Baudžiamoji byla Nr. 1S-48-491/2019
Proceso Nr. 1-06-2-00198-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija : 2.14.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. kovo 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Blaškauskienės skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. R. buvo nutrauktas baudžiamasis procesas,
nustatė:
1. 2019 m. vasario 20 d. apylinkės teisme buvo gautas prokurorės R. Blaškauskienės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. R. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį.
2. Šioje byloje S. R. buvo kaltinama tuo, kad, būdama 2018 m. kovo 20 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėnesiams nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent : 2018 m. birželio 6 d. pasirašytinai įspėta dėl galimų pasekmių už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, 2018 m. rugpjūčio 8 d. 16 val. nedalyvavo programoje „(duomenys neskelbtini)“, į programą neatvyko, pateisinamų priežasčių nenurodė, dėl to pakartotinai buvo supažindinta su atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, tačiau 2018 m. rugpjūčio 14 d. į programą neatvyko, pateisinamų neatvykimo priežasčių nenurodė, dėl to pakartotinai buvo supažindinta su atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. į programą neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla S. R. buvo nutraukta, kadangi jos veikoje nėra nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad S. R. 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2018 m. kovo 3 d. padarytą nusikalstamą veiką (kaip minėta, dėl šios veikos ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį) bei pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 25 d. Cituodamas BK 38 straipsnio 4 dalį, teismas nutartyje nurodė, kad S. R. naują nusikalstamą veiką pagal BK 236 straipsnio 1 dalį padarė nepraėjus 1 metams nuo 2018 m. kovo 20 d. teismo nutarties, kuria ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį ir kuria jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Todėl teismas padarė išvadą, jog S. R. pareikštame kaltinime nurodytu laiku – nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, negalėjo būti vykdoma, nes pagal BK 38 straipsnio 4 dalį neteko galios jai padarius naują nusikalstamą veiką.
4. Skundu prokurorė R. Blaškauskienė prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Ji skunde nurodo :
4.1. Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju pagal BK 38 straipsnį, per 1 metus padarius naują nusikalstamą veiką, nutarimas baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, savaime nenustoja galioti ir nepanaikina jam paskirtų draudimų ar įpareigojimų, nes BPK 217 straipsnio 4 dalyje numatyta nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka.
4.2. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje S. R. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo atnaujintas 2018 m. rugpjūčio 22 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu tos pačios dienos teisėjo rezoliucija, nes paaiškėjo, kad S. R. per 1 metus nuo jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 25 d. padarė naują nusikalstamą veiką. Dėl to 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartis atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nustojo galioti tik kitą dieną nuo šio nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. Iki šios dienos S. R. privalėjo vykdyti jai teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šioje programoje S. R. sistemingai nedalyvavo iki nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo byloje, o būtent – 2018 m. rugpjūčio 8, 14 ir 20 dienomis. Todėl apylinkės teismas, neįvertinęs šių bylos duomenų, priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį, kuria prieš S. R. nutraukė baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį.
5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
6. Skundas atmetamas.
7. Šioje byloje vienas iš esminių keliamų klausimų yra klausimas dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo, t. y. kada asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį ir per 1 metus padariusiam naują nusikalstamą veiką, nustoja galioti toks sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas nusikalstamas veikas. Prokurorė savo skunde teigia, kad šis sprendimas nustoja galioti ne nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, o nuo atitinkamu sprendimu nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo BPK 217 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nuo prokuroro nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju, prokurorės teigimu, toks sprendimas S. R. nustojo galioti prokurorei priėmus 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir kadangi byloje surinkti duomenys rodo, jog ji iki tol vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ji turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Kitokios nuomonės buvo apylinkės teismas, kuris skundžiamoje nutartyje nurodė, jog sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį nustoja galioti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento – šiuo konkrečiu atveju, nuo 2018 m. birželio 25 d., ir todėl S. R. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę 2018 m. rugpjūčio 8, 14 ir 20 dienomis.
8. Apygardos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo argumentus, byloje surinktus duomenis, sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad pagal BK 38 straipsnio 4 dalies prasmę, S. R., kuri 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartimi buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per 1 metus, t. y. 2018 m. birželio 25 d., padarius naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, teismo nutartis atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti 2018 m. birželio 25 d., kartu nustojo galioti ir šia teismo nutartimi jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas visiškai eliminuoja galimybę ją traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį už vengimą vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę 2018 m. rugpjūčio 8, 14 ir 20 dienomis.
9. Bylos duomenimis, S. R. 2018 m. kovo 20 d. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jai susitaikius su nukentėjusiąja, šia teismo nutartimi jai buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši nutartis probacijos tarnyboje buvo pradėta vykdyti 2018 m. gegužės 28 d., S. R. buvo supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis bei sudarytas jos priežiūros planas 2018 m. birželio 6 d. Šiuo laikotarpiu, o tiksliau – nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 25 d., S. R. padarė naują nusikalstamą veiką pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Nepaisant to, kad S. R. pačioje probacijos pradžioje padarė šią naują nusikalstamą veiką, jos probacija buvo toliau tęsiama ir, pagal bylos duomenis, ji į probacijos tarnybą dėl dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančioje programoje neatvyko 2018 m. rugpjūčio 8, 14 ir 20 dienomis, dėl ko už vengimą vykdyti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ji kaltinama šioje baudžiamojoje byloje. Iš bylos matyti, kad, pradėjus S. R. probaciją pagal 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartį, apie jos padarytą naują nusikalstamą veiką pagal BK 236 straipsnio 1 dalį dar nebuvo žinoma. Šios aplinkybės paaiškėjo 2018 m. liepos 2 d., kai papildomos apklausos kaip liudytoja metu (ikiteisminiame tyrime dėl jos tariamo sužalojimo) S. R. parodė, jog 2018 m. birželio 28 d. parašė prisipažinimą, kad būdama išgėrusi savo tėvą apkaltino nebūtais dalykais, nes jis prieš ją iš tikrųjų nesmurtavo, ir ji pakeitė savo ankstesnius parodymus dėl tėvo smurto prieš ją (104-107 b. l.). Paaiškėjus šiai aplinkybei dėl S. R. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, prokurorė tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu, patvirtintu teisėjo rezoliucija, atnaujino nutrauktą ikiteisminį dėl jos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir už visas nusikalstamas veikas (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį) S. R. buvo nuteista 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.
10. Tačiau, 2018 m. rugsėjo 25 d. prieš S. R. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį dėl jos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę 2018 m. rugpjūčio 8, 14 ir 20 dienomis. Prokurorė skunde nurodo, kad pagal BK 38 straipsnio 4 dalį, S. R. 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartis atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį nustojo galioti tik kitą dieną po to, kai 2018 m. rugpjūčio 22 d. prokurorė nutarimu, patvirtintu teisėjo rezoliucija, atnaujino šį nutrauktą ikiteisminį tyrimą BPK 217 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau prokurorė čia savaip ir aiškiai neteisingai interpretuoja BK 38 straipsnio 4 dalį. Situaciją, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per 1 metus padaro naują nusikalstamą veiką reglamentuoja BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys. Pagal BK 38 straipsnio 3 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per 1 metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per 1 metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Vadinasi, tuo atveju, jeigu yra BK 38 straipsnio 3 ar 4 dalyse numatytos sąlygos, teismas arba gali panaikinti ankstesnį sprendimą, kuriuo asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 3 dalis), arba toks sprendimas savaime nustoja galioti (BK 38 straipsnio 4 dalis). Taigi, savo ruožtu kartu panaikinama ar nustoja galioti ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Beje, skirtingai nei BK 38 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, pagal to paties straipsnio 4 dalį, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti nepriklausomai nuo to, kada BPK 217 straipsnyje nustatyta tvarka panaikinamas toks sprendimas, tuo labiau, nepaisant to, kada paaiškėjo asmens padaryta nauja nusikalstama veika. Tokiu būdu, esant BK 38 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms, BPK 217 straipsnyje nustatyta tvarka prokuroras turi kreiptis į teismą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo arba dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo byloje, kadangi įstatymas įsakmiai nurodo, jos sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti pats, ir tai nėra siejama su jokiu prokuroro valiniu sprendimu.
11. Kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartis atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį nustojo galioti jai padarius naują nusikalstamą veiką pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, t. y. 2018 m. birželio 25 d. (tęstinės nusikalstamos veikos padarymo laiku laikomas paskutinės tęstinės nusikalstamos veikos padarymo laikas). Kaip minėta, kartu nustojo galioti ir jai 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Dėl šių priežasčių S. R. negali atsakyti už savo veiksmus 2018 m. rugpjūčio 8, 14 ir 20 dienomis po to, kai prieš ją priimta 2018 m. kovo 20 d. teismo nutartis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kartu su ja paskirta baudžiamojo poveikio priemone nustojo galioti 2018 m. birželio 25 d., jai padarius naują nusikalstamą veiką pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 38 straipsnio 4 dalį, nustojus galioti 2018 m. kovo 20 d. teismo nutarčiai atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal to paties straipsnio 1 dalį, buvo sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas ir 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ji buvo nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad S. R. minėtu baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, buvo paskirta bausmė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jos patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (iš esmės dėl tos pačios nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) laikotarpiu, kada ji jau buvo nustojusi galioti, iš esmės pažeistų ir dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą (BK 2 straipsnio 6 dalis).
12. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nutraukė baudžiamąjį procesą prieš S. R., kadangi jos veikoje nėra nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį požymių. Todėl prokurorės skundas yra atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Blaškauskienės skundą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Meidus