Nr. 1S-1059-366/2013                                                              

                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d. 

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajai R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

NUSTATĖ:

R. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 64 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių ir 4 MGL dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str., bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. ir 2013 m. liepos 16 d. nuosprendžiais, subendrintos, paskiriant galutinę bausmę – 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimą ir 4 MGL dydžio baudą. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį, bei laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2013 m. liepos 16 d. Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2014 m. gegužės 26 d.

Nuteistajai atlikus 1/3 laisvės atėmimo bausmės, Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimu nutarė taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad nuteistosios atlikta bausmės dalis yra nedidelė, o teigiami pokyčiai jos elgesyje negali būti laikomi ilgalaikiais ir stabiliais.

Skundu nuteistoji R. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, lygtinai paleisti ją iš Panevėžio pataisos namų. R. G. nurodo, kad teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota. Nors, kaip nutartyje akcentuota, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tuo metu buvo nepatyrusi laisvės atėmimo bausmės teikiamų suvaržymų ir tai sutrukdė tinkamai įvertinti savo elgesį. Šiuo metu savo elgesį vertina kritiškai, supranta atliktų veiksmų esmę, jų sukeltas neigiamas pasekmes ir dėl to labai gailisi. Atlikdama bausmę jokių pažeidimų nepadarė, aktyviai siekė integruotis į visuomenę – išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Nors yra neįgali ir darbinga tik 30 procentų, bet tai nesutrukdė ruoštis darbinei veiklai – mokytis siuvėjos specialybės. Aktyviai dalyvauja NA ir SAV (suaugę alkoholikų vaikai) programose. Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, kad ji yra nemotyvuota keisti gyvenimo būdo, nes tai prieštarauja psichologinėje charakteristikoje nurodytoms aplinkybėms. 

Nuteistosios R. G. skundas atmetamas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Komisija pritarė R. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, tačiau apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, toks apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą.

Analizuojant nuteistosios R. G. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, kad nuteistoji formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus – yra atlikusi BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytą bausmės dalį, be to, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos ir integracijos į visuomenė programose. Mokosi Panevėžio profesinio rengimo centro filiale, siekia įgyti siuvėjos specialybę. Pataisos namuose neįdarbinta dėl negalios (darbingumo lygis 30 procentų). Aktyviai dalyvauja NE ir SAV (suaugę alkoholikų vaikai) programose. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, tačiau ir neskatinta. Priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma. Pagal socialinio tyrimo išvadą nuteistosios nusikalstamumo rizika yra vidutinė (53 balai pagal OASys metodiką), išskirti trys nusikalstamo elgesio kriminologiniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pasidavimas kitų įtakai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. G. per palyginti neilgą laikotarpį (nuo 2009 m.) teista net aštuonis kartus už tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, tačiau švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės teigiamo poveikio nuteistosios asmenybei nepadarė. Būdama laisvėje vartojo narkotikus, lankydavosi rizikingose vietose, bendraudavo su įstatymus pažeidinėti linkusiais asmenimis. Jos ryžto padaryti naują nusikaltimą nesustabdė net taikytas nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir tai rodo, kad teismo parodytas pasitikėjimas nuteistąja, nesuteikia jai motyvacijos elgtis tinkamai ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi, nėra pagrindo tikėti, kad kriminalinę praeitį ir priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turėjusi R. G. per gana trumpą laiko tarpą, praleistą pataisos įstaigoje, visiškai pasitaisė, iš esmės pasikeitė jos vertybių sistema ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sistemingai nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistosios R. G. pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant užtikrinti bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Esant šioms aplinkybėms, tenkinti nuteistosios skundą, jame nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,-

N U T A R I A:

Nuteistosios R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

             Kolegijos pirmininkas                                                                  Sigitas Bagdonavičius

             Teisėjai                                                                                        Pranas Šimkus

                                                                                    Valdas Petras Meidus