Civilinė byla Nr. e2-947-1085/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13294-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė,

sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovo UAB „Santermita“ atstovei advokato padėjėjai Rugilei Jurgelaitytei,

trečiajam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Santermita“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo V. K..

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 393,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,38 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas“ atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos svetainės lubos ir sienos, koridoriaus sienos ir lubos, vonios lubos. Įvykio metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 395,59 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Atsakingas už minėtą įvykį asmuo – atsakovė UAB „Santermita“. Ieškovės apdraustas turtas sugadintas ties butu Nr. 40 trūkus bendro naudojimo stovui, kurio priežiūra buvo pavesta atsakovei. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 1,74 Eur nusidėvėjimą, sudaro 393,85 Eur.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad žala draudėjos butui buvo sukelta trūkus šalto vandens vamzdžiui, kuris buvo trečiojo asmens bute. Atsakovės žiniomis, šalto vandens vamzdis trūko už trečiojo asmens šalto vandens apskaitos prietaiso. Minėtas šalto vandens vamzdis nėra bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Trūkusi inžinerinės sistemos dalis priklauso buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, t. y. trečiajam asmeniui, kuris šiuo atveju galėtų būti laikytinas atsakingu (ieškovei įrodžius visas trečiojo asmens civilinės atsakomybės kilimo sąlygas) už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, sukeltą žalą. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie vamzdžio trūkimo vietą, kas šiuo atveju yra esminė aplinkybė, nustatant už žalą atsakingą asmenį. Ieškovės teismui pateiktuose žalos bylos dokumentuose niekur nėra užfiksuota, jog būtų trūkęs bendrojo naudojimo stovas. Minėtuose dokumentuose nurodoma, jog trūko šalto vandens vamzdis, esantis bute Nr. 40. Ieškovė, siekdama atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti konkrečius atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. kokią konkrečią įstatymo ar sutarties atsakovei nustatytą pareigą atsakovė pažeidė ar kokius konkrečius priešingus teisei veiksmus atsakovė atliko. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėja išimtinai aplieto buto savininkės išsakyta nuomone bei prielaidomis apie 2016-08-07 įvykį. Ieškovės pateiktame turto sugadinimo akte nurodoma, jog ,,kliento teigimu, trūko šalto vandens vamzdis“. Sprendžiant dėl atsakovės ar kitų asmenų atliktų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, svarbu tai, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, nepasikvietė atitinkamos srities specialistų ar ekspertų, todėl neturi ir nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų apręsti apie kokius nors atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, susijusius su šalto vandens vamzdžio, esančio trečiojo asmens V. K. bute, trūkimu. Pats vamzdžio trūkimo faktas niekaip neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė net neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų, nors turi tokią pareigą. Atsakovė savo sutartines prievoles atlikti daugiabučio namo administravimo paslaugas vykdė tinkamai. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl vien jau šiuo pagrindu civilinės atsakomybės taikymas atsakovės atžvilgiu yra negalimas. Be to, ieškovė turėjo tinkamai ištirti visas įvykio aplinkybes ir įvertinti faktiškai turtui padarytą žalą. Įvertinus byloje esančius dokumentus, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė pakankamų ir objektyvių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės sudaryta lokalinė sąmata nėra laikytina objektyviu įrodymu faktiškai patirtiems draudėjo nuostoliams nustatyti.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad aplietos buvo vonios patalpos lubos ties bendruoju vamzdynu, kuris eina per visus butus aukštyn. Nustatinėti inžinerinės įrangos būklę, ją prižiūrėti yra atsakovės pareiga. Atsakovė ne laiku nustatė, ne laiku įvertino įrangos būklę ir laiku nepateikė bendrijai informacijos apie inžinerinės įrangos būklę. Netinkamai vykdė pareigas, pavestas tiek sutartimi, tiek teisės aktais. Aplinkybę, kad trūko bendro naudojimo vamzdis patvirtina tai, kad atsakovė avarijos metu užsuko viso stovo vandenį, nes jei būtų trūkęs trečiajam asmeniui priklausęs vamzdis, būtų pakakę užsukti tik jo butui teikiamą vandenį.

Atsakovo atstovė posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros bei buhalterines paslaugas. Vykdo šalto vandens ir buitinių nuotekų tinklų ir įrenginių priežiūrą. Nei viename į bylą pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad vanduo pratekėjo bendrojo naudojimo stove, todėl UAB „Santermita“ nėra tinkamas atsakovas byloje. Iš techninės priežiūros žurnalų matyti, kad UAB „Santermita“ nebuvo fiksuota jokia avarija bendrojo naudojimo objektuose, atsakovė neatliko jokių avarijos likvidavimo darbų. Bendrojo naudojimo stovas buvo užsuktas, nes UAB „Santermita“ neturėjo galimybės nustatyti, kur įvyko avarija, todėl, siekiant nesukelti daugiau žalos, buvo užsuktas visas stovas. Atsakovės atstovės žiniomis, kaip buvo teigiama UAB „Santermita“ darbuotojų, kurie buvo nuvykę į avarijos butą, avarija įvyko už apskaitos prietaiso, vartotojo inžinerinėje sistemoje.

Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bute negyvena, gyvena jos marti su vaikais. Trūko vamzdis jos bute, vonios kambaryje. Konkrečios avarijos vietos nematė, marti nepranešė jai apie įvykį. 

Teismo posėdyje liudytoja apklausta Ž. K. nurodė, kad avarijos metu buvo namuose. Naktį atėjo kaimynai, pranešė, kad bėga vanduo, pas liudytoją bute nieko nesimatė, tik girdėjosi tylus šniokštimas. Naktį užsuko vandenį visame name. Šniokštimas girdėjosi vonios patalpoje, prie klozeto. Vamzdžiai buvo dengti plytelėmis, įstatiniai, einantys vertikaliai, trūko apačioje. Akivaizdžių trūkimų nesimatė, vertikaliam vamzdyje buvo maža skylute, jį remontavo. Kas remontavo, neatsimena. Plyteles nuardė patys. Vamzdis buvo šalto vandens. Skaitiklis nutolęs nuo vertikalaus vamzdžio. Klozetas tarp skaitiklio ir vertikalaus vamzdžio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas būsto draudimu. 2016 m. rugpjūčio 11 d. AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 2.52 val. klientas išgirdo vandens tekėjimą ir pamatė, kad liejasi vanduo per lubas. Kliento teigimu, trūko šalto vandens vamzdis 40 bute. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto kaina buvo 395,59 Eur. Ieškovė buto, adresu, (duomenys neskelbtini), draudėjui pervedė  395,59 Eur draudimo išmoką.

Atsakovė UAB „Santermita“ 2015 m. gegužės 27 d. sutarties pagrindu, be kitų paslaugų, atlieka namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šalto vandens ir buitinių nuotekų tinklų bei įrenginių techninę priežiūrą (sutarties 4.1.2.1 papunktis). Atliekant šią priežiūrą, atsakovė, be kita ko, įsipareigojo atlikti pratekėjimų per vamzdžių sujungimus bei sandarumo patikrinimą (sutarties 4.1.2.1.9 papunktis).

Ieškovės teigimu, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas viršuje esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus šalto vandens bendrojo naudojimo stovui, o atsižvelgiant į tai, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūra perduota atsakovei, ieškovės nuomone, už įvykį yra atsakinga atsakovė, kuri privalėjo tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti vamzdyno remontą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, nurodė, jog užliejimo priežastis nėra susijusi su bendrojo naudojimo vamzdyno gedimu, be to, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą.

CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Byloje nėra ginčo, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimas įvyko dėl trečiajam asmeniui priklausančiame bute trūkusio šalto vandens vamzdžio, tačiau ginčas kilo dėl konkrečios vamzdžio trūkimo vietos – ar trūkusi vamzdyno dalis yra bendro naudojimo objekte, ar trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame objekte.

Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pateikia vartotojo inžinerinės sistemos sąvoką. Pagal šio reglamento 6.9 punkto nuostatą, vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausias Teismas, daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai (2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-445-421/2017).

Byloje pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad trūko šalto vandens vamzdis. Liudytoja paaiškino, kad trūko vertikalus vamzdis, einantis per visus aukštus. Iš atsakovės patektos momentinės ekrano nuotraukos iš UAB „Santermita“ sistemos matyti, kad atsakovei buvo skambinta 2016 m. rugpjūčio 7 d. 3 val. nakties, avarinės meistro konstatuota, kad buvo „<...> užsuktas šalto vandens stovas, gyventojas turi plyteles nusiimt, tada bus matyt, kas trūkę“. Nesant byloje kitų įrodymų, labiau tikėtina, kad vanduo tekėjo iš šalto vandens bendrojo naudojimo stovo. Iš šalių ir liudytojos paaiškinimų, atsakovės patektos momentinės ekrano nuotraukos iš UAB „Santermita“ sistemos, nustatyta, kad įvykus vandentiekio avarijai buvo iškviesta UAB „Santermita“ ir užsuktas vanduo visame name. Šie duomenys tik patvirtina išvadą, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdis, kadangi, įvykio metu atvykus UAB „Santermita“, jei būtų trūkęs asmeninės nuosavybės teise trečiajam asmeniui priklausęs vamzdis, būtų pakakę užsukti buto ventilį, o ne vandenį visam namui. Tai, kad atsakovė neatliko jokių avarijos likvidavimo darbų, nepatvirtina fakto, kad avarija įvyko asmeninės nuosavybės teise priklausančiame objekte. Avarijos padarinius galėjo pašalinti ir pačios buto gyventojos surasti asmenys, nors posėdžio metu liudytoja nurodė neprisimenanti, kas vamzdį remontavo, ar UAB „Santermita“ darbuotojai, ar ne. Duomenų, jog vandens nuotėkis būtų įvykęs už šalto vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas, ar vandens apskaitos prietaiso, byloje nenustatyta. Nors atsakovė teigė, kad vandentiekio avarija įvyko už apskaitos prietaiso, vartotojo inžinerinėje sistemoje, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje konstatuotina, jog vandens nuotėkis įvyko bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančiame šalto vandens tiekimo vamzdyje, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė ir patikėtas eksploatuoti bei prižiūrėti UAB „Santermita“.

Ieškovė teigia, kad žala atsirado dėl bendrosios inžinerinės įrangos nepriežiūros ir nerūpestingumo neorganizuojant inžinerinės įrangos remonto iki avarijos bei laiku nepateikiant bendrijai informacijos apie inžinerinės įrangos būklę, tačiau, teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. Byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).   

Įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustatė gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio reglamento 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai turėjo būti įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo stebėjimus (9.1 papunktis), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui (9.2 papunktis). Atliekant nuolatinius stebėjimus turėjo būti vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (13 papunktis). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (14 punktas).

Įvykio metu galiojusio minėto Reglamento STR 1.12.05:2010, priede „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ nurodyta, kad gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas atlieka namo būklės nuolatinį stebėjimą – atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (1.1.1 papunktis); atlieka periodinių (sezoninių) apžiūrų organizavimą ir vykdymą – namo techninio prižiūrėtojo sudarytos specialistų (dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui, jeigu toks yra ir jeigu to jis pageidauja) grupės vykdoma pavasarinė (pasibaigus šildymo sezonui) pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos būklės apžiūra, įvertinant jų būklės pokyčius pasibaigus šildymo sezonui ir nustatant remonto ir kitokio tvarkymo darbų poreikį ir rudeninė apžiūra, patikrinant namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimą šildymo sezonui ir nustatant priemones pastebėtiems trūkumams pašalinti (1.1.2 papunktis); atlieka privalomųjų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir atnaujinimo darbų planavimą ir derinimą su bendrojo naudojimo objektų valdytoju, jų vykdymo organizavimą ir priežiūrą (1.1.4 papunktis); atlieka geriamojo vandens sistemos priežiūrą (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus) (1.1.6 papunktis).

Kaip matyti iš į bylą pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo, kuriame fiksuoti statinio būklės nuolatiniai stebėjimai, atsakovė kasmet atlieka gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), technines apžiūras bei atlieka kasmėnesinius stebėjimus. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė privalėjo pagal vandentiekio vamzdžių tuometinę faktinę būklę atlikti prevencinius veiksmus, t. y. atlikti vandentiekio vamzdžių atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, darbų plano parengimą ir pateikimą namo naudotojams (savininkams). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trūkęs vamzdis buvo trečiojo asmens gyvenamojoje patalpoje ir buvo uždengtas plytelėmis, daro išvadą, kad be atskiro pranešimo, taip pat buto savininko sutikimo atsakovė neturėjo realios galimybės nustatyti vamzdžio pažeidimo ir jo pašalinti. Konstatuotina, kad atsakovės, kaip techninio prižiūrėtojo, veiksmai iki žalos atsiradimo yra pakankami, kad konstatuoti, jog ji tinkamai vykdė jai nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų. Įvertinęs atsakovės atstovės paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovės UAB „Santermita“ elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kurie būtų tiesiogiai nulėmę žalos atsiradimą.

Taigi, nenustačius atsakovės UAB „Santermita“ neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo, kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos plačiau nenagrinėtinos.

Neįrodžius visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, ieškinys atmetamas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 784,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,04 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 5 Eur suma, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,04 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas:

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Santermita“, įmonės kodas 236043660, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 784,08 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 7,04 Eur (septynis eurus 4 ct) pašto išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                         Brigita Palubinskienė