Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-23][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-78-370-2020].docx
Bylos nr.: e2A-78-370/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Agrosfera" 302348275 Ieškovas
Kategorijos:
Netesybos
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
Prievolių teisė
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Civilinė atsakomybė

?

Civilinė byla Nr. e2A-78-370/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31036-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.3

 (S)

 

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrosferaapeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1763-467/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės pagal „Agrosfera“ ieškinį atsakovui ūkininkui D. Z. dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Agrosferapareiškė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovo priteisti 66 660 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. sudarė su atsakovu Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06042018-46 NB (toliau ir – 2018 m. kovo 6 d. Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovei pristatyti 800 t (+/- 10 proc. pirkėjo nuožiūra) kviečių ir miežių (400 t kviečių ir 400 t miežių). Ieškovė įvykdė sutartinį įsipareigojimą ir 2018 m. balandžio 17 d. sumokėjo atsakovui 30 300 Eur avansą, o 2018 m. rugsėjo 28 d. nusiuntė raginimą vykdyti 2018 m. kovo 6 d. Sutartį, tačiau atsakovas atsisakė vykdyti sutartį, motyvuodamas force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėmis, ir informavo, kad neturi galimybės grąžinti gauto avansinio mokėjimo. Kadangi atsakovas neįvykdė jokių sutartinių įsipareigojimų iš jo priteistinas ieškovės sumokėtas 30 300 Eur avansas bei bauda už kviečių ir miežių nepristatymą pagal 2018 m. kovo 6 d. Sutarties 5.1, 5.2, 5.4 papunkčius. Nežinant, kurią grūdų klasę atsakovas būtų pristatęs, skaičiuojant pagal grūdų klases (kviečių kainos pagal grūdų klases: ekstra kl. – 179 Eur/t, 1 kl. – 173 Eur/t, 2 kl. – 168 Eur/t, 3 kl. – 159 Eur/t, 4 kl. – 136 Eur/t; Miežių kainos pagal klases: 1 kl. – 140 Eur/t, 2 kl. – 140 Eur/t) ir išvedant kainų vidurkį taikoma 30 proc. dydžio bauda – 36 360 Eur (16 800 Eur + 19 560 Eur).

3.       Ieškovė pažymėjo, kad nors šalys 2018 m. kovo 6 d. Sutarties 5.6.2 papunkčiu susitarė, jog šalis, negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui; jeigu šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo, o valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu   Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas), atsakovas nedėjo jokių pastangų tartis su ieškove, tik 2018 m. spalį pranešė, kad nevykdys 2018 m. kovo 6 d. Sutarties. Lietuvoje pagal nusistovėjusią praktiką kviečiai kuliami liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Tikėtina, kad atsakovas grūdus galėjo perparduoti kitiems asmenims didesne kaina.

4.       Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su reikalavimu priteisti 30 300 Eur avansą, tačiau, jo teigimu, turėtų būti atleistas nuo 36 360 Eur netesybų mokėjimo, nes 2018 m. kovo 6 d. Sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (nepalankių gamtinių sąlygų).

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 30 300 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 
(30 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 216,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo dalies  dėl 30 300 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo vykdymą atidėjo 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6.       Teismas, nustatęs, kad byloje nėra ginčo, jog pagal 2018 m. kovo 6 d. Sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui 30 300 Eur avansą, tačiau atsakovas grūdų nepristatė, avanso negrąžino, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl 30 300 Eur priteisimo iš atsakovo. Įvertinęs aplinkybes, jog atsakovas yra ūkininkas, kuris dėl 2018 metų stichinės sausros patyrė derliaus nuostolių ir neprikūlė planuoto javų derliaus, jam reikalingos lėšos šeimos, javų ir gyvulių išlaikymui, teismas sprendė, jog teisinga ir proporcinga atidėti atsakovui pagrindinės skolos 30 300 Eur sumokėjimo įvykdymą 6 mėnesiams.

7.       Remdamasis Vyriausybės nutarimu, Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimų poskyrio 2018 m. lapkričio 6 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-6)-B8-2463, Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. pažymos Nr. (4.1.9)-D3-5094 „Dėl derliaus nuostolių“ ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. pažymos Nr. 18-26 duomenimis teismas nustatė, kad dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių – ekstremalių hidrometeorologinių sąlygų, t. y. sausringojo periodo ir stichinės sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, atsakovas negalėjo įvykdyti 2018 m. kovo 6 d. Sutarties.

8.       Teismo vertinimu, atsakovas pagrindė ir įrodė, kad šalių 2018 m. kovo 6 d. Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure), t. y. dėl susiklosčiusių nepalankių gamtinių sąlygų, todėl yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio bei šalių sutarties 5.6 ir 5.6.1 papunkčių nuostatas ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas nepažeidė 2018 m. kovo 6 d. Sutarties 5.6.1 papunktyje nustatyto 5 dienų termino, nes ieškovei 2018 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu paštu pateikus priminimą atsakovui apie sutarties neįvykdymą, atsakovas 2018 m. spalio 2 d. pateikė prašymą ir nurodė, kad dėl susiklosčiusių nepalankių oro sąlygų negalės įvykdyti sutarties. Todėl pagal CK 6.212 straipsnį, minėtos sutarties 5.6.1 papunktį ieškovės prašoma priteisti bauda negali būti laikoma nuostoliais (žala), kurios neįrodinėja ir pati ieškovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė nepriteisti 36 360 Eur baudos (CK 6.253 straipsnis).

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

9.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 36 360 Eur baudos priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 36 360 Eur baudos priteisimo tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Teismas formaliai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias force majeure aplinkybių nustatymą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės, ir, padaręs klaidingą išvadą dėl force majeure aplinkybių egzistavimo, nepagrįstai nusprendė atleisti atsakovą nuo sutartinės atsakomybės.

9.2.                      Teismas, konstatavęs, jog atsakovas yra verslininkas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, jog verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje, yra keliami aukštesni sutarties vykdymo, pasekmių suvokimo reikalavimai, t. y. ūkininkas privalo suvokti, jog jo įsipareigojimų vykdymas tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sąlygų ir dėl to galima  neigiamų padarinių atsiradimo rizika. Atsakovas numatė ir prisiėmė nepalankių gamtinių sąlygų ir jų padarinių atsiradimo riziką, nes jis neįrodinėjo, jog siekė 2018 m. kovo 6 d. Sutartį sudaryti kitomis nei sutartyje nurodytos sąlygos, nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas siekiant minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį sutarčiai vykdyti.

9.3.                      Byloje nėra įrodymų, kad dėl gamtinių sąlygų atsakovas neteko viso derliaus, priešingai, atsakovas objektyviai galėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ar bent jau jų dalį, nes pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. pažymą „Dėl derliaus nuostolių atsakovas 2018 m. deklaravo 69,80 ha miežių, 148,17 ha kviečių ir prikūlė javų derlių („ūkininkas neprikūlė planuoto javų derliaus“).

9.4.                      Pagal kasacinio teismo išaiškinimus force majeure aplinkybė gali būti taikoma kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės, jei ši aplinkybė galiojo visą prievolės įvykdymo laiką ir tai sutrukdė įvykdyti prievolę, o tuo atveju, jei tokia aplinkybė galiojo tik ribotą laiką arba prievolę buvo galima įvykdyti kitais būdais, atleidimas nuo atsakomybės netaikomas arba taikomas iš dalies, atsižvelgiant į galimybę įvykdyti prievolę. Atsakovas neįrodė, jog nepalankios gamtinės sąlygos, kaip force majeure aplinkybės, galiojo visą prievolės vykdymo laikotarpį, t. y. nuo rugsėjo / balandžio (nuo sėjos) mėnesio iki rugpjūčio mėnesio arba 2018 m. kovo 6 d. Sutartyje nurodyto grūdų perdavimo ieškovei termino pabaigos.  Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. pažymos duomenimis nenugalimos jėgos aplinkybės atsirado nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. neegzistavo grūdų sėjos, auginimo, kūlimo laikotarpiu, o Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr.(4.1.9.)-D3-5094 nėra nurodytos nenugalimos jėgos aplinkybės, jų laikotarpis.

9.5.                      Teismo išvada, kad, Vyriausybės nutarimu paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl sausros, ieškovei turėjo būti žinoma, jog atsakovas neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, nepagrįsta. Ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad ekstremali situacija gali turėti įtakos sutarties vykdymui.

9.6.                      Atsakovas žinojo, kad negalės įvykdyti 2018 m. kovo 6 d. Sutarties dar liepos viduryje –rugpjūčio pradžioje (po to, kai buvo nuimtas derlius), tačiau delsė pranešti apie tai ieškovei. Atsakovas laikytinas nesąžiningu, nes tik pasibaigus sutartyje nurodytam kviečių pateikimo terminui bei likus nepilnai vienam mėnesiui iki miežių pateikimo termino pabaigos, t. y.  2018 m. spalio 2 d., pranešė ieškovei apie negalėjimą įvykdyti sutartį. Ieškovės prašoma priteisti bauda nėra susijusi su 2018 m. kovo 6 d. Sutarties 5.6.1 papunktyje nurodyta teise reikalauti kompensuoti nuostolius dėl netinkamo informavimo, bauda yra teisinga, atitinkanti minimalius neįrodinėtinus nuostolius pagal 2018 m. kovo 6 d. Sutarties 5.4 papunktį.

9.7.                      Turėtų būti atsižvelgiama į kitose analogiškų aplinkybių civilinėse bylose, kuriose buvo priteistos netesybos, pateiktus išaiškinimus. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1027/2014, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m vasario 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014 aplinkybės yra tapačios.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. Z. prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

10.1.                      Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė, kad atsakovas negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl force majeure aplinkybių – nepalankių gamtinių sąlygų, kurias patvirtina atsakovo pateikti įrodymai. 2018 m. kovo 6 d. Sutarties sudarymo metu tokių gamtinių sąlygų nebuvo, todėl atsakovas negalėjo jų numatyti, kontroliuoti ar joms, jų pasekmėms užkirsti kelią. Todėl vadovaujantis CK 6.212 straipsniu, 2018 m. kovo 6 d. Sutarties 5.6, 5.6.1 papunkčiais, yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės ir nepriteisti baudos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12.       Pažymėtina, kad byloje nėra keliamas klausimas, ar sutartis turi įstatymo galią ją pasirašiusioms šalims. Byloje iš esmės yra nagrinėjama, ar atsakovas gali būti atleistas nuo Sutartyje numatytos baudos mokėjimo, kaip prievolės neįvykdęs dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o konkrečiai šiuo atveju – stichinės sausros.

Bylos faktinės aplinkybės

13.       UAB „Agrosfera“ ir ūkininkas D. Z. 2018 m. kovo 6 d. pasirašė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 06042018-46NB (b. l. 35, 38–39), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pristatyti ieškovei 800 t kviečių ir miežių (400 t kviečių ir 400 t miežių).

14.       UAB „Agrosfera 2018 m. balandžio 17 d. pervedė D. Z. 30 300 Eur avansą (b. l. 8). 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovui pateikė prašymą pristatyti 440 t kviečių (pirkėjas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti su pliusine ar minusine tolerancija perka grūdus, esant jų trūkumui, buvo prašoma pristatyti su 10 proc. pliusine tolerancija) (b. l. 31). 2018 m. rugsėjo    28 d. ieškovė elektroniniu paštu nusiuntė raginimą atsakovui vykdyti Sutartį (b. l. 36).

15.       2018 m. spalio 2 d. D. Z. UAB „Agrosfera“ pateikė prašymą nurodydamas, jog dėl susiklosčiusių nepalankių oro sąlygų jis sutarties nesugebės įvykdyti, kadangi grūdus, kuriuos prikūlė, kaip ūkininkas paliko gyvulių pašarui ir daugiau grūdų neturi. Atsakovas prašė sutarties vykdymą nukelti į kitus metus ir įsipareigojo pasirašyti naują grūdų pirkimo pardavimo sutartį, kuria iki 2019 m. spalio 30 d. ieškovei pristatys 1,5 karto didesnį kiekį kviečių (b. l. 67). Tame pačiame prašyme atsakovas taip pat prašė gauto avanso (30 300 Eur) grąžinimą atidėti ir įsipareigojo jį grąžinti iki 2018 m. lapkričio 1 d.

16.       UAB „Agrosfera2018 m. spalio 3 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl 66 660 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo išdavimo. 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovės pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą. Atsakovas 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies (sutinka grąžinti sumokėtą avansą 30 300 Eur), todėl 2018 m. spalio 8 d. teismo įsakymas turi būti panaikintas.

17.       2018 m. spalio 31 d. UAB „Agrosfera“ pateikė teismui ieškinį, kuriame kėlė tuos pačius reikalavimus atsakovui, kaip ir pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo.

18.       Atsakovas atsiliepime sutiko ieškovei grąžinti 30 300 Eur avansą, tačiau nesutiko dėl likusios reikalavimo dalies (36 360 Eur), pažymėjęs, kad savo įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Nenugalimos jėgos aplinkybės atsakovas grindė  Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimų poskyrio 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-6)-B8-2463 (b. l. 66), Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. raštu
Nr. (4.1.9.)-D3-5094 (b.  l. 65) ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. 18-26, liudijančia apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes (b. l. 64).

19.       Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimų poskyrio 2018 m. lapkričio 6 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-6)-B8-2463 (b. l. 66), nurodyta, kad Darbėnų seniūnijai artimiausios Kretingos automatinės agrometeorologijos stoties duomenimis vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – ir HTK), naudojamo sausringumui vertinti, reikšmes, Kretingos rajone užsitęsęs sausas periodas 2018 m. birželio 12 d. pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius, o 2018 m. birželio 28 d. rajone buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. Stichinė sausra Kretingos rajone baigėsi 2018 m. liepos 4 d. Atsižvelgdama į bendrą situaciją šalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

20.       Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (4.1.9.)-D3-5094 (b.  l. 65) pažymėta, kad ūkininkas D. Z. dėl 2018 m. buvusios stichinės sausros patyrė derliaus nuostolių. Ūkininkas neprikūlė planuoto javų derliaus. Ūkininkas 2018 m. Kretingos rajone deklaravo 68,80 ha miežių, 148,17 ha kviečių.

21.       Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. pažymoje Nr. 18-26 liudijančioje apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes (b. l. 64), konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybės ir jų egzistavimo laikotarpis (ekstremalios hidrometeorologinės sąlygos: sausringojo periodo ir stichinės sausros padariniai žemės ūkio sektoriuje nuo 2018 m. rugsėjo 28 d.).

Dėl įrodinėjimo pareigos ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

22.       Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymi, kad teismas formaliai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias force majeure aplinkybių nustatymą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis siekė 2018 m. kovo 6 d. sutartį sudaryti kitomis sąlygomis, dėjo pastangas siekiant minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį savo derliui, nepateikė įrodymų, kad dėl gamtinių sąlygų atsakovas neteko viso derliaus. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra verslininkas, ir jam kaip verslininkui, veikiančiam žemės ūkio srityje, yra keliami aukštesni sutarties vykdymo, pasekmių suvokimo, reikalavimai.

23.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Civilinio proceso kodekso  (CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1306-585-2019 ir kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013;    2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos yra aišku, kad įrodinėjimo pareiga tenka besikreipiančiam į teismą asmeniui, šiuo konkrečiu atveju – UAB „Agrosfera, nors ir atsakovas savo prievolės neįvykdymą grindžia nenugalimos jėgos aplinkybe. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas byloje turėjo įrodinėti savo siekimą sudaryti Sutartį jam palankesnėmis sąlygomis, ar įrodyti aplinkybes, jog jis neteko viso derliaus ir pan., vertintini kritiškai. Ieškovės pareiga pagrįsti byloje keliamus reikalavimus ir nurodomas aplinkybes negali būti perkelta kitai bylos šaliai, nes civiliniame procese šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str). Atkreiptinas dėmesys, jog UAB Agrosfera“ į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos turėtą 36 300 Eur dydžio žalą dėl atsakovo neįvykdyto Sutartinio įsipareigojimo, ar netinkamo jos informavimo, taip pat ieškovė nepateikė ir jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad atsakovas galėjo įvykdyti Sutartinius įsipareigojimus, tačiau to nepadarė dėl kitų, o ne force majeure aplinkybių, kaip ir aplinkybių, kad atsakovas turėjo sąlygas savo pastangomis minimizuoti nepalankių gamtinių sąlygų poveikį savo derliui, tačiau elgėsi neprotingai ir nerūpestingai. Pažymėtina, kad ieškovė turi įrodyti ieškinyje nurodomas aplinkybes (kad atsakovas nukūlė kviečius, miežius ir juos pardavė didesne kaina), nes teismas negali priimti sprendimo remdamasis vien ieškovės prielaidomis ir spėjimais (CPK 263 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė ne vieną įrodymą, kuriais grindė force majeure aplinkybės egzistavimą ginčo laikotarpiu, taigi, ieškovė turėjo galimybę paneigti šiuos pateiktus į bylą dokumentus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo kitais įrodymais, pagrįsdama force majeure aplinkybių nebuvimą, tačiau jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų, nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie būtų patvirtinę jos teiginius, susijusius su atsakovo realiu galėjimu įgyvendinti Sutartinę prievolę.

25.       Ieškovės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas kaip ūkininkas yra verslininkas, dėl to jam yra taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, niekaip nekeičia force majeure aplinkybių egzistavimo fakto nustatymo ar jo vertinimo kriterijų. Pažymėtina, jog byloje tikrinama, ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės ir ar jų egzistavimo faktas ir mastas atleidžia atsakovą nuo prievolės įvykdymo, kaip tai numatyta CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintose Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse (toliau – Atleidimo taisyklės) ir šalių sudarytos Sutarties 5.6 punkte.

Dėl force majeure aplinkybių vertinimo

26.       Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m .kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

27.       Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 1 punkte paaiškinta „Force majeure“ sąvoka – tai nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Taip pat šių taisyklių 2 punkte nurodyta, jog šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 p.); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 p.); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 p.). Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai (3.2 p.); kitos nenugalimos jėgos (3.6 p.).

28.       Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.

29.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-268/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje    Nr. 3K-3-268/2012; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

30.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje, kurioje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutarties nevykdymą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad: sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių ir nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio. Dėl nurodyto, sprendžiant, ar aplinkybės atitinka force majeure sąlygas, svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-1/2014).

31.       Atsakovas force majeure aplinkybės egzistavimą įrodinėja dokumentais, kurie atspindi hidrometeorologines sąlygas ginčo laikotarpiu šalyje ir konkrečiai Kretingos rajone (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimų poskyrio 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-6)-B8-2463 ir joje nurodytais dokumentais), taip pat ir individualiai jam išduotais aktais (Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (4.1.9.)-D3-5094 ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. 18-26, liudijančia apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes).

32.       Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad atsakovas yra įsikūręs Darbėnų sen., Kretingos rajono savivaldybėje, todėl dokumentai, kuriais remiantis jis įrodinėja force majeure aplinkybės egzistavimą Kretingos rajono savivaldybėje, yra tinkami, aktualūs ir atspindintys buvusias hidrometeorologines sąlygas ginčo laikotarpiu jo prižiūrimame ūkyje.

33.       Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimų poskyrio 2018 m. lapkričio 6 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-6)-B8-2463 (b. l. 66), matyti, kad Darbėnų seniūnijai artimiausios Kretingos automatinės agrometeorologijos stoties duomenimis, vertinant agrometeorologines sąlygas pagal HTK, naudojamo sausringumui vertinti, reikšmes, Kretingos rajone užsitęsęs sausas periodas 2018 m. birželio 12 d. pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius, o 2018 m. birželio 28 d. rajone buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. Kretingos rajono savivaldybės direktorius 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-569 Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje nuo 2018 m. birželio 28 d. (dokumentas prieinamas viešai). Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimų poskyrio 2018 m. birželio 22 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (4.1.28)-D3-2994, matyti, kad remiantis Kretingos automatinės agrometeorologijos stoties duomenimis, 2018 m. birželio 28 d. Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje sausringas laikotarpis pasiekė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtintus stichinės sausos aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius (pažyma prieinama viešai). Stichinė sausra Kretingos rajone baigėsi 2018 m. liepos 4 d. Atsižvelgdama į bendrą situaciją šalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje (viešai prieinamas nutarimas). 

34.       Kretingos rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (4.1.9.)-D3-5094 (b.  l. 65) pažymėjo, kad ūkininkas D. Z., dėl 2018 m. buvusios stichinės sausros patyrė derliaus nuostolių. Ūkininkas neprikūlė planuoto javų derliaus. Ūkininkas 2018 m. Kretingos rajone deklaravo 68,80 ha miežių, 148,17 ha kviečių.

35.       Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. pažymoje Nr. 18-26 liudijančioje apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes (b. l. 64), konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybės ir jų egzistavimo laikotarpis (ekstremalios hidrometeorologinės sąlygos: sausringojo periodo ir stichinės sausros padariniai žemės ūkio sektoriuje). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus ir nustačiusi, kokiais duomenimis ir dokumentais remiantis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė Pažymą Nr. 18-26, liudijančią nenugalimos jėgos aplinkybes preziumuoja, kad pažymoje konstatuojant aplinkybių egzistavimo laikotarpį (nuo 2018 m. rugsėjo 28 d.) buvo padarytas rašymo apsirikimas, nes byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad ekstremalioji situacija Kretingos rajono savivaldybėje dėl stichinės sausros buvo paskelbta 2018 m. birželio 28 d. (Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. A1-569 „Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje“). Todėl, atitinkamai teisėjų kolegija ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad stichinės sausros aplinkybių egzistavimo laikotarpis buvo nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., atmeta kaip nepagrįstus.

36.       Iš kasacinio teismo praktikos yra žinoma kad, ginčą sprendžiant teisme prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu. Faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva, jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tačiau prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma oficialiuoju rašytiniu įrodymu gali būti pripažinta tik dėl joje užfiksuotų atitinkamų faktinių duomenų: žalojančio veiksnio buvimo, jo trukmės intensyvumo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Atitinkamai, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl force majeure aplinkybių egzistavimo, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. 18-26 yra vertinama kaip sudėtinė dalis įrodymų visumos. 

37.       Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino byloje esančių duomenų visumą – Sutarties pasirašymo momentą, atsakovo galėjimą numatyti būsimas gamtines sąlygas, jo galimybes joms užkirsti kelią, atsakovo elgseną, kokią riziką atsakovas buvo prisiėmęs, taip pat įvertino Sutarties sąlygas, į bylą pateiktus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas žalos dydžio neįrodinėjo. Jis, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, remdamasis Sutarties 5.2 ir 5.4 punktais, tvirtino, kad Sutartyje yra aptarta bauda, kuri atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius, todėl atsakovas, pasirašydamas Sutartį, įsipareigojo jos sąlygų laikytis, o jų neįvykdęs sumokėti baudą. 

38.       Teismas, nagrinėdamas bylą, turi įvertinti ne tik pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę, bet ir jų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1306-585/2019).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad 2018 m. kovo 6 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 06042018-46NB (b. l. 35, 38–39) pasirašymo dieną neegzistavo stichinės sausros sąlygos, taip pat sutinka su tuo, kad atsakovas negalėjo numatyti, jog derliaus augimo metu, regione, kuriame yra jo ūkis, bus ekstremalioji situacija – stichinė sausra, dėl kurios jis neteks didžiosios dalies savo derliaus ir dėl kurios nebegalės įvykdyti Sutartinės prievolės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas negalėjo kontroliuoti šių gamtinių sąlygų, ar joms užkirsti kelią, jis realiai nebuvo prisiėmęs stichinės sausros aplinkybių ir jos padarinių atsiradimo rizikos. Pažymėtina, kad Sutartyje yra numatyta atleidimo nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą sąlyga, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja šiuo konkrečiu atveju ir sudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo prievolės įvykdymo pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 5.6 ir 5.6.1 punktų nuostatas.

40.       Sutiktina su ieškovės pozicija, kad ji net ir žinodama apie ekstremaliąją situaciją regione – stichinę sausrą, negalėjo žinoti, kad tai sukliudys atsakovui įvykdyti savo įsipareigojimus visa apimtimi. Tačiau, tai yra ta aplinkybė, į kurią ieškovė turėtų atsižvelgti siekdama baudos priteisimo iš atsakovo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. priėmė Tarybos rezoliuciją (dokumentas prieinamas viešai), kurioje prašė derliaus supirkėjų ir kitų kreditorių vertinant žemės ūkio subjektus, neįvykdžiusius šių metų sutartinių įsipareigojimų, atsižvelgti į nepalankias šių metų meteorologines sąlygas, pagal galimybes perkelti įsipareigojimų vykdymą kitiems metams ir nereikalauti delspinigių bei netesybų. Tačiau ieškovė atsakovo pasiūlymą Sutartinės prievolės įvykdymą perkelti į kitus metus, jai įsipareigojant pateikti 1,5 karto didesnį grūdų kiekį, atmetė ir į derybas nesileido. Taigi, iš atsakovo elgsenos matyti, kad jis nesistengė išvengti prievolės įvykdymo, priešingai, siekė susitarti su ieškove dėl Sutarties įvykdymo abipusių nuolaidų būdu.

Dėl ieškovės informavimo apie negalėjimą įvykdyti Sutartinės prievolės

41.       Lietuvos Respublikos CK 6.212 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

42.       Tarp Šalių sudarytoje Sutartyje taip pat yra numatyta sąlyga, kad „Šalis, negalinti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti kitai Šaliai apie susidariusias aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu Šalis per nurodytą terminą pranešimo neišsiunčia, ji privalo kompensuoti kitai Šaliai žalą, kurią ši faktiškai patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo“ (Sutarties 5.6.2. papunktis).

43.       Ieškovė tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovas žinojo, jog negalės įvykdyti Sutarties anksčiau nei apie tai pranešė ieškovei, dėl to atsakovas laikytinas nesąžiningu, nes tik pasibaigus Sutartyje nurodytam kviečių pateikimo terminui bei likus nepilnai vienam mėnesiui iki miežių pateikimo termino pabaigos, t. y. 2018 m. spalio 2 d., pranešė apie negalėjimą įvykdyti Sutartinius įsipareigojimus.

44.       Teisėjų kolegija vertindama ieškovės teiginius, atkreipia dėmesį, jog apeliantė pati apeliaciniame skunde nurodė, kaip suvokia Sutarties 5.6.1 papunktyje nurodytą teisę reikalauti kompensuoti nuostolius ir kad ši Sutarties nuostata nėra susijusi su netinkamu informavimu. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo konstatuotai aplinkybei, kad ieškovė ieškinyje nesiekė žalos atlyginimo dėl netinkamo (per vėlai pateikto) pranešimo, neįrodinėjo žalos šiuo aspektu, todėl plačiau pasisakyti apie tai nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovė nenurodė, kokių materialių pasekmių siekia teikdama argumentus dėl jos netinkamo informavimo.

Dėl ieškovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigė, kad nagrinėjant šią bylą turi būti atsižvelgiama į kitose analogiškų aplinkybių civilinėse bylose, kuriose buvo priteistos netesybos, pateiktus išaiškinimus. Kadangi vienodą teisės aiškinimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisėjų kolegija, vertindama ieškovės argumentus, atsižvelgia į jos nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad žieminių grūdų sunykimas dėl nepalankių klimato sąlygų nebuvo priežastis, dėl kurios atsakovas nevykdė sutarties ir negali būti laikoma force majeure aplinkybe, atleidžiančia atsakovą nuo sutarčių vykdymo. Buvo nustatyta, kad atsakovas išaugintą derlių pardavė tretiesiems asmenims už didesnę kainą, nei buvo sulygta su ieškovu. Atitinkamai, kasacinis teismas, įvertinęs byloje buvusių duomenų ir įrodymų visetą, nenustatė force majeure aplinkybės egzistavimo.

46.        Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nėra analogiškos. Šioje byloje surinkti įrodymai suponuoja nenugalimos jėgos egzistavimą ir pagrindinę priežastį, dėl ko atsakovas nebegalėjo įgyvendinti Sutartinės prievolės. Duomenų, kad atsakovas būtų savo nuimtą derlių perleidęs tretiesiems asmenims nėra, to neįrodė ieškovė, kaip ir nepateikė jokių duomenų, paneigiančių atsakovo įrodinėjamą  force majeure aplinkybę. Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad atsakovas nuimtą derlių deklaravo ir pažymėjo, kad jį naudos asmeninėms reikmėms – gyvulių pašarui. 

Dėl bylos baigties

47.       Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad atsakovas disponuoja ieškovės jam sumokėtu 30 300 Eur dydžio avansu. Byloje atsakovas savo prievolės gražinti avansą neginčija, taip pat sutinka su 5 proc. dydžio palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendimo įvykdymą atidėjo 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad ieškovė neginčija sprendimo atidėjimo termino, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo šiuo aspektu nevertina.

48.       Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės UAB ,,Agrosferaapeliacinis skundas yra netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

50.       Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės UAB ,,Agrosferapatirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovas.

51.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

52.       Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2019 m. kovo 18 d. (2019 m. pirmąjį ketvirtį)) sudarė 970,30 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro
1 261,39 Eur (970,30 Eur x 1,3).

53.       Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė Pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo (b. l. 127) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 918812 (b. l. 128), iš kurių matyti, kad atsakovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Agrosfera (juridinio asmens kodas 302348275) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, atlyginimą.

 

 

Teisėjai                                                                 Artūras Driukas

 

 

                                                                                 Dalia Kačinskienė

 

 

                                                                         Danguolė Martinavičienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • 2A-1027/2014
  • 3K-3-2/2014
  • CK6 6.212 str. Nenugalima jėga (force majeure)
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-155/2010
  • 3K-3-396/2011
  • 3K-3-576/2013
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • 3K-3-208/2013
  • 3K-3-340/2011
  • 3K-3-84/2013
  • 3K-3-139/2010
  • 3K-3-177/2011
  • 3K-3-697/2013
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas