Civilinė byla Nr. 2A-1278-653/2013
Procesinio sprendimo
kategorijos: 44.5.1, 63.1, 121.14
(S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovų Z.
V. ir E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Barveža“ ieškinį atsakovams Z. V. ir
E. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovų Z.
V. ir E. V. priešieškinį ieškovui UAB „Barveža“ dėl
sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus kredito unija, ir
n u s t a t ė :
I.
Ginčo
esmė
Ieškovas
UAB „Barveža kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė: 1)
priteisti iš atsakovų Z. V. ir E. V.,
kaip solidarių skolininkų 6 480 Lt dydžio pradelstas paskolos dengimo įmokas;
5 003,99 Lt pradelstų palūkanų; 1 915,38 Lt priskaičiuotų delspinigių; 5 proc.
dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovų Z.
V. ir E. V., kaip solidarių skolininkų bylinėjimosi
išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-05-29 tarp kredito unijos „Vilties kelias“
( toliau-Kredito unija) ir atsakovų buvo sudaryta savitarpio paskolos ir
laidavimo sutartis Nr. 293, pagal kurią Kredito unija suteikė atsakovei Z. V. 16 000 Lt kreditą verslui iki 2014-05-28. Atsakovė
įsipareigojimų mokėti kredito sutartyje numatytas įmokas tinkamai nevykdė.
2011-03-28 reikalavimo perleidimo sutartimi Kredito unija finansinį reikalavimą
atsakovei Z. V. ir laiduotojui E. V. perleido
ieškovui UAB „Barveža“. Teigė, jog atsakovai 2011-06-09 pranešimu buvo
informuoti apie sutarties nutraukimą, tačiau nesiėmė veiksmų skolai sumažinti.
Atsakovai Z. V. ir E. V. atsiliepime
į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, jog
ieškovas į įmokų tvarkaraštį įtraukė ne visas atsakovės Z. V. sumokėtas
įmokas, o reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių yra nepagrįstas, nes jam
turi būti taikoma 6 mėnesių senatis. Pasak atsakovų,
skolininkas turi mokėti palūkanas už laikotarpį, per kurį praleistas prievolės
įvykdymo terminas, tuo tarpu kredito sutartyje prievolės pabaigos terminas buvo
nurodytas 2014-05-28. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad kreditorius pirmiausia
turi nukreipti reikalavimą į skolininko turtą ir tik esant jo nepakankamai – į
laiduotojo turtą, todėl ieškovas piktnaudžiauja savo teise pareikšdamas ieškinį
atsakovui E. V..
Atsakovai Z. V. ir E.
V. pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti 2009-05-29 paskolos
sutarties Nr. 293 nutraukimą neteisėtu bei atstatyti šalis iki teisės
pažeidimo- tęsti šalių įsipareigojimų vykdymą pagal paskolos sutartį bei
priteisti iš ieškovo UAB „Barveža“ bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai
priešieškinyje nurodė, kad vykdydama kreditinius įsipareigojimus atsakovė Z.
V. sumokėjo ženklią kredito įmokų sumą, be to, ieškovo prašė atidėti
skolos mokėjimą vieneriems metams ir nors, papildomas susitarimas dėl kredito
sutarties termino pratęsimo sudarytas nebuvo, ieškovas į tokį pasiūlymą reagavo
teigiamai. Teigė, jog kredito sutarties nutraukimas prieš terminą pripažintinas
neteisėtu ir dėl to, kad 2011-06-09 pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo
išsiųstas ne naujojo kreditoriaus, o Vilniaus kredito unijos.
Ieškovas UAB „Barveža“ atsiliepimo į priešieškinį per teismo
nustatytą terminą nepateikė.
Trečiasis asmuo Vilniaus kredito unija ( buvusi- Kredito unija
„Vilties kelias“) atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, jog su ieškiniu
sutinka visiškai ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Trečiasis asmuo
pažymėjo, kad atsakovė daugiau kaip pusantrų metų nemoka įmokų pagal paskolos
sutartį nei ieškovui, nei ankstesniam kreditoriui Vilniaus kredito unijai.
Pasak trečiojo asmens aplinkybė, kas informavo atsakovę apie sutarties
nutraukimą, esminės reikšmės neturi. Teigė, jog visi atsakovų prašymai stabdyti
ar atidėti skolos mokėjimą buvo vertinami neigiamai. Jokie sutarties pakeitimai
dėl mokėjimo grafikų pakeitimo nebuvo pasirašyti. Trečiasis asmuo taip pat
nurodė, kad ieškinyje nurodytų susirašinėjimų metu buhalterė J.
I. nebuvo kredito unijos valdybos narė, administracijos vadovė ar
paskolos komiteto vadovė, taigi, neturėjo jokių įgalinimų, priimti sprendimus
dėl paskolų suteikimo ar jų termino pratęsimo.
II.
Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus
rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš
dalies, priešieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovui UAB „Barveža“
solidariai iš atsakovų Z. V. ir E. V. 6
480 Lt skolos, 5 003,97 Lt palūkanų, 1 787,48 Lt delspinigių, 5 proc. metinių
palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo; priteisė ieškovui UAB „Barveža“ lygiomis dalimis iš atsakovų
397,96 Lt bylinėjimosi išlaidų; pripažino atsakovės Z. V. ir
kredito unijos „Vilties kelias“ 2009-05-29 sudarytos savitarpio paskolos ir
laidavimo sutarties Nr. 293 vienašališką nutraukimą neteisėtu; priteisė
atsakovams iš ieškovo lygiomis dalimis 140 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš
ieškovo 15,61 Lt ir iš atsakovų po 7,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas remdamasis šalių
paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais, laikė nustatytu, jog atsakovė 2010
m.- 2011 m. padengė pagal paskolos sutartį 2160 Lt skolos bei 2613,61 Lt palūkanų,
todėl liko skolinga ieškovui 6480 Lt paskolos įmokų, paskaičiuotų iki
2012-03-01 bei 5003,97 Lt palūkanų paskaičiuotų iki 2012-03-01 (iš jų 4348,38
Lt paskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų iki 2011-12-01 bei 655,59 Lt palūkanų už
laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-03-01). Teismas remdamasis LR CK
nuostatomis, atmetė atsakovo E. V. argumentą, jog ieškovo
reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų įsiskolinimą pagal paskolos
sutartį yra nepagrįstas ir remdamasis tuo, jog ieškovo atstovas teismo posėdyje
pripažino, kad vienašališkas sutarties nutraukimas buvo įvykdytas netinkamai,
tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl 2009-05-29 paskolos sutarties
Nr. 293 nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu.
III.
Apeliacinių
skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantai Z. V. ir E. V. apeliaciniu
skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d.
sprendimą pakeisti, nurodant, kad iš atsakovų priteistina 4 568 Lt paskolos, 5
977,24 Lt palūkanų, kitoje dalyje ieškinį atmesti bei peržiūrėti priteistas
bylinėjimosi išlaidas, kitas sprendimo dalis palikti nepakeistomis. Nurodo, kad
teismas neteisingai vertino ir aiškino byloje pateiktus rašytinius įrodymus,
netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas dėl ko neteisingai
apskaičiavo priteistiną iš atsakovų skolą ir nepagrįstai priteisė delspinigius.
Ieškovas UAB „Barveža“ ir trečiasis asmuo Vilniaus kredito unija atsiliepimų į
apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
IV.
Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos
nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą
tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir
faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus,
tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai
nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas
taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų Z. V. ir
E. V. pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs
bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas
konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo
panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2009-05-29 tarp Vilniaus kredito unijos ( buvęs- Vilties
kelias, toliau- Kredito unija) ir atsakovų Z. V. ir E. V. buvo sudaryta savitarpio paskolos ir laidavimo sutartis
Nr. 293 ( toliau- sutartis) ( b.l. 7-8), pagal kurią kredito unija atsakovei Z. V. paskolino 16 000 Lt ( b.l. 9). Pagal sutartį paskola
turėjo būti grąžinta iki 2012 m. gegužės 28 d. 2011 m. kovo 28 d. reikalavimo
perleidimo sutarties pagrindu kredito unija perleido savo reikalavimą UAB
„Barveža“ ( b. l. 11-13).
Apeliacinės instancijos teismas
sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliantai
apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal pateiktus mokėjimo dokumentus, kur yra
nurodyta mokėjimo paskirtis, matyti, kad paskolos grąžinta 4 072 Lt. Šiuo
atveju byloje nustatyta, kad 2009 m. atsakovė Z.
V. iš viso atliko mokėjimų- 2 278 Lt sumai; 2009
m. spalio 18 d. pervedė 1 500 Lt paskolos dengimui, 2009 m. gegužės 29 d.- 278
Lt palūkanų dengimui, 2009 m. gegužės 23 d. pervedė- 300 Lt paskolos dengimui,
2009 m. gegužės 24 d.- 200 Lt paskolos dengimui ( b. l. 49,
85-87). Iš 2009 m. atsakovės atliktų mokėjimų pirmiausia buvo įskaityti 1
310,89 Lt palūkanų dengimui, 29,11 Lt paskaičiuotų delspinigių užskaitymui ir
938 Lt paskolos dengimui. 2010 metais iš atsakovės atliktų mokėjimų 500 Lt
įmoka 2010-02-24 buvo įskaityta 484,91 Lt palūkanų dengimui ir 15,1 Lt delspinigių
dengimui. Iš 2010-03-26 ir 2010-03-31 atsakovės sumokėtos
1746,43 Lt sumos (246,43 ir 1500 Lt) 1222 Lt buvo įskaityti paskolos dengimui,
472,01 Lt - palūkanų dengimui bei 52,40 - paskaičiuotų delspinigių sumokėjimui.
Liko neužskaityta 0,02 centai sumokėtų įmokų. Iš 2010-06-01 ir 2010-06-07
sumokėtų 350 Lt (200 Lt ir 150 Lt) 345,78 Lt buvo įskaityta palūkanų dengimui
bei 4,22 Lt delspinigių mokėjimui. Pirmosios instancijos teismo posėdyje
ieškovo atstovas pripažino, jog 127,90 Lt delspinigių įmoka nėra įtraukta į
lentelę kaip suma, dengianti atsakovės įsipareigojimus (b.
l. 61, 80, 106). Teisėjų kolegija pažymi, kad
skolininko įmokų paskirstymo tvarka, numatyta LR CK 6.54 straipsnyje. Dėl
LR CK 6.54 straipsnio aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs,
jog, taikant nurodytos teisės normos reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką
(taip pat ir šalių susitarimu nustatytą kitokią įmokų paskirstymo tvarką),
būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal
prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m.
lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Nagrinėjamu
atveju paskolos šalys nesusitarė ir neaptarė grąžinamų sumų įskaitymo tvarkos. Vadovaujantis
šia tvarka, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos iš
skolininko vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus
turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu.
Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms
pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms
mokėti ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
Taigi pirmiausia įmokos skiriamos palūkanoms, netesyboms (baudoms, delspinigiams),
o tik paskui pagrindinei prievolei (skolai). Taigi, byloje nustatyta,
kad atsakovė 2009 m.-2010 m. padengė pagal paskolos sutartį 2 160 Lt skolos bei
2 613,61 Lt palūkanų, todėl liko skolinga ieškovui 6 480 Lt paskolos įmokų,
paskaičiuotų iki 2012-03-01 bei 5003,97 Lt palūkanų paskaičiuotų iki
2012-03-01 (iš jų 4348,38 Lt paskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų iki 2011-12-01
bei 655,59 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-03-01), o ne 4 568
Lt paskolos įmokų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką bei LR CK
nuostatas, darytina išvada, jog ieškovas teisingai paskirstė atsakovės įmokas,
todėl nėra pagrindo teigti, kad negrąžintos skolos suma turi būti mažintina nuo
6 480 Lt iki 4 568 Lt.
2009-05-29 Savitarpio paskolos ir
laidavimo sutarties Nr.293 2.4 punktu negrąžinus paskolos ar jos dalies ir
nesumokėjus palūkanų atsakovė Z. V. įsipareigojo mokėti
kredito unijai delspinigius po 0,2 procento nuo nesugrąžintos sumos už
kiekvieną dieną (b. l.7-8). Kadangi
ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių
ieškinio senaties terminas, todėl atsakovams prašant jį taikyti, delspinigiai
turėjo būti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Pirmosios
instancijos teismas remdamasis ieškovo paskaičiavimais, kurie aiškiai nurodyti
delspinigių paskaičiavimo lentelėje ( b. l. 71), priteisė solidariai iš
apeliantų 1 787,48 Lt delspinigių. Teisėjų kolegija
įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas dėl delspinigių bei skolos
priteisimo, nenustatė pagrindo keisti delspinigių dydį.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1
punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Teisėjai Jelena
Šiškina
Tatjana Žukauskienė
Vytautas Zelianka