Civilinė byla Nr. e2-503-892/2025

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-033571-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.2.4.13.; 3.2.3.1; 3.2.6.5

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, 

sekretoriaujant Inai Jokst

dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Eglei Tamavičiūtei, advokato padėjėjai Jovitai Valatkaitei

atsakovės atstovei advokatei Ramunei Šaikuvienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei I. I. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo teisėtu. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti ieškovės įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. gegužės 15 d. atsakovė ėjo bendrovėje (duomenys neskelbtini)pareigas. 2024 m. birželio 27 d. vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad ji nuolat neatitinka veiklos ir (arba) elgesio lūkesčių, kurie keliami atsakovės pareigybei, atsakovės elgesys su kolegomis ir vadovais nebuvo tinkamas. 2024 m. liepos 17 d. tiesioginė atsakovės vadovė išsiuntė atsakovei siūlymą susitikimui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu. Po išsiųsto kvietimo susitikti atsakovės kolegos pastebėjo, kad atsakovė pradėjo trinti bendrovės dokumentus. Atsakovė kreipėsi į visus tame aukšte dirbančius kolegas prašydama dalyvauti susitikime su tiesiogine vadove, skyriaus direktore ir personalo verslo partnere. Trys atsakovės kolegos tiesioginei atsakovės vadovei pranešė, kad dėl atsakovės elgesio likusią darbo dieną ketina dirbti kitame aukšte, nes jaučiasi atsakovės persekiojami. Atsakovė 2024 m. liepos 16 d. kreipėsi į vieną iš kolegų prašydama ištrinti SOP (standartinį veiklos proceso) dokumentą, kuriame aprašomas visas skaitmeninių atsiskaitymų darbo grupės procesas. Kolegai to nepadarius, atsakovė ištrynė failą. Reaguodama į situacija atsakovės vadovė paankstino susitikimą į 12 val. Nors susitikimo metu buvo žinoma apie failų trynimą, atsakovei buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Susitikimo metu atsakovės buvo paprašyta palikti bendrovės patalpas ir darbdavio perduotas darbo priemones. Remiantis DK 49 straipsnio 3 dalimi ieškovė nušalino atsakovę nuo pareigų vykdymo. Atsakovei dokumentai dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, įsakymas dėl darbo funkcijų stabdymo pateikti elektroniniu paštu 2024 m. liepos 17 d. 13.13 val. Atsakovė 2024 m. liepos 17 d. vakare prisijungusi savo asmeniniais įrenginiais prie bendrovės serverio pradėjo trinti bendrovės dokumentus ir kitą intelektinę nuosavybę. Ieškovė 2024 m. liepos 24 d. paprašė atsakovės iki 2024 m. liepos 25 d. 17.00 val. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodytų pažeidimų. Atsakovė argumentų, paneigiančių šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nepateikė. Ieškovė 2024 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą dėl atsakovės atleidimo. Ieškovė teigė, kad atsakovė nesivadovavo Darbo kodekso 24 straipsniu, Darbo sutarties 12.1-12.6 punktais, Elgesio kodekso 1 ir 5 skirsniais, Informacijos ir saugumo politikos 2.2 punktu, bendraisiais elgesio principais, elgėsi neprofesionaliai, buvo nelojali bendrovei. Atsakovė ištrynė duomenis apie procesų derinimo priemones ir visus istorinius duomenis (tai pagrindinė skaitmeninių atsiskaitymų operacijų grupės darbo priemonė, skirta atlikti kasdienėms užduotims, be šių duomenų darbuotojai negali vykdyti sklandaus klientų aptarnavimo, palaikyti finansinių ataskaitų ir tenkinti auditorių prašymų), pervedimus tarp kelių sąskaitų (atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus, kuriuos reikia pateikti auditoriams ir kurie reikalingi tyrimams), standartines veiklos procedūras (instrukcijas darbuotojas, kaip tvarkyti kasdienines užduotis, kuriomis kasdien naudojasi visa skaitmeninių operacijų atsiskaitymo komanda). Tinkamam bendrovės veiklos vykdymui ir reputacijai prieš klientus minėti dokumentai yra labai svarbūs. Atsakovė ištrynė ne tik dokumentų kopijas, bet ir originalus. Dauguma dokumentų bendrovė atkūrė, tačiau atsakovei ištrynus ir istorinius duomenis bendrovė gali nežinoti, kad tam tikrų dokumentų neatkūrė, nes jų gali prireikti audito metu. Todėl darytina išvada, kad atsakovė galimai padarė pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos, tai yra pareigą saugoti bendrovės intelektinę nuosavybę be bendrovės sutikimo, darbo funkcijų sustabdymo metu ištrindama svarbius skaitmeninių operacijų grupės dokumentus; pažeidė informacijos ir saugumo politiką kuomet naudodamasi savo asmeniniais įrenginiais trynė bendrovės dokumentus, darė neigiamą įtaką kitiems bendrovės darbuotojams prašydama trinti bendrovės intelektinę nuosavybę. Kai bendrovė 2024 m. liepos 17 d. 13.00 val. atsiėmė iš atsakovės įrenginius, atsakovė toliau naudojosi asmeniniais įrenginiais (ne įprastomis darbo valandomis, tai yra 20.50 val.), kad prisijungtų prie bendrovės finansinių dokumentų ir juos ištrintų tokiu būdu padidindama kibernetinių grėsmių kilimą ir pademonstravo ketinimą padaryti bendrovei žalos. Tuo metu, kai darbuotojai turėjo atkurti atsakovės ištrintus dokumentus, jie negalėjo atlikti tiesioginių savo funkcijų, todėl dalis bendrovės veiklos buvo sustabdyta. Kadangi atsakovė ištrynė istorinius duomenis, bendrovė gali nežinoti, kad tam tikrų dokumentų neatkūrė, kadangi jų gali prireikti audito metu ateityje, todėl reali bendrovės patirta žala bendrovei gali būti žinoma audito metu. Faktas, jog atsakovė per visą darbo laiką nebuvo bausta drausmine tvarka už pažeidimus, bendrovė nepatyrė žalos dėl atsakovės ištrintų dokumentų, jos veikla nebuvo sutrikdyta nepaneigia darbo pareigų pažeidimo šiurkštumo atsakovei trinant bendrovės intelektinę nuosavybę. Darbo ginčų komisija nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl atsakovės ištrintų dokumentų kiekio, jų svarbos tinkamai bendrovės veiklai. Ieškovė prarado pasitikėjimą atsakove, dėl atsakovės veiksmų trinant bendrovės intelektinę nuosavybę buvo sutrikdyta atsakovės veikla, bendrovės darbuotojams reikėjo atkurti ištrintus dokumentus, todėl ieškovės taikyta priemonė proporcinga ginant bendrovės interesus ir turtą.  

2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jos darbo veiklos pobūdį sudarė kasdieninis sąskaitų patikrinimas, tokių kaip „wupay eur“, „wupay gbp“, „wupay eur NL“, banko sąskaitų derinimas, banko išrašų siuntimas tokioms sąskaitoms kaip wupay eur, wupay GBP, wupay NL, kasdienis siuntimas kitų šių paskyrų ataskaitų (ACH, gaunamas). Atsakovė vesdavo mokymus apie patikrinimus tokiose kaip „Trusly“ sąskaitose (EUR, NOK, SEK, DKK), padėjo apmokyti Sofort EUR ir Sofort CHF sąskaitas, teikė ataskaitas paskyroms, pvz., (angl. Reinstate, Unbilled - Atkurti, Neapmokestinta), atliko mėnesinių pervedimų patikrinimus, tokių kaip Wupay Eur (neigiami, teigiami pervedimai), Wupay GBP (neigiami, teigiami pervedimai), Wupay NL (mėnesio pavedimai), atliko kassavaitinį banko sąskaitos derinimą kaip pirmuosius duomenis (EUR, CHF, NOK ir kt.), pagal pageidavimą darė ir kitus pavedimus į sąskaitas. Taip pat kas mėnesį atliko visų sąskaitų konsolidavimą, teikė pagalbą, kai prašė kiti kolegos, rašė darbo instrukcijas ir teikė paramą bei mokymus naujiems kolegoms, kasdien atsakydavo į elektroninius laiškus, susijusius su Wupay ir Firstdata paskyromis, pagal pageidavimą pakeisdavo darbuotojus, paėmusius poilsio dienas ir atostogas, visose kitose komandose, atliko patikrinimus visų senų operacijų Sofort ir Trustly paskyrų, kasdien bendravo su buhalterija, vykdė banko derinimus ir pan., gavus prašymą, atlikdavo auditą, (patikrindavo) Wupay sąskaitas, kasdien atliko rūšiavimą gaunamų elektroninių laiškų kolektyvo darbuotojams. Darbdavys ieškovės darbu buvo patenkintas, ieškovė nėra gavusi įspėjimų, pastabų, skundų ar pan. Bendrovėje buvo leidžiama kelias dienas dirbti iš namų, tam tikras darbo funkcijas atlikti vakare, savaitgaliais. Bendrovės saugumo tarnybos specialistai darbuotojų, tame tarpe ir atsakovės asmeniniuose telefonuose padarė prieigas prie bendrovės failų, buvo leidžiama prie bendrovės failų esant poreikiui jungtis iš asmeninių įrenginių, kuriems bendrovės specialistai padarė prieigas. Tai apėmė tokias programas kaip „Teams" asmeniniams pranešimams, „Outlook", skirta asmeniškai gaunamiems laiškams, ir „SharePoint", skirta prisijungti prie komandos failų. Be bendrovės diegiamų saugos sertifikatų neįmanoma prisijungti prie šių programų ar pasiekti darbo failų. Tai reiškia, kad naudojimasis asmeniniais įrenginiais vyko su bendrovės sutikimu. 2023 m. birželio mėn. atsakovės tiesiogine vadove tapo R. Z.. Iš pradžių santykiai su vadove buvo normalūs, tačiau nuo 2024 m. kovo mėn. įtampa tarp darbuotojos ir jos vadovės padidėjo, kuri itin išaugo, po to kai atsakovė, neturėjusi atostogų daugiau kaip 1,5 metų, bendrovėje nustatyta tvarka ir terminais paprašė ir išėjo kasmetinių atostogų. Praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po R. paskyrimo ir po to, kai išėjo visa buvusi komanda ir atėjo nauji darbuotojai, atsakovė buvo labiausiai patyrusi darbuotoja komandoje, ir liko viena su patirtimi šioje pareigybėje, todėl jai teko didelė mokymo ir naujų kolegų palaikymo našta. Darbuotojos žinios ir įgūdžiai leido jai pavaduoti kolegas ir padėti kitoms komandoms, kai to reikėjo. Darbuotoja su kolegomis sutarė, jiems padėdavo, nesutarimai buvo tik su tiesiogine vadove R. Z., kuri negalėjo pilnavertiškai atlikti savo pareigų, nes tam neturėjo reikiamos kompetencijos ir patirties. Dėl nepakankamos R. Z. kompetencijos, žinių, patirties trūkumo, būtent atsakovei teko mokyti naujus darbuotojus mokymą, atlikti papildomas užduotis. Darbo vis daugėjo, nuolat teko dirbti viršvalandžius, bendrovė sumokėdavo už viršvalandžius, bet toliau atsakovė nebegalėjo taip dirbti, todėl nuo 2024 m. pavasario pradėjo atlikti tik tą darbų dalį, kuri buvo skirta pagal pareigybės aprašymą, dėl ko kilo konfliktas. Atsakovė atkreipė I. P. dėmesį į tai, kad R. Z. neatlieka savo pareigų ir nesistengia išmokti procesų, kuriuos turėtų žinoti pagal savo pareigas. Po šio pokalbio I. P. pradėjo rodyti akivaizdų nusistatymą prieš atsakovę. Atsakovė kreipėsi į Departamento vadovę G. M., sakė, kad nepavyksta išspręsti konflikto su R. Z.. Paskirtame susitikime su G. M. ir R. Z. atsakovė savo santykių su tiesiogine vadove neaptarė, tačiau ją užgriuvo kaltinimų banga. R. Z. dar labiau pasitikėjo savimi, džiaugdavosi savo moralinėmis patyčiomis, ignoravo atsakovės prašymus ir paklausimus, visi numatyti susitikimai baigdavosi tuo, kad ji tiesiog atsikeldavo ir išeidavo, kai buvo klausiama dėl konfliktų sprendimo. Po kiekvieno individualaus susitikimo su vadove R. Z. atsakovė jautėsi prislėgta ir patirdavo nerimą, stresą, kas ilgą laiką trukdė kreiptis pagalbos. R. Z. ne kartą siūlė atsakovei išeiti iš darbo, teigdama, kad atsakovė trukdo jos asmeninei karjerai. Bendrovės dokumentuose Darbo ginčų komisijai minimi trys darbuotojai, kurie tariamai skundėsi atsakove. Tačiau byloje yra asmeniniai susirašinėjimai su šiais asmenimis, kurie paneigia šiuos teiginius, ir kur jie išreiškė paramą atsakovei iki 2024 metų gegužės. Vėliau jie pradėjo vengti bendravimo, kadangi paaiškėjo, jog buvo susiję su jiems pažadėtais paaukštinimais po atsakovės atleidimo. 2024 m. birželio 26 d. R. Z. padarė visų atsakovės naudojamų failų kopijas (Back up). Darbdavys savo atsiliepimo Darbo ginčų komisijai 2.45 punkte pripažino, kad vidiniame tinkle tiesioginės vadovės R. Z. buvo sukurtas segtuvas „Back Up“, kuriame buvo nukopijuoti visi atsakovės darbo dokumentai, failai, programų kopijos (mokėjimų, atskaitymų, klientų duomenų ir kt.), kuriomis tiesiogiai dirbo atsakovė. Tą patį pripažino ir R. Z. liudijusi Darbo ginčų komisijos posėdžiuose. 2027 m. liepos 16 d. atsakovė pranešė R. Z., kad jų konfliktas lieka neišspręstas ir ji ketina pateikti prašymą nagrinėti jį Etikos skyriui. Po šių žodžių R. Z. skubiai nuėjo į direktorės kabinetą. 2024 m. liepos 17 d. atsakovė buvo R. Z. pakviesta į susitikimą dėl darbo santykių, į kurį atvyko 2024 m. liepos 17 d. 11.32 val. su dviem liudininkais J.J. ir I.Č. Atvykus į susirinkimų kambarį, jame buvo vadovė R. Z., direktorė G. M., HR atstovė I. K.. Atsakovės pasikviestus liudininkus I. K. išvarė, motyvuodama, kad pokalbis bus konfidencialus tarp esančių susirinkimų patalpoje. Pokalbio metu atsakovė buvo kaltinama tuo, kad kolektyvas negali su ja dirbti, bendrauti. Pokalbio metu nei karto nebuvo užsiminta apie failų trynimą. I. K. pasakė, kad taip nebegali toliau tęsti, pasiūlė atleisti atsakovę šalių susitarimu išmokant 2 mėnesių išeitinę kompensaciją, siūlė iki 2024 m. liepos 22 d. atsakovei priimti sprendimą ir pažymėjo, kad nesusitarus šalims atsakovė bus atleista dėl šiurkščių pažeidimų, nes atsakovė pažeidė keletą darbuotojo pareigų: profesionalumą. subordinaciją, netinkamą kalbą, ir daug kitų, bet ji nenorinti apie tai kalbėti. Po susitikimo buvo paimtas atsakovės darbinis kompiuteris. Jokio sprendimo dėl nušalinimo nuo darbo 2024 m. liepos 17 d. atsakovė negavo, todėl grįžusi namo ėmėsi per dieną neatliktų darbų. Bendrovė turi trumpus tam tikrų banko veiksmų – patikrinimų terminus, kurie svarbūs bendrovės įsipareigojimų vykdymui, klientams ir reputacijai, paprastai jie turi būti atlikti per dieną, jei blogai pateikiama informacija, ar duomenys kliento, turi skubiai surasti priežastį ir ją ištaisyti, nes kitaip sustos pavedimas, todėl buvo svarbu operatyviai tuos darbus atlikti.  2024 m. liepos 18 d. 16 val. B. J. nurodė, kad į atsakovės asmeninį elektroninį paštą atsiųstas laiškas, tačiau dėl nežinomų priežasčių susijusių su gmail, šis laiškas su nuoroda į dokumentą yra spam‘e arba atsiųstas su neaktyvia nuoroda, todėl reikia paspausti tris taškelius ir pranešti, kad tai ne spam‘as, tada jį gaus atsakovė. 2027 m. liepos 18 d. atsakovė gavo įsakymą dėl darbo funkcijų sustabdymo, kurį pasirašė 2024 m. liepos 18 d. 16:30 val. Įsakyme atsakovei nurodyta neatvykti į darbą iki 2024 m. liepos 22 d. 2024 m. liepos 19 d. darbdavys elektroniniame laiške rašė, kad nepasirašius susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovė  bus atleista dėl darbuotojos kaltės ir be jokios kompensacijos, nes 2024 m. liepos 18 d. gauta informacija dėl dokumentų trynimo. Atsakovė pateikė paaiškinimus dėl dokumentų trynimo. Šalims nesusitarus dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu, 2024 m. liepos 29 d. įsakymu atsakovė dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo buvo atleista iš darbo. Atsakovė pažymėjo, kad jokiuose bendrovės lokaliniuose aktuose ar susitarimuose nėra draudimo trinti nesvarbią, nereikšmingą, tarpinę informaciją, neatsidarančius failus, tuščius failus ar projektus, savo asmeninius failus, tai pat niekur nėra nustatyta, kad tai šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė Darbo kodekso 24 straipsnį, Darbo sutarties 12.1 - 12.6 punktus, Elgesio kodekso (Priedas Nr. 18) 1 ir 5 skirsnius, Informacijos ir saugumo politikos 2.2 punktą, tačiau ir šiuose dokumentuose nėra draudimo trinti nesvarbią, nereikšmingą, tarpinę informaciją, neatsidarančius failus, tuščius failus ar projektus, savo asmeninius failus. Ieškovė teigia, kad atsakovė buvo supažindinta su Elgesio kodeksu ir Informacijos ir saugumo politikos, kurių pažeidimu yra kaltinama, tačiau į bylą nėra pateikti patikimi minėtą aplinkybę patvirtinantys įrodymai, nes ieškovė pateikė 2023 m. birželio 30 d. Informacijos ir saugumo politikos dokumentus ir teigia, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo supažindinta su “Kiver saugumo tinkamo naudojimo politika”. Ieškovė teigia, kad 2024 m. spalio 12 d. įvykdė mokymus – skaitmeninį kursą “Darbuotojo elgesio kodeksas”, tačiau neaiškus minėto kurso turinys, o į bylą pateiktas “Mūsų elgesio kodeksas” neturi tvirtinimo datos ir neaišku, kada buvo priimtas, nuo kada galioja, neįrodyta, jog tai paminėtas skaitmeninis kursas. Bendrovėje nusistovėjusioje praktikoje nebuvo draudžiama dirbti asmeniniais įrenginiais, dirbti iš namų, taip pat trinti nesvarbią, nereikšmingą, tarpinę informaciją, neatsidarančius failus, tuščius failus ar projektus, savo asmeninius failus. Atsakovė ir anksčiau ne kartą (t. y. nuolat 4 metus) pašalindavo, ištrindavo nesvarbią, nereikšmingą, tarpinę informaciją ar projektus, neatsidarančius failus, tuščius failus, savo asmeninius failus, tačiau tai niekada nebuvo laikoma darbo pareigų pažeidimu, juo labiau šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. 2024 m. liepos 17 d. ieškovė nebuvo supažindinta su nušalinimu nuo darbo ar draudimu dirbti, jos darbinė paskyra nebuvo deaktyvuota ar sustabdyta, todėl grįžusi namo po susitikimo 2024 m. liepos 17 d. ryte, o taip pat ir vakare atsakovė atliko darbo funkcijas, jas atlikdama trynė tam tikrą nesvarbią, nereikšmintą, tarpinę informaciją ar projektus, neatsidarančius failus, tuščius failus (t.y. dokumentų kopijas), savo asmeninius failus. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad buvo ištrinti svarbūs ir bendrovės veiklai reikšmingi failai ar net konsoliduotos standartinės procedūros, kompiuterinės programos, jų originalai. Tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Darbdavys niekaip neįrodo, kad atsakovė trynė bendrovei reikšmingus originalius failus. Dar 2024 m. birželio 26 d. tiesioginė vadovė padarė visų atsakovės failų kopiją (Back up), todėl ieškovė turėjo ir turi failų kopijas. Be to, visi programų originalai saugomi administratoriaus kompiuteryje, kitaip tariant, net ir norint ištrinti programą ji patektų pas IT specialistą ir tik jis galėtų ją pašalinti. Tai yra tam, kad apsaugoti darbuotojus ir bendrovę nuo ištrynimo, kompiuterių gedimo, kibernetinės atakos atvejo. Taip pat atsiskaitymų failų kopijos buvo elektroniniame pašte, buhalterijoje. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos svarbumą, tai, kad darbuotojai dėl neatsargumo gali ištrinti reikšmingus failus, Bendrovėje yra nustatyta, kad failus gali ištrinti tik atitinkamo lygio darbuotojai, dirbantys saugumo (IT) tarnyboje. Atsakovė neturėjo nei tikslo, nei motyvų ištrinti reikšmingų ir svarbių failų, tam ji neturėjo galimybių ir to niekada nedarė, neplanavo ir neketina daryti. Atsakovė ištrynė nesvarbią, nereikšmintą, tarpinę informaciją ar projektus, tuščius, neatsidarančius failus, savo asmeninius failus, kuri nebuvo būtina bendrovei vykdant veiklą, taip pat nėra bendrovės intelektinė nuosavybė. Teiginiai, kad buvo ištrintas originalus standartinis procesas SOP, kuriame aprašomas visas skaitmeninių atsiskaitymų grupės darbo procesas, bei kurį „naudojo didelė Bendrovės darbuotojų grupė (tiek vietiniu, tiek pasauliniu lygiu), todėl neturint tokių dokumentų kyla pavojus, kad darbuotojai negalės užtikrinti sklandžios Bendrovės veiklos arba įprastos užduotys bus atliekamos efektyviai“ neatitinka tikrovės. Atsakovės draugei kolegei buvo parengtas paruoštukas, kad ji lengviau suprastų konsoliduotus dokumentus. Tačiau šis paruoštukas niekada nebuvo nei teiktas bendrovei, nei jos tvirtintas jokiu įsakymu, nebuvo jokiu bendrovės vidiniu dokumentu, o atsakovė jį paruošė ne vykdydama darbines funkcijas, bet draugiškai padėdama kolegei. Darbdavys teigdamas, kad tai buvo oficialus standartinis procesas, galiojantis bendrovėje, turėtų pateikti ne tik patį ištrintą failą, bet taip pat ir darbdavio įsakymą jį patvirtinti, kaip veiklos standartinį procesą, taip pat įrodymus, kad kiti darbuotojai su juo oficialiai supažindinti ir įpareigoti juo vadovautis kaip standartine veiklos procedūra. Būtent šį paruoštuką atsakovė prašė ištrinti kolegės, o vėliau pati ištrynė. Bendrovė (paskutiniu metu L. V., prieš tai kiti darbuotojai) gaudavo pranešimus iš sistemos apie atsakovės veiksmus ištrinant failus. Ši informacija (su metaduomenimis, kada ištrinta ir koks failas) buvo ir yra prieinama darbdaviui, todėl teiginiai, kad galimai kažkas ištrinta, ko nežino darbdavys, yra visiškai nepagrįsta.  Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų ir atstatymo duomenų matyti, kad atsakovės ištrintų kopijų atstatymas netruko ilgai (keletą minučių) ir tą atliko patys darbuotojai, administruojantys aplankus, net nereikėjo pasitelkti saugos tarnybos. Darbo ginčų komisijoje liudiję darbuotojai patvirtino, kad bendrovėje daroma visų dokumentų kopijos - Back up. Taigi, nekainavo darbdaviui kaštų ir nekėlė grėsmės veiklos tęstinumui. Svarbu pažymėti, kad „OneDrive“ turi duomenų apsaugos sistemą, t. y. visi ištrinti failai patenka į administratoriaus šiukšliadėžę, kur saugomi 93 dienas ir gali būti lengvai atkurti. Darbo drausmės pažeidimas pagal LR DK 234 straipsnio nuostatas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvusis požymis yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Taigi, darbuotojas privalo žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kituose lokaliniuose aktuose, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali sukelti darbuotojui drausminę atsakomybę. Galiojantys teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo darbuotojui suteiktame mobiliajame telefone, kompiuteryje ar elektroniniame pašte privalomai saugoti visą darbo metu sukauptą informaciją. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės įmonėje nėra priimta jokių norminių teisės aktų, kuriais būtų reglamentuota, kokie įmonei priklausančiuose mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose bei elektroniniame pašte darbuotojo sukaupti duomenys privalo būti išsaugoti, kokia yra jų saugojimo tvarka, kokia informacija ir kokiu būdu atsakovei turi būti perduota pasibaigus darbo santykiams. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog dalį atsakovei reikšmingos informacijos ieškovė perkėlė į atsakovės naudojamą sistemą Bitrix, tačiau atsakovės nuomone, į šią sistemą buvo perkelta tik dalis duomenų. Nesant aiškiai reglamentuotos tvarkos, iš kurios darbuotojui būtų aišku, kokia darbo metu sukaupta informacija atsakovei turi komercinę vertę ir dėl to turi būti saugoma, kokia šios informacijos saugojimo ir perdavimo tvarka, atsakovei tenka rizika, jog dalis tokios informacijos gali būti prarasta. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Teismų praktikoje konstatuota, kad nereikšmingos informacijos ištrynimas nelaikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Visi darbuotojai žinojo, kad ištrinti failai, dokumentai visada bus archyve ir kad visada galima atkurti bet kokį failą ar dokumentą, todėl akivaizdu, kad tyčios pakenkti niekada nebuvo. Atsakovė sutiko su Darbo ginčų komisijos išvadomis, kad darbdavys išsamaus tyrimo neatliko, iki atleidimo neištyrė reikšmingų aplinkybių, siekiant įvertinti darbuotojai inkriminuotus veiksmus. Atsakovė ne tik, kad darbo pareigų nepažeidė, siekė ne pakenkti darbdaviui, tačiau priešingai veikė, kad darbuotojams būtų aiškiau, nesipainiotų failai, kurie yra tarpiniai, neaktualūs, neatsidaro ir pan., nebūtų apkraunamos sistemos. Bendrovėje nebuvo nustatyta aiškios darbuotojo sukauptų duomenų saugojimo, naudojimo ir perdavimo tvarkos. Bendrovė gaudavo pranešimus apie darbuotojos ištrintus failus, turėjo dokumentų kopijas ir originalus, galėjo lengvai ir greitai atstatyti ir atstatė ištrintus failus (kopijas), kurie buvo tarpiniai ir nereikšmingi tolesniam veiklos vykdymui. Tuo labiau atleidimas iš pareigų nėra proporcinga/adekvati priemonė, susiklosčiusiai situacijai, kai buvo siekiama pozityvių rezultatų bei tikslų, kai tokie veiksmai (atliekami visų darbuotojų) niekada nebuvo laikomi darbo pareigų pažeidimų, tuo labiau šiurkščiu, kai darbdavys visada turėjo failų kopijas ir originalus, galėjo lengvai ir greitai atstatyti ištrintus failus. Failai nebuvo svarbūs ir reikšmingi ir nebuvo būtini veiklai vykdyti, nebuvo bendrovės intelektinė nuosavybė.

3. Teismo posėdyje ieškovės atstovės palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė buvo supažindinta su jos veiklos trūkumais. Po 2024 m. liepos 17 d. susitikimo atsakovei buvo nurodyta, kad jos darbo funkcijos sustabdytos, vėliau trumpąja žinute pranešta, kad darbo santykiai nutraukiami. Atsakovė suprato, kad yra nušalinta nuo darbo, vengė pasirašyti pranešimą. Dokumentų trynimas po to, kai ji buvo nušalinta nuo darbinių funkcijų vykdymo, negali būti laikoma tinkamu elgesiu. Vien programos Octa Verify turėjimas nesuteikė atsakovei prieigos teisių, jis buvo skirtas darbuotojos identifikavimui. Atsakovė trynė dokumentus dideliais kiekiais, jų neatrinkdama, ji ištrynė svarbius finansinius dokumentus. Atsakovė nesivadovavo bendraisiais principais, elgesio kodeksu, su kuriais buvo supažindinta. Įmonė talpina duomenis SharePoint, Microsof debesijoje, ištrynus jie pereina į šiukšliadėžę, atkurti ištrintus failus galima, kol jie yra pirminėje šiukšliadėžėje. Jei ištrina iš antrinės, atkurti nėra galimybių, galima tik kreiptis į Microsoft būstinę bei sumokėjus mokestį gauti informaciją, bet reikia ją konkrečiai identifikuoti, tam reikia laiko susivokti, kas ištrinta. Bendrovė nesaugo dokumentų C diske. Atsakovė ištrynė procesų derinimo priemones ir istorinius duomenis, be kurių darbuotojai negali vykdyti funkcijų, auditoriai atlikti veiksmų, pavedimus tarp kelių sąskaitų, SOP instrukcijas darbuotojams, kaip vykdyti kasdienes funkcijas, kurios padeda užtikrinti, kad darbuotojai veiktų pagal vienodus standartus, tiksliau ir greičiau vykdyti kasdienes funkcijas. Bandymas tyčia padaryti turtinę žalą lėmė ieškovo sprendimą atleisti atsakovę. Dalį failų atstatė darbuotojos R. ir Leah, dėl dalies failų atkūrimo joms reikėjo pasitarti su IT specialistais. Ieškovės atstovės negalėjo pasakyti, ar šiuo metu visi failai atkurti. Atsakovės ištrintas SOP failas nebuvo atstatytas, Leah buvo pavesta sukurti naują. Aplinkybę, jog failai buvo ištrinti iš antrinės šiukšliadėžės pagrindžia tik liudytojų parodymai.

4. Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jei SOP failas būtų oficialus dokumentas, jo sukūrimo procesą ieškovė pagrįstų (pateiktų duomenis, kas ruošė projektą, peržiūrėjo, teikė pastabas), tačiau ieškovo neįrodo, kad minėtas dokumentas buvo oficiali instrukcija, nes tai buvo atsakovės paruoštas dokumentas pagalbiniam naudojimui. Darbo žiniaraštis neįrodo darbo laiko, nes iš pridėtų dokumentų matyti, jog nuotoliniai susitikimai buvo organizuojami 19-20 val. Ieškovė nepateikė duomenų apie VDU, todėl prašė remtis Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK)  skaičiavimais. 18 d. darbo laiko apskaitoje pažymėta, kad atsakovė dirbo, nors ieškovė nurodo, kad ji buvo nušalinta nuo darbo. Atsakovei buvo sudaryta galimybė jungtis prie įmonės duomenų per telefoną, IT darbuotojas suteikė tokią prieigą telefone. SharePoint failų atstatymas neužtrunka ilgai ir nėra sudėtingas veiksmas, jį galima atlikti per 93 dienas, vėliau dar 14 dienų per Microsoft. Iš antrinės sistemos duomenis gali ištrinti tik sistemų administratorius. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė ištrynė duomenis iš antrinės šiukšliadėžės, atsakovė tokių veiksmų neatliko ir neturėjo galimybės atlikti. Atsakovė neruošė oficialių dokumentų, tik jų projektus, kuriuos siųsdavo funkcinei vadovei, kuri peržiūrėdavo, koreguodavo, siųsdavo antrai vadovei, kuri tvirtindavo, teikdavo buhalterijai. Atsakovė įsakymą dėl funkcijų sustabdymo gavo 18 d., jį atsidarė 16:01, o 17 d. ji nebuvo gavusi draudimo vykdyti funkcijas. Atsakovė dirbo neturėdama pareigybės aprašymo, su taisyklėmis, kurių pažeidimu ji buvo kaltinama, nebuvo supažindinta.  Darbo sutarties, Etikos kodekso, informacijos ir saugumo politikos punktai, kuriais ieškovė remiasi yra abstraktūs, nedraudžia trinti kolegoms perduotų projektų. Pagal kibernetinio saugumo nuostatas ieškovė atsakovės veiksmų nelaikė incidentu, apie jį nepranešė, nedarė tyrimo. Ieškovė neįrodė, su kokiomis konkrečiomis elgesio nuostatomis, saugumo politika, tvarkomis buvo supažindinta, mokymo medžiagos turinio nebuvo pateikta.

       Teismas

k o n s t a t u o j a :

      Faktinės bylos aplinkybės                                               

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta dirbti ieškovės įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. gegužės 15 d. atsakovė ėjo bendrovėje (duomenys neskelbtini) pareigas.

6. 2024 m. birželio 27 d. atsakovės Bendroje metų vidurio veiklos rezultatų tendencijoje nurodyta, kad reikia gerinti veiklos rezultatus, nėra nuoseklaus atitikimo pareigybei keliamiems veiklos rezultatų ir (arba) elgesio lūkesčiams, reikia papildomo nukreipimo ir pagalbos. Nori ir gali tobulėti, tačiau nepasiekia rezultatų, kurių tikimąsi iš šios pareigybės. Kai kuriose srityse rezultatai kartais atitinka lūkesčius, tačiau reikalingas reikšmingas pagerinimas vertybių ir elgesio srityse. Kasdienės užduotys dažniausiai buvo atliekamos kaip tikimąsi. Mėnesiniai konsoliduoti „WU Pay“ pervedimai atlikti laiku, atliktas darbas vykdant audito aprašymą (su kai kuriomis išimtimis, kai užduotis buvo atlikta ne iki galo ir apie tai nebuvo pranešta). Kartais pasitaiko praleistų terminų pagal paslaugų lygio sutartį dėl atsakymo į elektroninius laiškus ir grąžinimo prašymų. Reikia gerinti prioritetų nustatymą elektroniniams laiškams ir grąžinimo prašymams. Reikia gerinti planavimą, prioritetų nustatymą ir sutartį terminų laikymąsi. Kartais I. padėjo naujai pradėjusiems dirbti komandos nariams, o kartais vengė tai daryti, nereagavo į prašymus ir elgėsi nepagarbiai, sukėlė keletą nesusikalbėjimo situacijų, demotyvavo ir trikdė efektyvų komandinį darbą. Reikia labai patobulinti profesinį ir pagarbų bendravimą su kolegomis ir apie kolegas. Vengti destruktyvių idėjų ir elgesio, kurie daro neigiamą poveikį komandos atmosferai ir motyvacijai; tobulinti skaidraus, sąžiningo ir savalaikio bendravimo su kolegomis ir vadovybe įgūdžius; gerbti kitų laiką ir ribas. Tikimąsi, kad darbuotoja bus pasiekiama, atsilieps nustatytomis darbo valandomis, bendradarbiaus vesdama kryžminius mokymus, dalyvaus suplanuotuose susitikimuose. Kasdienės užduotys atliktos be priežiūros. Tyrimai užbaigti laiku. Laiku įvykdyti audito prašymai. Laiku baigti mokymai.

7. 2024 m. liepos 17 d. ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo ir darbdavio bendru sutarimu, dėl kurio atsakovė pateikė ieškovei pastabas.  

8. 2024 m. liepos 17 d. ieškovės vadovė priėmė įsakymą dėl atsakovės darbo funkcijų vykdymo sustabdymo, kuriame nurodyta nuo 2024 m. liepos 17 d. atsakovei neatvykti į darbą iki 2024 m. liepos 22 d., darbo funkcijų vykdymo sustabdymo laikotarpiu atsakovei mokamas jos darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis. Įsakymas dėl darbo funkcijų sustabdymo yra skiriamas dėl rizikų, susijusių su netinkamu konfidencialios informacijos ir darbo užduočių valdymu. Įsakymas 2024 m. liepos 17 d. 1:13:44 PM. elektroniniu paštu buvo iš išsiųstas atsakovei, kuri jį peržiūrėjo 2024 m. liepos 18 d. 1:01:48 PM, pasirašė 2024 m. liepos 18 d. 1:30:23 PM.   

9. 2024 m. liepos 24 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą pateikti rašytinį paaiškinimą dėl dviejų incidentų, susijusių su siekiu sugadinti arba ištrinti bendrovės failus. Jame nurodyta, kad 2024 m. liepos 17 d. prieš vidudienį atsakovė tyčia trynė bendrovės failus (konsoliduotos standartinės veiklos procedūros failą (SOP)), kreipėsi į kitus komandos narius, prašydama, kad jie ištrintų su atsiskaitymo operacijomis susijusius failus. 2024 m. liepos 17 d. trečiadienį, 20:50 val. buvo pranešta apie papildomus pažeidimus, prisijungus iš savo asmeninio įrenginio atsakovė sunaikino šimtus failų ir daug aplankų su svarbia skaitmenio atsiskaitymo informacija. Atsiskaitymo operacijų dokumentai, kuriuos atsakovė bandė sunaikinti, yra esminiai vidaus kontrolės vykdymui ir atitikties teisinio reguliavimo reikalavimams užtikrinimui. SOP naudojasi didelė darbuotojų grupė, todėl kyla rizika, kad neturėdami tokių dokumentų jie negalės užtikrinti veiklos nuoseklumo, verslo tęstinumo arba veiksmingo įprastų užduočių vykdymo. Gražinusi įmonės suteiktus įrenginius atsakovė ėmė naudoti asmeninius įrenginius, kad gautų prieigą prie bendrovės finansinių dokumentų ir juos pašalintų, šis veiksmas padidino kibernetinių grėsmių galimybę ir parodė, kad ketina padaryti žalą bendrovei.

10. 2024 m. liepos 25 d. paaiškinime atsakovė nurodė, kad 2024 m. liepos 17 d. buvo pakviesta į susitikimą dėl konfidencialaus pokalbio, jame buvo kaltinama, kad kolektyvas negali su ja dirbti, buvo pasiūlyta nutraukti sutartį šalių susitarimu bei įspėta, kad nepasirašius susitarimo, bus atleista dėl jos kaltės. 2024 m. liepos 26 d. papildydama paaiškinimus atsakovė nurodė, kad kelis kartus peržiūrėjo darbo sutartį, jos priedus, kurie paneigia ieškovės išsakytus kaltinimus bei patvirtina iš anksto priimtą sprendimą ją atleisti pagal DK 59 straipsnio nuostatas.     

11. 2024 m. liepos 29 d. įsakymu atsakovė buvo atleista iš darbo dėl jos kaltės (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Įsakyme nurodyta, kad atsakovė padarė šiuos darbo pareigų pažeidimus: 2024 m. liepos 17 d. tyčia, be jokio leidimo trynė bendrovės failus (pvz. konsoliduotą standartinės veiklos procedūros (SOP) failą, kreipėsi į kitus komandos narius prašydama, kad šie ištrintų su atsiskaitymo operacijomis susijusius failus, prisijungusi iš asmeninio įrenginio sunaikino šimtus failų ir daug aplankalų su svarbia skaitmeninio atsiskaitymo informacija („Wupay NL Reconciliation Tool“, „Wupay EUR Reconcilialion Tool“, „Wire form Citi to WUIB“, „Wire from Barclays to Citi“, „Refunds file“, „ WUPAY EUR“, Consolidation preparation from SOPs“, „Processor Agent ID Table“), ir kitus finansinio reguliavimo dokumentus. Atsakovė buvo supažindinta su šimis bendrovės vidaus taisyklėmis: atsiskaitymo operacijų vyresniojo specialisto pareigybės aprašymu, „(duomenys neskelbtini)“ elgesio kodeksu, Kibernetinio saugumo priimtinumo politika, Visuotiniu darbuotojo ir rangovų duomenų privatumo pranešimu, „(duomenys neskelbtini)“ informacijos saugumo politika. Atsiskaitymų operacijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nesuteikiama teisė darbuotojui ištrinti jokių tvarkų, standartinės veiklos procedūrų (SOP) aprašymų ir panašių dokumentų. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ elgesio kodeksą, Darbo sutartį, „(duomenys neskelbtini)“ informacijos saugumo politiką, jei darbuotojas tyčia sugadina ar ištrina bendrovės failus be leidimo, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Darbuotoja taip pat veikė viršydama jai pagal pareigybės aprašymą suteiktus įgalinimus, tai yra trynė failus, nors tokie įgaliojimai jai nėra suteikti. Darbuotoja atsisakė bendradarbiauti ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl ištrynė didelį kiekį dokumentų. Darbuotojai ištrynus daug svarbių dokumentų buvo sugriautas pasitikėjimas, kilo rizika, susijusi su atitiktimi teisinam reguliavimui, verslo funkcijų vykdymui ir kibernetiniam saugumui. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ elgesio kodeksą (1 skirsnis „Atsakingas sprendimų priėmimas“, 5 skirsnis „Pareiga saugoti „(duomenys neskelbtini)“ turtą“ ir kitos dalys, apimančios reikalavimus laikytis taikytinų „(duomenys neskelbtini)“ kibernetinio saugumo ir privatumo politikų), darbuotojo darbo sutartį (Darbuotojo pareigos. Darbuotojas taip pat sutinka <...> griežtai laikytis visų darbo saugos taisyklių ir kovos su kyšininkavimu įstatymų, saugoti Bendrovės turtą, laikytis aukščiausių asmeninės ir profesinės etikos standartų) ir „(duomenys neskelbtini)“ informacijos saugumo politiką (2.2 punktas. Draudžiami veiksmai naudojantis informaciniais ištekliais. Vartotojai neturi bandyti be tinkamo leidimo išsinešti iš „(duomenys neskelbtini)“ patalpų jokių „(duomenys neskelbtini)“ Informacinių išteklių, išskyrus „(duomenys neskelbtini)“ priskirtus Galutinio vartotojo įrenginius, susijusius su darbo pareigų atlikimu, įskaitant, bet neapsiribojant, „(duomenys neskelbtini)“ duomenų centro kompiuterinės įrangos, nuosavybės teise priklausančios ar licencijuotos programinės įrangos ar pirminio kodo ir (arba) informacijos, saugomos turinio ar bendradarbiavimo priemonėse (t. y. „OneDrive“, „WU Messaging Systems“), išsinešimą iš „(duomenys neskelbtini)“ patalpų), jei darbuotojas tyčia sugadina ar ištrina bendrovės failus be leidimo, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Darbuotoja taip pat veikė viršydama jai pagal pareigybės aprašymą suteiktus įgaliojimus, t. y. trynė failus, nors tokie įgaliojimai jai nėra suteikti.

12. Darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. DGKS-7442 pripažino atsakovės atleidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis nutraukta darbų ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal LR DK 218 straipsnio 6 dalį. Nusprendė išieškoti I. I. naudai iš (duomenys neskelbtini)3 755,53 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki darbo ginčų komisijos priėmimo dienos, bei po 110,92 Eur už kiekvieną paskesnę dieną taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), išieškoti I. I. naudai iš (duomenys neskelbtini)2 318,23 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), išieškoti I. I. naudai iš (duomenys neskelbtini)200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

13. Teismo posėdyje liudytoja apklausta liudytoja I. P. parodė, kad gavus prisijungimus galima skaityti telefone žinutes ir prisijungti Teams, bet tai nėra normali praktika. Atsakovė kartais prašydavo dirbti po darbo valandų dėl asmeninių priežasčių, viršvalandžius irgi suderindavo su vadovu. Ji dirbo standartiniu grafiku, tris dienas per savaitę darbe. Pagrindinis darbo įrankis yra SharePoint, kuris leidžia dalintis dokumentais ir saugoti juos internetinėje erdvėje. Dokumentai nebuvo saugoti elektroniniame pašte, jis buvo skirtas pasidalinti dokumentais. Dokumentų originalai buvo SharePoint, jame buvo atskiri skyriai kopijoms, keletas failų buvo laikoma C diske. SOP  yra instrukcija, kaip atlikti tam tikrą darbą, ji yra kintanti, ją įmonė peržiūri, atnaujina, ji yra svarbus dokumentas, nes iš jos darbuotojai mokosi. SharePoint programoje atsakovė turėjo paprasto darbuotojo teises, galėjo trinti, redaguoti, turėjo prieigą prie skaitmeninių operacijų dokumentų. Atsakovė parengdavo mokėjimą, jį patikrindavo du vadovai ir išsiųsdavo tolesniam vykdymui. Failus trinti nėra normali praktika, juos ištrynus ateina pranešimas, pagrindžiantis dokumentas visiems įrašams. Ar buvo draudimas tinti failus, nežino. SharePoint failų netrina. Būdama atostogose liudytoja sužinojo, kad atsakovė trynė failus, detaliau nežino, ką trynė, kiek žino – mokėjimų sutikrinimų kopijas, dokumentus, palengvinančius darbą, juos turint yra lengviau atėjus auditui. Nežino, ar atsakovė ištrynė originalius failus ar kopijas, bet juos atstatė. Atsakovė dirbo su 4 klientais, įmonė turėjo atnaujinti jos failus, 3-4 mėnesių mokėjimus. Atsakovė ištrynė projektinį SOP failą, kurį ji tik ruošė. Liudytoja atostogavo, SOP failo nematė, jis dar nebuvo paruoštas. R. buvo sutarusi, kad atsakovė tą failą paruoš. Atsakovė neturėjo prieigos teisės prie buhalterijos audito talpyklos. Namie dirbo su darbdavio kompiuteriu. Į klausimą, jei darbuotojui neleidžiama iš asmenio telefono jungtis prie įmonės SharePoint, kokiu būdu atsakovė techniškai galėjo ištrinti failus neturėdama prieigos, liudytoja negalėjo atsakyti. Liudytoja patvirtino, kad prie bylos yra prijungtos įmonės C disko ekrano nuotraukos, seni archyviniai dokumentai, kurie perkelti į SharePoint. Liudytoja parodė, kad failus atkūrė IT skyrius, ar buvo kreiptasi į specialius asmenis dėl incidento nežino. Kur buvo patalpintas SOP failas nežino.

14. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. Z. M. parodė, kad ji yra skaitmeninių operacijų apskaitos grupės vadovė. Atsakovei dirbant kildavo konfliktai, nes atsakovė nesilaikydavo susitarimų, neinformuodavo, kad nespės atlikti darbus, neprisijungdavo prie darbinių susitikimų, buvo bandyta tartis, kad tai nevyktų, tačiau atsakovė skausmingai reaguodavo į pastabas. Įtampos kildavo iš tam tikrų atsakovės veiksmų, pavyzdžiui, darbo pasidalijimo. Į klausimą, ar buvo nusiskundimų dėl atsakovės darbų liudytoja atsakė pastebėjusi, kad elektroniniai laiškai laiku neatsakomi, dažniausiai nespėdavo padaryti darbo. Konfliktų tarp liudytojos ir atsakovės nebūdavo, buvo įtampos dėl susitarimų nesilaikymo. Paskutinėmis savaitėmis atsakovė norėjo išeiti atostogų, bet neperdavė darbų, atostogos buvo patvirtintos, kai dalis darbų buvo perduota. Į klausimą, ar įprasta bendrovėje dirbti per telefoną atsakė, kad gal kažkokiame susitikime dalyvauti taip, bet kasdienes funkcijas atlikti – ne. Dirbama su laiškais, failais prie sistemų, sistemomis, negalima tik telefonu darbo funkcijų atlikti. Dokumentai saugoti SharePoint, elektroninis paštas skirtas komunikacijai. Dokumentų originalai saugomi SharePoint, atsarginės kopijos retai saugomos. SOP yra kasdienei veikloje reikalingas dokumentas, darbo palengvinimo priemonė naujai prisijungusiems. Jei kas nutiktų Lietuvoje, kitas padalinys SOP pagalba galėtų perimti darbus, komanda turėtų kuo remtis. SOP failas buvo pradėtas kurti, bet nebaigtas, nestandartizuotas. Trinti failus nėra įprasta praktika, kai netyčinė kopija susikuria, gal. Atsakovė ištrynė daug mokėjimų tarp sąskaitų, failų su papildoma dokumentacija, liudytoja mano, kad tai buvo svarbūs dokumentai. Ištrynė apie 150 dokumentų. L. bandė atstatyti, po atstatymo buvo trinami iš šiukšliadėžės. Dalį dokumentų L. atstatė, vėliau kreipėsi į IT skyrių. Pavyko daugumą failų atstatyti (išskyrus SOP). Liudytoja parodė, kad su vidaus tvarkomis galima susipažinti mokymo metu, turinį galima išsisaugoti, įeiti. Ataskaitose nebuvo informacijos, kad atsakovė nebuvo supažindinta. Mano, kad atsakovė neturėjo prieigos prie buhalterijos audito talpykos teisės. Atsakydama į atsakovės atstovės klausimą dėl smurtinio elgesio liudytoja parodė, kad tyrimų dėl atsakovės smurtinio elgesio nebuvo pradėta. Atsakovė suruošdavo dokumentaciją, mokėjimus tvirtino vadovai, siųsdavo failus elektroniniu paštu, liudytoja patikrindavo, jei informacija tinkama, persiųsdavo vadovei, jei patvirtina siunčia bankinių procedūrų komandai, kurie padaro mokėjimą.  Liudytoja nežinojo, ar atsakovei buvo galima iš asmeninio telefono jungtis prie Teams, Outlook SharePoint bei nežino, kaip atsakovė tą padarė. Kiekvienas darbuotojas turi paskyrą jungimuisi prie sistemos, jungiantis iš namų reikalauja patvirtinimo iš telefono. SharePoint prieigas turi visi, taip pat prie sistemų, su kuriomis dirba. Atsakovės teisės buvo įprastinės. Failai buvo ištrinti iš SharePoint. Liudytoja parodė, kad C diske anksčiau buvo laikomi dokumentai, tai buvo pagrindinė programa, C diske yra likę seni dokumentai. Kas turi prisijungimus prie atsarginių kopijų, per kiek laiko galima atstatyti atsakovė nežino. Iš IT sužinojo, kad ištrynė iš šiukšliadėžių. Nežino, kas galėjo prisijungti prie antrinės šiukšliadėžės. Į klausimą, kiek laiko truko failų atstatymas, ar du kartus po 10 minučių, liudytoja parodė „atrodo taip“. Į klausimą, ar buvo kreiptasi dėl specialaus tyrimo į atsakingus asmenis dėl trynimo ir prisijungimo telefonu, liudytoja parodė, kad tyrimą vykdė personalo skyrius, nežino kiek į jį buvo įtrauktas IT skyrius.

     Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas

15. Tam, kad darbdavys galėtų nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį nurodytais pagrindais, esminė sąlyga – darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Toks pažeidimas gali pasireikšti tiek veikimu, t. y. veiksmų, kuriuos darbuotojui draudžia atlikti darbo teisės normos ar darbo sutartis, atlikimu, tiek neveikimu, t. y. pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, ne(į)vykdymu. Kita būtina sąlyga taikyti šiame straipsnyje nustatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pareigų pažeidimo. Kaltė gali būti kaltas veikimas ar neveikimas, o kaltės forma (tyčia ar didelis nerūpestingumas) paprastai nėra svarbi, išskyrus kai yra tiesiogiai nurodyta įstatyme (2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1. Teismų praktika. 2021, 55, p. 588-644).

16. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas). Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo; atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuoto ‑ jo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą apžvalga Nr. AC-55-1. Teismų praktika. 2021, 55, p. 588-644). Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis).

17. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, kuris yra susijęs darbo santykiais, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 40 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-421/2022). Esminė darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį sąlyga – darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Toks pažeidimas gali pasireikšti tiek veikimu, t. y. veiksmų, kuriuos darbuotojui draudžia atlikti darbo teisės normos ar darbo sutartis, atlikimu, tiek neveikimu, t. y. pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, ne(į)vykdymu. Kita būtina sąlyga taikyti šiame straipsnyje nustatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pareigų pažeidimo. Kaltė gali būti kaltas veikimas ar neveikimas, o kaltės forma (tyčia ar didelis nerūpestingumas) paprastai nėra svarbi, išskyrus kai tam tikra kaltės forma yra tiesiogiai nurodyta įstatyme. DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

18. Nagrinėjamu atveju remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė iki ginčijamo įsakymo priėmimo dirbo įmonėje daugiau nei 3,5 metų (nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2024 m. liepos 29 d.), per minėtą laiką jokių drausminių nuobaudų jai taikyta nebuvo. Priimta 2020 m. gruodžio 30 d. dirbti apskaitos specialiste atsakovė nuo 2023 m. gegužės 15 d. ėjo vyriausios atsiskaitymų operacijos specialistės pareigas. 2024 m. rugsėjo 10 d. papildomuose paaiškinimuose DGK ieškovė nurodė, kad visais atvejais atsakovė į bendrovėje esančias laisvas pozicijas kandidatuodavo pati, pateikdama savo kandidatūras, t. y. ji nebuvo paaukštinta, o pati proaktyviai siekė kitų pareigų bendrovėje, todėl atsakovės pareigų pasikeitimų negalima išimtinai susieti su jos gerais darbo rezultatais. Tačiau aplinkybė, kad atsakovė laimėjo atranką dirbti aukštesnėse pareigose patvirtina, kad ji dirbo gerai. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 27 d. buvo atlikta atsakovės Bendro metų vidurio veiklos rezultatų tendencija, tačiau joje pateiktas vertinimas gan abstraktaus pobūdžio (pavyzdžiui nurodyta, kad reikia gerinti veiklos rezultatus, nėra nuoseklaus atitikimo pareigybei keliamiems veiklos rezultatų ir (arba) elgesio lūkesčiams, reikia pildomo nukreipimo ir pagalbos, nori ir gali tobulėti, tačiau nepasiekia rezultatų, kurių tikimąsi iš šios pareigybės, kai kuriose srityse rezultatai kartais atitinka lūkesčius, tačiau reikalingas reikšmingas pagerinimas vertybių ir elgesio srityse, kasdienės užduotys dažniausiai buvo atliekamos kaip tikimąsi, mėnesiniai konsoliduoti „WU Pay“ pervedimai atlikti laiku, atliktas darbas vykdant audito aprašymą, su kai kuriomis išimtimis, kai užduotis buvo atlikta ne iki galo ir apie tai nebuvo pranešta, kartais pasitaiko praleistų terminų pagal paslaugų lygio sutartį dėl atsakymo į elektroninius laiškus ir grąžinimo prašymų, reikia gerinti planavimą, prioritetų nustatymą ir sutartį terminų laikimasi, kartais padėjo naujai pradėjusiems dirbti komandos nariams, o kartais vengė tai daryti, nereagavo į prašymus ir elgėsi nepagarbiai, sukėlė keletą nesusikalbėjimo situacijų, demotyvavo ir trikdė efektyvų komandinį darbą, reikia labai patobulinti profesinį ir pagarbų bendravimą su kolegomis ir apie kolegas, vengti destruktyvių idėjų ir elgesio, kurie daro neigiamą poveikį komandos atmosferai ir motyvacijai; tobulinti skaidraus, sąžiningo ir savalaikio bendravimo su kolegomis ir vadovybe įgūdžius, gerbti kitų laiką ir ribas, tyrimai užbaigti laiku, laiku įvykdyti audito prašymai, laiku baigti mokymai ir pan.), aiškių, konkrečių veiklos trūkumų nepažymėta, pastabos dėl darbo veiklos susijusios su tarpasmeniniais santykiais, tačiau jų vertinimas gali būti subjektyvus. Tendencijoje nėra aptartos konkrečios situacijos dėl kitų darbuotojų demotyvacijos. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. Z. M. parodė, kad dirbant kildavo konfliktai, nes atsakovė nesilaikydavo susitarimų, neinformuodavo, kad nespės atlikti darbus, neprisijungdavo prie darbinių susitikimų, buvo bandyta tartis, kad tai nevyktų, atsakovė skausmingai reaguodavo į pastabas, įtampos kildavo iš tam tikrų atsakovės veiksmų, pavyzdžiui, darbo pasidalijimo. Į klausimą, ar buvo nusiskundimų dėl atsakovės darbų liudytoja parodė, kad elektroniniai laiškai laiku neatsakomi, dažniausiai nespėdavo padaryti darbo. DGK posėdyje I. P. nurodė, kad su ieškove dirbo keturis metus ir ieškovė gaudavo paskatinimo taškus ir kilo karjeros laiptais, gaudavo aukštesnes pozicijas ir gavus aukštesnę poziciją atliekant sudėtingesnes užduotis kildavo problemų, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl atsakovės netinkamo darbinių užduočių atlikimo,  nemokėjimo dirbti komandoje, komunikuoti su kolektyvu  ar pan. nuo 2023 m. gegužės 15 d. (pradėjus eiti vyriausios atsiskaitymų specialistės pareigas) iki 2024 m. birželio 27 d. (Bendro metų vidurio veiklos rezultatų tendencijos surašymo). Atsiliepime, paaiškinimuose DGK atsakovė nurodė, kad įtampa tarp jos ir vadovės prasidėjo nuo 2024 m. kovo mėnesio, kuomet atsakovei dėl turimos patirties teko neproporcinga darbų našta, R. Z. negalėjo pilnavertiškai atlikti savo pareigų, nes tam neturėjo tam kompetencijos, kol galiausiai atkreipus I. P. dėmesį, kad R. Z. neatlieka savo pareigų ir nesistengia išmokti procesų, kuriuos turėtų žinoti pagal savo pareigas, tarp atsakovės ir jos vadovės įtampa išaugo. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. Z. M., parodžiusi, kad atsakovė nesutardavo su kitais darbuotojais, pripažino, kad tyrimų dėl atsakovės smurtinio elgesio nebuvo pradėta. Liudytoja taip pat parodė, kad dėl rezultatų gerinimo plano buvo sutarta, bet nespėta padaryti, nes “situacija eskalavosi ir matėsi, kad galimai kelio nėra”. Pastarasis subjektyvaus pobūdžio R. Z. M. vertinimas dėl atsakovės galimybių gerinti darbo rezultatus kartu su atsakovės paaiškinimais dėl konfliktų tarp jos ir vadovės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įsigalėjus įtemptiems santykiams tarp atsakovės ir jos vadovės R. Z. M. buvo nutarta nutraukti su atsakove darbo santykius, todėl jai 2024 m. liepos 17 d. buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Atsakovei nesutinkant su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis, pastebėjus aplinkybę, kad atsakovė ištrynė dalį failų, 2024 m. liepos 29 d. buvo priimtas įsakymas atleisti atsakovę iš darbo dėl jos kaltės. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime DGK nurodė, kad vykusio susitikimo su atsakove metu (tai yra 2024 m. liepos 17 d.) darbuotojoms jau buvo žinoma informacija apie ieškovės pradėtus trinti bendrovės dokumentus, prašymus kitų bendrovės darbuotojų trinti dokumentus, tačiau net ir tuo atveju, buvo mėginama su ieškove susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Taigi, atsakovės veiksmai (failų trynimas) 2024 m. liepos 17 d. netraktuoti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, lemiantis nepasitikėjimą darbuotoju. 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašyme DGK atsakovė nurodė, kad 2024 m. birželio 26 d. vidiniame tinkle pamatė segtuvą „Back Up“, kuriame buvo nukopijuoti visi jos darbo dokumentų, failų, programų kopijos, su kuriomis atsakovė dirbo, kopija buvo padaryta darbuotojos R. Z. vardu. Atsiliepime į prašymą ieškovė šios aplinkybės neneigė, o nurodė, kad ieškovės vadovė ir departamento direktorius nutarė išsisaugoti atsakovės dokumentų kopijas (mokėjimų, atsiskaitymų, klientų duomenų), kadangi atsakovės elgesį buvo vis sunkiau nuspėti. L. V. DGK posėdyje nurodė, kad, kai atėjo į komanda ji buvo įspėta, kad ieškovė gali trinti failus ir sukūrė tokią funkciją, kad ją įspėtų apie failų trynimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės vadovė R. Z. padarė atsakovės failų „Back Up“ dar prieš 2024 m. birželio 27 d. atsakovės Bendrą metų vidurio veiklos rezultatų vertinimą. Kokios konkrečios aplinkybės darė atsakovės elgesį sunkiai nuspėjamą ieškovė nedetalizavo, todėl toks vertinimas laikytinas subjektyvia pozicija, reiškianti išankstinį neigiamą nusistatymą darbuotojos atžvilgiu. Toks vadovo elgesys neatitinka Įmonės etikos kodekso pirmame skirsnyje nurodyto pasitikėjimo ir pagarbos kultūros principo, taikytino visų pirma vadovams, o šios bylos kontekste sustiprina išvadą, kad tarp atsakovės ir vadovės R. Z. M. tvyrojusi įtampa sąlygojo sprendimą nutraukti su atsakove darbo santykius.

19. Ieškovė skundžiamame 2024 m. liepos 29 d. įsakyme atsakovės atleidimo iš darbo pagrindu nurodė DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą (tyčia padaryta turtinė žala), 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos). Skundžiamame įsakyme faktiniu atleidimo pagrindu ieškovė nurodė bendrovės failų trynimą, kreipimąsi į kitus komandos narius prašant ištrintų su atsiskaitymo operacijomis susijusius failus, prisijungimą iš asmeninio įrenginio bei sunaikinimą šimtus failų ir daug aplankalų su svarbia skaitmeninio atsiskaitymo informacija.

20. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022, 28 punktas). Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė aukščiau nurodytais veiksmais padarė darbo pareigų pažeidimą ieškovės kvalifikuotą kaip šiurkštų darbo pažeidimą. Tokia išvada grindžiama šiais argumentais.

21. Pirma, ieškovė neįrodė aiškaus draudimo trinti bet kokią darbuotojo darbo metu sukurtą įrašą bei kad toks draudimas buvo aiškiai nurodytas vidinėse taisyklėse, kituose lokaliniuose aktuose (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Skundžiamame 2024 m. liepos 29 d. įsakyme nurodyta, kad atsiskaitymų operacijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nesuteikiama teisė darbuotojui ištrinti jokių tvarkų, standartinės veiklos procedūrų (SOP) aprašymų ir panašių dokumentų. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė nepateikė atsakovės užimtos atsiskaitymų operacijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, nors buvo siūlyta tai padaryti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2024 m. gruodžio 9 d. prašymu ieškovė pateikė ne įmonės vadovo patvirtintą pareigybės aprašymą, bet nežinia kieno, kada sudarytą darbo skelbimą atsiskaitymų operacijų vyresniojo specialisto pareigoms užimti, todėl ieškovė neįrodė, kad atsakovė buvo supažindinta su atsisakymo operacijų specialisto pareigybės aprašymu ir trindama failus pažeidė jos nuostatas (CPK 178, 185 straipsniai).  

22. Skundžiamame 2024 m. liepos 29 d. įsakyme nurodyta, kad pagal „(duomenys neskelbtini)“ elgesio kodeksą, Darbo sutartį, „(duomenys neskelbtini)“ informacijos saugumo politiką, jei darbuotojas tyčia sugadina ar ištrina bendrovės failus be leidimo, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Visgi, ieškovė nenurodė, kokios vidaus taisyklės įtvirtino aiškų draudimą darbuotojui trinti jo sukurtus failus. Teismo posėdyje atsakovės skyriaus vadovė liudytoja I. P. parodė, kad trinti nėra normali praktika, juos ištrynus ateina pranešimas, pagrindžiantis dokumentas visiems įrašams, ar buvo draudimas tinti failus, nežino. Atsakovės vadovė R. Z. M. parodė, kad trinti failus nėra įprasta praktika, kai netyčinė kopija susikuria, gal. Taigi, vadovaujančias pareigas užimančios ieškovės darbuotojos nepatvirtino, kad įmonėje dirbantiems darbuotojams buvo aišku, kad trinti visus jų sukurtus failus yra draudžiama.  

23. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė nesivadovavo Darbo kodekso 24 straipsniu, Darbo sutarties 12.1-12.6 punktais, Elgesio kodekso 1 ir 5 skirsniais, Informacijos ir saugumo politikos 2.2 punktu, bendrais elgesio principais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai). Ieškovė teigė, kad atsakovė pažeidė pareigą saugoti bendrovės intelektinę nuosavybę be bendrovės sutikimo, darbo funkcijų sustabdymo metu ištrindama svarbius skaitmeninių operacijų grupės dokumentus, pažeidė informacijos ir saugumo politiką kuomet naudodamasi savo asmeniniais įrenginiais trynė bendrovės dokumentus, darė neigiamą įtaką kitiems bendrovės darbuotojams prašydama trinti bendrovės intelektinę nuosavybę.

24. Darbo kodekso 24 straipsnio nuostatos dėl sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimo yra bendro pobūdžio, nesuteikia jokios informacijos dėl atsakovės veiksmų trinant savo sukurtus failus vertinimo darbo pareigų aspektu.

25. Darbo sutarties 12.1 punkte atsakovė įsipareigojo visą savo laiką, dėmesį ir sugebėjimus skirti šia sutartimi prisiimtoms pareigoms vykdyti, sąžiningai ir dorai dirbti bendrovės naudai, laikytis darbo drausmės, etikos normų ir profesinio elgesio standartų, stengtis kokybiškai atlikti darbą, laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio ar jo įgaliotų atstovų nurodymus ir pavedimus, neatskleisti darbdavio komercinių paslapčių, būti lojaliu darbdaviui. Darbdaviui paprašius, panaikinti visą konfidencialią informaciją iš dokumentų ar laikmenų, kurie bus ir toliau naudojami; taip pat sunaikinti visus dokumentus, laikmenas bei daiktus, kuriuose yra bet kokia konfidenciali informacija arba nuorodos į ją, ir kurie yra darbuotojo dispozicijoje arba kontrolėje. Darbo sutarties 12.2 punkte atsakovė įsipareigojo laikytis (duomenys neskelbtini) Company elgesio kodekso, taikomo bendrovėje, ir kitų galiojančių taisyklių, teisės aktų, reglamentų ir tvarkų, įskaitant bet kokius elgesio kodekso, taisyklių, teisės aktų, reglamentų ir tvarkų pakeitimus, pripažino, kad jos pareiga yra susipažinti ir perskaityti elgesio kodeksą ir bet kokius elgesio kodekso ar kitų aktų pakeitimus, priimamus darbo santykių eigoje, įsipareigojo savo darbe visada vadovautis galiojančiais įstatymais, griežtai laikytis darbo saugos taisyklių, korupcijos prevencijos reikalavimų, saugoti bendrovės turtą, laikytis aukštų asmeninio ir profesinio elgesio standartų, aktyviai dalyvauti bendrovės organizuojamuose mokymuose ir nuolat ugdyti bei tobulinti profesinius įgūdžius. Darbo sutarties 12.3 punkte darbuotojas pripažino, kad bendrovė gali imtis priemonių, įskaitant darbuotojo atleidimą be įspėjimo už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, prieš bet kokį elgesio kodekso ar galiojančių taisyklių, teisės aktų, reglamentų ar tvarkų pažeidimą. Darbo sutarties 12.4 punktu darbuotojas įsipareigoja vykti į komandiruotes. Darbo sutarties 12.5 punktu darbuotojas įsipareigoja ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną grąžinti darbdaviui visą darbdaviui priklausantį (ir (ar) tokį, kuriame yra komercinė paslaptis ar nuorodą į ją) materialųjį ir nematerialųjį turtą, kuriuos darbuotojas naudojo darbo funkcijoms atlikti arba kitais tikslais darbo santykių metu (įskaitant, bet neapsiribojant dokumentus, įrenginius, duomenų laikmenas ir kitas vertybes). Darbo sutarties 12.6 punkte nurodyta, kad, jeigu darbuotojas turi priėjimą prie dokumentų, susirašinėjimo, programinės įrangos, programinių paketų ar informacijos, tiek rašytine, tiek kompiuterine forma, ar bet kokios komunikacinės įrangos, ypač interneto ar intraneto, jis įsipareigoja naudoti šias priemones tik profesiniais tikslais ir nedaryti kopijų ar neatgaminti informacijos asmeniniam ar kitokio pobūdžio naudojimui. Darbuotojas privalo rūpintis minėtomis priemonėmis ir informuoti bendrovę apie bet kokį sugadinimą, praradimą ar vagystę, taip pat laikytis bendrovėje taikomų taisyklių dėl minėtų priemonių įdiegimo ir naudojimo. Minėtos nuostatos bendro pobūdžio, jos nepateikia informacijos dėl darbuotojo sukurtų failų trynimo ar saugojimo. Ieškovė konkrečiai nenurodė, kokia iš paminėtų nuostatų aiškiai įtvirtina draudimą trinti darbuotojui jo sukurtus failus.

26. Elgesio kodekso 1 skirsnis nusako darbuotojo pareigą prisiimti atsakomybę už savo poelgius ir veiksmus, 5 skirsnis nurodo, kad bendrovės nuosavybė apima ir intelektinę, pastaroji apima prekių ženklus (įskaitant domenų vardus), patentus, autorių teises, viešumo teises, komercines paslaptis ir kitą nuosavybės teise priklausančią informaciją, tačiau pastarosios turinio nepateikia. Minėtame skyriuje yra nurodyta, kad „kai baigiame dirbti įmonėje, grąžiname visą „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybę, įskaitant įrangą, įrašus, dokumentus“, tačiau iš jos nėra savaime aišku, kad trinti bet kokius failus yra draudžiama. Skyriuje „Tikslių įrašų vedimas“ nurodyta vedami tikslūs, išsamūs ir naujausi įrašai, dokumentai ir saugoma elektroninė informaciją taip, kad tai atitiktų nustatytas procedūras ir visus taikomus įstatymus, tačiau konkretaus draudimo trinti antraeilius, dubliuotus failus, kurie yra dokumentų projektai, neįtvirtina.  

27. 2025 m. sausio 13 d. paaiškinimuose ieškovė remiasi Priimtino naudojimo politikos AU 15, AU7 punktais, tačiau minėtų nuostatų pažeidimai nėra nurodyti skundžiamame įsakyme, kaip ir aplinkybės, jog su tomis nuostatomis atsakovė buvo supažindinta. Kita vertus, vien AU-15 nuostatos nesuteikia duomenų, kokia informacija turi būti saugoma bei savaime nesuponuoja manymo, kad bet kokius duomenis draudžiama trinti, nes AU-7 nuostatos leidžia ją trinti.

28. Antra, tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas, jo pareiginėmis instrukcijomis (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-404-852/2024), tačiau ieškovė nepateikė įtikinamų įrodymų, kad atsakovė buvo supažindinta su pareigybine instrukcija (ji netgi nebuvo pateikta į bylą, tik darbo skelbimas), kitomis ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose išvardintomis politikomis, Elgesio kodeksu ir kitomis tvarkomis, kuriomis ieškovė atleisdama atsakovę šioje byloje remiasi. Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt.) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. Šioje byloje ieškovė tik pateikė lenteles dėl atsakovės išklausytų mokymų, tačiau įrodymų dėl jų turinio nebuvo pateikta. Teismo posėdyje liudytoja R. Z. M. parodė, kad su vidaus tvarkomis galima susipažinti mokymo metu, turinį galima išsisaugoti, ataskaitose nebuvo informacijos, kad atsakovė nebuvo supažindinta. Tačiau išvardinti mokymai bei liudytojos paaiškinimai nesuteikia jokios konkrečios informacijos, su kokiomis tvarkomis, lokaliniais aktais atsakovė buvo supažindinta (CPK 178, 185 straipsnis).  Teismų praktikoje pažymėta, kad darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas atlieka netinkamai, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 85 punktas). Ieškovei neįrodžius buvus aiškų draudimą trinti bet kokius įmonės failus bei aplinkybę, jog su tokiomis nuostatomis atsakovė buvo supažindinta, nėra pagrindo konstatuoti ieškovei įrodžius atsakovės kaltę dėl failų trynimo (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178,185 straipsniai).

29. Trečia, ieškovė neįrodė, kad atsakovė tyčia siekė sunaikinti ieškovės svarbius duomenis tokiu būdu padarydama įmonei žalos, sutrikdyti įmonės darbą. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovės 2024 m. liepos 25 d. paaiškinimai dėl failų trynimo bei 2024 m. liepos 26 d. papildomi paaiškinimai nėra išsamūs, nes juose nepasisakyta dėl veiksmų trinant failus, tačiau dėl tvyrojusios įtampos darbe, įsitikinimo, kad ją jau yra nuspręsta atleisti dėl kaltės, atsakovė natūraliai galėjo nesuteikti esminės reikšmės išsamiam faktinių aplinkybių paaiškinimui. Tačiau DGK atsakovė paaiškino, kad darbo jai teko ištrinti darbo failų dublikatus, sukurtus „OneDrive“ sistemoje, kad išvengtų painiavos, kai atidarant failą matomi du vienodi failai, kuriuos reikia patvirtinti, visi svarbūs failai buvo išsaugoti įmonės sistemoje, nebuvo trinama, tas kas galėtų sutrukdyti įmonės veiklą, ar kitaip pakenkti įmonei, juolab sukelti žalos. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė taip pat nurodė, kad 2024 m. birželio 26 d. R. Z. sukūrė daug pasikartojančių dokumentų iš įmonės sisteminio disko, kuriame visada buvo saugomi atsakovės darbo failai. Šie dublikatai buvo patalpinti į OneDrive internetinės prieigos sistemą. Tačiau naudoti „OneDrive“, atsakovės nuomone, nebuvo prasmės, nes įmonės sistemos diske esantys failai galėjo būti atkurti per metus, jei atsitiktinai ištrinami, o tai užtikrino aukštą saugumo lygį. Be to, įmonėje nuolat prisijungia naujų darbuotojų, todėl galimas netyčinis failų ištrynimas dėl nežinojimo, tačiau sistema leidžia tai greitai ištaisyti. Atsakovė paaiškino, kad didžioji dalis jos darbo buvo susiję su failais, pavadinimu „Wupay“, kurie buvo banko suderinimai. Atsakovė ištrynė šių darbo failų dublikatus iš „OneDrive“, nes juose buvo neaktualios, nesvarbios informacijos, o šie dublikatai tiesiog nuolat kėlė painiavą. Atsakovė teigė, kad „OneDrive“ turi duomenų apsaugos sistemą: visi ištrinti failai patenka į administratoriaus šiukšliadėžę, kur saugomi 93 dienas ir gali būti atkurti. Ši informacija yra viešai prieinama, kaip nurodyta šaltinyje. Failai pavadinimu „First data“ saugomi analogiškai. Likę ištrinti failai buvo dublikatai, kitokio formato juodraščiai ar seni dokumentai, kurie po audito patikrinimo nebebuvo aktualūs. 

30. Pažymėtina, kad ieškovė nepaneigė atsakovės paaiškinimų, kad buvo ištrinti nesvarbūs, tušti, besidubliuojantys failai, tarpinė informacija. Ieškovė šioje byloje tik teikė ištrintų failų sąrašus, kurie bylos nagrinėjimo eigoje kito. Prie atsiliepimo atsakovė pridėjo paaiškinimus dėl ištrintų failų svarbos, kurių ieškovė nepaneigė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė ištrynė: 1) procesų derinimo priemones, istorinius duomenis, kurie yra pagrindinė skaitmeninių operacijų grupės darbo priemonė, skirta atlikti kasdienes užduotis, be šių duomenų darbuotojai negali vykdyti sklandaus klientų aptarnavimo, palaikyti finansinių ataskaitų ir tenkinti auditorių prašymų; 2) pervedimus tarp kelių sąskaitų, tai yra mokėjimų patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos reikia pateikti auditoriams ir kurie reikalingi tyrimams; 3) standartinės veiklos procedūras, tai yra instrukcijas darbuotojams, kaip tvarkyti kasdienes užduotis, kuriomis kasdien naudojasi visa skaitmeninių atsiskaitymų operacijų komanda. Šie dokumentai yra atsiskaitymo įrašų ir pervedimo formų suderinimai, kurie naudojami siekiant įsitikinti, kad visos lėšos paskirstytos teisingai, taip pat šie dokumentai yra pateikiami auditoriams (finansiniams įrašams sistemose pagrįsti) ir tyrimams, esant bendrovės klientų prašymams (dėl operacijų būklės, patvirtinti lėšų grąžinimo poreikį ir kita). Tinkamam bendrovės veiklos vykdymui ir reputacijai prieš klientus, šie dokumentai ypač svarbūs.

31. Teismo posėdyje teikdamos paaiškinimus ieškovės atstovės nurodė, kad atsakovė trynė dokumentus dideliais kiekiais, jų neatrinkdama, ji ištrynė svarbius finansinius dokumentus. Tačiau ieškovė šioje byloje teikė tik išrašus dėl ištrintų failų, nė vieno atsakovės ištrinto ir jau atstatyto failo (išskyrus SOP) nepateikė, nors buvo siūlyta tai padaryti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vien failų sąrašas nesuteikia jokių duomenų apie jų turinį, todėl nepagridžia ieškovės paaiškinimų dėl jų svarbos (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Liudytojų parodymai patvirtina, kad ištrinti failai buvo atkurti, todėl ieškovė neįrodė, kad atsakovė ištrynė juos neatstatomai bei, kad atsakovė veikė tiesiogine tyčia, tai yra siekdama ištrinti įmonės duomenis tokiu būdu sutrikdydama jos veiklą.

32. Ieškovė 2025 m. sausio 13 d. paaiškinimų 2.17.2 punkte nurodė, kad visi atsakovės ištrinti dokumentai bendrovėje yra priskiriami apskaitos duomenims (pagal informacijos valdymo saugojimo tvarkaraštį) ir laikomi konfidencialia informacija (pagal Bendrovės informacijos klasifikavimo politiką). Šie dokumentai pagal minėto informacijos valdymo saugojimo tvarkaraščio 5.1.G kategoriją (Apskaita) privalo būti saugojami 10 metų nuo šių dokumentų sukūrimo, išskyrus nurodytas išimtis, kuomet apskaitos dokumentai gali būti saugomi ir ilgesnį laikotarpį. Priimtino naudojimo politikos ir Informacijos valdymo saugojimo tvarkaraščio nuostatos patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog apskaitos dokumentai turi būti saugojami 10 metų nuo jų sukūrimo ir jų trinti nėra galima, gali būti saugojami ir ilgesnį laikotarpį. "(duomenys neskelbtini)" informacijos valdymo saugojimo tvarkaraštyje nurodyta, kad visi "(duomenys neskelbtini)" verslo padaliniai ir darbuotojai, kurie kuria, perduoda, saugo ar turi prieigą prie "(duomenys neskelbtini)" įrašų ir informacijos, privalo tvarkyti šį turtą sąžiningai ir laikytis tinkamo konfidencialumo lygio bei įgyvendinti praktiką, kad būtų laikomasi įrašų saugojimo grafiko, visų teisinio saugojimo ar mokesčių saugojimo procedūrų ir visų kitų "(duomenys neskelbtini)" standartų ir politikos, susijusios su informacijos kūrimu, naudojimu, prieiga, saugumu, privatumu, konfidencialumu, išsaugojimu, šalinimu ir naikinimu. Įrašas – įrašas yra bet kokio tipo užregistruota informacija, kurią bendrovė ir jos agentai sukuria, gauna ar saugo vykdydami savo veiklą, siekdami paremti bendrovės veiklą ar operacinius reikalavimus arba vykdyti įstatyminius, reguliavimo ar sutartinius reikalavimus. Oficialus įrašas - išsamus ir tikslus įrašo egzempliorius, kuris yra oficialus įmonės variantas, naudojamas kaip verslo veiklos įrodymas. Oficialus įrašas, dar vadinamas "tiesos šaltiniu", turi būti saugomas šiame saugojimo grafike nustatytą saugojimo laikotarpį. Daugeliu atvejų nereikalaujama, kad oficialusis įrašas būtų originalas, jei kopija yra tiksli originalios fizinės ar elektroninės informacijos kopija. Tačiau teismo posėdyje liudytoja I. P. parodė, kad atsakovė parengdavo mokėjimą, jį patikrindavo du vadovai ir išsiųsdavo tolesniam vykdymui. Liudytoja R. Z. M. parodė, kad atsakovė suruošdavo dokumentaciją, mokėjimus tvirtino vadovai, siųsdavo failus elektroniniu paštu, liudytoja patikrindavo, jei informacija tinkama, persiųsdavo vadovei, jei patvirtina siunčia bankinių procedūrų komandai, kurie padaro mokėjimą. Taigi, liudytojų parodymai patvirtina atsakovės argumentus, kad ji ruošė tik mokėjimo dokumentų projektus, bet ne oficialius buhalterinius dokumentus. Todėl neįtikinami ieškovės argumentai, kad tokių duomenų ištrynimas padarytų esminės žalos įmonei.

33. Liudytoja R. Z. M. parodė, kad SOP yra kasdienei veikloje reikalingas dokumentas, darbo palengvinimo priemonė naujai prisijungusiems, jei kas nutiktų Lietuvoje, kitas padalinys SOP pagalba galėtų perimti darbus, komanda turėtų kuo remtis. SOP failas buvo pradėtas kurti, bet nebaigtas, nestandartizuotas. Liudytoja I. P. parodė, kad SOP failo nematė, jis dar nebuvo paruoštas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo pavesta patobulinti SOP failą, tačiau jis neturėjo visiems įmonės darbuotojams privalomosios galios, nebuvo patvirtintas. 2024 m. birželio 27 d. atsakovės Bendroje metų vidurio veiklos rezultatų tendencijoje nėra pastabų ar užduočių dėl SOP failo paruošimo terminų. 2024 m. gruodžio 6 d. paaiškinimų 2.9 punkte ieškovė nurodė, kad atsakovei ištrynus SOP dokumentą, pavyko atkurti tik juodraštį, todėl SOP reikėjo parengti buvusiai kolegei. Bendrovės klasifikavimo politikoje SOP pažymėtas kaip konfidenciali bendrovės informacija, kurios atsakovė negalėjo trinti jokiais būdais, tačiau nenurodė, koks konkrečiai Bendrovės klasifikavimo politikos punktas tai reglamentuoja. Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 29 d. įsakyme dėl atleidimo iš darbo nėra paminėta minėtų Bendrovės klasifikavimo politikos pažeidimo, nenurodyta, kad atsakovė buvo supažindinta su minėta politika.

34. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nors iš atsakovės 2024 m. liepos 17 d. buvo paimtos visos darbo priemonės, ji prisijungusi savo asmeniniais įrenginiais prie bendrovės serverio trynė bendrovės failus ir jos intelektinę nuosavybę. Atsakovė ištrynė ne tik svarbių dokumentų kopijas, bet ir dokumentų originalus, dokumentų istorinius duomenis, dėl ko nėra aišku, ar dokumentai atkurti. Visgi, teismo posėdyje liudytoja I. P. parodė nežinanti, ar atsakovė ištrynė originalius failus ar kopijas, bet juos atstatė, failus atkūrė IT skyrius, ar buvo kreiptasi į specialius asmenis dėl incidento nežino. Liudytoja R. Z. M. parodė, kad atsakovė ištrynė daug mokėjimų tarp sąskaitų, failų su papildoma dokumentacija, mano, kad tai buvo svarbūs dokumentai, atsakovė ištrynė apie 150 dokumentų. L. dalį dokumentų atstatė, vėliau kreipėsi į IT skyrių, pavyko dauguma failų atstatyti, išskyrus SOP, patvirtino, kad atstatymas truko du kartus po 10 min. Taigi, liudytojų parodymai patvirtina, kad ištrinti failai buvo atstatyti ir tai netruko ilgai, todėl neįtikinami ieškovės argumentai, kad tuo laikotarpiu, kai darbuotojai atstatinėjo failus ir negalėjo atlikti savo tiesioginių funkcijų dalis įmonės veiklos buvo esmingai sutrikdyta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ištrynus failą SharePoint ateidavo pranešimas, todėl ieškovės argumentai, kad ji neturi tikslios informacijos, ar visi atsakovės ištrinti failai atkurti, bendrovė ateityje gali patirti sunkumų, jei paaiškės, kad yra ir kitų atsakovės ištrintų bei neatkurtų dokumentų, yra neįtikinami.

35. Iš bylos duomenų matyti, kad L. V. 2024 m. liepos 17 d. 20:50 laiške G. M., R. Z. rašė: „Šiandien gavau daugiau pranešimų apie l. ištrintus failus. Kaip matyti iš man siųsto el. laiško, ten yra šimtai failų ir daug aplankų su svarbia skaitmeninio atsiskaitymo informacija. Pridedu tai patvirtinančią ekrano nuotrauką. Atkūriau didžiąją dalį elementų, bet tų, kurie yra bendrinami bendrajame aplanke S diske, negaliu atkurti, juos gali atkurti tik atsiskaitymo failo valdytojas / administratorius, tai yra Jūs, @G. M.. Jei turite laiko, galbūt galiu padėti atkurti trūkstamą ištrintą failą? Informuokite, jei turite klausimų“. R. Z. 2024 m. liepos 17 d. 23:20 elektroniniame laiške I. K. rašė: „Liepos 17 d. prieš 21 val. pastebėjome veiklą iš I. vartotojo SP trinant aplankus ir failus. Susisiekus su Pagalbos tarnyba (Help Desk) buvo išjungta paskyra. Pagalbos tarnyba taip pat informavo, kad Personalo skyrius (HD) taip pat turėtų susisiekti su Pagalbos tarnyba. Incidento užduoties Nr. (duomenys neskelbtini), jei prireiktų“, į ką I. K. atsakė: „Ačiū, R.! Tvarkausi iš savo pusės”. Ieškovė pateikė L. V. žinutę, kad „ji ištrynė konsoliduotą standartinės veiklos procedūros (SOP) failą“, tačiau nėra aišku, kam ir kada ji rašyta. Paminėtų elektroninių laiškų turinys nesuponuoja manymo, kad atsakovės veiksmai trinant failus esmingai įtakojo įmonės veiklą, kad dėl tokių veiksmų buvo didelės apimties tyrimas, pranešta išoriniams subjektas apie pažeidimus.

36. Penkta, ieškovė neįrodė, kad buvo aiškus draudimas prisijungti prie įmonės duomenų iš asmeninių įrenginių bei, kad atlikti tokius veiksmus atsakovė neturėjo teisės. Rašytiniuose paaiškinimuose DGK atsakovė nurodė, kad prieiga prie programų iš telefono buvo patvirtinta įmonės saugos tarnybos specialistų. Tai apėmė tokias programas kaip „Teams“ mano asmeniniams pranešimams, „Outlook“, skirta asmeniškai gaunamiems laiškams, ir „SharePoint“, skirta prisijungti prie komandos failų. Be įmonės teikiamų saugos sertifikatų neįmanoma prisijungti prie šių programų ar pasiekti darbo failų. Atsakovė asmeniškai kreipėsi į įmonės pagalbos tarnybą, kad gautų prieigą per savo telefoną, nes dažnai dirbo vakare po darbo ir atsakydavo į pranešimus bei laiškus kolegoms, esantiems kitose laiko zonose.

37. Į bylą pateikti elektroniniai laiškai (L. V. 2024 m. liepos 17 d. 20:50 laiškas G. M., R. Z., R. Z. 2024 m. liepos 17 d. 23:20 elektroninis laiškas I. K.) patvirtina, kad įmonėje buvo įprasta atlikti darbo funkcijos po oficialių darbo valandų, todėl vien aplinkybė, kad atsakovė 2024 m. liepos 17 d. 20:50 trynė failus nesąlygoja išvados dėl jos veiksmų piktybiškumo. Įtikinami atsakovės argumentai, kad be bendrovės diegiamų saugos sertifikatų neįmanoma prisijungti prie šių programų ar pasiekti darbo failų. Ieškovė 2025 m. sausio 28 d. paaiškinimuose nurodė, kad OKTA Verity yra papildomo identifikavimo programėlė, kurios pagalba yra atliekamas dviejų žingsnių patikrinimas (dviejų faktorių autentifikavimas) siekiant užtikrinti, kad prie sistemų neprisijungtų tam teisės neturintys asmenys. Bendrovėje visi naujai įdarbinti darbuotojai turi įsidiegti OKTA Verify programėlę, kurios pagalba patvirtinama darbuotojo tapatybė prisijungiant prie bendrovės sistemų: kompiuteryje suvedus slaptažodį, kaip papildomą tapatybės patvirtinimą reikia telefone esančioje OKTA Verify programėlėje surinkti slaptažodį ar kodą ir tik tuomet, darbuotojas savo suteiktu darbiniu nešiojamuoju kompiuteriu, bus prijungiamas prie bendrovės sistemų. Tačiau nei ieškovės atstovės, nei liudytojos negalėjo atsakyti į klausimą, ar iš tiesų galima prisijungti iš bet kokio įrenginio prie įmonės failų vien tinkamai identifikavus tapatybę, kokiu būdu atsakovė galėjo prisijungti prie įmonės duomenų iš asmeninio įrenginio, jei naudotis juo prieiga nebuvo suteikta. Į bylą nebuvo pateikta IT specialistų paaiškinimų šiuo aspektu. Liudytoja apklausta liudytoja I. P. parodė, kad gavus prisijungimus galima skaityti telefone žinutes ir prisijungti Teams, bet tai nėra normali praktika, visgi ji nepaneigė, kad tokia praktika įmonėje egzistavo, taigi, nebuvo draudžiama jungtis prie įmonės duomenų iš asmeninio įrenginio. Liudytoja R. Z. M. į klausimą, ar įprasta bendrovėje dirbti per telefoną atsakė, kad gal kažkokiame susitikime dalyvauti taip, bet kasdienes funkcijas atlikti – ne, dirbama su laiškais, failais prie sistemų, sistemomis, negalima tik telefonu darbo funkcijų atlikti. Minėti parodymai taip pat nepatvirtina draudimo atlikti darbo funkcijas naudojantis asmeniniu telefonu, jei jame yra instaliuota įranga, suteikianti tokią galimybę. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. liepos 17 d. iš atsakovės buvo paimtos visos darbo priemonės, tačiau kartu jai nebuvo įteiktas įsakymas dėl darbo funkcijų sustabdymo, dėl ko įtikinami atsakovės argumentai, jog ji, pasikonsultavusi su Darbo inspekcija, manė, kad turi dirbti, nes žodinis pranešimas apie darbo funkcijų sustabdymą nebuvo pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad įsakymą dėl darbo funkcijų sustabdymo atsakovė peržiūrėjo 2024 m. liepos 17 d. 1:13:44 PM, tai yra kai buvo atlikusi veiksmus, kuriuos ieškovė pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

38. Atsižvelgiant į išdėstytą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvertinus individualias šios bylos aplinkybes, konstatuotina, kad vertinti skundžiamame įsakyme nurodytus atsakovės veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, suteikiantį teisę darbdaviui taikyti DK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sankciją – atleidimą iš darbo nėra pagrindo. Todėl atsakovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

     Dėl atsakovės neteisėto atleidimo pasekmių

39. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (DK 229, 230 straipsniai). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).

40. Nustačius atsakovės atleidimo iš darbo neteisėtumą spręstina dėl DK 218 straipsnyje nustatytų neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių taikymo. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog negrąžinus asmens į pirmesnį darbą laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokiu atveju, kai darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbuotojo prašymą, priimtu sprendimu pripažįsta darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu ir taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbdavys, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, turi turėti omenyje ir prisiimti teisinių pasekmių riziką, kad, teismui priėmus sprendimą darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir taikyti DK 218 straipsnio 4, 6 dalis, darbo sutartis bus laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. darbo sutarties nutraukimo momentas, lyginant su tuo, kuris konstatuotas neįsiteisėjusiame darbo ginčų komisijos sprendime, bus nukeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

41. DGK atsakovė išreiškė prašymą negrąžinti jos į darbą, DGK sprendimo neskundė, todėl ji į darbą negrąžinama, dėl šios aplinkybė ginčo byloje nekilo. DGK nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (toliau - VSDFV), ginčo šalis darbo santykiai sieja nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2024 m. liepos 29 d. Iš VSDFV duomenų matyti, kad ieškovės - draudžiamosios pajamos 2024 balandžio mėn. yra 2 280,99 Eur.; 2024 m. gegužės mėn. yra 2 275,35 Eur.; 2024 m. birželio mėn. yra 2 331,00 Eur.; 2024 m. liepos mėn. 2 592,01 Eur. 2024 m. nuo liepos 18 d. iki 19 d. 227,68 ligos išmoka. Ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis, priverstinės pravaikštos ir kompensacijos apmokėjimo apskaičiavimui, apskaičiuotas LR Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo aprašo nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovei priskaičiuotiną darbo užmokestį ir faktiškai dirbą laiką skaičiuojamuoju laikotarpiu darbo ginčų komisijos skaičiavimu sudaro 110,92 Eur (2 280,99 Eur + 2 275,35 Eur + 2 321,00 Eur ) / (21 d. d. + 22 d. d. + 19 d. d.) (neatskaičius mokesčių); vidutinis mėnesio darbo už mokestis 2 318,23 Eur. (110,92 x 20,9) ( neatskaičius mokesčių). Ieškovė DGK skaičiavimų dėl atsakovės vidurinio darbo užmokesčio neginčijo, atsakovės atstovė prašė vadovautis minėtais duomenimis. Todėl pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant atsakovės į darbą, iš ieškovės išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po atleidimo iš darbo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 4 dalis). Taigi, atsakovės naudai iš ieškovės išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką: už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2025 m. kovo 12 d. 17 004,05 Eur (2 318,23 Eur * 7 mėn. )+7 dienos *110,92 Eur) neatskaičius mokesčių bei 110,92 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.

42. Atsakovė dirbo ieškovės įmonėje nuo (duomenys neskelbtini). iki teismo sprendimo priėmimo, tai yra daugiau kaip keturis metus. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 4 636,46 Eur kompensacija neatskaičius mokesčių.

    Dėl neturtinės žalos atlyginimo

43. Pripažinus atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstinas jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

44. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1479-967/2022).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės buvo susiformavę stabilūs darbo santykiai, atsakovė buvo ieškovės darbuotoja daugiau nei 3 metus, todėl darbo santykių nutrūkimas aukščiau sprendime nurodytomis aplinkybėmis (konfliktas su tiesiogine vadove, įmonės siūlymas nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu, atsakovei nesutikus – jos atleidimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo), sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą. Ieškovė kaltino atsakovę šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o tai, pagrįstai tikėtina, sukėlė atsakovei neigiamų dvasinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą, neteisybės jausmą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2024 m. liepos 24 d. lankėsi VĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas šeimos gydytoją. Anamnezėje nurodyta, kad nuo 2024 m. liepos 17 d. didelis galvos skausmas, bėgo kraujas iš nosies kelis kartus, pacientė patiria daug streso darbe. Šiuo metu skausmas stipriausias ties kakta, akimis, smilkiniuose. Serga depresija, reguliariai lankosi pas psichiatrą, vartoja Ciprolex 20 mg. Nuotaika pažeminta, nerimastinga. Taikytas gydymas - tausojantis režimas, NVNU esant skausmui, išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2024 m. liepos 26 d.

46. Dėl nurodyto, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti 200 Eur neturtinės žalos.

        Bylinėjimosi išlaidos

47. Atsakovė šioje byloje patyrė 154,15 Eur vertimo išlaidų, 5 218,13 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, tai yra viso 5 372,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažinus jos reikalavimus pagrįstais priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 8.08 Eur. Atmetus ieškinį jos priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės (duomenys neskelbtini), reikalavimą atmesti.

Pripažinti atsakovės I. I., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu neteisėtu.

           Laikyti, kad darbo sutartis tarp I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir“(duomenys neskelbtini), nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), atsakovei I. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 17 004,05 Eur (septyniolika tūkstančių keturis eurus 5 ct ) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 110,92 Eur (vienas šimtas dešimt eurų 92 ct) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, bei 4 636,46 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt šeši Eur, 46 ct) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo. Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), atsakovei I. I., a.k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtai Eur) neturtinės žalos, 5 372,45 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt du Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) , 8,08 Eur (aštuoni Eur, 8 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

            Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                        Ieva Pluirienė