Civilinė byla Nr. eB2-221-856/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00136-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.7.1; 3.2.3.2; 3.4.3.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minaras“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vytulio autoservisas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Faktas“, A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjos pareiškimo esmė ir argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minaras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškime nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-254-569/2020 priteisė UAB „Minaras“ iš UAB „Vytulio autoservisas“ 53 550 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 166 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą nepakeistą bei papildomai priteisė UAB „Minaras“ iš UAB „Vytulio autoservisas“ 965,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, UAB „Minaras“ yra UAB „Vytulio autoservisas“ kreditorė, ir mano, jog UAB „Vytulio autoservisas“ nemokumas kilo dėl sąmoningų juridinio asmens valdymo organų veiksmų siekiant apsunkinti arba padaryti neįmanomą UAB „Minaras“ kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Tokias išvadas leidžia daryti tai, kaip ir dėl kokių priežasčių kito UAB „Vytulio autoservisas“ turtinė padėtis ir veiklos apimtis ginčo tarp UAB „Minaras“ ir UAB „Vytulio autoservisas“ laikotarpiu. Ginčas tarp UAB „Minaras“ ir UAB „Vytulio autoservisas“ kilo dėl dingusio krovinio - krovinio dalis vežimui buvo perduota 2018-11-27, o pristatyta turėjo būti 2018-11-29, tačiau gavėjo nepasiekė ir dingo. 2018-12-17 UAB „Minaras“ pateikė UAB „Vytulio autoservisas“ pretenziją, kuria reikalavo atlyginti dėl krovinio dingimo patirtą žalą, tačiau nepavykus išspręsti ginčo be teismo, UAB „Minaras“ 2019-09-20 pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, kuris, kaip minėta, 2020 m. spalio 5 d. sprendimu pripažino, kad už šio krovinio dingimu UAB „Minaras“ padarytą žalą atsakinga UAB „Vytulio autoservisas“. UAB „Minaras“ 2019-09-20 pateikiant ieškinį Šaulių apygardos teismui, ieškinyje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes kilo abejonių dėl UAB „Vytulio autoservisas“ sąžiningumo, tačiau teismas netenkino prašymo. Tačiau šio prašymo nagrinėjimo metu buvo fiksuota UAB „Vytulio autoservisas“ turtinė padėtis, buvusi iki kreipimosi į teismą. 2019-09-24 UAB „Vytulio autoservisas“ nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau jai nuosavybės teise priklausė 10 automobilių, įmonė turėjo 14 darbuotojų, o metinės pardavimo pajamos buvo nuo 300 000 Eur iki 500 000 Eur, duomenų apie skolas valstybei nebuvo.
2. Tačiau darbuotojų skaičius nuo 2019 metais buvusių 14 darbuotojų nuosekliai mažėjo iki pareiškimo teikimo metu esančių 3 darbuotojų: 2019 m. II ketvirtį - 14 darbuotojų, IV ketvirtį – 12, 2020 m. I ketvirtį – 11, III ketvirtį – 10, 2021 m. I ketvirtį – 8, II ketvirtį – 7, III – 4, IV – 3. Taip pat įmonės turėtų automobilių skaičius tolygiai mažėjo nuo 2019-09-20 buvusių 10 iki pareiškimo teikimo metu turimų 2 automobilių. 2020 metų spalį įmonė turėjo jau tik 5 automobilius, 2020 metų gruodį – 4, 2021 metų kovą – 2 ir t. t. Kaip matyti iš pateikiamų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, UAB „Vytulio autoservisas“: 2020-04-01 pardavė „FORD GALAXY“ E. J. už 3 250 Eur; 2020-05-15 - „VOLVO FM7“ UAB „Linėja transport“ už 3 025 Eur; 2020-08-04 – „DAF FTXF95.430“ UAB „Linėja transport“ už 5 445 Eur; 2020-11-18 – „DAIMLER-CHRYSLER (D) 208 CDI“ V. S. už 1 650 Eur; 2021-01-15 – „VOLVO FM9“ UAB „Linėja transport“ už 7 260 Eur; 2021-02-01 – „HYUNDAI I10“ V. K. už 3 400 Eur; 2021-02-15 – „MAN“ Z. A. už 3 993 Eur; 2021-06-08 – „(duomenys neskelbtini) S. (nematoma visa pavardė ir kaina); 2021-06-12 – „(duomenys neskelbtini) D. (nematoma pavardė ir kaina). Taigi, matyti, kad automobilių pardavimas vyko nuosekliai. Nesant tikslių perleistų automobilių duomenų, nėra galimybės patikrinti, ar perleidimo kaina atitiko automobilių rinkos kainą, taip pat nėra duomenų, kur šie už automobilius gauti pinigai buvo panaudoti.
3. Nurodo, jog matyti ir tai, kad nuo 2015 iki 2018 metų stabiliai augusios įmonės pajamos būtent 2019 metais pradeda mažėti, o 2020 metais šis pajamų mažėjimas tampa ypatingai ženklus. Atitinkamai 2020 metais įmonė pradeda dirbti nuostolingai, o 2021 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. tada, kai buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, įmonė nustojo vykdyti įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tikėtina, kad prasidėjus ginčui tarp UAB „Minaras“ ir UAB „Vytulio autoservisas“, UAB „Vytulio autoservisas“ pradėjo palaipsniui perkelti savo darbuotojus ir veiklą (klientus, užsakymus) į kitą įmonę, taip siekdama apsunkinti ar padaryti neįmanomą UAB „Minaras“ kreditorinio reikalavimo įvykdymą. Tokie veiksmai gali būti traktuojami, kaip skolininko nesąžiningumas bei tyčinio bankroto požymiai (JANĮ 70 straipsnis). Mano, jog UAB „Vytulio autoservisas“ nemoki tapo dėl tikslingų valdymo organų veiksmų iššvaistant vienintelį likvidų įmonės turtą (automobilius) bei perkeliant darbuotojus ir veiklą į kitą įmonę, taip tikslingai mažinant įmonės gaunamas pajamas ir galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
4. Pažymi, kad abejoti UAB „Vytulio autoservisas“ nemokumo susidarymo aplinkybėmis verčia ir jos veiksmai iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iniciavimo. UAB „Vytulio autoservisas“ pateikė UAB „Minaras“ pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iniciavimo. UAB „Minaras“ pateikė UAB „Vytulio autoservisas“ pasiūlymą dėl pagalbos, kuriuo siūlė išdėstyti skolos mokėjimą metų laikotarpiui, kartu UAB „Minaras“ atsisakant procesinių palūkanų ir vykdomųjų išlaidų apmokėjimo. Tokia siūlyta nuolaida būtų fiksavusi skolos augimą ir sudariusi galimybę UAB „Vytulio autoservisas“ atkurti mokumą, tačiau UAB „Vytulio autoservisas“ net nesvarstė galimybės priimti tokį pasiūlymą, nes akivaizdu, kad UAB „Vytulio autoservisas“ iš tiesų nesiekia sąžiningai vykdyti įsipareigojimų ir atkurti savo mokumą.
II. Suinteresuotų asmenų atsikirtimai ir argumentai
5. Suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Vytulio autoservisas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Faktas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nemokumo administratorė iš disponuojamų bendrovės dokumentų nemato/nenustatė bendrovės vadovų sąmoningų tyčinių veiksmų, turinčių įtakos bankroto pripažinimui tyčiniu, prašo klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su juo nesutinka, prašo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėja nėra pateikusi neginčijamų duomenų, kad jis, būdamas UAB „Vytulio autoservisas” direktoriumi, sąmoningai blogai valdė įmonę ar sudarė kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. Pažymi, kad jis JANĮ numatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Vytulio autoservisas” finansinės problemos atsirado ne dėl blogo valdymo, o dėl pasaulinės Covid 19 pandemijos sulėtėjus visai ekonomikai ir dėl to sumažėjus įmonės apyvartai. Pagal įmonės balanso duomenis 2019 metų pardavimo pajamos sudarė 440 363 Eur, o 2020 metais jos sumažėjo 129 938 Eur ir sudarė 310 425 Eur. Įvertinus veiklos sąnaudas, UAB „Vytulio autoservisas” 2020 metais patyrė 28 014 Eur nuostolių. UAB „Vytulio autoservisas” savo veiklą vykdė trimis pagrindinėmis krytimis: prekyba automobiliais, teikė automobilių remonto paslaugas, teikė krovinių pervežimo Lietuvoje paslaugas. Pagrindines pajamas įmonė gaudavo iš prekybos automobiliais. Įmonė pirkdavo automobilius Europoje ir parduodavo Lietuvos pirkėjams. Krovinių pervežimo paslaugos sudarė tik mažą dalį pajamų. Dėl Covid 19 pandemijos Lietuvoje ir Europoje suvaržius judėjimą ir įvedus įvairius apribojimus, įmonė nebegalėjo vykdyti automobilių pirkimo Europoje, todėl žymiai krito automobilių prekybos apimtys, o taip pat ir įmonės pajamos. Įmonė buvo pripažinta nukentėjusia nuo ekstremalios situacijos ir karantino ir jai buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, ką patvirtina VMI pateiktas atsakymas bankroto byloje. VMI gavusi pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo, 2021 m. rugsėjo 9 d. išbraukė įmonę iš nukentėjusių įmonių sąrašo. Pažymi, kad pandeminiu laikotarpiu nesinaudojo teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis, o stengėsi išgyventi savo lėšomis, todėl UAB „Vytulio autoservisas” neturėjo skolos VMI.
7. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Vytulio autoservisas” niekada nepripažino skolos UAB „Minaras”, o UAB „Minaras“ reikštos pretenzijos nepreziumuoja skolos buvimo. Skola atsirado tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atmetus UAB „Vytulio autoservisas” apeliacinį skundą ir palikus galioti Šiaulių apygardos teismo sprendimą. Pareiškėja neteisingai nurodo, kad UAB „Vytulio autoservisas” skola atsirado 2018 metais, kai 2018 m. lapkričio 29 d. gavėjui nepristatė krovinio. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, UAB „Minaras” ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta nukentėjusia, o UAB „Vytulio autoservisas” duomenys iš ikiteisminio tyrimo nebuvo teikiami. Turimomis žiniomis ikiteisminiame tyrime yra nustatyti kalti asmenys, tačiau jie nėra rasti, o ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas. UAB „Vytulio autoservisas” tiesiogiai UAB „Minaras” žalos nepadarė, todėl skola atsirado tik 2021 m. birželio 22 d. įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo sprendimui. Iki šios dienos UAB „Minaras” nebuvo UAB „Vytulio autoservisas” kreditoriumi ir jokie jo interesai parduodant automobilius nebuvo pažeisti.
8. Pakartotinai pažymi, jog prekyba automobiliais buvo viena pagrindinių UAB „Vytulio autoservisas” veiklos sričių, todėl sutinka, kad visi automobiliai buvo parduoti, tačiau jie buvo parduoti ne mažesne nei rinkos kaina, pinigai buvo įnešti į įmonės kasą ir buvo panaudoti įmonės reikmėms: darbuotojų atlyginimams, atsiskaitymams su VMI, Sodra ir kitiems einamiems mokėjimams. Taigi, UAB „Vytulio autoservisas” automobilius pardavė rinkos kaina, atsiskaitymas už parduotus automobilius nebuvo atidėtas, visi pinigai buvo sumokėti sandorių metu ir įnešti į įmonės kasą, todėl nėra pagrindo teigti, kad parduodant automobilius buvo siekiama sumažinti įmonės likvidaus turto apimtį.
9. Teigia, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad kilus ginčui su pareiškėju UAB „Vytulio autoservisas” perkėlė darbuotojus į kitą įmonę. Pažymi, kad pareiškėjo sąraše nurodyti darbuotojai iš UAB „Vytulio autoservisas” buvo atleisti jų prašymu ir iniciatyva, o jų vėlesnio įsidarbinimo UAB „Vytulio autoservisas” neįtakojo. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad V. D., A. G., R. J., G. K., E. S. dirba ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)”, bet ir kitose įmonėse, o A. J., F. J., E. Š., V. T. įsidarbino kitose įmonėse. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad darbuotojai buvo perkelti į kitą įmonę sistemingai. Įvertinus VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktą pažymą matyti, kad A. G. iš UAB „Vytulio autoservisas” buvo atleistas 2019 m. spalio 31 d., V. D. - 2019 m. lapkričio 22 d., O. K. - 2019 m. lapkričio 29 d., E. S. - 2020 m. vasario 21 d., A. M. - 2020 m. rugpjūčio 7 d., A. J. - 2020 m. gruodžio 31 d., likę darbuotojai buvo atleisti 2021 metais. Pateikta pažyma patvirtina, kad darbuotojai iš darbo UAB „Vytulio autoservisas” išėjo įvairiu laiku, ir tam tikrai neturėjo įtakos nei ginčas su pareiškėja, nei skolos atsiradimas jai, dauguma iš darbo atleistų darbuotojų net nežinojo apie tokį ginčą.
10. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Vytulio autoservisas” savo veikloje niekada nebuvo gavusi didelio pelno. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad 2019 metais įmonės pardavimo pajamos buvo nuo 300000 Eur iki 500 000 Eur. Šie duomenys yra netikslūs, paimti ne iš įmonės buhalterinių duomenų. Iš pateikiamų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB „Vytulio autoservisas” 2010 metais patyrė 10 136 litų nuostolių. 2011 metais patyrė 5 305 litų nuostolių, 2012 metais patyrė 34 891 litų nuostolių, todėl negalima teigti, kad įmonės veikla buvo pelninga. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad 2019 metais pardavimo pajamos buvo 440 363 Eur, tačiau pelno įmonė uždirbo tik 19 796 Eur, todėl pardavimo pajamos neparodo tikrosios įmonės padėties.
11. Pažymi, jog UAB „Vytulio autoservisas” buvo nepajėgi įgyvendinti pareiškėjos pasiūlymo dėl pagalbos. UAB „Vytulio autoservisas“ buvo skolinga ne tik UAB „Minaras”, bet ir kitiems kreditoriams. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai, yra ypatingai svarbu, jog įmonė nesuteiktų išskirtinių teisių vienam ar keliems kreditoriams, o vykdomi bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais nepažeistų Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatų. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo ne turėdamas tikslą išvengti UAB „Minaras“ skolos mokėjimo, o matydamas beviltišką UAB „Vytulio autoservisas“ padėtį ir įgyvendindamas įstatymo deleguotą pareigą.
12. Taipogi pažymėjo, kad UAB „Vytulio autoservisas“ akcininkams per visą jo vadovavimo įmonei laikotarpį nėra mokėjusi dividendų.
13. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nei atsakovės (duomenys neskelbtini) D. L., nei kitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A. S., nėra ir niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviais ar vadovais, t. y. nėra ir niekada nebuvo šio juridinio asmens naudos gavėjai. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės ir (duomenys neskelbtini)R. L. giminystės ryšiai su D. L. jokiu būdu nepagrindžia įmonių sąsajų ar juolab veiklos perkėlimo. Atkreipia dėmesį, jog R. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra iš esmės nuo pat šios įmonės įsteigimo 2016 m. pabaigoje, kai dar nebuvo jokių UAB „Vytulio autoservisas“ nemokumo požymių. Taigi, dar nuo 2016 metų R. ir D. L. šeima vienu metu valdė dvi atskiras ir savarankiškai veikiančias įmones - D. L. buvo dalies UAB „Vytulio autoservisas“ akcijų (duomenys neskelbtini), o R. L. - viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos dėstomus argumentus, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslas buvo sąlygotas veiklos perkėlimo iš UAB „Vytulio autoservisas“. Pasisakant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsisteigimo aplinkybių pažymi, jog 2016 m. sausio mėn. R. L. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, už kurį gautas asmenines lėšas nusprendė panaudoti vystant naują verslą. Tuo tikslu 2016 m. pabaigoje R. L. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tokiu būdu pradėdama užsiimti krovinių pervežimo verslu. Savo ruožtu D. L. dar nuo 2013 m. buvo kitos įmonės - UAB „Vytulio autoservisas“ - (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad abi įmonės veikė transporto srityje, įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, teikdavo viena kitai paslaugas ir t. t. Išdėstytos faktinės UAB „Vytulio autoservisas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors šių įmonių akcininkai ir yra sutuoktiniai, visgi tokie ryšiai tarp įmonių susiklostė dar iki bet kokių požymių apie UAB „Vytulio autoservisas“ finansinius sunkumus ar tuo labiau bankroto grėsmę. Be to, pažymi, jog R. ir D. L. valdo mažesnes nei 50 procentų tiek UAB „Vytulio autoservisas“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalis, taigi, net ir šių asmenų tarpusavio ryšys nepatvirtina įmonių sąsajumo. Pažymi, jog nei atsakovės, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai ir naudos gavėjai nesikeitė dar nuo 2016 m. Vien aplinkybė, jog abiejų įmonių akcininkais buvo tarpusavyje susiję asmenys - R. L. ir D. L. - nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės veiklos perkėlimo schemos, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškai vykdė veiklą, gavo pajamas dar iki bet kokių požymių apie atsakovės nemokumą.
14. D. R. J. ryšio su atsakove ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymi, jog tai yra tik niekuo neparemtas pareiškėjos „įsitikinimas“. R. J., kaip ir R. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra dar nuo 2016 metų pabaigos, o vien tai, kad ji yra dirbusi UAB „Vytulio autoservisas“ (duomenys neskelbtini), niekaip nepagrindžia pareiškėjos įrodinėjamos veiklos perkėlimo schemos.
15. Pažymi, jog pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad darbuotojai iš atsakovės į kitas įmones (tame tarpe ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“) perėjo dirbti ne per trumpą laikotarpį, o per ganėtinai ilgą laiko tarpą (beveik dvejus metus), kas jau savaime patvirtina, jog darbuotojų perėjimas nebuvo sąlygotas pareiškėjos įrodinėjamo neva sistemingo atsakovės veiklos perkėlimo. Be to, atkreipia dėmesį, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo dirbti toli gražu ne visi atsakovės darbuotojai. Pavyzdžiui, po du darbuotojus iš UAB „Vytulio autoservisas“ perėjo dirbti į UAB „Autosan LT“, UAB „Liutroma“, sodininkų bendriją „Vyšnia Šiaulių rajone Jakštaičių kaime“. Taipogi pažymi, jog, pavyzdžiui, E. S. iš atsakovės atleistas 2020-02-21, tuo tarpu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti atėjo tik 2021-08-10; G. K. ir D. L. laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. pabaigos dirbo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (G. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo įmonės įkūrimo iki 2017 m. pabaigos, vėliau buvo išėjusi iš darbo, o grįžo 2019 m.). Net ir iš atsakovės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėję dirbti darbuotojai V. D. ir A. G. šiai dienai nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (V. D. iš darbo išėjo 2020-01-13, A. G. - 2021-06-15). Kiekvienas asmuo, ieškodamas jų interesus ir lūkesčius atitinkančių darbo sąlygų, yra laisvas pasirinkti darbdavius, keisti darbovietes. Pažymi ir tai, jog, pavyzdžiui, 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 5 darbuotojai, tuo tarpu 2019 m. pabaigoje - 8 darbuotojai. Taigi, darbuotojų pokytis lyginant 2017 m. ir 2020 m., nebuvo toks ženklus, kad būtų galima konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų bet kokiu būdu susijusi su atsakovės patirtais finansiniais sunkumais ir dėl to įvykusiu verslo perkėlimu. Taigi, net ir konstatavus atsakovės darbuotojų perėjimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jokiu būdu nėra pagrindas konstatuoti atsakovės veiklos perkėlimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pagrindu pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu.
16. Nurodo, jog siekiant paneigti pareiškėjos dėstomas aplinkybes, jog UAB „Vytulio autoservisas“ veikla neva buvo perkelta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šių įmonių vykdytos (vykdomos) veiklos pobūdis nėra tapatus. Kaip savo atsiliepime nurodė buvęs atsakovės (duomenys neskelbtini) A. S., atsakovė savo veiklą vykdė trimis pagrindinėmis kryptimis: vykdė prekybą automobiliais, teikė automobilių remonto paslaugas bei teikė krovinių pervežimo Lietuvoje paslaugas. Tai, jog pagrindinė atsakovės veikla buvo transporto priemonių pardavimai, patvirtina ir juridinių asmenų registrui pateikta informacija apie įmonės veiklos rūšis. Tuo tarpu vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, iš kurios įmonė gauna pajamas - logistikos paslaugos. Taigi, įmonių veikla nebuvo tapati. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo nei transporto priemonių remonto, nei pardavimo veiklos, o užsiima vien logistikos paslaugomis, kas savaime suponuoja, jog atsakovės veikla, susijusi su transporto priemonių remontu ar pardavimais, akivaizdžiai nebuvo perkelta.
17. Pažymi, jog pareiškėjai nurodant, kad neva atsakovės veiklą imta perkėlinėti po pretenzijos dėl žalos atlyginimo gavimo (t. y. po 2018-12-17), lieka nepaaiškinama, kodėl tokiu atveju 2019-2020 metais UAB „Vytulio autoservisas“ sugeneravo netgi 750 788 Eur pajamų. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu iš tiesų po kilusio ginčo su pareiškėja būtų egzistavusi atsakovės valdymo organų narių valia perkelti įmonės veiklą, ji nebūtų sugeneravusi pajamų, kurios esmingai nuo ankstesniais metais fiksuotų pajamų rodiklių nesikeitė. Įmonių pajamų rodikliai parodo, jog nors UAB „Vytulio autoservisas“ 2019 m. pajamos, jas palyginus su 2018 m. rodikliais, gana stipriai išaugo (nuo 47 000 Eur iki 220 000 Eur), visgi tuo pačiu laikotarpiu atsakovės pajamos sumažėjo tik 20 000 Eur (nuo 461 656 Eur iki 440 363 Eur). Tuo atveju, jeigu atsakovės pajamų sumažėjimas būtų buvęs sąlygotas veiklos perkėlimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į pastarosios pajamų augimą akivaizdu, jog atsakovės pajamos būtų sumažėjusios kur kas didesne apimtimi. Juolab, atkreipia dėmesį, kad ženklus pajamų augimas (nuo 3 000 Eur iki 77 000 Eur) buvo fiksuotas ir 2016-2017 metais, kai dar nebuvo jokių požymių apie atsakovės nemokumą. Pažymi, jog 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininkų sprendimu buvo nuspręsta padidinti įmonės įstatinį kapitalą, įmonė natūraliai augo, o tai ir lėmė gerėjančius įmonės finansinius rodiklius, augančias pajamas. Šios aplinkybės patvirtina, jog tarp atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų pokyčio nėra jokio sąsajumo. Aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos didėjo, o atsakovės pajamos mažėjo, neturi jokio tarpusavio priežastinio ryšio, todėl pareiškėjos dėstomi argumentai, jog neva šios aplinkybės patvirtina atsakovės veiklos perkėlimą, yra nepagrįstos. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2019 m. atsakovė UAB „Transvitui“ yra pateikusi sąskaitų už 83 100 Eur, o 2020 m. - dar už 4 000 Eur. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu atsakovės valdymo organai dar ginčo tarp pareiškėjos ir atsakovės metu ėmėsi veiksmų perkelti įmonės veiklą į kitą juridinį asmenį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų mokėjusi atsakovei beveik 90 000 Eur sumos už suteiktas paslaugas.
18. Pažymi ir tai, jog pareiškėja nepateikia visiškai jokių duomenų, kad UAB „Transvitui“ (ar su juo susijusiems asmenims) būtų perduotas bet koks atsakovės turtas. Nors pareiškėja ir nurodo, kad atsakovės turtas buvo „iššvaistytas“ (parduodant automobilius), nei vienas automobilis nebuvo perleistas UAB „Transvitui“ ar su juo susijusiems asmenims.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškimas dėl UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas.
19. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vytulio autoservisas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta UAB „Faktas“.
20. Įvertinus tai, jog A. S. veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, iš esmės atlikti po 2020 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), klausimas dėl BUAB „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal JANĮ nuostatas.
21. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
22. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
23. Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi UAB „Vytulio autoservisas“ iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Vytulio autoservisas“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas 81 965,43 Eur sumai, iš kurių I-os eilės kreditorių kreditoriniai reikalavimai sudaro 12 469,06 Eur, II-os eilės – 69 496,37 Eur, tame tarpe ir 64 948,44 Eur dydžio UAB „Minaras“ kreditorinis reikalavimas. 2022 m. vasario 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Vytulio autoservisas“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas 83 330,52 Eur sumai, iš kurių I-os eilės kreditorių kreditoriniai reikalavimai sudaro 4 765,93 Eur, II-os eilės – 78 564,59 Eur, tame tarpe ir likęs nepakitęs 64 948,44 Eur dydžio UAB „Minaras“ kreditorinis reikalavimas. Taigi, kaip nustatyta, UAB „Minaras“ yra didžiausias UAB „Vytulio autoservisas“ kreditorius.
24. Iš balanso 2019-12-31 dienai nustatyta, jog tai dienai UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo 80 699 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 23 297 Eur, trumpalaikis – 57 402 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 29 514 Eur. Iš 2019-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog bendrovė turėjo 1 979 Eur grynojo pelno. Iš balanso 2020-12-31 dienai nustatyta, jog UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo 34 223 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 8 733 Eur, trumpalaikis – 25 490 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 11 832 Eur. Iš 2020-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog bendrovė patyrė 28 014 Eur nuostolių. Pažymėtina, jog UAB „Vytulio autoservisas“ pardavimo pajamos 2019 metų gruodžio 31 dienai siekė 440 363 Eur, o 2020 m. gruodžio 31 dienai – 310 425 Eur. Iš balanso 2021-09-30 dienai (A. S. 2021-10-08 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vytulio autoservisas“ iškėlimo) nustatyta, jog UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo 4 069 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 2 592 Eur, trumpalaikis – 1 477 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 73 191 Eur. Iš 2021-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog bendrovė patyrė 91 513 Eur nuostolių. Taipogi iš UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-188-856/2022) A. S. kartu su pareikimu pateiktos bendrovės kreditorių lentelės (per vienerius metus mokėtinos sumos) nustatyta, jog bendrovė iš esmės didelių pradelstų įsipareigojimų neturėjo (2021-09-30 dienai nuo 1 iki 30 dienų buvo vėluojama apmokėti 262,47 Eur skolą, nuo 31 iki 60 dienų – 97,83 Eur skolą, vėlesnių pradelstų mokėjimų bendrovė neturėjo). Taipogi kaip skola fiksuotas mokėtinas atlyginimas (6 039,73 Eur), mokėtina sodra (1 629,67 Eur), paskola AB Šiaulių bankui (1 252,98 Eur) bei kiti mokėjimai (63 611,67 Eur), nenurodoma, jog šie mokėjimai buvo pradelsti. Tačiau pažymėtina, jog pareiškime dėl bankroto bylos UAB „Vytulio autoservisas“ iškėlimo A. S. kaip vieną iš pagrindinių aplinkybių dėl bendrovės nemokumo nurodė aplinkybę, jog iš UAB „Vytulio autoservisas“ buvo priteista ženkli suma UAB „Minaras“, kas ir sudaro lentelėje įvardintą „kiti mokėjimai“ 63 611,67 Eur sumą, ir nuo 2021 m. birželio 22 d., kuomet įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota UAB „Vytulio autoservisas“ skola UAB „Minaras“ naudai, konstatuotinas UAB „Vytulio autoservisas“ nemokumas (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
25. Vertinant kitus UAB „Vytulio autoservisas“ kreditorinius įsipareigojimus (be UAB „Minaras“ skolos), jie nėra tokie ženklūs, jog privestų bendrovę prie nemokumo net ir jai nukentėjus nuo apribojimų, susijusių su COVID-19. Be to, ir buvęs UAB „Vytulio autoservisas“ (duomenys neskelbtini) A. S. nurodė, jog bendrovė buvo pripažinta nukentėjusia nuo ekstremalios situacijos bei karantino ir jai buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, ką patvirtina VMI pateiktas atsakymas bankroto byloje. A. S. taipogi nurodė, jog pandeminiu laikotarpiu nesinaudojo teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis, o stengėsi išgyventi savo lėšomis, todėl UAB „Vytulio autoservisas” neturėjo skolos VMI. Atkreiptinas dėmesys, jog ir šiuo metu UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto byloje nėra patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas.
26. Svarbia aplinkybe nagrinėjamam ginčui pripažintina ir tai, jog UAB „Minaras“, gavusi iš UAB „Vytulio autoservisas“ pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siūlė UAB „Vytulio autoservisas“ sudaryti susitarimą dėl pagalbos, kuriuo siūlė skolą (64 107,42 Eur) sumokėti per 12 mėnesių, ir tuo atveju, jei skolininkas sumokėtų visą skolą, sutiko atsisakyti likusios procesinių palūkanų sumos bei sumokėtų vykdymo išlaidų antstolio vykdomojoje byloje, tačiau UAB „Vytulio autoservisas“ tokio susitarimo nepasirašė, labiausiai tikėtina dėl to, jog net neketino mokėti šitos skolos, o kaip tik dėl šios aplinkybės ir buvo tyčia privesta prie bankroto.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog nesutarimai tarp UAB „Minaras“ ir UAB „Vytulio autoservisas“ kilo dėl dingusio krovinio - 2018-11-14 viena su šia byla nesusijusi įmonė iš UAB „Minaras“ nupirko didelės vertės prekių, o UAB „Minaras“, siųsdama šį krovinį gavėjui, naudojosi UAB „Vytulio autoservisas“ paslaugomis. Pirma krovinio dalis sėkmingai pasiekė gavėją, tačiau antra krovinio dalis gavėjo nepasiekė ir dingo, dėl ko 2018-12-17 UAB „Minaras“ pateikė UAB „Vytulio autoservisas“ pretenziją, kuria reikalavo atlyginti dėl krovinio dingimo patirtą žalą. Šalims nepavykus pasiekti susitarimo, UAB „Minaras“ 2019-09-20 pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, kuris 2020 m. spalio 5 d. sprendimu priteisė iš UAB „Vytulio autoservisas“ nuostolius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nors sutiktina su A. S. pozicija, jog UAB „Minaras“ reikštos pretenzijos nepreziumuoja skolos buvimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad tokiu atveju atsiranda tikimybė, jog minėta skola bus priteista nepaisant to, pripažino UAB „Vytulio autoservisas” skolą, ar nepripažino. Taigi, nors skola, kaip nurodo A. S., atsirado tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. birželio 22 d. nutartimi palikus galioti Šiaulių apygardos teismo sprendimą, tačiau jau nuo 2019-09-20, kuomet UAB „Minaras“ kreipėsi į teismą, buvo galima tikėtis, jog minėta skola galimai bus priteista iš UAB „Vytulio autoservisas“ ir ją reikės sumokėti.
28. Kad UAB „Vytulio autoservisas“ siekė išvengti minėtos skolos sumokėjo UAB „Minaras“ visų pirma galima spręsti iš to, jog iki tol sėkmingai ir pelningai dirbusi įmonė palaipsniui pradėjo dirbi nuostolingai. Iš pareiškėjos pateiktų rekvizitai.lt duomenų 2019-09-17 dienai matyti, jog UAB „Vytulio autoservisas“ dirbo 14 darbuotojų, 2018 metais įmonės metinės pardavimo pajamos buvo nuo 300 001 Eur iki 500 000 Eur be PVM, 2019-07 įmonei nuosavybės teise priklausė 10 automobilių, duomenų apie skolas valstybei nebuvo. Gerą įmonės finansinę padėtį 2019 metų pabaigoje įrodo ir 2019-12-31 dienos balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita: UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo 80 699 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 29 514 Eur, bendrovė turėjo 1 979 Eur grynojo pelno (žr. šios nutarties 24 punktą). Tačiau 2019 metų pabaigoje pradėjo mažėti darbuotojų skaičius: 2019 m. IV ketvirtį įmonėje dirbo 12 darbuotojų, 2020 m. I ketvirtį – 11, III ketvirtį – 10, 2021 m. I ketvirtį – 8, II ketvirtį – 7, III ketvirtį – 4, IV ketvirtį – 3. Didžioji dalis darbuotojų perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo susijusi su UAB „Vytulio autoservisas“ per akcininkus (UAB „Vytulio autoservisas“ (duomenys neskelbtini) D. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. L. yra sutuoktiniai). Taip pat pradėjo mažėti ir įmonės turėtų automobilių skaičius: 2020 metų spalį įmonė turėjo jau tik 5 automobilius, 2020 metų gruodį – 4, 2021 metų kovą – 2. Byloje pateiktos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių nustatyta, jog UAB „Vytulio autoservisas“: 2020-04-01 pardavė „FORD GALAXY“ už 3 250 Eur; 2020-05-15 - „VOLVO FM7“ už 3 025 Eur; 2020-08-04 – „DAF FTXF95.430“ už 5 445 Eur; 2020-11-18 – „DAIMLER-CHRYSLER (D) 208 CDI“ už 1 650 Eur; 2021-01-15 – „VOLVO FM9“ už 7 260 Eur; 2021-02-01 – „HYUNDAI I10“ už 3 400 Eur; 2021-02-15 – „MAN“ už 3993 Eur; 2021-06-08 – „(duomenys neskelbtini) (nematoma kaina); 2021-06-12 – „(duomenys neskelbtini) (nematoma kaina). Taigi, iš UAB „Vytulio autoservisas“ finansinės padėties pokyčių analizės (žr. šios nutarties 24 ir 28 punktus) matyti, jog bendrovės finansinė padėtis palaipsniui blogėjo civilinės bylos nagrinėjimo metu, o įsiteisėjus teismo sprendimui bendrovė nebemokėjo ir įmokų Sodrai bei tapo nemoki.
29. Iš esmės pritartina suinteresuotam asmeniui A. S., kad byloje nėra duomenų, jog automobiliai buvo parduoti mažesne nei rinkos kaina, nes šiai aplinkybei įrodyti nepakanka pateikti skelbimą iš pardavimų platformos apie panašaus automobilio pardavimo kainą. Taip pat byloje pateikti duomenys, jog už parduotus automobilius gauti pinigai buvo įnešti į įmonės kasą ir panaudoti įmonės reikmėms. Taipogi sutiktina ir su tuo, jog automobiliai galimai buvo parduoti todėl, kad prekyba automobiliais buvo viena pagrindinių UAB „Vytulio autoservisas” veiklos sričių, tačiau, teismo vertinimu, parduodant minėtus automobilius buvo siekiama sumažinti įmonės likvidaus turto apimtį ir nebetęsti įmonės veiklos.
30. Viešai žinoma aplinkybė, jog pandemija dėl COVID-19 ir ryšium su tuo taikyti apribojimai (nuo 2020 m. kovo mėnesio vidurio) turėjo ypatingai didelį neigiamą poveikį prekybos automobiliais sektoriui, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog UAB „Vytulio autoservisas“ būtent dėl to tapo nemoki. Kaip minėta, bendrovė ne tik prekiavo automobiliais, tačiau ir vykdė krovinių pervežimo paslaugas bei automobilių remonto paslaugas, o šios sritys taip stipriai nuo pandemijos nenukentėjo. Be to, UAB „Vytulio autoservisas“ vykdė savo finansinius įsipareigojimus, mokėjo mokesčius (bankroto byloje VMI nėra pareiškusi reikalavimo), A. S. taipogi nurodė, jog pandeminiu laikotarpiu nesinaudojo teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis, o stengėsi išgyventi savo lėšomis, todėl UAB „Vytulio autoservisas” neturėjo skolos VMI. Taigi, UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo visas galimybes tęsti veiklą, juolab, kad iki 2021-06-22, kuomet įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas, bendrovė žymiai pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir neturėjo (žr. šios nutarties 24 punktą). Taigi, UAB „Vytulio autoservisas“ palaipsniui atleidinėjo darbuotojus, pardavinėjo turtą, susidaro įspūdis, jog laukė su UAB „Minaras“ vykstančio teisminio proceso baigties, kas nulemtų tolesnį bendrovės likimą. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog buvo siekiama išparduoti bendrovės turtą, kadangi UAB „Vytulio autoservisas“ nesiruošė tęsti veiklos, kad nereikėtų mokėti skolos UAB „Minaras“ ir, teisminiam procesui pasibaigus ne UAB „Vytulio autoservisas“ naudai, bendrovė iš karto tapo nemoki, o tai įrodo vadovo veiksmus tyčia siekiant bendrovės bankroto.
31. Taigi, UAB „Vytulio autoservisas“ nemoki tapo dėl tikslingų valdymo organų veiksmų sumažinant likvidų įmonės turtą, taip tikslingai mažinant įmonės gaunamas pajamas ir galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, turint tikslą nebetęsti veiklos, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinio bankroto apibrėžimą, t. y. teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
32. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinant konstatuotina, jog aukščiau nurodyti veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnio nuostatas dėl tyčinio bankroto - teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, todėl UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažįstamas buvęs UAB „Vytulio autoservisas“ (duomenys neskelbtini) A. S.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, pareiškimą tenkinus, iš suinteresuoto asmens A. S. pareiškėjai UAB „Minaras“ priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
35. Pareiškėja UAB „Minaras“, kreipdamasi į teismą, turėjo 863 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.
36. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.
37. Pareiškėjai pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, todėl jos priteisiamos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens A. S.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
n u t a r i a:
tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minaras“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pripažinti tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Vytulio autoservisas“, juridinio asmens kodas 145873266, bankrotą, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Vytulio autoservisas“ (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Minaras“, juridinio asmens kodas 304693708, 863 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Šios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė