Administracinė byla Nr. ATP-103-658/2013
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00640-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.;45.4.5.;39.2.;79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. už tai, kad šis 2012 m. lapkričio 12 d. 15 val. 20 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga automobiliu Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kliudė šalia stovintį automobilį Mazda Millenia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas kitam asmeniui – A. S., priklausantį nurodytą automobilį, padarydamas nukentėjusiajai 955 litų žalą, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kurių padarymą jam paskirtos administracinės nuobaudos, kurios, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą, taikyti ATPK 301 straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba iš viso jos neskirti. Apeliantas savo kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios A. S. automobilis, pripažįsta. Nurodo, jog dėl neatidumo kliudė kitą transporto priemonę, kadangi smūgio nepajuto, nuvažiavo nesustojęs. Įvykio dieną buvo blaivus, bet turėjo sveikatos problemų, be to, manevruodamas stebėjo kitoje kelio pusėje įvykusį eismo įvykį, dėl ko galėjo nepastebėti kliudęs minėtą transporto priemonę. Apelianto nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas, neatsižvelgęs į jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, į tai, kad jis yra pensinio amžiaus, gauna nedideles pajamas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, be to, turi sveikatos problemų, prižiūri sergančią motiną, kurią reikia vežti pas gydytojus, skyrė per griežtą nuobaudą.
Institucija atsiliepimu į V. P. apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
V. P. apeliacinis skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. P. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad V. P. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta neabejotinai, be to, jis pats savo kaltę šioje dalyje pripažįsta. Šioje byloje ginčas kyla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Kaip minėta, apeliantas prašo jo atžvilgiu pritaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas - sumažinti apylinkės teismo paskirtą administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos jam visai neskirti, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2184/2011, N63-2972/2010, N16-2330/2007 ir kt.).
Neginčijamai nustatyta, kad V. P., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas A. S. priklausantis automobilis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinės byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. P., apgadinęs minėtą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Kad padarytas pažeidimas yra tyčinis, t.y. kad pažeidėjas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų esmę, veikė sąmoningai, rodo jo paties pirmos instancijos apylinkės teisme duotų paaiškinimų metu nurodyta aplinkybė, jog išvažiuodamas iš aikštelės ir manevruodamas, girdėjo negarsų „čirkštelėjimą“, todėl privalėjo suvokti, kad kliudė kitą, šalia stovintį, automobilį. Tačiau apeliantas, tuo neįsitikinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kaip pats skunde nurodė, dėl sunkios sveikatos būklės eismo įvykio metu lemto neatidumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis apelianto argumentas nesuteikia pagrindo abejoti jo kalte dėl padaryto teisės pažeidimo, priešingai, rodo jo neatsakingą požiūrį į vairavimą, kadangi esant sunkiai sveikatos būklei, jis privalėjo iš viso nesėsti prie automobilio vairo arba itin atsakingai vairuoti transporto priemonę, juo labiau, kaip pats teigia, manevruojat automobilį nesidairyti į kitoje kelio pusėje įvykusį eismo įvykį. Tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, o sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dar ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas duoda pagrindo išvadai, jog jis piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė išvengti atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. P. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, nepažeidė ATPK 30, 302, 33 straipsnių reikalavimų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas apeliantui tiek už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskyrė sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas bei pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliaciniame skunde V. P. nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį ir švelninti jam paskirtąją administracinę nuobaudą.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 301 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2999/2011, N575-2228/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta. Tai, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, galėjo turėti įtakos teismui tik skiriant minimalias sankcijose numatytas nuobaudas. Taip pat pažymėtina, jog praeityje V. P. yra du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 12-13), už vieną administracinį teisės pažeidimą jam jau buvo paskirta bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kurios jis nesumokėjo, ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja bei jų buvimas nelaikomas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau tai apibūdina V. P. asmenybę, į ką teismas, bylos kontekste vertindamas įrodymus, turi atkreipti dėmesį. Pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad jis darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, kad teisė vairuoti transporto priemones bus reikalinga vykti pas gydytojus ir prižiūrėti sergančią motiną, nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobauda ar jos visai neskirti. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Todėl daroma išvada, kad V. P. skirtos nuobaudos nėra per griežtos, jos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Nerijus Meilutis