Civilinė byla Nr. e2-1665-1094/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28783-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.6; 3.4.1.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,
dalyvaujant ieškovei R. R., ieškovės atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,
institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Vasiukevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui R. M. (R. M.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir vaiko tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė R. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui R. M. (R. M.), prašydama: 1) pakeisti 2011 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-1348-726/2011) (toliau – ir Sprendimas), dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 277,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) neterminuotai apriboti R. M. (R. M.) tėvo valdžią sūnaus R. M. (R. M.) atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pasisakydama dėl reikalavimo, susijusio su išlaikymo nepilnamečiam sūnui pakeitimo, ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, priteisė iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. M., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (115,85 Eur ) išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 14 d.) iki sūnaus pilnametystės. Ieškovės teigimu, nuo 2011 m. iš esmės pasikeitė aplinkybės, turėjusios įtakos išlaikymo dydžiui: padidėjo minimali mėnesinė alga ir vaiko poreikiai, išaugo prekių (paslaugų) kainos ir pan. Nei sveikatos problemų, nei padidintų poreikių vaikas neturi. Šiuo metu bent minimalių vaiko poreikių patenkinimui mažiausiai reikia skirti 555 Eur per mėnesį, taigi vaiko tėvas per mėnesį tūrėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 277,50 Eur suma.
3. Dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nesidomi vaiko gyvenimu, nemoka išlaikymo – susidaręs 12 220,39 Eur įsiskolinimas; paskutinį kartą sūnų matė, kai jam buvo 8 m., t. y. nedalyvauja vaiko gyvenime. Ieškovės teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią.
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena socialiniame būste – 18 kv. m. ploto kambaryje, virtuvė įrengta gyvenamojoje patalpoje, tualetas ir dušas – bendro naudojimo; apsilankymo metu bute trūko tvarkos. Ieškovė tuo metu nedirbo, registruota Užimtumo tarnyboje ir jai mokama 203 Eur nedarbo išmoka. Vaikui mokama 50 Eur valstybės išmoka ir 68 Eur išlaikymas iš Sodros. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu nuo 2008 m. gyvena skyrium. Per tą laiką atsakovas vaiką buvo aplankęs 3 kartus, vaiku nesidomėjo, neteikė jokio išlaikymo. Pasak ieškovės, vaiko tėvas turi priklausomybę alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, dėl kurių buvo baustas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Tarnybos darbuotoja lankėsi ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau namuose jo nebuvo, į paliktą kvietimą susisiekti su Tarnybos darbuotoja, jis nesureagavo. Dėl šios priežasties nebuvo galimybės su juo pabendrauti vaiko interesais, ištirti šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat Tarnybai nėra žinoma atsakovo nuomonė dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Tarnybos darbuotojai bendraujant su nepilnamečiu R. M., vaikas pasakojo, kad nežino kur tėvas gyvena, nepalaiko su juo jokio bendravimo ir nenori su tėvu susitikti, nes pyksta ant jo; taip pat nepilnametis žino, kad tėvas su kita moterimi turi dukrą, bet ir su ja nenori bendrauti. R. M. mokosi (duomenys neskelbtini), progimnazijoje, lanko dienos centrą, Lietuvos šaulių sąjungą. Tarnybos vertinimu, gali būti pagrindo atsakovui taikyti tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Nepilnamečiui augant, didėja ir jo poreikiai, Sprendimu priteistas išlaikymas negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikius, tėvų turtinės padėties proporcingumą.
6. Atsakovui teismo šaukimas įteiktas tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo šaukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovas nepasirūpino, įrodymų neteikė, neprašė parengiamąjį teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
7. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė teismo iniciatyva iš atsakovo priteisti 303 Eur išlaikymą, kuris yra pusės minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Papildomai paaiškino, kad kai sūnui buvo 2 m. atsakovas išėjo pas kitą moterį, su kuria turi dukrą. Nuo to laiko nei sūnumi, nei ieškove visiškai nesirūpino. Atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, dėl kurių buvo baustas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Sūnus apie tėvą nenori kalbėti, pats sutinka, kad būtų apribota tėvo valdžia. Ieškovės teigimu, būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 627 Eur sumos, kurią sudaro: 1) 7 Eur vitaminams; 2) 20 Eur vaistams; 3) 40 Eur odontologo paslaugoms; 4) 36 Eur mokymosi priemonėms; 5) 4 Eur sportinei aprangai; 6) 80 Eur drabužiams; 7) 50 Eur avalynei; 8) 20 Eur higienos priemonėms; 9) 40 Eur laisvalaikiui; 10) 20 Eur kišenpinigiams; 11) 180 Eur maistui namuose; 12) 20 Eur kirpimo paslaugoms; 13) 100 Eur vaiko išlaidų dalis būstui išlaikyti, remontui, baldams; 14) 10 Eur gimtadieniui; 15) informacinėms technologijoms (mobilusis telefonas, kompiuteris), taip pat atostogoms lėšų skirti negali. Paaiškino, kad iš VšĮ Visų Šventųjų šeimos paramos centro nuo 2019 m. liepos 9 d. reguliariai gauna paramą maistu. Daug išlaidų tenka skirti sūnaus užklasinei veiklai (duomenys neskelbtini). Ieškovė š. m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje bandė dirbti siuvykloje, tačiau dėl sveikatos būklės toliau dirbti negalėjo; bandys darbintis patalpų valytoja, nes Užimtumo tarnybai jai nieko daugiau pasiūlyti negali.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
9. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Tarnyba, susipažino su ieškiniu, ištyrusi ieškovės šeimos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, išvadą pateikė teismui. Tiek Tarnybos atstovams bendraujant su nepilnamečiu vaiku, tiek teismo posėdyje išklausius ieškovės, paaiškėjo, kad vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Vaiko ir tėvo šeimos ryšiai yra nutrūkę, jie nėra puoselėjami aktyviais tėvo veiksmais, tėvas netenkina nei materialių, nei fiziologinių vaiko poreikių, neteikia sūnui išlaikymo, taip pat netenkina emocinių ir vaiko ugdymo poreikių ir šie tėvo veiksmai, Tarnybos vertinimu, pažeidžia vaiko interesus. Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į išsakytą vaiko nuomonę, į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės išsakytą poziciją, mano, kad visgi yra įstatymo nustatyti pagrindai riboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Pasisakydama dėl teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo Tarnyba mano, kad reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi tėvai turi pareigą rūpintis ir išlaikyti savo vaikus. Tarnyba tokiam ieškinio reikalavimui neturi pagrindo prieštarauti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
12. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
13. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
14. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).
15. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).
16. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
17. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (ių) sąlygos (ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.
18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų sūnaus poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).
20. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Sprendimu, be kita ko, iš atsakovo priteistas 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymas nepilnamečiam sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
21. Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Sprendimu iš atsakovo priteisus 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymą nepilnamečiam sūnui, jam tebuvo 5 metai. Šiuo metu šalių sūnui yra 14 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.
22. Ieškovė sūnaus poreikių pasikeitimą grindžia tuo, kad priimant teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymas (žr. šio sprendimo 2 punktą), sūnus buvo mažametis, o dabar paauglys, t. y. tokio amžiaus kai reikalingas papildomas lavinimas, ugdymas ir pan. Pagrindinis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymas yra asmeniškai jos surašyta vaikų poreikių lentelė, tačiau jokių nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovės teigimu, būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 627 Eur sumos, kurią sudaro: 1) 7 Eur vitaminams; 20 Eur vaistams; 3) 40 Eur odontologo paslaugoms; 4) 36 Eur mokymosi priemonėms; 5) 4 Eur sportinei aprangai; 6) 80 Eur drabužiams; 7) 50 Eur avalynei; 8) 20 Eur higienos priemonėms; 9) 40 Eur laisvalaikiui; 10) 20 Eur kišenpinigiams; 11) 180 Eur maistui namuose; 12) 20 Eur kirpimo paslaugoms; 13) 100 Eur vaiko išlaidų dalis būstui išlaikyti, remontui, baldams; 14) 10 Eur gimtadieniui; 15) informacinėms technologijoms (mobilusis telefonas, kompiuteris), taip pat atostogoms lėšų negali skirti.
23. Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomas išlaidas odontologo paslaugoms, neva ieškovė kas mėnesį sūnaus odontologo paslaugoms skiria po 40 Eur. Teismo vertinimu, šios išlaidos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų; byloje nėra duomenų, kad šalių sūnui kas mėnesį suteikiamos odontologo paslaugos, ieškovė šių išlaidų nepagrindė (CPK 178 straipsnis).
24. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo Sprendimo priėmimo, kuomet šalių sūnui buvo šiek tiek daugiau nei penkeri ir kuomet iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį, šalių sūnaus poreikiai išaugo. Berniukas pradėjo lankyti mokyklą, aktyviai dalyvauti užklasinėje Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2011 m. patiriama sūnaus maistui, aprangai, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.).
26. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
28. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus gyvena 1 kambario bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nedirba, jai mokama 70,20 Eur vaiko išlaikymo išmoka. Iš VšĮ Visų Šventųjų šeimos paramos centro nuo 2019 m. liepos 9 d. reguliariai gauna paramą maistu. Duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui byloje nėra – iš byloje esančio 2018 m. gegužės 4 d. medicinos dokumento išrašo nustatyta, kad ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), naujesnių medicininių dokumentų nepateikta; ieškovė neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.
29. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (kita). Iš 2020 m. liepos 29 d. antstolio Dariaus Blizniko rašto Nr. S-20-35-21068 nustatyta, kad antstolis vykdo 2011 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1348-726/2011 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir vykdomosios bylos duomenimis išlaikymo įsiskolinimas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 13 276,39 Eur. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar dėl kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, negalėtų dirbti, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje.
30. Viena vertus, atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Iš viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu iš R. M. priteistas materialinis išlaikymas dukrai R. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki R. M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (civilinė byla Nr. e2-31337-558/2018). Atsakovas atliko įkalinimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovas yra daug kartų baustas administracine tvarka, turi skolų.
31. Kita vertus, tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.). Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.
32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).
33. Teismo posėdžio metu ieškovė, prašydama teismo priteisti iš atsakovo 303 Eur išlaikymą, siejo šį dydį su MMA. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
34. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, į tai, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, teismas sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti teikiamo išlaikymo dydį ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti fiksuoto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
35. Teismo vertinimu, nei ieškovės, nei atsakovo pajamos nėra tokios, kad vaikas galėtų būti išlaikomas tenkinant visiškai visus jo poreikius. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgus į tėvų turtines galimybes. Svarstant tarp tėvų ir vaiko poreikių tenkinimo, kai visos reikmės negali būti tenkinamos maksimaliai, reikalinga rasti balansą tarp išlaidų tėvų pragyvenimui ir vaiko išlaikymui.
36. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad sūnaus poreikiams išleidžia 555 Eur, vaiko poreikių lentelėje nurodžiusi 627 Eur sumą, o teismo posėdžio metu prašydama priteisti iš atsakovo 303 Eur išlaikymą, nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių, jog ji vaiko poreikiams išleidžia nurodytas sumas (CPK 178 straipsnis). Byloje būtina vertinti ir tai, kad ieškovė nedirba, jai mokama 70,20 Eur vaiko išlaikymo išmoka. Iš VšĮ Visų Šventųjų šeimos paramos centro nuo 2019 m. liepos 9 d. reguliariai gauna paramą maistu, nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. jai buvo suteiktas bedarbės statusas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jai išmokėta: 1728 Eur socialinių pašalpų ir 512,62 Eur išmokų vaikui, taigi viso pajamų per 2018 m. ieškovė turėjo tik 2240,80 Eur. Nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 24 d. draudžiamųjų pajamų turėjo tik 230,64 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad per mėnesį sūnaus poreikiams išleidžia 555 Eur ar net 627 Eur.
37. Duomenų, kad nuo 2011 m. šalių finansinės galimybės būtų esmingai pablogėjusios, byloje nėra. Išanalizavus šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, abu yra nedirbantys, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgus į šalių sūnaus amžių, jo minimalius bendruosius poreikius ir jo interesus, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo fiksuotą 250 Eur dydžio išlaikymą.
38. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
39. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
40. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
41. Nagrinėjamu atveju tiek Tarnybos atstovams bendraujant su nepilnamečiu vaiku, tiek teismo posėdyje išklausius ieškovės, paaiškėjo, kad vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Vaiko ir tėvo šeimos ryšiai yra nutrūkę, jie nėra puoselėjami aktyviais tėvo veiksmais, tėvas netenkina nei materialių, nei fiziologinių vaiko poreikių, neteikia sūnui išlaikymo, taip pat netenkina emocinių ir vaiko ugdymo poreikių ir šie tėvo veiksmai, Tarnybos vertinimu, pažeidžia vaiko interesus. Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į išsakytą vaiko nuomonę, į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės išsakytą poziciją, pritarė, kad visgi yra įstatymo nustatyti pagrindai riboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.
42. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp tėvo (atsakovo) ir sūnaus dėl atsakovo kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata, su sūnumi ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų juos atnaujinti.
43. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas yra iš esmės nusišalinęs nuo savo sūnaus R. M. auklėjimo ir priežiūros, paskutinį kartą sūnų matė, kai jam buvo 8 m. ir nuo to laiko nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, nedalyvauja jo gyvenime, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, neteikia vaikui išlaikymo, vaiko neaugina, nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir sūnaus ryšys. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas atnaujinti ryšį su sūnumi, byloje nėra.
44. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnui R. M. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
45. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (91 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 68 Eur (100 Eur x 75 proc. x 91 proc.) žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir 51 Eur (303 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, iš viso 119 Eur.
48. Į bylą pateikta 2020 m. vasario 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32) PT-1074, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 279 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybės naudai priteistini 253,89 Eur (279 x 91 proc.).
49. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 25,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Taigi iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iš atsakovo priteistina 23,34 Eur, o iš ieškovės priteistina 2,31 Eur išlaidų. Kadangi ieškovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1348-726/2011 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 119 (vieną šimtą devyniolika) Eur žyminio mokesčio ir 23,34 Eur (dvidešimt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, viso 142,34 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 34 ct). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Priteisti iš atsakovo R. M. (R. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 253,89 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 89 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė