydamas į laišką „Vokės 24 dujotiekis“, nurodė „aktuosime prie statybų – tik šitam turės būti atskira sąskaita“.

53.       Atsižvelgiant į tai, kad sąmatoje nebuvo išskirti dujotiekio įrengimo darbai, atsakovė patvirtino atnaujintą dujotiekio įrengimo sąmatą, o apeliaciniame skunde neneigia, jog darbai, nurodyti atliktų dujotiekio įrengimo darbų akte, buvo atlikti, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl dujotiekio įrengimo darbų priskyrimo darbams, už kuriuos atsakovei kyla pareiga atsiskaityti.

54.       Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės reikalavimus atlyginti 6 200 Eur projektinių sprendinių ruošimo ir 7 500 Eur pridavimo išlaidų. Nurodė, kad šios išlaidos įtrauktos į Rangos sutartimi šalių sulygtą maksimalią kainą (Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.2 papunktis, specialiųjų sąlygų 7.1 papunktis).

55.       Ieškovė UAB „GINOTA“ nesutinka su tokia teismo išvada. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra susiklosčiusios aplinkybės, lėmusios nukrypimą nuo šalių sulygtos maksimalios darbų kainos (jos padidinimą). Pasak apeliantės, minėtas nukrypimas yra susijęs ne tik su konkrečiais darbais, bet ir pasiruošimu vykdyti tuos darbus (papildoma projektavimo procedūra) bei pasikeitusiomis (didesnės apimties) statybų užbaigimo procedūromis. Ieškovės įsitikinimu, teismas privalėjo kompensuoti bent atitinkamą dalį (pvz. 50 proc., nes ieškovė buvo priversta procedūras atlikti pakartotinai ir (ar) didesne apimtimi) projektavimo (6 200 Eur) ir statybos pridavimo (7 500 Eur) patirtų išlaidų.

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, Rangos sutarties nuostatas, ir byloje esančius įrodymus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir tinkamai nemotyvavo savo išvados. 

57.       Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.2 papunktyje, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad rangovas visus darbus atlieka už maksimalią kainą, nurodytą specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje; šioje sutarties dalyje pažymėta, kad ši kaina mokėtina už visų darbų, rangovo prievolių tinkamą įvykdymą, darbams reikalingas paslaugas, medžiagas, įrengimus, reikiamų dokumentų sutvarkymą ir kt. Rangos sutarties 3.1 papunktyje, kuriame šalys apibrėžė darbų apimtis, be kita ko, nurodyti statybos darbų technologijos projekto parengimo, objekto statybos užbaigimo proceso organizavimo darbai.

58.       Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 7.1 papunktyje šalys susitarė, kad rangovas organizuos statinio projekto pakeitimus, pagal kuriuos projektuojamose gamybinėse patalpose bus įrengtos apie 100 kv. m ploto administracinės patalpos. <...> Šių projektavimo ir statybos darbų (įskaitant užduoties parengimą) kaina įskaičiuota į specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje nurodytą kainą. Pagal Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 papunktį, šalys susitarė, kad rangovas <...> organizuos statybos užbaigimo procedūras. Šalių atskiru susitarimu už šių paslaugų vykdymą užsakovas atsiskaitys su rangovu atlygindamas faktiškai patirtas, dokumentais pagrįstas rangovo išlaidas, tačiau bet kuriuo atveju ne daugiau kaip 9 000 Eur be PVM. Jeigu paaiškėja, kad statybos užbaigimui reikalingi papildomi vidaus darbų projektai (pvz., elektros, silpnų srovių, priešgaisrinės dalies, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir kt.), šalys susitarė, kad šių projektų rengimą organizuoja rangovas. Šalių atskiru susitarimu už šių darbų vykdymą užsakovas atsiskaitys su rangovu atlygindamas iš anksto suderintas faktiškai patirtas rangovo išlaidas, tačiau bet kuriuo atveju ne daugiau kaip 7 500 Eur be PVM (Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 7.3 papunktis).

59.       Pažymėtina, kad pažymose apie atliktus darbus nurodytos projektinių sprendinių ir pridavimo darbų sutartinės kainos atitinka minėtuose Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 bei 7.3 papunkčiuose numatytas kainas už statybos užbaigimo procedūras bei papildomus vidaus darbų projektus. Be to, iš elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, jog 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo aptariami ir šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo (ŠVOK) projekto dalių rengimo klausimai. 

60.       Tačiau apeliaciniame skunde reikalavimą atlyginti šias išlaidas ieškovė sieja su kilusiu poreikiu atlikti papildomus darbus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė projektavimo darbus (6 200 Eur) įtraukė į 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktą, nors papildomi darbai, susiję su naujų konstrukcijų gamyba bei montavimu, įtraukti į ankstesnius (2022 m. rugsėjo 29 d. bei 2022 m. spalio 26 d.) papildomų darbų aktus. Apeliantė (ieškovė), teigdama, kad papildomų darbų atlikimui buvo būtina papildoma projektavimo procedūra (pasiruošimas darbams), nepaaiškino, kodėl susitarimo dėl darbų kainos padidinimo metu nebuvo aptartas ir papildomų išlaidų projektavimui (darbų pridavimui) poreikis. Nurodydama, kad ieškovė buvo priversta procedūras atlikti pakartotinai ir (ar) didesne apimtimi, apeliantė neatskleidė, ar iki paaiškėjusių neatitikimų projekte jau buvo parengti statinio projekto pakeitimai pagal Rangos sutarties 7.1 papunkčio sąlygas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, remdamasis, be kita ko, Rangos sutarties 7.1 papunkčiu, ir konstatavęs, kad paminėtos išlaidos įtrauktos į Rangos sutartimi šalių sulygtą maksimalią kainą, nenurodė, dėl kokių konkrečiai projektinių sprendinių ruošimo ir pridavimo išlaidų priteisimo buvo sprendžiama, kokiais įrodymais teismas vadovavosi. Neatskleidus šių aplinkybių ir nustačius duomenų prieštaringumą, teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti bei pasisakyti dėl šios teismo išvados teisingumo.

Dėl reikalavimo sumažinti pagal rangos sutartį numatytų atlikti darbų kainą

61.       Atsakovė priešieškiniu prašė sumažinti pagal sutartį numatytų atlikti darbų kainą nuo 569 762,80 Eur be PVM iki 341 697,07 Eur be PVM. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio priešieškinio reikalavimo, teismo sprendime nurodė, kad atsakovė reikalavimą dėl išlaidų, patirtų dėl savo esme analogiškų rangos darbų, įsigytų iš kitų rangovų ir su tuo susijusių papildomų sąnaudų (realios neatliktų darbų vertės) atlyginimo, nepagrįstai kvalifikavo kaip reikalavimą, atitinkantį CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą užsakovo teisių gynimo būdą rangos sutartyje – reikalavimą sumažinti darbų kainą, kadangi buvo prašoma sumažinti visų pagal Rangos sutartį numatytų atlikti (o ne jau atliktų) darbų kainą. Atsakovei pasirinkus netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, pirmosios instancijos teismas šios priešieškinio dalies netenkino.

62.       Atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Teigia, kad atsakovė aiškiai apibrėžė materialųjį teisinį rezultatą, kurio siekė pareikšdama priešieškinį, t. y. siekė, kad ieškovei pagal sutartį mokėtina suma būtų sumažinta tų darbų, kurių ieškovė pagal sutartį neįvykdė, realia kaina. Pasak apeliantės, šalys sudarė fiksuotos kainos sutartį, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti beveik visos sutarties kainos už 60 proc. atliktų darbų. Atsakovė prašė apginti jos kaip užsakovės pažeistas teises rangovei netinkamai įvykdžius fiksuotos kainos sutartį, pripažinti, kad visos sumos, kurios pagal sutartį galėjo priklausyti ieškovei, jau yra sumokėtos ir egzistuoja 17 650,86 Eur permoka.

63.       Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

64.       CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 24 punktas).

65.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

66.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015, 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

67.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės priešieškinio reikalavimas suformuluotas ydingai. Atsakovė prašo sumažinti pagal Rangos sutartį numatytų atlikti darbų kainą. Pažymėtina, kad reikalavimas pakeisti (padidinti arba sumažinti) rangos sutartyje nustatytą darbų kainą yra galimas. Pagal šios nutarties 37 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose. Galimybė sumažinti Rangos sutarties specialiosios dalies 4.1 papunktyje nurodytą kainą numatyta ir rangos sutarties 7.6 papunktyje (jeigu rinkoje iš esmės (ne mažiau kaip 15 proc.) sumažėja atitinkamų darbų ar darbams atlikti naudojamų medžiagų kaina). Tačiau atsakovė nagrinėjamoje byloje priešieškinio reikalavimo negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su įstatyme bei Rangos sutartyje nustatytais sutarties darbų kainos keitimo (mažinimo) pagrindais.

68.       Atsakovė šio reikalavimo teisiniu pagrindu nurodė CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalies 2 punktą.

69.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021 pažymėta, kad užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus.<...> Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad, taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

70.       Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo tai, kad reikalavimas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Apeliantės (atsakovės) argumentai, kad ji įrodinėjo, jog ieškovė, neatlikdama dalies darbų, sutaupė, neatitinka teismų pacituoto kasacinio teismo išaiškinimo būtent dėl to, kad atsakovė šių aplinkybių nesieja su atsakovės priimtų darbų kokybe (nurodyti neatlikti darbai nepatenka į priimtų darbų sudėtį).

71.       Išklausius 2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad atsakovės atstovė nesutiko su ieškovės pozicija, jog reikalavimas sumažinti pagal sutartį numatytų atlikti darbų kainą negali būti reiškiamas. Be kita ko, teigė, kad tuo atveju, kai nutraukiama sutartis ir sudaroma ją pakeičianti sutartis, asmuo turi teisę reikalauti iš sutarties neįvykdžiusios šalies kainų skirtumo – tarp naujai sudarytos sutarties bei neįvykdytos sutarties (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 3 min. 10 sek. – 2 val. 3 min. 47 sek.).

72.       Toks pažeistų teisių gynimo būdas įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje (jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo). Tačiau atsakovės pareikštas reikalavimas neatitinka šioje teisės normoje nurodyto reikalavimo (t. y. dėl kainų skirtumo bei nuostolių priteisimo).

73.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė prašo sumažinti pagal sutartį numatytų atlikti darbų kainą, prašomos nustatyti kainos apskaičiavimo būdas (Rangos sutartyje numatytų atlikti bei neatliktų darbų kainų skirtumas) atskleidžia atsakovės siekį sumažinti (nustatyti) būtent atliktų darbų kainą (569 762,80 Eur be PVM (sutartyje nustatyta maksimali darbų kaina) – 228 065,73 Eur (atsakovės nurodoma neatliktų darbų kaina) = 341 697,07 Eur (reikalavimu prašoma nustatyti sutartyje numatytų darbų kaina). Akivaizdu, kad iš sutartyje numatytų atlikti visų darbų kainos eliminavus neatliktų darbų kainą, apskaičiuojama atliktų darbų vertė (kaina). Tokią išvadą patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė nurodo, jog siekė, kad ieškovei pagal Rangos sutartį būtų sumažinta mokėtina suma tų darbų, kurių ieškovė pagal sutartį neįvykdė, realia kaina. Tačiau atsakovės reikalavimas formuluojamas dėl visų sutartyje numatytų atlikti, o ne faktiškai atliktų darbų, už kuriuos ieškovė reikalauja atsiskaitymo, kainos pakeitimo.

74.       Taigi išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad aptartas priešieškinio reikalavimas (sumažinti pagal Rangos sutartį numatytų atlikti darbų kainą) ne tik neatitinka faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžiamas, tačiau taip pat yra netikslus bei prieštaringas.

75.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad manydamas, jog atsakovės pareikštas reikalavimas teisinio kvalifikavimo prasme atitinka kitą, nei atsakovės nurodyta, CK normą, teismas turėjo pats parinkti, kokia tinkama norma turi būti taikoma.

76.       Teismų praktikoje pažymėta, kad ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą. Teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

77.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

78.       Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Priešieškinyje, kaip ir ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

79.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018). 

80.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįžvelgė priešieškinio reikalavimo ydingumo, nenustatė termino priešieškinio trūkumams pašalinti, nepasiūlė patikslinti priešieškinio reikalavimo, kad jis būtų aiškus ir atitiktų priešieškinio faktinį pagrindą. Aptarti proceso trūkumai gali būti pašalinti tik pirmosios instancijos teisme, todėl, įvertinus tai, kad kiti šalių reikalavimai bei argumentai yra susiję su reikalavimu sumažinti pagal sutartį numatytų atlikti darbų kainą, teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

81.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga pasisakyti dėl kai kurių kitų apeliacinių skundų argumentų.

Dėl ieškovės pareigos atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas

82.        Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog ji taisė bei ketino taisyti likusius darbų pagal rangos sutartį trūkumus, nesukuria prielaidos atsakovei savo nuožiūra ir neinformavus esamos rangovės, pasitelkti kitus rangovus (UAB „TONITRA“) bei reikalauti atlyginti kitam rangovui sumokėtas lėšas.

83.        Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 7.3.10 papunktyje rangovė (ieškovė) įsipareigojo <...> rangovės atliekamų darbų trūkumus (įskaitant, bet neapsiribojant, dėl nekokybiškų medžiagų panaudojimo), nustatytus darbų vykdymo ir (ar) per garantinį laikotarpį, <...> pašalinti per protingą ir technologiškai įmanomą terminą savo sąskaita, rizika ir priemonėmis. Jų nepašalinus nustatytu terminu, atlyginti užsakovei dėl to turėtus nuostolius. Taip pat šalys susitarė, kad užsakovė turi teisę nemokėti už darbus, kurie atlikti nekokybiškai arba ne pagal sutartį, nepriklausomai nuo to, kada paaiškėjo tokios aplinkybės (Rangos sutarties 3.12 punktas). Remiantis Rangos sutarties 13.4 papunkčiu, rangovė garantiniu terminu išaiškėjusius trūkumus, atsiradusius dėl rangovės ar jos pasitelktų subrangovų kaltės, įsipareigoja pradėti šalinti: jeigu jie turi reikšmės objekto naudotojų galimybėms netrukdomai naudotis objektu – nedelsiant, per maksimaliai trumpus terminus; jeigu jie neturi reikšmės objekto naudotojų galimybėms netrukdomai naudotis objektu – juos atvykti apžiūrėti per 5 (penkias) darbo dienas nuo užsakovės raštiško pranešimo gavimo dienos ir pašalinti per technologiškai būtinus terminus. Jeigu rangovė nevykdo šiame punkte numatyto įsipareigojimo, užsakovė šiame punkte numatytus darbus atlieka rangovės sąskaita. Tokiu atveju rangovė privalės atlyginti visus užsakovės ar kito patirtus su trūkumų šalinimu susijusius nuostolius.

84.        Taigi Rangos sutarties nuostatos neįpareigojo atsakovės informuoti ieškovę apie ketinimą pasitelkti kitus rangovus ieškovės darbų trūkumams pašalinti. Kita vertus, advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT, veikusios UAB „GINOTA“ pavedimu, 2023 m. vasario 13 d. rašto turinys patvirtina, kad 2023 m. vasario 10 d. pranešime užsakovė (atsakovė) informavo, jog rangovės neatliktus darbus ir rangovės netinkamai atliktus darbus (defektų šalinimo darbus) perduoda kitam rangovui. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad rangovė įvertins 2023 m. vasario 7 d. defektų akte užsakovės vienašališkai nurodytus defektus ir pateiks savo poziciją dėl jų pagrįstumo ir (ar) šalinimo. Apeliantė (ieškovė), teigdama, kad niekada neatsisakė taisyti atsiradusių darbų trūkumų (esant tinkamoms oro sąlygoms), taisė ir ketino ištaisyti likusius darbų pagal rangos sutartį trūkumus, nenurodė, jog su ieškove buvo suderinti likusių trūkumų šalinimo terminai, t. y. kad atsakovė pasitelkė trečiuosius asmenis trūkumų ištaisymui pažeisdama šalių susitarimą, žinodama apie realius ieškovės ketinimus juos ištaisyti ar pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovė tik 2023 m. balandžio 25 d. raštu informavo atsakovę apie nustatytus defektų šalinimo terminus iki 2023 m. gegužės 13 d., t. y. tuomet, kai atsakovė jau buvo sudariusi sutartį su kitu rangovu.

85.        Apskųstame teismo sprendime aptarti įrodymai, patvirtinantys, kad buvo surašyti net trys defektų aktai. Apeliantė neginčija, kad šie aktai jai buvo pateikti. Nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja defektų nustatymo metu buvusias netinkamas gamtines sąlygas, dėl kurių žemės tvarkymo darbai (įskaitant reljefo formavimą) nėra vykdomi, iš 2023 m. vasario 14 d. defektų akto turinio matyti, kad nebuvo ištaisyti ir tie defektai, kurie nesusiję su žemės darbais ir (arba) yra pastato viduje (pvz. nesutvarkytas pastato kampas (dekoratyvinis tinkas), neatstatytas seno pastato šiltinimas ir apdaila, neužtaisyta skylė pastato viduje iš cecho pusės, trūksta savisriegių ir kt.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trūkumai nebuvo šalinami ne dėl apeliaciniame skunde nurodytų oro sąlygų.

86.        Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos pareiga atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, yra nepagrįsti.

Dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio

87.         Pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo išlaidų dydį (27 367,78 Eur su PVM) nustatė remdamasis atsakovės nurodytais duomenimis, kurie buvo grindžiami 2023 m. balandžio 12 d. sutarties su UAB „TONITRA“ sąmata (1, 5-9 eilutės). Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės teigimu defektų aktuose įvardintų trūkumų tvarkymo faktinės išlaidos yra apie 6 600 Eur, į bylą pateiktais įrodymais minėtas atsakovės išlaidas patvirtinančių dokumentų turinys nebuvo paneigtas.

88.        Apeliantė UAB „GINOTA“ teigia, kad teismas nepasisakė apie bylos nagrinėjimo (posėdžių) metu vykdytus skaičiavimus, sąmatos Nr. 2023.04.12-01 bei UAB „TONITRA“ atliktų darbų akto Nr. 1 analizę. Pasak apeliantės, darbų atlikimo kaštus įvardino darbus vykdžiusios rangovės UAB „TONITRA“ darbų vadovas R. S., kuris pripažino, kad tik dalis sąmatoje nurodytų darbų buvo vykdomi taisant ieškovės darbų pagal Rangos sutartį trūkumus, jog sąmatos prierašai buvo įrašomi pagal UAB „Vokės 24“ vadovo pageidavimą (dėl galimybės iš banko gauti lėšas), o realios trūkumų šalinimo apimtys yra mažesnės.

89.       Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad liudytojo R. S. parodymai negali būti trūkumų šalinimo išlaidų skaičiavimo pagrindas. UAB „TONITRA“ objekte vykdė darbus kaip UAB „GINOTA“ subrangovė, todėl šios bendrovės darbų vadovo parodymai apie objekte buvusių trūkumų kiekį, jų šalinimo kiekius, kurie nesutampa su rašytinių įrodymų turiniu, gali kelti pagrįstų abejonių jų objektyvumu bei patikimumu.

90.       Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trūkumų šalinimo išlaidų dydžio klausimą, nepagrįstai neanalizavo pateiktų rašytinių įrodymų turinio, šių išlaidų dydį grindė ne faktiškai naujos rangovės atliktų darbų analize, o UAB „Vokės 24“ ir UAB „TONITRA“ sudarytos sąmatos duomenimis, nenurodė, ar atliktų darbų pobūdis (ir (ar) kiekis) atitinka defektų aktuose išvardintus trūkumus, ar šiuos darbus buvo numatyta atlikti pagal ieškovės bei atsakovės rangos sutartį ir pan. Pažymėtina, kad Sąmatoje Nr. 2023.04.12-01 bei Atliktų darbų akte Nr. 1 už 2023 m. rugsėjo mėn. kai kurie darbai bei jų kiekiai skiriasi. Iš šio akto matyti, kad, pavyzdžiui, kolonų valymo bei dažymo darbų atlikta už 2 213 Eur, nors pagal sąmatą šių darbų kaina – 6 375 Eur. Liudytojas R. S. nurodė, kad sąmata pasikeitė, nes kolonų nebedažė (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 val. 2 min. 22 sek. – 4 val. 2 min. 45 sek.). Pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų teismo sprendime nepasisakė. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pastebėjimu, kad 2022 m. lapkričio 24 d. defektų akte nebuvo užfiksuoti plytelių sudėjimo defektai. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių, ar tokius darbus ieškovė buvo atlikusi. Pažymėtina, kad atsakovė su UAB „TONITRA“ susitarė dėl plytelių sudėjimo, o ne tokių darbų defektų šalinimo. Kadangi sąmatoje ir atliktų darbų akte plytelių sudėjimo darbų kaina neišskirta (nurodyta kartu su kitų darbų kaina), apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės įvertinti bei pasisakyti dėl tikslaus trūkumų šalinimo išlaidų dydžio.

91.       Apeliantė (ieškovė) teigia, kad sprendžiant dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio bei jų priteisimo galimybių privalo būti vadovaujamasi ne tik liudytojo R. S. parodymais, bet ir faktu, kad atsakovė nesikreipė į draudimo garantiją išdavusią draudimo bendrovę dėl darbų trūkumų šalinimo. Pasak ieškovės, šalys buvo sutarusios, kad sutarties vykdymo užtikrinimas (esant poreikiui) bus vykdomas per draudimo kompaniją, o ne tiesiogiai reikalaujant lėšų iš ieškovės. Ieškovės įsitikinimu, atsakovei nusprendus nebeleisti ieškovei taisyti atliktų darbų trūkumų, nesikreipus į draudimo bendrovę, bet sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu dėl darbų trūkumų pagal Rangos sutartį ištaisymo, atsakovė veikė nesąžiningai ir negali būti reikalaujama iš ieškovės kompensacijos už trūkumų šalinimą. Teisėjų kolegija atmetą šį argumentą kaip nepagrįstą.

92.       Pagal Rangos sutarties 7.3.18 papunktį, rangovė įsipareigojo specialiųjų sąlygų 6.1 papunktyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikti rangovės garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančius dokumentus. Viena iš sutarties įvykdymo užtikrinimo formų – draudimo išduotas laidavimo draudimas, numatyta užtikrinimo suma – 5 proc. specialiosios dalies 4.1 papunktyje nurodytos kainos (be PVM). Užsakovės UAB „GINOTA“ įsipareigojimas (prievolė) dėl trūkumų šalinimo išlaidų kreiptis tiesiogiai į draudiką Rangos sutartyje nenustatytas. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad atsakovė turi teisę, bet ne pareigą reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo tiesiogiai iš draudiko. Užtikrinimas, kad draudėjo prievolės bus įvykdytos garantinio laikotarpio metu, neapriboja atsakovės teisės reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų iš rangovės. Neįrodžius, kad atsakovės elgesį ribojo susitarimas ar atitinkamos teisės normos, apeliantės argumentai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir negali reikalauti iš ieškovės kompensacijos už trūkumų šalinimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais

93.       Ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti priešieškinio reikalavimą, pripažįstant ieškovės UAB „GINOTA“ vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo aktus negaliojančiais. Ieškovė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad bendra šių vienašalių darbų perdavimo aktų darbų vertė yra 262 415,64 Eur (be PVM), o priešieškinio reikalavimų suma – 136 139 Eur; dujotiekio įrengimo aktu teismas vadovavosi skaičiuodamas priteistinos kompensacijos dydį. Ieškovės nuomone, teismui pripažinus, kad tam tikras konkretus darbas negalėjo būti laikomas papildomu darbu, tik ta darbų perdavimo akto dalis galėjo būti pripažinta negaliojančia. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai apeliantės (ieškovės) pozicijai.

94.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis.

95.       Kasacinis teismas išaiškino, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

96.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Rangovo vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

97.       Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais grindė trimis grupėmis argumentų, t. y. tuo, kad: 1) aktais yra perduodami su trūkumais atlikti darbai (2022 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktas Nr. 5, 2022 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktas Nr. 6); 2) jais yra perduodami kaip papildomi darbai ir reikalaujama papildomo apmokėjimo už darbus, kurie buvo numatyti pradinėje sutartyje (2022 m. spalio 26 d. papildomų darbų aktas, 2022 m. gruodžio 9 d. papildomų darbų aktas, 2022 m. gruodžio 23 d. atliktų darbų aktas Nr. 7); 3) visuose aktuose yra nurodyta neteisinga darbų vertė, kadangi sumažinus sutarties kainą realia neatliktų darbų verte, bendra sutarties kaina yra 341 697,07 Eur, o atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei 356 347,93 Eur.

98.       Pirmosios instancijos teismas sprendimą pripažinti priešieškinyje nurodytus darbų priėmimo aktus negaliojančiais motyvavo tuo, kad už tam tikrų darbų kiekių (apimčių) padidėjimą užsakovė neturėjo pareigos sumokėti papildomai, taip pat tik dalis ieškovės nurodomų darbų pripažinti papildomais, reikalaujančiais papildomo finansavimo darbais, t. y. ginčijamuose aktuose yra tiek darbų apimties, tiek kainos neatitikimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai yra susiję tik su atsakovės nurodytų papildomų darbų aktų vertinimu. Teismo sprendime nėra motyvų, kokiu pagrindu negaliojančiais pripažinti atliktų darbų aktai Nr. 5 ir Nr. 6, kuriuos atsakovė grindė perduotų darbų trūkumais. Be to, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo konkrečių aktuose nurodytų darbų, nevertino, ar atsakovei buvo pagrindas atsisakyti priimti visus aktuose nurodytus darbus, juolab, ieškovės ieškinį iš dalies patenkino.

99.       Kadangi nėra išspręsti reikalavimai dėl projektinių sprendinių rengimo, darbų pridavimo išlaidų atlyginimo, taip pat konstatuota, kad priešieškinio reikalavimas dėl sutarties kainos sumažinimo  yra su trūkumais, o šios aplinkybės turi įtaką sprendžiant, ar atsakovė aktus atsisakė pasirašyti pagrįstai, teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl konkrečių atliktų darbų aktų (jų dalių) pripažinimo negaliojančiais taip pat nesprendžia.

100.       CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013). Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nėra išvardinti UAB „GINOTA“ vienašališkai pasirašyti atliktų darbų perdavimo aktai, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais. 

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas

101.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad patenkinus reikalavimą dėl 27 367,78 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, atsakovei turėjo būti priteistos ir palūkanos nuo šios sumos, tačiau pirmosios instancijos teismas šių palūkanų nepriteisė.

102.       Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovės reikalavimo visiškai nepasisakė, t. y. jo nenagrinėjo, nenurodė argumentų, dėl kurių šis reikalavimas atmestas. Šis proceso teisės pažeidimas taip pat turi būti ištaisytas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Dėl rangos sutarties nutraukimo ir netesybų  

103.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „GINOTA“ 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovui, be kita ko, priminė, jog laukia atsiskaitymo, ir kad atsakovės pradelsta skola, atėmus visą avansinį mokėjimą ir sulaikymus, yra 73 429,34 Eur. 2022 m. gruodžio 30 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovę UAB „Vokė 24“, kad, vadovaudamasi Rangos sutarties Nr. GIN-2022/02/07 16.2 punktu, vienašališkai nutraukia sutartį dėl užsakovės kaltės, sustabdo visus vykdomus bei planuotus vykdyti darbus. Nurodė, kad užsakovė per 30 kalendorinių dienų nesiėmė veiksmų pašalinti vėluojantį atsiskaitymą už atliktus darbus; darbų atlikimas (šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimas) dėl užsakovės veiksmų yra sustabdytas ilgiau nei 4 mėnesius; užsakovė kitaip iš esmės pažeidė sutartį.

104.       Atsakydama į šį elektroninį laišką, atsakovė 2023 m. sausio 6 d. laiške nurodė, kad nesutinka su siūlomu sutarties nutraukimu bei įspėjo, jog bandymai nutraukti sutartį nepanaikina einamųjų, būsimų ir susikaupusių UAB „GINOTA“ įsipareigojimų pagal sutartį. UAB „Vokės 24“ patirtų ir patiriamų nuostolių bei baudų pagal Rangos sutartį dydžiai viršija aktuotų darbų sumas. 2022 m. vasario 10 d. pranešime ieškovei, atsižvelgdama į tai, kad rangovės vėlavimas yra didesnis nei 30 kalendorinių dienų, rangovė nepagrįstai vienašališkai pateikė pranešimą apie Rangos sutarties nutraukimą, nesiėmė veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip siekį pašalinti padarytus Rangos sutarties pažeidimus, ir šalims nepavyko rasti bendro sprendimo dėl tolimesnio Rangos sutarties vykdymo, atsakovė informavo, kad vienašališkai nutraukia Rangos sutartį dėl rangovės kaltės Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 16.1.1 ir 16.1.3 papunkčių pagrindu. Šiame pranešime taip pat pažymėta, kad bendrovė su ieškovės 166 380,99 Eur reikalavimu nesutinka, kadangi rangovė neatliko (netinkamai atliko) dalies darbų, už kuriuos prašoma aukščiau nurodyto apmokėjimo, bei aukščiau nurodyta darbų suma reikšmingai viršija Rangos sutartyje bei jos prieduose numatytą kainą.

105.       Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovės atliktą Rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, kad Rangos sutartis nutraukta 2023 m. vasario 10 d. atsakovės iniciatyva dėl ieškovės kaltės.

106.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi ne tik už darbus, kurių trūkumus (defektus) yra nurodžiusi, tačiau ir už kitus darbus, kurie yra be trūkumų arba kurių trūkumai yra ištaisyti. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį, todėl nėra pagrindo vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Nustatęs, kad ir ieškovė Rangos sutartyje numatytu terminu neatliko visų sutartyje numatytų darbų, neištaisė visų jau atliktų darbų trūkumų, t. y. ją pažeidė, teismas nusprendė, kad Rangos sutartis nutrūko dėl abiejų sutarties šalių kaltės. Dėl šios priežasties Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 papunkčio pagrindu baudos teismas nepriteisė nė vienai iš šalių. Nurodęs, kad, nesant aiškių nurodymų (reikalavimų) dėl šildymo–vėdinimo sistemos, ieškovė šių darbų negalėjo pradėti vykdyti laiku, kad savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė abi šalys, teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės reikalavimą dėl baudos, taikytinos rangovei pažeidus Rangos sutartyje numatytus terminus.

107.       Su šioje teismo sprendimo dalyje padarytomis teismo išvadomis nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendime pripažįstama, jog potencialūs darbų vėlavimai vyko dėl atsakovės sprendimo renkantis šilumos sistemą vilkinimo, dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių – būtinumo rengti naujus statinio statybos sprendinius, reikiamų dokumentų nepateikimo, papildomų medžiagų (metalo konstrukcijų) parinkimo bei montavimo. Ieškovės nuomone, sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės nesudaro prielaidų kaltąja šalimi laikyti ir ieškovę.

108.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pažeidė rangos sutartį, nėra pakankamai ir tinkamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė Rangos sutartyje numatytu terminu neįvykdė darbų sutartyje nustatyta apimtimi, neištaisė visų jau atliktų darbų trūkumų, konkrečių darbų bei jų atlikimo terminų pažeidimų neįvardino, nevertino galimo pažeidimo priežasčių, darbų trūkumų masto, jų reikšmės galimybei tęsti sutartinius įsipareigojimus ir pan. Teismo išvada, kad nesant aiškių nurodymų (reikalavimų) ieškovė šildymo–vėdinimo sistemos darbų negalėjo pradėti vykdyti laiku, neatskleidus, kokie kiti ieškovės atlikti pažeidimai lėmė darbų trukmę, iš esmės prieštarauja išvadai dėl ieškovės kaltės nutraukiant rangos sutartį. Pažymėtina, kad svarbu nustatyti kiekvienos šalies nurodytų sutarties pažeidimų momentą.

109.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos kaltės nutraukus sutartį, be kita ko, laikosi pozicijos, kad atsakovės skola ieškovei neegzistavo, kadangi ieškovė pagal sutartį atliko tik 60 procentų darbų, o iš atsakovės iki ginčo pradžios buvo gavusi 62 procentus sutarties kainos. Tokių argumentų pagrįstumo vertinimas yra susijęs su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl sutarties kainos sumažinimo (mokėtinos sumos nustatymu). Reikalavimo, susijusio su skolos dydžio 2022 m. gruodžio 30 d. nustatymu, išsprendimas turi įtakos atsakovės kaltės dėl sutarties nutraukimo vertinimui. Taigi dėl šio klausimo galutinai bus galima pasisakyti tik tinkamai išsiaiškinus atsakovės priešieškinio reikalavimo turinį bei išsprendus jo pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarbu įvertinti ne tik pranešimuose šalių nurodytus sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau išsiaiškinti tikrąsias sutarties nutraukimo priežastis. Tam būtina ištirti bei atskleisti šalių pateiktų įrodymų (susirašinėjimų, liudytojų parodymų) turinį.

Dėl procesinės bylos baigties

110.       CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

111.       Šioje nutartyje nustatytų proceso teisės pažeidimų, t. y. tinkamai neišspręsto klausimo dėl priešieškinio nagrinėjimo ribų (reikalavimo sumažinti pagal sutartį numatytų atlikti darbų kainą), nenurodytų motyvų dėl priešieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas) apeliacinės instancijos teismas ištaisyti neturi galimybės. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas neįžvelgė priešieškinio trūkumų, nepasiūlė aiškiai suformuluoti priešieškinio reikalavimą, atitinkantį priešieškinio faktinį pagrindą, neištyrė dalies įrodymų, neatskleidė aplinkybių, reikšmingų atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio nustatymui, tinkamai neargumentavo teismo sprendimo dalies dėl atliktų darbų aktų panaikinimo, projektinių sprendinių ruošimo ir pridavimo išlaidų priteisimo, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                               Jadvyga Mardosevič

                                                       Antanas Rudzinskas

                                                       Aldona Tilindienė