Baudžiamoji byla Nr. 1-114-869/2011
(Proceso Nr. 1-12-1-03864-2009-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,
sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Vilmai Vaisietaitei,
dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. T.,
kaltinamajam Č. N., jo gynėjai, advokatei Tatjanai Benetei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)bei A. M. g. (duomenys neskelbtini) , gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) ., teistas 2006-03-22 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – 5 mėn. laisvės atėmimo; į bausmės laiką įskaičius laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2005-06-13 iki 2005-11-15, laikomas bausmę atlikusiu,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymu,
n u s t a t ė:
Č. N. laikotarpiu nuo 2009-11-15, 14.00 val., iki 2009-11-17, 07.30 val., būdamas prekių sandėlyje, esančiame „Kalvarijų“ turgavietėje, Kalvarijų g. 61, Vilniuje, iš jame buvusių lagaminų pagrobė svetimą, t.y. nukentėjusiajai G. T. priklausantį turtą – 5 (penkis) vilnonius megztinius, kurių vieno megztinio kaina 50 Lt, bendra vertė - 250 Lt.
Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme, Č. N. kaltu padaręs vagystę, prisipažino ir paaiškino, jog likus kelioms dienos iki įvykių, atvažiavo su šeimyna pas motiną G. N. į namus. Nukentėjusioji G. T. paprašė padėti padirbėti, pažadėjo atsiskaityti. Susitarė, kad jai padės prekiauti Kalvarijų turgavietėje, t.y. išvežti prekes į sandėlį, pastatyti palapinę, išvežioti megztinius, jais prekiauti. Kaltinamajam buvo duoti megztiniai ir pirštinės, kurie buvo skirti pardavimui. Visi pardavinėjami daiktai, kol nevyksta prekyba, buvo saugomi turgavietėje esančiame sandėlyje. Jie būdavo ryte paimami, o vakare – vėl grąžinami į sandėlį. Sandėlis buvo rakinamas, jame daiktus laikydavo ir kiti prekeiviai. G. T. padėjo dirbti 3-4 dienas. Per tą laiką nieko nepardavė, nes niekas nepirko. Kai atėjo laikas atsiskaityti, ji pasakė, kad kadangi niekas nebuvo parduota, ji neturi iš ko jam sumokėti. Kadangi sutuoktinė lombarde buvo užstačiusi savo telefoną, turėjo pinigų išgerti ir vaikui pamaitinti. Kaltinamasis nurodė, jog paskutinę dieną nuvežė daiktus į sandėlį, paėmė iš ten G . priklausančius tris megztinius ir išėjo. Paimtus megztinius pardavė po 20 Lt už kiekvieną. Šie megztiniai buvo skirtingų modelių bei spalvų, jis G. T. pavedimu tokius megztinius pardavinėjo po 50 Lt. Dėl šio turto vagystės pilnai prisipažįsta, tačiau dėl likusio turto, nieko paaiškinti negali, nežino, kokiomis aplinkybėmis jie dingo. Sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą, t.y. atlyginti trijų megztinių vertę.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. T. paaiškino, jog prekiauja rūbais Kalvarijų turgavietėje, esančioje adresu Kalvarijų g. 61, Vilniuje. Kaltinamojo motiną G. N. pažįsta jau seniai, jai padeda, paremia pinigais, daiktais, padėjo susirasti gyvenamąją vietą. G. N. padėdavo jai prekiauti turguje. 2009 m. lapkričio mėn., pas G. N. atvyko jos sūnus Č. N. su šeima. Nurodė, jog 2009-11-07 G. N. su sugyventiniu V. V. dirbo turguje, nes pati nukentėjusioji negalėjo prekiauti, kadangi pas ją buvo atvykę vaikai iš Panevėžio. Pastebėjo, jog tą dieną, apie 16 val., Č. einantį per kiemą su dviem celofaniniais maišais iš turgaus. Kas tuose maišuose buvo, nežiūrėjo, tik pastebėjo, kad jis ėjo į namus, kur gyvena G . ir V .. Netrukus, t.y. po 10-15 min., išvažiavo su tais maišais į Šalčininkus. Nustebo, kad Č. N. neprašo pinigų, nes visada prašydavo jų kelionei. Dar labiau nustebo, kai G . pasakė, kad tą dieną, t.y. šeštadienį, pardavė kažkokį šaliką už 17 Lt. Pastebėjo, jog tiek G ., tiek ir kiti jos giminaičiai buvo neblaivūs. 2009-11-12 paklausė Č. o, ar jis turėjo pinigų kelionei, ar motina davė. Jis atsakė, kad jam pinigų davė motina. Nukentėjusioji nustebo ir jam atsakė, kad tą dieną, t.y. 2009-11-07, G . pardavė prekių už 17 Lt, nesumokėjo tą dieną už turgaus prekystalius 10 Lt. Nukentėjusioji kaltinamajam pasakė, kad jo mama pinigų neturėjo, ir kitą dieną pasigedo 2 vilnonių megztinių, kuriuos parduodavo po 50 Lt, taip pat pirštinių medžiaginių ir odinių, kurių tikslaus kiekio negali nurodyti.
G. T. taip pat nurodė, jog Č. N. su šeima atvažiavo 2009-11-12 ir vakare beldėsi į jos namų langus, prašė duoti pinigų pienui ir sauskelnėms. Nukentėjusioji nurodė, jog pinigų neturi, kadangi tą dieną Gariūnuose pirko urmu prekių ir išleido visus pinigus, davė kaltinamajam maisto ir drabužėlių. Č. N. prekiavo turguje nuo 2009-11-13 iki 2009-11-15. Penktadienį, t.y. 2009-11-13, jie taip pat prašė pinigų, tačiau ji davė jiems maisto. Pastebėjo, jog vakare, tiek G. N. su sugyventiniu, tiek iš Č. N. su sutuoktine buvo neblaivūs. Šeštadienį, t.y. 2009-11-14, Č. pasakė, kad užsidirbtų pinigų kelionei prekiaudamas turguje jos prekėmis kartu su ja. Jis tą dieną, t.y. 2009-11-14, nieko nepardavė. Tą dieną Č. jai pasakė, kad jo mama paėmė iš jos, kur prekiavo, megztinį ir pora pirštinių. Dar pridūrė, kad jo motina su G. T. atsiskaitys. Paklausė, kur ji nunešė tuos daiktus. Č . atsakė, kad nežino. Pamena, kad tą dieną Č. norėjo su vežimu vežti prekes į sandėlį ir jis jas visas nuvežė. Padėjo jai visą išardytą palapinę nuvežti į sandėlį. Nuvežė ir jai grįžęs pasakė, kad jam reikia vežimėlio kuriuo prekes, kurios brangesnės, vežasi namo. Nukentėjusioji nesutiko vežimėlio duoti. Tada Č. N. paprašė jo palaukti, netrukus atsinešė nemažą celofaninį maišelį, pasakė, kad ten rūbai, pakišo tą maišą po nukentėjusiosios prekėmis, kurios buvo vežimėlyje. Griebė už to vežimėlio rankenų ir pradėjo greitai stumti, nukentėjusiajai vežimėlio pavežti nedavė. G. T. paprašius sustoti prie parduotuvės, sustojo. Jai nupirkus maisto produktų, juos sukrovė į vežimėlį ir greitai nuvažiavo į namus. Nukentėjusioji, atėjusi į kiemą, rado tik savo prekes ir vežimėlį, o maišo, kuriame buvo maisto prekės, nerado. Šį maišą kartu su savuoju maišu kaltinamasis buvo išsinešęs į namus. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog sandėlininkė sakė, jog matė, kaip šeštadienį, t.y. 2009-11-14, Č. pabaigoje darbo nuvežęs į sandėlį prekes, atgal nešėsi suvyniojęs megztinius į krūvą. Sekmadienį, t.y. 2009-11-15, nukentėjusioji prekiavo kartu su G. N. ir Č. N.. Abu jie jai pasirodė neblaivūs. Darbo pabaigoje visi kartu sukrovė prekes į lagaminus, o lagaminus ir palapinę nuvežė į sandėlį. G. T. į tą sandėlį nėjo, nežino, ar kaltinamasis su motina, visas prekes į jį pristatė. Sekmadienį bei pirmadienį, t.y. 2009-11-15-16 dd., kaltinamąjį bei jo šeimą matė girtaujančius. 2009-11-17, apie 8 val. ryto, atėjusi į sandėlį, pastebėjo, jog lagaminuose buvusios prekės yra išverstos, trūksta megztinių, kailio ir pirštinių. Nuėjusi pas Č ., visus asmenis rado neblaivius, tik paties kaltinamojo namuose nebuvo. Bebendraujant atėjo Č. N. su maišu, kas jame buvo, nežino. Paklausus, iš kur gavo pinigų, atsakė, kad sutuoktinė davė, nors ji pati sakė, kad nedavė. Paklausė Č. N., ar jis buvo turguje ir ar buvo sandėlyje. Jis atsakė, kad sandėlyje buvo, neva pakėlė krepšius ir juos padėjo atgal. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį pastirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. paaiškino, jog dirba Kalvarijų turgavietėje, prižiūri sandėlį, kuriame sandėliuojamos turgaus prekeivių prekės, t.y. rytais apie 6 val. atrakina sandėlio duris, kad prekeiviai galėtų prekes pasiimti, o po darbo dienos, kuri paprastai baigiasi 15-16 val., prekeiviams grąžinus į sandėlį neparduotas prekes, sandėlį užrakina. Matė, kaip 2009-11-15, t.y. sekmadienį, apie 15-16 val., kai turgus jau užsidarinėjo, G. prekes atvežė kaltinamasis, kuris kelis kartus padėjo G. prekiauti turguje. Matė kaip jis, pastatęs sandėlyje vežimėlį su prekėmis, iš sandėlio nešėsi ant rankos užsimetęs žalios spalvos megztinius. Kiek tiksliai jų buvo, pasakyti negali, tačiau daugiau, nei vieną. Apie tai G. pasakė po kelių dienų. Daugiau tokių atvejų, kad kaltinamasis pristatytų prekes ir kažką išsineštų kitomis dienomis nepastebėjo. Tą pastebėjo tik tą vieną kartą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. N. paaiškino, jog nukentėjusiąja pažįsta apie pora metų. Nukentėjusioji G. T. ją bei jos sugyventinį pasikvietė dirbti Kalvarijų turgavietėje. Už darbą duodavo maisto, nupirkdavo alkoholio. Atvažiavus jos sūnui Č. N., paprašė jo padėti prekiauti turgavietėje. Sūnus prekiavo kartu su ja bei nukentėjusiąja nuo 2009-11-14 iki 2009-11-15. Prekiavo įvairiais megztiniais, pirštinėmis, kojinėmis, šarvojimo šalikais ir pan. Prekės buvo laikomos turguje esančiame sandėlyje. Tačiau apie vagystę jai nieko nebuvo žinoma, sūnus jokių daiktų į namus nebuvo atsinešęs, apie vagystę nieko neminėjo. Ji pati be G žinios jokių prekių nėra paėmusi.
2009-11-17 protokolo – pareiškimo duomenimis nustatyta, jog dėl vagystės G. T. kreipėsi 2009-11-17 d., 10:45 val., ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009-11-15 d., 14:00 val. iki 2009-11-17 d., 7:30 val., iš sandėlio, esančio Kalvarijų turgavietėje iš jai priklausančių lagaminų dingo 10 vienetų vilnonių megztinių, kurių vertė – 500 Lt, rudas kailis 120 Lt vertės, 4 poros kumštinių pirštinių, kurių vertė 100 Lt (b.l. 3).
2009-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, jog buvo apžiūrėtas prekių sandėlis, esantis Kalvarijų g. 61, Vilniuje (b.l. 5-8).
2009-12-16 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis nustatyta, jog G. T. pateikė moteriška megztinį, kailinę kepurę, porą kumštinių pirštinių porą šalikėlių (b.l. 26), kurie 2009-12-16 buvo apžiūrėti (b.l. 27-36).
Kaltinamasis Č. N. savo kaltę dėl vagystės pripažino, paaiškino, kad paėmė tris megztinius, kuriuos, kaip nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, išsinešė iš sandėlio užsikišęs už striukės (b.l. 80). Apklaustas teismo posėdžio metu Č. N. taip pat nurodė pasisavinęs tris G. T. priklausančius megztinius, tačiau jau nurodė, jog vieną megztinį išsinešė užsimetęs ant rankos, o du iš jų - paslėpęs po striuke. Teisme apklausta liudytoja M. K. paaiškino, jog matė, kaip vieną dieną, t.y. sekmadienį – 2009-11-15, pasibaigus turgavietės darbo laikui, kaltinamasis iš sandėlio ant rankos užsimetęs išsinešė žalios spalvos megztinius. Kiek jų buvo, tiksliai pasakyti negali, tačiau gali patvirtinti, jog jų buvo daugiau negu vienas.
Megztinių vagystės faktas ir jos padarymo aplinkybės nustatytos sutampančiais kaltinamojo bei liudytojos M. K. parodymais, kurie abu parodė, kad 2009-11-15, apie 15-16 val., kaltinamasis iš sandėlio išsinešė nukentėjusiajai priklausančius megztinius, tik kaltinamasis nurodė tris megztinius išsinešęs, paslėpęs juos po striuke, o liudytoja užfiksavo, jog kaltinamasis daugiau nei vieną megztinį išnešė rankose. Teismas daro išvadą, jog ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Č. N. iš sandėlio, esančio Kalvarijų turgavietėje, pagrobė svetimą turtą, t.y. 5 (penkis) nukentėjusiajai G. T. priklausančius megztinius, iš kurių 2 (du) megztinius išsinešė rankose, o likusius 3 (tris) – paslėpęs po striuke.
Kaltinamajam inkriminuotas konkretus laikotarpis, kuriuo jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. T. priklausantį turtą. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji nurodė, jog dalies prekių ji pasigedo dar 2009-11-07 (nurodė pasigedusi dviejų vilnonių megztinių, taip pat medžiaginių ir odinių pirštinių, kurių tikslaus kiekio negali nurodyti). Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog dar prieš savaitę iki vagystės iš sandėlio namuose buvo pasigedusi kailinės audinės („norkos“) kepurės, t.y. apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji skirtingai nurodė dalies jai priklausančio turto dingimo aplinkybes. Ji taip pat paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad skolindavo kaltinamajam bei jo motinai pinigus maistui, kelionei, šias sumas taip pat įtraukė į pareikštą civilinį ieškinį.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos LRT BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas vertina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis, kaltinime nurodytu laikotarpiu, paėmė kitus kaltinime nurodytus daiktus, t.y. penkis vilnonius megztinius, 4 poras odinių kumštinių pirštinių, 4 poras vilnonių moteriškų kelnių. Nei nukentėjusioji, nei kiti byloje apklausti liudytojai nenurodė pastebėję, jog kaltinamasis iš sandėlio būtų paėmęs minėtus daiktus. Pats Č. N. šią aplinkybę taip pat neigė. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios manymas, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis galėjo pavogti ne tik 5 megztinius, bet ir kitas jai priklausančias prekes nepatvirtintas įrodymais. Kadangi prielaidos negali būti pakankamu pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, minėtų daiktų pasisavinimas šalintinas iš kaltinimo, o pasikeitus pagrobto turto vertei (t.y. 5 megztiniai, kurių kiekvieno vertė 50 Lt, bendra vertė – 250 Lt), kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš LR BK 178 str. 1 d. į LR BK 178 str. 4 d.
Pagal LR BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Civilinio ieškinio dalyku pagal LR BPK 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Neturtinei žalai yra priskiriamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą, padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį kelis kartus tikslino. Paskutiniu, t.y. 2010-10-15 teisiamojo posėdžio metu patikslintu ieškiniu, nukentėjusioji prašė priteisti 1500 Lt turtinę (b.l. 174) ir 10 000 Lt neturtinę (b.l.168) žalą. Teismui konstatavus 5 megztinių pasisavinimo faktą, G. T. pareikštas ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 250 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į padarytą baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 250 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias/sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir dydį, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, teistas, tačiau baudžiamąjį nusižengimą padarė esant išnykusiam teistumui, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Č. N. niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gydosi nuo alkoholizmo.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, jos bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam Č. N. viešųjų darbų bausmę.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į teismo paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme/sulaikyme.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-305 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Č. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirti jam 6 (šešių mėnesių) viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per 6 (šešių mėnesių) terminą neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į Č. N. teismo paskirtą bausmę įskaityti laiką, kaltinamojo laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-11-17 d., 9:00 val. iki 2009-11-18 d., 17:00 val. (2 dienos) ir nuo 2011-02-10 d., 8:30 val. iki 2011-02-11 d., 14:05 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo/suėmimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios G. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Č. N. G. T. naudai 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt padarytai turtinei žalai ir 500 (penkis šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.
Teisėja Renata Jocienė
Nuorašas tikras:
Teisėja
Renata Jocienė