Civilinė byla Nr. e2A-1423-562/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15786-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.10; 3.2.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Neresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Neresta“ ieškinį atsakovei UAB „Traffic LT“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo bei baudos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur skolą - atsakovei pagal sutartį kaip užstatą perduotą sumą; 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki visiško priimto sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis; Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalis); 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis), ir 862 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. šalys sudarė automobilio nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. atsakovė išnuomojo ieškovei mikroautobusą Mercedes Benz Sprinter. Tą pačią dieną ieškovė pagal atsakovės pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą atsakovei pervedė 1 105 Eur, iš kurių - 605 Eur nuomos mokestis (įskaitant PVM) ir 500 Eur užstatas pagal nuomos sutartį.
3. 2021 m. balandžio 7 d. perdavimo – priėmimo aktu (toliau – Aktas) atsakovė perdavė ieškovei mikroautobusą. Akte perdavimo metu buvo nurodyti mikroautobuso vizualiniai pažeidimai: skilęs priekinis stiklas. 2021 m. balandžio 15 d. ieškovė mikroautobusą grąžino atsakovei. Akte apie vizualius pažeidimus, atsiradusius grąžinant mikroautobusą, nenurodyta.
4. 2021 m. balandžio 28 d. ieškovė ieškovė žodžiu pareikalavo, kad atsakovė grąžintų sumokėtą 500 Eur užstatą, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė, nurodė, jog mikroautobusui yra padaryta žala, dėl to, remiantis Nuomos sutarties 6.7 ir 6.11.7 punktais, užstatas nebus grąžintas.
5. Ieškovės teigimu, atsakovė nurodytais sutarties punktais remiasi nesant tam faktinio pagrindo, nes: 1) Nuomos sutarties 6.7 punktas nustato, kad padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus nuomos metu arba/ir sukėlęs autoįvykį nuomininkas prisiima pilną materialinę atsakomybę ir po automobilio grąžinimo (jeigu nuomotojas apie KET pažeidimą ar sukeltą autoįvykį sužinojo po to, kai buvo grąžintas mikroautobusas), užstatas negrąžinamas, o atsakovė jokių objektyvių duomenų ieškovei apie jos neva padarytus KET pažeidimus arba/ir sukeltus autoįvykius nepateikė; 2) Nuomos sutarties 6.11.7 punktas nustato nuomininko pareigą padengti išlaidas, jei dėl kelio dangos ar ant jos atsiradusių kliūčių buvo sugadinta padanga ar važiuoklės dalis. Šiuo atveju, atsakovė savo 2021 m. balandžio 28 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad galinė kairės pusės padanga pakeista, kas, ieškovės teigimu, laikytina fakto, kad išlaidos dėl padangos keitimo ieškovės jau yra atlygintos, pripažinimu.
6. Ieškovė pažymėjo, jog Nuomos sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad prieš pateikiant mikroautobusą nuomininkui abi šalys įvertina mikroautobuso būklę. Esami išoriniai ar interjero defektai surašomi ir patvirtinami parašais. Grąžinant mikroautobusą už papildomai atsiradusius automobilio defektus bei sugadintą papildomą įrangą nuomininkas atlygina faktinę žalą. Šalims nesusitarus dėl žalos dydžio įvertinimas vykdomas nepriklausomų ekspertų biure. Ieškovės teigimu, 2021 m. balandžio 7 d., perduodant mikroautobusą ieškovei, atsakovė užfiksavo priekinio stiklo skilimą, o 2021 m. balandžio 15 d. jį grąžinat atsakovė jokių mikroautobuso defektų nenurodė, todėl, atsakovei priėmus transporto priemonę nenurodant papildomų defektų, jai perėjo šios priemonės žuvimo, praradimo, komplektacijos pasikeitimo, sugadinimo ar pirmalaikio susidėvėjimo rizika ir atsakomybė.
7. Taip pat nurodė, jog Nuomos sutarties 6.10 punkte nustatyta, jog nuomininkas, pastebėjęs trūkumus nuo paėmimo pradžios praėjus iki 1 val., turi pranešti apie pažeidimą nuomotojui, o vėliau atsiradę defektai ar trūkumai traktuojami kaip atsiradę nuomininko žinioje. Ieškovės vertinimu, analogiška taisyklė turėtų būti taikoma mikroautobuso grąžinimo nuomotojui (atsakovei) atveju. Dėl paaiškėjusių mikroautobuso trūkumų atsakovė ieškovei pareiškė tik tada, kai ši 2021 m. balandžio 28 d. pareikalavo grąžinti užstatą, t. y. po 10 darbo dienų, todėl laikytina, kad mikroautobusas atsakovei buvo grąžintas tinkamos būklės.
8. Taip pat pažymėjo, kad, jos vertinimu, Nuomos sutartyje šalys nebuvo aiškiai susitarusios, kad užstato pinigų suma bus įskaitoma nuomojamos transporto priemonės būklei atkurti. Priešingai, Nuomos sutarties 4.3 punktas nustato, kad, grąžinat mikroautobusą už papildomai atsiradusius mikroautobuso defektus bei papildomai sugadintą įrangą, nuomininkas privalo atlyginti faktinę žalą.
9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmestį, taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo jai iš ieškovės priteisti: 300 Eur baudą; 1 035 Eur žalos atlyginimą; 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki visiško priimto sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad Nuomos sutarties 6.7. punkte numatyta, jog „Padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą ar kitokius pažeidimus nuomos metu arba/ir sukėlęs autoįvykį prisiima pilną materialinę atsakomybę ir po automobilio grąžinimo <...> užstatas negrąžinamas.“, todėl ieškovės teiginys, jog „šalys nebuvo aiškiai susitarusios, kad užstato pinigų suma bus įskaitoma nuomojamos transporto priemonės būklei atkurti“ – nepagrįstas. Teisė negrąžinti užstato atsakovei atsiranda esant vienai iš šių aplinkybių: 1) Padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą; 2) Padarius kitokius pažeidimus (ši formuluotė reiškia nebaigtinį sąrašą galimų pažeidimo atvejų. Taigi teisė negrąžinti užstato kyla padarius bet kokį pažeidimą – tiek Lietuvos ar užsienio valstybių kelių eismo taisyklių pažeidimą – tiek ir saugaus ir tinkamo automobilio naudojimo pažeidimus); 3) Sukėlus autoįvykį, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktą. Esant vienai iš nurodytų aplinkybių, atsakovė taip pat turi teisę: reikalauti iš nuomininko sumokėti 300 Eur baudą; reikalauti iš nuomininko padengti kitą patirtą žalą.
11. Atsakovės teigimu, ieškovė mikroautobuso nuomos metu – 2021 m. balandžio 8 d., 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. balandžio 15 d., Lenkijos Respublikoje su išsinuomuotu mikroautobusu padarė Lenkijos Respublikos viešųjų kelių įstatymo pažeidimus, dėl ko vėliau tą patį mikroautobusą iš atsakovės išsinuomojęs trečiasis asmuo 2021 m. birželio 21 d. Lenkijos Respublikoje buvo sustabdytas ir už nurodytus ieškovės pažeidimus turėjo sumokėti paskirtą baudą, kurią atsakovė vėliau jam turėjo kompensuoti. Atsakovės teigimu, aplinkybės, jog Lenkijos Respublikoje ieškovė padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą; dėl ieškovės padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ji patyrė žalą, nes baudos sumokėjimą turėjo kompensuoti ją sumokėjusiam trečiajam asmeniui, patvirtina, jog užstatas ieškovei buvo negrąžintas pagrįstai ir teisėtai.
12. Priešieškinį atsakovė grindžia tuo, jog, atsakovės teigimu, ieškovė mikroautobusą grąžino 2021 m. balandžio 18 d. vakare, baigiantis darbo valandoms, todėl jį priimant tinkamai jį apžiūrėti nebuvo galimybės, dėl ko automobilis buvo apžiūrėtas sekančią dieną, o apžiūros metu buvo nustatyti automobilio defektai, kurių nebuvo automobilį perduodant ieškovei: 1) sugadintas oro pagalvių blokas (kompiuterio dalis, atsakinga už oro pagalvių aktyvavimą eismo įvykio metu); 2) sulaužytas vėjo deflektorius (plastikinė automobilio konstrukcijos detalė, esanti ant kapoto); 3) pakeista automobilio padanga. Iki perduodant mikroautobusą ieškovei, visos keturios jo padangos buvo vienodos – gamintojo „Pixaro“, tuo tarpu grąžinimo metu viena iš padangų buvo pakeistą į gamintojo „Bridgestone“ padangą. Atsakovės teigimu, dėl šių aplinkybių ji patyrė žalą: 360 Eur išlaidų oro pagalvių bloko remontui; 88 Eur sulaužyto vėjo deflektoriaus, kuris nėra taisomas, kain; 250 Eur išlaidų dviejų patangų įsigijimui. Atsakovės teigimu, ieškovei mikroautobusą grąžinus su viena pakeista padanga, kuri buvo kito gamintojo, taigi - ir skirtingo protektoriaus, atsakovė turėjo pakeisti bent dvi padangas, kad ant vienos automobilio ašies būtų sumontuotos vienodo protektoriaus padangos.
13. Taip pat nurodė, jog dėl ieškovės Lenkijos Respublikoje padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų – privalomų kelių mokesčių nesumokėjimo, už kuriuos paskirtą baudą – 1 545 zlotus, kas sudaro 337,18 Eur, sumokėjo Lenkijos Respublikoje dėl to 2021 m. birželio 21 d. sustabdytas trečiasis asmuo, atsakovė patyrė analogiško dydžio žalą, nes šią sumą trečiajam asmeniui ji turėjo kompensuoti.
14. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
15. Pažymėjo, jog tam, kad ieškovės atžvilgiu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, priežastinį ryšį, žalą (CK 6.246–6.249 straipsniai), kurių buvimą turi įrodyti atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Ieškovės teigimu, atsakovė duomenų, patvirtinančių neteisėtus jos veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir teigiamos žalos, nepateikė.
16. Ieškovės teigimu, 2021 m. balandžio 15 d. atsakovei priimant grąžinamą mikroautobusą jo perdavimo – priėmimo akte buvo nurodyti esami spidometro, kuro bako, ieškovės nuvažiuto atstumo duomenys, todėl atsakovės teiginys, jog ji negalėjo pastebėti, kad prietaisų skydelyje dega įspėjamoji apsaugos pagalvių indikacinė lemputė bei spiralės indikacija – nepagrįstas. Ieškovės teigimu, atsakovė automobilio priėmimo metu taip pat negalėjo nepastebėti ir neva sulaužyto vėjo deflektoriaus. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pripažino, kad automobilio defektai buvo fiksuoti sekančią dieną, atsakovės pateiktas transporto priemonės grąžinimo aktas, su jame atsakovės padarytais prierašais, byloje vertintinas kaip netinkama įrodinėjimo priemonė (CPK 184 straipsnis). Taip pat pažymėjo, jog iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų nėra aišku kada jos buvo padarytos.
17. Ieškovės teigimu 2021 m. birželio 21 d. Lenkijos Respublikoje bauda buvo paskirta ne už ieškovės veiksmus, o už tuo metu automobilį vairavusio Ukrainos piliečio O. Y. neteisėtus veiksmus važiuojant mokamu keliu, nustačius, jog tikrinamo transporto priemonių junginio – mikroautobusas buvo su priekaba, bendras leistinas svoris viršija 3 500 Kg, bei tai, kad transporto priemonėje nėra „viaBOX“ įrenginio, skirto elektroniniu būdu rinkti mokestį už važiavimą mokamu keliu.
18. Dėl atsakovės teigiamo žalos dydžio pažymėjo, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
19. Ieškovės teigimu, atsakovė, apskaičiuodama žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į transporto priemonės nusidėvėjimą. Iš mikroautobuso priėmimo ir perdavimo aktuose nurodytos ridos (perdavimo metu 46 4610 km, grąžinimo 47 0636 km) matyti, kad ji buvo intensyviai naudojama atsakovės automobilių nuomos versle, o iš pateiktų nuotraukų matyti, kad mikroautobuso padangos buvo naudotos ne vieną sezoną. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 60 punkte pateikta keičiamų dalių nuvertinimo apskaičiavimo formulė: VDN = S(Vnd x S)/100, kur: VDN – keičiamų dalių nuvertinimo suma; Vnd – naujos autentiškos dalies vertė; S – dalies nuvertinimo norma, procentais. Instrukcijos 59 punkte išdėstytas dalių pagal dėvėjimosi pobūdį klasifikavimas. 59.3 punkte nurodyta III grupė – dalys, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui (pvz., matomi salono ir bagažinės elementai, visos kėbulo ir išorinės apdailos dalys, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai, ne salone ir ne bagažinėje įrengti funkciniai elementai, priekinis stiklas, hidraulinės ir pneumatinės pavarų elementai, reduktoriai, važiuoklės elementai, variklis ir kt.). Instrukcijos 63 punkte nurodyta, kad III grupės dalių vidutinės nuvertinimo normos pateiktos 3 lentelėje, kurioje nurodyta, kad dešimties metų senumo automobilių III grupės dalims taikytina 49 proc. dalių nuvertinimo norma. Be to, iš atsakovės pateiktos UAB „Egzotika“ 2021 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitos - faktūros EGZ Nr. 0681976 matyti, kad buvo įsigytos ne to paties gamintojo „Paxaro“ vasarinės padangos, o gamintojo „Gislaved“ žieminės dygliuotos padangos, kurios yra dvigubai brangesnės. Be to, kaip teigė ir pati atsakovė, atsakovė galėjo panaudoti turimą atsarginę padangą.
20. Taip pat pažymėjo, jog, ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai į reikalaujamą atlyginti sumą įtraukė PVM mokestį (88 Eur žala, patirta dėl sulaužyto vėjo deflektoriaus yra nurodyta su PVM, o 250 Eur išlaidos dviejų padangų įsigijimui sudaro 206,61 Eur už padangas ir 43,39 Eur sudaro PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir atsakovei iš ieškovės priteisė 637,18 Eur baudos ir nuostolių atlyginimą; 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (637,18 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 564 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Teismas konstatavo, jog atsakovės pateikti Lenkijos Respublikos Vyriausiosios kelių transporto inspekcijos dokumentai (Lenkijos Respublikos Vyriausiosios kelių transporto inspekcijos patikrinimo protokolas) ir 2021 m. birželio 21 d. baudos sumokėjimo kvitas patvirtina, kad Nuomos sutarties galiojimo metu - 2021 m. balandžio 8, 14, 15 dienomis, ieškovė Lenkijos Respublikoje padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus - važiavo nesumokėjusi privalomų kelių mokesčių.
23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje pateikta 2021 m. liepos 7 d. atsakovės išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. TA 21799 patvirtina, kad 2021 m. birželio 21 d. trečiojo asmens dėl ieškovės padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų sumokėtos 1 545 zlotų (337,18 Eur) baudos sumos dydžiu ji, kaip kompensaciją už baudos sumokėjimą, sumažino nuomos mokestį už to paties automobilio nuomą 2021 m. liepos 2-5 dienomis, t. y. atsakovė patyrė žalą, todėl, be kita ko, remiantis Nuomos sutarties 6.7 punktu, konstatavo, jog atsakovės reikalavimas priteisti 337,18 Eur nuostolių atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas, remdamasis tuo, jog ieškovė padarė aptartus kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat konstatavo, jog atsakovė, remiantis Nuomos sutarties 6.7, 6.11.9, 6.11.10 punktais, pagrįstai negrąžino ieškovei 300 Eur užstato ir pagrįstai reikalauja 300 Eur baudos priteisimo, todėl ieškovės ieškinį dėl užstato priteisimo ir išvestinių reikalavimų atmetė, o atsakovei iš ieškovės taip pat priteisė 300 Eur baudą.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė aplinkybių, kad automobilio nuomos metu ieškovė sugadino vėjo deflektorių, oro pagalvių (apsaugos) sistemą ir pakeitė vieną padangą, taip padarydama atsakovei žalą, neįrodė, todėl priešieškinio reikalavimus dėl nurodytomis aplinkybėmis grindžiamų nuostolių atlyginimo atmetė.
25. Teismas pažymėjo, kad šalys yra verslininkai, tačiau Nuomos sutartį parengė atsakovė, todėl sąlygos, dėl kurių kyla abejonių, aiškintinos jas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovo) naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Nuomos sutartimi šalys įtvirtino, jog ieškovė (nuomininkė) atsako tik už tuos automobilio defektus, kurie atsirado jį grąžinant mikroautobusą (Nuomos sutarties 4.3 punktas), todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, automobilį jo priėmimo metu priėmusi be pastabų, atsakovė iš esmės patvirtino, jog automobilis papildomai atsiradusių defektų neturi ir, atsižvelgiant į tai, jog, teismo vertinimu, aptariami atsakovės teigiami automobilio defektai negali būti vertinami kaip paslėpti trūkumai, prisiėmė jų atsiradimo (buvimo) riziką.
26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kiti atsakovės pateikti duomenys pagrindo daryti priešingą išvadą, t. y. jog ieškovė padarė atsakovės nurodytą žalą ir nuostolius, taip pat nesudaro. Teismas, be kita ko, atmetė atsakovės pateiktas nuotraukas, kuriomis ji įrodinėjo vėjo deflektoriaus apgadinimus, konstatavęs, jog remiantis jomis nėra galimybių nustatyti, ar jose užfiksuotas to pačio mikroautobuso, kuris buvo išnuomotas ieškovei, vėjo deflektorius, be to, byloje nėra duomenų, kada šios nutraukos buvo padarytos. Pažymėjo, jog atsakovė neįrodė, kad vėjo deflektorius iš tikrųjų buvo pakeistas ir, atitinkamai, teigiami nuostoliai buvo realūs, o ne hipotetiniai. Taip pat konstatavo, jog atsakovė neįrodė žalos, atsakovės teigimu atsiradusios dėl vieno rato pakeitimo, dydžio, nes, teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys, patvirtinantys naujų padangų įsigijimą, realios žalos dydžio nepatvirtina. Teismas atmetė kaip įrodymą atsakovo pateiktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, nes, teismo vertinimu, ji negali būti vertinama kaip išsamiai - tiksliai atskleidžianti - patvirtinanti atsakovo teigiamų nuostolių dydį, kadangi ji buvo atlikta taikant lyginamąjį metodą ir apskaičiuojant transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštus, įvertinant keičiamų dalių nuvertėjimą, tuo tarpu, be kita ko, iš bylos duomenų nėra aišku, ar oro pagalvių valdymo blokas realiai - faktiškai buvo pakeistas ar suremontuotas nepakeičiant buvusio bloko; taip pat joje nurodomos naujos padangos „Paxaro“ vertė, kurios protektoriaus gylis 6 mm (esant nominaliam protektoriaus gyliui 10 mm), tačiau iš bylos duomenų nėra aišku: kada būtent ir už kokią kainą atsakovas realiai - faktiškai įsigijo konkrečias „Paxaro“ padangas, koks buvo šių padangų protektoriaus gylis 2021 m. balandžio 7-15 d., kada (nagrinėjamų įvykių metu ar ataskaitos atlikimo metu) šių padangų vertė atitiko ataskaitoje nurodomą naujų padangų vertę 246 Eur.
27. Atsižvelgiant į tai, jog priešieškinį patenkino iš dalies (48 proc. apimtimi), pirmosios instancijos teismas atsakovei taip pat priteisė 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (637,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 564 Eur (0,48 X (1325,02 Eur – 150 Eur). Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita nebuvo pripažinta pakankamu įrodymu, jos pateikimo į bylą išlaidos – 150 Eur, atsakovei nėra atlygintinos, todėl apskaičiuojant atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą jos neįtraukiamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos transporto priemonės nuomos sutarties nuostatas ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies.
30. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog: 1) 2021 m. birželio 21 d. paskirta bauda, kurią sumokėjo tuo metu ieškovės nuomotą automobilį vairavęs Ukrainos pilietis O. Y., buvo paskirta už ieškovės automobilio nuomos laikotarpiu Lenkijos Respublikoje padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus; 2) tai, kad 2021 m. birželio 21 d. Lenkijos Respublikoje paskirtą baudą sumokėjo tuo metu mikroautobusą vairavęs Ukrainos pilietis O. Y., o atsakovė, remiantis pateikta 2021 m. liepos 7 d. jos išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. TA21799, šią baudos sumą kompensavo Estijos įmonei „Negotiator“ OU, patvirtina, jog atsakovė, Estijos įmonei kompensavusi nurodytą sumą, patyrė žalą, kurią lėmė ieškovės veiksmai.
31. Ieškovė nurodė, kad iš byloje esančių 2021 m. birželio 21 d. Lenkijos Respublikoje paskirtos baudos dokumentų matyti, jog bauda buvo paskirta ne už ieškovės, o tuo metu mikroautobusą vairavusio O. Y. neteisėtus veiksmus, pasireiškusius įtarus jį elektroniniu būdu renkamo mokesčio už mokamus kelius pažeidimu, nustačius, kad tikrinamo transporto priemonių junginio – mikroautobusas buvo su priekaba, bendras leistinas svoris viršija 3 500 kg, bei tai, jog transporto priemonė neturi „viaBOX“ įrenginio, skirto elektroniniu būdu rinkti mokestį. Ieškovės teigimu, net jeigu teismas nustatytų, jog bauda buvo paskirta dėl ieškovės veiksmų pažeidžiant Lenkijos Respublikos kelių eismo taisykles, atsakovė byloje neįrodė, kad baudą sumokėjęs O. Y. ir Estijos įmonė „Negotiator“ OU yra kaip nors susiję. Ieškovės teigimu, byloje objektyvių duomenų apie tai, jog baudos sumokėjimas ir jos dydžio sumos kompensavimas Estijos įmonei „Negotiator“ OU yra tiesiogiai susiję, nėra. Pažymėjo, kad miktroautobusas Estijos įmonei „Negotiator“ OU, remiantis 2021 m. liepos 7 d. sąskaitos - faktūros duomenimis, buvo išnuomotos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 5 d., tuo tarpu bauda buvo paskirta ir O. Y. ją apmokėjo 2021 m. birželio 21 d. .
32. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat neįrodė, kokia 2021 m. birželio 21 d. paskirtos baudos dalis buvo paskirta būtent dėl ieškovės veiksmų, o kokia – dėl O. Y. pažeidimų, o pirmosios instancijos teismas to nepagrįstai nepatikrino ir konstatavo, jog visa paskirta bauda buvo paskirta dėl ieškovės padarytų Lenkijos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimų, nors byloje aplinkybės, kad 2021 m. birželio 21 d. O. Y. padarė neteisėtus veiksmus, pasireiškusius elektroniniu būdu renkamo mokesčio už važiavimą mokamais keliais pažeidimu, nebuvo paneigtos.
33. Apeliantė taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės civilinės atsakomybės, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pažeidimai buvo padaryti transporto priemone, kurią nuomojo būtent atsakovė, t. y. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atsakomybės apimties, turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovė nuomojamoje transporto priemonėje, kuri buvo skirta ir eksploatavimui užsienyje, nebuvo įmontavusi „viaBOX“ ar kito įrenginio, skirto elektroniniu būdu rinkti kelių mokestį. Ieškovės teigimu, šiuo atveju atsakovės neveikimas nors ir nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau prisidėjo prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemė šių padarinių atsiradimą. Kadangi šiuo atveju atsakovės elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jai tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
34. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos 2021 m. birželio 21 d. buvo paskirta bauda, kurią sumokėjo O. Y., taip pat netinkamai aiškino Nuomos sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė, remiantis Nuomos sutarties 6.7, 6.11.9, 6.11.10 punktais, 500 Eur užstato ieškovei negrąžino pagrįstai bei taip pat turi teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti 300 Eur baudą ir atlyginti žalą, patirtą kompensavus baudos sumą trečiajam asmeniui, sumokėjusiam baudą, nes net jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovė nebuvo sumokėjusi kelių mokesčio, tokiu atveju taikytinas Sutarties 6.11.9 punktas, tačiau jis nėra taikomas kartu su 6.7 punktu ir jo taikymo atveju Nuomos sutartis baudos taikymo už baudos gavimą nenumato. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino užstato paskirtį, nes iš sutarties turinio ir šalių elgesio po transporto priemonės grąžinimo (2021 m. balandžio 28 d. atsakovės laiškas) matyti, kad 500 Eur užstato paskirtis buvo padengti nuomotojo išlaidas transporto priemonei atkurti į normalią būklę, o atsakovė byloje žalos, padarytos išnuomotom mikroautobusui, neįrodė.
35. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės palaiko pirmosios instancijos teisme pateiktus argumentus, papildomai nurodo, jog, priešingai nei teigia ieškovė, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 21 d. bauda buvo paskirta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus 2021 m. balandžio 8, 14, 15 d., t. .y. laikotarpiu, kai automobilį buvo išsinuomojusi ieškovė. Baudos protokolo nutraukoje matyti, jog mikroautobusas tempia katerį, o ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog per Lenkijos teritoriją gabeno būtent katerį, t. y. nuotraukoje užfiksuota būtent ieškovė. Atsakovė aplinkybę, jog O. Y. ir Estijos įmonė „Negotiator“ OU yra tiesiogiai susiję, paaiškino teismo posėdžio metu. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, todėl pagrindo teikti papildomų duomenų, patvirtinančių sąsają tarp baudos sumokėjimo, kurį atliko O. Y., ir nuolaidos (kompensacijos) Estijos įmonei „Negotiator“ OU, nebuvo. Kelių mokesčius Lenkijos Respublikoje ieškovė turėjo galimybę sumokėti įsigyjant vienkartinę kelių vinjetę. Atsakovė yra Lietuvos Respublikoje veikianti įmonė, todėl pareigos užtikrinti, kad nuomotoje transporto priemonė bus sumontuotas „viaBOX įrenginys“, skirtas Lenkijos Respublikoje elektroniniu būdu mokėti kelių mokesčius, atsakovė neturėjo. Juolab, kad nuomotos transporto priemonės naudojimui valstybiniuose Lenkijos Respublikos keliuose net nėra taikoma prievolė mokėti kelių mokesčius – ji ieškovei kilo tik dėl prie išsinuomoto automobilio prikabintos priekabos, kurios ieškovė nesinuomojo iš atsakovės, dėl kurios ir buvo viršyta maksimali 3,5 tonos bendra sąstato (automobilio ir priekabos) masė, ir būtent dėl to ieškovei atsirado prievolė mokėti kelių mokesčius. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė aptariamus kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė dėl savo kaltės ir tai ieškovė pripažino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtindama, jog ji nebuvo pasidomėjusi Lenkijos Respublikoje taikomais kelių mokesčiais. Sąskaita atsakovės klientei Estijos įmonei „Negotiator“ OU buvo išrašyta vėliau nei buvo paskirta ir sumokėta bauda, nes sąskaitas - faktūras klientams atsakovė išrašo prieš nuomos paslaugų suteikimą, t. y. nes už baudos sumokėjimo laikotarpį sąskaita-faktūra klientui „Negotiator“ OU buvo išrašyta dar iki ginčo baudos sumokėjimo. Atsakovės teigimu, ieškovė padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių ir buvo paskirta 2021 m. birželio 21 d. bauda, todėl ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nuomos sutarties 6.7 punktu, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pagrįstai negrąžino ieškovei užstato ir turi teisę prašyti priteisti 300 Eur baudą, - nepagrįsti.
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (CPK 329) straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ieškovės kaltės dėl 2021 m. birželio 21 d. baudos paskyrimo
36. Byloje ginčo dėl to, jog ieškovė 2021 m. balandžio 8 – 15 dienomis iš atsakovės buvo išsinuomojusi mikroautobusą, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kad nurodytu laikotarpiu atsakovė būtų jį išnuomojusi jį naudotis ir kitiems asmenims, nėra. Byloje esantys duomenys (protokolas Nr. BKOE.P.GITD1039.64.2021 ir jo priedas) patvirtina, jog 2021 m. birželio 21 d. Lenkijos Respublikoje Lenkijos pareigūnai sustabdė Ukrainos pilietį O. Y., kuris vairavo tą patį mikroautobusą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį 2021 m. balandžio 8 – 15 dienomis iš atsakovės buvo išsinuomojusi ieškovė, ir jam paskyrė 1 500 zlotų baudą, kurią tą pačią dieną O. Y. sumokėjo (iš viso su papildomais mokesčiais 1 545 zlotus). Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2021 m. birželio 21 d. Lenkijos Respublikoje sustabdytam mikroautobusą vairavusiam O. Y. paskirta bauda buvo paskirta dėl pažeidimų, kuriuos padarė ieškovė. Apeliantės teigimu, bauda buvo paskirta dėl tuo metu mikroautobusą vairavusio O. Y. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu nėra.
37. Remiantis byloje pateiktu 2021 m. birželio 21 d. Lenkijos Respublikoje sustabdyto mikroautobuso patikrinimo protokolu Nr. BKOE.P.GITD1039.64.2021 ir jo priedu, konstatuotina, jog transporto priemonę vairavęs O. Y. buvo sustabdytas „įtarus elektroniniu būdu renkamo mokesčio už važiavimą nacionalinių mokamų kelių atkarpomis sumokėjimo pažeidimą“, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, vairuotojo O. Y. padarytų pažeidimų protokolu konstatuota nebuvo. Protokolu konstatuota, jog buvo pažeista Lenkijos Respublikos įstatymo nuostata: 1985 m. kovo 21 d. Viešųjų kelių įstatymo (2016 m. įstatymų leidinys, 1440 punktas) 13k straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Nustatytų pažeidimų aprašyme konstatuota, jog buvo pažeista elektroninio mokesčio nuskaitymo prievolė už važiavimą transporto priemonių junginiu, kurį sudaro „MERCEDES-BENZ“ markės keleivinis automobilis, kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir kurio leistinas bendras svoris neviršija 3,5 tonų, bei „RYDWAN“ markės priekaba, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nacionaliniais keliais, už kuriuos mokestis renkamas elektroniniu būdu. Pažeidimų fiksavimo datos: 2021 m. balandžio 8, 14, 15 dienos.
38. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2021 m. birželio 21 d. paskirta bauda buvo paskirta dėl pažeidimų, kuriuos padarė (už kuriuos yra atskinga) ieškovė. Remiantis nustatyomis aplinkybėmis taip pat atmestinas ieškovės teiginys, jog remiantis bylos duomenimis nėra aišku, kokia dalis paskirtos baudos buvo skirta dėl ieškovės padarytų pažeidimų, o kokia – dėl patikrinimo metu transporto priemonę vairavusio O. Y. pažeidimų. Kaip jau buvo nustatyta, kitų, kaip padarytų ieškovės, pažeidimų minėtu protokolu konstatuota nebuvo – užfiksuoti 3 pažeidimai, kurie buvo padaryti 2021 m. balandžio 8, 14, 15 dienomis, todėl pagrindo teigti, kad paskirta 1 500 zlotų bauda buvo paskirta ne išimtinai dėl ieškovės padarytų pažeidimų, nėra.
Dėl užstato negrąžinimo ir baudos priteisimo
39. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė 500 Eur užstato, perduoto atsakovei pasirašant Nuomos sutartį, ieškovei negrąžino pagrįstai.
40. 2021 m. balandžio 6 d. sudaryta mikroautobuso Nuomos sutartimi šalys susitarė, jog nuominikas (ieškovė) pagal nuomos sutartį atsakovei turi sumokėti 500 Eur užstatą (sutarties 2.3 punktas); užstatas grąžinamas po 10 darbo dienų (sutarties 4.14 punktas); padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą ar kitokius pažeidimus nuomos metu arba/ir sukėlęs autoįvykį nuomininkas prisiima pilną materialinę atsakomybę, ir po automobilio grąžinimo (jeigu nuomotojas apie kelių eismo taisyklių pažeidimą su sukeltą autoįvykį sužinojo po to, kai buvo grąžintas mikroautobusas) užstatas negrąžinamas. Nuomotojui pareikalavus, nuomininkas sumoka 300 Eur baudą ir padengiama patirta žala <...> (sutarties 6.7 punktas). Nuomos sutartimi nuomotojas (atsakovė) taip pat patvirtino, jog nuomininkui su mikroautobusu leidžiama važiuoti į užsienį (sutarties 4.4 punktas).
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek susitarimu dėl to, jog padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą ar kitokius pažeidimus 500 Eur pagal sutartį perduotas užstatas nėra grąžinamas, tiek susitarimu dėl to, jog tokiu atveju nuomotojas (atsakovė) taip pat įgyja teisę reikalauti 300 Eur baudos, šalys iš esmės susitarė dėl netesybų (CK 6.71 – 6.75 straipsniai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018). Netesybų, kaip sutartinės civilinės atsakomybės formos, tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010).
42. Visgi, jei netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) nepaisant to, yra dėl to skolininko prašymas ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003).
43. „Neprotingai didelių“ netesybų samprata įstatyme nėra atskleista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
44. Taigi, Nuomos sutarties 6.7 punktu šalys iš esmės susitarė dėl iš anksto nustatytų būsimų kreditoriaus – nuomotojo (atsakovės) nuostolių, kurių jam nereikėtų įrodinėti, jei ieškovė Nuomos sutarties galiojimo metu išsinuomotu mikroautobusu padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kitokius pažeidimus, ar sukeltų autoįvykį.
45. Atsižvelgiant į nurodytą ir, atitinkamai, byloje siekiant nustatyti, ar ieškovė pažeidė Nuomos sutarties 6.7 punktą, už kurio pažeidimą taikytinos nurodytos netesybos, aktualus Nuomos sutarties 6.7 punkto nuostatos sąvokų „kelių eismo taisyklių pažeidimas“ ir „kitokie pažeidimai“ turinys. Sutartimi šalys jų neapibrėžė.
46. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (straipsnio 1 dalis); Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (straipsnio 2 dalis); Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (straipsnio 4 dalis); Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (straipsnio 5 dalis).
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutarties 6.7 punktu šalys iš esmės susitarė dėl netesybų, atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismo posėdyje patvirtino, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta pagal jos pasiūlytas sąlygas, tačiau sąvoka „kelių eismo taisyklių pažeidimas“ sutartimi nebuvo apibrėžta, jos turinys aiškintinas pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys ir ieškovės, kaip Nuomos sutartį sudariusios prisijungimo būdu, naudai, t. y. siaurąja prasme, kaip reiškianti kelių eismo taisyklių pažeidimą, kaip tai suprantama pagal atitinkamos nacionalinės valstybės administracinę teisę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Nuomos sutarties 6.7 punkto esmę - užtikrinti iš anksto nustatytų būsimų kreditoriaus – nuomotojo (atsakovės) nuostolių, kurių jam nereikėtų įrodinėti, atlyginimą, pagrindo daryti išvadą, jog šalys susitarė, kad ši nuostata nėra taikoma esant padarytam kelių eismo taisyklių pažeidimui užsienyje, nėra, todėl tai, ar užsienyje buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, vertintina pagal tos valstybės nacionalinę teisę.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąvoka „kitokie pažeidimai“ nagrinėjamu atveju aiškintina kaip reiškianti kitus galimus neteisėtus nuomininko veiksmus išsinuomota transporto priemone dalyvaujant eisme, kurie gali būti ir ne kvalifikuojami kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau galėtų sukelti nuomotojui (atsakovei) žalą, įskaitant ir tuos atvejus, kurie yra nurodyti Nuomos sutarties 6.11 punkte, jei jie yra susiję su žalos nuomotojui (atsakovei) (jos turtui – išnuomotai transporto priemonei) padarymu išsinuomota transporto priemone dalyvaujant eisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog Nuomos sutarties 6.12 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas privalo „sumokėti užstato dydžio baudą nuomotojui viršijus 120 km/h greitį“, tokios išvados nepaneigia, nes, be kita ko, ši nuostata yra išskirta atskiru punktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks sąvokos „kitokie pažeidimai“ aiškinimas išplaukia, be kita ko, iš to, jog, kaip nustatyta, tiek sąvoka „kelių eismo taisyklių pažeidimas“, tiek, teismo vertinimu, sąvoka „autoįvykis“, yra susijusios su nuomininko atsakomybe už jo veiksmus, kuriais jam dalyvaujant eisme nuomotojui ir/ar tretiesiems asmenims yra padaroma žala.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2021). Byloje duomenų, jog ieškovės 2021 m. balandžio 8, 14, 15 dienomis Lenkijos Respublikoje padaryti pažeidimai, dėl kurių 2021 m. birželio 21 d. buvo paskirta bauda, Lenkijos Respublikoje kvalifikuotini, būtent, kaip kelių eismo taisyklių pažeidiami, o ne, pavyzdžiui, mokestinių prievolių pažeidimai, nėra, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti pažeidimai patenka į sąvokos „kitokie pažeidimai“ taikymo sritį, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad užstato atsakovė ieškovei negrąžino pagrįstai. Pažymėtina, jog remiantis šalių sudaryta Nuomos sutartimi, atsakovės teisė negrąžinti gauto užstato atsirado būtent nuo pat jurdinių faktų – ieškovės padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, atsiradimo (CK 6.2, 6.30 straipsniai), todėl tai, kad atsakovė 2021 m. birželio 28 d. elektroniniame laiške nurodė, jog užstato negrąžinimo pagrindas yra mikroautobusui padaryta žala, teisinės reikšmės neturi.
50. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. balandžio 8, 14, 15 dienomis savo veiksmais pažeidė Lenkijos Respublikos įstatymus ir už tai 2021 m. birželio 21 d. buvo paskirta 1 500 Lenkijos zlotų bauda, ir šie ieškovės veiksmai vertintini kaip patenkantys į Nuomos sutarties 6.7 punkto nuostatos sąvoką „kitokie pažeidimai“, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovės taip pat priteisė 300 Eur baudą (Nuomos sutarties 6.7 punktas).
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo konstatuoti, kad priteistos netesybos, iš viso – 800 Eur, atsižvelgiant į Nuomos sutarties 6.7 punkto pažeidimo aplinkybes, t. y. jog ieškovė pažeidė užsienio valstybės nacionalinę teisę, dėl ko buvo paskirta 1 545 zlotų (įskaitant papildomus mokesčius), kas sudaro 337,18 Eur, bauda, ir ieškovė jos nesumokėjo, bei sutarčių laisvės principą, nėra, todėl jų dydis nekeistinas.
52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad atsakovė turėjo pareigą išnuomotame mikroautobuse sumontuoti „viaBOX“ ar kitą įrenginį, kuriuo elektroniniu būdu Lenkijos Respublikoje būtų renkamas kelių mokestis, ir jos neįvykdžiusi iš esmės prisidėjo prie neigiamų padarinių – Lenkijos Respublikos įstatymų pažeidimo padarymo, atsiradimo ir, atitinkamai, jų padarinių – 2021 m. birželio 21 d. baudos paskyrimo, nėra, nes šalių tarpusavio teisės ir pareigos buvo apibrėžtos Nuomos sutartyje, kuria atsakovė tokios prievolės (nuomojamoje transporto priemonėje sumontutoti nurodytą įrenginį) neprisiėmė, o ieškovė, nepaisant to, jog atsakovė nurodytos prievolės neprisiėmė, be kita ko, patvirtino, jog įsipareigoja tinkamai mokėti kelių mokesčius (Nuomos sutarties 6.11.10 punktas) ir prisiima šios pareigos neįvykdymo pasėkmes (Nuomos sutarties 6.11.9 punktas).
Dėl nuostolių priteisimo
53. Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės taip pat priteisė 337,18 Eur, kas sudaro 1 545 Lenkijos zlotus, nuostolių atlyginimo už tai, jog 2021 m. birželio 21 d. paskirtą baudą sumokėjo trečiasis asmuo, o atsakovė šią sumą kompensavo. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl 337,18 Eur nuostolių atlyginimo tenkino nepagrįstai. Ieškovės teigimu, net jeigu teismas konstatuotų, jog 2021 m. birželio 21 d. Lenkijos Respublikoje paskirta bauda buvo paskirta dėl ieškovės padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė byloje įrodė, jog ji patyrė žalą, nes paskirtą baudą sumokėjo O. Y., o byloje duomenų apie tai, kad dėl to išlaidas patyrė Estijos įmonė „Negotiator“ OU, kuriai atsakovė ir kompensavo sumokėtos baudos dydžio sumą, ar kad paskirta bauda buvo sumokėta tiesiogiai iš Estijos įmonei „Negotiator“ OU priklausančių lėšų, nėra, taigi, ieškovės teigimu, atsakovė byloje neįrodė, jog atsakovė išlaidos, patirtos jai Estijos įmonei „Negotiator“ OU kompensavus 2021 m. birželio 21 d. paskirtos ir O. Y. apmokėtos baudos sumą (jos dydį), yra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės veiksmais, dėl kurių buvo paskirta 2021 m. birželio 21 d. bauda.
54. Kaip pažymėjo ir ieškovė, civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis); nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Šių aplinkybių, išskyrus atsakovės kaltę, kuri preziumuojama, įrodinėjimo našta tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).
55. Byloje jau buvo nustatyta, kad Lenkijos Respublikos įstatymų pažeidimus, dėl kurių 2021 m. birželio 21 d. buvo paskirta 1 545 Lenkijos zlotų bauda, padarė ieškovė (nutarties 38 punktas), todėl konstatuotina, jog civilinės atsakomybės sąlyga - neteisėti veiksmai, kuriais atsakovė grindžia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, byloje įrodyta.
56. CK 6.249 straipsnio „Žala ir nuostoliai“ 1 dalyje įtvirtinta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje „Priežastinis ryšys“ taip pat įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
57. Remiantis bylos duomenimis, 2021 m. liepos 7 d. atsakovė Estijos įmonei „Negotiator“ OU išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, kuria atsakovė iš esmės įskaitė jos reikalavimą pagal paslaugą „Transporto nuoma (duomenys neskelbtini) 2021.07.02 – 05“ į Estijos įmonės „Negotiator“ OU reikalavimą „Kompensacija už sumokėtą baudą“, baudos Nr. BKOE.P.GITD1039.64.2021. Atsakovės teigimu, ši sąskaita patvirtina, jog dėl neteisėtų ieškovės veiksmų – Lenkijos Respublikos įstatymų pažeidimų, dėl kurių 2021 m. birželio 21 d. buvo paskirta 1545 Lenkijos zlotų, kas sudaro 337,18 Eur, įskaitant papildomus mokesčius, bauda, ji patyrė nurodyto dydžio žalą, nes baudos sumą ji turėjo kompensuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu nėra.
58. Teismo vertinimu, sutiktina su ieškovės argumentu, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Ukrainos piliečiui O. Y. 2021 m. birželio 21 d. apmokėjus baudą jos apmokėjimo išlaidos iš tikrųjų teko Estijos įmonei „Negotiator“ OU, todėl pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės nurodyta sąskaita – faktūra padaryta kompensacija yra tiesiogiai susijusi su išlaidomis, kurias patyrė O. Y., 2021 m. birželio 21 d. apmokėjęs paskirtą baudą, nėra. Atsakovė byloje teigia, kad ieškovė nei pasirengimo bylą nagrinėti iš esmės metu, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu neginčijo sąsajos tarp O. Y. ir Estijos įmonės „Negotiator“ OU, todėl atsakovei nebuvo pagrindo teikti dokumentų, pagrindžiančių ryšį tarp šio baudą sumokėjusio asmens ir Estijos įmonės Negotiator OU, kuriai buvo suteikta atitinkama nuolaida, tačiau pagrindo sutikti su šiuo atsakovės teiginiu nėra, nes ieškovė aplinkybės, kad O. Y. 2021 m. birželio 21 d. apmokėjus baudą jos apmokėjimo išlaidos iš tikrųjų teko Estijos įmonei „Negotiator“ OU, byloje pripažinusi nėra (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), taigi, pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė neturi pareigos jos įrodyti, nėra (CPK 12, 178, 182 straipsniai). Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikta sąskaita yra pasirašyta vienašališkai (joje yra tik atsakovės atstovo parašas), o byloje duomenų apie tai, kad apie atsakovės atliktą įskaitymą buvo pranešta Estijos įmonei „Negotiator“ OU, taip pat nėra, taigi, iš turimų duomenų nėra pagrindo daryti ir išvadą, jog įskaitymas (kompensacijos sumokėjimas) iš tikrųjų įvyko (CK 6.131 straipsnio 2 dalis).
59. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl 337,18 Eur nuostolių atlyginimo tenkino nepagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
60. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
61. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė byloje įrodė, kad dėl 2021 m. balandžio 8, 14, 15 dienomis Lenkijos Respublikoje ieškovės padarytų Lenkijos Respublikos įstatymų pažeidimų – privalomo kelių mokesčio nesumokėjimo, ji patyrė 337,18 Eur žalą, ir, atitinkamai, atsakovės reikalavimą dėl 337,18 Eur nuostolių atlyginimo tenkino nepagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 337,18 Eur nuostolių atlyginimo atmetamas, o atsakovei priteisiama suma sumažinama iki 300 Eur.
62. Atitinkamai, pakeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 6 proc. procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) priteisimo – konstatuotina, jog atsakovei priteisiamos 6 (šešių) procentų metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteisiamos (300 eurų) sumos nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
63. Likusi apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ja skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
64. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidos šalims atlyginamos proporcingai teismo patenkintų ir, atitinkamai, atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
65. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų yra pakeičiama priešieškinio reikalavimą dėl 337,18 Eur nuostolių atlyginimo atmetant, todėl, atitinkamai, pakeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
66. Pirmosios instancijos teismas, priešieškinį tenkinęs iš dalies ir atsakovei priteisęs 637,18 Eur iš 1 335 Eur (48 proc. ieškinio reikalavimų), atsakovei priteisė 564 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (iš 1 175,02 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir atsakovei priteisiama 300 Eur, kas atitinka 22 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis pakeičiamas į 258,50 Eur (1 175,02 Eur X 0,22).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
67. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteisti 1 236 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 26 Eur – už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 1 210 Eur – išlaidos advokato teisinei pagalbai, atlyginimą, pateikė jų patyrimą patvirtinančius duomenis (žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, advokato išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, pinigų sumokėjimo advokatui kvitą).
68. Apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, o priešingos šalies - proporcingai teismo atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
69. Apeliacinio skundo suma sudarė 1 177,18 Eur (apeliacinio skundo dalykas: pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 500 Eur užstato, 40 Eur kompensacijos pagal MAPKSVPĮ ieškovei nepriteisimo, 300 Eur baudos ir 337,18 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei priteisimo). Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti 337,18 Eur nuostolių jį atmetant, konstatuotina, jog apeliacinis skundas yra patenkintas 29 procentų apimti ((337,18 Eur / 1 177,18 Eur) X 100 proc.), todėl ieškovei priteistinas 358,44 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (1 236 Eur X 0,29).
70. Atsakovė prašė priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, pateikė jų patyrimą patvirtinančius duomenis (advokato išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ir jos apmokėjimo mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas 71 procento apimtimi atmetamas, atsakovei priteistinas 177,5 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas (250 Eur X 0,71).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies,
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Traffic LT“, juridinio asmens kodas 302865529, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neresta“, juridinio asmens kodas 302764149, 300 (tris šimtus eurų) baudos bei 6 (šešių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteisiamą (300 eurų) sumą nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Traffic LT“, juridinio asmens kodas 302865529, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neresta“, juridinio asmens kodas 302764149, 258,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Traffic LT“, juridinio asmens kodas 302865529, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neresta“, juridinio asmens kodas 302764149, 358,44 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Traffic LT“, juridinio asmens kodas 302865529, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neresta“, juridinio asmens kodas 302764149, 177,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rosita Patackienė