Civilinė byla Nr. e2A-921-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00540-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2020 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės akcinės bendrovės „Baltic Research“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ veikla pripažinta pasibaigusia, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto byloje Nr. eB2-36-253/2020.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ iškelta bankroto byla. 2015 m. sausio 20 d. patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti vėlesnėmis nutartimis. 2016 m. vasario 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad visos bankroto procedūros įmonėje baigtos.

3.       Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Baltic Research“ atsiliepime nurodė, kad bankroto administratorė neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 99 ir 100 straipsnių reikalavimų, todėl negali būti priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

4.       Bankroto administratorė 2020 m. kovo 10 d. rašte su kreditorės argumentais nesutiko ir nurodė, kad teismui pateikti dokumentai iš esmės atitinka tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalies, tiek JANĮ 99 ir 100 straipsnių keliamus reikalavimus. 

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nutarė ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro bei patvirtino galutinį kreditorių įmonei pareikštų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašą.

6.       Teismas nustatęs, kad nors bankroto administratorės prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos pateiktas teismui 2020 m. vasario 24 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, tačiau įvertinęs, kad nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta galiojant ĮBĮ, juridinio asmens pabaigai taikė ĮBĮ nuostatas.

7.       Teismas nustatė, kad kartu su prašymu dėl įmonės pabaigos bankroto administratorė pateikė 2020 m. vasario 20 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pažymą Nr. (13.2)-AD5-2834, kurioje nurodyta, kad ši įmonė nebuvo įtraukta į agentūros 2019 metų kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus. Ji už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Bankroto administratorė nurodė, jog visos bankroto procedūros įmonėje baigtos. Teismas taip pat nustatė, kad bylos ir viešųjų registrų duomenys patvirtina, jog UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ neturi jokio registruoto turto.

8.       Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtinti BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti vėlesnėmis nutartimis. Administratorė nurodė, kad bendra nepatenkintų kreditinių reikalavimų suma, užbaigus bankroto procedūras yra – 991 826,33 Eur.

9.       Teismas nenustatė, jog BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ turėtų materialaus turto ar piniginių lėšų, iš kurių galėtų būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl vertino, jog daugiau nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Įmonė veiklos nebevykdo, neturi jokio registruoto turto, įmonės mokumas neatstatytas. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenimis, nustatė, kad bylų, susijusių su BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, kituose teismuose nėra.

10.       Iš pateikto 2020 m. vasario 24 d. įvykusio BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo patvirtinta administratorės ataskaita, finansinės ataskaitos už 2019 metus bei likvidavimo pabaigai.

11.       Teismas, remdamasis išdėstytu, taip pat byloje esant pateiktiems dokumentams, kurie pagrindė aplinkybes, jog bankroto administratorė tinkamai pabaigė bankroto procedūrą ir išnaudotojo visas galimybes, kad būtų patenkinti BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių finansiniai reikalavimai, sprendė, jog yra pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ pabaigos. 

               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde kreditorė AB „Baltic Research“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir bankroto administratorės prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas netinkamai nustatė sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos priimti taikytinas teisės normas, nenurodė jokios teisės normos, kuria grindžia savo išvadą dėl ĮBĮ taikymo.

12.2.                      JANĮ juridinio asmens likvidavimą dėl bankroto ir juridinio asmens pabaigą reglamentuoja atskirai, kas leidžia jas laikyti savarankiškomis procedūromis JANĮ prasme, todėl bendrovės pabaigos procedūros turėjo būti vykdomos pagal JANĮ 99, 100 straipsniuose įtvirtintą tvarką ir reikalavimus.

12.3.                      JANĮ 99 ir 100 straipsnio normų analizė patvirtina, kad teismo sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos gali būti priimtas tik po to, kai nemokumo administratorius yra parengęs ir kreditorių susirinkimas apsvarstęs ir pritaręs galutinei bankroto ataskaitai bei ši ataskaita yra patvirtinta teismo. Bendrovės galutinė bankroto ataskaita sudarytų sąlygas įvertinti bankroto proceso efektyvumą ir pagrįstumą, bankroto administratorės veiklos tinkamumą ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus bei imtis reikalingų veiksmų ir priemonių. Šiuo atveju bankroto administratorei galutinės bankroto ataskaitos neparengus, kreditorių interesai yra pažeidžiami. 

12.4.                      Pagal pateiktą bankroto administratorės veiklos ataskaitą, iš gautų 103 460,38 Eur lėšų, net 93 812,61 Eur buvo panaudota administravimui ir tik 9 647,77 Eur skirta vieno iš kreditorių reikalavimui patenkinti. Nesant išsamesnio paaiškinimo dėl nurodytų piniginių lėšų panaudojimo, yra pažeidžiami tiek kreditorių, tiek viešasis interesas, paneigiami nemokumo proceso principai. Apeliantė kreipėsi į bankroto administratorę, prašydama pateikti informaciją, susijusią su minėta veiklos ataskaita, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta.

12.5.                      Bankroto administratorės veiklos ataskaitos už 2019 m. kovo 5 d. – 2020 m. vasario 14 d. laikotarpį nėra jokio teisinio pagrindo prilyginti galutinei bankroto ataskaitai JANĮ 99 straipsnio prasme, nes jos turinys neatitinka galutinės bankroto ataskaitos turinio, ji nebuvo apsvarstyta kreditorių susirinkime ir jai susirinkimas nepritarė, ataskaita nepatvirtina teismo. Nors iki JANĮ įsigaliojimo bendrovėje buvo sudarytas kreditorių komitetas, tačiau galutinę bankroto ataskaitą turėtų svarstyti ne jis, o kreditorių susirinkimas, kaip numatyta JANĮ 99 straipsnio 4 dalyje.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorė R. P. prašo atmesti kreditorės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

13.1.                      2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ iškelta bankroto byla, 2020 m. vasario 24 d. įvykęs kreditorių komiteto posėdis patvirtino bendrovės finansines ataskaitas už 2019 m. bei likvidavimo pabaigai, administratorės veiklos ataskaitą, įpareigojo administratorę kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos. Prašymas teismui dėl įmonės pabaigos pateiktas 2020 m. vasario 24 d., galiojant JANĮ, tačiau bankroto procesas pradėtas ir vykdytas galiojant ĮBĮ.

13.2.                      JANĮ 99 straipsnio normos, reglamentuojančios galutinės ataskaitos parengimą bei teikimą tvirtinti kreditorių susirinkimui ir teismui, laikytinos nustatančiomis atlygį nemokumo administratoriui ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos. Kreditorių reikalavimai buvo patenkinti ir administratorės atlygis išmokėtas galiojant ĮBĮ nuostatomis, todėl galutinės ataskaitos pagal JANĮ 99 straipsnį parengimas ir tvirtinimas būtų formalus ir beprasmis.

13.3.                      Administratorės pareiga atsiskaityti kreditoriams buvo įvykdyta, nes administratorė periodiškai teikė tvirtinti kreditorių susirinkimui ir kreditorių komitetui savo veiklos ataskaitas, o 2020 m. vasario 24 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje buvo patvirtinta veiklos ataskaita už paskutinį ataskaitinį laikotarpį, kuri pagal savo turinį ir esmę yra galutinė bankroto ataskaita: nurodyta bankroto proceso pajamų suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1 punktas), administravimo išlaidų suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tačiau dėl JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, ataskaitoje nebuvo galimybės nurodyti kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 3 punktas) ir kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriamos sumos (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 4 punktas), todėl nurodytos faktiškai išmokėtos sumos kreditoriams ir administratorės atlygiui.

13.4.                      2018 m. vasario 19 d. įvykusio pakartotinio BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkimo metu 6 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas suteikti kreditorių komitetui įgaliojimus spręsti visus ĮBĮ kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, tame tarpe ir įgaliojimas reikalauti, kad administratorė pateiktų savo veiklos ataskaitas bei jas tvirtinti (ĮBĮ 23straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13.5.                      Kreditorei informacija apie viso bankroto proceso metu realizuotą turtą (reikalavimo teises) kartu su visais ją pagrindžiančiais dokumentais buvo pateikta atsakant į jos 2019 m. kovo 21 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. sausio 27 d. prašymus dėl informacijos pateikimo. Kreditorė ir jos atstovai buvo dalyviais visų teisminių procesų ir praktiškai visų bylų, todėl visa prašoma informacija jai yra žinoma arba prieinama. Be to, informacija viso bankroto proceso metu buvo teikta ir administratorės ataskaitose.

13.6.                      Administratorės prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos bei kartu su juo pateikti dokumentai iš esmės atitinka tiek ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalies, tiek JANĮ 99 ir 100 straipsnių keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

15.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. kovo 6 d. prašymo kopiją ir 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. kovo 16 d. elektroninių laiškų kopijas; bankroto administratorė pateikė 2019 m. kovo 21 d.  – 2020 m. sausio 30 d. elektroninių laiškų kopijas.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą tokio pobūdžio bylose, į tai, kad šalių pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant sprendimo dėl įmonės pabaigos pagrįstumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jų turinys byloje dalyvaujantiems asmenims žinomas, priima šalių pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

17.       CPK 42

Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pabaigą, taikymo laiko atžvilgiu

18.       Bankroto byloje kilo ginčas dėl to, kuris teisės aktas – ĮBĮ ar JANĮ turi būti taikomas, pripažįstant atsakovės BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ veiklą pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto. 

19.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

21.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarką, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lūkesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę.

22.       Nors bankroto administratorės prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 24 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad juridinio asmens likvidavimo procedūros baigiamoji stadija yra juridinio asmens pabaiga, o nagrinėjamu atveju nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta galiojant ĮBĮ, atitinkamai ir juridinio asmens pabaigai taikė ĮBĮ nuostatas. Apeliantė teigia, kad JANĮ juridinio asmens likvidavimą dėl bankroto ir juridinio asmens pabaigą reglamentuoja atskirai, kas leidžia jas laikyti savarankiškomis procedūromis JANĮ prasme, todėl įmonės pabaigai teismas turėjo taikyti JANĮ 99, 100 straipsniuose įtvirtintą tvarką ir reikalavimus.

23.       Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės pripažinimas bankrutavusia ir jos likvidavimas reglamentuoti ĮBĮ septintame skirsnyje „Bankrutavusios įmonės likvidavimas“. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Įmonei perėjus į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją, ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę, kurias bankroto administratoriui tinkamai įvykdžius bei pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga), įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

24.       Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi aukščiau nurodytas ĮBĮ normas, daro išvadą, kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos. 

25.       Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad visi likvidaciniai veiksmai buvo pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms. Taigi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ĮBĮ nuostatų taikymo nagrinėjamo klausimo išsprendimui (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis) ir klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo taip pat sprendžia vadovaudamasi ĮBĮ nuostatomis bei šio įstatymo normų pagrindu suformuota teismų praktika dėl įmonės pabaigos. 

26.       Priešingai nei nurodo apeliantė, juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, todėl aplinkybė, kad bankroto administratorės prašymas dėl bankrutavusios atsakovės pabaigos pateiktas teismui 2020 m. vasario 24 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, nelemia JANĮ nuostatų nagrinėjamam klausimui taikymo, nes nagrinėjančio įmonės bankroto bylą teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas, o ne savarankiška procedūra.

Dėl įmonės pabaigos

27.       ĮBĮ reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

28.       Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

29.       Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkindama kreditorių reikalavimus, bankroto administratorė teismui pateikė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta kliūčių priimti sprendimą dėl BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ pabaigos.

30.       Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia argumentu, kad pagal pateiktą bankroto administratorės veiklos ataskaitą, iš gautų 103 460,38 Eur lėšų, net 93 812,61 Eur buvo panaudota administravimui ir tik 9 647,77 Eur skirta vieno iš kreditorių reikalavimui patenkinti. Nurodo, kad administratorei neteikiant informacijos dėl nurodytų piniginių lėšų panaudojimo, yra pažeidžiami tiek kreditorių, tiek ir viešasis interesai, paneigiami nemokumo proceso principai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

31.       Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas; administratoriaus veiklos ataskaitos reikšmė ir turinys atskleisti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 13 d. pirmajame BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administratorės veiklos ataskaita. 2018 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratorės veiklos ataskaita bei finansinės ataskaitos už 2016 m. ir 2017 m. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių komitetas 2019 m. kovo 14 d. susirinkime patvirtino administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2019 m. kovo 4 d. bei finansines ataskaitas už 2018 m. 2020 m. vasario 24 d. kreditorių komiteto susirinkime buvo patvirtinta administratorės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2020 m. vasario 14 d. Iš šios patvirtintos administratorės veiklos ataskaitos, be kita ko, matyti, kad joje aptartas bankrutavusios įmonės reikalavimo teisių pardavimas, ginčijamų reikalavimų patvirtinimas, pateikta gautų lėšų ir išlaidų lentelė. Patvirtinus bankroto administratorės veiklos ataskaitą, kreditorių komiteto susirinkime buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis administratorę kreiptis į teismą dėl BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ veiklos pabaigos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės (administratorės veiklos ataskaitų ir bankrutavusios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimas) leidžia daryti išvadą, kad kreditorių visuma pritarė administratorės veiksmams, tame tarpe ir dėl piniginių lėšų panaudojimo.

32.       Byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė neturėjo galimybės įmonės bankroto proceso metu domėtis bankroto bylos eiga, pasinaudoti ĮBĮ įtvirtintomis kreditoriaus teisėmis, pvz.: prašyti administratorės pateikti apeliantei jai aktualius duomenis. Iš administratorės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų 2019 m. balandžio 16 d., 2020 m. sausio 30 d. atsakymų apeliantei matyti, kad administratorė teikė informaciją AB „Baltic Research“. Kreditorės elgesys šioje bankroto proceso stadijoje, išreiškiant pageidavimą dėl papildomos informacijos, susijusios su bankroto procese gautų lėšų panaudojimu, pateikimo, nesant pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog tokie veiksmai neabejotinai prisidėtų prie kreditorių reikalavimų patenkinimo didesne apimtimi, nesudaro pakankamo pagrindo atidėti klausimo dėl įmonės veiklos pabaigos sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įmonės užbaigimą, ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                Artūras Driukas

                                                Asta Radzevičienė