Civilinė byla Nr. B2-500-459/2021

   Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00713-2018-9

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.1.5; 3.1.7.11; 3.4.3.7.2; 3.4.3.7.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 2021 m. kovo 3 d.

   Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ direktoriaus D. D. atskirąjį skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. Kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir kt. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Paltaja“, suinteresuoti asmenys kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Luminor Bank.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. lapkričio 25 d. gautas pareiškėjos ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Hidrona“ atskirasis skundas dėl bankrutuojančios (toliau-UAB) „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. Kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir kt. Skundu pareiškėja prašo: 1) panaikinti 2020-11-09 kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apriboti AB „SEB bankas“ neturtines teises - t. y. teisę balsuoti bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimuose ir teisę būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku tiek, kiek tai susiję su finansinio reikalavimo dalimi, kylančia iš laidavimo teisinių santykių; 2) Pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju, 5-tuoju, 6-tuoju ir 7-tuoju darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus bei minėtus darbotvarkės klausimus iš naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime; 3) Įpareigoti administratorių pateikti administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, o taip pat informaciją apie patirtų išlaidų būtinumą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 4) Įpareigoti administratorių atskleisti kreditoriams visą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 19/07-045 turinį; 5) Įpareigoti administratorių kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus (ne mažiau kaip 3 (tris) vertintojus ir sudaryti sutartį su mažiausią kainą ir greičiausią įvertinimo terminą pasiūliusiu vertintoju) dėl viso bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo, įpareigojant administratorių pateikti vertinimo išvadą kreditoriams kitam kreditorių susirinkimui kartu su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nutarimo projektu; 6) Įpareigoti administratorių iš naujo svarstyti bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ turto pardavimo tvarką kitame kreditorių susirinkime.

2.       Pagrindiniai skundo argumentai:

2.1.         Dėl 1-ojo darbotvarkės klausimo nurodė, kad darbotvarkės klausimu „Susirinkimo darbo reglamento nustatymas“, kreditoriams pateikiamoje medžiagoje administratorius neįvardino konkretaus administratoriaus įgalioto asmens, siūlomo pirmininkauti kreditorių susirinkimui, kandidatūros, todėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriai neturėjo galimybės surinkti informacijos, leidžiančios spręsti apie AB „SEB bankas“ atstovo (ne)tinkamumą, negalėjo tinkamai pasirengti darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymui, kas suponuoja BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių teisių pažeidimus, tarp jų ir teisės žinoti, kokie nutarimų projektai yra siūlomi, juos apsvarstyti, išanalizuoti ir už juos atitinkamai balsuoti. Administratorius, neinformuodamas kreditorių, neužtikrino kreditorių teisių sužinoti apie reikšmingus duomenis, kurių pagrindu suformuluoti siūlomi nutarimų projektai, ir galimybės kreditoriams išreikšti savo valią, o taip pat neužtikrino bankroto procedūrų skaidrumo. Iš bankų balsavimo biuletenių ir jų priedų, matyti, kad AB „SEB bankas“, AB „Šiaulių bankas“ ir AB „Luminor bank“ savo pozicijas suderinę dar iki kreditorių susirinkimo dienos, nes balsavimo biuleteniuose nurodo, kad palaiko vieni kitų sprendimų projektus. Dėl to stambiausio kreditoriaus ir administratoriaus elgesys nėra sąžiningas kitų kreditorių teisių apsaugos požiūriu, o bendradarbiavimas su likusiais kreditoriais laikytinas nekonstruktyviu ir paviršutinišku. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriai susirinkime fiziškai nedalyvavo, nes balsavimas buvo vykdomas tik raštu, todėl pateikdamas kreditorių susirinkimui sprendimų projektus, kurie aiškiai neatitiko pagrindinio kreditoriaus valios, administratorius nebuvo iki galo sąžiningas. Organizuojant rašytinės formos kreditorių susirinkimą administratorius turėjo paskelbti darbotvarkę, sudaryti kreditoriams galimybę pateikti savo sprendimų projektus ir su alternatyvių sprendimų projektais supažindinti kitus kreditorius bei įtraukti juos į balsavimo biuletenį. Administratoriaus pateiktos ataskaitos rodo, jog jis neabejotinai konsultavosi su bankais, o praktika, kai neva balsuojama už kreditorių siūlymų sprendimų projektus, apie kuriuos kitiems kreditoriams nėra žinoma, yra ydinga, todėl kreditorių susirinkimas yra fiktyvus ir neteisėtas.

2.2.         Dėl 2-ojo darbotvarkės klausimo „Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai“ bei dėl neturtinių teisių, teisės balsuoti BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime apribojimo AB „SEB bankas“ ir kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti didžiausio kreditoriaus AB „SEB bankas“ atstovą“, nurodė, kad nepritaria kreditorių susirinkime patvirtintai AB „SEB bankas“ kandidatūrai. Balsavimo biuletenyje išdėstė poziciją, jog kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti papildomomis užtikrinimo priemonėmis jau ir taip yra geresnėje padėtyje nei kiti, kurių reikalavimai bus tenkinami paskesne eile. Kreditoriui AB „SEB bankas“ turima balsų dauguma ir taip suteikia išskirtines teises BUAB “Pajūrio mėsinė“ bankroto procese. Pareiškėja siūlė, kad kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūra būtų renkama iš kreditorių grupės, kurios interesai yra pažeidžiamiausi, t. y. siūlė kreditorių susirinkimo pirmininku rinkti darbuotojų, arba smulkiųjų kreditorių, neapsaugotų hipoteka ar įkeitimu, atstovą. Nurodė, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimą nulemia iš esmės tiktai vienintelio kreditoriaus AB „SEB bankas“ pozicija, kurio reikalavimas kyla iš solidaraus laidavimo kaip akcesorinės prievolės už pagrindinio skolininko BUAB „Agrovet“ kredito įsipareigojimus. AB „SEB bankas“ savo finansinius reikalavimus ta pačia apimtimi pareiškė tiek pagrindinio skolininko BUAB „Agrovet“, tiek ir už ją solidariai laidavusių BUAB „Kretingalės mėsa“ bei BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procesuose. Tokiu būdu vienas kreditorius - AB „SEB bankas“, dėl solidaraus laidavimo pobūdžio įgijo neproporcingą įtaką ir laiduotojų kreditorių susirinkimuose, t. y. pagrindinio skolininko BUAB „Agrovet“ bei laiduotojų bankroto bylose ir balsavo kaip kreditorius turintis 27 mln. Eur dydžio reikalavimą. Mano, kad nesąžininga, jeigu AB „SEB bankas“ atstovas dėl tos pačios skolos būtų patvirtintas net keleto bendrovių kreditorių susirinkimų pirmininku, kadangi pagrindinio skolininko bankroto byloje AB „SEB bankas“ kaip kreditorius jau pasinaudojo savo tiek turtinėmis, tiek ir neturtinėmis teisėmis, nes 2020-10-16 buvo išrinktas BUAB „Agrovet“ kreditorių susirinkimo pirmininku. Dėl to BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procese jo patvirtintas turtinis reikalavimas turėtų apsiriboti teise gauti finansinio reikalavimo patenkinimų iš nustatyta tvarka realizuoto solidaraus laiduotojo turto. Kadangi AB „SEB bankas“ priklauso privilegijuotų, hipoteka apsaugotų kreditorių kategorijai, būtų neteisinga ir nesąžininga, jei AB „SEB bankas“ solidaraus laiduotojo byloje įgytų dar ir neturtines teises - įskaitant teisę balsuoti kreditorių susirinkime, būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku. Mano, kad AB „SEB bankas“ balsavimo teisė BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime turėtų būti panaikinta, o kreditorių susirinkimas turėtų iš naujo balsuoti darbotvarkėje numatytais klausimais.

2.3.         Nurodė, kad iš 2020-11-09 vykusio kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenių galima spręsti, jog tarp kreditorinių reikalavimų daugumą turinčių bankų a priori įvyko nerašytiniai mainai, t. y. bankai buvo sudarę neformalų susitarimą, kurio esmė ta, jog AB „SEB bankas“ palaikytų AB „Šiaulių bankas“ poziciją BUAB „Kretingalės mėsa” bankroto procese, o AB „Šiaulių bankas“ palaikytų AB „SEB bankas“ poziciją BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procese ir tokiu būdu išlaikytų šių bankrutuojančių bendrovių sprendimų priėmimo kontrolę kreditorių susirinkimuose, kuomet viskas būna iš anksto nuspręsta susirinkimams dar neįvykus, o kiti kreditoriai liktų stebėtojais, negalinčiais apsisaugoti nuo ekonomiškai tik stambiesiems bankams naudingų sprendimų. Pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 6 d. administratorius kreditoriams pateikė AB „Luminor bank“ ir AB „Šiaulių bankas“ balsavimo biuletenių priedus, kuriuose pateikti minėtų kreditorių pasiūlymai ir pastabos dėl administratoriaus teikiamų sprendimų projektų. Būtent, 2020 m. lapkričio 6 d. 10:15 val. administratorius išplatino kitiems kreditoriams AB „Luminor Bank“ balsavimo biuletenį, o 2020 m. lapkričio 6 d. 15:32 val. administratorius išplatino kitiems kreditoriams AB „Šiaulių bankas“ balsavimo biuletenį. Akivaizdu, kad su AB „Šiaulių bankas“ balsavimo biuleteniu AB „Luminor bankas“ buvo sudaryta galimybė susipažinti pirmiau nei kitiems kreditoriams. AB „Luminor bank“ biuletenyje reiškiamas pritarimas AB „Šiaulių bankas“ siūlymams, kuriuos administratorius kitiems kreditoriams pateikė tik praėjus daugiau nei vienai valandai po to, kai buvo išsiųstas AB „Luminor bank“ balsavimo biuletenis.

2.4.       Dėl 4-tojo darbotvarkės klausimo „Informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigų teikimo tvarkos nustatymas“, kuriuo nutarta patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų teikimo tvarką pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siūlymą, t. y. pakeičiant punktą Nr. 4, kad kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams per 7 dienas nuo susirinkimo dienos be atskiro prašymo ir Punktą Nr. 5, kad su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusią informaciją ir dokumentus administratorius pateikia kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos, pareiškėja nurodė, jog administratoriaus parengta ir siūloma tvarka vertintina kaip perteklinė ir nustatanti papildomus ribojimus smulkiesiems kreditoriams susipažinti su aktualia informacija, susijusia su vykdomu bankroto procesu. Pažymėjo, kad pagal minėtą tvarką daugiau nei 10 procentų kreditorinių reikalavimų turintiems stambiesiems kreditoriams suteikiama privilegija susipažinti su BUAB „Pajūrio mėsinė“ informacija neatlygintinai, o kitiems kreditoriams ši teisė ribojama. Pagal patvirtintą tvarką dokumentų stambiesiems kreditoriams kopijavimo išlaidos būtų padengiamos iš bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių taip pat tenkinami ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Tai reiškia, kad kuo daugiau lėšų bus skirta ir išleista, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kreditorių susirinkime patvirtintos informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos 8 ir 9 dalies nuostatos yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi tik daliai kreditorių suteikia išskirtines teises neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokią prašomą informaciją, o kitiems kreditoriams jie išduodami atlygintinai. Pareiškėja siūlė, kad visiems kreditoriams būtų suteikiama teisė gauti prašomą informaciją lygiateisiškomis sąlygomis, numatant, kad visi kreditoriai turi būti įpareigoti atlyginti būtinąsias išlaidas, susijusias su prašomos pateikti informacijos parengimu (kopijavimu, skanavimu, tvirtinimu ir pan.), o administratorius įpareigotas pagrįsti būtinųjų sąnaudų dydį.

2.5.       Kreditorių susirinkime patvirtintos Informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos 6 dalies nuostatos nesuderinamos su bankroto proceso operatyvumu, todėl siūlė pakeisti informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos 6 dalies nuostatas numatant, kad visus dokumentus administratorius privalo pateikti jų reikalaujančiam asmeniui per 3 darbo dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo dienos.

2.6.       Dėl 5-tojo darbotvarkės klausimo „Bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas UAB „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“, pareiškėja nurodė, jog buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ siūlymą, pagal kurį, jis siūlė: 1) Administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR; 2) Administratoriaus atlyginimą nustatyti 40 MMA (įskaitant mokėtinus mokesčius); 3) Administravimo išlaidoms skirti iki 50 000,00 Eur (+PVM), pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 4) Bankroto administravimo išlaidų sąmatą keisti ĮBĮ nustatyta tvarka.

2.7.         Pareiškėja balsavimo biuletenyje akcentavo, jog administratoriaus nutarimų projekte pateikta administravimo išlaidų sąmata yra abstrakti, besiremianti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais rekomendaciniais dydžiais. Mano, kad administratorius negali grįsti administravimo išlaidų sąmatos vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes tai prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams. Administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, administravimo išlaidų poreikį ir dydį, kad užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Dėl to klausimo svarstymas turėjo būti atidėtas kol administratorius pateiks administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą. Administratoriaus naudai numatytos sumos yra pernelyg didelės, nes atlyginimas jam mokamas iš bankrutuojančios įmonės lėšų. Pinigų sumomis, skiriamomis bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti mažėja suma skirta kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl išdėstyto nesutinka su kreditorių susirinkimo sprendimu 5-tuoju darbotvarkės klausimu ir prašo šį sprendimą pripažinti negaliojančiu bei įpareigoti administratorių pateikti administravimo išlaidų apskaičiavimą/pagrindimą ir šį klausimą iš naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime.

2.8.         Dėl 6-otojo darbotvarkės klausimo „Dėl turto pardavimo tvarkos“, kuriuo nutarta patvirtinti turto pardavimo tvarką pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siūlymą, kuriame numatoma patvirtinti pasiūlytą turto pardavimo tvarką su AB „Šiaulių bankas“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis, pareiškėja nurodė, jog kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu. Pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje yra gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto, todėl bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso kreditorių susirinkimui. Stambiausiam kreditoriui AB „SEB bankas“ balsavus „PRIEŠ“ administratoriaus siūlomą sprendimo projektą ir balsavus „UŽ“ administratoriaus sprendimo projektą su AB „Šiaulių bankas“ ir Luminor bank AS Lietuvos skyriaus pateiktomis korekcijomis, buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri pažeidžia smulkiųjų kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą 6-tuoju darbotvarkės klausimu, kadangi jis neatitinka JANĮ 85 straipsnio 1, 2 bei 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos, didžiausios galimos parduoti kainos ir turto apyvartos greičio principų, bei akivaizdžiai pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus. Nurodė, kad dėl Turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų VSDFV Klaipėdos skyrius siūlė atidėti klausimo dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto (tame tarpe esančio UAB „Agrovet“ teritorijoje bei įkeisto AB Šiaulių bankui bei kito) pardavimo tvarkos nustatymo svarstymą, kadangi kreditoriams pateiktame UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto sąraše administratorius nepateikė duomenų apie ilgalaikio turto sąraše įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes. Turto pardavimo tvarkos 5 punkte nurodoma, kad kitas kilnojamasis ilgalaikis turtas, bus parduodamas laisvame pardavime už 70 % likutinės turto vertės, tačiau, duomenų, kokios konkrečiai šio turto likutinės vertės, kreditoriams nepateikta, todėl pareiškėja pritaria VSDFV pozicijai, kad kito BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio ilgalaikio turto pardavimo tvarka turi būti svarstoma kitame kreditorių susirinkime.

2.9.       Nurodė, kad kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo tvarka remiasi principu „įkaito/hipotekos kreditorius pats sprendžia, už kokią kainą turtas bus parduodamas“, todėl susidaro įspūdis, kad įkeisto turto realizavimo procedūra yra vien tik įkaito turėtojo reikalas. Pareiškėja nesutinka su tokia pozicija, nes ji, kaip ir kiti smulkieji kreditoriai, turi tiesioginį suinteresuotumą už kokią kainą bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, įskaitant ir tą turtą, kuriam nustatyta hipoteka ar įkeitimas, kadangi lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likutis, viršijantis įkaito turėtojo kreditoriaus reikalavimą, skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

2.10.       2020-11-09 kreditorių susirinkime pateiktas neskaidrus ir netinkamas pradinės varžytynių kainos pagrindimas suponuoja nenorą dėti pastangas, kad turtas būtų parduotas kuo greičiau ir kuo aukštesne kaina negu hipoteka užtikrintas reikalavimas. Pareiškėja balsavimo raštu biuletenyje argumentavo, kad nesudarius reikiamų sąlygų turto realizavimui už geriausią kainą būtų paneigiamos smulkiųjų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turto. JANĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas turi būti parduodamas didžiausios kainos principu, tačiau BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo tvarka suponuoja, jog siekiama vienintelio tikslo - kuo greičiau parduoti įkeistą turtą ir patenkinti hipotekos kreditorių interesus, t. y. turtą realizuojant už hipoteka užtikrinto reikalavimo sumą, nededant pastangų nustatyti ir gauti geriausią kainą.

2.11.       Nurodė, kad UAB „Hidrona“ pritarė sprendimo projekto daliai, kurioje nurodyta, jog dėl nekilnojamojo turto (kuris nėra įkeistas Luminor Bank AB ir AB Šiaulių bankui) bus kreipiamasi į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamo turto vertinimo atlikimo ir bus sudaroma sutartis dėl turto vertinimo su mažiausią kainą pasiūlysiu turto vertintojus. Gavus nekilnojamojo turto vertinimus, nekilnojamasis turtas bus pardavinėjamas viešose elektroninėse varžytynėse už nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kainas + PVM (jeigu PVM yra taikomas). UAB „Hidrona“ balsavimo raštu biuletenyje išreiškė poziciją, kad viso BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto pradinė kaina turi būti įvertinta vadovaujantis vienodais kriterijais ir vienoda tvarka. Administratorius turėtų užtikrinti, jog turtas bus įvertintas profesionaliai ir nešališkai, todėl turto pardavimo tvarkos nuostatos, kuriomis hipotekos kreditoriams (AB „Luminor Bank“ ir AB „Šiaulių bankas“) suteikiama išimtinė diskrecija patiems pasirinkti jiems labiausiai patinkantį nepriklausomo turto vertintoją, vertina itin kritiškai.

2.12.       Pažymėjo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius balsavimo raštu biuletenyje 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos“, balsavo „PRIEŠ“ nemokumo administratoriaus pateiktos Turto pardavimo tvarkos 2-ąjį punktą, kadangi kartu su Šiaulių bankui įkeistu turtu būtų parduodamas ir VSDFV Klaipėdos skyriui įkeistas turtas, o tai neatitinka Turto pardavimo tvarkos 3 punkte numatytos turto įvertinimo ir turto pardavimo tvarkos - kreiptis į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo ir sudaryti sutartį dėl turto vertinimo su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintojus. Mano, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus siūloma kainos nustatymo procedūra, pagal kurią realizuojant BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamąjį turtą, būtų vadovaujamasi nepriklausomo turto vertintojo nustatyta kaina, turėtų būti taikoma visam nekilnojamajam turtui, įskaitant ir tą turtą, kuris yra įkeistas Šiaulių bankui ir Luminor bankui. Bankroto proceso metu turi būti sudarytos sąlygos visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, nepriklausomai nuo to, ar jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka). Patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje nenurodyta argumentų, kodėl mažiausią kainą pasiūlęs nepriklausomas turto vertintojas negalėtų įvertinti Luminor banko ir Šiaulių banko naudai įkeisto turto bei nustatyti jo vidutinės rinkos kainos. Administratoriui nepakankamai domintis turto pardavimo kainos pagrindimu, stambiausiems kreditoriams sudaromos galimybės sumažinti kainas. Turto pardavimo tvarkos nuostatos, kuriomis numatoma pavesti Luminor Bank AB kreiptis į turto vertintoją dėl Luminor Bank AB įkeisto nekilnojamojo turto įvertinimo bei vidutinės rinkos kainos nustatymo ir nekilnojamąjį turtą pardavinėti pagal AB Šiaulių bankas pateiktas turto vertes, vertintinos kaip neatitinkančias skaidrumo ir sąžiningumo kriterijų.

2.13.       Turto pardavimo tvarkoje nenurodoma, kodėl toms pačioms BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančioms turto rūšims siūlo taikyti skirtingą turto įkainavimo ir pardavimo tvarką. Dvigubų standartų turto pardavimui taikymas ir skirtingos pardavimo tvarkos, vien pagal tai, ar turtas įkeistas ir kas yra įkaito turėtojas, numatymas, neatitinka teisingumo, protingumo, operatyvumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principų. Turto pardavimo tvarkoje BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantis nekilnojamasis turtas tarsi sugrupuojamas į atskiras kategorijas pagal tai, ar šis turtas įkeistas, ar neįkeistas, o įkeistas turtas suskirstomas pagal tai, kam tas turtas įkeistas. Kiekvienai iš šių kategorijų nustatoma specifinė turto pardavimo tvarka, varžytynių skaičius, įkainojimo principai ir pan., tačiau logiškų argumentų, kodėl kiekvienai turto kategorijai reikalingos skirtingos turto pardavimo tvarkos, nepateikta. Tokia sudėtinga turto pardavimo tvarka nulemia ir didesnius turto administravimo kaštus. Be to, kreditoriams nepateiktas susipažinti ir ekspertizės aktas Nr. 19/07-045, kuriuo siūloma vadovautis, nustatant pradinę Šiaulių banko naudai įkeisto turto pardavimo kainą, todėl pažeistos JANĮ teisės normos, įpareigojančios pateikti turto pardavimo kainos pagrindimą. Turto vertinimo ataskaitos turi būti atliktos nepriklausomų turto vertintojų pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo normas. Iš pateikto ekspertizės akto Nr. 19/07-045 fragmento nėra aišku, kuriai datai, kokiu tikslu ir kokiais metodais buvo nustatinėjama AB „Šiaulių bankas“ naudai įkeistų UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančių daiktų vertė. Be to, AB Šiaulių banko pateiktas UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 19/07-045 buvo atliktas civilinėje byloje Nr. e2-195-613/2019, kurioje dar nepriimtas galutinis sprendimas, o kreditorių susirinkimo dienai teismo pozicijos dėl šio turto ekspertizės akto vertinimo nebuvo, todėl juo vadovautis nėra pagrindo.

2.14.       Ekspertizės akto Nr. 19/07-045, kuris naudojamas kaip pretekstas AB „Šiaulių bankas“ siūlomos pradinės varžytynių kainos tvirtinimui, nepateikimą, vertintina kaip vieną iš esminių kreditorių teisių pažeidimų, o atskirų ekspertizės fragmentų iš AB Šiaulių bankas pateiktos UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 19/07-045 pateikimą nelaiko tinkamu nekilnojamojo turto ataskaitos atskleidimu kreditoriams. Administratorius įpareigotinas atskleisti kreditoriams visą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 19/07-045 turinį, bei kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją dėl naujo nepriklausomo BUAB „Pajūrio mėsinė“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Turto pardavimo tvarkoje nepateikta argumentų, kodėl nekilnojamojo turto vienetams, kurie neįkeisti arba įkeisti Luminor bankui, numatomos ketverios varžytynės, o tiems, kurie įkeisti Šiaulių bankas naudai, tik dvejos varžytynės. Tokia nenuosekli ir nemotyvuota nekilnojamojo turto pardavimo tvarka akivaizdžiai stokoja pagrįstumo ir pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių daugumos interesus. Skirtinga varžytynių organizavimo tvarka bankrutuojančios įmonės turtui parduoti didina bankroto proceso administravimo išlaidas ir vilkina procesą. Be to, nepateikta argumentų, kodėl žemės sklypai, kurių paskirtis inžinerinė, turėtų būti pardavinėjami tik po to, kai bus realizuojami visi kiti, kitos paskirties, besiribojantys, Luminor Bank AB įkeisti, žemės sklypai. Tokia nuostata riboja kitų kreditorių galimybes gauti operatyvesnį ir greitesnį savo kreditinių reikalavimų dalies patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto ir paneigia turto apyvartos greičio principą.

2.15.       Dėl Turto pardavimo tvarkos 4 punkto mano, kad į BUAB „Pajūrio mėsinė“ turtą integruotas kitiems juridiniams asmenims priklausantis turtas turėtų būti atskiriamas ir pardavinėjamas savarankiškai, jeigu jį galima atskirti, iš esmės nepabloginus BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto vertės. Pareiškėja balsavimo biuletenyje siūlė klausimo nagrinėjimą atidėti kitam kreditorių susirinkimui, įpareigoti administratorių kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo, įpareigojant pateikti vertinimo išvadą kreditorių susirinkimui kartu su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nutarimo projektu. Pareiškėja nesutinka su kreditorių susirinkime priimto sprendimu 6-tuoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos“, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą ir įpareigoti kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, pagal nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojo objektyviai ir nešališkai nustatytas vertes.

2.16.       Dėl 7-otojo darbotvarkės klausimo „Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų iki pirmojo susirinkimo patvirtinimo“, nurodė, kad buvo nutarta pavesti administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Administratorius bankroto proceso plane nurodo, jog taikos sutarties esamo bankroto proceso metu sudaryti nėra galimybių. Ši administratoriaus išvada yra nepagrįsta, nes taikos sutarties galimybė privalo būti atsakingai apsvarstyta ir tik realiai nesant taikos sutarties sudarymo galimybės turėtų būti sprendžiama dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ likvidavimo. Administratorius privalo informuoti juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą, tačiau administratorius neįvardina, kada ir kam konkrečiai teikė siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Kadangi duomenų, jog administratorius būtų siūlęs sudaryti taikos sutartį nėra, todėl administratorius įpareigotinas pateikti duomenis apie tai, kad jis juridinio asmens dalyviams pranešė apie jų teisę sudaryti taikos sutartį. Jeigu administratorius šių galimybių neišnaudojo, turėtų tai padaryti, o klausimo dėl kreipimosi į teismą su prašymu paskelbti BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nagrinėjimą atidėti bei spręsti kitame BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime. Administratorius privalėjo atlikti BUAB „Pajūrio mėsinė“ SSGG (SWOT) analizę ir pasisakyti dėl juridinio asmens veiklos tęstinumo galimybės, o taip pat aptarti galimybes kreiptis į teismą, kad nutartyje likviduoti juridinį asmenį būtų numatyti leidžiami vykdyti sandoriai. Pareiškėja minėto darbotvarkės klausimo sprendimą prašė atidėti, tačiau į jos siūlymą nepagrįstai neatsižvelgta.

2.       Atsiliepimu į UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą bankrutavusios UAB „Pajūrio mėsinė“ administratorės UAB „Paltaja“ prokuristė R. V. nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkintas. 

3.       Nesutikimo su skundu argumentai:

4.1.        Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ skundžiamo 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 1-ojo darbotvarkės klausimo nurodė, kad kreditorių susirinkimas, atsižvelgiant į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 ligos protrūkio, vyko nuotoliniu būdu, kreditoriams balsuojant raštu. Vadovaujantis tuo, jog kreditorių susirinkimas gyvai nevyko, o kreditoriai balsavimo raštu biuletenius nemokumo administratoriui kreditoriai teikė bankroto administratoriaus darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini), arba siuntė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nemokumo administratorius 1-uoju darbotvarkės klausimu siūlė, jog kreditorių susirinkimui pirmininkautų nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. Už nemokumo administratoriaus siūlomą nutarimo projektą 1-uoju darbotvarkės klausimu „už“ balsavo 90,237 % teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, o „prieš“ balsavo tik 0,005 % teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Už siūlomą nemokumo administratoriaus nutarimo projektą 1-uoju darbotvarkės klausimu balsavo visi kreditoriai, išskyrus vienintelį kreditorių - UAB „Hidrona“. Nei LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - LR JANĮ), nei kiti teisės aktai nenumato įsakmaus draudimo, jog kreditorių susirinkimui negali pirmininkauti nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. Kreditoriams balsų dauguma pritarus, jog 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimui pirmininkautų nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo, nėra jokio teisinio pagrindo priimtą nutarimą naikinti. Be to, pareiškėjai nuo pat BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūrų pradžios yra žinoma, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūroms vykdyti nemokumo administratorius UAB „Paltaja“ yra įgaliojęs prokuristę R. V., kuri ir pirmininkavo 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimui. Skunde nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą pripažinti negaliojančiu ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, nes nurodyti teiginiai nepagrindžia, jog buvo padaryti kokie nors esminiai procedūriniai pažeidimai ir, kad kreditorių susirinkimui pirmininkauti paskyrus nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį, tai būtų galėję nulemti neteisėtų ar neteisingų sprendimų priėmimą, ar nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo būtų galėjęs kokiu nors būdu įtakoti kreditorių susirinkime priimamus nutarimus.

4.2.       Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 2-ojo darbotvarkės klausimo nurodė, kad susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarė kreditorių susirinkimo primininku išrinki kreditoriaus AB SEB bankas atstovą. Už siūlomą nemokumo administratoriaus nutarimo projektą 2-uoju darbotvarkės klausimu balsavo 89,691 % teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, o „prieš“ balsavo tik 0,196%, susilaikė, 0,355 % teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Pareiškėja skundą grindžia tuo, jog pasak jos, AB SEB banko reikalavimas kyla iš solidaraus laidavimo, kaip akcesorinės prievolės už pagrindinio skolininko BUAB „Agrovet“ kredito įsipareigojimus ir nurodo, jog pagrindinio skolininko (BUAB „Agrovet“) bankroto byloje AB SEB bankas kaip kreditorius pasinaudojo savo tiek turtinėmis, tiek neturtinėmis teisėmis, todėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procese patvirtintas AB SEB banko turtinis reikalavimas turėtų apsiriboti tik teise gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto solidaraus laiduotojo turto ir mano, kad būtų neteisinga, jei AB SEB bankas solidaraus laiduotojo byloje įgytų dar ir neturtines teises - įskaitant teisę balsuoti kreditorių susirinkime, būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku. 

4.3.       Šie pareiškėjos teiginiai niekuo nepagrįsti, prieštarauja teisės aktams bei formuojamai teismų praktikai, todėl nesudaro teisinio pagrindo naikinti balsų dauguma priimto kreditorių susirinkimo nutarimo. Nei LR JANĮ, nei joks kitas teisės aktas neriboja kreditoriaus, kurio reikalavimas bankroto byloje kyla iš laidavimo teisinių santykių, dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime ar būti išrinktam kreditorių susirinkimo pirmininku. Visi kreditoriai bankroto proceso metu, nepaisant to, kokiu pagrindu susiformavo finansinis reikalavimas, turi vienodas teises skolininko bankroto byloje, įskaitant teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime ar būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku. Priešingai, apribojus kreditoriaus teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas bankroto procese. Kadangi šiuo atveju nėra LR JANĮ 48 str. 3 d. įtvirtintų pagrindų, dėl kurių AB SEB bankas negalėtų būti išrinktas BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo pirmininku, kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir nėra jokio teisinio pagrindo šį kreditorių susirinkimo nutarimą naikinti.

4.4.       Atkreipė dėmesį, jog niekuo nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad AB SEB bankas priklauso privilegijuotų, hipoteka apsaugotų kreditorių kategorijai, nes AB SEB bankas reikalavimas, kylantis iš kredito sutarties su pagrindiniu skolininku BUAB „Agrovet“ yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu. Pažymėjo, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje AB SEB banko reikalavimas nėra užtikrintas nei įkeitimu, nei hipoteka, jis yra trečios eilės kreditorių sąraše. Tuo tarpu net, jei AB SEB banko reikalavimas būtų užtikrintas įkeitimu ar hipoteka, joks teisės aktas nedraudžia įkaito turėtojui būti išrinktam kreditorių susirinkimo pirmininku.

4.5.       Dėl pareiškėjos argumentų dėl AB SEB banko, AB Šiaulių banko ir Luminor Bank AS tarpusavio santykių, nemokumo administratorius negali pasisakyti, kadangi bankų tarpusavio santykiuose nedalyvauja. Mano, jog pareiškėja tariamus „bankų ryšius“ ir nemokumo administratoriaus „bendradarbiavimą“ su bankais grindžia tik prielaidomis ir spėjimais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pagal LR Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl pareiškėjos svarstymai apie nemokumo administratoriaus tariamą bendradarbiavimą su bankais laikytini  deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

4.6.       Taip pat niekuo nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog neva su AB Šiaulių banko balsavimo raštu biuleteniu Luminor Bank AS buvo sudaryta galimybė susipažinti pirmiau nei visiems kitiems kreditoriams. Nemokumo administratorius AB Šiaulių banko balsavimo raštu biuletenį elektroniniu paštu gavo 2020 m. lapkričio 5 d. 12:55 val. ir jį kietiems kreditoriams elektroniniu paštu išsiuntė 2020 m. lapkričio 5 d. 15:32 val. Dėl techninių ar interneto ryšio trukdžių daliai kreditorių AB Šiaulių banko balsavimo raštu biuletenis neišsisiuntė. Administratorius, pastebėjęs tai, pakartotinai biuletenį išsiuntė 2020 m. lapkričio 6 d. 11:23 val., o tai patvirtina pridedamas Priedas Nr. l, todėl Luminor Bank AS nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su AB Šiaulių banko balsavimo raštu biuleteniu pirmiau nei kitiems kreditoriams, nes Luminor Bank AS balsavimo raštu biuletenį nemokumo administratorius išsiuntė kartu, kaip ir visiems kitiems įmonės kreditoriams. 

4.7.       Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 4-ojo darbotvarkės klausimo nurodė, kad susirinkimas 4-uoju darbotvarkės klausimu nusprendė patvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytą informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarką, pakeičiant punktus Nr. 4 ir Nr. 5. Pareiškėja nesutinka su patvirtintos tvarkos 8 punktu, pagal kurį kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) kreditorinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokią prašomą informaciją. BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje yra vienintelis kreditorius-AB SEB bankas, kurio finansinis reikalavimas sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Vadovaujantis LR JANĮ nuostatomis, nemokumo administratorius už juridinio asmens dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš bet kurio kreditoriaus pagrįsto dydžio atlyginimo. Taigi, nepaisant Informacijos apie bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos 8 punkto, jei į nemokumo administratorių kreiptųsi kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, dėl dokumentų kopijų pateikimo, patirtas išlaidas, nemokumo administratoriui pareikalavus, šis kreditorius vadovaudamasis LR JANĮ nuostatomis privalėtų atlyginti. 

4.8.       Dėl pareiškėjos nesutikimo su patvirtintos tvarkos 6 punktu, pagal kurį „Administratorius visą informaciją ir dokumentus privalo pateikti informacijos reikalaujančiam asmeniui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos, paaiškino, kad pareiškėjos nurodytas trijų darbo dienų terminas pateikti informaciją yra niekuo nepagrįstas. Mano, jog akivaizdu, kad trijų darbo dienų terminas būtų nepakankamas tam, kad administratorius galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, kadangi atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus darbo krūvį, į BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylos medžiagą, kreditorių skaičių bankroto byloje, administratorius net neturėtų objektyvių galimybių per tris darbo dienas parengti bei pateikti kreditoriui informaciją. Kadangi kreditoriai 4-uoju darbotvarkės klausimu išreiškė nuomonę bei patvirtino ginčijamą Informacijos apie bankroto procedūras eigą teikimo tvarką, todėl kreditorių susirinkimo sprendimas atitinka JANĮ nuostatas, kreditorių daugumos valią ir nėra jokio pagrindo jo naikinti. 

4.9.       Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 5-ojo darbotvarkės klausimo, kuriuo buvo svarstoma bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, nurodė, kad nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo metu, siūlydamas nutarimo projektą 5-uoju darbotvarkės klausimu, vadovavosi 2016 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarime nustatytais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, t. y. siūlė administratoriaus atlyginimui skirti 40 MMA+PVM bei administravimo išlaidoms skirti 185 MMA+PVM (nemokumo administratoriaus 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo projektas „Dėl bankrutuojančios BUAB „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų sąmatos“ Klaipėdos apygardos teismui yra pateiktas kartu su 2020 m. lapkričio 16 d. lydraščiu Nr. P-20-127-1). Kadangi JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog iki 2019 m. gruodžio 31d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias atlygį nemokumo administratoriui, todėl remiantis iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio LR ĮBĮ 36 str. 5 d. nuostatomis, administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Pažymėjo, kad LR ĮBĮ 36 str. 3 d. numato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Sistemiškai aiškinant LR ĮBĮ 36 str. nuostatas, aišku, jog tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles ir jose reglamentuotus minimalius dydžius, kurie gali būti viršijami tik išimtinais atvejais. O Vadovaujantis 2016-04-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ administravimo išlaidų sąmata susideda iš dviejų dalių - sumos skirtos administravimo išlaidoms dengti bei fiksuoto atlyginimo nemokumo administratoriui. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, administruojant „didelę“ įmonę administravimo išlaidoms skiriama 185 MMA, o minimalus fiksuotas administratoriaus atlyginimas yra 40 MMA.

4.10.       Pažymėjo, kad Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ 10.3 punkte nustatyta, kad didelė įmonė yra, kai: 1) turto vertė viršija 300 tūkst. (trys šimtai tūkstančių) eurų; 2) kreditorių reikalavimai viršija 300 tūkst. (trys šimtai tūkstančių) eurų; 3) kreditorių skaičius viršija 80 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius viršija 50 darbuotojų. Tų pačių taisyklių 11 punkte nustatyta, kad, kai įmonės duomenys neatitinka vieno iš Taisyklių 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytų trijų vertinamųjų duomenų, įmonės dydis nustatomas pagal du likusius vertinamuosius duomenis. Šiuo atveju ginčo, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ atitinka didelės įmonės statusą nėra, nes įmonės nekilnojamojo turto vertė yra 3 605 852,00 Eur; ilgalaikio kilnojamojo turto vertė yra 134 112,00 Eur; 2) Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtinta bendra BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 14 585 715,12 Eur; 3) Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinti 133 kreditorių finansiniai reikalavimai, iš kurių 54 yra darbuotojai. 

4.11.       Nurodė, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūros negali būti laikomos „supaprastintomis“, atsižvelgiant į atliktų bei atliktinų darbų apimtį, nes UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis turėjo didelį kiekį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (administratorius perėmė 90 nekilnojamo turto objektų, kilnojamojo turto objektų 130 vienetų). Buvo būtina atlikti viso perimamo turto inventorizaciją, todėl buvo patirtos išlaidos, susijusios su turto inventorizavimu bei perėmimu. Nemokumo administratorius taip pat perėmė didelį kiekį įmonės dokumentų (virš 466 dėžių įmonės dokumentų, kurias sudaro virš 2431 bylų). Dokumentams laikyti bei įmonės turtui sandėliuoti yra reikalingos patalpos, todėl buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, dėl ko kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos, susijusios su patalpų nuoma. Administratorius taip pat privalės perduoti visus įmonės dokumentus saugoti į archyvą, todėl išlaidos, susijusios su tokio didelio kiekio dokumentų sutvarkymu bei perdavimu į archyvą, gali siekti virš 8 000,00 Eur. Ateityje vien turto pardavimo organizavimas, t. y. varžytynių skelbimas, skelbimų publikavimas, turto aprodymas potencialiems pirkėjams ir pan. taip pat pareikalaus labai didelių administravimo išlaidų. Vien pagal 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintą turto pardavimo tvarką organizuojant nekilnojamojo turto pirmą pardavimą pirmu etapu bei skelbiant pirmąsias varžytynes, vien tik pirmų varžytynių paskelbimas pareikalaus 2 166,06 Eur išlaidų, į šią sumą neįtraukiant transporto eksploatacijos bei degalų išlaidų, kurios būtų patiriamos kiekvieną kartą turtą aprodant potencialiems pirkėjams, ar administratoriaus darbo laiko teikiant informaciją potencialiems pirkėjams apie parduodamo turto objektus bei juos aprodant. Be to, nemokumo administratorius turės kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo, kas taip pat pareikalaus didelių išlaidų.

4.12.       Nemokumo administratorius perėmė 33 BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančias transporto priemones ir nedelsdamas privalėjo užtikrinti šio turto saugumą, ko pasėkoje buvo sudaryta aikštelės nuomos sutartis automobilių stovėjimui ir saugojimui, už kiekvieną mokant nuomos mokestį. Išlaidos, susijusios vien su perimtų transporto priemonių saugojimu sudaro 12 342,00 Eur. Kadangi nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento, bankrutuojančios įmonės administratorius yra vienintelis įmonės vadovas, kuris atsako už apskaitos įmonėje tvarkymą bei už tai, jog visos mokestinės deklaracijos būtų pateiktos nustatytais terminais ir tvarka, buvo sudaryta buhalterinės apskaitos ir konsultacijų teikimo sutartis, dėl ko kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos už įmonės buhalterijos tvarkymą. Taip pat buvo rengiama bei teikiama paraiška Garantiniam fondui dėl išmokų buvusiems įmonės darbuotojams, kas sąlygojo buhalterines išlaidas. UAB „Pajūrio mėsinė“ dalyvavo daugybėje teisminių ginčų, todėl buvo patiriamos išlaidos dėl teisinių paslaugų teikimo. Be to, kiekvieną mėnesį yra patiriamos būtinosios kanceliarinės išlaidos, kurios susideda iš sumų ryšio, darbo vietos nuomos, pašto išlaidoms, kanceliarinėms priemonėms įsigyti ir pan. Kadangi BUAB „Pajūrio mėsinė“ veiklą vykdė Klaipėdos rajone, todėl bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai yra Klaipėdos rajone. Kadangi nemokumo administratoriaus darbo vieta yra Vilniuje, administratorius privalo važinėti į Klaipėdos rajoną, dėl ko taip pat patiriamos transporto išlaidos. Taip pat patiriamos išlaidos VĮ Registrų centrui, kadastro paslaugoms, skelbimų spausdinimui ir kitos. 

4.13.       Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-613/2020 tenkino AB „Šiaulių banko“ patikslintą ieškinį, ko pasėkoje buvo taikyta restitucija ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ grąžinta virš 60 ginčijamais sandoriais perleistų žemės sklypų. Po to, kai BUAB „Pajūrio mėsinė“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratorius susipažinęs su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-93-613/2020 bei su AB „Šiaulių banko“ patikslintu ieškiniu, sutiko su AB „Šiaulių banko“ patikslinti ieškiniu ir teismo prašė jį tenkinti. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismai Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliks nepakeistą, bankroto proceso bei atliktinų darbų apimtys dar labiau išaugs, kas sąlygos dar didesnių administravimo išlaidų poreikį.

4.14.       Kadangi BUAB „Pajūrio mėsinė“ atitinka „didelės“ įmonės statusą, todėl nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimo projektas bei siūlymas dėl administravimo išlaidų sąmatos ne tik neprieštaravo LR ĮBĮ 36 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatyto taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) nustatytiems dydžiams, tačiau atitiko įmonės dydį ir atliktų/atliktinų darbų apimtį. Be to, nemokumo administratoriaus teisė į minimalų atlyginimą administruojant įmonę yra numatyta įstatyme ir jį detalizuojančiame poįstatyminiame akte. Vadovaujantis tuo, administratoriaus teiktas nutarimo projektas, kuriuo nemokumo administratorius prašė patvirtinti taisyklėse nustatytą minimalų atlyginimą bankroto administratoriui dydį, negalėjo prieštarauti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijams, tačiau užtikrino tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas fiksuotas 40 MMA (iškaitant mokėtinus mokesčius) atlyginimas nemokumo administratoriui už bankroto procedūrų administravimą, tuo tarpu administravimo išlaidoms kreditoriai nustatė viršutinę ribą (ne fiksuotą) - 50 000,00 Eur (+ PVM) bei nurodė, kad kompensuojamos tik faktiškai patirtos išlaidos, pateikiant šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja, nesutikdama su patvirtinta sąmata ir nurodydama, jog numatytos sumos administratoriaus naudai yra pernelyg didelės, kad atlyginimas administratoriui nėra mokamas iš AB SEB banko, AB Šiaulių banko ar Luminor Bank AS personalinių lėšų, savo argumentais kelia hipotetinius samprotavimus, tačiau jokiu įrodymų, pagrindžiančių, jog patvirtinta sąmata yra iš tiesų per didelė ir neatitinka BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūrų masto, nepateikia, todėl skundas šiuo aspektu yra nepagrįstas. 

4.15.       Į pareiškėjos prašymą įpareigoti administratorių pateikti administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, bei atskleisti kreditoriams visą nekilnojamojo turto ekspertizės akto turinį nurodė, kad bankroto byloje informaciją apie bankrutuojančią įmonę bei dokumentus nemokumo administratorius kreditoriams teikia vadovaudamasis kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo tvarka bei laikydamasis LR JANĮ nustatytų reikalavimų. Pareiškėja turi teisę dokumentus bei informaciją apie BUAB „Pajūrio mėsinė“ gauti bendra kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo tvarka bei vadovaujantis JANĮ nuostatomis, t. y. turi kreiptis į nemokumo administratorių. Pareiškėja iki šios dienos dėl skunde nurodytų dokumentų pateikimo į nemokumo administratorių nesikreipė, todėl ginčo, jog nemokumo administratorius kreditoriui neteikia informacijos, nėra. Vadovaujantis tuo, teismui nėra jokio teisinio pagrindo nemokumo administratorių įpareigoti kreditoriui pateikti informaciją, todėl administratorius prašo UAB „Hidrona“ atskirojo skundo netenkinti visa apimtimi.

4.16.       Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 6-ojo darbotvarkės klausimo, kuriuo patvirtinta BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir su kuria nesutinka pareiškėja, pažymėjo, kad nurodytais argumentais pareiškėja tik daro prielaidą, jog kreditorių nutarimas, priimtas 6-uoiu darbotvarkės klausimu dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, buvo neteisėtas, tačiau savo abejonėms pagrįsti nenurodo jokio teisinio pagrindo. Su skundu jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad patvirtinta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka yra neracionali, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams nepateikė. Pareiškėjos hipotetiniai teiginiai ir samprotavimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti teisėtai priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Atkreipė dėmesį, kad bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis BUAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausė labai didelis kiekis nekilnojamojo turto objektų (90 vnt.). Tai žemės sklypai, pastatai, inžineriniai statiniai ir pan. Juos nemokumo administratorius perėmė bei bankroto procedūrų metu turės realizuoti. Taigi, administratoriui kreipiantis į turto vertintojus dėl viso BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo, vien turto įvertinimas sąlygotų labai dideles bankroto proceso administravimo išlaidas. Vien tik nekilnojamojo turto įvertinimas preliminariai pareikalautų apie 12 000,00 Eur – 15 000,00 Eur išlaidų, į šią sumą neįtraukiant kitų išlaidų, kurias sąlygotų viso turto vertinimo atlikimas (transporto išlaidos ir pan.). Kreditorių susirinkimo sprendimas, pagal kurį Luminor Bank AS kreipiasi į turto vertintoją dėl Luminor Bank AS įkeisto nekilnojamojo turto įvertinimo bei pats apmoka nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas, niekaip negali pažeisti nei BUAB „Pajūrio mėsinė“, nei jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų ar prieštarauti teisės aktų reikalavimams. Toks nutarimo projektas kreditoriams yra ekonomiškai naudingas, kadangi bus patirtos ženkliai mažesnės bankroto proceso administravimo išlaidos, daugiau lėšų bus surinkta kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, o tai užtikrins operatyvesnį bankroto procedūrų vykdymą, nei tuo atveju, jeigu viso nekilnojamojo turto vertinimą atliktų tik administratoriaus pasirinktas turto vertintojas, kadangi vienam turto vertintojui įvertinti visą nekilnojamąjį turtą reikėtų didelių laiko sąnaudų.

4.17.       Nemokumo administratoriui tapo žinoma, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-93-613/2020, kurios šalimi yra BUAB „Pajūrio mėsinė“, buvo atliktas BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio bei AB Šiaulių bankui įkeisto turto vertinimas. Susipažinęs su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktu bei nenustatęs, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ turto vertė galėjo pasikeisti ir realiai galėtų būtų didesnė, nei kad nurodyta ekspertizės akte, administratorius pateikė kreditoriams siūlymą AB Šiaulių bankui įkeisto turto pradinę pardavimo kainą nustatyti pagal ekspertizės aktą Nr. 19/07-045. Kreditorių dauguma susirinkime pritarė, jog AB Šiaulių bankui įkeisto turto pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta pagal ekspertizės aktą Nr. 19/07-045, todėl susirinkimo sprendimas atitinka JANĮ nuostatas bei atspindi kreditorių daugumos valią. Vadovaujantis tuo, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto, įkeisto AB Šiaulių bankui, rinkos vertė jau buvo nustatyta, akivaizdu, jog pakartotinai kreiptis į turto vertintoją nėra tikslinga. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 19/07-045 nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat administratoriui nepateikta duomenų, kad nustatyta turto vertė būtų netiksli ir neatitiktų realios rinkos vertės, be to, joks teisės aktas nereikalauja, kad kiekvienu atveju tvirtinant pradinę turto pardavimo tvarką būtų atliekamas naujas turto vertinimas ir nebūtų galima remtis jau turimu vertinimu. Nesutikdama, jog AB Šiaulių bankui įkeisto turto pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta pagal ekspertizės aktą Nr. 19/07-045, pareiškėja privalėjo pateikti duomenis bei įrodymus, kurie patvirtintų, kad šiai dienai AB Šiaulių bankui įkeisto turto vertė yra pasikeitusi, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės ir dėl to turtas bus pardavinėjamas mažesne kaina nei, kad tikroji jo vertė. Tačiau tokių įrodymu su skundu nepateikta, o pareiškėja savo prieštaravimą grindžia vien tuo, jog aktas buvo pateiktas AB Šiaulių banko, todėl nėra pagrindo naikinti kreditorių susirinkimo nutarimo.

4.18.       Į skundo argumentą, kad kreditoriams nebuvo pateiktas susipažinti ekspertizės akto Nr. 19/07-045 turinys, atkreipė dėmesį, jog administratorius pranešimus kreditoriams apie šaukiamą kreditorių susirinkimą išsiuntė iš anksto, t. y. 2020 m. spalio 23 d., todėl pareiškėja, norėdama susipažinti su ekspertizės akto turiniu turėjo pakankamai laiko prašyti administratorių, kad šis pateiktų ekspertizės aktą susipažinimui, tačiau to nepadarė. Mano, kad negali būti pateisinama situacija, kuomet pats kreditorius elgiasi pasyviai, norėdamas bei galėdamas susipažinti su dokumentais su jais nesusipažįsta, o kreditorių susirinkimo metu balsuoja „prieš“, nes jam neva nebuvo pateikti dokumentai. Pareiškėjo hipotetiniai teiginiai, jog neva įkaito turėtojui kreipiantis į turto vertintoją gali būti sudarytos sąlygos sumažinti kainą, negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti kreditorių susirinkimo priimtą nutarimo projektą. Priešingai negu skunde bando įrodyti pareiškėja, ne įkaito turėtojai nustato įkeisto turto pardavimo kainą, tačiau pradinė pardavimo kaina būtų nustatoma nepriklausomų turto vertintojų, kurių veiklą reglamentuoja teisės aktai. Nei JANĮ, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingą įkainojimo ar pardavimo tvarką, todėl kreditoriai turėjo teisę nuspręsti, kad dėl Luminor Bank AS įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo į turto vertintoją kreiptųsi pats įkaito turėtojas, kad AB Šiaulių banko pradinė turto pardavimo kaina būtų nustatyta pagal turimą ekspertizės aktą Nr. 19/07-045, bei jame nurodytas turto vertes, o dėl likusio nekilnojamojo turto įvertinimo į turto vertintoją kreiptųsi nemokumo administratorius. Nustatyta skirtinga turto įkainojimo tvarka nedaro nutarimo negaliojančio ir joks teisės aktas nenustato reikalavimų, kad kreditoriai nustatytų vienodą toms pačioms turto rūšims pardavimo tvarką. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų bei pagrindimų kaip nustatyta skirtinga nekilnojamojo turto įkainojimo ir pardavimo tvarka galėtų pažeisti teisingumo, protingumo, operatyvumo, sąžiningumo principus ar padidinti bankroto proceso išlaidas. Nustatyta skirtinga turto įkainojimo bei pardavimo tvarka kaip tik sąlygoja mažesnes bankroto proceso išlaidas bei operatyvesnį bankroto procesą, o pareiškėjos pozicija, kodėl ji nesutinka su patvirtinta turto pardavimo tvarka yra nenuosekli. 

4.19.       Pažymėjo, kad pareiškėja  ginčija turto pardavimo tvarką neturėdama duomenų, ar šį turtą ir viso galima atskirti nuo BUAB „Agrovet“ turto. Tuo tarpu dalis BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto yra integruotas kartu su BUAB „Agrovet“ turtu, todėl jo atskyrimas kreditoriams būtų nenaudingas, nes brangiai kainuotų, o atskyrus turtą nebūtų galimas jo naudojimas pagal paskirtį. Taigi kreditorių susirinkimo nutarimas 6 – uoju darbotvarkės klausimi ekonominei logikai neprieštarauja. 

4.20.       Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 7-ojo darbotvarkės klausimo, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodė, kad LR JANĮ 83 str. 1 d. nustatyta, jog teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į įstatyminę normą ir į tai, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį, todėl vadovaujanti LR JANĮ nuostatomis BUAB „Pajūrio mėsinė“ turi būti pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

4.21.       Dėl pareiškėjos atskirajame skunde keliamų kitų prašymų, būtent prašymo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apriboti AB SEB banko neturtines teises, t. y. teisę balsuoti BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime ir teisę būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku tiek, kiek tai susiję su finansinio reikalavimo dalimi, kylančia iš laidavimo teisinių santykių, nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, kreditorių nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokių nutarimų turinį; antra, materialinio aspekto (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo, sąžiningumo, principams bei kreditorių ir/ar pačios bankrutuojančios/likviduojamos dėl bankroto įmonės interesų esminiu pažeidimu. Kadangi pareiškėja nenurodo jokio teisinio pagrindimo, kodėl turėtų būti panaikinti kreditorių susirinkimo rezultatai, nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad kreditorių susirinkimo metu buvo padaryti procedūriniai ar kitokie pažeidimai, ar, kad kreditorių susirinkimas vyko pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti pareiškėjos prašymo dėl kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų panaikinimo. Tuo tarpu pareiškėjos prašymas apriboti teisę AB SEB bankui balsuoti BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime ir teisę būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku, yra niekuo nepagrįstas bei prieštaraujantis teisės aktams. Nei LR JANĮ, nei joks kitas teisės aktas neriboja kreditoriaus, kurio reikalavimas bankroto byloje kyla iš laidavimo teisinių santykių, dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime ar būti išrinktam kreditorių susirinkimo pirmininku. Visi kreditoriai, išskyrus LR JANĮ 48 str. 3 d. nurodytas išimtis, bankroto proceso metu, nepaisant to, kokiu pagrindu susiformavo finansinis reikalavimas, turi vienodas teises skolininko bankroto byloje. 

4.       Atsiliepimu į UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo, bankrutavusios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovė, Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja G. V. nurodė, kad susipažinusi su pateiktu skundu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

5.       Atsiliepimu į UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą suinteresuoto asmens, bankrutavusios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) valdybos Klaipėdos skyriaus atstovas, direktorius M. B., dėl pareiškėjos UAB „Hidrona“ pateiktame skunde išdėstytų argumentų bei jų pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. 

6.1.        Atsiliepime nurodė, kad 2020-11-09 įvykusiame pirmajame UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 1, 2 ir 7 darbotvarkės klausimais pritarė nemokumo administratoriaus pateiktiems nutarimų projektams, o 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais nepritarė ir pateikė savo nutarimų projektus. Atkreipė dėmesį, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016-12-21 įsakymo Nr. V-679 „Dėl funkcijų, susijusių su garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokomis, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.5 punktu, atstovauja ir Fondo valdybos Alytaus skyriaus interesus UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje. Fondo valdybos Alytaus skyrius balsuodamas darbotvarkėje numatytais klausimais pritarė Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktiems nutarimų projektams.

6.2.        Nurodė, kad nors dėl nutarimo projekto 3-uoju darbotvarkės klausimu „Nemokumo administratoriaus informacijos apie bankrutuojančią įmonę pateikimas“ balsavimas nebuvo vykdomas, tačiau Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nemokumo administratoriaus paprašė ištaisyti neatitikimus pateiktame UAB „Pajūrio mėsinė“ įkeisto turto sąraše: 1) Nurodant, kad objektai pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai-vandentiekio gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeisti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus. 2) Nurodyti, kad pastato-ūkinio pastato 13/100 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įkeista Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, o pastatas-butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įkeistas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus.

6.3.        Balsavimo biuletenio priede taip pat pažymėjo, kad remiantis JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 4 ir 17 punktais, nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti juridinio asmens turto sąrašą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nurodydamas turto balansines vertes ir suvaržymus bei informaciją apie teismo patvirtintos pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sumos panaudojimą. Tačiau nemokumo administratoriaus ataskaitoje nebuvo nurodytos turto balansinės vertės bei nepateikta informacija apie teismo patvirtintos pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sumos panaudojimą, vadovaudamasis JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 4 ir 17 punktais, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius paprašė pateikti juridinio asmens turto sąrašą su turto balansinėmis vertėmis bei detalizuoti pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sumos panaudojimą kas mėnesį, nes teismas nustatė mėnesio sumą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad lentelėje „Galvijų pirkimo pardavimo sutartys“ daug eilučių (stulpelių) neužpildyta.

6.4.        Dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų 4-uoju darbotvarkės klausimu „Informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos (Tvarka) nustatymas“ nurodė, kad nemokumo administratorius pateikė nutarimo projektą „Patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarką pagal pateiktą projektą (Priedas Nr. 1)“. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nepritarė administratoriaus pateiktam nutarimo projektui ir pasiūlė pakeisti Tvarkos 4 punktą, nurodant, kad kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams be atskiro kreditoriaus prašymo per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Taip pat pasiūlė papildyti Tvarkos 8 punktą, nurodant, kad „kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) kreditorinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, bei Valstybės institucijos ir įstaigos turi teisę neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokią prašomą informaciją.

6.5.        Pažymėjo, kad kreditorius AB SEB bankas balsavimo raštu biuletenyje taip pat nepritarė nemokumo administratoriaus pateiktam nutarimo projektui ir pasiūlė patvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytą informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarką, pakeičiant punktus Nr. 4. ir Nr. 5. Punktą Nr. 4 pakeisti ir nurodyti, kad: kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams per 7 dienas nuo susirinkimo dienos be atskirojo prašymo. Punktą Nr. 5 pakeisti ir nurodyti, kad: su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusią informaciją ir dokumentus administratoriui pateikia kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, likus ne mažiau, kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Kreditorių balsų dauguma priimtas buvo priimta sprendimas patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų teikimo tvarką pagal kreditoriaus AB SEB bankas pasiūlymą.

6.6.        Atkreipė dėmesį į tai, kad teisė gauti informaciją apie įmonės nemokumo proceso eigą kreditoriui atsiranda teismui patvirtinus finansinį reikalavimą. Turėdamas reikiamą informaciją kreditorius gali spręsti dėl teisių gynybos būdų ir tolesnio dalyvavimo įmonės nemokumo procese, todėl kreditorių susirinkimo protokolų pateikimo terminas įtakoja kreditorių galimybes aktyviai naudotis savo teisių gynimo būdais. Viena tokių teisių- galimybė kreditorių susirinkimo sprendimą skųsti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią teisę skųsti turintys asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. 

6.7.        Dėl kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu „Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ priimto nutarimo nurodė, kad administratorius kreditorių susirinkimui pateikė siūlomą administravimo išlaidų sąmatą ir nutarimo projektą „Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą projektą (Priedas Nr. 2)“. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nepritarė administratoriaus pateiktam nutarimo projektui ir pasiūlė visam bankroto procesui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo skirti bendrą 185 MMA (MMA ? 607) administravimo išlaidų sumą, tame skaičiuje mokesčiai (įmokos), iš jų: administratoriaus atlyginimui 40 MMA (MMA ? 607), tame skaičiuje mokesčiai (įmokos). Priemokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 415 (už bankroto metu gautas įplaukas, už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą, už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių). Kitos administravimo išlaidos pagrįstos apskaitos dokumentais bei susijusios su bankroto proceso administravimu.

6.8.        Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nepritarė administratoriaus siūlymui nemokumo administratoriaus atlyginimą išmokėti įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai pripažinti UAB „Pajūrio mėsinė“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administratoriaus atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą.

6.9.       Sprendimas priimtas kreditorių balsų dauguma nusprendus patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal kreditoriaus AB Šiaulių bankas siūlymą, kuris pasiūlė administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR. Administratoriaus atlyginimą nustatyti 40 MMA (įskaitant mokėtinus mokesčius). Administravimo išlaidoms skirti iki 50 000,00 Eur (+PVM), pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustatyti, kad bankroto administravimo išlaidų sąmata keičiama ĮBĮ nustatyta tvarka.

6.10.       Atkreipė dėmesį į tai, kad pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus.

6.11.       Nurodė, kad 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos“ nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateikė nutarimo projektą „Patvirtinti turto pardavimo tvarką pagal pateiktą projektą (Priedas Nr. 3)“. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nepritarė administratoriaus pateiktam nutarimo projektui ir pasiūlė: Dėl turto pardavimo tvarkos 1 punkto pritarti administratoriaus pateiktam siūlymui. Dėl turto pardavimo tvarkos 2 punkto – nepritarti administratoriaus pateiktam siūlymui, kadangi pagal administratoriaus 2 punkte nurodytą pardavimo tvarką kartu su Šiaulių bankui įkeistu turtu būtų parduodamas ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus įkeistas turtas, nors įvertinimas ir kitokia turto pardavimo tvarka išdėstyta 3 punkte, kuriame nėra numatyta, kad įkeistas turtas bus parduodamas kaip numatyta 2 punkte. Dėl turto pardavimo tvarkos 3 punkto Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pritarė administratoriaus siūlymui kreiptis į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo bei sudaryti sutartį dėl turto vertinimo su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju, tačiau gavus nekilnojamojo turto vertinimus Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pasiūlė šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Dėl turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų - atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius pateikė UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto sąrašą, nenurodydamas balansinių verčių (likutinių verčių), Fondo valdybos Klaipėdos skyrius siūlė atidėti klausimo dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto (tame tarpe esančio UAB „Agrovet“ teritorijoje bei įkeisto AB Šiaulių bankui bei kito) pardavimo tvarkos nustatymo svarstymą, bei siūlė administratoriui pateikti ilgalaikio turto sąrašą su balansinėmis vertėmis ir teikti siūlymą kreditorių susirinkimui dėl ilgalaikio turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo. 

6.12.       Atkreipė dėmesį, kad kreditorius AB SEB bankas 6-uoju darbotvarkės klausimu balsavimo raštu biuletenyje balsavo prieš nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą bei pasiūlė patvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką su AB Šiaulių bankas ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis. Kreditorius Luminor Bank AB pasiūlė patikslinti priešpaskutinį pardavimo tvarkos 1 punkto sakinį ir jį perrašyti, nurodant kad: „nustatyti, kad žemės sklypai, kurių paskirtis - inžinerinė, pardavinėjami tik po to, kai bus realizuojami visi kiti besiribojantys, kitos paskirties Luminor bankui įkeisti žemės sklypai. Minėtam pakeitimui pritarė ir AB Šiaulių bankas. Kreditorius Luminor Bank AB pasiūlė papildyti turto pardavimo tvarkos 1 punktą nustatant, kad Luminor bankui įkeistas butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamas varžytynėse aukščiau nustatyta tvarka kartu su jam priklausančiu ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi kaip vienas turtinis vienetas.

6.13.       Pažymėjo, kad kreditorius AB Šiaulių bankas pasiūlė 2 punktą išdėstyti taip: „Nekilnojamąjį turtą, įkeistą AB Šiaulių bankui, siūloma pardavinėti dvejose viešose elektroninėse varžytynėse: pirmose varžytynėse nekilnojamąjį turtą pardavinėti pagal AB Šiaulių bankas pateiktas turto vertes + PVM (jeigu PVM yra taikomas), antrose varžytynėse pardavinėti kainą sumažinus 20 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos (kainos kėlimo intervalas 100 Eur). Nustatyti, kad žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ant žemė sklypo esančius nekilnojamojo turto objektus, įskaitant VSDFV įkeistą gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėti kartu, kaip vieną turtinį vienetą, po to, kai bus įvertintas VSDFV įkeistas pastatas – gyvenamasis namas. Nustatyti, kad žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėjami kartu, kaip vienas turtinis vienetas. Turto nepardavus ir antrose viešose varžytynėse šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Kreditorius Luminor Bank AB pritarė kreditoriaus AB Šiaulių bankas siūlymui. Sprendimas priimtas kreditorių balsų dauguma ir nuspręsta patvirtinti turto pardavimo tvarką pagal kreditoriaus AB SEB bankas siūlymą, t. y. pritarta kreditorių AB Šiaulių banko ir Luminor Bank AB siūlymams.

6.14.       Nurodė, kad palaiko pareiškėjos UAB „Hidrona“ skundo argumentą dėl turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų, nes ir VSDFV Klaipėdos skyrius siūlė atidėti klausimo dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto (tame tarpe esančio UAB „Agrovet“ teritorijoje bei įkeisto AB Šiaulių bankui bei kito) pardavimo tvarkos nustatymo svarstymą, kadangi kreditoriams pateiktame UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto sąraše administratorius nenurodo turto balansinių verčių (likutinių verčių). Turto pardavimo tvarkos 5 punkte nurodoma, kad kitas kilnojamasis ilgalaikis turtas bus parduodamas laisvame pardavime už 70 % likutinės vertės, tačiau duomenų, kokios konkrečiai šio turto likutinės vertės, kreditoriams nepateikta. Mano, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio ilgalaikio turto pardavimo tvarka turi būti svarstoma kitame kreditorių susirinkime, administratoriui pateikus duomenis apie ilgalaikio turto sąraše įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes. 

6.15.       Bankroto administratorius turi pareigą įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus. Dėl turto pardavimo tvarkos 3 punkto Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pritarė administratoriaus siūlymui kreiptis į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo bei sudaryti sutartį dėl turto vertinimo su mažiausia kainą pasiūliusiu turto vertintoju, o gavus nekilnojamojo turto vertinimus pasiūlė šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

6.       Atsiliepimu į UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą suinteresuoto asmens, bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorės AB SEB bankas atstovė advokato padėjėja S. S. UAB „Hidrona“ skundą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir išdėstė nesutikimo argumentus. 

7.1.       Dėl argumentų 1-ojo darbotvarkės klausimo pažymėjo, kad pareiškėjas jokių objektyvių pagrindų, kad paneigtų nutarimo pirmuoju klausimu teisėtumo, nepateikė. Vien nuomonės dėstymas nesuteikia pagrindo naikinti nutarimo dėl kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio, administratoriaus įgalioto asmens, paskyrimo. Nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, jis procedūrinis bei jokia forma nepažeidžia pareiškėjo teisių.

7.2.       Dėl argumentų 2-ojo darbotvarkės klausimo nurodė, kad priimant nutarimą 99,389 proc. visų dalyvavusių susirinkime balsavo už nemokumo administratoriaus pasiūlytą nutarimą, kad primininku skirti AB SEB banką. Konkretaus banką atstovaujančio asmens duomenys neturi būti reikšmingi, kadangi kreditorių susirinkimo pirmininku renkamas juridinis asmuo, o ne jo atstovas, kuris kiekvienam susirinkime gali būti kitas. 

7.3.       Dėl pareiškėjo reikalavimo apriboti kreditoriaus - AB SEB banko neturtines teises, nurodė, kad toks pareiškėjo reikalavimas nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas. Vien aplinkybė, kad bankas turi vieną didžiausių kreditorinių reikalavimų bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, kas lemia daugumą kreditorių balsų, nesudaro pagrindo išvadai, jog priimti nutarimai neteisėti, ar, kad kreditorius elgiasi nesąžiningai. Visi kreditoriai turi vienodas teises, taip pat ir dalyvauti kreditorių susirinkime bei balsuoti.

7.4.       Nepagrįsti ir neįrodyti skundo argumentai apie tariamai bankų išankstinius susitarimus. Įstatymas nedraudžia kreditoriams bendradarbiauti bankroto procese. Nežiūrint į tai, kiekvienas kreditorius turi savo skirtingus lūkesčius ir tikslus, siekiant, kad operatyviau ir maksimaliai būtų padengti bankrutuojančios įmonės įsiskolinimai. Nė vienas kreditorių negali įtakoti vienas kito balsavimo ir sprendimų priėmimo kreditorių susirinkimuose. Kiekvienas bankų turi savo vidaus darbo tvarką reglamentuojančius lokalinius aktus, kompetentingus organus priimančius sprendimus dėl sprendimų priėmimo. Pareiškėjo pareikštas reikalavimas dėl banko teisių apribojimo teisiškai nepagrįstas, nėra įmanomas ginčo situacijoje, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų galinčių pagrįsti savo reikalavimo teisėtumą, kurį tenkinus būtų pažeistos banko teisės ir kreditorių lygiateisiškumo principas.

7.5.       Dėl argumentų 4-uoju darbotvarkės klausimo mano, kad JANĮ 44 straipsnio 6 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditorių susirinkimui yra suteikiami įgaliojimai apibrėžti tokių dokumentų kreditoriams teikimo tvarką. Nemokumo administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, patikrina įmonės sandorius, pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Nemokumo administratoriui nevykdant šių pareigų, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, žalos iš administratoriaus atlyginimo. Taigi nėra pagrindo teigti, jog teisiniu reguliavimu yra visiškai paneigiamos kreditorių teisės ginti savo interesus.

7.6.       Dėl argumentų 5-ojo ir 7-ojo darbotvarkės klausimo nurodė, kad ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti. Ši nuostata detalizuota ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Administravimo išlaidas sudaro ne tik su bendrovės administravimu susijusios išlaidos, bet ir atlyginimas administratoriui. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje imperatyviai numatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Taigi kreditorių susirinkime priimtas nutarimas užtikrina tiek administratoriaus, tiek kreditorių teises ir interesus, o pareiškėjo nurodomi argumentai nesuteikia pagrindo naikinti kreditorių nutarimų.

7.7.       Dėl nutarimo 6 klausimu (turto pardavimas) nurodė, kad turto rinkos vertė yra fakto klausimas, todėl nesutikimas su nustatyta verte turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais. Pareiškėja su skundu dėl vertės nustatymo nepateikia jokių leistinų įrodymų, kodėl nustatyta turto vertė, kurios pagrindu susirinkime nustatyta turto pardavimo kaina, turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos dėstomi argumentai dėl kainos nepagrįstumo ir tariamo poreikio iš naujo vertinti turtą yra tik samprotavimas apie vertę, kurie nesuteikia pagrindo konstatuoti netinkamos kainos nustatymą. Įkaitų turėtojai yra suinteresuoti, kad įkeistas turtas būtų realizuotas ne tik kaip galima operatyviau, bet ir kaip galima didesnėmis kainomis, todėl abejoti jų siūloma turto realizavimo tvarka nėra jokio pagrindo. Turto vertė numatyta pagal rinkos kainas, numatyta tvarka, užtikrinanti didžiausios kainos principą, įvertintas kuo greitesnis turto grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Kreditorių nutarimu yra nutarta turto realizavimą vykdyti varžytynėse, kas užtikrina skaidrų ir teisėtą turto realizavimo procesą.

7.8.       Kreditorė 2021 m. sausio 6 d. (Nr. DOK-183) pateiktu prašymu taip pat prašo priteisti AB SEB banko naudai patirtas 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą rengiant ir pateikiant teismui atsiliepimą į skundą.

7.       Atsiliepimu į UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą suinteresuoto asmens, bankrutavusios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorės Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovas S. L. UAB „Hidrona“ skundą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

8.1.        Atsiliepime nurodė, kad kreditorių susirinkimas 6-uoju darbotvarkės klausimu sprendė dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos nustatymo. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius yra bendrovės hipotekos kreditorius. Nemokumo administratorius siūlė nustatyti Luminor Bank AS Lietuvos skyriui įkeisto turto pardavimo tvarką. Kreditorius iš esmės pritarė nemokumo administratorės pasiūlytai turto pardavimo tvarkai su atitinkamais savo paties pasiūlytais pakeitimais. Kreditorė AB SEB bankas pasiūlė bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarką, pagal kurią, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui įkeistas turtas būtų parduodamas pagal nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką su atitinkamais pasiūlytais pakeitimais. Kreditorių susirinkimas patvirtino turto pardavimo tvarką pagal kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas pasiūlymą.

8.2.        Mano, kad pareiškėja nepagrįstai argumentuoja, jog trečiajam asmeniui įkeisto turto pardavimo tvarka paremta principu „hipotekos kreditorius pats sprendžia, už kokią kainą bus parduodamas turtas“. Pažymi, kad trečiajam asmeniui įkeistas turtas pagal ginčijamu bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytą pardavimo tvarką bus parduodamas varžytynėse, t. y. visiems suinteresuotiems asmenims sudarant vienodas sąlygas, taigi būtent varžytynių dalyvių valia nulems bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto pardavimo kainą.

8.3.        Dėl turto pardavimo tvarkos, pagal kurią trečiajam asmeniui pavesta kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją dėl trečiajam asmeniui įkeisto turto vertės nustatymo, teisėtumo, pažymi, kad pavedimas duotas kreiptis ne į trečiojo asmens vidaus turto vertintoją, kaip vidaus turto vertintojas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 punktą, o į nepriklausomą turto vertintoją. Pavedimas dėl kreipimosi į nepriklausomą turto vertintoją turi būti įgyvendinamas trečiojo asmens lėšomis, vadinasi įkeisto turto įvertinimo aspektu būtų sutaupyta bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąskaita. Taip ne tik nebūtų pažeisti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesai, tačiau kreditorių interesai būtų papildomai užtikrinti, kadangi sutaupius administravimo išlaidų sąskaita, kreditoriai įgytų galimybę gauti didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Dėl pareiškėjos akcentuojamų skaidrumo ir sąžiningumo kriterijų nurodė, kad tiek pačiam turto vertintojui, tiek ir turto vertinimo procedūrai įgyvendinti yra taikomas įvairių reikalavimų kompleksas (turto vertė turi būti nustatoma laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principų), o turto vertintojui, be kitų, taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Turto vertintojas, vykdydamas savo funkcijas, inter alia, privalo sąžiningai ir profesionaliai atlikti vertinimą. Netinkamas turto vertinimo veiklos vykdymas suponuoja turto vertintojo atsakomybės atsiradimą, todėl galimybės pasirinkti nepriklausomą turto vertintoją suteikimas nesikerta su skaidrumo ir sąžiningumo kriterijais. Be to, vienokios ar kitokios turto vertės nustatymas pats savaime nesuponuoja, kad įkainotas turtas bus parduotas varžytynėse būtent už tokią kainą, kuri atitinka nustatytą turto vertę, nes tai, kokia yra tikroji bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto rinkos vertė parodys varžytynės.

8.4.        Nurodė, jog bendrovės turtui įkainoti ir bus taikoma vienoda tvarka, t. y. visas bendrovės turtas bus įkainotas pagal nepriklausomų turto vertintojų parengtas turto vertinimo ataskaitas. Trečiajam asmeniui įkeisto turto įkainojimo tvarka yra pranašesnė tuo aspektu, kad turto vertinimo išlaidos bus apmokėtos trečiojo asmens lėšomis ir taip bus sutaupyta bankroto administravimo išlaidų sąskaita.

8.5.        Į tai, jog žemės sklypai, kurių paskirtis - inžinerinė, turi būti parduodami tik tada, kai bus realizuoti visi kiti besiribojantys žemės sklypai, kad tai riboja kitų kreditorių galimybes gauti operatyvesnį savo finansinių reikalavimų dalies patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto ir paneigia „turto apyvartos greičio“ principą, nurodė, jog tai deklaratyvu, nes pareiškėja nenurodo faktinių aplinkybių ir nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kokia forma pasireiškia šie tariami pažeidimai. Pažymėjo, jog žemės sklypai, kurių paskirtis - inžinerinė, nėra paklausūs, jie paprastai domina tik tuos asmenis, kuriems tokie žemės sklypai yra reikalingi, kad jie galėtų naudotis savo nuosavybe (pasiekti savo nuosavybę). Vadinasi, pirmiausia pardavus besiribojančius žemės sklypus, šių sklypų savininkai, siekdami užsitikrinti galimybę tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, būtų suinteresuoti įsigyti ir tuos žemės sklypus, kurių paskirtis - inžinerinė (kelias). Pažymėjo, kad būtent šiam tikslui pasiekti ir buvo įtvirtinta pareiškėjos ginčijama turto pardavimo tvarkos nuostata. Pareiškėjai nepateikus argumentų teiginiui dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos nuostatos neteisėtumo pagrįsti, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

8.6.        Dėl skundo dalies 7-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl bendrovės paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pažymėjo, kad taikos sutarčiai sudaryti yra būtina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių valia, o restruktūrizavimo planui patvirtinti, kaip būtinajai restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygai atsirasti, - bankrutuojančios įmonės kreditorių daugumos valia. Kadangi absoliuti bendrovės kreditorių dauguma, t. y. kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai pinigine išraiška sudaro beveik 90 procentų visų finansinių reikalavimų sumos, balsavo už sprendimo įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimą, akivaizdu, kad taikos sutarties sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo perspektyvos neegzistuoja. Pareiškėjos nurodomų veiksmų atlikimas nesukurtų jokių rezultato, todėl skundo dalis dėl sprendimo įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra nepagrįsta. 

8.       Atsiliepimu į UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą suinteresuoto asmens, bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių bankas atstovė advokatė G. V. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 

9.1.       Dėl pirmojo skundo prašymo - apriboti AB SEB bankas teises, nurodė, kad  JANĮ 43 str. 1 p. numato kreditoriaus teisę balsuoti kreditorių susirinkime ir nėra jokių išimčių, nepriklausomai nuo to koks kreditorinio reikalavimo pagrindas, kiek balsų kreditorius turi, kokie jo reikalavimai kitose bankroto bylose ar pan. JANĮ 48 str. 3 d. numatytas baigtinis sąrašas apribojimų kreditoriui būti išrinktu kreditorių susirinkimo primininku. Taigi UAB „Hidrona“ reikalavimas apriboti AB SEB bankas kaip kreditoriaus teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose bei tuo pagrindu panaikinti visus anksčiau BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus yra nesuderinamas su JANĮ reglamentavimu ir bendra teisine logika, kuri draudžia ribojimus taikyti atgaline data. Duomenų, kad AB SEB bankas atsižvelgiant į JANĮ reglamentavimą negalėtų būti renkamas kreditorių susirinkimo primininku nėra, todėl UAB „Hidrona“  reikalavimas apriboti AB SEB bankas teisę būti kreditorių susirinkimo pirmininku yra nepagrįstas.

9.2.       Dėl antrojo skundo prašymo - pripažinti kreditorių susirinkimo sprendimus negaliojančiais nurodė, kad JANĮ 55 str. 4 d. numatyta, jog teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi JANĮ iš esmės numatyti du pagrindai, kuriais kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu, t. y. procesinis (jei nesant procesinio pažeidimo kreditorių susirinkimo sprendimo turinys būtų kitoks), arba materialusis (jei sprendimo turinys neatitinka materialiųjų teisės normų bei pažeistų prieš balsavusio kreditoriaus teises). UAB „Hidrona“ nenurodo, kad Pajūrio mėsinės kreditorių susirinkimas būtų sušauktas ar įvykęs pažeidus JANĮ numatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo ir vykdymo tvarką, o pareiškėjos neigiamai vertinamas kreditorių bendravimas prieš kreditorių susirinkimą pats savaime nėra neteisėtas. Kreditorių susirinkime kreditoriai išreiškė savo valią balsuodami raštu, kas yra leistina valios išreiškimo forma, todėl sprendimų priėmimo procedūra nepažeista.

9.3.       UAB „Hidrona“ kreditorių susirinkimui pateikė savo poziciją kiekvienu iš ginčijamų sprendimų, kuri beveik pažodžiui atkartota atskirojo skundo argumentuose, todėl UAB „Hidrona“, kaip kreditoriaus, teisės nebuvo pažeistos, o atskirasis skundas negali tapti priemone reikalauti, jog kreditorių daugumos nepalaikyti siūlymai būtų priimti teismo, pakeičiant kreditorių daugumos valią. Be to, pareiškėja kreditorių susirinkime balsavo prieš administratoriaus siūlytus sprendimus ir palaikė savo pasiūlymus, tačiau atskirai dėl kreditorių pateiktų sprendimų, kurie buvo priimti kreditorių susirinkime, o dabar ginčijami, nepasisakė. Tai kelia abejonių dėl procesinės teisės ginčyti sprendimus, dėl kurių kreditorių susirinkime nebuvo pasisakyta.

9.4.       Dėl skundo dalies, dėl 1-ojo kreditorių susirinkimo nutarimo, nurodė, kad kreditoriai balsavo raštu ir pagal nutarimo esmę nusprendė, jog kreditorių susirinkimo pirmininkaujantį administratorius pasirenka savo nuožiūrai. UAB „Hidrona“ nenurodo, kad administratoriaus nurodyto asmens pasirinkimas yra netinkamas ir kaip pažeidžia prieš šį nutarimo projektą balsavusios UAB „Hidrona“ teises, todėl toks sprendimas yra teisėtas ir neprieštaraujantis jokioms materialinės teisės normoms.

9.5.        Dėl skundo dalies, dėl 2-ojo kreditorių susirinkimo nutarimo, nurodė, kad kreditoriaus AB SEB banko įgalioto asmens paskyrimas kreditorių susirinkimo pirmininku nepažeidžia JANĮ 48 str. 3 d., atitinka juridinio asmens atstovavimo esmę ir yra teisėtas. Pareiškėja nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų kodėl AB SEB banko teisė savo nuožiūra pasirinkti jį atstovaujantį asmenį pažeistų prieš šį nutarimo projektą balsavusios UAB „Hidrona“ teises. Taigi toks sprendimas neprieštarauja jokioms materialinės teisės normoms ir nepažeidžia prieš šį nutarimo projektą balsavusios UAB „Hidrona“ teisių.

9.6.        Dėl skundo dalies, dėl 4-ojo kreditorių susirinkimo nutarimo, nurodė, kad ne vienas kreditorius, tame tarpe ir UAB „Hidrona“, susirinkime išsakė savo nuomonę dėl informacijos teikimo tvarkos. Tvarka nustatyta atsižvelgiant į kreditorių balsų daugumą ir nors neatitinka visų kreditorių nuomonės, tačiau atitinka daugumos valią, kas atitinka JANĮ numatytą sprendimų priėmimo tvarką. Nors numatoma skirtinga tvarka kreditoriams turintiems iki 10 proc. reikalavimų sumos, tačiau tokia praktika atitinka proceso ekonomiškumo principą, neprieštarauja jokioms materialinės teisės normoms bei neriboja kreditorių teisės pasinaudoti JANĮ 65 str. numatyta teise, todėl yra teisėta.

9.7.        Dėl skundo dalies, dėl 5-ojo kreditorių susirinkimo nutarimo, nurodė, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, suteikiant administratoriui teisę kreiptis į teismą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo jei jos nepatvirtina kreditoriai arba ji yra nepakankama. UAB „Hidrona“, atskiruoju skundu deklaratyviai teigia, kad patvirtinta administravimo išlaidų suma yra per didelė, tačiau nepateikia jokių argumentų, ar toks dydis yra nesuderinamas su patvirtintais dydžiais, ar kitaip pažeidžia materialiąsias teisės normas. Kreditoriai nutarimu įpareigojo administratorių teikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl pareiškėjos argumentai, kad pagrindžiantys dokumentai nepateikti nesudaro pagrindo spręsti, jog nutarimas pažeistų UAB „Hidrona“ teises. 

9.8.        Dėl skundo dalies, dėl 6-ojo kreditorių susirinkimo nutarimo, nurodė, kad nors UAB „Hidrona“ ginčija visą sprendimą, iš esmės akcentuoja sprendimo dalį, susijusią su turto, kuris parduodamas iš varžytynių, pardavimu. Kadangi iš varžytynių parduodamo turto pardavimo tvarkos kreditoriai nenustato, o varžytynės vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl reikšmingi argumentai tik dėl turto pardavimo kainos nustatymo teisėtumo. Tačiau JANĮ niekaip neriboja kreditorių teisės turtą pardavinėti atskirais kompleksais ar nustatyti skirtingas pardavimo kainas atskiriems kompleksams, netgi turtą parduoti kartu su kitam asmeniui priklausančiu turtu ir pan. Taigi administratorius ir kreditoriai nuspręsdami turtą suskirstyti į atskiras grupes pagal turto funkcinę paskirtį nepažeidė jokių materialinių teisės normų. Kreditoriai pradinę turto pardavimo kainą nustatė laikantis JANĮ 85 str. numatytų principų ir turto pardavimo iš varžytynių nuostatų. Administratorius siūlė ir kreditoriai nusprendė, kad pradinė turto pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į ekspertų/ turto vertintojų nustatytas vertes, o ne pagal hipotekos kreditorių reikalavimų sumas ar pan., kaip teigia UAB „Hidrona“.

9.9.        Šiaulių bankui įkeisto turto vertės buvo nustatytos eksperto (nors ekspertizė buvo atlikta kitoje civilinėje byloje). Šiaulių bankui įkeisto turto vertinimas atliktas 2019 metų pabaigai, iš ekspertizės duomenų matyti, kad per penkis metus vertės pokytis buvo apie 5 procentai, todėl pakartotinai kreditorių sąskaita atlikti brangiai kainuojančią ekspertizę nebuvo ekonomiškai pagrįsta. Nors UAB „Hidrona“ kaip reikšmingą aplinkybę nurodo tai, kad nebuvo pateikta visa ekspertizės išvada, tačiau nėra jokių duomenų, kad ji būtų prašiusi viso dokumento ir jo nebūtų gavusi. Be to, pagal skundo turinį galima suprasti, kad UAB „Hidrona“ apie ekspertizę yra žinoma.

9.10.       Nurodė, kad dėl VSDFV Klaipėdos skyriui įkeisto turto papildomai turės būti atliktas vertinimas (ekspertizės metu buvo vertintas tik Šiaulių bankui įkeistas turtas), o gauta vertė pridedama prie Šiaulių bankui įkeisto ir kartu parduodamo turto vertės. VSDFV Klaipėdos skyriui įkeistą turtą tikslinga parduoti kartu su Šiaulių bankui įkeistu turtų, nes šis turtas yra Šiaulių bankui įkeistame žemės sklype, t. y. pastato pardavimas atskirai nuo žemės klypo (ar atvirkščiai) neatitiktų materialinių teisės normų reikalavimų, be to vieno turtinio komplekso pardavimas dalimis būtų ekonomiškai nepagrįstas. Taigi kreditorių sprendimas esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrįstas ir teisėtas.

9.11.       Pažymėjo, kad Luminor Bank AB įkeistą turtą taip pat numatyta parduoti pagal turto vertintojo nustatytas kainas. Tai, kad vertinimo išlaidas sutiko prisiimti pats hipotekos kreditorius ne tik nepažeidžia kreditorių teisių, bet atitinka jų interesus.

9.12.       Nors pradinės kainos nustatymo pagrindimas skiriasi, tačiau tokia situacija susiklostė siekiant vadovautis ekspertų/ turto vertintojų nustatytomis vertėmis bei minimizuoti turto vertinimo išlaidas, kurios būtų dengiamos kreditorių sąskaita. Pati UAB „Hidrona“ teigia, kad patvirtintos administravimo išlaidos yra per didelės bei ginčija sprendimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, todėl tokie jos argumentai yra prieštaringi. Kreditorių lankstumas priimant sprendimus dėl pradinės kainos nustatymo, kai nepažeidžiami pagrindiniai pradinės kainos nustatymo principai (pradinės kainos nėra mažesnės nei 80 proc. nustatytos rinkos kainos ir atsižvelgiama į specialistų vertinimus) visiškai atitinka JANĮ numatytus principus.

9.13.       Taigi kreditoriai pradinę turto pardavimo kainą nustatė nepažeidžiant JANĮ 91 str. ir CPK 718 str. ar kitų materialinių teisės normų, nes pradinė turto vertė nustatyta atsižvelgiant eksperto vertinimą, nemažinant nustatytos kainos leistina dvidešimties procentų riba, turtas parduodamas varžytynėse taip užtikrinant didžiausios galimos kainos rinkoje gavimą. Vertinant kreditorių priimtus sprendimus pasirinkta tvarka yra pagrįsta ir racionali, bei atitinkanti teisinį reglamentavimą.

9.14.       Dėl skundo dalies, dėl 7-ojo kreditorių susirinkimo nutarimo, nurodė, kad dauguma kreditorių pritarė BUAB „Pajūrio mėsinė“ likvidavimui, todėl akivaizdu, jog JANĮ 80 str. 3 d. numatyta tvarka dėl taikos sutarties sudarymo yra neįmanoma. Prielaidų sudaryti taikos sutartį ar tęsti veiklą nebuvo, todėl atskiras šių hipotetinių galimybių svarstymas nebuvo tikslingas, o jų neįtraukimas į darbotvarkę negalėjo pažeisti UAB „Hidrona“ ar kitų kreditorių teisių. Nutarimo įmonės likvidavimo klausimo priėmimas nepriklauso tik nuo kreditorių valios, tai JANĮ 83 str. numatyta neišvengiama procedūra, todėl vertinant, kad bankroto byla UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelta dar 2019-02-13 nutartimi, kreditorių sprendimas visiškai atitinka bankroto proceso tikslus ir principus.

9.15.       Dėl trečiojo prašymo - įpareigoti administratorių atlikti veiksmus, nurodė, kad UAB „Hidrona“ prašymai yra nesuderinami su JANĮ nustatytu reglamentavimu. Nurodė, kad jeigu teismas UAB „Hidrona“ prašymu panaikintų sprendimą dėl administravimo išlaidų dydžio, tokiu atveju kreditoriai klausimą spręstu pakartotinai arba dėl jų dydžio spręstų teismas. Reikšdama tokį reikalavimą UAB „Hidrona“ daro prielaidą, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas, klausimas bus sprendžiamas pakartotinai ir administratorius piktybiškai nepateiks išlaidų paskaičiavimo, nors pagrindo tokioms išvadoms nėra. Jei teismas paliks galioti sprendimą dėl administravimo išlaidų, duomenis UAB „Hidrona“ gaus kreditorių nustatyta tvarka, jei panaikins sprendimą - duomenis gautų sprendžiant klausimą pakartotinai, todėl pagrindo tenkinti prašymą nėra.

9.16.       Prašymas pateikti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ekspertizės aktą taip pat turėtų būti vykdomas nustatyta tvarka, t. y. UAB „Hidrona“ dokumento gali paprašyti administratoriaus (nors kaip galima suprasti iš skundo turinio UAB „Hidrona“ yra susipažinusi su visu ekspertizės turiniu).

9.17.       Prašymas atlikti viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimą, jį pateikti kreditoriams ir iš naujo svarstyti turto pardavimo tvarką taip pat turėtų būti vykdomas nustatyta tvarka. Mano, kad teismas neturi jokio teisinio pagrindo įsikišti į turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo procesą, t. y. nustatyti apribojimus kreditoriams veikti. Spręsdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, teismas vertina priimtų sprendimų teisėtumą, o ne nustato kreditoriams sprendimų priėmimo tvarką bei ribas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas iš dalies.

9.       Remiantis civilinės bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovei UAB „Pajūrio mėsinė“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Paltaja“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d.

10.       Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad 2020 m. lapkričio 9 d. įvyko pirmasis BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimas.

11.1.       2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu „Susirinkimo darbo reglamento nustatymas“ buvo svarstytas nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimo projektas, kad kreditorių susirinkimui pirmininkaus nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo. Buvo nutarta, kad kreditorių susirinkimui pirmininkaus nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo - prokuristė R. V.. Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo R. V..

11.2.       2-uoju darbotvarkės klausimu „Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai“ bei dėl neturtinių teisių - balsuoti BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime - apribojimo AB „SEB bankas“ buvo svarstytas nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimo projektas, kad kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti didžiausio kreditoriaus - AB SEB bankas atstovą. Buvo nutarta kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti didžiausio kreditoriaus - AB „SEB bankas atstovą“.

11.3.       4-uoju darbotvarkės klausimu „Informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigų teikimo tvarkos nustatymas“ buvo svarstytas nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimo projektas: Patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarką pagal pateiktą projektą. Buvo nutarta patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų teikimo tvarką pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siūlymą t. y. pakeičiant Punktą Nr. 4, „Kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams per 7 dienas nuo susirinkimo dienos be atskiro prašymo“ ir Punktą Nr. 5 „Su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusią informaciją ir dokumentus Administratorius pateikia kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos“.

11.4.       5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ buvo svarstytas nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimo projektas: Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą projektą. Nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal kreditoriaus AB Šiaulių bankas siūlymą, pagal kurį, jis siūlė: 1) Administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR; 2) Administratoriaus atlyginimą nustatyti 40 MMA (įskaitant mokėtinus mokesčius); 3) Administravimo išlaidoms skirti iki 50 000,00 Eur (+PVM), pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 4) Bankroto administravimo išlaidų sąmatą keisti ĮBĮ nustatyta tvarka.

11.5.       6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos“ buvo svarstytas nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimo projektas: Patvirtinti turto pardavimo tvarką pagal pateiktą projektą. Nutarta patvirtinti turto pardavimo tvarką pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siūlymą, kuriame numatoma patvirtinti pasiūlytą turto pardavimo tvarką su AB „Šiaulių bankas“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis.

11.6.       7-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „ Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų iki pirmojo susirinkimo patvirtinimo“ buvo svarstytas nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimo projektas: Pavesti administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Buvo nutarta pavesti administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

11.       Bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorė UAB „Hidrona“ pateikė atskirąjį skundą dėl bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. susirinkimo sprendimų 1, 2, 4, 5, 6, 7 klausimais pripažinimo negaliojančiais ir kt. Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apriboti AB „SEB bankas“ neturtines teises - t. y. teisę balsuoti BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimuose ir teisę būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku tiek, kiek tai susiję su finansinio reikalavimo dalimi, kylančia iš laidavimo teisinių santykių. Pripažinti negaliojančiais BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju, 5-tuoju, 6-tuoju ir 7-tuoju darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus bei minėtus darbotvarkės klausimus iš naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime. Įpareigoti administratorių pateikti administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, o taip pat informaciją apie patirtų išlaidų būtinumą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Įpareigoti administratorių atskleisti kreditoriams visą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 19/07-045 turinį. Įpareigoti administratorių kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus (ne mažiau kaip 3 (tris) vertintojus ir sudaryti sutartį su mažiausią kainą ir greičiausią įvertinimo terminą pasiūliusiu vertintoju) dėl viso BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo, įpareigojant administratorių pateikti vertinimo išvadą kreditoriams kitam kreditorių susirinkimui kartu su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nutarimo projektu. Įpareigoti administratorių iš naujo svarstyti BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto pardavimo tvarką kitame kreditorių susirinkime.

12.       Bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ administratorės UAB „Paltaja“ prokuristė R. V. atsiliepimu į UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą prašo skundą kaip nepagrįstą atmesti.

13.       Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) byloje AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateiktuose atsiliepimuose prašo skundą kaip nepagrįstą atmesti.

14.       Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos pateiktuose atsiliepimuose į skundą dėl 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo nutarimų prašo skundą spręsti teismo nuožiūra.

15.       Bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

16.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis).

17.       JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

18.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko ir ginčijami kreditorių susirinkimo sprendimai priimti 2020 m. lapkričio 9 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, todėl, nagrinėjant šalių ginčą, taikytinos JANĮ nuostatos, išskyrus klausimui dėl atlygio nemokumo administratoriui (išimtis, numatyta JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte), šio klausimo nagrinėjimui taikytinos ĮBĮ nuostatos.

19.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. 

20.       Lietuvos apeliacinis teismas naujausiose savo praktikoje yra pažymėjęs, jog šiuo metu galiojant JANĮ išlieka aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).  Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020).

21.       Pareiškėja UAB „Hidrona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 1-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nepagrįstai nutarta, jog kreditorių susirinkimui pirmininkaus nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo, kreditorių susirinkimo protokolą pasirašys kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo R. V. ir nepagrįstai nutarta kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti didžiausio kreditoriaus - AB SEB bankas atstovą, iki pirmojo kreditorių susirinkimo pradžios nebuvo pateikta visa aktuali papildoma medžiaga, kuri būtų leidusi kreditoriams tinkamai susipažinti su kreditorių susirinkime spręstais klausimais, tinkamai pasirengti balsavimui, bei tai, kad sprendimų priėmimą nulėmė iš esmės tiktai vienintelės kreditorės AB SEB banko pozicija. Be to, kad tarp dviejų kreditorių, t. y. AB SEB banko ir AB Šiaulių banko, egzistuoja neformalus nerašytinis susitarimas (suokalbis) dėl suderintos pozicijos laikymosi, o administratorius iš anksto žino didžiausios kreditorės AB SEB banko poziciją, todėl toks elgesys yra nesąžiningas kitų kreditorių atžvilgiu. Taip pat buvo nutarta nepagrįstai pakeisti kreditorių susipažinimo su pateikta informacija tvarką, kt.

22.       Kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarka reglamentuota JANĮ 2 skyriaus 45–52 straipsniuose, o kai šaukiamas pirmasis kreditorių susirinkimas, aktualus ir JANĮ 60 straipsnis.

23.       Pagal JANĮ 60 straipsnio 1 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius (JANĮ 46 straipsnio 2 dalis). Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti nurodyta įstatyme nurodyta informacija, t. y.: 1) juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir kodas; 2) kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta; 3) kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius; 4) siūlomi sprendimų projektai; 5) papildoma medžiaga, jeigu tokia yra pateikta, arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su ja susipažinti; 6) balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos aprašas arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su šiuo tvarkos aprašu susipažinti, jeigu kreditorių susirinkimas tokią tvarką nustatė; 7) balsavimo iš anksto dokumento forma (JANĮ 47 straipsnis). Taip pat JANĮ 60 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kokia informacija turi būti pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui. 

24.       Byloje nemokumo administratoriaus pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nemokumo administratorius tinkamai, laikydamasis JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, 2020 m. spalio 23 d. išsiuntė kreditoriams pranešimus apie 2020 m. lapkričio 9 d. šaukiamą BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuris atsižvelgiant į ekstremalią situaciją dėl COVID-19 ligos protrūkio, vyko nuotoliniu būdu, kreditoriams balsuojant raštu. Su pranešimais apie šaukiamą kreditorių susirinkimą išsiųsta ir bendra informacija, kurioje nurodyti išsamūs duomenys apie juridinį asmenį, kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta, taip pat pateikta kreditorių susirinkimo darbotvarkė 7-iais klausimais, siūlomi sprendimų projektai visais darbotvarkės klausimais pateikti balsavo raštu biuletenyje, kuris kreditoriams išsiųstas kaip pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą priedai. Taip pat pranešime buvo nurodyta, kad jeigu kreditoriams kils klausimų į kuriuos negalėjo atsakyti, prašo kreiptis telefonu (duomenys neskelbtini) arba el. paštu (duomenys neskelbtini). Kreditoriai balsavimo raštu biuletenius nemokumo administratoriui teikė jo darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini), arba siuntė į administratoriaus elektroninį paštą (duomenys neskelbtini).

25.       Pareiškėja kaip vieną iš procedūrinių pažeidimų nurodo tai, kad 1-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių buvo pritarta administratoriaus siūlymui ir nutarta, jog kreditorių susirinkimui pirmininkautų nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad prieš nemokumo administratoriaus pasiūlymą, jog kreditorių susirinkimui pirmininkautų nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo, balsavo tik pareiškėja UAB „Hidrona“. Pareiškėja skunde teigia, kad dėl to, jog kreditoriams pateiktoje medžiagoje administratorius neįvardijo konkretaus įgalioto asmens kandidatūros, todėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriai negalėjo tinkamai pasirengti darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymui, tuo administratorius neužtikrino bankroto procedūrų skaidrumo. 

26.       Turėtina omenyje, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-13 nutartyje, kuria UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelta bankroto byla, yra nurodyta, jog nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Paltaja“. Nuo pat bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorius savo atstovu yra įgaliojęs prokuristę R. V.. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad jokių objektyvių aplinkybių tikėtis kito administratoriaus įgalioto asmens nėra. Kita vertus, pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą administratorius buvo nurodęs visus savo kontaktus, tiek telefono numerį, tiek el. pašto adresą, kuriais kreditoriai galėtų kreiptis dėl visų jiems iškilusių klausimų. Teismui taip pat akivaizdu, kad nuo pat BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūrų pradžios yra žinoma, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procedūroms vykdyti nemokumo administratorius UAB „Paltaja“ yra įgaliojęs būtent prokuristę R. V.. Pažymėtina, kad už nemokumo administratoriaus siūlomą nutarimo projektą 1-uoju darbotvarkės klausimu balsavo visi kreditoriai, išskyrus vienintelį kreditorių - UAB „Hidrona“ („prieš“ balsavo tik 0,005 % teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos). Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, bei turint omenyje, kad dauguma kreditorių pritarė pirmininkaujančiojo susirinkimui kandidatūrai, bei į tai, kad nei LR JANĮ, nei kiti teisės aktai nenumato įsakmaus draudimo, jog kreditorių susirinkimui negali pirmininkauti nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo, darytina išvada, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog kreditoriai negalėjo tinkamai pasirengti šio darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymui.

27.       JANĮ 48 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius.

28.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas didžiausios BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorės, t. y. AB SEB banko, atstovas. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju egzistuotų bent viena JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, kuriai esant kreditorės AB SEB banko atstovas negalėtų būti kreditorių susirinkimo pirmininku. Taip pat nustatyta, jog į kreditorių susirinkimo pirmininkus buvo pasiūlytas tik vienas kandidatas. Pareiškėja UAB „Hidrona“ balsavimo raštu biuletenyje kito konkretaus kandidato į kreditorių susirinkimo pirmininkus taip pat nesiūlė, tik pateikė siūlymą, kad kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūra būtų renkama iš kreditorių grupės, kurios interesai yra pažeidžiamiausi, t. y. darbuotojų atstovo arba smulkiųjų kreditorių, neapsaugotų hipoteka arba įkeitimu. Akivaizdu, kad už nemokumo administratoriaus pasiūlytą sprendimo projektą „Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti didžiausio kreditoriaus AB SEB bankas atstovą“ balsavo susirinkime dalyvavę kreditoriai, kurių bendras kreditinių reikalavimų dydis atitinka 89,691 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Vienintelė kreditorė UAB „Hidrona“ balsavo prieš administratoriaus pasiūlytą sprendimo projektą.

29.       Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas didžiausio kreditoriaus - AB SEB bankas atstovas. 

30.       Pareiškėja nurodė, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje susiklostė aplinkybės, jog kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimą nulemia iš esmės vienintelio kreditoriaus AB „SEB bankas“ pozicija, kurio reikalavimas kyla iš solidaraus laidavimo kaip akcesorinės prievolės už pagrindinio skolininko BUAB „Agrovet“ kredito įsipareigojimus. Tvirtina, kad AB „SEB bankas“ savo finansinius reikalavimus ta pačia apimtimi pareiškė tiek pagrindinio skolininko BUAB „Agrovet“, tiek ir už ją solidariai laidavusių BUAB „Kretingalės mėsa“ bei BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procesuose. Tai reiškia, kad šio vienintelio kreditoriaus dalyvavimas yra pakankamas kreditorių susirinkimų kvorumui, o vienbalsis „UŽ“ arba „PRIEŠ“ yra pakankamas sprendimų priėmimui trijų bendrovių (BUAB „Kretingalės mėsa“, BUB „Pajūrio mėsinė“ ir BUAB „Agrovet“) bankroto procesuose. Tokiu būdu vienas kreditorius AB „SEB bankas“, realiai turėdamas tik 9 mln. Eur kreditorinį reikalavimą įgijo neproporcingą įtaką ir pagrindinio skolininko, ir laiduotojų bankroto bylose bei kreditorių susirinkimuose. Tvirtina, kad neteisinga ir nesąžininga, jei AB „SEB bankas“ solidaraus laiduotojo byloje įgytų dar ir neturtines teises - įskaitant teisę balsuoti kreditorių susirinkime, būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku. Neturtinių teisių suteikimas AB „SEB bankas“ solidarių laiduotojų bankroto procesuose visiškai nepagrįstai sumenkino kitų BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių balsų įtaką sprendimų priėmimui. Nurodė, kad pareiškėja siūlė, jog kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūra būtų renkama iš kreditorių grupės, kurios interesai yra pažeidžiamiausi, t. y. siūlė rinkti darbuotojų, arba smulkiųjų kreditorių, neapsaugotų hipoteka ar įkeitimu, atstovą. Tvirtina, kad, AB „SEB bankas“ balsavimo teisė BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime turėtų būti panaikinta, o kreditorių susirinkimas turėtų iš naujo balsuoti darbotvarkėje numatytais klausimais.

31.       JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas; 2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo. JANĮ 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, jog kai pasiūlomas vienas kandidatas į kreditorių susirinkimo pirmininkus, jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos; kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia. Atsižvelgiant į aptartą įstatymo reglamentavimą bei turint omenyje bylos duomenis, nenustačius, kad AB SEB bankas per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo BUAB „Pajūrio mėsinė“ dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas ar kt., spręstina, kad nenustatytos aplinkybės sudarančios pagrindą išvadoms, jog AB SEB bankas negali būtu kreditorių susirinkimo pirmininku. Pareiškėjos skundo argumentams, kad AB SEB bankas reikalavimas, kylantis iš kredito sutarties su pagrindiniu skolininku BUAB „Agrovet“ yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu, patvirtinti duomenų taip pat nenustatyta. Dėl išdėstyto teigti, kad AB SEB bankas priklauso privilegijuotų, hipoteka apsaugotų kreditorių kategorijai nėra pagrindo. Pažymėtina, kad „prieš“ AB SEB bankas kandidatūrą skundžiamu klausimu balsavo tik 0,196% kreditorių, t. y. tik pareiškėja. Tuo tarpu „už“ nutarimo projektą balsavo 89,691 proc. nuo teismo patvirtintų visų BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių reikalavimų sumos. Taigi, akivaizdu, kad sprendimas priimtas balsų dauguma. Pažymėtina, kad visi kreditoriai, išskyrus nurodytus LR JANĮ 48 str. 3 d., bankroto proceso metu, nepaisant to, kokiu pagrindu susiformavo finansinis reikalavimas, turi vienodas teises skolininko bankroto byloje, įskaitant teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime ar būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, spręstina, kad pareiškėjos nesutikimas su kreditorių susirinkimo nutarimu kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti AB SEB bankas atstovą, nesudaro pagrindo susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma priimto sprendimo panaikinti. Turėtina omenyje, kad skunde nenurodyta, kokias imperatyvias teisės aktų nuostatas šis sprendimas pažeidžia ar kaip šiuo sprendimu pažeidžiami įmonės ar jos kreditorių interesai.

32.       Pareiškėjos teiginiai, kad iš 2020-11-09 vykusio kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenių (skundo Priedas Nr. 3), galima spręsti, jog tarp kreditorinių reikalavimų daugumą turinčių bankų a priori įvyko nerašytiniai mainai, t. y. bankai buvo sudarę neformalų nerašytinį susitarimą (suokalbį), kurio esmė ta, kad AB „SEB bankas“ palaikytų AB „Šiaulių bankas“ poziciją BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto procese, o AB „Šiaulių bankas“ palaikytų AB „SEB bankas“ poziciją BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procese ir tokiu būdu išlaikytų šių bankrutuojančių bendrovių sprendimų priėmimo kontrolę kreditorių susirinkimuose, kad susirinkimams dar neįvykus viskas būna iš anksto nuspręsta, o kiti kreditoriai tiesiog tampa negalinčiais apsisaugoti nuo ekonomiškai nepagrįstų sprendimų, kurie naudingi vien tik stambiesiems bankams, vertintini kaip pareiškėjos nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais bylos įrodymais.

33.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

34.       Atsižvelgiant į tai kas anksčiau aptarta, teismas konstatuoja, jog nenustatyta, kad priimant sprendimą BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu būtų pažeistos JANĮ nuostatos ar kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarautų įstatymams. Pareiškėja taip pat nenurodo, kaip toks sprendimas pažeidžia jos ar kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai, kad esą kreditorė AB SEB bankas priklauso privilegijuotų kreditorių kategorijai, kad šios kreditorės turima balsų dauguma jai ir taip suteikia išskirtines teises BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto procese, nėra pagrindas skundžiamą sprendimą pripažinti negaliojančiu. Turint omenyje, kad LR JANĮ 48 straipsnio 3 dalis neriboja kreditoriaus, kurio reikalavimas bankroto byloje kyla iš laidavimo teisinių santykių, dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime ar būti išrinktam kreditorių susirinkimo pirmininku, darytina išvada, kad skundas šiuos aspektu nepagrįstas, todėl šis pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas-apriboti AB „SEB bankas“ neturtines teises, t. y. teisę balsuoti BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimuose ir teisę būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku, taip pat netenkintinas.

35.       Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 4-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų teikimo tvarką pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siūlymą, t. y. pakeičiant Punktą Nr. 4, kad kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams per 7 dienas nuo susirinkimo dienos be atskiro prašymo ir Punktą Nr. 5, kad su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusią informaciją ir dokumentus administratorius pateikia kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.

36.       Pareiškėja pažymi, kad pagal minėtą tvarką daugiau nei 10 procentų kreditorinių reikalavimų turintiems stambiesiems kreditoriams suteikiama privilegija susipažinti su BUAB „Pajūrio mėsinė“ informacija neatlygintinai, o kitiems kreditoriams ši teisė ribojama. Nurodo, kad pagal patvirtintą tvarką dokumentų stambiesiems kreditoriams kopijavimo išlaidos būtų padengiamos iš bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių taip pat tenkinami ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Tokiu būdu nutarimas tik daliai kreditorių suteikia išskirtines teises visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokią prašomą informaciją gauti neatlygintinai, o kitiems kreditoriams atlygintinai. 

37.       Pareiškėja skunde taip pat nesutinka ir su kreditorių susirinkime patvirtintos „Informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos“ 6 dalies nuostatomis. Tvirtina, kad jos nesuderinamos su bankroto proceso operatyvu. Nurodo, kad susirinkime siūlė koreguoti pasiūlytos tvarkos 6 dalies nuostatas numatant, kad visus dokumentus administratorius privalo pateikti jų reikalaujančiam asmeniui per 3 darbo dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo dienos.

38.       Taip pat nesutinka su kreditorių susirinkime patvirtintos „Informacijos apie bankroto procedūras eigą teikimo tvarkos“ 8 punktu, pagal kurį „Kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) kreditorinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokią prašomą informaciją“. Šiuo klausimu pareiškėjai pritaria kreditorius Fondo valdybos Klaipėdos skyrius) 

39.       Atsiliepime kreditorius Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nurodė, kad kreditorių susirinkime išreiškiant nuomonę 4-uoju darbotvarkės klausimu nepritarė administratoriaus pateiktam nutarimo projektui. Siūlė pakeisti Tvarkos 4 punktą nurodant, kad: „kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams be atskiro kreditoriaus prašymo per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos“. Papildyti Tvarkos 8 punktą nurodant, kad: „kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) kreditorinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, bei Valstybės institucijos ir įstaigos turi teisę neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokią prašomą informaciją. Tačiau kreditorių balsų dauguma buvo priimtas sprendimas patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų teikimo tvarką pagal kreditoriaus AB SEB bankas pasiūlymą.

40.       JANĮ 44 straipsnio 6 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. JANĮ 43 straipsnio 4 punkte apibrėžiamos kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisės, tarp kurių yra teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Taigi, būtent kreditorių susirinkimui yra suteikti įgaliojimai nustatyti informacijos apie bankroto procesą teikimo kreditoriams tvarką.

41.       Iš 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 turinio 4-uoju darbotvarkės klausimu teismui akivaizdu, kad prieš administratoriaus pateiktą nutarimo projektą balsavo kreditoriai Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, AB Šiaulių bankas, AB SEB bankas ir UAB „Hidrona“. Taip pat akivaizdu, kad visi minėti kreditoriai teikė svarstyti savo siūlomus projektus. Dėl šių aplinkybių administratorius siūlė už kiekvieno nutarimo projektą balsuoti atskirai. Balsavus už administratoriaus ir keturių kreditorių pasiūlymus buvo priimtas nutarimas, kuriuo patvirtinta AB SEB bankas pasiūlyta informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų teikimo tvarka, kadangi už šį pasiūlymą balsavo 8 933 661,11 balsų, kas sudaro 61,249 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos. Taigi, kreditorių susirinkimo protokolo duomenys patvirtina, jog informacijos teikimo tvarka po balsavimo renkantis iš penkių pasiūlymų variantų nustatyta pagal kreditoriaus AB SEB bankas pasiūlymą ir visiems kreditoriams ji yra nustatyta vienoda.

42.       Pareiškėja skunde nurodo, jog susirinkime nustatyta informacijos teikimo tvarka suteikia privilegijas stambiesiems kreditoriams, taip pat ir privilegiją susipažinti su BUAB „Pajūrio mėsinė“ informacija neatlygintinai, o kitiems kreditoriams ši teisė ribojama. Iš skundo turinio galima suprasti, jog ribojimas pasireiškia tuo, jog už dokumentų stambiesiems kreditoriams kopijavimo išlaidas būtų apmokama iš bankrutuojančios įmonės lėšų, o kitiems kreditoriams už kopijavimo išlaidas tektų apmokėti patiems. Tačiau teismo vertinimu, spręsti apie stambiųjų ar smulkiųjų kreditorių privilegijas nėra pagrindo, kadangi iš susirinkimo protokolo akivaizdu, jog svarstymui buvo pateikti net penki nutarimo variantai, todėl kitokie balsavimo rezultatai už bet kurį kitą iš pasiūlytų variantų, taip pat gali būti vertinami kaip kurio nors siūliusio pralaimėjimas. Tuo tarpu įstatyme yra nedviprasmiškai pasakyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (JANĮ 51 str. 1 d.). Taigi, nustačius, kad už kreditoriaus AB SEB bankas pasiūlymą balsavo didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, tokio sprendimo panaikinimui pagrindo nėra.

43.       Nors kaip minėta anksčiau, kreditorius Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, pareiškėjai pritaria ir nurodo, kad kreditorių susirinkime išreiškiant nuomonę 4-uoju darbotvarkės klausimu administratoriaus pateiktam nutarimo projektui nepritarė ir siūlė pakeisti Tvarkos 4 punktą, bei papildyti Tvarkos 8 punktą, tačiau savarankiško skundo dėl šio susirinkimo nutarimo neteikė. Kita vertus, kaip ir minėta anksčiau, susirinkimui buvo pasiūlyti penki variantai, taigi ne ik UAB „Hidrona“ ar Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pasiūlyti, bet ir likę kiti nebuvo priimtini kreditorių susirinkimo daugumai.

44.       Be to, susipažinus su ginčijamo nutarimo dalimi dėl pareiškėjo siūlymo per trijų darbo dienų terminą pateikti informaciją, sutiktina ir su nemokumo administratoriaus pozicija, kad trijų darbo dienų terminas tam, jog administratorius galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, atsižvelgiant į didelės apimties BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylos medžiagą, didelį kreditorių skaičių bankroto byloje, vadinasi ir nemokumo administratoriaus darbo krūvį, būtų nepakankamas. Taip pat pažymėtina, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje kreditorių, kurių finansinis reikalavimas sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos yra tik vienas, tai AB SEB bankas. Pagal LR JANĮ nuostatas, nemokumo administratorius turi galimybę iš bet kurio kreditoriaus pareikalauti pagrįsto dydžio atlyginimo už juridinio asmens dokumentų kopijų pateikimą. Taigi, nepaisant Informacijos apie bankroto procedūras eigą teikimo tvarkos 8 punkto, jei į nemokumo administratorių kreiptųsi kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, dėl dokumentų kopijų pateikimo, tai nemokumo administratoriui pareikalavus, patirtas išlaidas šis kreditorius privalėtų atlyginti. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimo sprendimas atspindi kreditorių daugumos valią ir nenustatyta, jog priimant sprendimą kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu būtų pažeistos JANĮ nuostatos ar kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarautų įstatymams, todėl šis pareiškėjos skundo reikalavimas netenkintinas.

45.       Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 5-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pritariant kreditoriaus AB Šiaulių bankas siūlymui ir  nutarta: 1) Administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR; 2) Administratoriaus atlyginimą nustatyti 40 MMA (įskaitant mokėtinus mokesčius); 3) Administravimo išlaidoms skirti iki 50 000,00 Eur (+PVM), pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 4) Bankroto administravimo išlaidų sąmatą keisti ĮBĮ nustatyta tvarka. 

46.       Pareiškėja tvirtina, kad administratoriaus nutarimų projekte pateikta administravimo išlaidų sąmata yra abstrakti, besiremianti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais rekomendaciniais dydžiais. Nurodo, kad administratorius negali grįsti administravimo išlaidų sąmatos vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes tai prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams. Dėl to nesutinka su kreditorių susirinkimo sprendimu, mano, jog yra pagrindas sprendimą pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti administratorių pateikti administravimo išlaidų apskaičiavimą/pagrindimą. Mano, kad klausimo svarstymas turėjo būti atidėtas, iki kol administratorius pateiks administravimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, kodėl tokio dydžio išlaidos yra būtinos, o po to šį klausimą iš naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime.

47.       Atsiliepimus pateikę kreditoriai skundą dėl nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu prašė atmesti arba spręsti teismo nuožiūra. Nemokumo administratorius prašydamas atmesti šį pareiškėjos reikalavimą nurodė, kad JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias atlygį nemokumo administratoriui. Remiantis iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio LR ĮBĮ 36 str. 5 d. nuostatomis, administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Vadovaujantis 2016-04-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai, matyti, kad administravimo išlaidų sąmata susideda iš sumos, skirtos administravimo išlaidoms dengti, bei fiksuoto atlyginimo nemokumo administratoriui. Šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintos Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriomis vadovaujantis BUAB „Pajūrio mėsinė“ laikytina didele įmone, nes remiantis Taisyklių nuostatomis, didelės įmonės, neturinčios įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 185 MMA, o iš jo minimalus administratoriaus atlyginimo dydis – 40 MMA. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ 10.3 punkte nustatyta, kad didelė įmonė yra, kai: 1) turto vertė viršija 300 tūkst. eurų; 2) kreditorių reikalavimai viršija 300 tūkst. eurų; 3) kreditorių skaičius viršija 80 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius viršija 50 darbuotojų. Tų pačių taisyklių 11 punkte nustatyta, kad, kai įmonės duomenys neatitinka vieno iš Taisyklių 10.1-10.3 papunkčiuose nurodytų trijų vertinamųjų duomenų, įmonės dydis nustatomas pagal du likusius vertinamuosius duomenis.

48.       Teismui akivaizdu, kad abejonių, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ atitinka didelės įmonės statusą nėra, kadangi įmonės nekilnojamojo turto vertė yra 3 605 852,00 Eur; ilgalaikio kilnojamojo turto vertė yra 134 112,00 Eur, o Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtinta bendra BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 14 585 715,12 Eur. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinti 133 kreditorių finansiniai reikalavimai, iš kurių 54 yra darbuotojų.

49.       Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pagal UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis įmonė turėjo didelį kiekį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Administratorius nurodė, kad perėmė 90 nekilnojamo turto objektų, o kilnojamojo turto objektų 130 vienetų. Taip pat nurodė, kad buvo būtina atlikti viso perimamo turto inventorizaciją, o perėmus didelį kiekį įmonės dokumentų buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Administratorius perėmė 33 BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančias transporto priemones ir nedelsdamas privalėjo užtikrinti perimto turto saugumą, ko pasėkoje buvo sudaryta aikštelės nuomos sutartis dėl aikštelės naudojimo automobilių stovėjimui ir saugojimui, už kiekvieną mokant nuomos mokestį. Nurodė, kad išlaidos, susijusios vien su perimtų transporto priemonių saugojimu sudaro 12 342,00 Eur. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad įmonė yra didelė, todėl išlaidos jos administravimui taip pat atitinka išlaidų didelei įmonei administruoti mastą. Administravimo išlaidas sudaro ne tik su bendrovės administravimu susijusios išlaidos, bet ir atlyginimas administratoriui.

50.       Susipažinus su administratoriaus 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo projektu „Dėl bankrutuojančios BUAB „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų sąmatos“, kuris pateiktas su 2020 m. lapkričio 16 d. lydraščiu Nr. P-20-127-1, teismui nekyla abejonių, kad nemokumo administratorė siūlydama administratoriaus atlyginimui skirti 40 MMA+PVM bei administravimo išlaidoms skirti 185 MMA+PVM vadovavosi 2016 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarime Nr. 415 nustatytais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais. Turėtina omenyje, kad administratoriui buvo nustatytas mažesnis minimalus atlyginimas už didelės įmonės nemokumo procedūrų administravimą negu Taisyklėse numatytas (40 MMA x 607,00 Eur = 24 280,00 Eur). Kitų administravimo išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant į administratoriaus ataskaitoje pateiktus duomenis apie didelį kiekį įmonės turto, kurį reikalinga prižiūrėti ir saugoti iki jo pardavimo, patirtas administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo (6 100 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmata mėnesiui, kuri patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi), taip pat įvertinus kitus administravimo veiksmus, kurie turės būti atlikti įmonės likvidavimo proceso metu. 

51.       Iš teismui pateikto 2020 m. lapkričio 9 d. įvykusio BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 5-uoju darbotvarkės kreditoriai nusprendė, jog administravimo išlaidų sąmata tvirtinama nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR. Atlyginimas administratoriaus nustatytas 40 MMA (įskaitant mokėtinus mokesčius). Administravimo išlaidoms nutarta skirti iki 50 000,00 Eur (+PVM), pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o bankroto administravimo išlaidų sąmata keičiama ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi, kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas fiksuotas 40 MMA (įskaitant mokėtinus mokesčius) atlygis nemokumo administratoriui už bankroto procedūrų administravimą, o administravimo išlaidoms kreditoriai nustatė viršutinę ribą (ne fiksuotą) - iki 50 000,00 Eur (+PVM) bei nurodė, kad kompensuojamos tik faktiškai patirtos išlaidos, pateikiant šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidos apima ir atlygį nemokumo administratoriui, todėl darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas 5-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino bendrą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR, kuri yra 74 280,00 Eur. 

52.       Byloje taip pat nustatyta, jog priimant sprendimą BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo remiamasi ĮBĮ nuostatomis. Nemokumo administratorius tvirtina, kad remiantis JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtam įmonės bankroto procesui ir toliau taikomos ĮBĮ nuostatos dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos bei nemokumo administratoriaus atlyginimo nustatymo. Tačiau teismas su tokiu vertinimu sutinka tik iš dalies. Kaip anksčiau minėta, JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis). Taigi, tarp išimčių nepatenka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra, todėl jai taikytinos JANĮ nuostatos. Tačiau ĮBĮ nuostatos taikytinos sprendžiant klausimą dėl atlygio nemokumo administratoriui (išimtis pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Pažymėtina, jog, remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktu, atlyginimo administratoriui nustatymas – tai kreditorių susirinkimo teisė.

53.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o yra administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Įvertinus tai, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko ir administravimo išlaidų sąmata buvo tvirtinama 2020 m. lapkričio 9 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, nagrinėjant šalių ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo taikytinos JANĮ nuostatos. Tuo tarpu nagrinėjant klausimą dėl atlygio nemokumo administratoriui turėtų būti taikomos ĮBĮ nuostatos.

54.       JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kas sudaro bankroto proceso išlaidas, t. y.: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos (jos detalizuotos JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje); 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Teismas pažymi, kad bankroto proceso administravimo išlaidos apima ir bazinį atlygį nemokumo administratoriui, toks aiškinimas visiškai atitinka JANĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas.

55.       JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

56.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

57.       Teismų praktikoje akcentuojama, jog administratoriaus atlyginimas turi būti protingas, nepažeidžiantis kreditorių interesų, t. y. turi būti siekiama administratoriaus ir įmonės kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra nurodęs – kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

58.       Nemokumo administratorius atsiliepime į skundą nurodo, jog didelės įmonės, neturinčios įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 185 MMA, o iš jo minimalus administratoriaus atlyginimo dydis – 40 MMA. Akivaizdu, kad administratorius sutinka su AB Šiaulių bankas pateikto ir kreditorių susirinkime patvirtinto sprendimo projektu dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui dydžio, tačiau nemokumo administratorius nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė aiškių ir pagrįstų motyvų dėl bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio būtinumo, nenurodė ir nekonkretizavo, kam ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą. Atsiliepime į skundą nemokumo administratorius nurodė, jog bankroto proceso administravimo išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant į administratoriaus ataskaitoje pateiktus duomenis apie didelį kiekį įmonės turto, kurį reikalinga saugoti ir prižiūrėti iki jo pardavimo, patalpų nuomos išlaidas ir patirtas administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, taip pat įvertinus kitus administravimo veiksmus, kurie turės būti atlikti įmonės likvidavimo proceso metu. Tačiau kokie tie kiti administravimo veiksmai, kurie turės būti atlikti įmonės likvidavimo proceso metu, administratorius nedetalizavo. Kreditorė AB Šiaulių bankas, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad sąmata patirtinta daugumos kreditorių, vadinasi daugumai kreditorių išlaidų skaičiavimai  buvo priimtini. Tačiau detaliau dėl darbų, kuriuos administratorius dar turės atlikti bankroto proceso metu, apimtis ir išlaidų skaičiavimų pagrįstumo, taip pat nedetalizavo, apsiribodamas nurodoma aplinkybe, kad kreditoriai nutarimu įpareigojo administratorių teikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teismas, vertindamas aplinkybes, kaip buvo nustatyta ir patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata bei atlygis nemokumo administratoriui, konstatuoja, jog kreditorės AB Šiaulių bankas pateiktas sprendimo projektas nebuvo argumentuotas, nors tiek administratorius, tiek ir kreditorius, teikiantis alternatyvų siūlymą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, turi pareigą pagrįsti siūlomos sąmatos dydį, pateikti objektyvius argumentus, sąlygojančius būtent tokios sąmatos skyrimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata nėra detali, nustatytas dydis nėra pagrįstas duomenimis apie šių išlaidų būtinumą. Vien tai, kad nustatant bankroto proceso administravimo išlaidų dydį ir atlygį nemokumo administratoriui buvo remtasi bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, nereiškia, kad prašant patvirtinti juos neturi būti įvykdyta pareiga pagrįsti bei motyvuotai paaiškinti, kodėl būtent tokio dydžio bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata turi būti patvirtinta.

59.       Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismų praktiką bei į tai, jog bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumas ir pagrįstumas teismo vertinimu neįrodytas, BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 5-uoju darbotvarkės klausimu pripažintinas neteisėtu turinio prasme, todėl naikintinas. Pažymėtina, jog JANĮ įpareigoja teismą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą tik tokiu atveju, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktu, atlyginimo administratoriui nustatymas – tai kreditorių susirinkimo teisė. Atsižvelgiant į tai kas anksčiau aptarta, klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlygio nemokumo administratoriui nustatymo grąžintinas BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

60.       Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo balsų dauguma buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siūlymą ir numatyta patvirtinti pasiūlytą turto pardavimo tvarką su AB „Šiaulių bankas“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis. 

61.       Teismui akivaizdu, kad kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo balsuota už šešis nutarimo projektus, pasiūlytus nemokumo administratoriaus bei kreditorių VSDFV Klaipėdos skyriaus, AB Šiaulių banko, Luminor Bank AB, AB SEB banko bei UAB „Hidrona“.

62.       Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkime 9-uoju darbotvarkės klausimu balsų dauguma buvo pritarta kreditorės AB SEB banko pateiktam sprendimo projektui ir nutarta: Patvirtinti turto pardavimo tvarką pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siūlymą, kuriame numatoma patvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką su AB „Šiaulių bankas“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis.

63.       Iš kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 turinio matyti, kad kreditorius AB Šiaulių bankas balsavimo raštu biuletenyje balsuoja prieš nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą bei siūlo patvirtinti BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto pardavimo tvarką pagal nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą išskyrus 2 punktą. O 2 punktą siūlo išdėstyti taip: „Nekilnojamąjį turtą, įkeistą AB Šiaulių bankui, siūloma pardavinėti dvejose viešose elektroninėse varžytynėse: pirmose varžytynėse nekilnojamąjį turtą pardavinėti pagal AB Šiaulių bankas pateiktas turto vertes* (*- tai, kad AB Šiaulių banko turto vertė nustatyta pagal kreditoriaus pateiktą UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 19/07-045) + PVM (jeigu PVM yra taikomas), antrose varžytynėse pardavinėti kainą sumažinus 20 % nuo paskutinės pardavimo kainos (kainos kėlimo intervalas 100 Eur). Nustatyti, kad žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ant šio žemės sklypo esančius nekilnojamo turto objektus, įskaitant VSDFV įkeistą gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėti kartu, kaip vieną turtinį vienetą, po to, kai bus įvertintas VSDFV įkeistas pastatas - gyvenamasis namas. Nustatyti, kad žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėjami kartu, kaip vienas turtinis vienetas. Turto nepardavus ir antrose viešose elektroninėse varžytynėse šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. 

64.       1 punktas su pastaba: „(...) žemės sklypai, kurių paskirtis - inžinerinė, pardavinėjami tik po to, kai realizuojamai visi kiti, kitos paskirties, besiribojantys, Luminor Bank AB įkeisti, žemės sklypai (...)“.

65.       Iš kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 turinio taip pat matyti, kad kreditorius Luminor Bank AB balsavimo raštu biuletenyje balsuoja prieš nemokumo administratoriaus pateiktą nutarimo projektą bei siūlo: Turto pardavimo tvarkos punkte Nr. 1, dėl Luminor bankui įkeisto turto pardavimo, patikslinti priešpaskutinį pardavimo tvarkos 1 punkto sakinį ir jį perrašyti: „Nustatyti, kad žemės sklypai, kurių paskirtis - inžinerinė, pardavinėjami tik po to, kai realizuojami visi kiti besiribojantys, kitos paskirties Luminor bankui įkeisti žemės sklypai“. Papildyti Turto pardavimo tvarkos punktą Nr. 1: „Luminor Bankui įkeistas butas adresu (duomenys neskelbtini), u. n. (duomenys neskelbtini), parduodamas varžytynėse aukščiau nustatyta tvarka kartu su jam priklausančio ūkinio pastato (u. n. (duomenys neskelbtini)) dalimi kaip vienas turtinis vienetas.

66.       Pareiškėja UAB „Hidrona“ atskiruoju skundu prašo pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą ir įpareigoti administratorių turto pardavimo tvarką iš naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime. Nurodo, kad patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuomet stambiausias kreditorius AB „SEB bankas“ balsavo „PRIEŠ“ administratoriaus siūlomą sprendimo projektą ir pats balsavo „UŽ“ administratoriaus sprendimo projektą su AB Šiaulių banko ir Luminor banko skyriaus pateiktomis korekcijomis, pažeidžia smulkiųjų kreditorių interesus ir neatitinka JANĮ 85 straipsnio 1, 2 bei 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos, didžiausios galimos parduoti kainos ir turto apyvartos greičio principų, o dėl stambiųjų kreditorių nepagrįstų sprendimų yra vilkinama bankroto procedūra, neužtikrinamas bankroto proceso eigos efektyvumas, skaidrumas, trukdoma normaliai bankroto bylos eigai bei didėja administravimo išlaidos.

67.       Pažymėjo, kad dėl Turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius siūlė atidėti klausimo dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto (tame tarpe esančio UAB „Agrovet“ teritorijoje ir įkeisto AB Šiaulių bankui bei kito) pardavimo tvarkos nustatymo svarstymą, kadangi kreditoriams pateiktame UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto sąraše administratorius nenurodė turto balansinių verčią (likutinių verčių). Tuo tarpu turto pardavimo tvarkos 5 punkte nurodoma, jog kitas kilnojamasis ilgalaikis turtas bus parduodamas laisvame pardavime už 70 % likutinės turto vertės, tačiau duomenų, kokios konkrečiai šio turto likutinės vertės, kreditoriams nepateikta. Dėl išdėstyto pareiškėja pritaria VSDFV siūlytai pozicijai, kad kito BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio ilgalaikio turto pardavimo tvarka turi būti svarstoma kitame kreditorių susirinkime, administratoriui pateikus duomenis apie ilgalaikio turto sąraše įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes. Nurodė, kad kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo tvarka remiasi principu „įkaito/hipotekos kreditorius pats sprendžia, už kokią kainą turtas bus parduodamas“, todėl mano, kad įkeisto turto realizavimo procedūra yra vien tik įkaito turėtojo reikalas, o kreditorių susirinkime pateiktas neskaidrus ir netinkamas pradinės varžytynių kainos pagrindimas suponuoja nenorą dėti pastangas, kad turtas būtu parduotas kuo greičiau ir kuo aukštesne kaina, t. y. jog įkeistas turtas būtu parduotas už didesnę kainą, negu hipoteka užtikrintas reikalavimas. 

68.       Pažymėjo, kad UAB „Hidrona“ savo balsavimo raštu biuletenyje išreiškė poziciją, jog viso BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto pradinė kaina turi būti įvertinta vadovaujantis vienodais kriterijais ir vienoda tvarka. Nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius balsavimo raštu biuletenyje balsavo „PRIEŠ“ nemokumo administratoriaus pateiktos Turto pardavimo tvarkos 2-ąjį punktą, kadangi kartu su Šiaulių bankui įkeistu turtu būtų parduodamas ir VSDFV Klaipėdos skyriaus įkeistas turtas, o tai neatitinka Turto pardavimo tvarkos 3 punkte numatytos turto įvertinimo ir turto pardavimo tvarkos - kreiptis į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo ir sudaryti sutartį dėl turto vertinimo su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju. VSDFV Klaipėdos skyriaus siūloma kainos nustatymo procedūra, pagal kurią realizuojant BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamąjį turtą, būtų vadovaujamasi nepriklausomo turto vertintojo nustatyta kaina, turėtų būti taikoma visam nekilnojamajai turtui, įskaitant ir tą turtą, kuris yra įkeistas Šiaulių bankui ir Luminor bankui. 

69.       Pareiškėjos įsitikinimu, aplinkybė, kad kreditoriams nepateiktas susipažinti ekspertizės akto Nr. 19/07-045 turinys, kuriuo siūloma vadovautis nustatant pradinę Šiaulių banko naudai įkeisto turto pardavimo kainą, patvirtina, kad yra pažeistos JANĮ teisės normos, įpareigojančios pateikti turto pardavimo kainos pagrindimą ir tai yra vienas iš esminių kreditorių teisių pažeidimas.

70.       Atsiliepimus į atskirąjį skundą pateikę kreditoriai ir nemokumo administratorius skundą dalyje dėl 6-ojo darbotvarkės klausimo prašė atmesti arba spręsti teismo nuožiūra. 

71.       JANĮ 85 straipsnio 1-3 punktuose nustatyta, jog juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. JANĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

72.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, jog turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina, o šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018, 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

73.       Bankroto procese realizuojamo turto pradinė kaina turi būti nustatoma atsižvelgiant į jo rinkos vertę. Rinkos vertė – nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos (Tarptautiniai vertinimo standartai, 104-asis tarptautinis vertinimo standartas „Vertės pagrindai“, 30 punktas). Nors paprastai turto rinkos vertę nustato kvalifikuotas turto vertintojas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) II skyrius) vadovaudamasis turto ir verslo vertinimo metodika – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, kuriame reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka (TVVPĮ 2 straipsnio 15 dalis), tačiau rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas. Praktikoje kyla įvairių ginčų dėl turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018), todėl būtent kreditorių susirinkimas turi teisę (o kartu ir pareigą) spręsti dėl pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. revizuoti nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, siekiant bankrutuojančio asmens (skolininko) ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

74.       Skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu buvo nutarta BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamąjį turtą, įkeistą AB Šiaulių bankui, pardavinėti pagal nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką su AB Šiaulių bankas ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis, t. y. dvejose viešose elektroninėse varžytynėse. Pirmose varžytynėse nekilnojamąjį turtą pardavinėti pagal AB Šiaulių bankas pateiktas turto vertes, kai AB Šiaulių banko turto vertė nustatyta pagal kreditoriaus pateiktą UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 19/07-045 + PVM (jeigu PVM yra taikomas). Antrose varžytynėse pardavinėti kainą sumažinus 20 % nuo paskutinės pardavimo kainos (kainos kėlimo intervalas 100 Eur). Nustatyti, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo esančius nekilnojamo turto objektus, įskaitant VSDFV įkeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėti kartu, kaip vieną turtinį vienetą, po to, kai bus įvertintas VSDFV įkeistas pastatas - gyvenamasis namas. Nustatyta, kad žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėjami kartu, kaip vienas turtinis vienetas. Turto nepardavus ir antrose viešose elektroninėse varžytynėse šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (Priedas Nr. 3).

75.       1 punktas su pastaba: „(...) žemės sklypai, kurių paskirtis - inžinerinė, pardavinėjami tik po to, kai realizuojamai visi kiti, kitos paskirties, besiribojantys, Luminor Bank AB įkeisti, žemės sklypai (...)“.(Priedas Nr. 3).

76.       Įvertinus atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teismui akivaizdu, jog dalis BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių taip pat nesutinka su nustatyta turto pardavimo tvarka, kuri jų manymu nėra tinkamai pagrįsta. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, bei įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, teismas sprendžia, jog pareiškėjos ir kreditorių, kurie nesutinka su nustatyta BUAB „Agrovet“ turto pardavimo tvarka, argumentai iš dalies yra pagrįsti.

77.       Teismui akivaizdu, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovas palaiko pareiškėjos UAB „Hidrona“ skundo argumentą dėl turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų. Nurodė, kad ir VSDFV Klaipėdos skyrius siūlė atidėti klausimo dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto (tame tarpe esančio UAB „Agrovet“ teritorijoje bei įkeisto AB Šiaulių bankui bei kito) pardavimo tvarkos nustatymo svarstymą, kadangi kreditoriams pateiktame UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto sąraše administratorius nenurodo turto balansinių verčių (likutinių verčių). Turto pardavimo tvarkos 5 punkte nurodoma, kad kitas kilnojamasis ilgalaikis turtas bus parduodamas laisvame pardavime už 70 % likutinės vertės, tačiau duomenų, kokios konkrečiai šio turto likutinės vertės, kreditoriams nepateikta. Pažymėjo, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio ilgalaikio turto pardavimo tvarka turi būti svarstoma kitame kreditorių susirinkime, administratoriui pateikus duomenis apie ilgalaikio turto sąraše įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes.

78.       Dėl turto pardavimo tvarkos 3 punkto, t. y. likusio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pritarė administratoriaus siūlymui kreiptis į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo bei sudaryti sutartį dėl turto vertinimo su mažiausia kainą pasiūliusiu turto vertintoju, o gavus nekilnojamojo turto vertinimus siūlė šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

79.       Dėl turto pardavimo tvarkos 4-o punkto pareiškėja nurodė, kad į BUAB „Pajūrio mėsinė“ turtą integruotas kitiems juridiniams asmenims priklausantis turtas turėtų būti atskiriamas ir pardavinėjamas savarankiškai, jeigu jį galima atskirti iš esmės nepabloginus BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto vertės. Nemokumo administratorius nurodė, kad dalis BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto yra integruotas kartu su BUAB „Agrovet“ turtu, todėl jo atskyrimas kreditoriams būtų nenaudingas, nes brangiai kainuotų, o atskyrus turtą nebūtų galimas jo naudojimas pagal paskirtį. 

80.       Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankrutuojančios įmonės kreditoriai tik išsiaiškinę, kuriuo būdu pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą – dalimis ar kaip vientisą objektą bus gauta daugiau lėšų, turėtų spręsti dėl šio turto tolesnio teisinio likimo. Kreditoriai turėtų pasirinkti tą būdą, kuriuo pardavus turtą, būtų gauta daugiau lėšų. Ar didesnę turtinę naudą bankrutuojanti įmonė, o kartu ir jos kreditoriai gaus pardavus nekilnojamąjį turtą dalimis, ar kaip vientisą kompleksą, kreditorių susirinkimas ar komitetas turėtų spręsti esant konkretiems duomenims apie šių objektų, parduodant juos skirtingais būdais, rinkos vertes (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011). Teismo nuomone, bankroto administratorius turi pareigą įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį, išsiaiškinti (bei išaiškinti kreditoriams) jo atskyrimo ar neatskyrimo ekonomiškumą ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus. Todėl dėl likusio turto, kuris nėra įkeistas Luminir Bank AB ir AB Šiaulių bankui, nemokumo administratorius kreipiasi į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo bei sudarius sutartį dėl turto vertinimo su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju ir gavus nekilnojamojo turto vertinimus šaukia kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

81.       Turto pardavimo tvarkos 5 punkte nurodoma, kad kitas kilnojamasis ilgalaikis turtas (išskyrus AB Šiaulių bankui įkeistą turtą) bus parduodamas laisvame pardavime už 70 % likutinės vertės. Ilgalaikio turto nepardavus per 20 dienų pardavimo kainą mažinti iki 40 %  turto likutinės vertės ir pardavimą vykdyti 20 dienų, nepardavus per 20 dienų, pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą (apie pardavimą skelbti viešai internete: www.skelbiu.lt ir pan.). Turto pardavimo tvarkos 6 punkte nurodoma, kad kitą kilnojamąjį ilgalaikį turtą, įkeistą AB Šiaulių bankui, parduoti laisvame pardavime už bendrą 2 200,00 Eur sumą (AB Šiaulių bankui įkeisto turto vertė nustatyta pagal kreditoriaus pateiktą UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 19/07-045). Ilgalaikio turto nepardavus per 20 dienų, kas 20 dienų pardavimo kainą mažinti po 30 % nuo paskutinės pardavimo kainos. Nepardavus per 3 mėnesius pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą (apie pardavimą skelbti viešai internete: www.skelbiu.lt ir pan.).

82.       Susipažinęs su aptartais duomenimis bei jų pagrindimu, teismas sutinka, kad administratorius kreditoriams nėra pateikęs duomenų apie ilgalaikio turto sąraše įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes. Tiek pareiškėja, tiek kreditorius VSDFV Klaipėdos skyriaus šią aplinkybę nurodo kaip administratoriaus nepilnai atliktą pareigą. Teismui taip pat akivaizdu, kad kreditoriams pateiktame UAB „Pajūrio mėsinė“ ilgalaikio turto sąraše turto balansinės vertės (likutinės vertės) nenurodytos. Tuo tarpu Turto pardavimo tvarkos 5 punkte nurodoma, kad kitas kilnojamasis ilgalaikis turtas bus parduodamas laisvame pardavime už 70 % likutinės vertės, tačiau duomenų, kokios konkrečiai šio turto likutinės vertės, kreditoriams taip pat nepateikta. Kadangi akivaizdu, jog kreditoriams nepateikti duomenys, kokios konkrečiai šio anksčiau minėto turto likutinės vertės, todėl spręstina, kad administratorius pareigos šiuo klausimu neatliko, todėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio ilgalaikio turto pardavimo tvarka taip pat turi būti svarstoma kitame kreditorių susirinkime, administratoriui pateikus duomenis apie ilgalaikio turto sąraše įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes.

83.       Kadangi teisės aktai nenurodo konkrečių kainos nustatymo taisyklių, todėl sprendžiant klausimus dėl įmonės turto pardavimo ir kainos nustatymo, manytina, jog turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei - skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dalis kreditorių kelia klausimą dėl galimybės parduoti turtą brangiau.

84.       Pareiškėja tvirtina, kad, aplinkybė, jog kreditoriams nepateiktas susipažinti ekspertizės akto Nr. 19/07-045 turinys, kuriuo siūloma vadovautis nustatant pradinę AB Šiaulių bankas naudai įkeisto turto pardavimo kainą, patvirtina, kad yra pažeistos JANĮ teisės normos, įpareigojančios pateikti turto pardavimo kainos pagrindimą ir tai yra vienas iš esminių kreditorių teisių pažeidimas. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-93-613/2020, kurios šalimi yra BUAB „Pajūrio mėsinė“. Minėtoje byloje buvo atliktas BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio bei AB Šiaulių bankui įkeisto turto vertinimas. Pagal į minėtą bylą pateiktą ekspertizės aktą Nr. 19/07-045 nemokumo administratorius pateikė kreditoriams siūlymą AB Šiaulių bankui įkeisto turto pradinę pardavimo kainą nustatyti pagal minėtą ekspertizės aktą. Kreditorių susirinkime dauguma pritarė, jog AB Šiaulių bankui įkeisto turto pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta pagal ekspertizės aktą Nr. 19/07-045. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su ekspertizės akte nurodytu turto įvertinimu, nepateikė jokių duomenų, kad nustatyta turto vertė būtų netiksli ir neatitiktų realios rinkos vertės. Taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad šiai dienai AB Šiaulių bankui įkeisto turto vertė yra pasikeitusi. Pareiškėjos argumentas, kad kreditoriams nebuvo pateiktas susipažinti ekspertizės akto Nr. 19/07-045 turinys vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi į bylą pateiktame administratoriaus pranešime kreditoriams apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kurį administratorius išsiuntė 2020 m. spalio 23 d. (Priedas Nr. 3), buvo aiškiai nurodyta, jog AB Šiaulių banko turto vertė nustatyta pagal kreditoriaus pateiktą UAB „Grimeda“, UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 19/07-045. Taigi, norėdama susipažinti su ekspertizės akto turiniu, pareiškėja turėjo tam pakankamai laiko ir galimybių, tačiau nenurodė, kodėl nesikreipė į administratorių su prašymu, kad šis pateiktų ekspertizės aktą susipažinimui.

85.       Atmestinas pareiškėjos argumentas ir dėl to, kad esą byla, į kurią pateiktas ekspertizės aktas Nr. 19/07-045, dar neišnagrinėta, todėl juo vadovautis negalima. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų byloje, kurį teismas vertina kitų bylos įrodymų kontekste, todėl bylos išnagrinėjimas ar neišnagrinėjimas neturi įtakos jo, kaip savarankiško duomenų šaltinio, vertinimui. Be to, nei JANĮ, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingą įkainojimo ar pardavimo tvarką, todėl manytina, kad kreditoriai turi teisę nuspręsti, jog dėl Luminor Bank AS įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo į turto vertintoją kreiptųsi pats įkaito turėtojas ir, kad AB Šiaulių banko pradinė turto pardavimo kaina būtų nustatyta pagal turimą ekspertizės aktą Nr. 19/07-045, bei jame nurodytas turto vertes. Taip pat pažymėtina, kad iš naujo siūlomas atlikti turto vertinimas pareikalautų papildomų laiko sąnaudų bei bankrutuojančios įmonės lėšų, todėl nesuderinamas su bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais.

86.       Dėl prieš tai aptarto nutarimo 3 punkto, kad dėl turto pardavimo tvarkos siūloma administratoriui kreiptis į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo, pagal kurį realizuotino BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto kaina turėtų būti nustatoma nepriklausomo turto vertintojo ir taikoma visam BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamajai turtui, įskaitant ir tą turtą, kuris yra įkeistas Šiaulių bankui ir Luminor bankui, taip pat netenkintinas, nes anksčiau aptartų motyvų pagrindu pripažintinas nepagrįstu.

87.       Teismas, remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, daro išvadą, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas 6-tuoju darbotvarkės klausimu nėra visiškai teisėtas turinio prasme, todėl jis nutarimo dalyje dėl 4, 5 ir 6 punktų panaikintas. Pareiškėja skundu prašo panaikinus minėtą sprendimą įpareigoti nemokumo administratorių iš naujo svarstyti BUAB „Pajūrio mėsinė“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, pagal nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojo objektyviai ir nešališkai nustatytas vertes. Pažymėtina, kad teismui konstatavus, jog kreditorių susirinkime priimtas sprendimas 6-uoju darbotvarkės klausimu nėra teisėtas visa apimtimi, todėl šis sprendimas 6-tuoju darbotvarkės klausimas dalyje dėl 4, 5 ir 6 punktų privalės būti iš naujo svarstomas BUAB Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime, kadangi tai yra kreditorių susirinkimo kompetencija. Kaip anksčiau aptarta, įstatymai nenumato, kokiu būdu privalo būti nustatyta parduodamo turto vertė, tai yra palikta kreditorių ir nemokumo administratoriaus diskrecijai. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tai kitame kreditorių susirinkime turės spręsti patys kreditoriai. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, darytina išvada, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 6-uoju darbotvarkės klausimu, dalyje dėl 4, 5 ir 6 punktų pripažintinas neteisėtu turinio prasme, todėl jis šioje dalyje naikintinas ir klausimas dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (4, 5 ir 6 punktų) grąžintinas BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

88.       Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 7-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo balsų dauguma buvo nutarta pavesti administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

89.       Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja atskirajame skunde dėl 7-ojo darbotvarkės klausimo yra nurodžiusi, jog tai klausimas „Dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų iki pirmojo susirinkimo patvirtinimo“. Tačiau iš skundo turinio šiuo klausimu akivaizdu, jog skundžiamas būtent nutarimas dėl įpareigojimo administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tai, beje, patvirtina ir 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo protokolas 7-uoju darbotvarkės klausimu, todėl darytina išvada, jog nurodant skundžiamo nutarimo pavadinimą padarytas rašymo apsirikimas, nes iš tiesų turėtas omenyje nutarimas dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

90.       Taigi, nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkime buvo svarstytas nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimo projektas: Pavesti administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Už nutarimo projektą balsavus 89,836 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos buvo nutarta pavesti administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „Pajūrio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

91.       Pareiškėja, balsavusi prieš nemokumo administratoriaus siūlomą nutarimo projektą, atskirajame skunde nurodo, jog administratorius privalo informuoti juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą, tačiau administratorius neįvardina, kada ir kam konkrečiai teikė siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Taikos sutarties galimybė privalo būti atsakingai apsvarstyta ir tik realiai nesant jos sudarymo galimybės turėtų būti sprendžiama dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ likvidavimo. Tvirtina, kad administratorius privalėjo atlikti BUAB „Pajūrio mėsinė“ SSGG (SWOT) analizę ir pasisakyti dėl juridinio asmens veiklos tęstinumo galimybės, o taip pat aptarti galimybes kreiptis į teismą, kad nutartyje likviduoti juridinį asmenį būtų numatyti leidžiami vykdyti sandoriai. 

92.       LR JANĮ 83 str. 1 d. nustatyta, jog teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas.

93.       LR JANĮ 80 str. 3 d. nustatyta, jog taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą.

94.       Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 metų lapkričio 12 d. nutartimi. Akivaizdu, kad byloje nėra duomenų, jog per laikotarpį nuo 2019 metų lapkričio 12 d. nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Įstatyme administratoriui nėra nurodyta pareiga siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Kadangi, kaip aptarta anksčiau, 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo metu dauguma kreditorių 7-uoju darbotvarkės klausimu pritarė BUAB „Pajūrio mėsinė“ likvidavimui, todėl akivaizdu, jog JANĮ 80 str. 3 d. numatyta tvarka dėl taikos sutarties sudarymo yra neįmanoma. Akivaizdu, kad taikos sutarties sudarymo galimybė nebuvo svarstyta, todėl darytina išvada, kad jai sudaryti pasiūlymų negauta. Galimybės bendrovei tęsti veiklą taip pat nebuvo svarstytos. Kadangi jokių realių prielaidų sudaryti taikos sutartį ar tęsti veiklą nebuvo, todėl sutiktina su kreditorių dauguma, kad atskiras šių hipotetinių galimybių svarstymas nebuvo tikslingas ir darytina išvada, kad jų neįtraukimas į darbotvarkę UAB „Hidrona“ ar kitų kreditorių teisių negalėjo pažeisti.

95.       Kaip minėta anksčiau, nutarimo įmonės likvidavimo klausimu priėmimas nepriklauso tik nuo kreditorių valios, nes tai JANĮ 83 str. numatyta neišvengiama procedūra, todėl vertinant, kad bankroto byla UAB „Pajūrio mėsinė“ iškelta dar 2019-02-13 nutartimi, spręstina, kad kreditorių sprendimas visiškai atitinka bankroto proceso tikslus ir principus. Atsižvelgiant į įstatyme nurodytą reglamentavimą, į tai, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį, todėl nėra pagrindo nesivadovauti LR JANĮ nuostatomis. UAB „Hidrona“ teiginiai, kad administratorius privalėjo atlikti BUAB „Pajūrio mėsinė“ SSGG (SWOT) analizę ir pasisakyti dėl juridinio asmens veiklos tęstinumo galimybės, o taip pat aptarti galimybes kreiptis į teismą, kad nutartyje likviduoti juridinį asmenį būtų numatyti leidžiami vykdyti sandoriai, taip pat vertintini kaip teoriniai pasvarstymai, kurie nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis ar įrodymais, todėl UAB „Hidrona“ atskirasis skundas dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų 7-uoju darbotvarkės klausimu netenkintinas. 

Dėl procesinės bylos baigties

96.       Atsižvelgiant į visa, kas aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog BUAB „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimai 5-uoju ir dalis nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimais (dėl 4, 5 ir 6 punktų) nepripažinti teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini ir klausimai dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, atlyginimo administratoriui nustatymo bei turto pardavimo tvarkos 4, 5 ir 6 punktų grąžintini BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

97.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 

98.       Kreipdamasi su skundu į teismą pareiškėja turėjo įvertinti tai, kad jos skundas gali būti nepatenkintas ir prisiimti to pasekmes – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kitai šaliai. Pareiškėja UAB „Hidrona“ skunde pateikė 6 savarankiškus reikalavimus. Reikalavimai dėl įpareigojimų laikytini išvestiniais iš pagrindinių, todėl šie reikalavimai ir procesiniai prašymai dėl dokumentų išreikalavimo atskirai neskaičiuojami. Šia nutartimi tenkinti 1,5 skundo reikalavimų iš 6, vadinasi, skundas pagrįstas 75 proc. o nepagrįstas – 25 proc.

99.       Bankrutuojančios BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorius AB SEB bankas pateikė prašymą priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašymui pagrįsti pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas, t. y. PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo pavedimą, iš kurio akivaizdu, kad 2020-12-21 SEB bankas sumokėjo advokato padėjėjai S. S. 484,00 Eur už teisines paslaugas - atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.

100.       Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkintas iš dalies, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytus dydžius, t. y. 5, 7, 8.16 punktuose nustatytų maksimalių dydžių sumą, nes už teisines paslaugas sumokėta 2020 m. gruodžio 21 d., o taikant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2020 m. II ketv. buvo 1 398,50 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), taip pat taikant 0,4 koeficientą už dokumento, kuriame pareikšti atsikirtimai, parengimą (Rekomendacijų 8.16 punktas), atsižvelgiant į tai, kad teisines paslaugas suteikė ne advokatas, o advokato padėjėja (Rekomendacijų 5 punktas – skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio), laikytina, kad protinga ir pagrįsta suma už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą yra 447,52 Eur. Kreditorė AB SEB bankas prašė atmesti visus skundo reikalavimus, vadinasi, atsiliepimas pagrįstas 75 proc. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjos UAB „Hidrona“ priteistina suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui 335,64 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (447,52 Eur x 75 proc. / 100 proc.).

101.       Pareiškėja UAB „Hidrona“ už atskirąjį skundą 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1213 sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį. Tačiau pažymėtina, jog skundai dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnis).                                          

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ direktoriaus D. D. atskirąjį skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. Kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir kt. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Paltaja“, suinteresuoti asmenys kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimtą sprendimą 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei atlyginimo administratoriui nustatymo“ ir klausimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei atlyginimo administratoriui nustatymo grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimto sprendimo 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ turto pardavimo“ dalį dėl turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų ir grąžinti šį klausimą dėl 4, 5, 6 punktų kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjos UAB „Hidrona“ skundo dalį atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Hidrona“ suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui 335,64 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Grąžinti pareiškėjai UAB „Hidrona“ 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1213 sumokėtą 50,00 Eur žyminį mokestį.

Nutarties kopiją išsiųsti bylos šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                        Raimonda Andrulienė