Administracinė byla Nr. eA-4105-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02278-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui J. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo J. K. 805,94 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšiuose, valdo atsakovas J. K.. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas turi ir valdo kitą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšiuose, už šį turtą rinkliavą moka, tačiau atsakovas nesikreipė įstatymo numatyta tvarka dėl atleidimo nuo rinkliavos per einamuosius metus, tad prašoma priteisti susidariusią skolą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu priteisė iš atsakovo J. K. pareiškėjui 805,94 Lt (233,33 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo J. K. apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32 punkte numatyta, jog vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Pagal Nuostatų (Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-236 redakcija) 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2008 m. vasario 20 d. priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Telšiuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 63 proc., dujos – nėra, šildymas – nėra, vandentiekis – nėra, nuotekų šalinimas – nėra, bendras plotas – 95,27 kv. m, naudingas plotas – 41,04 kv. m). Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų įvertinti, ar atsakovas laikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme. Byloje nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog ginčo gyvenamasis namas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas. Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato baigtumas buvo 63 proc., jam nebuvo teikiamos jokios paslaugos (šildymas, vandentiekis ir pan.). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų minėtus registro duomenis, o atsakovo pateikti duomenys pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti. Pažymėjo, kad minėti Nekilnojamojo turto registro duomenys gali reikšti, jog buvo įrengta tam tikra gyvenamojo namo dalis ar tik tam tikra patalpa. Todėl byloje nėra aišku, ar gyvenamasis namas ginčo laikotarpiu galėjo būti naudojamas, ar jame buvo įrengtos patalpos, tinkamos gyventi, taip pat neįvertinti atsakovo pateikti duomenys, patvirtinantys elektros energijos suvartojimo kiekį, kurie taip pat nėra pakankami, nes atspindi tik informaciją apie kelis mėnesius, patenkančius į ginčo laikotarpį ir yra paimti iš paties atsakovo užpildytų sąskaitų, nėra jokių institucijų (pvz., akcinės bendrovės LESTO) pateiktų duomenų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad byloje trūko duomenų, jog būtų galima priimti sprendimą ir vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovas turėjo pareigą mokėti ginčo vietinę rinkliavą.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad J. K. yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, t.y. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšių m. Atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nurodytame nekilnojamojo turto objekte nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 1 068,44 Lt, pareiškėjas prašo priteisti 805,94 Lt (233,42 Eur) skolą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Telšių m., nėra baigtas statyti (baigtumas 63 %), jame nėra nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo, nei šildymo. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Telšių vandenys“ bei Telšių rajono savivaldybės administracijos pateiktos pažymos, iš kurių matosi, kad J. K. adresu (duomenys neskelbtini), Telšių r., šaltu vandeniu ir nuotekomis iš magistralinių tinklų niekada nesinaudojo, nes iki 2016 m. balandžio mėn. nebuvo prisijungęs, taip pat šis namas nebuvo prijungtas ir prie Telšių miesto centralizuotų šilumos tinklų. Pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktą informaciją, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2013 m. sausio 3 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), Telšių m., elektros energija buvo tiekiama, suvartota 36 kWh, o laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. objekte buvo suvartota 4 kWh elektros energijos. Pagal gyventojų registro duomenis laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), Telšių m., gyventojų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, nerasta. Atsakovo J. K. gyvenamoji vieta nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Telšių m. Atsakovas nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių m., iki šiol nėra įrengtas, jame niekas negyveno ir negyvena, tą įrodinėjo į bylą pateiktomis fotonuotraukomis. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje konstatuota, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtojų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir nedaro atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Telšių m., už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ginčo laikotarpiu negyveno nei atsakovas, nei kiti asmenys, namas iki šiol nėra užbaigtas, jam neteikiamos komunalinės paslaugos (vanduo, šildymas), o elektros energijos per ginčo laikotarpį, t.y. 4,5 metų, sunaudota tik apie 40 kWh. Pareiškėjas nepateikė teismui papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo išvadą, kad bylai aktualiu laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise valdant nekilnojamojo turto objektą galėjo susidaryti komunalinės atliekos; pareiškėjo 2016 m. balandžio 13 d. surašytame patikrinimo akte nurodyta, kad „galimai namelyje šiuo metu niekas negyvena, tik yra didelė tikimybė, jog vykdoma veikla ir elektros energija naudojama“. Įvertinęs šiuos duomenis teismas konstatavo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu negalėjo būti laikomas atliekų turėtoju nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Telšių m., atžvilgiu Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų prasme ir jam neatsirado prievolė už šį nekilnojamojo turto objektą mokėti vietinę komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavą.

IV.

Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nurodo, kad atsakovas nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, todėl pagal Nuostatus jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pasak pareiškėjo, būtent atsakovui, o ne pareiškėjui tenka pareiga Nuostatų nustatyta tvarka paneigti savo kaip atliekų turėtojo prezumpciją, pateikti tai įrodančius dokumentus ir pretenduoti būti atleistam nuo vietinės rinkliavos. Priešingu atveju  susidaro situacija, kai mokesčius (vietinė rinkliavą) administruojantis subjektas turi įrodinėti, kad mokesčių mokėtojas turi pareigą mokesčius (vietinę rinkliavą) mokėti. Taip būtu paneigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pateikta išvada, kad vietinės rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų, ir dėl vietinės rinkliavos su jų mokėtojais nesitariama. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kadangi atsakovas Nuostatų suteikta teise būti atleistam nuo vietinės rinkliavos mokėjimo tuo pagrindu, kad jo valdomame name atliekos nesusidaro, jis, kaip mokesčių mokėtojas, privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), Telšių m., niekas negyvena ir atliekos nesusidaro, todėl atsakovas nėra skolingas už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo sumokėti Telšių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. 805,94 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšių mieste.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmetė konstatavęs, kad atsakovas nelaikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, kadangi name, kuris pagal bylos duomenis nėra baigtas statyti, niekas negyveno ir šiuo nekilnojamojo turto objektu niekas nesinaudojo.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad atsakovas nesikreipė dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl ją mokėti privalo.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Pagal Nuostatų 5 punktą (Tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. T1-063 redakcija) vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti. Tai daugiabučių namų butų, individualių namų valdų, sodų ir garažų valdų savininkai, kurių vardu atlikta butų ir valdų teisinė registracija, jų gyventojai, taip pat įstaigos, organizacijos, įmonės ir kiti ūkiniai subjektai.

Pagal Nuostatų (Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcija) 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Nuostatų (Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcija) 32 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus.

Pagal Nuostatų (Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-236 redakcija) 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pasisakiusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2016 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 100-102) matyti, kad pastatas –gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, yra nebaigtas statyti, šio nekilnojamojo turto objekto baigtumas – 63 procentai, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir dujų nėra. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai – UAB „Telšių vandenys“, Telšių rajono savivaldybės administracijos, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktos pažymos. Pagal byloje esančius Gyventojų registro duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, gyventojų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, nebuvo (b. l. 92). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šių duomenų teisingumu. Tai, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, nėra baigtas statyti ir nėra tinkamas gyventi, patvirtina ir atsakovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 111, 116) bei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. 590 (b. l. 109), kuriame nurodyta, kad tikrinimo metu nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, galimai niekas negyvena.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą, savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos dabar tikrinamos bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš čia kylančių pasekmių (žr. 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovas naudojosi nekilnojamuoju turtu, kai jo baigtumas 63 proc., ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turėtų atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ankščiau minėtas išvadas ir sudarančių pagrindą nagrinėjamą situaciją vertinti priešingai. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškos pozicijos, vertinant individualaus gyvenamojo namo įrengimo lygį, siekiant šio turto savininkus apmokestinti vietine rinkliava, laikosi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-224-602/2016; ).

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas nesikreipė dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, pastebėtina, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis matyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra aišku, kokiu adresu mokėjimo pranešimai atsakovui buvo siųsti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas žinojo, jog pareiškėjo jis yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju už nebaigtą statyti ginčo nekilnojamojo turto objektą ir atitinkamai kreiptis dėl lengvatų suteikimo.

Tad, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo priteisti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšių mieste. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 86 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Artūras Drigotas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė