Civilinė byla Nr. e2A-83-330/2023
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00248-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 3.2.4.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantukų fėja“ ir atsakovų V. D. bei I. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantukų fėja“ ieškinį atsakovams V. D. ir I. D. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige‘‘.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Dantukų fėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. D. ir I. D. 111 751,85 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Dantukų fėja“ darbuotojai 2018 m. birželio 22 d. po darbo paliko tvarkingas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (toliau – ir patalpos), kuriose vykdė odontologijos verslą ir kurios buvo ieškovės valdomos nuomos sutarties pagrindu.
3. 2018 m. birželio 24 d. rytą ieškovės vadovė, atvykusi į patalpas, pamatė, kad patalpos ir joje esanti medicininė įranga, medikamentai, įrengimai bei baldai apipilti vandeniu iš viršuje esančio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams.
4. Ieškovės vadovė apie įvykį informavo nuomojamų patalpų savininką V. Ž. ir daugiabučio namo bendrijos primininką. Nurodyti asmenys kartu su atsakovais apsilankė vandeniu aplietose patalpose. Konstatuoti faktines aplinkybes dėl patalpų ir jose esančių daiktų apliejimo buvo pakviestas antstolis.
5. Atsakovai neneigė fakto, kad ieškovės valdytos patalpos buvo aplietos dėl atsakovų bute įvykusios vandentiekio avarijos. Jie paaiškino, kad turi sudarę civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir siūlė dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreiptis tiesiogiai į draudiką – akcinę draudimo bendrovę (toliau – ADB) „Gjensidige“.
6. Ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl patirtos žalos už sugadintą turtą atlyginimo, tačiau iš prašytos atlyginti 71 083,92 Eur sumos gavo tik 2 225 Eur dydžio kompensaciją. Kita suma už sugadintą turtą – 68 858,92 Eur neatlyginta, todėl ieškovė ją prašė priteisti iš atsakovų.
7. Ieškovė taip pat nurodė, kad po patalpų apliejimo ji turėjo tęsti savo veiklą (kaip pelno siekiantis ūkio subjektas, tiek ir kaip įsipareigojimus pacientams prisiėmusi prievolės šalis), todėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. išsinuomojo darbo vietą kitoje odontologine veikla užsiimančioje įmonėje – UAB „Vitaldentis“. Su šia bendrove sudaryta nuomos sutartis buvo vykdoma iki 2019 m. liepos 19 d., t. y. iki to momento, kol ieškovė įsirengė naują odontologinį kabinetą ir perkėlė į jį veiklą.
8. Nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. liepos 19 d. ieškovė sumokėjo UAB „Vitaldentis“ 7 942,50 Eur nuomos mokesčio. Pasak ieškovės, jos patirta žala dėl būtinybės sudaryti nuomos sutartį atsirado dėl atsakovų kaltės, ji yra protingo dydžio ir atitinka priežastinio ryšio sąlygos požymius, todėl atsakovai privalo atlyginti 7 942,50 Eur nuostolius, kuriuos sudaro sumokėtas nuomos mokestis.
9. Aplietose patalpose ieškovė buvo įsirengusi tris odontologų darbo vietas. Pagal sudarytą nuomos sutartį su UAB „Vitaldentis“ ji gavo teisę už atlygį naudotis viena odontologo darbo vieta. Vidutinės ieškovės vienos dienos pajamos, esant įrengtoms trims odontologų darbo vietoms, sudarė 178,63 Eur. Tad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. (kita diena po patalpų apliejimo) iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Vitaldentis“ vykdymo pradžios), ieškovė prarado pajamas, kurių negavo dėl negalėjimo dirbti. Nors laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė dirbo, teikdama savo klientams neatidėliotinas paslaugas, tačiau iš trijų odontologų darbo vietų kartais veikė tik viena. Ieškovės teigimu, atsakovai privalo ieškovei atlyginti negautas pajamas už 45 darbo dienas 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais – 8 038,30 Eur (po 178,63 Eur per dieną).
10. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d. ieškovė nuomojosi vieną odontologo darbo vietą iš UAB „Vitaldentis“. Dirbdama patalpose, kurios buvo aplietos, ieškovė turėjo tris odontologų darbo vietas, kurių kiekviena per vieną dieną generuodavo po 59,54 Eur (178,63 : 3) pajamų. Ieškovės aiškinimu, atsakovai privalo atlyginti ieškovės negautas pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d., kurios būtų gautos už dvi papildomas darbo vietas. Nurodytu laikotarpiu buvo 226 darbo dienos, per kurias dvi odontologo darbo vietos būtų generavusios po 119,08 Eur pajamų kasdien. Ieškovė negavo 26 912,08 Eur pajamų, kurias taip pat prašė priteisti iš atsakovų.
11. Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovų teigimu, ieškovė prašo priteisti nuostolius už neva sugadinus daiktus, kurie išvardinti ieškovės vienašališkai sudarytame „Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spausdinių ir kitų prekių sąraše“ (toliau – ir Sąrašas), tačiau byloje nėra įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, kad šie daiktai iš tiesų buvo tose patalpose ir yra nepataisomai sugadinti.
12. Pasak atsakovų, abejones dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo kelia ir tai, kad ieškovė, nurodžiusi, jog praktiškai visi patalpose buvę daiktai buvo sugadinti ir neremontuotini, vos po 3 dienų po įvykio tose pačiose patalpose jau teikė odontologijos paslaugas ir už paslaugų teikimą higienos normų neatitinkančiose patalpose gavo administracinę nuobaudą.
13. Atsakovų aiškinimu, prašydama papildomai priteisti 7 942,50 Eur sumą dėl būtinybės laikinai nuomotis patalpas, ieškovė nutyli, kad ji nuomojosi ir aplietas patalpas. Tai reiškia, kad ieškovė nuomos mokesčio išlaidas patirdavo dar iki apliejimo, todėl tokios išlaidos nėra žala, atsiradusi tik dėl atsakovų kaltės.
14. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ bylą pagal ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų V. D. ir I. D. 17 832,69 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 364,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė.
16. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad dėl turto sugadinimo ieškovė patyrė 20 057,69 Eur dydžio nuostolius. Kadangi dalį patirtų nuostolių ieškovei apmokėjo draudimo bendrovė (išmokėta 2 225 Eur dydžio draudimo išmoka), todėl teismas ieškovei iš atsakovų priteisė 17 832,69 Eur sumą dėl sugadinto turto.
17. Spręsdamas dėl priteistinos už turto sugadinimą sumos, teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodė, jog žalos padarymo metu ji disponavo odontologinais įrenginiais, kurie išvardinti Sąraše. Tokią aplinkybę patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie įrenginių įsigijimą, 2018 m. birželio 25 d. defektinis aktas, 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarytas daiktų išvežimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo išmontuoti ir išvežti utilizavimui ieškovės odontologiniai įrenginiai.
18. Ieškovė nurodė, jog dėl įrenginių sugadinimo patyrė 39 920,00 Eur nuostolių, nes tokia buvo įrenginių rinkos kaina 2019 m. vasario mėn. Teismas ieškovės prašymą dėl žalos priteisimo 2019 metų vasario mėnesio daiktų rinkos kainomis (kai ieškinys paduotas 2019 metų rugsėjo mėnesį) laikė neatitinkančiu Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismas akcentavo, kad ieškovė savo veikloje naudojo nenaują įrangą, todėl atlyginus nuostolius ta suma, kuri atitinka naujų įrenginių rinkos vertę, ieškovės padėtis iš esmės pagerėtų.
19. Vadovaudamasis ekspertizės akto išvadomis teismas nustatė, kad, taikant išlaidų (kaštų) metodą, septynių odontologinių įrenginių (odontologinio įrenginio ,,ABC 04-012“, odontologinio įrenginio ,,ABC 04-012 Sky“, morita apekso lokatoriaus ,,Dentaport ZX“, endodontinio įrenginio ,,X-Smart Plus NEX PIN Kit“, dantų balinimo lempos ,,BTCOOL (plus)“, plombų maišymo aparato ,,Silvermix“, ultragarsinio skalerio ,,Amdent US 30e“) vidutinė rinkos vertė 2018 m. birželio 24 d. buvo 13 310 Eur. Atsakovai turi pareigą ieškovei atlyginti nuostolius už išvardintus odontologinius įrenginius, atsižvelgiant į įrangos vidutinę rinkos kainą žalos atsiradimo metu.
20. Teismas nustatė, kad kitų įrenginių (negatoskopo, apekso lokatoriaus ,,Den Apex“, apekso lokatoriaus ,,C-ROOT (V)“ Apex Locator-Pulp Tester“, apekso lokatoriaus ,,Joypex 5“, sterilizavimo juostų užlydymo aparato ,,Sealing Machine Seal 100“, helio lempos ,,D-light Duo“ (Led curing light), vakuumo aparato ,,Ultra Vac“) įsigijimo kainas (išskyrus helio lempą ,,D-ligh Duo“, kuri buvo gauta kaip dovana) ieškovė grindė įsigijimo dokumentais, teigdama, jog jų vertė yra 2 031,91 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad nurodyti įrenginiai buvo naudoti, teismas, nustatydamas nuostolių dydį, taikė 30 proc. įrenginių nusidėvėjimą (pati ieškovė draudimo bendrovei buvo nurodžiusi tokį įrangos nusidėvėjimo procentą). Nuo ieškovės nurodytos įrenginių įsigijimo kainos (2 031,91 Eur) atskaičiavęs 30 procentų nusidėvėjimą (609,57 Eur), teismas nusprendė, kad ieškovei atlygintinas nuostolių dydis šioje reikalavimų dalyje sudaro 1 422,34 Eur.
21. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovei 101,56 Eur nuostolius už sugadintą kasos aparatą (nuostoliai paskaičiuoti iš aparato įsigijimo kainos atskaičiavus 30 proc. nusidėvėjimą).
22. Ieškovė prašė atlyginti nuostolius dėl kitų daiktų (spausdintuvo, ventiliatoriaus ,,Argo Fanny“, elektrinio virdulio ,,Scarlet SC“, televizoriaus ,,TV STAR“, dirbtinės eglutės sugadinimo. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ventiliatorius ,,Argo Fanny“, televizorius ,,TV STAR“, dirbtinė eglutė buvo ieškovės nuomojamose patalpose jų apliejimo metu ir buvo sugadinti, o elektrinis virdulys po apliejimo nebeveikė dėl vandens poveikio. Šioje ieškinio dalyje teismas nusprendė, kad atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei tik nuostolius už sugadintą spausdintuvą – 63,36 Eur (spausdintuvo įsigijimo vertė 90,52 Eur, minus 30 proc. nusidėvėjimas).
23. Ieškovė aiškino patyrusi 3 942,74 Eur nuostolių dėl patalpose buvusių baldų apliejimo. Kadangi baldai buvo naudoti, o ieškovė, teikdama prašymą draudimo bendrovei dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, jog baldų nusidėvėjimas sudaro 30 proc., teismo nuomone, atsakovai turi atlyginti 2 759,92 Eur nuostolių dėl baldų sugadinimo (baldų įsigijimo kaina 3 942,74 Eur, minus 30 proc. nusidėvėjimas).
24. Atsižvelgęs, kad dalis literatūros leidinių, už kurių sugadinimą dėl apliejimo prašoma priteisti 445,39 Eur nuostolių, buvo įsigyti prieš 10 metų, bei įvertinęs jų nusidėvėjimą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovų 311,77 Eur nuostolių atlyginimą dėl šios grupės daiktų sugadinimo.
25. Ieškovės teigimu, buvo sugadintos odontologinės medžiagos, kurių vertė 3 790,29 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis medžiagų atidarytose pakuotėse, kurios buvo aplietoje patalpoje, galėjo būti sunaudotos, o ieškovė neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokią dalį sudaro sunaudotos medžiagos, nusprendė, jog atsakovai privalo atlyginti ieškovei pusę sugadintų odontologinių medžiagų vertės – 1 895,14 Eur.
26. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą atlyginti 193,60 Eur išlaidas, patirtas dėl antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo.
27. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai prašė atlyginti jai paskirtą 70 Eur baudą už tai, kad 2018 m. liepos 3 d. vykdė veiklą patalpose, neatitinkančiose higienos reikalavimų. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prašymą kompensuoti signalizacijos remonto išlaidas bei išlaidas dėl patalpų remonto. Remdamasis liudytojų parodymais, teismas pripažino, kad odontologiniai antgaliai yra valomi, sterilizuojami garuose, turi kontaktą su drėgme (su jais dirbama taisant dantis), todėl jie nebijo vandens. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 1 889,40 Eur nuostolių už odontologinius antgalius.
28. Ieškovė prašė atlyginti 7 942,50 Eur nuostolių, susijusių su nuomos mokesčiu. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovės atstovė dar 2018 m. liepos 2 d. gavo pranešimą iš nuomojamų patalpų savininko V. Ž. apie nuomos sutarties nutraukimą, taip pat įspėjimą per 2 mėnesius išsikelti iš patalpų, teismas nusprendė, jog poreikis nuomotis kitas patalpas nuo 2018 metų rugsėjo mėn. pradžios ieškovei kilo ne dėl patalpų apliejimo, o dėl patalpų savininko V. Ž. valios nutraukti su ieškove sudarytą nuomos sutartį. Padaręs tokią išvadą, teismas ieškovės reikalavimus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.
29. Teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, pagrįstumo, todėl reikalavimą šioje dalyje taip pat atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
30. Ieškovė UAB „Dantukų fėja“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai atmesti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
31. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą skirti papildomą sugadinto turto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o dėl to apribojo ieškovės procesines teises ir netinkamai nustatė ieškovei padarytos žalos dydį.
31.2. Spręsdamas dėl sugadinto turto vertės, teismas nepagrįstai atsisakė remtis ieškovės nurodyta turto verte, nustatyta 2019 m. vasario mėnesį. Pažymėtina, kad remtis odontologinės įrangos 2019 m. vasario mėnesio vertėmis ieškovė pradėjo tik po to, kai teismas netenkino prašymo dėl papildomos ekspertizės paskyrimo.
31.3. Paskaičiuodamas nuostolių dydį, teismas be pagrindo rėmėsi ne naujų daiktų verte, bet jų įsigijimo kaina ir dar taikydamas 30 proc. nusidėvėjimą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovei turi būti kompensuota naujų odontologinių įrengimų įsigijimo vertė.
31.4. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo arba sumažindamas prašomas priteisti sumas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovės prašomus atlyginti nuostolius.
31.5. Spręsdamas dėl priteistinos nuostolių už sugadintas medžiagas atlyginimo sumos, teismas be pagrindo rėmėsi medžiagų įsigijimo kaina bei 50 proc. mažino nuostolių dydį. Ieškovė pagrindė, kad medžiagų vertė sudarė 4 474,84 Eur, o teismo sprendimas taikyti 50 proc. mažinimo koeficientą yra nesąžiningas.
31.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės prašymas atlyginti jos patirtas išlaidas patalpų nuomai nėra priežastiniu ryšiu susijęs su patalpų apliejimu.
31.7. Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad ieškovė nepagrindė nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumo.
31.8. Teismas neteisingai šalims paskirstė ekspertizės atlikimo išlaidas bei nepagrįstai priteisė iš ieškovės atlyginti atsakovams jų turėtas atstovavimo išlaidas.
32. Atsakovai V. D. ir I. D. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti.
33. Atsakovų atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:
33.1. Ieškovės akcentuojamas poreikis skirti papildomą ekspertizę kilo ne dėl to, kad ekspertas netiksliai, neaiškiai ar neišsamiai atsakė į jam užduotus klausimus, bet dėl to, jog ieškovė neapsisprendė, kokios būklės įrangos vidutinę rinkos vertę prašo nustatyti. Ieškovės bandymas aiškinti, kad toks poreikis iškilo vėliau, iš teismo eksperto išgirdus, jog nėra antrinės rinkos, yra nesąžiningas, nes net trimis anksčiau pateiktais ieškiniais ieškovė prašė atlyginti būtent naujos, o ne naudotos įrangos vidutinę rinkos vertę.
33.2. Teismas teisingai nustatė, kad nuomos sutartinių santykių nutraukimą lėmė ne patalpų apliejimas, o tai, kad patalpų savininkas nusprendė nutraukti su ieškove nuomos sutartį.
33.3. Teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo. Teismui buvo pateikti UAB „Dantukų fėja“ finansiniai dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė 2015 – 2019 m. dirbo nuostolingai, o tai papildomai įrodo, jog jokio grynojo pelno ieškovė neuždirbo, todėl negali būti atlygintos ir negautos pajamos.
33.4. Ieškovės skundo argumentai dėl teismo netinkamai paskirstytų bei atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų paremti tik ieškovės samprotavimais, o ne teisiniais argumentais.
34. Atsakovai V. D. ir I. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti.
35. Atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
35.1. Priimdamas sprendimą, teismas išvadas dėl ieškovės daiktų ir įrangos sugadinimo grindė nepatikimais įrodymais. Teismas negalėjo daryti išvados dėl sugadintų įrenginių kiekio, apgadinimo lygio, remdamasis Turto apžiūros aktu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei specialisto E. N. surašytu defektiniu aktu.
35.2. Negalima sutikti su teismo motyvu skaičiuoti 30 proc. nusidėvėjimą daiktams, nes toks motyvas nepagrįstas objektyviais duomenimis. Teismas turėjo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais turto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodiką.
36. Ieškovė UAB „Dantukų fėja“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą paremtas tokiais esminiais atsikirtimais:
37.1. Antstolio sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei turto apžiūros aktu pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne turto sugadinimo lygiui įvertinti, kaip be pagrindo teigia apeliantai, bet turto apliejimo faktui nustatyti.
37.2. Atsakovai pasyviai elgėsi žalos ir jos atlyginimo ieškovei nustatymo procese, jie nepasirašė Turto apžiūros akte. Įrenginių ir daiktų buvimą ieškovės nuomotose patalpose, be kita ko, patvirtino ir buhalteriniai dokumentai bei teismo proceso metu apklausti liudytojai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų apibrėžtose ribose.
39. Byloje ieškovė prašė atsakovams taikyti deliktinę atsakomybę ir solidariai iš jų priteisti dėl patalpų užliejimo ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą. Nustatyta, kad patalpos, esančios Šiauliuose, Vytauto g. 110-17, kurias nuomos pagrindais valdė ieškovė ir kuriose buvo teikiamos odontologinės paslaugos, buvo aplietos iš viršuje esančio buto, nuosavybės teise priklausančio atsakovams.
40. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, jog butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 20 punktas).
41. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovų bute įvykus vandentiekio avarijai, buvo aplietos patalpos, kuriose ieškovė teikė odontologines paslaugas. Atsakovai neneigia pažeidę bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad neįvyktų vandentiekio avarija, tačiau bylos šalys nesutaria dėl patalpų ir jose buvusių daiktų apliejimu padarytos ieškovei žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, apeliaciniuose skunduose apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, analizuoja ir vertina, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną iš atsakovų ieškovei atlygintiną žalą bei jos dydį, nenukrypo nuo teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, taikomos sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, ar laikėsi įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo
43. Ieškovė prašė priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl patalpose buvusių daiktų apliejimo vandeniu. Žalos dydžio įvertinimas tokiu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų dėl apliejimo sugadintų daiktų (odontologinės įrangos, medžiagų, baldų ir kt.) atkūrimas iki tokios būklės, kokios jie buvo prieš užliejimą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Žalą, padarytą turtui, kuris buvo aplietose patalpose, ieškovė apibūdino savo sudarytame „Nepataisomai vandens sugadintų odontologinių įrenginių, baldų, spaudinių ir kitų prekių sąraše“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, nusprendė, kad šiame Sąraše išvardintais daiktais ieškovė disponavo, kad daiktai buvo patalpose jų apliejimo metu, todėl, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinos žalos dydžio, rėmėsi Sąraše nurodytais duomenimis apie patalpose buvusius daiktus bei jų įsigijimo vertę.
44. Atsakovai apeliaciniame skunde iškėlė abejones dėl to, ar ieškovė disponavo Sąraše išvardintais daiktais ir ar jie buvo aplietose patalpose. Atsakovai nurodo, kad antstolio R. K. sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra išvardinti patalpose buvę bei aplieti daiktai, todėl šis įrodymas nelaikytinas pakankamu konstatuoti faktui, kad patalpose buvo visi Sąraše išvardinti daiktai, o specialisto E. N. sudarytas defektinis aktas nepagrindžia, kad visi Sąraše išvardinti daiktai po apliejimo tapo netinkami tolesniam naudojimui.
45. Pasisakydama dėl atsakovų skundo argumentų pagrįstumo, teisėjų kolegija pirmiausia išaiškina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Dėl jų įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, kuris gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.
46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti ieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus, tarp jų – ir antstolio R. K. 2018 m. birželio 24 d. sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 91-92), jos teigimu, patvirtinančius tiek daiktų buvimo patalpose, tiek ir jų sugadinimo dėl apliejimo faktą. Sutiktina su atsakovų pastebėjimu, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra išvardinta, kokie daiktai buvo aplietose patalpose ir kurie iš jų buvo aplieti, tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, šis įrodymas buvo pateiktas patalpų apliejimo faktui patvirtinti, o ne prašomos atlyginti žalos dydžiui pagrįsti. Siekdama pagrįsti, kad ji disponavo Sąraše išvardintais daiktais, ieškovė į bylą pateikė Sąraše išvardintų daiktų ir įrangos įsigijimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, pirkimo sutartis), buhalterinius dokumentus (ilgalaikio turto sąrašus) bei kitus duomenis (šie duomenys išvardinti ir detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija kartotinai jų nevardina ir neaptaria). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog apliejimo metu patalpose buvo ieškovės odontologinė įranga, baldai bei kiti daiktai, patvirtina ir draudimo bendrovės pateikti žalos administravimo bylos duomenys (2018 m. birželio 28 d. turto apžiūros aktas, fotonuotraukos).
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalims nustatyta įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės pateiktų bei bylos nagrinėjimo metu surinktų kitų įrodymų pakako faktui, kad ieškovė žalos padarymo metu disponavo odontologiniais įrenginiais bei kitais daiktais, nurodytais Sąraše, patvirtinti, todėl atsakovų argumentai, kad ieškovė neįrodė Sąraše išvardintų daiktų buvimo aplietose patalpose, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl daiktų sugadinimo fakto ir patirtos žalos dydžio nustatymo
49. Atsakovai nesutinka su tuo, kad visi Sąraše išvardinti daiktai buvo aplieti ir dėl to tapo netinkami eksploatuoti (naudoti). Vertinant šią atsakovų poziciją nustatyta, kad ieškovė Sąraše išskyrė atskirų kategorijų daiktus, kurių vertę (kaip nuostolių atlyginimą) prašė priteisti iš atsakovų. Dėl žalos atlyginimo už kiekvieną Sąraše nurodytų daiktų (įrenginių) kategoriją teisėjų kolegija pasisakys atskirai.
50. Ieškovės pateikto Sąrašo 3 pozicijoje buvo nurodyta 14 odontologinės įrangos ir įrenginių vienetų, kurie, ieškovės teigimu, po patalpų apliejimo tapo netinkami eksploatuoti, todėl ji prašo atlyginti įrenginių vertę 2019 m. vasario mėn. rinkos kainomis – iš viso 39 920 Eur.
51. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus (žr. šios nutarties 47 punktą), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė teiginį, jog disponavo nurodytais įrenginiais patalpų apliejimo metu. Tačiau disponavimo įrenginiais fakto konstatavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia aplinkybės, kad visi Sąrašo 3 pozicijoje išvardinti įrenginiai (įranga) buvo aplieti vandeniu ir dėl to tapo netinkami naudoti.
52. Kaip minėta, byloje yra ADB „Gjensidige“ kartu su ieškovės bei atsakovų atstovu 2018 m. birželio 28 d. parengtas turto apžiūros aktas (DOK-10710 priedas Nr. 1). Šiame akte, be kitų aplinkybių, buvo aprašytas sugadintas turtas (nurodant daikto pavadinimą, modelį, rūšį ir kt.). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad turto apžiūros akte nebuvo nurodyti Sąrašo 3 pozicijoje 13 ir 14 punktuose įrašyti įrenginiai – ultragarsinis skaleris „Amdent US 30e“ ir vakuumo aparatas ,,Ultra Vac“, tačiau laikėsi pozicijos, jog tokia aplinkybė nereiškia, kad patalpų užliejimo metu šie įrenginiai nebuvo sugadinti. Teismas rėmėsi prielaida, kad tie du įrenginiai į turto apžiūros akte nurodytų sugadintų daiktų sąrašą galėjo būti neįtraukti dėl didelio sugadintų daiktų skaičiaus.
53. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria. Visų pirma, turto apžiūros aktas buvo sudarytas nedelsiant po patalpų apliejimo įvykio, dalyvaujant tiek ieškovės atstovui, tiek ir atsakovui, todėl pripažintina, kad akte buvo užfiksuoti objektyvūs faktiniai duomenys. Antra, odontologinių įrenginių vertė, kurią ieškovė prašė atlyginti, sudarė esminę prašomų atlyginti nuostolių dėl sugadinto turto dalį (iš prašomos atlyginti viso sugadinto turto vertės – 71 083,92 Eur, ieškovės nurodyta įrangos vertė sudarė net 39 920 Eur dalį). Darytina išvada, kad ieškovė, būdama suinteresuota gauti visišką patirtos žalos atlyginimą, nesielgtų aplaidžiai ir nerūpestingai, neįtraukdama į draudimo bendrovės sudaromą sugadinto turto sąrašą visų sugadintų įrenginių. Įvertinusi tokias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė, jog turto apžiūros akte nenurodyti įrenginiai – ultragarsinis skaleris „Amdent US 30e“ ir vakuumo aparatas ,,Ultra Vac“ buvo aplieti vandeniu ir dėl to tapo nebetinkami naudoti. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė ieškovei iš atsakovų nuostolių atlyginimą dėl šių dviejų įrenginių sugedimo.
54. Atsakovai nesutinka su E. N. įmonės „Medika“ ir ieškovės atstovų sudarytame defektiniame akte Nr. SD-71/18 suformuluota išvada, kad akte išvardinti odontologiniai įrenginiai (jie atitinka ieškovės parengto Sąrašo 3 pozicijoje išvardintą įrangą ir įrenginius) neatitinka techninių saugos reikalavimų ir netinka tolesnei eksploatacijai (t. 2, b. l. 34-35). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. N. įmonės „Medika“ sudarytame defektiniame akte pasisakoma ir dėl ieškovės parengto Sąrašo 3 pozicijoje 13-14 punkte aprašytų įrenginių (ultragarsinio skalerio „Amdent US 30e“ ir vakuumo aparato ,,Ultra Vac“) tolesnio tinkamumo naudoti, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatavo, jog ieškovė neįrodė šių įrenginių apliejimo vandeniu aplinkybės, dėl to vertintinas tik E. N. defektinio akto išvadų dėl kitų įrenginių tinkamumo naudoti pagrįstumas.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų bei liudytojų pateiktų parodymų visuma leidžia teigti, kad medicininės įrangos, kurios veikimas priklausomas nuo elektros energijos šaltinio, tolesnis naudojimas po jos apliejimo vandeniu, t. y. nebeužtikrinant veikimo saugos reikalavimų, yra rizikingas, galintis sukelti žalą paciento ar įrangą naudojančio asmens (odontologo) sveikatai, todėl yra neleistinas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų neturėtų prisiimti padarinių rizikos ir toliau bandyti naudoti vandens apliejimu paveiktą įrangą. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas atlyginti prarastos įrangos vertę laikytinas įrodytu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovai, nesutikdami su E. N. įmonės „Medika“ sudarytame defektiniame akte nurodytomis išvadomis, jas paneigiančių įrodymų nepateikė.
56. Šalys ginčijasi ir dėl Sąrašo 3 pozicijoje išvardintų daiktų vertės nustatymo. Siekiant nustatyti Sąrašo 3 pozicijoje išvardintų odontologinių įrenginių (septynių iš jų) vertę, buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios metu, taikant vertinamąjį išlaidų (kaštų) metodą, buvo nustatyta, kad odontologinių įrenginių: ,,ABC 04-012“ 2 modifikacija; ,,ABC 04-012 Sky“ 1 modifikacija; morita apekso lokatoriaus ,,Dentaport ZX“; endodontinio įrenginio ,,X-Smart Plus NEX PIN Kit“; dantų balinimo lempos ,,BT COOL (plus)“; plombų maišymo aparato ,,Silvermix“ bei ultragarsinio skalerio ,,Amdent US 30e“ vidutinė rinkos vertė 2018 m. birželio 24 d. buvo 13 310 Eur (t. 5, b. l. 20-21).
57. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, nustatant ieškovei atlygintinos žalos dydį remtis ekspertizės išvadomis, tačiau pažymi, kad pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu buvo konstatuota, jog byloje neįrodytas įrenginio – ultragarsinio skalerio ,,Amdent US 30e“ apliejimo faktas (šios nutarties 53 punktas), todėl iš eksperto nustatytos odontologinių įrenginių vertės atimama ultragarsinio skalerio ,,Amdent US 30e“ vertė – 850 Eur. Konstatuojama, kad odontologinių įrenginių: ,,ABC 04-012“ 2 modifikacija; ,,ABC 04-012 Sky“ 1 modifikacija; morita apekso lokatoriaus ,,Dentaport ZX“; endodontinio įrenginio ,,X-Smart Plus NEX PIN Kit“; dantų balinimo lempos ,,BT COOL (plus)“; plombų maišymo aparato ,,Silvermix“ vidutinė rinkos vertė 2018 m. birželio 24 d. buvo 12 460 Eur (13 310 Eur eksperto nustatyta įrenginių vertė - 850 Eur ultragarsinio skalerio ,,Amdent US 30e“ vertė) ir šių įrenginių vertė priteistina ieškovei, kompensuojant nuostolius dėl daiktų apliejimo vandeniu.
58. Šiame kontekste aktualu pasisakyti ir dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais remiantis teigiama, kad pirmosios instancijos teismui nepaskyrus papildomos ekspertizės įrenginių vertei nustatyti, buvo apribotos ieškovės įrodinėjimo galimybės bei paneigta teisė į visišką nuostolių atlyginimą.
59. Nustatyta, kad ieškovė, prašydama priteisti nuostolius už sugadintus odontologinius įrenginius, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė juos atlyginti pagal odontologinių įrenginių vidutinę rinkos vertę. Teismo posėdžio metu ekspertui J. A. paaiškinus, kad nėra odontologinių įrenginių antrinės rinkos, ieškovė ėmė teigti, jog tokiu atveju, kompensavus vidutinę naudotų įrenginių rinkos vertę, nuostoliai bus atlyginti nepilnai – ieškovė negalės įsigyti naudotų analogiškų įrenginių antrinėje rinkoje ir bus priversta pirkti naujus įrenginius. Ieškovė pakeitė ankstesnę poziciją byloje ir pareiškė prašymą už sugadintus įrenginius atlyginti žalą, priteisiant naujų įrenginių vidutinę rinkos vertę, o tuo tikslu prašė skirti papildomą teismo ekspertizę tokioms naujų įrenginių rinkos kainoms nustatyti.
60. Akcentuotina, kad remiantis CPK 219 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, papildoma ekspertizė gali būti paskirta, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jei yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
61. Analizuojamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę odontologinių įrenginių vertei nustatyti. Atliktos ekspertizės akto išvados yra aiškios, jomis atsakyta į teismo pateiktus klausimus, tiriamojoje dalyje ekspertas nurodė, kokiu metodu vadovaujantis padarytos ekspertinės išvados. Duomenų, kad eksperto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ieškovė nepateikė. Prašymas skirti byloje papildomą ekspertizę buvo pateiktas tik dėl to, kad buvo siekiama žalos atlyginimo, skaičiuojamo nuo naujos įrangos vertės žalos padarymo metu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog neegzistuoja teisiniai pagrindai papildomos ekspertizės byloje skyrimui ir pagrįstai netenkino tokio ieškovės prašymo.
62. Spręsdamas dėl atlygintinos už kitą Sąraše nurodytą sugadintą turtą žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remtis Sąraše nurodyta turto verte pagal 2019 m. vasario mėn. kainas nėra pagrindo, todėl vadovavosi ieškovės nurodyta turto įsigijimo verte, iš jos atimant 30 proc. nusidėvėjimą.
63. Nesutikdama su teismo išvadomis, ieškovė teigia, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji priversta įsigyti naują odontologinę įrangą, kurios vertę pagal 2019 m. vasario mėn. kainas ji nustatė remdamasi pardavėjų pateiktais komerciniais pasiūlymais.
64. Nors žala asmens turtui, nesant įstatyme numatytų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis), tačiau civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkciją, todėl nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.
65. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad ieškovės įrenginiai nebuvo nauji, todėl jos reikalavimas atlyginti žalą naujos įrangos įsigijimo verte nesuderinamas su žalos atlyginimo principais bei sudarytų prielaidas ieškovei praturtėti atsakovų sąskaita. Be to, eksperto teiginys apie tai, kad neegzistuoja antrinė odontologinės įrangos rinka, nereiškia, jog nėra galimybės įsigyti naudotų odontologinių įrenginių. Tokios galimybės neturėjimą paneigia ir ieškovės pateiktos įrenginių įsigijimo sutartys, iš kurių matyti, kad ieškovė buvo įsigijusi naudotus (nenaujus) įrenginius. Paminėtas eksperto teiginys gali būti aiškinamas tuo, kad naudotos odontologinės įrangos antrinės apyvartos sandoriai nėra viešinami, o tokia aplinkybė lėmė eksperto apsisprendimą nustatant sugadintos įrangos vertę taikyti ne lyginamąjį, bet išlaidų (kaštų) metodą.
66. Bendrosios žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos nustato, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės, nustatančios, kad jeigu kainų pagal nurodytą bendrąją taisyklę (skaičiuojant nuostolius pagal turto kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną) taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba ne visišką žalos atlyginimą (t. y. jis nebūtų grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011).
67. Analizuojamu atveju ieškovės naudotų patalpų užliejimas įvyko 2018 m. birželio 23-24 d., į teismą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė kreipėsi 2019 m. rugsėjo 20 d. Akivaizdu, kad ieškovės prašymas atlyginti jai žalą odontologinės įrangos verte, kuri būtų nustatoma remiantis 2019 m. vasario mėn. kainomis, nedera su CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
68. Ginčo šalys taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija paskaičiuojant ieškovei atlygintinos žalos dydį taikyti 30 procentų nusidėvėjimą nuo sugadintų įrenginių bei baldų įsigijimo kainos. Ieškovės manymu, toks teismo sprendimas neužtikrina visiško nuostolių atlyginimo, o atsakovų teigimu, teismas nepagrindė tokios pozicijos.
69. Nesutikdama su šalių skundų argumentais, teisėjų kolegija nurodo, kad, pirma, poreikį apskaičiuojant turto vertę atsižvelgti į jo nusidėvėjimą pažymėjo teismo ekspertas (į pateiktą klausimą „jei įrenginiai buvo naudoti, ar nustatant jų vertę atsižvelgtina į įrenginių nusidėvėjimą?“ ekspertas atsakė teigiamai (t. 5, b. l. 20). Antra, po patalpų užliejimo ieškovės sudarytame inventorizacijos akte buvo pateiktas sugadintos odontologinės įrangos, baldų ir kitų daiktų sąrašas, nurodant šių daiktų 30 proc. nusidėvėjimą nuo įsigijimo kainos (DOK-10710 priedai). Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas pasirinko teisingą nuostolių skaičiavimo būdą, kaip objektyvų ir labiausiai atitinkantį šalių interesus. Ginčydamos teismo pasirinktą nuostolių skaičiavimo būdą, bylos šalys įtikinamų argumentų dėl tokio būdo nepagrįstumo, netinkamumo ar ydingumo nenurodė, alternatyvaus skaičiavimo būdo nepateikė, todėl apeliaciniuose skunduose išdėstyti kritiniai teiginiai dėl teismo pasirinkto nuostolių apskaičiavimo būdo atmestini kaip nepagrįsti.
70. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės pateikto Sąrašo 3 pozicijoje išvardintų kitų odontologinių įrenginių – negatoskopo, apekso lokatoriaus ,,Den Apex“, apekso lokatoriaus ,,C-ROOT (V)“ Apex Locator-Pulp Tester“, apekso lokatoriaus ,,Joypex 5“, sterilizavimo juostų užlydymo aparato ,,Sealing Machine Seal 100“, helio lempos ,,D-light Duo“ (Led curing light) vertė, taikant 30 proc. nusidėvėjimą sudarė 1 118,24 Eur. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išvardintų įrenginių bendrą įsigijimo kainą (2031,91 Eur) ir pritaikęs 30 proc. nusidėvėjimą, apskaičiavo, jog ieškovei atlygintinų nuostolių suma sudaro 1 422,34 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje nutartyje pirmiau nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuota, jog neįrodytas įrenginio – vakuumo aparato ,,Ultra Vac‘‘, kurio įsigijimo vertė buvo 434,43 Eur, apliejimas vandeniu ir nepataisomas sugadinimas (žr. nutarties 53 punktą), todėl šio įrenginio likutinė vertė neįtraukiama į ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo sumą. Teisėjų kolegija nustato, kad ieškovei už Sąrašo 3 pozicijoje nurodytų odontologinių įrenginių (įrangos) sugadinimą priteistina bendra 13 578,24 Eur suma.
71. Vadovaudamasis pirmiau aptartu nuostolių skaičiavimo būdu (nuo daiktų įsigijimo vertės atimant ieškovės nurodytą 30 proc. nusidėvėjimą), pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei priteistinų nuostolių atlyginimo dydį už kitų patalpose buvusių daiktų – baldų, kasos aparato, leidinių – sugadinimą.
72. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog aplietose patalpose buvo Sąraše nurodyti baldai, kasos aparatas bei įvairūs leidiniai (nutarties 47-48 punktai). Su antstolio sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktos fotonuotraukos (DOK-10713 priedas), 2018 m. birželio 28 d. Turto apžiūros aktas bei kartu su juo pateiktos nuotraukos (DOK-10707 priedai), tikrosios ūkinės bendrijos ,,Rotonas“ 2018 m. birželio 26 d. defektinis aktas (DOK-10713 priedas) patvirtina, kad ieškovės baldai, leidiniai ir kasos aparatas po jų apliejimo vandeniu tapo netinkami naudoti. Nustatęs tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad už sugadintus baldus, leidinius ir kasos aparatą ieškovei atlygintina iš viso 3 173,25 Eur nuostolių, iš to jų skaičiaus – už kasos aparatą 101,56 Eur (kasos aparato įsigijimo kaina 145,08 Eur minus 30 proc. nusidėvėjimas), už baldus 2 759,92 Eur (baldų įsigijimo kaina 3 942,74 Eur minus 30 proc. nusidėvėjimas), už leidinius 311,77 Eur (leidinių įsigijimo kaina 445,39 Eur minus 30 proc. nusidėvėjimas).
73. Prašydama priteisti žalos atlyginimą ieškovė taip pat nurodė, kad dėl sugadintų odontologinių antgalių ji patyrė 3 800 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinio netenkino ir teisėjų kolegija tokiam teismo sprendimui pritaria. Kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 54 punkte, byloje apklausti liudytojai E. N. ir K. S. nurodė, kad odontologiniai antgaliai pagal jų naudojimo pobūdį ir valymo ypatumus negalėjo dėl vandens poveikio tapti netinkami naudoti. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir po patalpų apliejimo jose teikė odontologines paslaugas. Nors apeliaciniame skunde ieškovė kartoja pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad antgaliai tapo netinkami naudoti dėl to, jog buvo pažeisti korozijos, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui tokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepriteisti nuostolių atlyginimo už odontologinių antgalių sugadinimą pagrįstumo.
74. Teismas netenkino ieškovės prašymo atlyginti 730,84 Eur išlaidas už vandens sugadintų ieškovės dokumentų parengimą (atkūrimą). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nors ir sutinkant su ieškovės aiškinimu, kad užliejus patalpas buvo pakenkta daliai ieškovės dokumentų, tačiau nėra pagrindo manyti, jog pačiai ieškovei neįmanoma dokumentų atkurti, nepatiriant jos nurodytų kaštų, tuo labiau, kad įmonės dokumentai (pvz. buhalterinės apskaitos) paprastai saugomi ir elektroninėse laikmenose, o pacientų popierinių kortelių atkūrimas galėtų sąlygoti papildomas laiko, bet ne finansines sąnaudas.
75. Ieškovė taip pat prašė atlyginti aplietų patalpų įrengimo ir remonto išlaidas. Ieškovė nurodė, kad išsinuomojusi patalpas turėjo jas suremontuoti ir pritaikyti veiklos vykdymui, dėl ko patyrė 3 705,88 Eur išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovės sutarties su patalpų savininku 2.3 punktą ieškovė įsipareigojo išlaikyti ir saugoti naudojamas patalpas, atlikti jų einamąjį remontą bei apmokėti visas patalpų išlaikymo išlaidas (DOK-2842 priedas). Bylos medžiaga patvirtina, kad patalpų savininkui dėl patalpų užliejimo patirti nuostoliai yra atlyginti (DOK-10705 priedas bei 2 t., b. l. 38-39). Duomenų, kad ieškovė patalpas remontavo po jų apliejimo, nėra (reikalavimą atlyginti patalpų remonto išlaidas ji grindžia duomenimis apie 2010 – 2015 metais patirtas patalpų remonto išlaidas (DOK-10712). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad analizuojamu atveju nėra pagrindo iš atsakovų priteisti ieškovės patirtas išlaidas patalpų remontui, kadangi tokių išlaidų turėjimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su patalpų apliejimo įvykiu.
76. Nustatydamas ieškovei atlygintinų nuostolių dydį, teismas nepagrįstais pripažino ieškovės reikalavimus priteisti signalizacijos remonto išlaidas bei Sąrašo 7 pozicijoje išvardintų daiktų: ventiliatoriaus ,,Argo Fanny“, elektrinio virdulio ,,Scarlet SC“, televizoriaus ,,TV STAR“, dirbtinės eglutės įsigijimo išlaidas, tačiau priteisė ieškovei 63,36 Eur nuotolių, patirtų dėl Sąrašo 7 pozicijoje nurodyto spausdintuvo sugadinimo (spausdintuvo įsigijimo kaina 90,52 Eur minus 30 procentų nusidėvėjimas). Teismas pagrįstu laikė ir ieškovės prašymą atlyginti išlaidas, patirtas už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą – 193,60 Eur. Ieškovė teismo išvadų, kuriomis remiantis atsisakyta priteisti nuostolius dėl aukščiau išvardintų daiktų sugadinimo, neskundžia. Dėl atsakovų skundo argumentų, jog neįrodytas Sąraše išvardintų daiktų buvimas aplietose patalpose ir jų sugadinimas, jau pasisakyta pirmiau (papildomai pažymėtina, kad spausdintuvo nepataisomas sugadinimas dėl apliejimo vandeniu buvo įrodinėjamas 2018 m. liepos 2 d. UAB „Spedo“ defektiniu aktu), todėl teisėjų kolegija dėl šios skundžiamo sprendimo dalies išsamiau nepasisako, pripažindama teismo išvadas pagrįstomis ir teisėtomis.
77. Be prašymo atlyginti nuostolius dėl sugadintų odontologinių įrenginių, ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą ir už odontologinių medžiagų sugadinimą. Siekdama pagrįsti reikalavimus šioje ieškinio dalyje, ieškovė pateikė medžiagų įsigijimo dokumentus (2019 m. rugsėjo 19 d. ieškinio pareiškimo priedai). Medžiagų buvimo aplietose patalpose faktą patvirtina kartu su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei Turto apžiūros aktu pateiktos fotonuotraukos, be to, akivaizdu, kad be odontologinių medicininių medžiagų ieškovė negalėtų teikti paslaugų. Pripažintina, kad ieškovė įrodė odontologinių medicininių medžiagų buvimo faktą patalpose, kada jos buvo aplietos. Tačiau sprendžiant dėl medžiagų sugadinimo fakto ir prašomos nuostolių atlyginimo sumos pažymėtina, kad pati ieškovė negalėjo tiksliai įvardinti, koks kiekis ir kokios rūšies bei vertės medžiagų buvo netinkamos naudoti po apliejimo vandeniu. Sąrašo 11 pozicijoje ieškovė nurodė, kad visa sugadintų medžiagų vertė yra 4 474,84 Eur (2019 m. rugsėjo 19 d. ieškinio priedas), o nebenaudotinų vandens sugadintų odontologinių medžiagų sąraše, kurį ieškovė sudarė 2018 m. liepos 16 d., buvo nurodyta, kad nenaudotinomis laikytinos medžiagos, kurių vertė yra iš viso 3 790,29 Eur (DOK-10710 priedas). Pastaroji sugadintų medžiagų vertė buvo nurodyta ir ieškovės pateiktame inventorizacijos akte, sudarytame po 2018 m. birželio 24 d. įvykusio patalpų apliejimo (DOK-10713 priedas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš medžiagų įsigijimo dokumentų matyti, jog medžiagos buvo įsigytos 2018 m. sausio – vasario mėn., o patalpų apliejimas įvyko tik 2018 m. birželio mėn., tad akivaizdu, kad ieškovei teikiant paslaugas medžiagos buvo naudojamos. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, odontologinės medžiagos buvo naudojamos ir po patalpų apliejimo įvykio, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovė neįrodė reikalavimų šioje ieškinio dalyje pagrįstumo.
78. Ieškovės pageidavimu byloje liudijusi gydytoja odontologė Ž. S. nurodė, kad didelė drėgmė gali turėti įtakos medžiagų tinkamumui naudoti, tačiau vien tik liudytojos paaiškinimai nepagrindžia ieškinio reikalavimų aptariamoje dalyje pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė po patalpų apliejimo teikė odontologijos paslaugas, tačiau duomenų, kad po apliejimo buvo įsigytos ir naudotos naujos odontologinės medžiagos, byloje nėra. Ieškovė po patalpų apliejimo išsinuomojo odontologo darbo vietą UAB „Vitaldentis“, tad neatmestina tikimybė, kad tolimesniam paslaugų teikimui ji galėjo medžiagas perkelti į kitą darbo vietą.
79. Abejones dėl ieškovės reikalavimų aptariamoje ieškinio dalyje pagrįstumo kelia ir ta aplinkybė, kad į bylą nėra pateikti duomenys apie odontologinių medicininių medžiagų utilizavimą. Ieškovei teigiant, jog medžiagos po apliejimo vandeniu tapo netinkamos naudoti, ji turėjo imtis priemonių medžiagas sunaikinti teisės aktuose nustatytu ir aplinkai nekenksmingu būdu (perduoti medžiagas įmonėms, užsiimančioms medicininių atliekų tvarkymu). Tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra.
80. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes (ieškovės nenuosekli pozicija dėl sugadintų medžiagų vertės, sunaudotų medžiagų tikslaus kiekio neįvardijimas, įrodymų, patvirtinančių, kad tariamai sugadintos medžiagos buvo sunaikintos, o vietoj jų įsigytos naujos, nepateikimas), teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už sugadintas medžiagas yra nepagrįstas, todėl turėjo būti atmestas. Ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius dėl sugadintų odontologinių medicininių medžiagų visiškai atmetant, nebėra prasmės vertinti ieškovės skundo argumentų, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada atlyginti 50 proc. medžiagų įsigijimo vertės.
Dėl patalpų nuomos išlaidų priteisimo
81. Be prašymo atlyginti 68 858,92 Eur nuostolius dėl vandens poveikyje sugadintos medicininės įrangos, medžiagų bei kitų aplietose patalpose buvusių daiktų, ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 7 942,50 Eur nuostolių, patirtų dėl poreikio nuomotis patalpas su odontologijos verslui reikalinga įranga ir baldais, atlyginimą.
82. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė UAB „Dantukų fėja“ ir UAB „Vitaldentis“ sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovei buvo perduotos laikinai valdyti nuomos pagrindais patalpos odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugoms teikti. Šalys susitarė, kad patalpos nuomojamos kartu su odontologine įranga ir baldais (t. 1, b. l. 151-155).
83. Ieškovės teigimu, poreikis sudaryti aptartą nuomos sutartį atsirado išimtinai dėl atsakovų kaltės (jiems apliejus patalpas ir įrangą, ieškovė buvo priversta nuomotis tiek patalpas, tiek ir įrangą, siekiant toliau vykdyti veiklą). Pasak ieškovės, atsakovai turi atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. liepos 19 d. nuomotojai UAB „Vitaldentis“ ieškovės sumokėto 7 942,50 Eur nuomos mokesčio išlaidas.
84. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, nurodęs, kad poreikis ieškovei nuomotis kitas patalpas atsirado ne dėl patalpų apliejimo, bet todėl, kad patalpų savininkas nusprendė nutraukti su ieškove patalpų nuomos sutartinius santykius.
85. Su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog prašomi iš atsakovų priteisti nuostoliai, kuriuos sudaro ieškovės sumokėtas nuomos mokestis, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais atsakovų veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovai nesugebėjo naudotis jiems priklausančiu turtu taip, jog nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, patalpos, kuriose ieškovė vykdė veiklą, nuosavybės teise priklausė V. Ž., nusprendusiam nutraukti patalpų nuomos sutartį su ieškove. Apie patalpų savininko ketinimą nutraukti nuomos sutartį ir įspėjimą išsikelti iš patalpų per du mėnesius ieškovės atstovė buvo informuota 2018 m. liepos 2 d., antstoliui įteikus pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą. Šių aplinkybių ieškovė neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei buvo žinoma ir suprantama, jog nuo 2018 m. rugsėjo mėn. pradžios ji turės išsikelti iš nuomojamų patalpų. Vadinasi, ieškovės prašomas priteisti nuomos mokestis, kurį ji vėliau sumokėjo kitai patalpų nuomotojai UAB „Vitaldentis“, laikytinas ne ieškovės patirtais nuostoliais, už kuriuos būtų atsakingi atsakovai, bet jos veiklai vykdyti būtinomis išlaidomis. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji turėjo teisę ginčyti V. Ž. įvykdytą vienašalį patalpų nuomos sutarties nutraukimą ir toliau naudotis patalpomis, tačiau šie teiginiai atmestini, kadangi įrodymų, jog ėmėsi ar ketino imtis priemonių savo tariamai pažeistoms teisėms dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo apginti, ieškovė neteikė.
86. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl turėtų nuomos išlaidų atlyginimo, neįvertino aplinkybės, kad jeigu atsakovai nebūtų aplieję patalpų ir jose esančios įrangos bei kitų daiktų, ieškovė būtų turėjusi galimybę išsinuomoti tik patalpas, o ne patalpas su visa veiklai teikti būtina medicinine įranga. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, nes, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, dalis medicininės įrangos buvo naudojama ir įvykus patalpų bei kitų daiktų užliejimui (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. liepos 12 d. patikrinimo akte nurodyta, kad 2018 m. liepos 3 d. ieškovė viename iš trijų odontologijos kabinetų teikė paslaugas). Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovė siekė išsinuomoti veiklai vykdyti tinkamas patalpas, į kurias būtų galima išgabenti tinkamą naudoti medicininę įrangą.
87. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas, užuot visiškai atmetęs ieškinio reikalavimą dėl patalpų nuomos mokesčio išlaidų atlyginimo, turėjo sugretinti ieškovės turėtas nuomos išlaidas patalpų savininkams V. Ž. bei UAB „Vitaldentis“ ir nuomotojai UAB „Vitaldentis“ sumokėto nuomos mokesčio išlaidų atlyginimą, priteistiną iš atsakovų, sumažinti ankstesniam nuomotų patalpų savininkui V. Ž. mokėta nuomos mokesčio suma. Kaip minėta, patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 7 942,50 Eur nuostolių, patirtų dėl poreikio nuomotis kitas patalpas su odontologijos verslui reikalinga įranga ir baldais. Reikalavimas buvo grindžiamas dėl nuomotojai UAB „Vitaldentis“ ieškovės sumokėto nuomos mokesčio per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. liepos 19 d. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neprašė reikalavimo dėl 7 942,50 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo kitokio galimo išsprendimo atveju įvertinti V. Ž. ieškovės mokėtą nuomos mokesčio sumą ir ja mažinti prašomus atlyginti nuostolius.
88. Nutarties 87 punkte aptartas ieškovės prašymas nebuvo reiškiamas, nagrinėjamas ir vertinamas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostata), todėl teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, dėl ieškovės tik apeliaciniame skunde pareikšto prašymo nepasisako ir jo nevertina.
Dėl reikalavimo priteisti nuostolius negautų pajamų forma
89. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų nuostolius dėl negautų pajamų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
90. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 36 punktas).
91. Kaip minėta, žalos faktas ir dydis nepreziumuojami ir turi būti įrodinėjami įprastine tvarka, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
92. Siekdama pagrįsti ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, ieškovė nurodė, kad aplietose patalpose ji buvo įsirengusi tris odontologų darbo vietas, kurių kiekviena, ieškovės teigimu, kasdien duodavo 178,63 Eur pajamų. Kadangi po patalpų apliejimo ieškovė buvo priversta ieškotis kitos vietos paslaugoms teikti, ji 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė nuomos sutartį su UAV „Vitaldentis“, tačiau sutarties pagrindu ieškovei buvo išnuomota tik viena odontologo darbo vieta. Ieškovės teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji prarado pajamas, kurias generavo dviejų odontologų darbo vietos, todėl ieškiniu prašė atlyginti 8 038,35 Eur negautų pajamų už 45 darbo dienas 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėn.
93. Be nurodytų nuostolių (negautų pajamų), ieškovė taip pat prašė priteisti 26 912,08 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 19 d., t. y. tuomet, kai nuomojosi vieną odontologo darbo vietą iš UAB „Vitaldentis“. Ieškovė paskaičiavo, kad minimu laikotarpiu buvo 226 darbo dienos, per kurias dviejose darbo vietose būtų gauta po 119,08 Eur pajamų.
94. Reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Visų pirma, pažymėtina, kad vien teiginiu apie trijų odontologų darbo vietų įrengimą neįrodoma aplinkybė, jog visose darbo vietose kiekvieną darbo dieną buvo teikiamos paslaugos. Byloje net nėra įrodymų apie tai, kad ieškovės bendrovėje paslaugas nuolat teikė trys odontologai, todėl ieškovės nurodomas vienos darbo dienos pajamas galėjo generuoti ir viena odontologo darbo vieta. Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovei buvo išduotas higienos pasas tik vienam odontologo kabinetui, tačiau remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. liepos 12 d. patikrinimo akte nurodyta informacija nustatyta, kad ieškovė paslaugas teikė trijuose kabinetuose.
95. Antra, kaip nustatyta kasacinio teismo praktikoje, netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne hipotetiškai tikėtinomis gauti pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 37 punktas). Asmuo, siekdamas negautų pajamų atlyginimo, turi įrodyti savo realias galimybes gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, įstatymas nustato, kad negautos pajamos yra grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalavimą atlyginti negautas pajamas grindžia išimtinai savo skaičiavimais apie iki patalpų apliejimo per vieną darbo dieną gautas pajamas, tačiau duomenų ir įrodymų, kiek sąnaudų reikalaudavo ieškovės nurodyto dydžio pajamų gavimas (priemonių kaina, komunalinės paslaugos ir kt.) nepateikta. Pripažintina, kad ieškovės teiginiai apie gautas pajamas nepagrindžia aplinkybės, kad ateityje būtų gautos būtent ieškovės nurodyto dydžio pajamos. Reikšminga ir tai, kad pagal ieškovės į bylą pateiktus duomenis, 2015–2019 metais jos veikla buvo nuostolinga, o tai kelia abejonių ieškovės teiginių apie ateityje gautiną pelną pagrįstumu.
96. Sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti negautas pajamas, taip pat reikia nustatyti, kad šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko (šiuo atveju – atsakovų) veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog po patalpų apliejimo buvo siekiama išsinuomoti tris, o ne vieną odontologo darbo vietą, kad nuo patalpų apliejimo 2018 m. birželio mėn. ieškovė į naujas patalpas persikėlė 2019 m. liepos 19 d., t. y. po daugiau nei metų, manytina, jog realiai patiriant veiklos nepatogumus ar net finansinius nuostolius, ieškovei reikėjo priimti atitinkamus sprendimus. Įrodymų, kokius sprendimus priėmė ir kokių priemonių ieškovė ėmėsi siekdama pašalinti, jos teigimu, patiriamus nuostolius, nepateikta. Tikėtina, kad ši aplinkybė, kartu su pirmiau išdėstytomis, patvirtina, jog ieškovės sprendimas po patalpų apliejimo įvykio išsinuomoti vieną darbo vietą, buvo ieškovės pasirinktas veiklos organizavimo būdas, kurio pasirinkimo pasekmės neturi būti perkeltos atsakovų atsakomybei.
97. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais ir galiojančiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės nepatvirtina ieškovės nuostolių dėl negautų pajamų, kuriuos turėtų kompensuoti atsakovai, atsiradimo fakto.
Dėl procesinės bylos baigties
98. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog egzistuoja atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, tačiau be pagrindo nustatė, kad ieškovė įrodė visų Sąrašo 3 pozicijoje išvardintų odontologinių įrenginių ir dalies medicininių medžiagų sugadinimo faktą, todėl atitinkamai pakeistinas ieškovei priteisto nuostolių atlyginimo dydis.
99. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pagrindė dėl patalpų apliejimo, už kurį atsakingi atsakovai, patyrusi 17 008,45 Eur dydžio nuostolius (193,60 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, 12 460 Eur už odontologinių įrenginių, kurių vertė nustatyta pagal ekspertizės išvadas, sugadinimą, 1 118,24 Eur už odontologinių įrenginių, kurių vertė nustatyta pagal teismo taikytą nuostolių skaičiavimo būdą, sugadinimą, 101,56 Eur už kasos aparato sugadinimą, 63,36 Eur už spausdintuvo sugadinimą, 2 759,92 Eur už baldų sugadinimą, 311,77 Eur už knygų ir leidinių sugadinimą). Kadangi dalis patirtų nuostolių ieškovei kompensuota draudimo bendrovės išmokėta suma (2 225 Eur), ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 14 783,45 Eur nuostolių atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
100. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
101. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: 1 813 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 5 907 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2 000 Eur avansas už ekspertizės atlikimą (2021 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2043 DOK-8318).
102. Atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme jie patyrė šias išlaidas: 5 000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 43,50 Eur įrodymų rinkimui, 500 Eur avansui už ekspertizės atlikimą sumokėti (2021 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10111136, DOK-8888).
103. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia atsakovų išlaidų apmokant už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrįstumo klausimą (be kita ko, nurodydama, kad advokato sąskaitos už praėjusius metus turi būti klientui išrašomos per kitų metų sausio mėnesį). Įvertinusi tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujami advokatų, kad teismui buvo pateikti tiek atsakovų atstovo suteiktas paslaugas detalizuojantys dokumentai, tiek ir paslaugų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovų prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumu, todėl atmeta šiuo klausimu ieškovės skunde išdėstytus argumentus.
104. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovų prašomos atlyginti teisinio atstovavimo išlaidos neviršija civilinėse bylose teikiamos teisinės pagalbos užmokesčio maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios pirmosios instancijos teismo nuostatos šalys neginčija, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas remiamasi pirmosios instancijos teismo vertintu išlaidų dydžiu.
105. Atsižvelgiant į bylos baigties rezultatą apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 13 proc. reikalavimų) iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina 1 205,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (236 Eur žyminio mokesčio, 768 Eur atstovavimo išlaidų, 201,50 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą).
106. Pažymėtina, kad už ekspertizės atlikimą šalys į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 2 500 Eur dydžio avansą (ieškovė – 2 000 Eur, atsakovai – 500 Eur). Ekspertas pateikė apmokėti sąskaitas dėl 2 050 Eur sumos, kuri buvo padengta iš šalių įmokėto avanso. Likusi nepanaudota į teismo depozitinę sąskaitą ieškovės įmokėta suma – 450 Eur jai grąžintina, o ieškovei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma skaičiuojama nuo 1 550 Eur sumos.
107. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovams iš ieškovės priteistina 4 823 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (4 388 Eur atstovavimo išlaidų, 435 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
108. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovams iš ieškovės priteistinas 3 617,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
109. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė 19,59 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų valstybės naudai priteistina 2,54 Eur, o iš ieškovės – 17,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
110. Apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė įrodymus apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Už apeliacinius skundus šalys sumokėjo žyminį mokestį: ieškovė – 1 611 Eur, atsakovas V. D. – 401 Eur. Ieškovė prašo priteisti 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėta suma. Atsakovai duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė.
111. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti 92 408,02 Eur sumą. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ieškovei iš atsakovų priteisiama suma yra sumažinama, todėl pripažintina, kad ieškovės apeliacinis skundas visiškai atmestas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
112. Atsakovų apeliacinis skundas patenkintas 17 proc. dalimi (atsakovai apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistą sumą – 17 832,69 Eur, kuri yra sumažinta iki 14 783,45 Eur), todėl atsakovui V. D. iš ieškovės priteisiama 68 Eur už apeliacinį skundą jo sumokėto žyminio mokesčio (401 Eur – 83 proc.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą.
Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dantukų fėja“, juridinio asmens kodas 302433551, iš atsakovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteistą nuostolių atlyginimą iki 14 783,45 Eur (keturiolikos tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 45 centų).
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:
„Atsakovams V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantukų fėja“, juridinio asmens kodas 302433551, 3 617,50 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniolika eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantukų fėja“, juridinio asmens kodas 302433551, 17,04 Eur (septyniolika eurų 4 centus), o iš atsakovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,54 Eur (du eurus ir 54 centus) išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, mokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodžius įmokos kodą 5662.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, iš Šiaulių apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dantukų fėja“, juridinio asmens kodas 302433551, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) nepanaudoto avanso.“
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dantukų fėja“, juridinio asmens kodas 302433551, atsakovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Alma Urbanavičienė