Civilinė byla Nr. 2-462-186/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02242-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių B. K. ir I. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tadeteks“ netiesioginį ieškinį atsakovams B. K., I. V., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santateks“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, jų apimties.
Ieškovė UAB „Tadeteks“ pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovams B. K., I. V. ir BUAB „Santateks“, prašydama priteisti iš atsakovės B. K. 82 751,37 EUR skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas atsakovės BUAB „Santateks“ naudai; pripažinti negaliojančia 2015 m. vasario 9 d. Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp B. K. ir I. V., bei taikyti restituciją natūra – B. K. grąžinant Dovanojimo sutarties dalyką (0,1501 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)).
Reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 82 751,37 EUR atsakovei B. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis; areštuoti ginčijamos 2015 m. vasario 9 d. Dovanojimo sutarties pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą – 0,1501 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad atsakovė B. K. piktybiškai vengia grąžinti skolą, neatlygintinai perleidžia turimą turtą tretiesiems asmenims, be to, skola yra didelė, todėl ieškovė pagrįstai mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas – prasidėjus teismo procesui atsakovė gali paslėpti turimą turtą ir taip išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – nutarė areštuoti 82 751,37 EUR dydžio atsakovei B. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis; areštuoti ginčijamos 2015 m. vasario 9 d. Dovanojimo sutarties pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą – 0,1501 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esančius Menulio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei I. V. disponuoti šiuo turtu.
Teismo vertinimu, ieškovės išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nebūtų galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas sprendė, kad ieškinio suma atsakovėms laikytina didele ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kadangi nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovių turimą turtą, finansinę padėtį bei jų galimybes įvykdyti būsimą ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Patenkinus ieškinį, minėta suma būtų priteista iš atsakovių, tačiau atsakovei perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Todėl esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovės teisėtus interesus, sprendė, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ieškinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Atskirajame skunde atsakovė B. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovės reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė prašo atlyginti žalą bankrutuojančiai įmonei, padarytą neva kaltais atsakovės B. K. veiksmais, tačiau už įmonės turto, nurodyto balanse, neišsaugojimą ir jo neperdavimą bankroto administratoriui yra atsakingas buvęs BUAB „Santateks“ vadovas T. P.. Atsakovė B. K., kaip atskaitingas asmuo, BUAB „Santateks“ lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus pristatydavo į bendrovės buhalteriją arba perduodavo tiesiogiai bendrovės vadovui. Ieškovės UAB „Tadeteks“ vadovas yra tas pats T. P., o tai kelia pagrįstų abejonių, jog būtent jis, būdamas ir BUAB „Santateks“ vadovu bei žinodamas apie pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus su įmonės veikla susijusius dokumentus ir šios pareigos tinkamai neįvykdęs, šiuo metu kaip ieškovės kreditoriaus vadovas piktnaudžiauja teise reikšti nepagrįstus ieškinius.
2. Teismas nevertino realios atsakovės turtinės padėties, o tik abstrakčiai pasisakė dėl ieškinio sumos. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, dar neatspindi jos realios turtinė padėties ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant didele ieškinio suma. Atsakovės turtinė padėtis yra gera ir ateityje nenumatomos turtinės padėties pablogėjimo perspektyvos, kas leidžia teigti, kad nepriklausomai nuo byloje priimto sprendimo, atsakovė yra ir bus pajėgi vykdyti turtines prievoles.
3. Ginčijama Dovanojimo sutartimi perleisto nekilnojamojo turto, kurį teismas taip pat areštavo, vidutinė rinkos vertė remiantis VĮ Registrų centro duomenimis šiuo metu yra 134 237 Eur, o tai reiškia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gerokai viršija ieškinio reikalavimų sumą, tokiu būdu neužtikrinant ginčo šalių interesų pusiausvyros bei pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Atskirajame skunde atsakovė I. V. prašo panaikinti jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o netenkinus šio prašymo, įpareigoti ieškovę pateikti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą – įmokėti 50 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko ar kitos kredito įstaigos garantiją tai pačiai nuostolių sumai.
Skunde nurodo, kad atsakovė B. K. turėjo prievolę perleisti ginčijamo sandorio objektu buvusį turtą, o atsakovė I. V. turėjo teisę jį įgyti, nes dar 2007 m. gruodžio 2 d. suteikė 400 000 Lt paskolą atsakovei B. K., kuri turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 2 d., tačiau numatytu terminu paskolos suma nebuvo grąžinta. Atsakovė B. K., turėdama neginčytiną prievolę atsiskaityti su atsakove I. V., tuo pagrindu pastarajai perleido nekilnojamąjį turtą. Ieškovė atsakovės I. V. atžvilgiu neįrodinėja būtinųjų sąlygų, sandorį ginčijant actio Pauliana pagrindu, nepasisako dėl jos galimo nesąžiningumo, taigi, net ir preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą atsakovės I. V. atžvilgiu, matyti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Todėl teismas nepagrįstai apsunkino atsakovei galimybę disponuoti turtu.
Apeliantė I. V. skunde taip pat nurodo, kad dėl jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji, kaip UAB „Teks trade“ akcininkė, negalės sudaryti įkeitimo sandorio su AB SEB banku ir negaus finansavimo verslo plėtrai.
Atsiliepime ieškovė UAB „Tadeteks“ prašo atmesti atsakovių atskiruosius skundus ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovės ieškinys yra pagrįstas tiek konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek konkrečiomis teisės normomis, prie jo yra pridėti ieškovės teiginius pagrindžiantys įrodymai. Atsakovių nesutikimo su ieškiniu motyvai, nurodyti atskiruosiuose skunduose, tik patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs realus ginčas dėl teisės, taigi, ieškinys negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.
2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima (šiuo atveju tokia grėsmė galima, kadangi taikoma aukščiau minėta prezumpcija). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą itin svarbią reikšmę turi reikalavimo dydis, kadangi reikalavimo dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
3. Atsakovė B. K. jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą atsakovė perleido savo motinai, atsakovei I. V.. Atsakovė B. K. pagrįsdama neva gerą savo turtinę padėtį pateikė teismui pažymą (Suvestinę apie duomenis asmens mokumui įvertinti) apie gaunamas pajamas. Pagal pateiktą suvestinę matyti, jog maksimali gaunama per mėnesį suma sudaro apie 1 500 Eur. Ši suma nėra didelė įvertinant, jog atsakovė turi iš minėtos sumos pragyventi bei mokėti įsiskolinimus tretiesiems asmenims – pagal 2014-11-05 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 505/14 dėl 93 887,16 Eur skolos išieškojimo atsakovė yra solidariai atsakinga su T. P., taigi turi pareigą sumokėti pusę priteistos sumos, t. y. 46 943,58 Eur, tačiau yra sumokėjusi tik 2 235,64 Eur.
4. Nutartyje nurodyta, kad pirmoje eilėje turi būti areštuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (kadangi areštas šiam turtui turi mažiausią neigiamą įtaką atsakovui), o tik nesant pakankamai šio turto – ir piniginės lėšos bankuose. Taigi, jeigu pasitvirtintų atsakovės teiginiai, kad jos turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė yra daug didesnė, nei pareikšti ieškovės reikalavimai, atsakovės piniginės lėšos bankuose ir taip negalėtų būti areštuojamos.
5. Atsakovė I. V. prašymą dėl nuostolių užtikrinimo turėjo teikti pirmosios instancijos teismui (CPK 147 str.), pateikti nuostolių paskaičiavimą bei pagrindimą, patvirtinančius įrodymus, kad ieškovė galėtų pareikšti nuomonę dėl tokio pašymo, kad teismas galėtų pateiktus įrodymus ir argumentus įvertinti, tačiau atsakovė reiškia tokį prašymą kartu su atskiruoju skundu, todėl toks atsakovės prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių turto areštą. Taip pat sprendžiama, ar pagrįsta pritaikyto turto arešto apimtis.
Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliantės teigia, kad ieškovės pareikštas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas ne atsakovei B. K., o buvusiam BUAB „Santateks“ vadovui T. P., ieškovė neįrodinėja būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų atsakovės I. V. atžvilgiu. Su tokiais argumentais nesutiktina.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia teismo įsitikinimą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė nurodo faktines aplinkybes, kuriomis grindžia atsakovės B. K. įsiskolinimą ieškovės skolininkei BUAB „Santateks“, prideda tai patvirtinančius įrodymus, taip pat įrodinėja CK 6.66 straipsnyje nustatytas ir teismų praktikoje išskiriamas actio Pauliana taikymo sąlygas, reikalaudama pripažinti negaliojančia tarp atsakovių sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Preliminariai įvertinus tokio ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti. Atsakovių pateiktus argumentus ir įrodymus, kuriais atsikertama į joms pareikštus reikalavimus, teismas turės įvertinti išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tokie argumentai negali būti vertinami kaip paneigiantys teismo išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo.
Apeliantė B. K. nesutinka ir su teismo išvada, kad ieškinio suma jai yra didelė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, svarbu yra ne tik pareikšto reikalavimo dydis, bet ir tai, kad ieškovė įrodinėja atsakovių nesąžiningumą. Kaip minėta, ieškovė, reikalaudama savo skolininkės BUAB „Santateks“ naudai priteisti iš atsakovės B. K. 82 751,37 EUR skolą, tuo pačiu ginčija ir pastarosios sudarytą dovanojimo sutartį, kuria atsakovė nekilnojamąjį turtą perleido savo motinai I. V. prieš pat BUAB „Santateks“ bankroto bylos iškėlimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė B. K. turi pakankamai turto ieškovės reikalavimams patenkinti tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas. To neįrodo apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikta Sodros suvestinė apie jos gaunamas pajamas. Juolab, kad ieškovė pateikė teismui duomenis apie B. K. atžvilgiu vykdomą išieškojimą kito kreditoriaus naudai. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie galimą atsakovių nesąžiningą siekį išvengti B. K. įsipareigojimų įvykdymo priverstine tvarka, nukreipiant išieškojimą į jai priklausantį registruotiną turtą. Dėl to pripažintina, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju toks teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.
Apeliantė B. K. taip pat nesutinka su skundžiama teismo nutartimi pritaikyto turto arešto apimtimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija atsakovių sudarytą dovanojimo sandorį tam, kad pritaikius restituciją ir grąžinus perleistą turtą atsakovei B. K., iš šio turto būtų galima išieškoti BUAB „Santateks“ naudai ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės B. K. 82 751,37 EUR skolą. Nepareiškus reikalavimo dėl skolos priteisimo, iš esmės nebūtų pagrindo ginčyti minėtą dovanojimo sandorį. Skundžiama nutartimi teismas ieškovės prašymu areštavo tiek atsakovei B. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, tiek atsakovei I. V. šiuo metu nuosavybės teise priklausančius konkrečius nekilnojamuosius daiktus, t. y. 0,1501 ha žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, 2015 m. vasario 5 d. nustatyta bendra šių nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė – 134 237 Eur. Duomenų apie šio turto suvaržymus, kurie turėtų reikšmingos įtakos jo realizavimo kainai, byloje nėra. Taigi akivaizdu, kad vien šio turto turėtų pakakti ieškovės reikalavimams įvykdyti. Esant tokiai situacijai, sutiktina su apeliantės argumentu, kad teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma iš esmės viršija ieškinio reikalavimų sumą, todėl šiuo atveju yra pažeidžiamas ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ir pati ieškovė atsiliepime į atskiruosius skundus sutinka, kad atsakovės piniginės lėšos bankuose negalėtų būti areštuojamos, jeigu jos turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė yra daug didesnė, nei pareikšti ieškovės reikalavimai. Tačiau ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo suformuluotas kitaip – ieškovė prašė areštuoti ir atsakovės B. K. turtą už 82 751,37 EUR sumą, ir ginčijamos dovanojimo sutarties objektą, kuris, kaip minėta, šiuo metu priklauso atsakovei I. V.. Todėl teismui tenkinus tokį prašymą, antstolis, vykdydamas tokią teismo nutartį, turėtų aprašyti ne tik minėtus konkrečius nekilnojamuosius daiktus, bet ir surasti bei aprašyti atsakovei B. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio nesant, pinigines lėšas už 82 751,37 EUR sumą. Tokiu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomi turtiniai suvaržymai yra didesni, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovei neįrodžius, kad 0,1501 ha žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), turto arešto nepakanka, yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo nutartį, atmetant ieškovės prašymą taikyti atsakovei B. K. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o šio esant nepakankamai, piniginių lėšų areštą.
Dėl atsakovės I. V. atskirajame skunde pateikto prašymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, sutiktina su ieškovės argumentu, kad toks prašymas šiuo atveju turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, kurio žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 1, 2 d.). Kadangi atsakovė šį prašymą pateikė viename procesiniame dokumente kartu su atskiruoju skundu, kuris pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktą buvo perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šis atsakovės I. V. prašymas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskiruosius skundus. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 4 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti 82 751,37 EUR dydžio atsakovei B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, panaikinti ir šioje dalyje ieškovės UAB „Tadeteks“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Atsakovės I. V. prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutarties kopijas išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims.
Teisėjas Egidijus Žironas