Civilinė byla Nr. e2-617-567/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00075-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 3 d.   

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Akistata“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ALINITA“ restruktūrizavimo planą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ALINITA“ (toliau – ir bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „VALEKSA“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 11 d.

2.       Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi restruktūrizavimo plano pateikimo terminas pratęstas iki 2025 m. balandžio 11 d., teisėjo 2025 m. balandžio 8 d. rezoliucija – iki 2025 m. balandžio 28 d.

3.       Restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „ALINITA“ nemokumo administratorė UAB „VALEKSA“ 2025 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą patvirtinti RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo planą. Nurodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. įvyko RUAB „ALINITA“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių dauguma pritarė restruktūrizavimo planui. RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo planui taip pat pritarė vienintelė bendrovės akcininkė akcinė bendrovė (toliau – AB) „PST Group“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo planą 4 metų laikotarpiui.

5.       Teismas nustatė, kad 2025 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkime bendrovės restruktūrizavimo planui pritarė dauguma kreditorių, t. y. 56,24 proc. iš kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, kurių teismo patvirtinti reikalavimai sudaro 772 838,31 Eur (59,75 proc.). Bendrovės restruktūrizavimo planui taip pat pritarė vienintelė akcininkė.

6.       Teismas, įvertinęs bendrovės restruktūrizavimo planą, nustatė, kad bendrovė artimiausiu laikotarpiu planuoja išlaikyti panašų darbuotojų skaičių (18), vėlesniais restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiais darbuotojų skaičius priklausys nuo turimų vykdomų darbų objektuose apimčių, esminių struktūrinių juridinio asmens pokyčių, o darbo sąlygų pakeitimų nenumatyta. Siekiant sumažinti bendrovės patiriamas ūkinės komercinės veiklos sąnaudas, buvo sumažintas darbuotojų skaičius, nes pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2024 m. rugsėjo 15 d. duomenimis bendrovėje dirbo 31 darbuotojas.

7.       Teismas konstatavo, kad bendrovės restruktūrizavimo plano turinys atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 104 straipsnio 2 dalies 1–16 punktuose nurodytus reikalavimus, kurie koncentruotai apibūdinti ir motyvuoti restruktūrizavimo plano turinyje. Teismas priėjo išvadą, kad restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimus.

8.       Teismas nustatė, kad numatoma bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo trukmė yra 4 metai, už bendrovės restruktūrizavimo procesą bus atsakingas bendrovės direktorius, restruktūrizavimo plane pateiktos prognozuojamos įplaukos ir išlaidos 4 metų laikotarpiui, todėl restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 105 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

9.       Teismas pažymėjo, kad bendrovės restruktūrizavimo planui pritarė daugiau kaip pusė kreditorių, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų vertinė išraiška apskaičiuota nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl pagal JANĮ 107 straipsnio 1, 2 dalių sąlygas restruktūrizavimo planui gautas kreditorių pritarimas.

10.       Teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plano dalį, kurioje analizuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas restruktūrizavimo ir bankroto atvejais, konstatavo, kad restruktūrizavimo procesas gali leisti kreditoriams susigrąžinti visas skolas. Bankroto atveju kreditoriai galėtų tikėtis atgauti vos apie 32 proc. finansinių reikalavimų dėl iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymo ypatumų, be to, dalis pinigų būtų skirta administravimo išlaidoms ir atsiskaitymui su atleidžiamais darbuotojais. Bendrovės bankroto atveju kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) reikalavimai būtų tenkinami pirmąja eile, tačiau restruktūrizavimo proceso metu su VSDFV ir Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) numatoma visiškai atsiskaityti, todėl JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta neigiama prielaida mažai tikėtina. Bendrovė pagal 2025 m. balandžio 28 d. duomenis neturėjo pradelstų mokėjimų VMI ir VSDFV.

11.       Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plane, atsižvelgiant į prognozinius veiklos planus, turimas sutartis, taip pat susitarimus, jog vykdomus darbus pagal sutartis dalinai finansuos bendrovės akcininkai, papildomo finansavimo iš išorės restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu neplanuojama gauti, todėl pripažino, jog nėra JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių.

12.       Teismas nustatė, kad bendrovė restruktūrizavimo proceso metu numato vykdyti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdytą veiklą. Bendrovė planuoja, be kita ko, parduoti veikloje nenaudojamą turtą, gautas lėšas panaudoti einamajai veiklai finansuoti, o vėliau vykdyti atsiskaitymo su kreditoriais grafiką. Teismo vertinimu, bendrovės nekilnojamojo turto pardavimas yra prognozuojamas ir realus. Jei turto parduoti nepavyktų, nebūtų sudaryta naujų verslo sutarčių ir bendrovė negalėtų atlikti einamųjų mokėjimų, tai būtų pagrindas nutraukti restruktūrizavimo procesą įstatymo nustatyta tvarka. Restruktūrizavimo plane numatytos įvairios priemonės finansiniams sunkumams įveikti yra realios ir teikiančios optimizmo plano įgyvendinimui, juolab kad vienintelė akcininkė AB „PST Group“, turinti gerą reputaciją statybos sektoriuje, žada suteikti bendrovei finansinę ir organizacinę pagalbą.

13.       Teismas priėjo išvadą, kad RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisinį reguliavimą, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių restruktūrizavimo planas negalėtų būti tvirtinimas. Bendrovės 2025 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkime priimti sprendimai nėra ginčijami teismine tvarka. Bendrovės restruktūrizavimo planas numato galimybę įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas kreditoriams, įvykdyti restruktūrizavimo metu atsiradusius įsipareigojimus ir atsiskaityti su restruktūrizavimo metu atsiradusiais kreditoriais, atkurti bendrovės ilgalaikį mokumą, išvengti bankroto, išsaugoti bendrovės veiklą ir sudaryti prielaidas ateityje plėtoti bendrovės veiklą bei prisidėti prie Lietuvos Respublikos ekonomikos augimo, mokėti mokesčius ir skatinti konkurenciją rinkoje, padidinti veiklos apimtis, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Suinteresuotas asmuo UAB „Akistata“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepatvirtinti RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo plano, įpareigoti nemokumo administratorę taisyti restruktūrizavimo planą, į jį įtraukiant visus teismo patvirtintus bendrovės kreditorius, ir sušaukti kreditorių susirinkimą pataisyto restruktūrizavimo plano tvirtinimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas neatsižvelgė, kad bendrovės restruktūrizavimo byloje 2025 m. balandžio 30 d. buvo patvirtintas UAB „Akistata“ finansinis reikalavimas, kuris nenurodytas restruktūrizavimo plane, todėl teismas turėjo patikrinti, ar restruktūrizavimo plane yra aptarti visų kreditorių finansiniai reikalavimai. Kadangi restruktūrizavimo plane nenurodytas UAB „Akistata“ finansinis reikalavimas, restruktūrizavimo planas negalėjo būti tvirtinamas ir nemokumo administratorė turėjo būti įpareigota jį patikslinti.

14.2.                      UAB „Akistata“ finansinis reikalavimas buvo nepatvirtintas dėl nemokumo administratorės kaltės, nes pradinės kreditorės UAB „Šildymo sprendimai“, iš kurios UAB „Akistata“ perėmė finansinį reikalavimą, nemokumo administratorei buvo pateiktas dar 2024 m. lapkričio 11 d. Taigi, bendrovės nemokumo administratorė apribojo galimybę kreditorei dalyvauti restruktūrizavimo procese, balsuoti kreditorių susirinkime. Tai reiškia, kad bendrovės kreditorių susirinkimas įvyko neteisėtai, jame priimtas sprendimas pritarti restruktūrizavimo planui taip pat yra neteisėtas, todėl teismas privalėjo netvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano.

14.3.                      Bendrovės restruktūrizavimo planas yra nepasirašytas, todėl nėra aišku, ar jame nurodyti duomenys yra teisingi. Restruktūrizavimo plane nurodyti duomenys galimai yra iškraipyti, suklastoti, išgalvoti, neatitinka realybės, siekiant vilkinti skolų kreditoriams grąžinimą.  

15.       Atsiliepime į atskirąjį skundą RUAB „ALINITA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „VALEKSA“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Bendrovės restruktūrizavimo plane nurodyti visi teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. UAB „Akistata“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas po restruktūrizavimo plano parengimo ir pritarimo jam kreditorių susirinkime, todėl šios kreditorės finansinis reikalavimas nebuvo nurodytas restruktūrizavimo plane. Nepaisant to, restruktūrizavimo proceso metu proporcingai bus tenkinami visų kreditorių, įskaitant UAB „Akistata“, finansiniai reikalavimai pagal restruktūrizavimo plane nurodytą grafiką.

15.2.                      UAB „Akistata“ 49 102,80 Eur finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas dėl techninės klaidos, kuri buvo pastebėta gavus UAB „Akistata“ prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą vietoj pradinės kreditorės UAB „Šildymo sprendimai“. Minėta klaida buvo ištaisyta, nes pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtino UAB „Akistata“ finansinį reikalavimą. Kita vertus, net jei UAB „Akistata“ būtų įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą iki kreditorių susirinkimo ir galėtų jame balsuoti, tai neturėtų įtakos kreditorių susirinkimo sprendimui pritarti restruktūrizavimo planui, nes už šį sprendimą balsavo kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 726 983,53 Eur, t. y. 56,24 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

15.3.                      Apeliantės argumentai dėl patvirtinto bendrovės restruktūrizavimo plano neteisėtumo pagrįsti samprotavimais, o ne įrodymais. Apeliantė nepagrindė, kad bendrovės restruktūrizavimo plane nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

16.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti restruktūrizuojamos bendrovės restruktūrizavimo planą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų 

17.       Suinteresuotas asmuo UAB „Akistata“ prie atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus, t. y. RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo byloje 2025 m. balandžio 1 d. jau teiktus dokumentus (dokumento registracijos Nr. DOK-1839) dėl UAB „Akistata“ 49 102,80 Eur finansinio reikalavimo, ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria patvirtintas UAB „Akistata“ finansinis reikalavimas bendrovės restruktūrizavimo byloje.

18.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

19.       CPK 180 straipsnyje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, pagal kurią teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, o leistinumas reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023).

20.       Taigi, teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai). Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo planą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantės pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliantės finansiniu reikalavimu, kuris patvirtintas 2025 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės pateiktų naujų įrodymų, nes bendrovės restruktūrizavimo byloje patvirtinto apeliantės finansinio reikalavimo pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

21.       Be to, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Kaip minėta, visi apeliantės prie atskirojo skundo pateikti nauji įrodymai jau yra RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo byloje, įskaitant iš jos išskirtoje byloje dėl UAB „Akistata“ finansinio reikalavimo patvirtinimo (Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-95-425/2025 ir Nr. eB2-197-425/2025). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis visais LITEKO duomenimis.

Dėl restruktūrizavimo plano

22.       Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad teismas neturėjo patvirtinti RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo plano, nes bendrovės 2025 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo metu dar nebuvo patvirtintas apeliantės UAB „Akistata“ finansinis reikalavimas, kuris nenurodytas restruktūrizavimo plane, be kita ko, apeliantė negalėjo balsuoti kreditorių susirinkime, o patvirtintame restruktūrizavimo plane nurodyti duomenys galimai neatitinka tikrovės.

23.       Pagal JANĮ 106 straipsnio 1 dalį, restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. JANĮ 107 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).

24.       Nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta JANĮ 106, 107 arba 111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis).

25.       JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nebuvo įgyvendinti JANĮ 1023, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus; 4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; 5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; 6) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

26.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti juridinio asmens įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, jog būtų išvengta bankroto ir atkurta juridinio asmens normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Kadangi restruktūrizavimo proceso metu juridinio asmens verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

27.       Tinkamam restruktūrizavimo proceso vykdymui yra svarbus restruktūrizavimo planas, kuriame turi būti numatytos finansinius sunkumus padedančios išspręsti priemonės, verslo modelio pertvarkymo galimybės, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, naujo finansavimo galimybės, planuojamos pajamos, plano įgyvendinimo trukmė ir kt. Esminė restruktūrizavimo plano paskirtis yra padėti pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti juridinio asmens mokumą ir išvengti bankroto. Viena sudėtinių restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso dalių yra kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-790/2024).

28.       Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti juridinio asmens veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).

29.       Pagal JANĮ 49 straipsnio 5 dalį, kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintos reikalavimo sumos. JANĮ 51 straipsnio 2 dalyje, 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkime sprendimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu kreditorių susirinkimo kvorumo nėra, kreditorių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas (JANĮ 49 straipsnio 7 dalis).

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. balandžio 21 d. RUAB „ALINITA“ kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl pritarimo bendrovės restruktūrizavimo plano projektui buvo priimtas sprendimas pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui, t. y. už nurodytą pasiūlymą balsavo 56,24 proc. balsavimo teisę turinčių kreditorių (teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma 726 983,53 Eur), o prieš minėtą sprendimą balsavo 3,51 proc. balsavimo teisę turinčių kreditorių (teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma 45 399,78 Eur). Iš viso pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 17 d., 2024 m. gruodžio 19 d., 2024 m. gruodžio 30 d. ir 2015 m. sausio 15 d. nutartimis, priimtomis iki bendrovės 2025 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo, patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 292 764,51 Eur. Taigi, iš viso 2025 m. balandžio 21 d. bendrovės kreditorių susirinkime balsavo kreditoriai, turintys 59,75 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu: jame balsavo dauguma bendrovės kreditorių ir daugumos kreditorių balsais buvo priimtas sprendimas pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui (JANĮ 49, 107 straipsniai).  

31.       Nagrinėjamu atveju 2025 m. balandžio 21 d. RUAB „ALINITA“ kreditorių susirinkimo sprendimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui buvo priimtas, nepažeidžiant JANĮ 107 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. už tokį sprendimą balsavo kreditoriai, turintys ne mažiau nei ½ visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (visi kreditoriai yra antrosios eilės kreditoriai). Apeliantė, kaip savo teisių pažeidimą, nurodo, kad kreditorių susirinkimas įvyko ir jame sprendimas pritarti restruktūrizavimo planui priimtas iš esmės skubotai, t. y. iki apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo, dėl to apeliantė negalėjo balsuoti kreditorių susirinkime, jos finansinis reikalavimas nenurodytas restruktūrizavimo plane.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal JANĮ 43 straipsnio 1 punktą kreditoriai turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose tik tada, kai jų finansinius reikalavimus patvirtina teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės UAB „Akistata“ 49 102,80 Eur finansinis reikalavimas bendrovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. gegužės 10 d., t. y. tiek po bendrovės 2025 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo pritarti restruktūrizavimo planui, tiek po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Taigi, iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo apeliantės finansinis reikalavimas bendrovės restruktūrizavimo byloje nebuvo patvirtintas, todėl atitinkamai apeliantė neturėjo teisės dalyvauti ir balsuoti bendrovės 2025 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkime bei jos finansinis reikalavimas neturėjo būti nurodytas restruktūrizavimo plane.

33.       Kaip minėta, bendrovės restruktūrizavimo byloje iki kreditorių susirinkimo buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 1 292 764,51 Eur sumai, kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 59,75 proc. balsų, iš kurių 56,24 proc. balsais priimtas sprendimas pritarti restruktūrizavimo planui. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei apeliantės finansinis reikalavimas būtų patvirtintas iki kreditorių susirinkimo ir apeliantė balsuotų prieš sprendimą pritarti restruktūrizavimo planui, tai neturėtų įtakos balsavimo dėl pritarimo restruktūrizavimo planui galutiniam rezultatui. Pažymėtina, kad, jei apeliantės finansinis reikalavimas būtų patvirtintas iki kreditorių susirinkimo, tai bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarytų 1 341 867,31 Eur, t. y. apeliantė su 49 102,80 Eur finansiniu reikalavimu turėtų 3,66 proc. balsų. Tokiu atveju kreditorių susirinkime dalyvautų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarytų 821 486,11 Eur, t. y. 61,22 proc. Taigi, jei apeliantė balsuotų prieš minėtą kreditorių susirinkimo sprendimą, t. y. kartu su kitais prieš sprendimą balsavusiais kreditoriais (45 399,78 Eur, bendra suma – 94 502,58 Eur), iš viso prieš sprendimą balsuotų kreditoriai, turintys 7,04 proc. balsų. Vadinasi, bet kokiu atveju, t. y. nepriklausomai nuo apeliantės galimybės balsuoti kreditorių susirinkime, sprendimas pritarti restruktūrizavimo planui vis tiek būtų priimtas, nes už jį balsuotų 54,18 proc. kreditorių.

34.       Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai negali paneigti aiškiai išreikštos kreditorių daugumos valios pritarti RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo planui ir pirmosios instancijos teismo pagrįstos išvados, jog restruktūrizavimo planui pritarė dauguma bendrovės kreditorių. Apeliantė nenurodė kitų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad bendrovės kreditorių susirinkime priimtas sprendimas pritarti restruktūrizavimo planui yra neteisėtas ir priimtas, pažeidžiant nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir sprendimo priėmimo tvarką.

35.       Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagrindinis vaidmuo, vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinai nemokų subjektą kaip veikiantį rinkos dalyvį, restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka bendrovės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1269-450/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1027-933/2022).

36.       Kreditorių materialusis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, kad jie numato juridinio asmens sėkmingo restruktūrizavimo ir savo finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę. Jeigu kreditorių dauguma restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai, abejojančiai restruktūrizavimo plano realaus vykdymo galimybėmis. Prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti juridinį asmenį, sudaryti galimybę jam vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti skolininko bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-450/2020; 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-450/2022).

37.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bendrovės restruktūrizavimo plano 10 lentelėje „Restruktūrizuojamų skolų dengimo grafikas“ nurodyta, jog 4 metų restruktūrizavimo laikotarpiu bus dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai atskirais etapais, t. y. kiekvienais metais atsiskaitymui su kreditoriai skiriant konkrečią sumą. Minėtoje lentelėje neišskirti konkrečių kreditorių finansiniai reikalavimai. Vadinasi, visų teismo patvirtintų kreditorių finansiniai reikalavimai kiekvienais metais bus dengiami proporcingai. Taigi, vien aplinkybė, kad bendrovės restruktūrizavimo plane, patvirtintame iki apeliantės finansinio reikalavimo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinimo, nenurodytas apeliantės finansinis reikalavimas savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bendrovės restruktūrizavimo planui pritarta ir planas patvirtintas nepagrįstai, nes patvirtintas apeliantės finansinis reikalavimas bus tenkinamas restruktūrizavimo plane numatytu grafiku proporcingai kaip ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai.

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų nuostatas restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas visų bendrovės kreditorių sąrašas. JANĮ 112 straipsnyje nurodyta, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas. JANĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis šio įstatymo 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais. JANĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Pagal JANĮ 94 straipsnio 3 dalį kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). JANĮ 94 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Pagal JANĮ 94 straipsnio 5 dalį juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui, šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia.

39.       Vadinasi, aplinkybė, kad po restruktūrizavimo plano patvirtinimo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintas apeliantės finansinis reikalavimas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti restruktūrizavimo planą neteisėtu ir (ar) pažeidžiančiu apeliantės teises ir teisėtus interesus.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė kelia klausimą dėl savo, kaip bendrovės kreditorių mažumos, interesų neužtikrinimo, tačiau būtent restruktūrizavimo procesas yra daug naudingesnis bendrovės kreditoriams nei bankroto procesas (kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis restruktūrizavimo ir bankroto procesų atvejais nurodyta restruktūrizavimo plano 8 skyriuje). Taigi, vien tai, kad apeliantė nepritaria restruktūrizavimo plano tvirtinimui, nelemia mažumos kreditorių interesų pažeidimo.

41.       Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo plano, nes restruktūrizavimo planas nėra pasirašytas, o jame nurodyti duomenys galimai neatitinka tikrovės.

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 104 ir 110 straipsnių nuostatose, reglamentuojančiose restruktūrizavimo plano turinį ir restruktūrizavimo plano teikimo teismui tvarką, nenurodyta pareiga fiziniu parašu pasirašyti teismui teikiamą tvirtinti restruktūrizavimo planą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės restruktūrizavimo planui pritarė tiek bendrovės kreditorių dauguma, tiek vienintelė bendrovės akcininkė (JANĮ 106, 107 straipsniai). Bendrovės nemokumo administratorė prašymą patvirtinti restruktūrizavimo planą kartu su kitais procesiniais dokumentais (dokumento registracijos Nr. DOK-2303), pasirašytais kvalifikuotu elektroniniu parašu, 2025 m. balandžio 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Pateiktas restruktūrizavimo planas pagrįstas bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, jame nurodyta visa JANĮ 104 straipsnio reikalaujama informacija apie bendrovės turtinę būklę, todėl bendrovės nemokumo administratorės pateiktas prašymas patvirtinti restruktūrizavimo planą nekelia abejonių dėl jo autentiškumo ir jame nurodytų duomenų tikrumo, juolab kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė konkrečių argumentų dėl restruktūrizavimo plane nurodytų duomenų neatitikimo tikrovei.

43.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai, t. y. prioritetas turi būti teikiamas prašomo patvirtinti restruktūrizavimo plano turiniui ir jame nustatytoms priemonėms restruktūrizuojamos bendrovės mokumui atkurti, siekiant išsaugoti veiklą, išvengti bankroto ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. JANĮ 2 straipsnio 10 punkte taip pat nurodoma, kad juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į restruktūrizavimo plano, kaip esminio restruktūrizavimo proceso dokumento svarbą restruktūrizavimo procese, taip pat į tokio pobūdžio bylose vyraujantį viešąjį interesą bei į efektyvaus restruktūrizavimo proceso principą, prieina išvadą, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai savaime nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti RUAB „ALINITA“ restruktūrizavimo planą teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl restruktūrizavimo plano atitikimo turinio reikalavimams (JANĮ 104 straipsnis), įvertino visas sąlygas, kurioms egzistuojant restruktūrizavimo planas negalėtų būti patvirtintas (JANĮ 105–107 straipsniai, 111 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų, dėl kurių bendrovės restruktūrizavimo planas negalėtų būti patvirtintas, o apeliantė neįrodė, kad bendrovės restruktūrizavimo procesas yra nenaudingas kreditoriams ir restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, ar išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nesudaro teisinio pagrindo netvirtinti pateikto restruktūrizavimo plano. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliantės argumentai dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo aplinkybių, susijusių su nemokumo administratorės delsimu kreiptis į teismą dėl apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo, nėra susiję su apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

46.       Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti bendrovę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingas, nes bendrovės gaivinimo atveju tiek bendrovė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą: bendrovė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Be to, bendrovės restruktūrizavimo proceso metu bendrovės veiklą prižiūri nemokumo administratorius ir teismas, todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, šiuo metu nėra.

47.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plane išsamiai nurodyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais bus pasiekti bendrovės ilgalaikiai strateginiai tikslai, kaip bus užtikrintas bendrovės gyvybingumas ir atkurtas mokumas. Restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės (ekonominės, techninės, organizacinės ir pan.) mokumui atkurti suformuluotos ir pateiktos nuodugniai, t. y. nurodytos priemonės yra ekonomiškai pagrįstos ir realios, todėl egzistuoja reali galimybė, kad jas įgyvendinus, bendrovė sugebės atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų bendrovės restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių, leisiančių atkurti bendrovės mokumą ir gyvybingumą, o apeliantė atskirajame skunde priešingų argumentų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva iš naujo vertinti bendrovės restruktūrizavimo plano atitikimą JANĮ reikalavimams, susijusiems su bendrovės galimybėmis stabilizuoti savo finansinę padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo proceso metu. Atsisakymas tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą dėl apeliantės deklaratyvaus pobūdžio argumentų, neatsižvelgiant į bendrovės kreditorių daugumos aiškiai išreikštą valią pritarti bendrovės restruktūrizavimo planui, būtų nesuderinamas su juridinio asmens restruktūrizavimo instituto tikslais ir neatitiktų visų restruktūrizuotis siekiančios bendrovės kreditorių interesų.

Dėl bylos procesinės baigties

48.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,   

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                               Neringa Švedienė