Civilinė byla Nr. e2A-979-260/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08560-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos :
2.3.2.3.; 3.3.1.18.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2502-920/2020 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei N. A. dėl leidimo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys D. R., R. L.-T., V. T..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. R. 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. A., kuriame, kaip ir 2019 m. liepos 1 d. pateiktame dublike, pareiškė reikalavimą leisti ieškovui kreiptis į (pateikti prašymą) (duomenys neskelbtini) administracijos direktorių ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (6I1p) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektą be žemės sklypo bendraturtės N. A. sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. R. priklauso pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame stovi šis pastatas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovei ir tretiesiems asmenims. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. R. ir (duomenys neskelbtini) administracijai panaikino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos V. R. 2015 m. spalio 16 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio kapitalinio remonto projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nors esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių nenustatyta, tačiau pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantis dokumentas (2015 m. spalio 16 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas neteisėtai, kadangi jame neteisingai nurodyta statybos rūšis (t. y. faktiškai atliekamas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis rekonstravimas, nors projekte ir statybą leidžiančiame dokumente šie statybos darbai įvardinti kaip „kapitalinis remontas“), pastato projekto sprendiniai priskiriami statinio rekonstravimui ir atitinkamai tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti pastatą. Be to teismas įpareigojo V. R. pertvarkyti projektinę dokumentaciją, nurodant tinkamą atliekamų statybos darbų rūšį, kartu pateikiant visus atitinkamai statybos rūšiai privalomus turėti statybos dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Siekdamas įgyvendinti teismo įpareigojimus, t. y. pertvarkyti projektinę dokumentaciją taip, kad joje būtų nurodyta tinkama atliekamų statybos darbų rūšis, pateikti visi atitinkamai statybos rūšiai privalomi turėti statybos dokumentai ir gautas statybą leidžiantis dokumentas bei įteisinti atliktą pasato rekonstrukciją, jis parengė projektinius sprendinius ir per notarą kreipėsi į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtę (atsakovę), prašydamas sutikimo pastato rekonstrukcijai pagal parengtus projektinius sprendinius, kurie atitinka šiuo metu faktiškai esanti pastatą. Visi kiti žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovę N. A., davė rašytinius sutikimus pastato rekonstrukcijai pagal parengtus projektinius sprendinius. Atsakovė 2019 m. balandžio 5 d. pateikė atsisakymą duoti rašytinį sutikimą su pastato rekonstrukcija pagal parengtus projektinius sprendinius, jį grindė tuo, jog sutikimo prašoma ne prieš, o jau po atliktų rekonstrukcijos darbų. Atsakovės (žemės sklypo bendraturtės) nesutikimas su pastato rekonstrukcija pagal parengtus projektinius sprendinius yra nesąžiningas ir neteisėtas, kadangi ieškovo pastato rekonstrukcija niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų. Todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą leisti atlikti veiksmus be bendraturtės sutikimo, t. y. leisti kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be žemės sklypo bendraturtės sutikimo. Atsakovės hipotetinės prielaidos, susijusios su galimu balkono įstiklinimu, apželdinimu ar kitais balkono pakeitimais, yra tik niekuo nepagrįsti teiginiai, neparemti jokiais įrodymais. Ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme balkono įstiklinimas ar apželdinimas nenumatytas. Balkono gabaritai (matmenys) nurodyti Projektiniuose pasiūlymuose pateiktame žemės sklypo plane M1:500. Jie visiškai atitinka realiai įrengto balkono gabaritus. Atsakovės, kaip gretimo pastato savininkės, padėtis dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo statybos darbų pradžios ar atliktos pasato rekonstrukcijos nei kiek nepablogėjo, o faktiškai liko tokia pati kokia buvo. Terasa konstrukciškai nėra susijusi su rekonstruojamu pastatu, todėl projektiniuose pasiūlymuose ir nėra nurodyta. Projektiniuose pasiūlymuose prašoma sutikimo pastato rekonstrukcijai. Projektiniuose pasiūlymuose parodyti langai, prie kurių pažymėta, kad jie nebus įrengiami, niekuo nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų, nes projektiniuose pasiūlymuose aiškiai nurodyta, jog jų nebus. Atsakovė nepateikė jokių argumentų kaip bus pažeidžiamos jos teisės naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi ar bendrai visų bendraturčių naudojama žemės sklypo dalimi, jeigu ieškovas parkuos automobilius jam priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje. Tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo dėl Kauno apylinkės teismo 1996 m. sausio 18 d. nutartimi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, be to, net jeigu ir būtų, tai niekaip nėra susiję su ieškovo parengtais Projektiniais pasiūlymais dėl pastato rekonstrukcijos. Ne ieškovo naudojama žemės sklypo dalis „B“ truputį patenka į bendrai naudojamo žemės sklypo „C“ dalį, o būtent bendro naudojamo žemės sklypo „C“ dalis patenka į ieškovo naudojamą žemės sklypo dalį „B“. Todėl galima įžvelgti tik ieškovo, bet ne atsakovės, galimą teisių ar interesų pažeidimą, dėl kurio ieškovas neturėjo, neturi ir neturės pretenzijų.
3. Atsakovė N. A. 2019 m. birželio 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo V. R. ieškinį, 2019 m. liepos 30 d. – tripliką, kuriuose teismo prašė konstatuoti, jog jos nesutikimas pasirašyti ant ieškovo jai pateiktų projektinių pasiūlymų yra pagrįstas, įpareigoti ieškovą pateikti projektą, kuris nepažeistų atsakovės kaip bendraturtės teisės disponuoti savo nuosavybe, o ieškovo prašymo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl leidimo išdavimo pagal šiuos projektinius pasiūlymus be atsakovės sutikimo netenkinti.
4. Atsakovė nurodė, kad ji pateikė ieškovui savo nesutikimo su pateiktu projektu motyvus, iš kurių matyti, kad ji neginčija ieškovo teisės rekonstruoti jam priklausantį statinį ar keisti jo paskirtį, tačiau projektiniuose pasiūlymuose apstu netikslumų bei su rekonstrukcija susijusių atsakovės teisių pažeidimų. Todėl laikė, jog jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, nesutikimas su jau atliktų darbų įteisinimu pagal ieškovo pateiktus projektinius sprendinius, yra sąžiningas ir teisėtas. Ieškovas nebandė ieškoti abipusiai priimtino sprendimo, pateikdamas projektinį pasiūlymą kaip vienintelį galimą variantą, taip pat nepateikė argumentų, kodėl jam reikalingas toks didelis naujai įrengtas balkonas priešais atsakovės langus, 1,4 m atstumu nuo atsakovės pastato ribos. Naujai įrengtas balkonas pablogina atsakovės gyvenimo kokybę, nes keičiasi vizualinė erdvė, atsiranda papildomi garsai ir kvapai, balkone bendraujant, rūkant nebegalima praverti langų, atsakovės darbo kambarys, kuriame ji užsiima profesine intelektine veikla, prarado savo paskirtį. Visa patalpa prarado privatumą, tapo stebima. Projektiniame pasiūlyme yra neatitikimas tarp šiuo metu tvorele įrėminto balkono gabaritų ir apie vienu metru ilgesnio jo pagrindo. Projekte nurodyti balkono gabaritai didesni. Todėl atsakovė įsitikinusi, kad ieškovas dar labiau priartins balkoną prie atsakovei priklausančio pastato langų. Ieškovo įrengta lietaus nuvedimo sistema taip pat pažeidžia jos teises, nes atlydžio metu prie jos pastato durų formuojasi ledas ir darosi nesaugu vaikščioti. Neaišku, kokiais argumentais ieškovas terasą atsieja nuo statinio ir jo naudojimo funkcijų. Esama terasa yra ne kokia betono aikštelė, o atitinkama metalinė konstrukcija, kurios aukštis, plotis suderintas su įėjimu į pastatą ir kitais jo konstrukciniais sprendimais. Jos gabaritai siejasi su bendro naudojimo sklypo dalimi. Atsakovei pateiktame projektiniame pasiūlyme nebuvo nurodytos automobilių parkavimo vietos, nors savivaldybei pateiktame projekte jos jau yra nurodytos. Be to, savivaldybei pateiktame variante nurodytose vietose ieškovui laikyti automobilius trukdytų atsakovės stoginė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovo V. R. ieškinį tenkino visiškai, leido ieškovui kreiptis (pateikti prašymą) į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (6I1p) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektą be žemės sklypo bendraturtės N. A. sutikimo, priteisė iš atsakovės N. A. ieškovui 75 Eur žyminį mokestį ir valstybei 16,38 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas nustatė, kad ieškovui V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. R. priklauso pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame stovi šis pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovei ir tretiesiems asmenims. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo, teismas panaikino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui V. R. 2015 m. spalio 16 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), nes konstatavo, kad nors esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių nenustatyta, tačiau pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantis dokumentas (2015 m. spalio 16 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas neteisėtai. Jame neteisingai nurodyta statybos rūšis (t. y. faktiškai atliekamas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis rekonstravimas, nors projekte ir statybą leidžiančiame dokumente šie statybos darbai įvardinti kaip „kapitalinis remontas“), pastato projekto sprendiniai priskiriami statinio rekonstravimui ir atitinkamai tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti pastatą. Teismas įpareigojo V. R. pertvarkyti projektinę dokumentaciją, nurodant tinkamą atliekamų statybos darbų rūšį, kartu pateikiant visus atitinkamai statybos rūšiai privalomus turėti statybos dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Siekdamas įgyvendinti teismo įpareigojimus, ieškovas parengė projektinius sprendinius ir kreipėsi į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtę (atsakovę), prašydamas sutikimo pastato rekonstrukcijai pagal parengtus projektinius sprendinius. Visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovę N. A., davė rašytinius sutikimus su pastato rekonstrukcija pagal parengtus projektinius sprendinius. Atsakovė 2019 m. balandžio 5 d. raštu atsisakė duoti rašytinį sutikimą su pastato rekonstrukcija pagal parengtus projektinius sprendinius.
7. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl leidimo ieškovui V. R. kreiptis (pateikti prašymą) į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (6I1p) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektą be žemės sklypo bendraturtės N. A. sutikimo, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei atsakovės 2019 m. balandžio 5 d. ieškovui pateiktame nesutikime su pateiktu projektu nurodytomis aplinkybėmis, teismas nustatė, kad atsakovė neginčija ieškovo teisės rekonstruoti jam priklausantį statinį ar keisti jo paskirtį, bet sutikimas neduodamas dėl tos priežasties, kad projektiniuose pasiūlymuose apstu netikslumų bei su rekonstrukcija susijusių atsakovės teisių pažeidimų.
8. Pasisakydamas dėl atsakovės nesutikime nurodytų aplinkybių dėl projektinių pasiūlymų netikslumų bei atsakovės teisių pažeidimų, teismas pripažino nustatytu, kad atsakovė teigia, jog pateiktame projektiniame pasiūlyme nenurodytos naujai įrengtos stogo ir balkono konstrukcijos, ieškovas atsakovei per notarą siųstuose Projektiniuose pasiūlymuose pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo nurodė naujai įrengtą stogą ir balkoną, jų altitudes, pagrindinius matmenis, pasiūlymuose pavaizduotas jų pjūvis.
9. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad nesutampa realiai įrengto balkono gabaritai su projekte rodomais, teismas atkreipė dėmesį į prieštaravimus atsakovės nurodytuose argumentuose. Teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog atsakovė nenurodė, kuo pasireiškia gabaritų nesutapimas, taip pat, kuo galimi nesutapimai pažeidžia jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises ar interesus. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad projektiniame pasiūlyme yra neatitikimas tarp šiuo metu tvorele įrėminto balkono gabaritų ir apie vienu metru ilgesnio jo pagrindo, tačiau ji nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų ne tik ieškovo nurodytus argumentus, bet ir į bylą jo pateiktose nuotraukose užfiksuotas aplinkybes, iš kurių negalima daryti išvados apie balkono gabaritų neatitikimą projekto sprendiniams.
10. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme neparodyta lietaus nuvedimo sistema teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog atsakovė nepateikia jokių argumentų kuo pasireiškia jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių ir interesų pažeidimas dėl lietaus nuvedimo nuo stogo sistemos įrengimo toje rekonstruojamo pastato vietoje, kur jis faktiškai šiuo metu yra. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, kurios įrodo, kad pagal projektinius sprendinius ir šiuo metu natūroje ieškovo įrengtas lietaus nuvedimo sistemos vamzdis yra netgi toliau nuo atsakovės pastato, nei buvo iki statybos darbų pradžios. Todėl laikė, jog atsakovės, kaip gretimo pastato savininkės, padėtis dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo statybos darbų pradžios ar atliktos pasato rekonstrukcijos nepablogėjo, o faktiškai liko tokia pati kokia buvo.
11. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme neparodyta įrengtos terasos padėtis, gabaritai, ribos, atstumas nuo esamo bendro kiemo (pravažiavimo), teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodo, jog terasa nėra rekonstruojamo pastato sudėtine dalimi, konstrukciškai nėra susijusi su rekonstruojamu pastatu, todėl projektiniuose pasiūlymuose ir nėra nurodyta, nes projektiniuose pasiūlymuose prašoma sutikimo būtent pastato rekonstrukcijai.
12. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme nedetalizuota rodomos šviesduobės įrengimo vieta, įėjimas, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai teigia, jog šviesduobė nurodyta ne tik pastato pjūvyje, bet ir rūsio plane M1:100, iš kurio aiškiai matyti, kad šviesduobė yra tolimoje (nuo atsakovės pastato) ieškovo pastato fasado pusėje. Įėjimo į rūsį vieta nurodyta tiek rūsio plane, tiek pasato pirmo aukšto plane. Iš šių planų aiškiai matyti, kad įėjimas į rūsį yra pastato viduje ir su atsakovės teisėmis ir interesais apskirtai niekaip nėra susijęs.
13. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme rodomi 2 Velux langai, nors realiai įrengtas vienas, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodo, jog Projektiniuose pasiūlymuose parodyti langai, prie kurių pažymėta, kad jie nebus įrengiami, dėl to tai niekuo nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų.
14. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme nepažymėtas atsakovei priklausantis pastatas, neparodytas ieškovo naujai įrengto balkono atstumas nuo atsakovės pastato ribos, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodo, jog šis atstumas yra nurodytas Projektiniuose pasiūlymuose pateiktame žemės sklypo plane M1:500 (t. I, b. l. 33). Be to teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė argumentų, kuo pasireiškia jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, o ne gretimo pastato savininkės, teisių ar interesų pažeidimas.
15. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovas pateiktame projektiniame pasiūlyme nedetalizuojama, kurių patalpų paskirtis keičiama ir jų santykis su bendra pastato kvadratūra, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog Projektiniuose pasiūlymuose numatytas pastato paskirties keitimas iš garažų į pagalbinio ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, niekaip nepažeidžia žemės sklypo bendraturtės teisių ar interesų.
16. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme neparodytos konkrečios parkavimo vietos ir jų matmenys esamiems ieškovo šeimos 2 automobiliams ir kemperiui, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta 1996 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pagal kurią ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi „B“. Šioje žemės sklypo dalyje ieškovas ir šiuo metu gali statyti automobilius ir toks jo veiksmas jokiems teisės aktams neprieštarauja bei nepažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių interesų, nes automobiliai parkuojami ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Be to nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių argumentų kaip bus pažeidžiamos jos teisės naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi ar bendrai visų bendraturčių naudojama žemės sklypo dalimi, jeigu ieškovas parkuos automobilius jam priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje.
17. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme siūlomas bendras pravažiavimas, tačiau neparodyta jo tąsa bendrame kieme iki gatvės ir nenurodoma, kokiu pagrindu, nesant garažo, keičiama jau nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta (raudonai subrūkšniuota) (t. I, b. l. 33) tik bendro naudojimo žemės sklypo dalis iki ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies, bet tai nereiškia, jog ieškovas siekia pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes po ieškovo pastato rekonstrukcijos įteisinimo žemės sklypu šalys ir toliau naudosis atsižvelgdamos į teismo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.
18. Vertindamas atsakovės nesutikime nurodytą aplinkybę, kad ieškovo pateiktame projektiniame pasiūlyme dalis rodomo bendro pravažiavimo persidengia su ieškovo naudojama žemės sklypo dalimi, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju galima įžvelgti tik paties ieškovo galimą teisių ar interesų pažeidimą, dėl kurių jis neturi pretenzijų, bet ne atsakovės.
19. Vertindamas atsakovės 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu nurodytą argumentą, jog ieškovo atlikti darbai ir statiniai keičia žemės sklypo užstatymo intensyvumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad joms pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, o byloje esantys ieškovo projektiniai pasiūlymai šių duomenų nepagrindžia, todėl laikė, jog nėra teisinio pagrindo laikyti nepagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad žemės sklypo užstatymo plotis ir tankis nesikeičia.
20. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovės atsisakymo duoti sutikimą ieškovui kreiptis (pateikti prašymą) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, negalima pripažinti atitinkančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytoms sąlygoms, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat pagrįstas faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis. Teismas sprendė, jog ieškovas išsamiai, byloje esančiais įrodymais, pagrindė jo nurodomas aplinkybes, kad ieškovo teikiami projektiniai pasiūlymai nepažeidžia atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, o ne gretimo pastato savininkės, teisių. Be to, teismas pripažino, kad ieškovo veiksmai, derinant projektinius pasiūlymus pagal atsakovės pateiktas pastabas atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią bendraturčiai turi aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovė N. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas vienpusiškai, tendencingai ir nepilnai įvertinus visas bylos aplinkybes, neišreikalavus visų reikalingų įrodymų, nepatraukus į bylą visų suinteresuotų asmenų.
1.2. Nagrinėjama byla yra išvestinė iš kitų bylų. Tarp šalių vyksta ilgamečiai ginčai. Todėl atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė teismo išreikalauti ir prijungti prie nagrinėjamos bylos kitą (pagrindinę) civilinę bylą, kurioje yra labai daug medžiagos tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančios kai kurias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Susipažinus su pagrindine byla būtų aiškus ieškovo ilgametis nesąžiningas, apgaulingas elgesys. Tokį ieškovo elgesį puikiai iliustruoja tai, jog jis pirmiausia padaro pastato rekonstrukciją, o po to visais įmanomais apgaulingais būdais bando tą rekonstrukciją įteisinti, nors viskas turėtų būti daroma atvirkščiai. Tarp ieškovo ir atsakovės pasitikėjimo nėra ir negali būti, nes ieškovas visada kalba vienaip, galvoja kitaip, padaro trečiaip, interpretuoja viską dar kitaip. Ieškovas taip elgiasi ne tik su atsakove, tačiau ir su visomis valstybės bei savivaldybės institucijomis, visais manipuliuoja. Nežinant visos istorijos neįmanoma teisingai išspręsti šios bylos, kas ir atsitiko. Pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais atmetė atsakovės prašymą prijungti pagrindinę bylą, t. y. viską supaprastino, atmetė visą kontekstą, apsiribojo tik grynai formalistiniu požiūriu ir tokiu pat vertinimu, išsprendė bylą taip tarsi tai būtų eilinė byla neturinti jokio konteksto ir priešistorės.
1.3. Pirmajame teismo posėdyje atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, pagal kurios ieškinį buvo iškelta pagrindinė byla tarp atsakovės ir ieškovo. Ši institucija gerai žino tarp atsakovės ir ieškovo susiklosčiusius nesutarimus, todėl jos nuomonė būtų buvusi labai svarbi nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą. Priešingu atveju ateityje neišvengiamai kils nauji ginčai ir ši institucija neišvengiamai bus įtraukta į šių ginčų sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas formaliai, nepagrįstais pagrindais šį atsakovės prašymą atmetė. Todėl teismo sprendimas, taip vertinant visumą, negali būti teisingas, pagrįstas ir teisėtas.
1.4. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku pagal kurį projektą jis leido ieškovui kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo pagal Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektą be atsakovės sutikimo tokiai rekonstrukcijai. Ieškovas raštu prašydamas atsakovės sutikimo per notarų biurą atsakovei atsiuntė vienokį projektą. Teismui prie ieškinio pateikė kitokį projektą. Bylos eigoje jis dar kartą pakeitė projektą ir jį pateikė teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas į tai nesigilino, tų projektų nenagrinėjo, nes užėmė išankstinę poziciją ieškovo ieškinį tenkinti. Atsakovė negali sutikti, kad ieškovas atliktų rekonstrukciją, nežinodama pagal kokį konkretų projektą ji bus daroma. Priešingu atveju vėl ieškovas manipuliuos, padarys rekonstrukciją taip, kaip jis nori, manipuliuos byloje esančiais dokumentais ir teismo sprendimo nekonkretumu, vienus dokumentus pateiks atsakovei, kitus – savivaldybei ir t. t. ir pan. Tokias abejones pagilina ir tai, kad byloje yra dvi tos pačios datos (2015 m. liepos 9 d.), tačiau savo turiniu skirtingos projektavimo užduotys. Todėl dokumentacijoje viskas yra suvelta, supainiota ir nesuprantama ir, gal būt, tik geras tos srities specialistas galėtų rasti galus. Todėl ir Statybos inspekcijos dalyvavimas byloje turi būti pripažintas būtinu.
1.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dėstomojoje dalyje nėra išvardinti visi atsakovės pateikti argumentai ir motyvai, o taip pat posėdžio metu pateikti nauji įrodymai, argumentai ir dokumentai. Teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje atsakovės įrodymai ir argumentai nėra analizuojami ir nenurodoma, kodėl jie yra netinkami ir kodėl neįrodo jos teiginių. Pasitenkinama tik motyvo nurodymu ir tai nepilnai, bet neleistinai sutrumpintai, o po to kiekvienu atveju teigiama „teismas pripažįsta, jog ieškovas pagrįstai....“. Tai yra ieškovo argumentai išdėstomi išplėstai ir jie išanalizuojami, o atsakovės motyvai yra tik išvardinami ir nenurodoma, kodėl jie atmetami. Išplėstiniai argumentai, išdėstyti atsakovės atsiliepime, iš viso nėra minimi ir nevertinami. Taip pat visiškai nutylimi argumentai išdėstyti atsakovės triplike atsakant į ieškovo dubliką. Tokia teismo sprendimo teksto struktūra tik patvirtina, jog teismas neanalizavo visos bylos medžiagos, iš anksto padarė išvadą ir pasirinko poziciją, o po to sprendime dėsto tik tai, kas teismo iš anksto pasirinktą poziciją patvirtina, o tie motyvai, argumentai, įrodymai, dokumentai, kurie tos pozicijos nepatvirtina, paprasčiausiai yra nutylimi tarsi jų nė nebūtų arba netgi iškraipomi. Tai rodo, jog teismo sprendimas iš tikrųjų yra vienašališkas, neobjektyvus ir tendencingas. Teismas privalėjo nešališkai išanalizuoti visus byloje esančius įrodymus, įvertinti juos ir konkrečiai nurodyti, kodėl vieni įrodymai yra atmetami, kokiais motyvais, o kitais įrodymais vadovaujamasi.
1.6. Pirmosios instancijos teismo sprendime daugelyje vietų yra teigiama, kad atsakovė yra tik žemės sklypo (o ne pastato) bendrasavininkė ir todėl jokia pastato rekonstrukcija negali pažeisti jos teisių ir interesų, nes tai nėra susiję su bylos esme. Su tokia teismo išvada jokiu būdu negalima sutikti, nes ir atsakovės pastatas ir ieškovo pastatas yra tame pačiame žemės sklype, žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), nedidelis, jo pastatas yra ne tuščioje erdvėje, bet visiškai šalia atsakovės pastato, todėl neabejotinai bet koks pastato pakeitimas paliečia ir atsakovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės ir gretimo pastato savininkės teises ir interesus, nes kinta užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas, pastato konstrukcijos, pvz. balkonas, langai, terasa ir pan. turi įtakos atsakovės gyvenimo kokybei, privatumui ir pan. ir t.t. Todėl toks teismo argumentas yra atmestinas. Be to, sąsajas tarp disponavimo pastatų ir žemės sklypo nuosavybe pripažino netgi pats ieškovas savo ieškinio 3 puslapyje, remdamasis Statybos įstatymo 27 straipsniu ir teigdamas, kad „siekdamas statinį rekonstruoti žemės sklypo bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendros dalinės nuosavybės teisę į žemės sklypą“, tačiau tokią teisę ieškovas pripažįsta tik sau, o teismas savo sprendimu tai įtvirtina.
1.7. Pirmosios instancijos teismo sprendime visur remiamasi tik ieškovo pateiktomis nuotraukomis. Tačiau nuotraukų pateikė ir atsakovė, kuriose žymiai objektyviau atsispindi esama padėtis. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik kad jų nevertino, tačiau ir dėl jų nepasisakė sprendime. Tai dar kartą patvirtina teismo vienašališkumą ir neobjektyvumą bei tendencingumą.
1.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog atsakovė nepateikė ieškovo balkono gabaritų išmatavimų ir nenurodė kuo balkono gabaritai ir jo buvimas pažeidžia atsakovės teises. Svetimo balkono išmatavimų atsakovė pateikti negali, tai gali padaryti tik specialistai, o teismas atsisakė Statybos inspekciją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Neaišku, apie kokį balkono variantą teismas kalba. Projekte pateikti matmenys atitinka balkono pagrindo (grindų) atstumą nuo atsakovės pastato, o ieškovo jau įrengtas, STR balkono sąvokos apibrėžimą atitinkantis įrenginys, t. y. „prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančių konstrukcijų“ neatitinka projekte nurodytų atstumų, ką iliustruoja ir teismui atsakovės pateikta nuotrauka. Tai reiškia, kad ieškovas pagal projekte siūlomus matmenis dar labiau priartintų balkoną prie atsakovės langų, o teismas į tai neatsižvelgė. Be to, akivaizdu, kad balkono buvimas, (kurio iki neteisėtai įvykdytos rekonstrukcijos iš viso nebuvo) ir dar didelių gabaritų prieš pat atsakovės gyvenamosios patalpos langus (per nepilnus 3 metrus), yra grubus privatumo pažeidimas, nes iš balkono viskas kiaurai matyti, kas dedasi atsakovės kambaryje, kuriame ji dirba mokslinį darbą ir gyvena. Skundžiamame sprendime atsakovės privatumo pažeidimas iš esmės nėra aptartas, nors jį atsakovė pabrėžė savo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje.
1.9. Analogiškai pirmosios instancijos teismas teigia, jog lietaus nuvedimo sistema atsakovės teisių ir interesų nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tą faktą, kad ieškovas pakeitė buvusią lietaus nuvedimo sistemą, nukreipdamas vandenį nuo viso neteisėtai rekonstruoto stogo vien į atsakovės įėjimo pusę, ko nebuvo prieš rekonstrukciją. Esminis dalykas – padidėjęs nutekančio vandens kiekis atsakovės įėjimo pusėje, o ne vien lietvamzdžio vieta. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė aiškiai nurodė, kuo siūloma sistema yra ydinga (atlydžio metu prie jos pastato durų formuojasi ledas ir darosi nesaugu vaikščioti). Ir ieškovas, o ne atsakovė turėjo įrodyti, jog taip nėra. Bet pirmosios instancijos teismas leido ieškovui visai savo teiginių neįrodinėti, o visą įrodymų pateikimo naštą perkėlė atsakovei.
1.10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujasi ieškovo teiginiais, skundžiamame sprendime nurodė, jog terasa nėra rekonstruojamo pastato sudėtine dalimi ir todėl jos buvimas negali pažeisti atsakovės teisių. Tačiau atsakovė byloje yra pateikusi Aplinkos ministerijos išvadą, kurioje teigiama, jog terasa yra įskaičiuojama į žemės sklypo užstatymo tankį, tokiu būdu užstatymo tankis didėja, o tuo pačiu ši aplinkybė sumažina atsakovės galimybes daryti savo pastato rekonstrukciją, nes (duomenys neskelbtini) žemės sklypų plotai yra labai maži ir užstatymo tankis yra labai ribojamas. Aplinkos ministerijos specialisto išvada apskritai teismo sprendime neminima, nors ji yra itin svarbus įrodymas šioje byloje. Priešingai, teismo sprendime teigiama, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Tiek terasa, tiek ieškovo sandėliukas - stoginė įrengti vykdant neteisėtą pastato rekonstrukciją. Dabar įrengto sandėliuko vietoje ieškovo projekte rodoma būsima parkingo vieta, kas liudija tolesnius ieškovo bandymus klaidinti oficialias institucijas, išduodančias statybą leidžiančius dokumentus, nerodant realaus jo naudojamos žemės sklypo dalies užstatymo ir dėl to pakitusių užstatymo ploto ir tankio rodiklių, ir teismo nenorą matyti šių manipuliacijų, kadangi į atsakovės teismui pateiktus dokumentus ir argumentus visiškai neatsižvelgiama.
1.11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog dviejų langų buvimas (realiai šiuo metu yra vienas ir žadama antrojo neįrengti) nepažeidžia atsakovės teisių. Tačiau, ši teismo išvada yra labai dviprasmiška ir abejotina. Jeigu antras langas nebus įrenginėjamas, tai kodėl jis projekte vis dėlto yra. Pažymėjimas, kad langas nebus įrenginėjamas, nieko nereiškia. Nes projekte jis yra ir gali būti įrengiamas pagal projektą. Antrojo lango buvimas, be abejo, paliečia atsakovės teises ir interesus, nes pažeidžia jos privatumą.
1.12. Pirmosios instancijos teismas niekuo nepagrindė savo teiginio, kad dėl galimo bendro pravažiavimo ir ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies persidengimo, galima įžvelgti tik paties ieškovo teisių ar interesų pažeidimą. Tuo tarpu atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ieškovo naudojama sklypo dalis buvo išplatinta būtent bendro pravažiavimo sąskaita, neatliekant jokių kadastrinių matavimų, ir dėl to galimai buvo susiaurintas bendras pravažiavimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šio argumento nenagrinėjo, todėl neaišku, kuo remdamasis taip sprendė.
22. Ieškovas V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas visapusiškai įvertinus byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama ginčui aktualia teismų praktika, dėl ko yra teisėtas ir pagrįstas.
2.2. Atsakovės reikalavimas išreikalauti (prijungti) Kauno apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo yra nepagrįstas. Jeigu atsakovė manė, jog nurodytoje byloje yra kokių nors dokumentų, kurie yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, galėjo juos pateikti į nagrinėjamą bylą, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nenurodė jokių dokumentų, esančių minėtoje byloje, kurių atsakovė pati negali pateikti į nagrinėjamą bylą, be to, dabar nagrinėjamoje byloje esant pateiktiems nagrinėtoje byloje priimtiems sprendimams, kuriuose nurodytos visos prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje galinčios turėti aplinkybės, dėl kurių buvo panaikintas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui V. R. išduotas 2015 m. spalio 16 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai netenkino atsakovės prašymo prijungti nurodytą bylą. Tuo labiau, kad nagrinėtos bylos ieškinio dalykas - panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui V. R. išduotą 2015 m. spalio 16 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), niekaip nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ieškinio dalyku – leisti ieškovui V. R. kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be bendraturtės N. A. sutikimo.
2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kadangi nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas – leisti ieškovui V. R. kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be bendraturčio N. A. sutikimo. Ieškinio patenkinimas ar atmetimas, t. y. bylos išsprendimas iš esmės, neturi ir negali turėti jokios įtakos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisėms arba pareigoms. Skundžiamu sprendimu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nebuvo sukurtos, pakeistos arba panaikintos kokios nors teisės ir pareigos. Šioje byloje sprendžiamas ne statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas, o tik leidimas ieškovui kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento, kurios tik vertins ir spręs ar pagal ieškovo pateiktus dokumentus yra pagrindas išduoti tokį dokumentą.
2.4. Su apeliantės argumentais, kad ieškovas atsakovei per notarą pateikė vienus projektinius pasiūlymus, teismui kitokį projektą, o bylos nagrinėjimo eigoje dar jį pakeitė, nėra pagrindo sutikti. Paaiškina, kad Projektiniai pasiūlymai pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo įteisinimui (ieškinio priedas 7), pateikti atsakovei per notarą, Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektas, pateiktas teismui su ieškiniu (ieškinio priedas 11) ir teismui 2020 m. vasario 13 d. ieškovo pateikti papildomi dokumentai (brėžiniai), kuriuose atvaizduota faktiškai esama padėtis ir įvertintos atsakovės keliamos abejonės dėl projekto dokumentų aiškumo, yra to paties projekto dokumentai, kurie nekeičia pastato rekonstrukcijos projekto, o tik jį paaiškina. Atsakovei per notarą siųstuose Projektiniuose pasiūlymuose pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo įteisinimui yra aiškiai parodytas naujai įrengtas stogas ir balkonas, jų altitudės, pagrindiniai matmenys, pavaizduotas jų pjūvis (ieškinio priedas 7). Tokie projektiniai pasiūlymai visiškai atitinka jiems keliamus reikalavimus, nes juose yra nurodyti visi esminiai rekonstruojamo pastato architektūros ir kiti duomenys, reikalingi architektūros, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti. Teismui prie ieškinio pateiktas Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (6I1p) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektas (ieškinio priedas 11) ir teismui 2020 m. vasario 13 d. ieškovo pateikti papildomi dokumentai (brėžiniai), kuriuose dar kartą atvaizduota faktiškai esama padėtis ir įvertintos atsakovės keliamos abejonės dėl projekto dokumentų aiškumo, yra to paties projekto dokumentai, visiškai atitinkantys atsakovei per notarą siųstus Projektinius pasiūlymus pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo įteisinimui.
2.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išvardinti jos argumentai ir motyvai, o tai patvirtina, kad teismas neanalizavo visos bylos medžiagos, teismo sprendimas yra vienašališkas, neobjektyvus ir tendencingas. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas, svarbu, ar teismas byloje savo motyvais atsakė į visus teisiškai reikšmingus klausimus. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamosios dalies 5 ir 6 punktuose išsamiai ir argumentuotai atsakė į visus šalių argumentus, kurie yra teisiškai reikšmingi šioje byloje. Be to, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovė, atsikirsdama į ieškovo ieškinio argumentus, privalėjo įrodyti, kad jos, kaip žemės sklypo bendraturtės atsisakymas duoti sutikimą ieškovui kreiptis į dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrįstas projektinio pasiūlymo grėsme jos, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teisme atsakovė neįrodė, be to, apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nenurodė ir nepagrindė savo teiginių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
2.6. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės kaip gretimo pastato savininkės teisių pažeidimo nepagrįsti. Statybą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad atsakovė sutikimą pastato rekonstrukcijai duoda ar atsisako ji duoti, kaip žemės sklypo bendraturtė, o ne gretimo pastato savininkė. Atsakovės, kaip gretimo pastato savininkės, sutikimo ieškovui, derinant statybą leidžiančio dokumentą išdavimą, apskritai nereikia. Tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į atsakovę, kaip žemės sklypo bendraturtę, duoti sutikimą kreiptis dėl pastato rekonstrukcijos į kompetentingas institucijas dėl statybas leidžiančio dokumento išdavimo, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas buvo registruotas viešajame registre kaip garažas, kuris buvo pagalbinio ūkio paskirties. Tik bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. jau po ieškinio pareiškimo, atsakovei priklausančio pastato duomenys viešajame registre buvo pakeisti į garažą su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuris taip pat nėra gyvenamosios paskirties. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo pateikti argumentus kuo pasireikš jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, o ne gretimo pastato, kuris bet kuriuo atveju nėra gyvenamosios paskirties, savininkės, teisių pažeidimai. Net ir papildomai, bet ne privalomai, vertindamas atsakovės ne kaip žemės sklypo bendraturtės, o gretimo pastato savininkės argumentus dėl jos teisių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės argumentai dėl jos gyvenimo kokybės (privatumo) pablogėjimo yra nelogiški, nes jai nuosavybės teise priklausantis gretimas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo metu kai ieškovas į ją kreipėsi sutikimo, apskritai buvo garažas, o net šiuo metu yra tik garažas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurio pagrindinė tikslinė paskirtis ne gyvenamoji. Taigi, atsakovei priklausantis pastatas iš viso nėra skirtas gyventi, todėl apie jokią gyvenimo kokybę ar privatumo sumažėjimą atsakovei priklausančiame pastate dėl ieškovui priklausančio pastato rekonstrukcijos apskirtai nėra pagrindo kalbėti.
2.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog projektiniuose pasiūlymuose nurodyti ir realiai įrengto balkono gabaritai nesutampa. Balkono gabaritai (matmenys) ir atstumas nuo atsakovės pastato nurodyti Projektiniuose pasiūlymuose pateiktame žemės sklypo plane M1:500. Jie visiškai atitinka realiai įrengto balkono gabaritus. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė prieštaravimus pačios atsakovės argumentuose, nes atsakovė aiškina, jog projekte balkonas apskritai nenurodytas, tačiau tuo pat metu aiškina, kad projekte balkono gabaritai rodomi. Be to, atsakovė nenurodė, kuo pasireiškia gabaritų nesutapimas, taip pat, kuo galimi nesutapimai pažeidžia jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises ar interesus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad projektiniame pasiūlyme yra neatitikimas tarp šiuo metu tvorele įrėminto balkono gabaritų ir apie vienu metru ilgesnio jo pagrindo. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kurios paneigtų ne tik ieškovo nurodytus argumentus, bet ir į bylą jo pateiktose nuotraukose užfiksuotas aplinkybes (t. I, b. l. 90-91), kuriuose aiškiai matyti, kad balkono pagrindo gabaritai, nurodyti projekte, sutampa su realybėje įrengto balkono pagrindo gabaritais.
2.8. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl lietaus nuvedimo sistemos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kuo pasireiškia jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių ir interesų pažeidimas dėl lietaus nuvedimo nuo stogo sistemos įrengimo toje rekonstruojamo pastato vietoje, kur jis faktiškai šiuo metu yra. Byloje esančios nuotraukos įrodo, kad pagal projektinius sprendinius ir šiuo metu natūroje ieškovo įrengta lietaus nuvedimo sistemos vamzdis yra netgi toliau nuo atsakovės pastato, nei buvo iki statybos darbų pradžios (t. I, b. l. 88-90). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės, kaip gretimo pastato savininkės, padėtis dėl lietaus nuvedimo sistemos nuo statybos darbų pradžios ar atliktos pasato rekonstrukcijos nepablogėjo, o faktiškai liko tokia pati kokia buvo. Be to, iš nuotraukų matyti, kad tiek iki statybos darbų pradžios, tiek šiuo metu lietaus nuvedimo sistema nuteka vanduo nuo to paties ploto stogo. Be to, jokių pastabų dėl lietaus nuvedimo sistemos, buvusios iki statybos darbų pradžios, atsakovė ieškovui niekada neturėjo ir nereiškė. Todėl, ieškovo nuomone, atsakovė piktybiškai klaidina teismą teigdama, jog po ieškovo pastato rekonstrukcijos sumontuotos lietaus nuvedimo sistemos jos, kaip gretimo pastato savininkės, ar juo labiau žemės sklypo bendraturtės padėtis pablogėjo.
2.9. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl terasos ir stoginės. Šios bylos dalykas yra leidimo ieškovui kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (6I1p) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektą be žemės sklypo bendraturtės sutikimo suteikimo klausimas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, terasa nėra rekonstruojamo pastato sudėtinė dalis. Tai atskiras I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys, todėl klausimai, susiję su terasos įrengimu, apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl nurodytos priežasties terasa projektiniuose pasiūlymuose ir nėra nurodyta, nes projektiniuose pasiūlymuose prašoma sutikimo būtent pastato rekonstrukcijai. Tie patys argumentai taikytini ir stoginei, kuri taip pat nėra rekonstruojamo pastato sudėtinė dalis. Tai atskiras I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys, todėl klausimai, susiję su stoginės įrengimu, apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl nurodytos priežasties stoginė projektiniuose pasiūlymuose ir nėra nurodyta, nes projektiniuose pasiūlymuose prašoma sutikimo būtent pastato rekonstrukcijai.
2.10. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl automobilių parkavimo vietų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta 1996 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pagal kurią ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi „B“. Šioje žemės sklypo dalyje ieškovas ir šiuo metu gali statyti automobilius ir toks jo veiksmas jokiems teisės aktams neprieštarauja bei nepažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių interesų, nes automobiliai parkuojami ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Be to, atsakovė nepateikė jokių argumentų kaip bus pažeidžiamos jos teisės naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi ar bendrai visų bendraturčių naudojama žemės sklypo dalimi, jeigu ieškovas parkuos automobilius jam priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje.
2.11. Apeliacinio skundo argumentai dėl langų taip pat nepagrįsti. Apeliantė klaidingai aiškina pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismas nustatė ne tai, kad dviejų langų buvimas projekte nepažeidžia atsakovės teisių, o tai, jog Projektiniuose pasiūlymuose parodyti langai, prie kurių pažymėta, kad jie nebus įrengiami, niekuo nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad projektiniuose pasiūlymuose aiškiai nurodyta, jog langai, kurie šiuo metu faktiškai nėra įrengti, nebus įrenginėjami. Tai ne ieškovo pažadas, o projektiniuose pasiūlymuose aiškiai įtvirtintas įsipareigojimas, kurio ieškovas privalės laikytis.
2.12. Nepagrįsti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl bendro naudojimo pravažiavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodyta (raudonai subrūkšniuota) (t. I, b. l. 33) tik bendro naudojimo žemės sklypo dalis iki ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies. Teismas pagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovas siekia pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes po ieškovo pastato rekonstrukcijos įteisinimo žemės sklypu šalys ir toliau naudosis kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo 1996 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Jokių žemės naudojimo pakeitimų ar netikslumų ieškovas projektiniuose pasiūlymuose nėra padaręs. Projektiniuose pasiūlymuose pateiktame žemės sklypo plane M1:500 bendrai naudojamo žemės sklypo „C“ dalis truputį persidengia su ieškovo naudojama žemės sklypo dalimi „B“, galimai dėl to, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka Kauno apylinkės teismo 1996 m. sausio 18 d. nutartimi buvo nustatyta dar iki 1996 m. vasario 1 d., kai Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ buvo nustatyta, jog nuo 1996-02-01 Lietuvos teritorijoje turi būti naudojama tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema (LKS – 94). Tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo dėl Kauno apylinkės teismo 1996 m. sausio 18 d. nutartimi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, be to, net jeigu ir būtų, tai niekaip nėra susiję su ieškovo parengtais Projektiniais pasiūlymais dėl pastato rekonstrukcijos. Žemės sklypo naudojimo tvarka ir žemės sklypo naudojimosi dalių konkrečios koordinatės yra aiškiai nurodytos naudojimo žemės sklypu plane (ieškinio priedas 10). Beje, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ne ieškovo naudojama žemės sklypo dalis „B“ truputį patenka į bendrai naudojamo žemės sklypo „C“ dalį, o būtent bendro naudojamo žemės sklypo „C“ dalis patenka į ieškovo naudojamą žemės sklypo dalį „B“. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė būtent ieškovo galimą teisių ar interesų pažeidimą, dėl kurio ieškovas neturėjo, neturi ir neturės pretenzijų, bet jokiu būdu ne atsakovės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
24. Byloje sprendžiama, ar pagrįstai žemės sklypo bendraturtė atsisako duoti sutikimą teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją, nurodant tinkamą atliekamų statybos darbų rūšį, kartu pateikiant visus atitinkamai statybos rūšiai privalomus turėti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą kitam bendraturčiui, faktiškai atlikusiam jų žemės sklype esančio statinio rekonstrukciją pagal statybą leidžiantį dokumentą, kai tokio statybą leidžiančio dokumento galiojimas teismo sprendimu panaikintas.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. R. (kartu su sutuoktine D. R.) bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove N. A., bei trečiaisiais asmenimis R. L.-T. ir V. T. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas ir jo sutuoktinė nuosavybės teise valdo garažą su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 16 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikė teisę statytojui V. R. atlikti šio pastato (garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis) kapitalinį remontą pagal projektuotojo S. M. parengtą projektą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnė, atlikusi patikrinimą vietoje, 2016 m. vasario 22 d. surašė statybos patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota: „garaže su kūrybinėmis dirbtuvėmis atlikti statybos darbai atitinka projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių nepastebėta. Tačiau patikrinus projekto sprendinius su buvusia pastato priešprojektine padėtimi, nustatyta, kad projekte papildomai suprojektuotas balkonas ir langas (tarp buvusių dviejų langų). Langas įrengtas pakėlus anksčiau (prieš statybos darbus) buvusį stogą apie 1,5 m ~ 1,6 m plotyje“. Atlikus statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktams patikrinimą, Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas 2016-04-07 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, projekte ir statybą leidžiančiame dokumente neteisingai nurodyta statybos rūšis (t. y. faktiškai atliekamas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis rekonstravimas, nors projekte ir statybą leidžiančiame dokumente šie statybos darbai įvardinti kaip „kapitalinis remontas“), pastato projekto sprendiniai priskiriami statinio rekonstravimui ir atitinkamai tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti pastatą. Inspekcija dėl paminėto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1083-848/2018 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje N. A. dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ieškinį tenkino, panaikino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui V. R. išduotą 2015 m. spalio 16 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą V. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją, nurodant tinkamą atliekamų statybos darbų rūšį, kartu pateikiant visus atitinkamai statybos rūšiai privalomus turėti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; jeigu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis rekonstrukcijos darbams nebus gautas, įpareigojo atsakovą V. R. per 2 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėtų 3 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pertvarkytas ar perstatytas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis dalis ir sutvarkyti statybvietę; neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skyrė atsakovui V. R. 1 158 Eur baudą. Ieškovas, kaip jis nurodė ieškinyje, siekdamas įgyvendinti teismo įpareigojimus, parengė projektinius sprendinius ir 2019 m. kovo 26 d. kreipėsi į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtę atsakovę N. A., prašydamas sutikimo pastato rekonstrukcijai pagal parengtus projektinius sprendinius, kurie atitinka šiuo metu faktiškai esantį pastatą. Atsakovė 2019 m. balandžio 5 d. atsisakė duoti rašytinį sutikimą pastato rekonstrukcijai pagal pateiktus projektinius sprendinius. Ieškovas 2019 m. gegužės 15 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį atsakovei N. A., kuriame prašė leisti jam kreiptis (pateikti prašymą) į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis ( 6I1p ) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektą be žemės sklypo bendraturtės N. A. sutikimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovo V. R. ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui kita sudėtimi.
26. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) II skirsnio normos kaip savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdą per atitinkamą terminą numato statybą leidžiančio dokumento gavimą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu panaikinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui V. R. 2015 m. spalio 16 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo V. R. teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją, nurodant tinkamą atliekamų statybos darbų rūšį, kartu pateikiant visus atitinkamai statybos rūšiai privalomus turėti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Reglamento 14.2. p. nustato, jog, jeigu statytojas siekia gauti leidimą savavališkos statybos, dėl kurios nėra surašytas savavališkos statybos aktas, įteisinimui, kaip yra šioje byloje nagrinėjamu atveju, leidimo išdavimo procedūros atliekamos bendra Reglamento IV skyriuje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad statytojas, norėdamas gauti leidimą rekonstruoti pastatą, savivaldybės administracijai pateikia nustatytos formos prašymą ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus (statinio projektą, žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus ir kt., jei tokių reikalauja įstatymas) (Reglamento 11 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Teisėjų kolegija pastebi, kad klausimai dėl žemės sklypo bendraturčių sutikimo su kito bendraturčio pastato rekonstrukcija, jos atlikimo fakto bei tinkamumo, dėl rekonstruoti pastatą siekiančio bendraturčio veiksmų atitikties statybos darbus reglamentuojančioms teisės normoms ar kitų bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą tokiai rekonstrukcijai pagrįstumo, yra susiję su bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu, todėl, nagrinėjant bylą pagal sutikimo nedavusio bendraturčio apeliacinį skundą būtina nustatyti, ar teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų.
27. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas vienpusiškai, tendencingai ir nepilnai įvertinus visas bylos aplinkybes, neišreikalavus visų reikalingų įrodymų, t. y. nepatenkinus atsakovės prašymo prijungti Kauno apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr.e2-1083-848/2018, taip pat nepatraukus į bylą visų suinteresuotų asmenų, konkrečiai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.
28. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Atsakovė pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, t. y. teikdama atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, šiuose procesiniuose dokumentuose prašymų prijungti Kauno apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-1083-848/2018 ir įtraukti byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nereiškė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose metu atsakovė prašymą prijungti nurodytą civilinę bylą teikė du kartus, tačiau nenurodė, kokie toje byloje esantys įrodymai yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, nepaaiškino, kodėl be tokių įrodymų neįmanoma išnagrinėti bylą. Prašomoje prijungti civilinėje byloje Nr. e2-1083-848/2018 priimti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai yra nagrinėjamoje byloje, toje byloje nustatytą esminę aplinkybę – kad ieškovas vykdė pastato rekonstrukciją pagal leidimą, kuris teismo buvo panaikintas, – nurodė ieškinyje ir pats ieškovas. Prašymą įtraukti byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atsakovė pareiškė taip pat tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose metu, tačiau ji nepaaiškino, kokią įtaką šios institucijos teisėms ir pareigoms turės bylos išsprendimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad išnagrinėjus šią bylą bus nuspręsta dėl nurodytos inspekcijos teisų ar pareigų, ar kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, taigi jos įtraukimas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu nėra privalomas. Todėl negalima vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs šių atsakovės prašymų, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
29. Nesutiktina, teisėjų kolegijos vertinimu, ir su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovas raštu prašydamas atsakovės sutikimo per notarų biurą atsakovei atsiuntė vienokį projektą, teismui prie ieškinio pateikė kitokį projektą, bylos eigoje dar kartą pakeitė projektą ir jį pateikė teismo posėdyje, todėl iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku pagal kurį projektą teismas leido ieškovui kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo dėl pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektą be atsakovės sutikimo su tokia rekonstrukcija. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2019 m. kovo 26 d. per notarą išsiuntė atsakovei prašymą duoti sutikimą jo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir Projektinius pasiūlymus pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paskirties keitimo įteisinimui (duomenys neskelbtini), parengtus projektuotojo S. M. (ieškinio priedai Nr. 6 ir Nr. 7; e. b. l. 46 ir 55). Šiuose projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad brėžiniuose nurodyti pastato ilgis, aukštis, plotis atitinka šiuo metu stovinčio pastato būklę, projektiniai pasiūlymai rengiami pastato esamos būklės įteisinimui, jo ribos, atstumai sklype išliks esami, naujos konstrukcijos įrengiamos nebus. Atsakovė ieškovui raštu pranešė, kad nesutinka su rekonstrukcija pagal jai pateiktus projektinius pasiūlymus, nurodė, kodėl nesutinka. Ieškovas dėl pastato rekonstrukcijos ir paskirties keitimo įteisinimo be atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, leidimo kreipėsi į teismą, pareikšdamas reikalavimą leisti jam kreiptis (pateikti prašymą) į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (6I1p) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo į ūkinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis projektą be žemės sklypo bendraturtės N. A. sutikimo. Byloje be projektinių pasiūlymų, 2019 m. kovo 26 d. pateiktų atsakovei, ieškovas pateikė ir papildomus brėžinius, tačiau ne statinio rekonstrukcijos projektą. Taigi šie papildomi brėžiniai laikytini tik statytojo rekonstrukcijos planų atskleidimu bendraturtei, o ne rekonstrukcijos projektu, pagal kurį galėtų būti įteisinta rekonstrukcija. Tarp ieškovo ir atsakovės kilusį ginčą pagal statytojo V. R. ieškinį išnagrinėjęs ir tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas pripažino, kad būtent ieškovo teikiami projektiniai pasiūlymai, o ne statybos įteisinimas pagal konkretų projektą, nepažeidžia atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių. Todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas netiksliai nurodė, kad leidžiama be bendraturtės sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimą pagal projektą. Nesant tokio projekto, kuriam parengti projektuotojui privalo būti pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai, teismas sprendime privalėjo nurodyti, ką pripažino ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kad leidžiama kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ne pagal projektą, o pagal Projektinius pasiūlymus pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo įteisinimui (duomenys neskelbtini), parengtus projektuotojo S. M.. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis netikslumas ištaisytinas, patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dėstomojoje dalyje nėra išvardinti visi atsakovės pateikti argumentai ir motyvai, o taip pat posėdžio metu pateikti nauji įrodymai, argumentai ir dokumentai, teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje atsakovės nurodyti įrodymai ir argumentai nėra analizuojami ir nenurodoma, kodėl jie yra netinkami ir kodėl neįrodo jos teiginių, o tai rodo, jog teismo sprendimas iš tikrųjų yra vienašališkas, neobjektyvus ir tendencingas. Teisėjų kolegija tokius atsakovės apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Apskųstasis teismo sprendimas atitinka tokiam procesiniam dokumentui CPK 270 straipsnyje keliamus reikalavimus. Sprendimo aprašomojoje dalyje yra šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, motyvuojamojoje sprendimo dalyje, kaip to reikalauja įstatymas, glausta forma nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Sprendimo motyvuojamosios dalies 5 ir 6 punktuose teismas išsamiai ir argumentuotai nurodė į reikšmingus bylos išsprendimui šalių argumentus, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog jos atsisakymas duoti sutikimą ieškovui įteisinti pastato rekonstrukciją yra pagrįstas ieškovo pateikto projektinio pasiūlymo grėsme jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams. Pagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė ir nepagrindė savo teiginių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, jos tik abstraktūs teiginiai negali būti pagrindu daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
31. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo sprendime daugelyje vietų nepagrįstai yra teigiama, kad atsakovė yra tik žemės sklypo (o ne pastato) bendrasavininkė ir todėl jokia pastato rekonstrukcija negali pažeisti jos teisių ir interesų, kai faktiškai ieškovo rekonstruojamas pastatas yra visiškai šalia atsakovės pastato, todėl neabejotinai bet koks pastato pakeitimas paliečia ir atsakovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės ir kaip gretimo pastato savininkės teises ir interesus. Atsakovė nėra ieškovo rekonstruojamo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, jai, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų priklauso kiti tame pačiame sklype esantys statiniai. Teisinis reglamentavimas, nurodytas šio nutarties 26 punkte, ir konkrečiai Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato, kad ieškovas, norintis gauti atlikti tik jam priklausančio statinio rekonstrukciją leidžiantį dokumentą, privalo leidimą duodančiai institucijai pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Pagal byloje pateiktus duomenis po ieškovo atliktos rekonstrukcijos žemės sklypo užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas nesikeičia. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė byloje nepateikė tai paneigiančių įrodymų, kokiais galėtų būti specialistų paskaičiavimai ar pan. Jos į bylą pateikti atsakymai į paklausimą yra tik nuomonė.
32. Nepagrįstai atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime visur remiamasi tik ieškovo pateiktomis nuotraukomis, nors nuotraukų pateikė ir ji, jos pateiktose nuotraukose žymiai objektyviau atsispindi esama padėtis, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik kad jų nevertino, tačiau ir dėl jų nepasisakė sprendime, kas dar kartą patvirtina teismo vienašališkumą ir neobjektyvumą bei tendencingumą. Teisėjų kolegija nustatė, kad fotonuotraukas, kaip įrodymus apie esamą faktinę ieškovo rekonstruoto statinio būklę, byloje pateikė tik atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius įrodymus, pripažindamas, kokias aplinkybes įrodo fotonuotraukose fiksuoti duomenys apie statinį, klaidingai nurodė, kad tai ieškovo pateiktos nuotraukos. Pastebėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nemotyvavo, kokie skirtumai yra tarp jos teigimu ieškovo pateiktų, ir jos pačios pateiktų fotonuotraukų, tačiau pripažino, kad jos pateiktose nuotraukose, kuriose fiksuotą padėtį faktiškai ir vertino teismas, objektyviau atsispindi esama padėtis.
33. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos nesutikimą su rekonstrukcija, dėl įrengto balkono, kadangi yra akivaizdu, jog balkono buvimas, kurio iki neteisėtai įvykdytos rekonstrukcijos iš viso nebuvo, ir dar didelių gabaritų prieš pat atsakovės gyvenamosios patalpos langus (per nepilnus 3 metrus), yra grubus privatumo pažeidimas, o skundžiamame sprendime atsakovės privatumo pažeidimas iš esmės nėra aptartas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl ieškovo po rekonstrukcijos įrengto balkono įrengto balkono, ar tokio balkono įrengimas nepažeidžia atsakovės privatumo, tik vertindamas atliktos rekonstrukcijos visumą pripažino, kad ji nepažeidžia atsakovės teisių. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovei priklausantis greta ieškovo pastato esantis pastatas yra ne gyvenamais namas, bet garažas su kūrybinėmis patalpomis, jame esančios patalpos nėra gyvenamosios, todėl vertina, kad balkono buvimas atsakovės gyvenimo kokybės nepablogina.
34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema atsakovės teisių ir interesų nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tą faktą, kad ieškovas pakeitė buvusią lietaus nuvedimo sistemą, nukreipdamas vandenį nuo viso neteisėtai rekonstruoto stogo vien į atsakovės įėjimo pusę, ko nebuvo prieš rekonstrukciją. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų kuo pasireiškia jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių ir interesų pažeidimas dėl lietaus nuvedimo nuo stogo sistemos įrengimo toje rekonstruojamo pastato vietoje, kur jis faktiškai šiuo metu yra, pagal byloje esančias nuotraukas turėjo pagrindą pripažinti, kad pagal projektinius sprendinius ir šiuo metu natūroje ieškovo įrengta lietaus vandens nuvedimo sistemos vamzdis yra netgi toliau nuo atsakovės pastato, nei buvo iki rekonstrukcijos darbų pradžios.
35. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo teiginiais, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog terasa nėra rekonstruojamo pastato sudėtine dalimi ir todėl jos buvimas negali pažeisti atsakovės teisių. Ieškovas 2019 m. kovo 26 d. siųstuose atsakovei projektiniuose pasiūlymuose nenurodė, kad rekonstrukcijos metu jis įrengs ir terasą, todėl klausimai, susiję su terasos įrengimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
36. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas niekuo nepagrindė savo teiginio, kad dėl galimo bendro pravažiavimo ir ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies persidengimo, galima įžvelgti tik paties ieškovo teisių ar interesų pažeidimą. Atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ieškovo naudojama sklypo dalis buvo išplatinta būtent bendro pravažiavimo sąskaita, neatliekant jokių kadastrinių matavimų, ir dėl to galimai buvo susiaurintas bendras pravažiavimas. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Teigdama, kad fotonuotraukose fiksuota padėtis patvirtina, jog ieškovo naudojama sklypo dalis buvo išplatinta būtent bendro pravažiavimo sąskaita, ji nepaaiškino nei viename procesiniame dokumente, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kodėl galima daryti tokią išvadą.
37. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliaciniame skunde ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, pripažįsta, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas, apskųstasis teismo sprendimas nekeistinas, tik dėl šios nutarties 29 punkte nurodytų priežasčių patikslintinas.
39. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos ir iš atsakovės ieškovui priteistinos pastarojo turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis turėjo 2000 Eur išlaidų už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tokio dydžio išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktais nustatytą maksimalų dydį – 1 766 Eur (1 358,60 Eur x 1,3), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą mažintinos iki 1766 Eur (nurodyto maksimumo).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, tik patikslinti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovui leista kreiptis (pateikti prašymą) į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją be žemės sklypo bendraturtės N. A. sutikimo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektinius pasiūlymus pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paskirties keitimo įteisinimui (duomenys neskelbtini), parengtus projektuotojo S. M..
Priteisti iš atsakovės N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1766 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Dalė Burdulienė
Raimondas Buzelis
Arvydas Žibas