Civilinė byla Nr. e2A-8-856/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06970-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.4.7; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11510-599/2023 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai 30 000 Eur neturtinės žalos ir 18 945,26 Eur turtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
3. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys buvo pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
4. Teismas sutiko su atsakovės atstovės argumentais, jog baudžiamojo proceso pradžią ieškovas jo atžvilgiu nepagrįstai skaičiuoja nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas 2012 m. sausio 12 d. ir tą pačią dieną buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nenurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas lėmė kokius nors jo teisių suvaržymus ar kitokius neigiamus padarinius, todėl baudžiamojo proceso pradžia ieškovo atžvilgiu turi būti skaičiuojama nuo 2012 m. sausio 12 d., t. y. kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir pritaikyta procesinė prievartos priemonė. Be to, baudžiamojo proceso pabaiga yra laikytina 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau pažymėtina tai, kad jau pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamąją bylą ieškovui dėl dalies kaltinimų nutraukė, o 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą ir dėl likusių kaltinimų ir vėlesniais teismų sprendimais ieškovas nebuvo pripažintas kaltu. Be to, apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo teikė ne prokuroras, o pats ieškovas, t. y. baudžiamasis procesas tęsėsi paties ieškovo iniciatyva ir ieškovas nenurodė jokių aplinkybių apie tai, jog viso baudžiamojo proceso metu jam buvo taikoma kokia nors kardomoji priemonė, kuri neproporcingai varžė jo teises, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmesti kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
5. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos sudėtingumo, teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog ši baudžiamoji byla buvo nesudėtinga, nes baudžiamasis procesas vyko dėl pakankamai didelio skaičiaus nusikalstamų veikų, susijusių su keturių įtariamųjų/kaltinamųjų veiksmais įtariant, kad jie apgaule, klastojant dokumentus, suteikė/įgijo banko kreditus. Be to, 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje yra detaliai nurodyti visi proceso veiksmai, kurie buvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Ilgesnė baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia ieškovo teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimo, be to, ieškovas nenurodė jokių nepagrįsto delsimo laikotarpių bei iš esmės ieškinys grindžiamas ieškovo subjektyviu vertinimu, jog prokuroras ir teismas neturėjo atlikti tam tikrų procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
6. Teismas sutiko ir su atsakovės atstovės argumentais, jog apeliacinis procesas baudžiamojoje byloje vyko pagal ieškovo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, pagal nuteistojo R. L., pagal J. K., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla taip pat buvo nutraukta, ir pagal civilinio ieškovo bankrutuojančios AB Ūkio bankas atstovo apeliacinius skundus. Prokuroras apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio neteikė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje, kuria buvo paskirta bankininkystės ekspertizė, yra pažymėta, kad iš asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta (t. y. ieškovo ir J. K.) apeliacinių skundų matyti, jog juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kritikuojami į bylą pateikti AB Ūkio banko raštai, kuriais buvo grindžiami šiems asmenims pateikti vertinimai. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo patikrintos minėtuose raštuose nurodytos aplinkybės pavedant tai padaryti su byla nesusijusiems, specialių žinių turintiems asmenims. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi pareigą nustatyti objektyvią tiesą, būtent todėl BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta apeliacinės instancijos teismo teisė atlikti įrodymų tyrimą, taip pat prireikus – atnaujinti įrodymų tyrimą.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš 2019 m. balandžio 18 d. nutarties turinio matyti, jog šiuo atveju bankininkystės ekspertizės skyrimas buvo grindžiamas apeliacinės instancijos teismo siekiu objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, kad būtų įvertinti apeliantų (ieškovo ir J. K.) argumentai (nutarties 42 punktas), todėl darytina išvada, jog teismas, skirdamas bankininkystės ekspertizę, elgėsi pagrįstai, teisėtai, atidžiai ir rūpestingai, nes būtent ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras į bylą pateikė tik fragmentinius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti AB Ūkio banko tvarkas ir taisykles, kuriomis remiantis būtų galima įvertinti ieškovo veiksmų atitikimą paskolų išdavimo procedūroms ir pan., tokiu būdu ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
8. Teismas darė išvadą, kad laikotarpis, per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, objektyviai negali būti laikomas per ilgu bei neteisėtu, be to, ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo nereikalingam delsimui, todėl šiuo atveju ieškovo visi argumentai yra laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio ir yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neįrodyta viena iš esminių sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog kasaciniam teismui teikė prašymą priteisti gynėjo išlaidų atlyginimą iš valstybės, todėl šiuo atveju neįrodžius valstybės neteisėtų veiksmų ieškovo prašymas priteisti advokato išlaidas remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi negali būti tenkinamas ir yra atmestinas. Be to, priteisti advokato išlaidas kaip žalą, remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų kaip būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos. Be to, išanalizavus pateiktus duomenis apie patirtas advokato išlaidas, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ne visos išlaidos yra aiškios, t. y. sąskaitos nėra detalizuotos.
10. Teismas sprendė, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau jų nekonkretizavo ir niekaip nepagrindė. Ieškovas, kaip ir kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo, galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau neturtine žala pripažįstami ne bet kokie neigiami išgyvenimai, o tik tokie, kurie buvo labai intensyvūs ir turėjo stiprų neigiamą poveikį. Teismas darė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog neteko darbo dėl prasidėjusio baudžiamojo proceso, jog negalėjo susirasti kito darbo ir kt. Be to, nėra pateikta ir jokių įrodymų teiginiams apie sumenkintą reputaciją pagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas bylos šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą procese, t. y. nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi įrodinėti tas aplinkybes, kurios remiantis teismų praktika turi būti įrodinėjamos atsakovo. Tokia klaidinga teismo pozicija lėmė, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą, nepagrįstą sprendimą.
11.2. Skundžiamu sprendimu teismas nekvestionavo, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir bylos nagrinėjimas teisme truko ženkliai ilgiau negu numato BPK. Tačiau, pasak teismo, ieškovas turėjo įrodyti, kad tokį užsitęsusį procesą lėmė netinkamas pareigūnų įgaliojimų vykdymas arba jų nevykdymas. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, nes ieškovui pakanka tik nurodyti ir pagrįsti, kad buvo pažeisti procesiniai terminai, kad baudžiamasis persekiojimas truko ilgiau negu nurodyti terminai, ir jau tuomet atsakovė, gindamasi nuo tokių teiginių, turi pateikti įrodymus, jog proceso terminus lėmė išskirtinės aplinkybės ir tokie terminai šiuo konkrečiu atveju yra pateisinami.
11.3. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė, kodėl atmeta ieškovo argumentus dėl nepagrįstai skirtos teismo ekspertizės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, esą ieškovo teiginiai dėl ekspertizės beprasmiškumo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertas konstatavo negalėjimą pateikti pilnos išvados, kadangi jam nebuvo perduoti atitinkami AB „Ūkio bankas“ vidaus teisės aktai, nors ekspertizės klausimai buvo skirti išsiaiškinti, ar pastarieji teisės aktai nebuvo pažeisti. Užduodant tokius klausimus ekspertui jis į šiuos klausimus atsakyti negalės.
11.4. Teismas ne tik, kad neatskleidė bylos esmės, bet ir neatliko nešališko, išsamaus esamų įrodymų vertinimo. Tokias išvadas suponuoja faktas, jog skundžiamo sprendimo motyvacinės dalies turinys iš esmės sudarytas iš Teisingumo ministerijos ir Vilniaus apygardos prokuratūros procesinių dokumentų perrašytų teiginių. Sprendime teismas lakoniškai nurodė, kad pritaria atsakovo argumentams, ir tokiu būdu be aiškių motyvų atmetė ieškovo įrodymus. Nors teisės aktai nenumato draudimo teismui savo sprendime remtis vienos iš šalių pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau šiuo atveju beveik visa skundžiamo sprendimo motyvacinė dalis yra atsakovo atsiliepimo į ieškinį perrašymas. Tai rodo, kad teismas nesigilino į bylos aplinkybes ir jų netyrė.
11.5. Iš skundžiamo sprendimo nėra visiškai aiškūs teismo motyvai, kodėl atmetamas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.
11.6. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, lakoniškai pažymėjo, kad neva ieškovo teiginiai apie neturtinę žalą yra deklaratyvūs, nepateikta jokių įrodymų apie sumenkintą reputaciją ir pan. Iš tokių išvadų lieka neaišku, kodėl teismui nepriimtini ieškinyje išdėstyti motyvai dėl neturtinės žalos, kokie įrodymai paneigia tokius motyvus. Akivaizdu, kad vertinant neturtinę žalą įrodinėjimo reikalavimai negali būti per griežti. Neturtinė žala yra vertinamojo pobūdžio žala, kurios tikslaus dydžio neįmanoma tiksliai pagrįsti. Todėl teismas šią žalą turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, bendruosius teisės principus, o taip pat atsižvelgti į teismų praktiką panašiose byloje. Kasacinio teismo praktikoje dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo iš esmės laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nepaneigus neturtinės žalos atsiradimo dėl pernelyg ilgo proceso prezumpcijos, ieškovui nereikia įrodinėti tokios žalos atsiradimo fakto. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas šią prezumpciją turi taikyti realiai ir nereikalauti ieškovą įrodinėti neturtinės žalos paties fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Taip pat teismas nepagrindė, kodėl nesivadovauja ieškovo nurodyta teismine praktika dėl neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).
12. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti (įrodinėjimo našta) konkrečius neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo veiksmus ar neveikimą baudžiamajame procese. Neteisėti veiksmai nėra preziumuojami, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovui nepakanka tiesiog nurodyti, kad, jo manymu, tam tikri veiksmai buvo neteisėti.
12.2. Skundžiamame sprendime aiškiai ir pagrįstai nurodyta, kuo grindžiama teismo išvada, jog laikotarpis, per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, objektyviai negali būti laikomas per ilgu bei neteisėtu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepateisinamo delsimo laikotarpius nurodyti privalėjo būtent ieškovas, tačiau jų nenurodė, todėl atsakovė negalėjo tinkamai gintis nuo ieškovo deklaratyvių teiginių ir neprivalėjo perimti iš ieškovo įrodinėjimo pareigos.
12.3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo terminai buvo tęsiami nepagrįstai. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato terminių, per kuriuos teismas turi išnagrinėti jam prokuroro perduotą baudžiamąją bylą.
12.4. Skundžiamo sprendimo 142-146 punktuose teismas aiškiai nurodė motyvus, kodėl atmeta teiginius apie nepagrįstai paskirtą teismo ekspertizę kaip neįrodytus. Vien ta aplinkybė, kad teismo vertinimas nebuvo palankus ieškovui, nereiškia, jog teismo argumentai, motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados yra nepagrįsti.
12.5. Teismas sprendime pasisakė dėl visų esminių ieškinio reikalavimų ir argumentų. Taigi, negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog bylos esmė liko neatskleista. Ta aplinkybė, jog teismas pritarė iš esmės daugumai atsakovės atstovių argumentų ir jais rėmėsi skundžiamame sprendime, jokiu būdu nerodo nei teismo šališkumo, nei išsamaus įrodymų vertinimo trūkumų. Teismas vertino visus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Teismą įtikino atsakovės atstovių argumentai ir jis jais pagrįstai rėmėsi sprendime.
13. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teisėjų veiksmų neteisėtumo. Todėl nekonstatavus teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo, argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi, nes neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas negalimas.
13.2. Teismas nenukrypo nuo vieningos teismų praktikos, pagal kurią vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą.
13.3. Aplinkybės, jog proceso dalyviai aktyviai naudojosi teise skųsti, jų manymu, nepagrįstus teismo veiksmus, nėra priežastis tokių prašymų ir skundų nagrinėjimo trukmę laikyti nepateisinta. Svarbu atsižvelgti ir į paties ieškovo itin aktyvų elgesį baudžiamojo proceso eigoje teikiant įvairius skundus ir pareiškimus. Paties ieškovo elgesys įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę.
13.4. Apelianto skunde nurodyta ikiteisminio tyrimo trukmė nėra itin ilga, ikiteisminis tyrimas gali būti tęsiamas tiek, kiek būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Ilgesnis nei įstatyme numatytas ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpis pats savaime nėra kriterijus, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti veiksmų neteisėtumą kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą, todėl teiginiai dėl nepakankamos ikiteisminio tyrimo kontrolės pagrįstai įvertinti kaip deklaratyvūs ir nekonkretūs, todėl neįrodyti.
13.5. Nei viename iš teismų nuosprendžių ar nutarčių nebuvo konstatuoti padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro aplaidūs veiksmai, todėl teisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas.
13.6. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog buvo patirta iš viso kokia nors žala, taip pat neįrodė, kad žala apskritai galėjo atsirasti dėl ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų.
14. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą. Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovui neįrodžius civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo V. K. apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš Lietuvos Respublikos 7 263,21 Eur išlaidų, patirtų gynybai baudžiamajame procese, atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1120/2024, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apygardos teismui. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
17. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos aplinkybės
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastoto UAB „Technologijų skliautai“ paprastojo vekselio 150 000 Lt sumai, išduoto AB „Ūkio bankas“ naudai. 2009 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 213 straipsnio 2 dalį dėl AB „Ūkio bankas“ išduoto paprastojo vekselio apmokėjimo. 2012 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl apgaule AB „Ūkio bankas“ paimto kredito. 2013 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.
19. 2012 m. sausio 12 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas įtariamuoju. Ieškovo kaip įtariamojo nekilnojamajam turtui 2012 m. sausio 12 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. 2013 m. vasario 7 d. ieškovui buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą.
20. 2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui kaltinant iš viso keturis asmenis įvykdžius sukčiavimą, suklastojus dokumentus, darius poveikį liudytojui, iš viso 25 nusikalstamomis veikomis. Ieškovas perduotas teismui kaltinant įvykdžius sukčiavimus, piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, iš viso įvykdžius 22 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.
21. 2013 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorė netinkamai surašė kaltinamąjį aktą ir grąžino baudžiamąją bylą prokurorui.
22. 2013 m. liepos 19 d. prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą V. K. dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta pakankamų faktinių duomenų, pagrindžiančių savanaudiškas paskatas įtariamiesiems V. K. ir J. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, ir šios veikos buvo perkvalifikuotos į to paties 228 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu V. K. buvo nutrauktas ir ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, o jo veiksmai buvo perkvalifikuoti į bendrininkavimą padedant kitiems asmenims įvykdyti sukčiavimą.
23. 2013 m. rugpjūčio 14 d. prokurorė surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo kaltino V. K. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi padėjus apgaule kitam asmeniui įgyti didelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu neva įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 228 straipsnio 1 dalyje. V. K. vėl tapačiai buvo kaltinamas tuo, kad netinkamai įvertino kredito rizikas, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditų, neatliko pagrindinio valdyto uždavinio – užtikrinti filialo pelningų darbų, pažeidė CK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad prokurorė netinkamai surašė kaltinamąjį aktą ir dar kartą grąžino bylą atgal prokurorei. Prokurorė šią teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka. 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino prokurorės skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikino nurodydamas, jog baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama pagal prokurorės surašytą 2013 m. rugpjūčio 14 d. kaltinamąjį aktą.
25. 2013 m. sausio 21 d. prokurorė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą pakeisti kaltinimą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ir baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Prokurorė perkvalifikavo ieškovo veikas iš numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 228 straipsnio 1 dalyje į numatytas BK 184 straipsnio 4 dalyje.
26. Prokurorė pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui pakeisti kaltinimą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog prokurorės naujai suformuluotas kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad prokurorės parengtas kaltinamasis aktas nėra visiškai aiškus ir visiškai atitinkantis jam keliamus reikalavimus, tačiau tenkino prokurorės skundą ir panaikino aukščiau aptartą 2014 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį bei įpareigojo pirmosios instancijos teismą nagrinėti baudžiamąją bylą pagal prokurorės suformuluotą kaltinamąjį aktą.
27. 2015 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras pateikė prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą pagal 2014 m. birželio 26 d. prokurorės prašyme nurodytus kaltinimus.
28. 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė nuosprendį ir likusią bylos dalį ieškovo atžvilgiu nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl V. K. ir J. K. veiksmų neteisėtumo, padarė išvadas, jog V. K. ir J. K. padarė nusikalstamas veikas.
29. 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė byloje teismo bankininkystės ekspertizę. 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo parengtas teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
30. 2021 m. gruodžio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu išteisino V. K. nurodydamas, kad pastarasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
31. 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą palikdamas galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo V. K. buvo išteisintas kaip nepadaręs jokios nusikalstamos veikos.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog neteko darbo dėl prasidėjusio baudžiamojo proceso, kad negalėjo susirasti kito darbo ir kt. Be to, nėra pateikta ir jokių įrodymų teiginiams apie sumenkintą reputaciją pagrįsti. Nenustatęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas netenkino ieškovo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1120/2024, konstatavo, jog bylą nagrinėję teismai, skundžiamuose sprendimuose teisingai nustatę vertintiną baudžiamojo proceso trukmę ir išdėstę pagrindinius vertinimo principus, konkrečioms bylos aplinkybėms juos pritaikė nevisiškai tinkamai, nukrypdami nuo šioje nutartyje aptartų teismų praktikos reikalavimų, o kartu ir nuo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo EŽTT praktikoje. Įvertinus bendrą labai ilgą proceso trukmę (beveik vienuolika metų) ir du ilgus delsimus, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos (dveji metai bylos perdavimo teismui ir nagrinėjimo pradžios stadijoje, apie vieneri metai dėl užtrukusios ekspertizės), yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė, jog jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, buvo pažeista, todėl valstybei atsirado pareiga ieškovui atlyginti neturtinę žalą CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu.
35. Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl per ilgo baudžiamojo proceso, atlyginimo dydžio, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taikytini specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, sprendžiant dėl žalos dydžio analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, EŽTT praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).
36. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-347-687/2018).
37. Kaip teisingai nurodė apeliantas apeliaciniame skunde, kasacinio teismo praktikoje dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo iš esmės laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
38. Pažymėtina, kad nors apeliantas ieškinyje savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindė tuo, jog dėl prasidėjusių ikiteisminių tyrimų ir pradėto baudžiamojo persekiojimo jis neteko (duomenys neskelbtini) pareigų AB „Ūkio bankas“, dėl sukelto didelio susidomėjimo ir jį lydinčio darbdavių nenoro kaip nors sietis su kaltinamu banko (duomenys neskelbtini) ieškovas negalėjo susirasti savo kompetenciją ir išsilavinimą atitinkančio darbo, tačiau į bylą apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie darbo santykių nutraukimo pagrindą ir bandymą susirasti kitą darbą (CV siuntimą darbdaviams, dalyvavimą darbo pokalbiuose ir panašiai). Juolab, kad pats apeliantas ieškinyje nurodė bei iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog viso AB „Ūkio bankas“ veikla apskritai buvo sustabdyta, galiausiai AB „Ūkio bankas“ buvo iškelta bankroto byla, kas reiškia, kad apeliantas bet kokiu atveju nebegalėjo tęsti einamų pareigų minėtame banke ne dėl jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo proceso, o apskritai dėl pradėto viso banko veiklos tyrimo ir banko veiklos sustabdymo. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad dėl pradėto baudžiamojo proceso ieškovas neteko darbo ir negalėjo susirasti kito savo kompetenciją ir išsilavinimą atitinkančio darbo. Tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad dėl nepagrįstai uždelsto baudžiamojo proceso, ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, neabejotina, kad ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę ir savijautą. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai teismų vertintini kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo, taip pat nepagrįstai užtrukusio bylos nagrinėjimo teisme, taigi, konstatuotas nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų priežastinis ryšys. Konstatuotina, jog šiuo atveju nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso priteistos tokio dydžio piniginės kompensacijos už neturtinę žalą: žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, – procesas truko 5 metus ir 10 mėn.; atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, – ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, atsižvelgiant į paties pareiškėjo elgesį, nesiekiant spartaus proceso, priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009, – proceso trukmė – 8 metai, priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, – proceso trukmė beveik 3 metai, priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2010, – vertintas 4 metai ir 9 mėn. proceso laikotarpis, priteista 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
40. EŽTT yra konstatavęs Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, pvz., Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukmė – 4 metai, 2 mėnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokio dydžio žalos atlyginimą lėmė išskirtinės aplinkybės); Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas); Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 5 mėnesiai; priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti); Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai; priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti); Simonavičius v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 9 mėnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti); Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukmė – 5 metai ir 11 mėnesių; teismas, priteisdamas neturtinę žalą – 900 Eur – pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui); Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukmė – 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti); Šulcas v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti); Novikas v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti); Kravtas v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grąžinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiškėjui taikytas suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti); priteista 4 800 Eur neturtinei žalai atlyginti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
41. Vienoje iš savo nutarčių kasacinis teismas, atsižvelgęs į bendrą labai ilgą proceso trukmę (beveik aštuoneri metai), į tai, kad procesas visą laiką vyko vienoje – ikiteisminio tyrimo - stadijoje, nutrauktas neišsprendus kaltinimų iš esmės, nustatytas bent vienas akivaizdus ilgas delsimas, kai faktiškai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai; kita vertus, ilgai proceso trukmei didelės įtakos turėjo ir bylos sudėtingumas; ieškovo teisės didžiąją proceso dalį suvaržytos palyginti nedaug (suėmimas buvo taikytas keturis mėnesius, tačiau dar gana ankstyvoje tyrimo stadijoje, 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, kai procesas nebuvo labai užtrukęs, o vėliau taikytos švelniausios kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas), jis nė karto nepasinaudojo baudžiamosiomis procesinėmis gynybos priemonėmis dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės (žr. šios nutarties 61 punktą), į teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamo žalos atlyginimo dydžius (pvz., su atitinkamais pakeitimais 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06; G. prieš Lietuvą), konstatavo, kad yra pagrindas ieškovui iš Lietuvos Respublikos priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).
42. Teisėjų kolegija, nustatydama ieškovui priteistinos žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į baudžiamojo proceso delsimo trukmę (dveji metai bylos perdavimo teismui ir nagrinėjimo pradžios stadijoje, apie vieneri metai dėl užtrukusios ekspertizės), į bendrą proceso trukmę (beveik vienuolika metų), į tai, kad proceso trukmei neturėjo įtakos bylos sudėtingumas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1120/2024 62 punktas), į tai, jog byloje nenustatyta, kad ieškovas ar jo atstovas būtų iš esmės prisidėję prie proceso trukmės pailginimo, į tai, kad teismo proceso organizavimas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamo asmens (ieškovo) teisę, jog jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, į ieškovui pareikštų kaltinimų sunkumą (BK 182 straipsnio 2 dalis (sukčiavimas), 228 straipsnio 2 dalis (piktnaudžiavimas dėl savanaudiškų paskatų), 2013 m. liepos 19 d. perkvalifikuotas kaltinimas iš BK 228 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį (pašalintos savanaudiškos paskatos), o iš BK 182 straipsnio 2 dalies (sukčiavimo stambiu mastu) – į bendrininkavimą padedant sukčiauti (BK 24 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), 2014 m. sausio 21 d. ieškovo veikos perkvalifikuotos į BK 184 straipsnio 4 dalį (turto iššvaistymas dėl neatsargumo)) bei vėliau įvykusi jo visišką išteisinimą kaip nepadarius jokios nusikalstamos veikos, į ieškovui proceso metu taikytus apribojimus (2012 m. sausio 12 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas), į tai, kad ieškovui nebuvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, į tai, kad ieškovas neįrodė, jog dėl pradėto baudžiamojo proceso neteko darbo ir negalėjo susirasti kito savo kompetenciją ir išsilavinimą atitinkančio darbo, taip pat į anksčiau nurodytoje teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamo žalos atlyginimo dydžius, ir konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui iš Lietuvos Respublikos priteistina 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka individualias šiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
43. Pažymėtina, kad teismas nesivadovauja apelianto nurodyta teismine praktika dėl neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Kasacinis teismas apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 2020 m. liepos 2 d. nutartimi konstatavo, kad neteisėtas ikiteisminis tyrimas sutrukdė ieškovei dirbti visą nurodytą laikotarpį jos turėtą kvalifikaciją atitinkantį darbą (bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Teisėjų taryba buvo priėmusi patarimą atleisti ieškovę iš einamų teisėjos pareigų). Dėl esmingai pažeisto orumo, sugadintos reputacijos ir pablogėjusios sveikatos dėl ieškovės daugiau kaip prieš 10 metų pradėtas neteisėtas ikiteisminis tyrimas sutrukdė ieškovei dirbti visą nurodytą laikotarpį jos turėtą kvalifikaciją atitinkantį darbą, nes teisininkų darbo rinkoje svarbią reikšmę turi darbdavio pasitikėjimas teisininko darbo pareigų atlikimu ir klientams tinkamos kokybės teisinių paslaugų teikimu. Nagrinėjamu bylos atveju, kaip jau minėta, ieškovas neįrodė, kad dėl pradėto baudžiamojo proceso ieškovas neteko darbo ir negalėjo susirasti kito savo kompetenciją ir išsilavinimą atitinkančio darbo. Taip pat apeliantas neįrodinėjo, kad dėl vykusio baudžiamojo proceso esmingai pablogėjo jo sveikata. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 nuodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai civilinei bylai, todėl minėtoje byloje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais vadovautis nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui iš valstybės 3 000 Eur neturtinę žalą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Kasacinis teismas, grąžindamas bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palikto spręsti šiam teismui (CPK 93,96 straipsniai).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
47. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nei kasacinės instancijos teisme ieškovas nepateikė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjos Alma Jurgelienė
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė