Civilinė byla Nr. e2A-712-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33598-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.; 3.3.1.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Capital Klaipėda“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama ieškovės naudai iš atsakovo S. K. (toliau – ir atsakovo) priteisti 6 155,06 Eur sumą, kurią sudaro skola, skolos išieškojimo išlaidos ir delspinigiai, 5,00 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 138,00 Eur žyminį mokestį ir 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys ir dublikas iš esmės grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1.       Ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo pagal 2019-11-05 tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimą) Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovo ir ieškovo bei pardavimų atstovo nekilnojamojo turto brokerės A. M. 2019 metų pabaigoje atsakovas kreipėsi į ieškovą, atstovaujamą laikinai direktoriaus pareigas einančio A. F. dėl parduodamo nekilnojamojo turto – žemės sklypo su namu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,5685 m2 pirkėjo suradimo, t. y. dėl tarpininkavimo parduodant šį turtą. Dėl ieškovo tarpininkavimo parduodant šį turtą šalys sudarė ginčo sutartį. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog: „Kliento pageidaujama objekto kaina yra 160 000,00 Eur į rankas“. Atsakovas nurodė, kad turtas nuosavybės teise priklauso jo motinai L. K., kad ji nori šį turtą parduoti. Atsakovas nurodė, jog jo motina jam (atsakovui) pavedė surasti turto pirkėją ir todėl jis kreipėsi į ieškovą;

1.2.       Šalių sudarytos sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog: „Šia tarpininkavimo sutartimi (toliau „Sutartis“) klientas paveda paslaugos teikėjams, o paslaugos teikėjai įsipareigoja vykdyti objekto pirkėjų paieškų (toliau „Tarpininkavimo paslauga“), o klientas įsipareigoja sumokėti paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatyta tvarka ir terminais“. Sutarties 3 skyriuje įtvirtinti ieškovo (paslaugų tiekėjo) įsipareigojimai. Pagal sutarties 3.1 punktą, ieškovas įsipareigojo: „3.1.1. Sąžiningai ir rūpestingai vykdyti objekto pirkėjų paieškų sutartyje nurodytomis sąlygomis; 3.1.2. Informuoti klientą apie kiekvienų surastų potencialų objekto pirkėją. Paslaugos teikėjo tinkamu informavimu apie potencialų objekto pirkėją laikomas informacijos apie potencialų objekto pirkėją pateikimas klientui telefonu, raštu, el. paštu, trumpąja žinute“;

1.3.       Ieškovas, vykdydamas sutartį, 2020 m. liepos mėnesį surado turto pirkėjus G. ir I. P., kurie siekė ir buvo pasirengę įsigyti objektą už 157 000,00 Eur kainą. Pirkėjai atsiuntė savo rekvizitus ieškovui tam, jog būtų sudaryta preliminarioji objekto pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas užpildė surastų pirkėjų duomenis ir nusiuntė atsakovui preliminariosios objekto pirkimo – pardavimo sutarties projektą. Šią aplinkybę patvirtina 2020-07-09 ieškovo el. laiškas atsakovui. Sutarties 6.1 punktas nustato, kad: „Pirkėjas yra laikomas surastu paslaugų teikėjų, jei apie jį paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nustatytais būdais, taip pat, jeigu pirkėjais yra šio asmens giminaičiai, kitaip artimai susiję asmenys, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės (ar kitaip susijusios įmonės, kaip jas apibrėžia Konkurencijos įstatymas), šių įmonių darbuotojai“. Sutarties 8.5 punktas nustato, kad šalių pranešimai viena kitai teikiami paštu, faksu arba elektroniniu paštu. Ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie surastus turto pirkėjus, todėl, vadovaujantis Sutarties 6.1 punktu, ieškovas laikytinas įvykdžiusiu savo sutartinį įsipareigojimą ir suradusiu turto pirkėją;

1.4.       2020-07-09 atsakovas ieškovą žodžiu informavo apie tai, kad jis atsisako su ieškovo surastais pirkėjais pasirašyti preliminariąją sutartį, kadangi sutarties galiojimo metu jis pats surado kitus turto pirkėjus ir susitarė turtą parduoti būtent jiems;

1.5.       Nors atsakovas ir atsisakė sudaryti preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovo surastais pirkėjais, vadovaujantis Sutarties 6.2 punktu, net ir tokiu atveju ieškovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu savo sutartinius įsipareigojimus bei įgijusiu teisę reikalauti Sutartyje nustatyto dydžio atlyginimo;

1.6.       2020-07-10 ieškovo vadovas paskambino atsakovui telefonu, pokalbio telefonu metu atsakovas pripažino, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. surado turto pirkėjus atsakovo pageidautomis sąlygomis. Atsakovas aiškiai patvirtino, kad jis jokių pretenzijų ieškovo suteiktoms paslaugoms neturi. Tuo pačiu atsakovas pripažino, kad jis sutarties galiojimo laikotarpiu pats vykdė turto pirkėjų paiešką, nors šalių sudaryta sutartis tokius atsakovo veiksmus aiškiai draudė, įpareigojo atsakovą nukreipti visus potencialius turto pirkėjus į ieškovą. Tokiu būdu atsakovas grubiai pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sutarties 5.1.4 punktas);

1.7.       Atsakovas nusprendė turtą parduoti būtent jiems (t. y. savo paties, o ne ieškovo surastiems pirkėjams) ir šių aplinkybių pagrindu pareiškė vertinantis, jog neturi pareigos sumokėti ieškovui sutartyje nustatyto dydžio (3 proc. nuo turto pardavimo kainos) atlyginimo. Telefoninio pokalbio metu atsakovas ieškovo vadovui pakartotinai patvirtino, kad jis tinkamai atliko darbą ir žadėjo su juo atsiskaityti, tačiau sutiko mokėti tik mažesnį atlyginimą - maždaug 1 proc. nuo turto pardavimo kainos, t. y. apie 1 000,00 – 1 500,00 Eur. Atsakovas teigė, neva jis dėl paslaugos kainos konsultavosi su pokalbio metu neįvardintu nekilnojamojo turto brokeriu, kuris neva jam nurodė, jog 1 proc. atlyginimas yra tinkamas ir sąžiningas. Atsakovas žadėjo šią sumą (t. y. dalinę paslaugos pagal sutartį kainą) ieškovui (ieškovo vadovui) sumokėti „artimiausiu metu“. Atsakovas iki pat šio ieškinio pateikimo dienos (praėjus jau 4 mėnesiams po aptariamo telefoninio pokalbio) ieškovui ar ieškovo vadovui nėra sumokėjęs nei cento;

1.8.       Atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui sutartyje nustatyto dydžio atlygį už suteiktą tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugą – 3 proc. dydžio atlyginimą nuo surastų pirkėjų siūlytos turto pardavimo kainos, kuris šiuo atveju iš viso sudaro 5 699,10 Eur (Sutarties 7.1. punktas);

1.9.       2020-07-20 ieškovo vadovas paskambino atsakovui ir dar kartą jį informavo, jog jis turi galiojančią prievolę sumokėti ieškovui atlyginimą už tarpininkavimo paslaugą. Galiausiai, 2020-07-21 atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovą, jog jis nesutinka apmokėti ieškovo atsiųstos sąskaitos - faktūros, kadangi sutarties sąlygos yra netinkamos, dėl ko objektą buvo nuspręsta parduoti kitiems pirkėjams. Atsakovas pradėjo neigti apskritai turėjęs įgaliojimus veikti savo motinos L. K. vardu dėl jai priklausančio turto pardavimo;

1.10.       Sutartis buvo sudaryta 2019-11-09, tuo tarpu atsakovas tik 2020-07-21, praėjus daugiau nei 8 mėnesiams, atsakovas pirmą kartą informavo ieškovą, jog sutarties sąlygos atsakovui neva yra netinkamos. Iki to laiko atsakovas niekada jokia forma neinformavo ieškovo, jog jo netenkina nors viena sutarties sąlyga, nesiūlė sutarties sąlygas pakeisti, ir/ar neprašė kad ieškovas nevykdytų sutarties ir/ar neieškotų potencialių objekto pirkėjų ir/ar nepateikė pranešimo dėl sutarties nutraukimo joje nustatyta tvarka. Tuo labiau, pats atsakovas savo el. laiške nurodė, jog: „Man savininko buvo duotas pavedimas surasti pirkėją“;

1.11.       Patikrinus viešai prieinamą informaciją apie sudaryto nekilnojamojo turto sandorio kainą matyti, kad atsakovas turtą galiausiai pardavė už ženkliai mažesnę kainą, nei jį buvo pasirengęs pirkti ieškovo surastas pirkėjas (arba už turtą atsiskaityta grynaisiais pinigais, dirbtinai sumažinant sandorio kainą);

1.12.       Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuotinų kuriai nors iš šalių nevykdant savo piniginių įsipareigojimų kitai šaliai, dydžio (Sutarties 7.4. punktas);

1.13.       Šalių sudaryta sutartis laikytina atlygintinų paslaugų sutartimi. Ieškinyje nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog ieškovas įgijo teisę į apmokėjimą už sutarties pagrindu suteiktą tarpininkavimo parduodant turtą paslaugą, kadangi tinkamai suteikė šią paslaugą, t. y. surado objekto pirkėjus, kuriems objektas nebuvo parduotas tik dėl to, kad atsakovas atsisakė sudaryti su šiais pirkėjais preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį;

1.14.       Kadangi atsakovas niekada nėra pateikęs ieškovui pranešimo apie sutarties nutraukimą, laikytina, kad sutartis buvo automatiškai pratęsiama (Sutarties 8.1 punktas) ir galiojo visos ginčo situacijos metu, t. y. ieškovui surandant objekto pirkėją, atsakovui atsisakant sudaryti su Ieškovo rastais pirkėjais preliminariąją sutartį;

1.15.       Tai, ar turtas priklausė pačiam atsakovui, ar jo motinai, kurios pavedimu (jo paties tvirtinimu) veikė atsakovas, neturi įtakos atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį turiniui, nepaneigia ir negali paneigti ieškovo tinkamo ir galutinio paslaugos, užsakytos sutartimi, suteikimo;

1.16.       Sutartimi teikiama paslauga yra ne turto pardavimas, o turtą norinčių įsigyti asmenų suradimas, pirkėjų paieška;

1.17.       Ieškovas potencialiems pirkėjams nurodydavo, kad turtas taip pat priklauso ir atsakovo motinai, t. y. sandoriai turės būti sudaromi ir su ja. Tą patvirtina ir tai, kad atsakovo motina kaip turto pardavėja yra nurodyta ir preliminariosios sutarties projekte. Aplinkybė, kad L. K. taip pat yra turto savininkė, natūralu, didelės reikšmės pirkėjams neturėdavo, kadangi asmenims šiuo atveju nėra skirtumo su kuo sudaryti notarinį turto pirkimo – pardavimo sandorį, t. y. su atsakovu ar su jo motina L. K.;

1.18.       Tik po pokalbio, vykusio 2020-07-10 9:52 val. ryte, kurio metu atsakovas jokių pretenzijų ieškovui neturėjo, atsakovas dirbtinai pakeitė savo poziciją ir pradėjo ginčyti sutartimi užsakytos paslaugos tinkamo suteikimo faktą. Dirbtinai pakeisdamas savo poziciją, atsakovas formaliai el. paštu nutraukė sutartį;

1.19.       Sutartis buvo formaliai nutraukta jau po to, kai ji jau buvo įvykdyta iš ieškovo pusės;

1.20.       Pagal sutarties nuostatas, ji gali būti nutraukiama prieš tai kitą šalį informavus prieš 30 darbo dienų, t. y. 6 savaites. Atsakovo el. paštu ieškovui pateiktame pranešime nurodyta, kad sutartis nutraukiama tik nuo 2020-08-24. Taigi, sutartis net ir pagal atsakovo dirbtinį pranešimą turėjo būti nutraukta jau po to, kai ji buvo faktiškai įvykdyta iš ieškovo pusės, kai jau buvo išrašyta sąskaita už suteiktą paslaugą, pasibaigė sąskaitos apmokėjimo terminas;

1.21.       Šiuo atveju atsakovo inicijuotas sutarties nutraukimas neturi jokios teisinės reikšmės ir nesukūrė jokių teisinių pasekmių, yra negaliojantis. Atsakovas neturi teisės nutraukinėti sutartį po jos įvykdymo iš kontrahento pusės;

1.22.       Atsakovas buvo susipažinęs su skelbimo turiniu, tuo atveju, jei skelbimo turinys būtų buvęs netinkamas, jame nurodyti duomenys būtų netikslūs ar neteisingi, atsakovas turėjo visas galimybes apie tai informuoti ieškovą, paprašyti patikslinti skelbimo duomenis, juos pakeisti;

1.23.       Skelbime nurodomo turto plotas galėjo skirtis dėl to, kad tuo metu norėto parduoti pastato faktinis plotas skyrėsi nuo oficialiai Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto – pastatas buvo padidintas, o išaugusio pastato ploto faktas dar nebuvo oficialiai įregistruotas. Atitinkamai, ieškant turto pardavėjų tam tikrais atvejais būdavo nurodomas faktinis turto plotas, kitais – teisiškai įregistruotas. Tai negali būti laikoma netinkamu paslaugos teikimu.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-08 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 6,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas sprendimą iš esmės argumentavo tokiais motyvais ir aplinkybėmis:

2.1.       Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis taip pat laikytina vartojimo sutartimi, nes šia sutartimi ieškovė kaip verslininkas įsipareigojo teikti atsakovui kaip vartotojui paslaugas, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o ieškovė kaip vartotojas įsipareigojo priimti paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnis);

2.2.       Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog jis įvykdė sutartį, surasdamas pirkėją. Sutartį parengė ieškovė vienašališkai, nesuderinusi jos sąlygų su klientu, t. y. atsakovu. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas prieš pakankamą laiko terminą būtų supažindintas su preliminarios sutarties sąlygomis ir būtų su jomis sutikęs. Priešingai, iš 2020-07-10 telefoninio pokalbio stenogramos matyti, kad atsakovas nesutiko su preliminarioje sutartyje numatyta sąlyga, jog pardavėjas įsipareigoja įforminti pastato statybos baigtumą iki pagrindinės sutarties sudarymo. Preliminarios sutarties projektas atsakovui buvo persiųstas tik 2020-07-14 elektroniniu laišku. Tuo tarpu iš 2020-07-10 šalių telefoninio pokalbio stenogramos turinio matyti, kad ieškovei jau iki minėtos datos buvo žinoma, kad ieškovės siūlomos preliminarios turto perleidimo sandorio sąlygos atsakovui nepriimtinos ir kad atsakovas pats surado pirkėjus, kuriems atsakovo pasiūlytos sutarties sąlygos priimtinos;

2.3.       Ieškovės parengtoje preliminarioje sutartyje nurodytas neteisingas parduodamo nekilnojamojo turto – namo plotas: apie 165 kv. m, o pagal nekilnojamojo turto registro duomenis – bendras plotas 141,90 kv. m., ploto skirtumas yra esminis, nes viršija 20 kv. m. Be to, nurodyti neteisingi duomenys apie parduodamo turto savininką, nors ieškinyje ieškovė pripažįsta, jog atsakovas, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį, atskleidė paslaugų teikėjui aplinkybę, jog objektas priklauso nuosavybės teise jo motinai. Tokios aplinkybės liudija ieškovės suteiktų tarpininkavimo paslaugų trūkumus. Kadangi preliminarios sutarties sąlygos su atsakovu nebuvo suderintos iš anksto, taip pat jos neatitiko faktinės situacijos, pripažinti atsakovo atsisakymą pasirašyti preliminarią sutartį neteisėtu ir suponuojančiu tarpininkavimo paslaugų sutarties pažeidimą nėra pagrindo;

2.4.       Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytų potencialių pirkėjų ketinimo įsigyti objektą nuosavybėn atsakovui priimtinomis sąlygomis realumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog potencialūs pirkėjai buvo supažindinti su objektu, t. y. objekto apžiūros aktų. Ieškovė nenurodė datos, kada potencialūs pirkėjai kreipėsi į ieškovė dėl objekto, nenurodė tikslios objekto apžiūros datos, aplinkybių. Ieškinyje nurodyta, kad potencialūs pirkėjai buvo surasti 2020 m. liepos mėn., tačiau iš ieškovės pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad su ieškovės nurodytais potencialiais pirkėjais buvo bendraujama jau 2020-06-22. Ieškovės pateiktame elektroniniame susirašinėjime yra minima neidentifikuota sodyba, todėl teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog G. P. ir I. P. buvo potencialūs būtent atsakovo objekto pirkėjai. Ieškovės nurodyti potencialūs pirkėjai nepasirašė preliminarios sutarties, nesumokėjo avanso ar kitaip neužtikrino savo įsipareigojimo pirkti objektą. Be to, esant preliminarioje sutartyje nurodytam neteisingam parduodamo objekto plotui, taip pat preliminarioje sutartyje nurodytiems objektams neatitinkant tarpininkavimo sutarties dalyko (preliminarioje sutartyje nurodyti trys nekilnojamojo turo vienetai, o tarpininkavimo sutartyje tik du), nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės surasti pirkėjai būtų pirkę minėtą turtą už preliminarioje sutartyje suderėtą kainą. Nagrinėjamu atveju preliminari sutartis nebuvo sudaryta nei su viena iš šalių, o objektas parduotas ne ieškovės, o paties turto savininko surastam asmeniui, nesusijusiam su ieškovės teikiamomis tarpininkavimo paslaugomis;

2.5.       Nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė įvykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį, surasdama potencialų atsakovo objekto pirkėją ir todėl ieškovė neįgijo teisės į sutartyje numatytą komisinį atlyginimą;

2.6.       Sutarties 5.1.2 punktu atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Pažeidus šiame punkte nustatytą įsipareigojimą, klientas per penkias darbo dienas nuo pažeidimo padarymo dienos sumoka paslaugos teikėjams atlyginimą, numatytą sutarties 7.1 punkte. Minėtame sutarties punkte numatyta atsakovo prievolė vertintina ne kaip sutarties įvykdymas natūra, t. y. atlyginimo už suteiktas paslaugas sumokėjimas, bet kaip įsipareigojimas sumokėti netesybas už sutarties pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja ne netesybų už sutarties pažeidimą, o atlyginimo už suteiktas paslaugas – pirkėjo suradimą. Be to, atsakovas 2020-07-10 pranešimu apie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2020-08-24. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-11-12 išrašo matyti, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini), parduotas 2020-10-16 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jau po tarpininkavimo sutarties pasibaigimo. Pagal 5.1.2 punkte įtvirtintos sutarties sąlygos turinį, paslaugų tiekėjo teisę į 7.1 punkte numatyto dydžio netesybas suteikia tik savarankiškas ar pasinaudojant kitų tarpininkų paslaugomis kliento turto pardavimas. Savarankiška pirkėjų paieška, objekto reklama, nors ir draudžiama tarpininkavimo sutarties, tačiau sutartyje nenumatyta, jog tai suponuoja pagrindą klientui sumokėti netesybas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis: 

3.1.       Pagal tarp šalių pasirašytos tarpininkavimo sutarties 2.1 punktą ieškovas įsipareigojo suteikti tarpininkavimo paslaugą – atsakovo nurodyto turto pirkėjų paiešką, o pagal tarpininkavimo sutarties 6.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu, kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis;

3.2.       Atsakovo iniciatyva ši sutartinė nuostata Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos buvo vertinama pagal CK 6.228 (4) straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir buvo pripažinta iš esmės nepažeidžiančia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir interesų. Tai reiškia, kad ši sutartinė nuostata visa apimtimi taikytina atsakovo atžvilgiu;

3.3.       Teismo išvados, kad neįrodytas potencialių pirkėjų ketinimo įsigyti turtą realumas ir pan. neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos: visų pirma, teismui pateikti susirašinėjimo tiek SMS žinutėmis, tiek ir elektroniniais laiškais įrodymai patvirtina ne tik, kad I. ir G. P. domėjosi atsakovo parduodamu turtu, bet ir sutiko pasirašyti preliminarią sutartį ir tam 2020-07-07 atsiuntė savo asmens duomenis. Iš šio susirašinėjimo seka, kad toks domėjimasis truko nuo 2020 m. birželio mėnesio antros pusės ir bendravimas vyko nuolatos iki preliminarios sutarties atsakovui pateikimo. Teismo išvadą, kad neaišku dėl kokio objekto pardavimo vyko susirašinėjimas paneigia 2020-06-25 SMS žinutė, kuria buvo siunčiama nuoroda su atsakovo parduodamo turto buvimo vieta ((duomenys neskelbtini)), kuri sutampa su atsakovo ir jo motinos turto buvimo vieta, be to, teismo išvadą paneigia pats preliminarios sutarties pateikimas atsakovo derinimui ir pasirašymui, nes tarpininkas neteiktų sutarties su asmenimis, su kuriais toks jos pasirašymas nesuderintas. Teismas nurodė, kad nepateikti apžiūrų aktai ir nesumokėtas avansas, tačiau apžiūrų aktų surašymas tarpininkavimo sutartyje nenumatytas, o avanso mokėjimo pareiga neatsirado, nes atsakovas bei jo motina nepasirašė preliminarios sutarties, t. y. be jos nebuvo jokio pagrindo tokio avanso mokėjimui;

3.4.       Teismas nepagrįstai susiaurino tarpininkavimo sutarties 6.2 punktą tarpininkavimo paslaugos tinkamą suteikimą susiedamas išimtinai tik su preliminarios ar pagrindinės sutarties pasirašymu – pagal šią sutartinę nuostatą, paslauga laikoma suteikta tinkamai ir tais atvejais, kai klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis. Būtent taip šiuo atveju ir nutiko;

3.5.       Atsakovo motina L. K. preliminarią sutartį su D. V. pasirašė dar 2020-07-08 dieną, tuo tarpu teisme tiek atsakovas, tiek ir jo motina L. K. teigė, kad gavę ieškovo siųstą preliminarią sutartį, ją vertino ir nepasirašė dėl to, kad preliminarioje sutartyje buvo jiems nepriimtinų sąlygų. Ieškovo vertinimu, faktas, kad iki to L. K. jau buvo pasirašiusi kitą preliminarią sutartį ir įsipareigojusi turtą parduoti kitam asmeniui, rodo, jog atsakovas ir / ar jo motina L. K. net ir neketino pasirašyti sutarties su ieškovo surastu pirkėju, o nurodomos atsisakymo pasirašyti sutartį priežastys tėra tik pretekstas nemokėti tarpininkavimo mokesčio;

3.6.       Duomenų preliminarioje sutartyje netikslumas nekeičia fakto, kad ieškovas turto pirkėją buvo suradęs. Teiginiai, kad pirkėjai, sužinoję tikslų pastato plotą, atsisakytų pastatą pirkti, grindžiami prielaida, o ne objektyviais duomenimis, juolab, kad pirkėjai apžiūrėjo pastatą natūroje ir žinojo ką perka. Jei kokie nors duomenys sutartyje buvo netikslūs, juos šalys galėjo koreguoti, tačiau atsakovas, gavęs ieškovo siųstą preliminarią sutartį, ne tik kad nesiėmė priemonių, kad duomenys būtų patikslinti, bet iš viso tos sutarties nederino;

3.7.       Ieškovas nėra atsakingas už duomenų preliminarioje sutartyje netikslumą, kadangi rėmėsi atsakovo jam pateikta informacija, be to, ieškovo preliminarios sutarties pateikimo metu parduodamam namui nebuvo atlikti kadastriniai matavimai (jie atlikti ir įregistruoti tik 2020-07-17), t. y. ieškovas objektyviai negalėjo žinoti koks yra tikslus pastato plotas. Kadangi kadastriniai matavimai atlikti po ieškovo preliminarios sutarties pateikimo, tai ir atsakovas, gavęs preliminarią sutartį, niekaip negalėjo žinoti, kad preliminarioje sutartyje nurodyti netikslūs duomenys ir tuo pagrindu atsisakyti ją pasirašyti;

3.8.       L. K. ir D. V. 2020-07-08 pasirašytoje preliminarioje sutartyje taip pat buvo nurodytas netikslus pastato plotas, kuris iš esmės buvo artimas ieškovo pateiktoje preliminarioje sutartyje nurodytam (2020-07-08 sutartyje – 160,33 kv. m., kadastriniais matavimais nustatytas plotas – 141,90 kv. m.), kas rodo, jog iš esmės toks pat netikslus nurodytas pastato plotas netrukdė pardavėjui tą patį turtą parduoti kitam asmeniui ir jokių panašių baimių dėl galimų pasekmių nei atsakovas, nei jo motina nejautė; ieškovas iš tikrųjų rėmėsi atsakovo nurodyta informacija apie pastato plotą, nes iš esmės vienoda buvo nurodyta ir 2020-07-08 preliminarioje sutartyje; ieškovo preliminarioje sutartyje nurodymas „apie 165 kv. m.“ rodo, kad pirkėjui buvo atskleista informacija, kad nurodomas perkamo pastato plotas nėra tikslus ir jis bus patikslintas atlikus kadastrinius matavimus;

3.9.       Pirkėjo pageidavimas, kad perkamas nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre negali būti laikomas siurpriziniu ar nepriimtinu pirkėjo reikalavimu, nes nekilnojamojo turto civilinė apyvarta iš viso galima tik tokį turtą įregistravus. Kadangi atsakovas kreipėsi dėl tokio turto pirkėjo suradimo, tai jis negalėjo turėti lūkesčių, jog neįregistruotas pastatas galės būti parduotas notariškai tvirtinama sutartimi. Tai rodo, kad atsisakymas šiuo argumentu sudaryti ieškovo atsiųstą preliminarią sutartį buvo aiškiai neteisėtas;

3.10.       Netrukus po ieškovo pirkėjo suradimo, atsakovas vis tiek atliko namo kadastrinius matavimus bei jo įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kas padaryta netrukus po preliminarios su D. V. pasirašymo, t. y. 2020-07-17. Tai rodo, jog galimai ir D. V. pareikalavo, kad pastatas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nes atsakovas tai padarė per labai trumpą laiką po preliminarios sutarties pasirašymo, be to, jei pirkėjas to nebūtų reikalavęs, tai savo iniciatyva atsakovas to tikrai nebūtų daręs, ką teigė ir 2020-07-10 telefoninio pokalbio su ieškovo atstovu metu; sąlygą dėl namo įregistravimo atsakovas vis tiek įvykdė ir kito pirkėjo atveju ji nebebuvo nepriimtina ar neįgyvendinama (kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti per 9 dienas, o pažyma apie statinio statybą nenukrypstant nuo projekto gauta per kiek ilgesnį nei vieno mėnesio terminą); pastato įregistravimas kaip esminė apsisprendimo kam parduoti pastatą priežastis nepasitvirtino, nes ir kitam pirkėjui turtas buvo parduotas tik po to, kai jis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre;

3.11.       Nors tarpininkavimo sutartyje įvardijami tik du objektai, tačiau jau iš paties skelbimo matyti, kad parduodamo sklypo plotas – 1104 arų, kai tarpininkavimo sutartyje nurodyto sklypo plotas – 5685 arai. Skelbime jau buvo nurodytas abiejų sklypų, t. y. tiek priklausančio atsakovui, tiek ir jo motinai plotas, kas rodo, kad tikrieji šalių ketinimai buvo parduoti du sklypus ir vieną pastatą, tik tai netiksliai buvo nurodyta tarpininkavimo sutartyje. Neabejotina, kad ieškovas savo iniciatyva nebūtų pardavinėjęs objektą, dėl kurio nesusitarta su klientu. Tokį argumentą patvirtina ir aplinkybė, kad savo pirkėjams L. K. ir atsakovas taip pat pardavė du sklypus ir pastatą, o ir iš 2020-07-10 telefoninio pokalbio, kurio įrašas pateiktas į bylą, seka, kad atsakovas neturėjo jokių pretenzijų dėl trijų, o ne dviejų objektų pardavimo;

3.12.       Pats atsakovas ir jo motina turtą (3 objektus) pardavė už iš esmės mažesnę kainą, t. y. atsakovas negali gintis aplinkybe, kad ieškovo surasto pirkėjo mokama kaina per maža, kai jis ir jo motina kitam asmeniui turtą pardavė už dar mažesnę sumą. Apklausiama teismo posėdyje L. K. patvirtino, kad ją tenkino ir 118 000,00 Eur, gautų iš savo surastų klientų, ir ji gerokai iš šio sandorio uždirbo, tą patį pripažino ir atsakovas 2020-07-10 telefoninio pokalbio metu, todėl pripažintina, kad ieškovas pasiekė maksimaliai gerą rezultatą;

3.13.       2021-11-18 teismo posėdžio apklausos metu atsakovas pripažino, kad vis tik ieškovo surastų pirkėjų pasiūlytos sąlygos niekuo nebuvo blogesnės nei kitų pirkėjų, o sutarties nesudarė, nes nenorėjo turėti jokių reikalų su ieškovu;

3.14.       Pagal tarpininkavimo sutarties 5.1.2 punktą klientas įsipareigoja sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Pažeidus šiame punkte nustatytą įsipareigojimą, klientas per 5 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo dienos paslaugos teikėjams sumoka atlyginimą, numatytą sutarties 7.1 punkte. Pagal tarpininkavimo sutarties 5.1.3 punktą pardavėjas privalo informuoti paslaugos teikėją apie tiesiogiai besidominčius / besikreipiančius pirkėjus ir nukreipti juos pas paslaugos teikėją. Tokių sutartinių nuostatų esmė yra ta, kad tarpininkui atliekant parduodamų objektų reklamavimą, kartais pirkėjai tiesiogiai kreipiasi į turto pardavėją. Tais atvejais, kuomet susitariama dėl išimtinio tarpininkavimo (kuomet pirkėjų paiešką atlieka tik tarpininkas), laikoma, kad toks tiesiogiai į pardavėją besikreipiantis potencialus pirkėjas yra surastas tarpininko, todėl tarpininkui ir turi būti sumokėtas tarpininkavimo mokestis, o ne netesybos, kaip kad nurodė teismas.

4.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis: 

4.1.       Pagal kasacinio teismo praktiką, atlygintinos turto pardavimo tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktomis ir paslaugų teikėjas įgyja teisę į sutartyje numatytą atlyginimą, kai turtas parduodamas paslaugų teikėjo surastam pirkėjui tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo metu arba tam tikrą sutartyje aptartą laiką po tarpininkavimo sutarties pasibaigimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir teigia, kad neva vadovaujantis tarpininkavimo sutarties 6.2 punktu, paslauga neva yra laikoma atsakovui suteikta, tačiau tokie atsakovo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai;

4.2.       Tarpininkavimo sutartyje nurodyta paslauga ieškovo atsakovui nebuvo suteikta bei ieškovas neįgijo teisės į tarpininkavimo sutartyje nurodytą atlygį;

4.3.       SMS žinutėse ir el. laiškuose nurodytas potencialių pirkėjų domėjimasis ieškovo parduodamu nekilnojamuoju turtu negali būti vertinamas kaip ketinimas ar valios išreiškimas įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat susirašinėjime nėra nurodyta sąlygų, kuriomis turtas būtų perkamas bei pats turtas. Susirašinėjimas el. laiškais ar SMS žinutėmis negali patvirtinti I. ir G. P. valios įsigyti nekilnojamąjį turtą;

4.4.       Įtarimą kelia tai, kad ieškovas žinodamas atsakovo motinos L. K. ketinimą parduoti turtą ne ieškovo surastiems pirkėjams bei žinodamas aplinkybę, kad L. K. jau yra gautas avansas sandorio užtikrinimui, atsiuntė atsakovui preliminarią sutartį, kurį, kaip jau yra nurodyta, nebuvo pasirašyta kitos šalies, taip pat nebuvo suderinta nei su atsakovu, nei su potencialiais pirkėjais;

4.5.       Ieškovo tariamai surasti pirkėjai, t. y. I. ir G. P., L. K. priklausiusio nekilnojamojo turto įsigijimui negali būti laikomi surastais, dėl to ieškovo paslauga atsakovui negali būti laikoma suteikta, o ieškinys patenkintas;

4.6.       Vietoje tarpininkavimo sutartyje nurodytų, ieškovui pavestų už 160 000,00 Eur sumą parduoti dviejų nekilnojamojo turto objektų, buvo nurodoma, jog už 157 000,00 Eur parduodami 3 nekilnojamojo turto objektai (tame tarpe ir gretimas atsakovui priklausantis žemės sklypas);

4.7.       Buvo ženklus neatitikimas tarp ieškovo skelbime nurodyto namo ploto (190 kv. m.), preliminarioje sutartyje nurodyto namo ploto (165 kv. m.) ir faktinio namo ploto, t. y. 141 kv. m. Taip pat buvo ženklus neatitikimas tarp ieškovu pavesto parduoti žemės sklypo ploto (0,5685 ha) ir skelbime nurodyto sklypo ploto (1,104 ha);

4.8.       Ieškovas būdamas savo srities profesionalu bei verslininku, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad vykdydamas tarpininkavimo sutartį supažindino jo nurodomus potencialius pirkėjus su parduodamu nekilnojamuoju turtu. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir teigia, kad tokia pareiga tarpininkavimo sutartyje nebuvo numatyta, dėl to ieškovas tokių aktų pateikti negali, tačiau tokia ieškovo pareiga yra išvestinė iš jo, kaip verslininko, pareigų pagal tarpininkavimo sutartį vykdymo, t. y. ieškovas būdamas savo srities profesionalu turėjo pasirūpinti potencialių klientų supažindinimo su nekilnojamuoju turtu fakto įforminimu. Nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad jis potencialiems pirkėjams aprodė jam pavestą parduoti nekilnojamąjį turtą bei, kad jie neva žinojo ką jie perka;

4.9.       Tikslus namo plotas atsakovui buvo nežinomas, o parduodamo turto kainą nustatė pats ieškovas, kadangi jo atlygis tiesiogiai priklausė nuo parduodamos turto kainos. Kaip jau yra nurodyta šiame atsiliepime, ieškovas yra savo srities profesionalas, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta ieškovui pavestame parduoti name, t. y. ieškovo atstovė A. M. atvyko į nurodytą namą su savimi turėdama sutartį. Taip pat A. M. padarė ieškovui pavedamo parduoti turto nuotraukas. Tiek A. M. tiek kitas ieškovo atstovas A. F., vykdydami jiems pavestas funkcijas bei tinkamai vykdydami sutartį, prieš keldami parduodamo turto skelbimą, nesant objektyvių duomenų apie parduodamo turto plotą, turėjo pareigą imtis priemonių tiek parduodamo namo, tiek žemės sklypo plotui pamatuoti, tačiau tokių priemonių imtasi nebuvo, parduodamų daiktų plotas tiek skelbime, tiek preliminarioje sutartyje, ieškovo buvo nurodytas jį įvertinus „iš akies“. Atsakovas tikrai žinojo, kad plotas nesiekė 190 kv. m. kaip savo skelbime nurodė ieškovas. Dėl to ieškovo tikrovės neatitinkančios informacijos susijusios su namo bei žemės sklypo plotu nurodymas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra vertinami kaip ieškovo atliktų paslaugų esminiai trūkumai;

4.10.       Atsakovo motina ieškovo atsiųstą preliminarią sutartį atsisakė pasirašyti dėl daugelio priežasčių, tame tarpe ir dėl ieškovo nurodyto ir esamo namo ploto neatitikimo. Ieškovui atsiuntus preliminarią sutartį tarp L. K. ir D. V. jau buvo pasirašyta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią D. V. šeima nekilnojamąjį turtą iš L. K. pirko pardavėjai priimtinesnėmis sąlygomis. Taip pat gavus iš ieškovo preliminarią sutartį išaiškėjo esminiai ir akivaizdūs ieškovo atliekamo darbo (teikiamų paslaugų) trūkumai: neatitikimas tarp nurodomų namo, sklypo plotų, siekis viršyti jam suteiktus įgaliojimus ir kt. L. K. ir atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu. Atsakovas ir L. K. turėjo pagrįstų abejonių, kad ieškovo nurodomi potencialūs pirkėjai iš viso žino koks turtas yra parduodamas bei ar sužinoję objektyvius turto duomenis būtų šį turtą pirkę. Tuo tarpu V. šeima iki preliminarios sutarties sudarymo kelis kartus lankėsi L. K. priklausančiame nekilnojamame ture, buvo namo viduje kartu su L. K., nuodugniai apžiūrėjo namą bei žemės sklypą, žinojo ką perka bei patys parengė preliminarią sutartį, kurioje nurodė 160,33 kv. m. namo plotą. Taip pat sandorio užtikrinimui L. K. buvo perduotas 5 000,00 Eur dydžio avansas. Esant tokioms aplinkybėms L. K. neturėjo pagrindo abejoti V. ketinimais įsigyti jos parduodamą ir preliminarioje sutartyje nurodyta nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir pačių V. nurodytą 160,33 kv. m. ploto gyvenamąjį namą. Plotas ieškovo yra nurodytas iš esmės siekiant pritraukti daugiau potencialių pirkėjų, ar dėl atsainaus ieškovo pareigų vykdymo. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad L. K. ieškovo parengtą ir atsiųstą preliminarią sutartį atsisakė pasirašyti pagrįstai ir ne vien dėl to, kad ieškovo parengtoje preliminarioje sutartyje nurodytas gyvenamojo namo plotas neatitiko faktiniam namo plotui, kaip apeliaciniame skunde nurodo ieškovas;

4.11.       Kaip nurodė L. K., ji nenorėjo pridavinėti visiško namo baigtumo, kadangi nebuvo įsitikinusi ar jai tai pavyks, bijojo kad tai pareikalaus papildomų investicijų ir laiko. Tuo tarpu jos surasti pirkėjai, t. y. V. šeima sutiko nekilnojamąjį turtą įsigyti kaip nebaigtą statyti, t. y. su 92 proc. baigtumu. Kadangi namas iš viso nebuvo įregistruotas ir prieš pardavimą reikėjo jį įregistruoti viešajame registre, L. K. padedama savo sūnaus, t. y. atsakovo, įregistravo nekilnojamojo turto registre 92 proc. namo baigtumą. Toks baigtumo procentas palengvino L. K. visiško namo baigtumo procesą, t. y. kad prieš parduodant nereikėjo namo priduoti iki 100 proc., tačiau tai atitiko esamų pirkėjų ketinimus, t. y. įsigyti kaip nebaigtą statyti namą su 92 proc. baigtumu, bei patiems prisiimti jo visiško baigtumo įregistravimo riziką;

4.12.       Kaip nurodo ieškovas tarpininkavimo sutartyje, ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas parduos 2 nekilnojamojo turto objektus, t. y. atsakovo motinai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarpininkavimo sutartyje nurodytas parduodamo žemės sklypo plotas 0,5685 ha) su gyvenamuoju namu. Dėl to laikytina, kad šalys susitarė konkrečiai dėl dviejų nekilnojamojo turto objektų pardavimo. Tai, kad ieškovo patalpintame skelbime žemės sklypo plotas (1,104 ha) neatitinka tarpininkavimo sutartyje nurodyto žemės sklypo ploto (0,5685 ha) dar kartą patvirtina ieškovo neatsakingą pareigų atlikimą arba sąmoningą siekį tokiu būdu pritraukti daugiau pirkėjų. Namo plotas skelbime taip pat nurodytas žymiai didesnis. Atsakovas niekada nedavė pavedimo ieškovui parduoti jam priklausantį žemės sklypą ir jį nusprendė parduoti tik įkalbėtas D. V. ir jo šeimos;

4.13.       Atsižvelgiant į ieškovo teiginius, kad neva jam iš tikrųjų buvo pavesta parduoti 3, o ne 2 nekilnojamojo turto objektus, kaip nurodyta sutartyje, ieškovas matydamas tokį neatitikimą tarp šalių valios, kaip savo srities profesionalas ir verslininkas, būtų atsakovui pasiūlęs papildyti tarpininkavimo sutartį. Tačiau byloje jokių duomenų apie sutarties pakeitimą ar papildymą ar bent ieškovo pasiūlymą pakeisti ir/ar papildyti sutartį, nėra;

4.14.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime tik pasisakė, kad nurodytame tarpininkavimo sutarties punkte, t. y. 5.1.2, yra numatyta ieškovo civilinė sutartinė atsakomybė. Teismas savo sprendime nevertino atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų bei priešingai negu savo apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, nepasisakė apie galimą ieškovo civilinę atsakomybę šiuo sutarties punktu pagrindu. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesio vertinimas pagal šią sutarties nuostatą reikštų ieškinio ribų peržengimą, kas sudarytu visiško teismo sprendimo negaliojimo pagrindą;

4.15.       Tarpininkavimo sutarties 5.1.2 punkto sąlyga Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021-03-10 nutarimu Nr. 10E-736 yra pripažinta kaip nesąžininga, kadangi joje yra nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos, skolos išieškojimo išlaidų ir delspinigių priteisimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl tarpininkavimo paslaugos (ne)tinkamo suteikimo

7.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai susiaurino tarpininkavimo sutarties 6.2 punktą, tarpininkavimo paslaugos tinkamą suteikimą susiedamas išimtinai tik su preliminarios ar pagrindinės sutarties pasirašymu – pagal šią sutartinę nuostatą, paslauga laikoma suteikta tinkamai ir tais atvejais, kai klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo-pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis, kaip šiuo atveju ir nutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

8.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014), kadangi tarpininkavimas yra nematerialaus pobūdžio paslaugų ir šiuo atveju – už atlygį, teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).

9.       Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Pagal 5 dalį, jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies, gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). 

10.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog tarp UAB „Capital Klaipėda“ (paslaugos teikėjo) ir S. K. (kliento) 2019-11-05 sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis (pardavimas) Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas – žemės sklypas su namu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,5685 kv. m. Pagal sutarties 2.2. punktą, pageidaujama objekto kaina yra 160 000,00 Eur. Pagal sutarties 2.1. punktą, šia sutartimi klientas paveda paslaugos tiekėjams, o paslaugos tiekėjai įsipareigoja vykdyti objekto pirkėjų paiešką, o klientas įsipareigoja sumokėti paslaugos tiekėjams už tarpininkavimo paslaugą sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Pagal sutarties 6.1. punktą, pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjų, jeigu apie jį paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat, jeigu pirkėjais yra šio asmens giminaičiai, kitaip artimai susiję asmenys, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės (ar kitaip susijusios įmonės, kaip jas apibrėžia Konkurencijos įstatymas), šių įmonių darbuotojai. Pagal sutarties 7.1. punktą, paslaugos teikėjų bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 3 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 800,00 Eur plius PVM/GPM („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-33513, 1 t., b. l. 11). 

11.       Į bylą pateikta 2020-07-10 ieškovės surašyta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis tarp S. K. (pardavėjo) ir G. P. ir I. P. (pirkėjo). Pagal sutarties 1.1. punktą, pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui jam nuosavybės teise priklausantį sklypą su nebaigtos statybos poilsio paskirties namu, adresu (duomenys neskelbtini), bendras poilsio namo plotas apie 165 kv. m., ir antrą sklypą, o pirkėjai įsipareigoja šį turtą nupirkti. Pagal sutarties 3.3. punktą, bendra turto pirkimo – pardavimo kaina yra 157 000,00 Eur. Ši sutartis atsakovui išsiųsta el. paštu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-33513, 1 t., b. l. 11). Į bylą taip pat pateikti tarp G. P. ir ieškovės vykę susirašinėjimai el. paštu ir telefonu, pirkėjas persiuntė duomenis preliminariai sutarčiai, uždavė klausimą dėl pirkimo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-75850, 1 t., b. l. 88). Ieškovė 2020-07-15 išrašė atsakovui sąskaitą išankstiniam mokėjimui viso 4 710,00 Eur sumai („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-33513, 1 t., b. l. 11).

12.       Pagal tarpininkavimo sutarties 6.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjai suranda pirkėją sutarties galiojimo metu, t. y. kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo – pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis. Taigi, pagal šią sutarties nuostatą tam, kad paslauga būtų laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgytų teisę į atlyginimą, reikalinga nustatyti arba aplinkybę, kad teikėjai surado pirkėją sutarties galiojimo metu, kuris pasirašė preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį, arba tai, kad klientas atsisakė pasirašyti sutartį su pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis.

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė surado pirkėją sutarties galiojimo metu, kadangi ieškovės surastas pirkėjas nepasirašė preliminariosios objekto pirkimo – pardavimo sutarties. 2020-07-10 preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyti S. K. (pardavėjo) ir G. P. ir I. P. (pirkėjo) duomenys, tačiau pastaroji sutartis nebuvo šalių pasirašyta („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-33513, 1 t., b. l. 11). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirkėjai būtų sumokėję avansą (preliminariosios sutarties 5.1 punktas). Nors į bylą pateikti tarp G. P. ir ieškovės vykę susirašinėjimai el. paštu ir telefonu, kuriais pirkėjas persiuntė duomenis preliminariai sutarčiai, uždavė klausimą dėl pirkimo, tačiau tai savaime neįrodo preliminarios sutarties pasirašymo fakto. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pirkėjas buvo surastas tarpininkavimo sutarties 6.2 punkto prasme.

14.       Be to, sąlygos, nurodytos ieškovės surašytoje preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo suderintos su atsakovu. Pirma, pagal 2020-07-10 surašytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį tarp S. K. (pardavėjo) ir G. P. ir I. P. (pirkėjo), pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui jam nuosavybės teise priklausantį sklypą su nebaigtos statybos poilsio paskirties namu, adresu (duomenys neskelbtini), ir antrą sklypą, o pirkėjai įsipareigojo šį turtą nupirkti (1.1 punktas) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-33513, 1 t., b. l. 11). Tuo tarpu pagal tarpininkavimo sutartį sutarties objektas yra žemės sklypas su namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, tarpininkavimo sutartyje nebuvo susitarta dėl antro žemės sklypo, kuris nurodytas preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje, pardavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ir objekto pardavimo skelbime buvo nurodžiusi 1104 a sklypo plotą, nors, pagal tarpininkavimo sutartį, jai buvo pavesta tarpininkavimo paslaugas teikti dėl 0,5685 kv. m. (0,5685 ha – 56,85 a) žemės sklypo ploto („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-75850, 1 t., b. l. 88). Nors ieškovė nurodė, kad tikrieji šalių ketinimai buvo parduoti du sklypus ir vieną pastatą, tačiau ta aplinkybė, jog 2020-10-16 atsakovo motina L. K. su pirkėju sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir pastato – poilsio namo ir 2020-10-16 atsakovas su pirkėju sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl antrojo žemės sklypo pardavimo nepaneigia to, jog ieškovė ir atsakovas tarpininkavimo sutartimi nebuvo susitarę dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo antrojo žemės sklypo atžvilgiu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-85778, 1 t., b. l. 133). 

15.       Antra, pagal ieškovės surašytos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punktą, pardavėjas įsipareigoja sutvarkyti namo baigtumą iki 100 proc. Pažymėtina, kad atsakovas 2020-07-10 telefoninio pokalbio su ieškove metu nurodė, jog jis namą pardavė geresnėmis sąlygomis, kadangi nereikia namo pridavinėti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-20161, 1 t., b. l. 43), taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovo motina nenorėjo pridavinėti visiško namo baigtumo (2 t., b. l. 38). Pagal Nekilnojamojo turto registro 2020-11-12 išrašą, pastatas – poilsio namas buvo įregistruotas, jo baigtumas – 92 proc. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-33513, 1 t., b. l. 11). Šių aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog sąlyga dėl visiško namo baigtumo įregistravimo su atsakovu suderinta nebuvo.

16.       Trečia, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės surasti pirkėjai lankėsi objekte, jį apžiūrėjo, žinojo, kad objekto plotas, nurodytas preliminarioje sutartyje, skiriasi nuo realaus ploto ar buvo apie šią aplinkybę informuoti. Be to, ieškovė objekto pardavimo skelbime buvo nurodžiusi, jog namo plotas yra 190 kv. m. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-75850, 1 t., b. l. 88).

17.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog apeliantės nurodytos aplinkybės neįrodo, kad ieškovė su pirkėju būtų pasirašiusi preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį bei ieškovės surašytos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos būtų aptartos su atsakovu ir jam būtų priimtinos. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tarpininkavimo paslauga laikoma tinkamai suteikta ir paslaugos teikėjai įgijo teisę į atlyginimą pagal tarpininkavimo sutarties 6.2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl netesybų (ne)pripažinimo

18.       Ieškovė apeliaciniame skundė nurodė, kad kadangi ieškinys pareikštas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, tai teismas nepagrįstai jį atmetė pripažindamas pagal tarpininkavimo sutarties 5.1.2 punkte mokėtinas sumas netesybomis, be to, tarpininkavimo sutartį atsakovas nutraukė jau po to, kai jam buvo pateikta ieškovo preliminari sutartis ir po to, kai buvo pasirašyta preliminari sutartis su D. V., todėl pareiga sumokėti atsakovui neišnyko. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

19.       Pagal tarpininkavimo sutarties 5.1.2 punktą, klientas įsipareigoja sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti objekto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Pažeidus šiame punkte nustatytą įsipareigojimą, klientas per 5 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo dienos paslaugos teikėjams sumoka atlyginimą, numatytą sutarties 7.1 punkte. Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjų bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 3 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 800,00 Eur plius PVM/GPM („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-33513, 1 t., b. l. 11). Taigi, tarpininkavimo sutarties 5.1.2 punkte numatytas kliento įsipareigojimas sutarties galiojimo laikotarpiu neparduoti ar kitaip neperleisti objekto, o pažeidus šį įsipareigojimą, klientas per turi sumokėti atlyginimą. Toks 5.1.2 punkto turinys atitinka netesybų sampratą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), t. y. numato pinigų sumą, kurią klientas privalo sumokėti jeigu prievolė (šiuo atveju sutartis) yra netinkamai įvykdyta (pažeista). 

20.       Viena vertus, byloje nėra ginčo, kad atsakovas pirkėją objektui surado ir preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį sudarė tarpininkavimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Kita vertus, pažymėtina, kad, visų pirma, ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti netesybas, todėl netesybų priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visų antra, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba buvo priėmusi sprendimą, kuriuo tarpininkavimo sutarties 5.1.2 nuostatą pripažino atitinkančia CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų – nustatanti neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (1 t., b. l. 67). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnis numato, jog vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Duomenų, jog ieškovė, nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu, CPK nustatyta tvarka būtų pateikusi ieškinį teismui, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto pateikti samprotavimai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo bei nepaneigia teismo išvadų, jog ieškovė ieškiniu reikalavimo ne netesybų, o atlygio už tariamai suteiktas paslaugas priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimą, ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliacinį skundą atmetus, nespręstinas ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.

24.       Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus priteistino užmokesčio dydis yra 2 077,53 Eur (1,3 koeficientas x 1 598,10 Eur 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Capital Klaipėda”, juridinio asmens kodas 303337958, atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                  Irmantas Šulcas

Žilvinas Terebeiza 

Renata Volodko