Civilinė byla Nr. e2A-387-241/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00219-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.4.3.5.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1171-460/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ ir A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE filialas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Aftalitana“, atstovaujama įmonės kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Atenergo“ ir A. M. 54 750 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad buvusi BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorė UAB „Atenergo“ ir jos vadovas A. M. piktnaudžiavo savo padėtimi, t. y. apie trejus metus naudojo du bankrutavusios įmonės automobilius savo asmeninėms reikmėms ir su kiekvienu iš jų nuvažiavo apie 100 000 km. Bankroto administratorė privalėjo sudaryti nuomos sutartį tarp savęs ir BUAB „Aftalitana“, o to nepadarius, BUAB „Aftalitana“ patyrė gautino nuomos mokesčio dydžio žalą.

3.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad automobiliai buvo naudojami įmonės bankroto procedūroms atlikti, o ne asmeniniams bankroto administratorės tikslams. Ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos apskaičiavimas, taikant 25 Eur per parą automobilio nuomos kainos tarifą, nepagrįstas jokiais įrodymais. BUAB „Aftalitana“ nuo bankroto bylos iškėlimo dienos jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdė, todėl jokių nuomos sutarčių nei su bankroto administratore, nei su kitais asmenimis negalėjo sudaryti ir negalėjo gauti nurodytų 54 750 Eur pajamų iš nuomos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškovės BUAB „Aftalitana“ ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Atenergo“ iš ieškovės BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo pirmininko V. G. 1 715 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad UAB „Aftalitana“ nuosavybės teise priklausė turtas – automobiliai „BMW 745“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „Aftalitana“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“ (direktorius ir įgaliotas asmuo A. M.). Bankroto administratorė UAB „Atenergo“, administruodama BUAB „Aftalitana“, perėmė automobilius.

6.       Teismas nurodė, kad automobilio nuomos sutartis nepatenka į sutarčių ratą, kurias sudaryti privaloma (pvz., viešoji sutartis dėl elektros, dujų, šilumos tiekimo). Taigi administratorius neprivalėjo su bankrutuojančia įmone sudaryti būtent transporto priemonės nuomos sutarties.

7.       Teismas sprendė, kad nuomos pajamos neatitinka negautų pajamų kriterijaus deliktinės atsakomybės aspektu, nes ieškovė negalėjo iš anksto numatyti gauti nuomos pajamų ir tikėtis jas gauti esant normaliai veiklai, todėl negalima teigti, kad pajamų negauta dėl atsakovų veiksmų.

8.       Teismas nurodė, kad žala apskaičiuojama kaip negautos pajamos iš automobilių nuomos, tačiau  ieškovė BUAB „Aftalitana“ nuo bankroto bylos iškėlimo, esant kreditorių sprendimui, jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdė. Be to, reikalaujamos priteisti žalos apskaičiavimas, taikant 25 Eur per parą nuomos kainos tarifą, nepagrįstas jokiais įrodymais.

9.       Teismas pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog atsakovai pažeidė juridinio asmens valdymo organo nario pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, bankrutuojančiai įmonei kilusi žala galėtų būti apskaičiuojama tik kaip transporto priemonių vertės sumažėjimas dėl neteisėto jų eksploatavimo. Tačiau toks ginčas jau yra išnagrinėtas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-244-733/2018, kurioje 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovei BUAB „Aftalitana“ iš atsakovės UAB „Atenergo“ priteistas 5 717,70 Eur žalos atlyginimas.

10.       Teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi byloje neįrodytas žalos padarymo faktas (jos dydis) ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovė BUAB „Aftalitana“, atstovaujama kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalyje yra nustatytos administratoriaus pareigos ir teisės. Įstatyme yra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad bet koks bankrutuojančios įmonės turtas, o šiuo atveju ypač prabangūs automobiliai „BMW“, patenka į privalomų nuomos sutarčių sudarymo sąrašą.

11.2.                      Nors bankroto administratorė UAB ,,Atenergo“ turėjo tik vieną įgaliotą asmenį, kuris buvo atsakingas už BUAB Afatitana“ bankroto procesą, t. y, A. M., tačiau vienu metu buvo naudojami abu automobiliai ir šių automobilių rida padidėjo apie        200 000 km, o tai patvirtina, kad nuomos sutartys abiems automobiliams buvo būtinos.

11.3.                      Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad esant kreditorių sprendimui ieškovė BUAB „Aftalitana“ jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdė, kadangi tokio kreditorių susirinkimo nutarimo nėra. Net tai, kad BUAB „Aftalitana“ nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, nes vyksta bankroto procesas, nereiškia, jog bankroto administratorė galėjo neatlygintinai naudotis įmonės turtu asmeninėms ir komercinėms reikmėms, nesudarant privalomų nuomos sutarčių.

11.4.                      Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti turto kainą. Atsižvelgiant į tai, įmonės kreditorių susirinkimas, išanalizavęs tuometinę automobilių nuomos kainų rinką, nustatė beveik minimalų tarifą ilgalaikei automobilių nuomai. Priimto kreditorių susirinkimo nutarimo niekas iš BUAB „Aftalitana“ kreditorių neskundė. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas ir nebuvo ginčijama, kad nurodyta nuomos kaina neatitiktų rinkos kainos.

11.5.                      Negautos nuomos pajamos visiškai atitinka deliktinės atsakomybės kriterijų, nes ieškovė galėjo numatyti nuomos mokesčio gavimą. BUAB „Aftalitana“ turėjo du automobilius, o pagal ĮBĮ šis turtas privalėjo būti parduotas arba išnuomotas. Taigi kiekvienu atveju įmonė turėjo gauti pajamas arba galėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų esant normaliai įmonės veiklai. Nurodytų pajamų negauta dėl automobilių naudojimo neatlygintinai.

11.6.                      Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl atsakovės UAB „Atenergo“ įgalioto asmens ir direktoriaus A. M. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, kas realiai valdė automobilius ir gavo naudą.

11.7.                      Teismas atsisakė išsiaiškinti, kas sudarė ir apmokėjo automobilių draudimo polisus, kas gavo draudimo išmokas už padarytą žalą eismo įvykio metu, kas gaudavo ir apmokėdavo baudas už automobiliais padarytus eismo pažeidimus, kur buvo saugomi ir laikomi automobiliai, kaip sąnaudos, patirtos už automobilius, buvo apskaitomos UAB „Atenergo“ buhalterijoje. Išsiaiškinus šiuos aspektus, būtų paaiškėję, kad automobiliais už atlygį naudojosi ir tretieji asmenys, todėl ieškinio sumą būtų reikėję koreguoti.

11.8.                      Atsakovei UAB „Atenergo“ bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, kadangi jos įgaliotas asmuo A. M. turi teisės magistro laipsnį. Be to, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neišdėstyta kiekvieno veiksmo detalizacija.

11.9.                      Ieškinys pateiktas vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš BUAB „Aftalitana“ arba iš visų kreditorių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sąskaita už suteiktas teisines paslaugas yra išrašyta su 21 procento PVM mokesčiu. Tiek advokatas, tiek bankroto administratorė UAB „Atenergo“ yra PVM mokėtojai, todėl advokato ir administratorės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su 21 procento PVM yra neteisėtas, nes bankroto administratorė PVM mokestį susigrąžins iš valstybės. 

12.       Atsakovė UAB „Atenergo“ prašo ieškovės, atstovaujamos kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovų galėjo būti patenkintas tik tokiu atveju, jei ieškovė pakankamais, tinkamais bei leistinais įrodymais būtų pagrindusi visas bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta.

12.2.                      Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, automobilio nuomos sutartis nepatenka į sutarčių sąrašą, kurias sudaryti privaloma. Taigi bankroto administratorė neprivalėjo su bankrutuojančia ieškove sudaryti transporto priemonės nuomos sutarties. 

12.3.                      BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo po bankroto bylos iškėlimo tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą, todėl BUAB „Aftalitana“ jokios veiklos nevykdė ir negalėjo vykdyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB „Aftalitana“ jokių automobilių nuomos sutarčių nei su atsakovais, nei su kitais asmenimis neprivalėjo sudaryti bei negalėjo gauti nurodytų pajamų. Esant šioms aplinkybėms, nuomos sutarčių nesudarymas negali būti vertinamas kaip atsakovų neteisėti veiksmai ir dėl to jokie nuostoliai ieškovei BUAB „Aftalitana“ nekilo. 

12.4.                      Darant hipotetinę prielaidą, kad atsakovai naudojosi automobiliais, ieškovei kilusi žala galėtų būti apskaičiuojama kaip transporto priemonių vertės sumažėjimas dėl neteisėto jų eksploatavimo. Tačiau tokia civilinė byla, t. y. analogišku pagrindu bei dalyku, jau buvo nagrinėjama Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose (civilinės bylos Nr. e2-224-753/2018). Taigi dėl to paties dalyko pakartotinai byla negalėjo būti net nagrinėjama.

12.5.                      Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovė atsiskaitė su advokatu už suteiktas teisines paslaugas, atsakovei suteiktos teisinės paslaugos yra detalizuotos pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, todėl teismas turėjo galimybę jas įvertinti. Bylos nagrinėjimas vyko ne viename teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo vertinti, jog bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir turėtų būti mažinamos. Asmenys, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, turi teisę laisvai rinktis vesti bylą patys ar per advokatą, todėl bylos šalies teisinis išsilavinimas neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

12.6.                      V. G. vienasmeniu sprendimu buvo nuspręsta kreiptis į teismą, jis vienasmeniškai nusprendė ir dėl rinkos nuomos kainos bei žalos dydžio, todėl teismas pagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš nepagrįstą ieškinį pateikusio asmens.

13.       Ieškovės BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorė UAB „Geraldis“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Buvusi bankroto administratorė UAB „Atenergo“ atstatydinta iš pareigų dėl jokių veiksmų neatlikimo, tame tarpe ir dėl turto nepardavimo. Maža to, ieškovės turtas – du automobiliai, ne tik nebuvo ilgą laiką parduoti, bet ir smarkiai nudėvėti, t. y. rida padidėjo 200 000 km, nors BUAB „Aftalitana“ ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Iš to seka logiška išvada, kad įmonės automobiliai buvo naudojami asmeniniams bankroto administratorės ir jos vadovo poreikiams tenkinti ir už tai turi būti atlyginama ieškovei.

13.2.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovai UAB „Atenergo“ ir A. M. nepagrindė tokio didelio automobilio ridos padidėjimo ir neįrodė automobilių naudojimo BUAB „Aftalitana“ bankroto procedūrų administravimui, o ne savo asmeniniams tikslams.

13.3.                      Įmonių bankroto procese sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo priima kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju toks klausimas nebuvo spręstas, įmonės kreditoriai apie automobilių naudojimą asmeniniams atsakovų poreikiams tenkinti nebuvo informuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

15.       Bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo paslaugas, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).

16.       Įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis).

17.       Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016 12 punktas).

18.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 16 d. BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu balsu dauguma pritarta kreditoriaus (kreditorių susirinkimo pirmininko) V. G. pasiūlytam nutarimo projektui įpareigoti bankroto administratorę UAB „Atenergo“ atlyginti jos padarytą žalą BUAB „Aftalitana“. Kreditorių susirinkimo nutarime nurodyta, kad administratorės įgaliotas asmuo A. M. trejus metus naudojo įmonės automobilius, kurių vidutinė ilgalaikė nuomos kaina yra 25 Eur per parą, patirta 54 750 Eur žala.

19.       2018 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimo pirmininkas V. G. ieškovės BUAB „Aftalitana“ vardu pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį dėl 54 750 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų UAB „Atenergo“ ir A. M.. Ieškinyje nurodoma, kad administratorės ir jos įgalioto asmens neteisėtus veiksmus sudaro ieškovės buvusios bankroto administratorės ir jos įgalioto asmens neveikimas neorganizuojant būtinųjų BUAB „Aftalitana“ bankroto proceso darbų, t. y. klausimų dėl turto pardavimo ar turto nuomos kreditorių susirinkimuose išsprendimo, neparduodant ar nenuomojant turto (automobilių „BMW“). Būtent dėl tokio neveikimo BUAB „Aftalitana“ turtas (automobiliai „BMW“) nebuvo parduoti bei nebuvo sudarytos automobilių nuomos sutartys su UAB „Altenergo“ ar A. M. asmeniškai, ar su jo šeimos nariais, dėl to BUAB „Aftalitana“ ir jos kreditoriai patyrė reikšmingą 54 750 Eur žalą, nes bankroto administratorė ir jos įgaliotas asmuo bankrutuojančios įmonės turtą praktiškai pavertė savo turtu.

20.       Dėl atsiradusios žalos ieškinyje nurodoma, kad per tą laiką, kol bankroto administratorė (jos įgaliotas asmuo) automobilius naudojo savo ir savo šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti, automobilių vertė ženkliai sumažėjo bei buvę apynaujai prabangūs automobiliai buvo smarkiai nudėvėti. Bankroto administratorė privalėjo sudaryti nuomos sutartį tarp savęs ir BUAB „Aftalitana“, nes abu automobilius ji naudojo savo reikmėms. Vidutinė ilgalaikė automobilio nuomos kaina yra 25 Eur už parą. Nurodytus skaičius galima patvirtinti pasiteiravus įmonių, kurios teikiančia automobilių nuomos paslaugas, bei parduodamų automobilių tinklapiuose.

21.       Ieškinyje teigiama, kad tarp atsakovės bankroto administratorės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi atsakovams tinkamai vykdžius savo pareigas, žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų kilusi, o atsakovų kaltė yra preziumuojama.

22.       Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį gynimo būdą pasirinkti. Kiekviename ieškinyje būtina nurodyti konkretų civilinį ginčą individualizuojančius elementus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškovas ieškinyje turi nurodyti, be kita ko, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 356 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

23.       Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

24.       Ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

25.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės BUAB „Aftalitana“, atstovaujamos kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., ieškinį atsakovams UAB „Atenergo“ ir A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, kadangi šioje byloje pareikštas reikalavimas yra alternatyvus ieškovės BUAB „Aftalitana“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Geraldis“, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-244-733/2018 atsakovams UAB „Atenergo“ ir A. M. pareikštam ir teismo iš esmės patenkintam reikalavimui.

26.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė BUAB „Aftalitana“, atstovaujama naujai paskirtos bankroto administratorės UAB „Geraldis“, kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. e2-244-733/2018), prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Atenergo“ ir A. M. 17 917,70 Eur žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad buvusi ieškovės bankroto administratorė UAB „Atenergo“ ir jos įgaliotas asmuo A. M. atliko neteisėtus veiksmus – nepateisinamai ilgą laiką nešaukė kreditorių susirinkimų, neorganizavo būtinųjų BUAB „Aftalitana“ bankroto proceso darbų, t. y. neinicijavo kreditorių susirinkime klausimų dėl turto (automobilių) pardavimo išsprendimo. Būtent dėl tokio neveikimo BUAB „Aftalitana“ turtas (automobiliai „BMW“) nuvertėjo, dėl intensyvaus naudojimo ir atsiradusių daugybinių defektų prarado savo vertę, kuri buvo įmonės bankroto proceso pradžioje, todėl BUAB „Aftalitana“ ir jos kreditoriai patyrė     17 917,70 Eur žalą.

27.       Ieškovės bankroto administratorės UAB „Geraldis“ Šilutės rajono apylinkės teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad 2013 m. gegužės 8 d. pirmojo BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo metu įkaito turėtoja AB Šiaulių bankas pateikė pasiūlymą pradėti įmonės turto (automobilių) pardavimo procedūras – parduoti automobilius iš varžytynių, nustatant pradines kainas (14 481,00 Eur ir 10 136,70 Eur). Pasiūlymas daugumos balsų nesurinko ir nutarimas nebuvo priimtas. Po administratorės UAB „Atenergo“ atstatydinimo, 2017 m. birželio 2 d. automobiliai „BMW“ buvo parduoti už 6 700 Eur, todėl BUAB „Aftalitana“ padaryta žala vertintina 17 917,70 Eur, t. y. skirtumas tarp pirmajam kreditorių susirinkimui siūlytos ir tuo metu realią rinkos vertę atitinkančios kainos ir pardavimo kainos. Ieškinyje pažymima, kad tarp UAB „Atenergo“ neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi šiai bendrovei tinkamai vykdžius savo, kaip BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės, pareigas ir laiku sušaukus kreditorių susirinkimus bei pardavus BUAB „Aftalitana“ priklausantį turtą (automobilius), žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų kilusi.

28.       Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-244-733/2018) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „Aftalitana“ iš atsakovės UAB „Atenergo“  5 717,70 Eur žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-34-479/2019) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjus bylą iš naujo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-574-204/2019) BUAB „Aftalitana“ ieškinys patenkintas iš dalies – ieškovei BUAB „Aftalitana“ iš atsakovės UAB „Atenergo“ priteistas 17 917,70 Eur žalos atlyginimas, o ieškinys atsakovui A. M. atmestas.

29.       Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendime konstatuotos visos atsakovės UAB „Atenergo“ civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodyta, kad UAB „Atenergo“ trejus metus (nuo automobilių perėmimo iki jos atstatydinimo iš BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės pareigų) neorganizuodama turto pardavimo ir neparduodama turto (automobilių „BMW“), intensyviai juos naudodama, didindama ridą, veikė neteisėtai, mažino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš gautinų lėšų, automobilius pardavus už tuo metu buvusią rinkos kainą. Ieškovei padaryta žala vertintina 17 917,70 Eur, t. y. skirtumas tarp pirmajam kreditorių susirinkimui siūlytų bei 2017 m. birželio 2 d. automobilių „BMW“ pardavimo kainų. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimas neįsiteisėjęs, dėl jo 2019 m. gegužės 15 d. paduotas atsakovės UAB „Atenergo“ apeliacinis skundas.

30.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek šioje, tiek Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nagrinėtoje byloje buvo įrodinėjamos bankroto administratorės ir jos įgalioto asmens civilinės atsakomybės sąlygos, kurios grindžiamos tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Esminis skirtumas tarp pareikštų ieškinių (reikalavimų) yra tas, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorės neteisėti veiksmai (neveikimas) įvardijamas kaip pareigos sudaryti nuomos sutartis ir atitinkamai mokėti nuomos mokestį už įmonei priklausančių automobilių naudojimą nevykdymas. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nagrinėtoje byloje bankroto administratorės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo įvardijami kaip BUAB „Aftalitana“ priklausančių automobilių nepardavimas laiku ir nepagrįstas jų naudojimas bankroto administratorės (jos įgalioto asmens) asmeniniais tikslais. Atitinkamai abiejose bylose skirtingai paskaičiuotas žalos dydis – vienoje byloje negautas nuomos mokestis, kitoje automobilių nuvertėjimas.

31.       Nors ieškiniuose neteisėti veiksmai įvardijami skirtingai ir skiriasi prašomos priteisti žalos dydis, tačiau ieškinių reikalavimai, kaip jau minėta, yra alternatyvūs, todėl abiejų tenkinimas nėra galimas. Ieškovė, įrodinėdama, kad bankroto administratorei perėmus įmonės turtą (automobilius), pastarajai atsirado pareiga veikti operatyviai ir organizuoti perimto turto (automobilių) pardavimą, o to nepadarius, privalu atlyginti žalą, t. y. ieškovė, prašydama priteisti skirtumą tarp automobilių perėmimo metu buvusios kainos ir vėliau faktiškai gautos kainos, tuo pačiu metu negali reikalauti, kad bankroto administratorė sumokėtų ir nuomos mokestį už automobilių naudojimą. Teismui pripažinus, kad bankroto administratorė netinkamai vykdė savo pareigas, dėl kurių laiku nebuvo parduoti automobiliai ir priteisus prašomą žalą (kainų skirtumą), susidaro teisinė situacija, kuomet BUAB „Aftalitana“ ir jos kreditorių teisių pažeidimas visiškai pašalinamas – automobiliai laikomi faktiškai parduotais už kainą, kuri buvo bankroto administratorei UAB „Atenergo“ juos perėmus, t. y. bankroto proceso pradžioje. Laikant, kad automobiliai buvo parduoti bankroto proceso pradžioje, nėra pagrindo teigti, kad juos BUAB „Aftalitana“ galėjo dar papildomai trejus metus nuomoti ir gauti nuomos mokestį.

32.       Atitinkamai pripažinus, kad ieškovei priklausę automobiliai trejus metus buvo nuomojami bankroto administratorės, pastarajai mokant nuomos mokestį BUAB „Aftalitana“, tuo pačiu metu negalėtų būti konstatuojamos aplinkybės, kad automobiliai buvo parduoti bankroto proceso pradžioje. Svarbu ir tai, kad nuomininkas, mokėdamas už daikto nuomą iš esmės moka už daikto naudojimą (dėvėjimą), todėl priteisus iš bankroto administratorės nuomos mokestį, reikalavimas priteisti žalą už automobilių nuvertėjimą (nudėvėjimą) negalėtų būti tenkinamas.

33.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

34.       Pažymėtina, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.).

35.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Aftalitana“ bankroto byloje nebuvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą, be to, jau bankroto proceso pradžioje įmonės kreditoriai buvo pareiškę poziciją dėl BUAB „Aftalitana“ priklausančių automobilių pardavimo. Taigi įvertinus šias faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį bankroto procedūros tikslas kuo greičiau iš bankrutuojančios įmonės turto patenkinti kreditorių reikalavimus, darytina išvada, kad automobilių pardavimas įmonės bankroto proceso pradžioje, o ne jų ilgalaikė nuoma, būtų labiausiai atitikęs BUAB „Aftalitana“ ir jos kreditorių interesus, todėl kitoje byloje pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas (žalos dėl automobilių nuvertėjimo atlyginimo reikalavimas) laikytinas tinkamesniu. Be to, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byla Nr. e2-244-733/2018 pradėta žymiai anksčiau nei ši byla, joje jau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės BUAB „Aftalitana“ reikalavimas dėl 17 917,70 Eur patirtos žalos atlyginimo priteisimo iš esmės patenkintas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje BUAB „Aftalitana“, atstovaujamos įmonės kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

38.       Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo pirmininko V. G. priteisė atsakovei UAB „Atenergo“ 1 715 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė UAB „Atenergo“ pateikė pirmosios instancijos teismui ne tik jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, bet ir bylinėjimosi išlaidų detalizaciją. Iš 2018 m. birželio 6 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas, sudarė užmokestis advokatui: 100 Eur už teisinę konsultaciją, 300 Eur už atskirojo skundo parengimą, 600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100 Eur už prašymo dėl bylos nagrinėjimo parengimą, 300 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose bei 315 Eur PVM už šias paslaugas.

40.       Spręstina, kad atsakovei priteistos išlaidos už advokato pagalbą (su PVM) atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.2, 8.15, 8.16, 8.19 punktus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jas mažinti.

41.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas su PVM neteisėtumo, dėl PVM mokesčio permokos susigrąžinimo. Pažymėtina, kad nei CPK, nei nurodytose rekomendacijose nėra reglamentuota, kad nustatytas maksimalus priteistinas užmokestis už advokato teisines paslaugas yra be PVM. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra išaiškinta, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 38 punktą; 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 103 punktą). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir paminėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstai sprendė pagal bendrą atsakovės advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM).

42.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė UAB „Atenergo“ neturėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vien dėl to, kad jos įgaliotas asmuo (vadovas) turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. CPK

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Atenergo“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., kadangi būtent jo valia buvo inicijuota ir vedama ši byla.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Atenergo“ patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinių paslaugų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėjimas. Nurodytos išlaidos pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.11 punktą, todėl priteistinos iš ieškovės BUAB „Aftalitana“ vardu ieškinį pareiškusio kreditorių susirinkimo pirmininko V. G..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, j. a. k. 179404329, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo pirmininko V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Danutė Gasiūnienė

Dalia Kačinskienė

Aldona Tilindienė