Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-26][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1165-230-2017].docx
Bylos nr.: e2-1165-230/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Inedia Trans 302644915 atsakovas
Akcinė bendrovė bankas SNORAS 112025973 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
VĮ REGITRA 110078991 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija Kauno miesto skyrius 188729019 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Valstybinė įmonė „Registrų centras“ 124110246 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bendrosios nuostatos
Niekiniai sandoriai
Prievolės
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sandoriai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Civilinių teisių objektai, jų rūšys
Vertybiniai popieriai
Prievolių rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Negaliojantys sandoriai
Apsimestinis sandoris
Kiti vertybiniai popieriai
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Teismo sprendimas
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Pirkimas-pardavimas
Vertybinių popierių ir valiutos pirkimas-pardavimas
Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Kitos su prievolių teise susijusios bylos

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2-1165-230/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02469-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4.; 2.1.3.3.5.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.11.12.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 24 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,  

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovui J. K., ieškovų J. K. ir J. K. atstovui advokatui V. T.,

atsakovo A. S. atstovui advokatui I. B.,

ieškovės J. K. ir trečiojo asmens UAB „Inedia Trans“ atstovui L. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir J. K. ieškinius atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K., ir pagal atsakovo A. S. priešieškinius ieškovams J. K. ir J. K., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inedia Trans“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas J. K. ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovo A. S. 460 495 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad šalys 2011 m. gegužės 27 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovui 1 590 vnt. paprastųjų vardinių UAB Skirnuva“ akcijų už 1 590 000 Lt (460 495,82 Eur) sumą. Atsakovas parduotas akcijas gavo. Tai patvirtina bendrovės akcininkų 2011 m. gegužės 31 d. sąrašas, pateiktas ir įregistruotas VĮ Registrų centras“. Sutarties 2 punktu atsakovas A. S. įsipareigojo 1 590 000 Lt už įgytas akcijas sumokėti per 5 metus nuo sandorio sudarymo momento. Taigi vėliausias atsiskaitymo terminas buvo numatytas iki 2016-05-27 dienos, tačiau atsakovas iki šiol už akcijas neatsiskaitė. Sutartyje nėra numatyta jokių kitų atsiskaitymo už įgytas akcijas sąlygų ar išlygų, akcijų vertės garantijų ar ekonominių padarinių akcijų pajamingumui išlygų, nes įmonės valdyme ankstesne apimtimi, t. y. po kontrolinio akcijų paketo suformavimo, ieškovas dalyvauti jau negalėjo, iš esmės visas įmonės valdymas per akcijų kontrolinį paketą atiteko atsakovui ir jo giminaičiams. Atsakovas tapęs 1 590 vnt. paprastųjų vardinių įmonės akcijų savininku ir toliau aktyviai dalyvavo įmonės valdyme arba galėjo tai aktyviai daryti ir naudotis visomis akcijų teikiamomis galimybėmis, t. y. dalyvauti akcininkų susirinkimuose, gauti dividendus, parduoti ar įkeisti įsigytas akcijas, skirti jam reikalingus bendrovės vadovus. 2011 m. gegužės 27 d. sutartyje jokių apribojimų nustatyta nebuvo, o 2011 m. gegužės 31 d. sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centras. UAB „Skirnuva“ Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, bendrovei vadovaujant atsakovui A. S., buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o 2015 m. birželio 23 d. nutartimi –  bankroto byla. 

 

Ieškovė J. K. ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovo A. S. 118 744,21 Eur (410 000 Lt) skolą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo analogiškas faktines aplinkybes kaip ir ieškovas J. K.. Ieškovės J. K. ir atsakovo A. S. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, t. y. 2011 m. gegužės 27 d. ir ja ieškovė pardavė atsakovui 410 vnt. UAB „Skirnuva“ akcijų už 410 000 Lt.

 

Atsakovas A. S. atsiliepimais į ieškovų J. K. ir J. K. ieškinius prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovai J. K. ir J. K. atsakovui pagal 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis perleido 1 590 vnt. ir 410 vnt. paprastųjų vardinių UAB Skirnuva akcijų, tačiau šalys sudarydamos sutartį susitarė, kad realus atsiskaitymas pagal sutartis nebus vykdomas, o atsakovas privalės pagal ieškovų pareikalavimą grąžinti jų perleistas akcijas, t. y. 1 590 vnt. ir 410 vnt. UAB Skirnuva akcijų. Taigi tikroji šalių valia sudarytomis sutartimis nebuvo pirkimopardavimo sandorio sudarymas ir realus atsiskaitymas už UAB Skirnuva akcijas. Remiantis šalių susitarimu ir ieškovui pareikalavus, 2013 m. gruodžio 16 d. atsakovas ir UAB Inedia Trans, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku buvo ieškovas J. K., sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas grąžino ieškovui pagal sutartį perleistas 1 590 vnt. UAB Skirnuva akcijų, o ieškovas jas priėmė. Taigi atsakovas savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Atsakovas pagal 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nėra gavęs iš ieškovo ar jam priklausančios įmonės UAB Inedia Trans jokio apmokėjimo. Nurodytas aplinkybes dėl tikrosios šalių valios sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina faktas, jog ieškovas nei po 2013 m. gruodžio 16 d. sandorio sudarymo, nei vėliau nesikreipė į atsakovą reikalaudamas sumokėti ieškinyje nurodomą 460 495 Eur sumą, o tokį reikalavimą pareiškė tik Alytaus rajono apylinkės teismui pateikęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovė taip pat nėra pareiškusi reikalavimo atsakovui grąžinti UAB Skirnuva akcijas. Ginčo sandorio neatitikimą tikriesiems šalių ketinimams taip pat patvirtina faktas, kad sandoris buvo sudarytas nesilaikant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 47 straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Be to, ieškovė po 2011 m. gegužės 27 d. sandorio sudarymo niekada nesikreipė į atsakovą, reikalaudama sumokėti ieškinyje nurodomą 118 744,21 Eur sumą, o tokį reikalavimą pareiškė tik Alytaus rajono apylinkės teismui pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

 

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K. atsiliepimu į ieškovės J. K. ieškinį prašo jį tenkinti, priešieškinį atmesti ir nurodo, jog 2011 m. gegužės 31 d. UAB Skirnuva akcininkų sąrašas iš VĮ Registrų centrasneginčijamai patvirtina, jog ieškovės pagal sutartį perleistos akcijos yra užregistruotos atsakovo A. S. vardu, kas paneigia tokio akcijų perleidimo laikinumo galimybę pagal imperatyvius ABĮ reikalavimus. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose remiasi konkliudentiniais veiksmais, tačiau akcijų perleidimo rašytinės sutartys pagal ABĮ reikalavimus jokių konkliudentinių veiksmų neleidžia, t. y. ABĮ reikalavimai, nurodantys, kad perleidžiant akcijas galima remtis tik rašytine sutartimi bei tik pagal rašytines sutartis apiformintu akcijų perleidimu, yra imperatyvi įstatyminė norma ir joks dispozityvumas perleidžiant akcijas nėra leidžiamas.

 

Ieškovas J. K. dubliku nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp sutarties šalių buvo susitarimas neatsiskaityti pagal 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Atvirkščiai, 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta ir atsiskaitymo kaina, ir atsiskaitymo terminas. Taip pat sutartyje nėra numatyta, kad atsakovas privalės pagal ieškovo reikalavimą grąžinti jo perleistas akcijas, todėl laikytina, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Atsakovo pateikta 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su fiziniu asmeniu (ieškovu), o su UAB Inedia Trans, t. y. juridiniu asmeniu, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad tokiu būdu buvo grąžintos akcijos, minimu sandoriu akcijas įgijo visai kitas asmuo, o ne ieškovas. Tai, jog 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi yra numatytas būtent akcijų pardavimas, o ne akcijų grąžinimas, įrodo ir iš UAB Inedia Trans gauta sutarties kopija su atsakovo parašais, iš kurių vienas parašas, kaip pardavėjo, o kitas parašas po fraze Pinigus gavau, bei UAB „Inedia Trans kasos išlaidų orderis, kas įrodo, jog atsakovui už parduotas akcijas buvo sumokėta. 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje net neužsimenama apie 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, be to, ji sudaryta praėjus daugiau nei 2 metams nuo 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties bei nustatyta kita akcijų įsigijimo kaina. 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatytas 5 metų terminas atsakovui atsiskaityti su ieškovu, kuris 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu dar nebuvo suėjęs, todėl ieškovas neturėjo teisės anksčiau nustatyto termino reikalauti iš atsakovo apmokėjimo. Nors atsakovas teigia, kad 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleido akcijas UAB „Inedia Trans, tačiau šį teiginį paneigia faktas, jog po 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovo valdomas akcijų kiekis nepakito, nes ir liko 3 042 vnt.

 

Ieškovė J. K. dubliku nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti, palūkanas skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 27 d. Nurodo, jog atsakovas sutartį patvirtino pagal CK 1.79 str. 2 d. reikalavimus, todėl neturi teisės jos ginčyti, t. y. 2011 m. gegužės 31 d. įregistravo pagal sutartį įgytas akcijas VĮ Registrų centras, 2011 m. rugpjūčio 1 d. įkei pagal sutartį įgytas akcijas sutartiniu įkeitimu, 2013 m. gruodžio 16 d. pardavė įkeistas akcijas sutartimi UAB Inedia Trans.

 

Atsakovas A. S. triplikais prašo ieškinius atmesti ir nurodo, kad ieškovai J. K. ir J. K. bei atsakovas susitarė, jog ieškovai suteiks atsakovui galimybę neatlygintinai naudotis 1 590 vnt. ir 410 vnt. paprastųjų UAB Skirnuva akcijų suteikiamomis teisėmis, priimant bendrovės sėkmingai veiklai būtinus sprendimus, o atsakovas pagal ieškovų pareikalavimą minėtas akcijas privalės grąžinti ieškovams. Nenorint atskleisti tretiesiems asmenims tikrųjų minėto sandorio sudarymo aplinkybių bei siekiant formaliai parodyti, kad atsakovui ir jo artimiems asmenims priklauso kontrolinis UAB Skirnuva akcijų paketas, t. y. daugiau nei 50 % bendrovės akcijų, ieškovai ir atsakovas 2011 m. gegužės 27 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis tariamai buvo atliktas UAB Skirnuva 1 590 vnt.ir 410 vnt. akcijų pardavimas atsakovo nuosavybėn. Nurodytų apsimestinių sandorių sudarymo aplinkybes lėmė ir tai, kad ieškovai nenorėjo turimų akcijų dalimi viešai deklaruoti palaikymo galimai jiems nepriimtiniems bendrovės veikloje atsakovo teikiamiems pasiūlymams. Iki 2013 metų pabaigos nepavykus stabilizuoti UAB Skirnuva finansinės padėties, ieškovas J. K. pareikalavo grąžinti pagal šalių susitarimą patikėtas akcijas, ketindamas jas realiai parduoti. Atsakovas, vykdydamas viešai neišreikštą susitarimą, 2013 m. gruodžio 16 d. su UAB Inedia Trans, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku buvo ieškovas, sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei netiesiogiai grąžino ieškovui J. K. pagal 2011 m. gegužės 27 d. sutartį patikėtas akcijas. Nurodymą grąžinti minėtas akcijas UAB Inedia Trans“, o ne tiesiogiai ieškovui, bei sandoryje nurodyti tariamą jo vertę, t. y. 636 000 Lt, pateikė būtent pats ieškovas. Taigi atsakovas prisiimtus įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu įvykdė tinkamai. Ieškovės J. K. ir atsakovo sudaryta sutartis taip pat nebuvo pavienis atskiras sandoris, o tikroji šalių valia buvo nukreipta į kitokio tikslo nei akcijų pirkimas–pardavimas pasiekimą, t. y. UAB „Skirnuva“ finansinės padėties sureguliavimą. Ieškovė reikalavimo atsakovui grąžinti akcijas nėra pareiškusi iki šiol.

 

Atsakovas A. S. priešieškiniuose teismo prašo pripažinti negaliojančia ieškovo A. S. ir atsakovo J. K. sudarytą 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančia ieškovo A. S. ir atsakovo UAB Inedia Trans sudarytą 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančia ieškovo A. S. ir atsakovės J. K. sudarytą 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimopardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniuose nurodo, jog 2011 m. gegužės 27 d. ieškovas ir atsakovai J. K. bei J. K. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu ieškovas iš atsakovų įsigijo 1 590 vnt. ir 410 vnt. paprastųjų vardinių 315 Lt nominalios vertės UAB Skirnuva akcijų. 2013 m. gruodžio 16 d. ieškovas ir UAB Inedia Trans, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas J. K., sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovei UAB Inedia Trans 1 590 vnt. paprastųjų vardinių UAB Skirnuva akcijų. Sudaryti sandoriai neatspindėjo tikrosios ginčo šalių valios, o jų tikslas nebuvo UAB Skirnuva akcijų pirkimas–pardavimas ir realus atsiskaitymas už jas. Ieškovas ir atsakovai J. K. bei J. K., sudarant minėtas sutartis, buvo UAB Skirnuva akcininkai. Ieškovas išreiškė siekį imtis iniciatyvos užtikrinti sklandžią UAB Skirnuva veiklą, tačiau neturėjo tam reikalingų priemonių. Todėl ieškovas ir atsakovai J. K. bei J. K. susitarė, kad atsakovai suteiks ieškovui galimybę neatlygintinai naudotis 1 590 vnt. ir 410 vnt. paprastųjų UAB Skirnuva akcijų suteikiamomis teisėmis, priimant bendrovės sėkmingai veiklai būtinus sprendimus, o ieškovas pagal atsakovų pareikalavimą minėtas akcijas privalės grąžinti atsakovams J. K. ir J. K.. Nenorint atskleisti tretiesiems asmenims tikrųjų minėto sandorio sudarymo aplinkybių bei siekiant formaliai parodyti, kad ieškovui ir jo artimiems asmenims priklauso kontrolinis UAB Skirnuva akcijų paketas, ieškovas ir atsakovai 2011 m. gegužės 27 d. sudarė sutartis, kuriomis tariamai buvo atliktas UAB Skirnuva 1 590 vnt. ir 410 vnt. akcijų pardavimas ieškovo nuosavybėn. Iki 2013 metų pabaigos nepavykus stabilizuoti UAB Skirnuva finansinės padėties, atsakovas J. K. pareikalavo grąžinti pagal šalių susitarimą patikėtas akcijas, ketindamas jas realiai parduoti. Ieškovas, vykdydamas viešai neišreikštą susitarimą, 2013 m. gruodžio 16 d. su UAB Inedia Trans, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas, sudarė 2013 m. gruodžio 16 d. sutartį bei netiesiogiai grąžino atsakovui pagal 2011 m. gegužės 27 d. sutartį patikėtas akcijas. Nurodymą grąžinti minėtas akcijas atsakovei UAB Inedia Trans, o ne tiesiogiai atsakovui J. K., bei sandoryje nurodyti tariamą jo vertę, t. y. 636 000 Lt, pateikė pats atsakovas J. K.. Taigi ieškovas prisiimtus įsipareigojimus atsakovo J. K. atžvilgiu įvykdė tinkamai. Ieškovas pagal 2013 m. gruodžio 16 d. sutartį nėra gavęs iš atsakovo J. K. ar jam priklausančios įmonės UAB Inedia Trans jokio apmokėjimo. Taigi ieškovo ir atsakovų sudaryti sandoriai neatspindėjo realių ketinimų, buvo sudaryti pridengiant tikrąją valią laikinai suteikti galimybę naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis ir yra laikytini apsimestiniais.

 

Ieškovas J. K. atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašo priešieškinio reikalavimo dėl 2011 m. gegužės 27 d. sutarties pripažinimo negaliojančia netenkinti, o reikalavimą dėl 2013 m. gruodžio 16 d. pripažinimo negaliojančia tenkinti. Nurodo, kad atsakovas A. S. patvirtino 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, kadangi jis visas savo turimas akcijas įkeitė 2011 m. rugpjūčio 1 d. AB bankui Snoras, todėl jis neturi teisės ginčyti šios sutarties. 2011 m. gegužės 27 d. sandorį pripažinti negaliojančiu neleidžia ir CK 1.87 str. 1 d., kadangi net ir apsimestiniam sandoriui yra taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Todėl teigiant, jog akcijos buvo skolinamos ir grąžinamos, privalo būti taikomos šiuos teisinius santykius reglamentuojančios įstatyminės normos, tačiau negali būti reikalaujama 2011 m. gegužės 27 d. sandorį iš viso pripažinti negaliojančiu. Net ir darant prielaidą, jog 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinė, šiuo atveju netaikytinas CK 1.80 str., reglamentuojantis imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą, kadangi akcijų pirkimopardavimo (akcijų laikino perėmimo pagal A. S. versiją) sutartis neprieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms. Be to, A. S. elgesys prieš ir po 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą (įsigytų UAB Skirnuva akcijų įregistravimas, akcijų įkeitimas 2011-08-01 AB bankas Snoras ir t. t.) geriausiai parodo tikrąją sutarties šalių valią. 2011 m. rugpjūčio 1 d. AB bankas Snoras įkeistos 3 042 vnt. UAB Skirnuva akcijos negalėjo būti numatytos grąžinimui, nes dar ir dabar jos yra įkeistos bankui.

 

Atsakovė UAB „Inedia Trans atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašo priešieškinio reikalavimą dėl 2013 m. gruodžio 16 d. pripažinimo negaliojančia tenkinti ir prašo sutartį nutraukti. Nurodo, kad atsakovas A. S. 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, pažeisdamas CK 6.321 str. imperatyvius reikalavimus, pardavė 1 590 vnt. AB bankas Snoras įkeistų UAB Skirnuva akcijų, nors sutarties 3 p. buvo nurodyta, jog pardavėjas, pasirašydamas šią sutartį, pareiškia, kad akcijos yra visiškai apmokėtos, jos nėra parduotos, nėra įkeistos, joms nėra uždėtas areštas ar kitokie draudimai, t. y. akcijų pardavėjas A. S. suklaidino pirkėją ir buvo nesąžiningas. Be to, įkeitimo lakšto 6 d. reikalauja, jog įkeitimo objekto, t. y. A. S. įkeistų 3 042 vnt. akcijų, perleisti neleidžiama, kas neteisėtai ir buvo padaryta 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų perleidimo sutartimi. CK 6.321 str. 6 d. numatyta, kad kai pardavėjas pažeidžia šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytas savo pareigas, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą. Todėl UAB Inedia Trans palaiko priešieškinio reikalavimą dėl 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Be to, sudarant 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimopardavimo sutartį, galėjo būti pažeista akcijų perleidimo tvarka, numatyta ABĮ 47 str., kadangi uždarojoje akcinėje bendrovėje perleidžiamas akcijas pirmenybę įsigyti turi jau esantys bendrovės akcininkai pagal ABĮ 47 str. 2 d. reikalavimą.

 

Ieškovė J. K. atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašo priešieškinį atmesti, paskirti atsakovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant jai. Nurodo, kad nebuvo jokios kitos, nei 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimopardavimo sutartyje numatyta, šalių valios derybose dėl sandorio ir jo sudarymo metu. Iš A. S. nuoseklių veiksmų matyti, kad 2011 m. pavasarį jis siekė užvaldyti UAB Skirnuva kontrolinį akcijų paketą. Todėl A. S. be pagrindo teigia, jog jis siekė kitokių padarinių, nei yra numatyta sutartyje. A. S. nurodomą sutarties apsimestinumo aplinkybę paneigia faktas, kad jis įgytas UAB Skirnuva paprastąsias vardines akcijas praktiškai iš karto sutartiniu įkeitimu įkeitė AB bankas Snoras. Akcijas gali įkeisti tik tas, kuris turi jas nuosavybės teise. Taigi A. S. ne tik sutartyje išreikšta laisva valia sudarė 2011 m. gegužės 27 d. sutartį, bet ir šią sutartį patvirtino konkliudentiniais veiksmais (įkeitimu), o tai reiškia, kad patvirtino pirkimo–pardavimo sandorį ir neteko teisės šios sutarties ginčyti.

 

Ieškovas J. K. prašo ieškinius patenkinti, o atsakovo priešieškinius atmesti. Nurodo, kad atsakovas sandorius yra patvirtinęs, nes juos įregistravo Registrų centre, o įgytas akcijas dar ir įkeitė. Atsakovas nuosekliai supirkinėjo akcijas ir siekė įgyti daugiau kaip 50 procentų. Sandorio sudarymo metu UAB „Skirnuva“ vadovavo atsakovo sesuo, o vėliau pats atsakovas. Nors atsakovas teigia, kad jis akcijas turėjo grąžinti, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. Be to, atsakovas galėjo dalyvauti bendrovės valdyme ir veikdamas pagal ieškovų įgaliojimus, nebuvo būtina įgyti akcijų nuosavybę. Didelė akcijų kaina buvo nustatyta todėl, kad įmonė tuo metu veikė pelningai, kaina buvo nustatyta derybų metu, akcijų vertę patvirtina ir UAB „Skirnuva“ balansas, įvertinus turėtą įmonės turtą ir skolas. Ieškovas nereikalavo iš atsakovo sumokėti už akcijas, kadangi dar nebuvo pasibaigęs sutartyje numatytas terminas, o mokėjimas dalimis sutartyje nebuvo numatytas. Pasitikėjo atsakovu, kadangi buvo geri pažįstami, o atsakovo turtinė padėtis, jo turimos UAB „Stamita“ akcijos, gera reputacija leido tikėtis, kad bus atsiskaityta. Antrojo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo UAB „Inedia Trans“ direktoriumi, pagal šį sandorį atsakovui sumokėjo grynais pinigais, nes jis taip pageidavo, ir apie pinigų gavimą pasirašė ant sutarties, o gautas pajamas nustatyta tvarka deklaravo. Atsakovas parduodamas akcijas norėjo didesnės sumos, bet UAB „Inedia Trans“ negalėjo sumokėti daugiau nei sumokėjo. Sudarydamas sutartį atsakovas nesakė, kad akcijos įkeistos. Jei pagal atsakovą tai buvo akcijų grąžinimas, tai neturėjo būti sumokėti pinigai.

Ieškovų J. K. ir J. K. atstovas adv. V. T. taip pat prašo ieškinius patenkinti paaiškino analogiškai ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Mano, kad ginčo sutartyse aiškiai atspindėtas sutarčių tikslas ir šalių valia. Nurodo, jog liudytojas – banko darbuotojas V. J. parodė, kad bankas pageidavo derantis dėl kredito santykius turėti ne su bet kuriais akcininkais, bet būtent su S., todėl atsakovo valia turėjo būti akcijas pirkti, o ne jomis tik naudotis. Bankas taip pat kėlė sąlygą, kad akcijos būtų įkeistos, todėl atsakovas turėjo įgyti nuosavybę. Atkreipia dėmesį į tai, kad sutartyse nėra net menkiausios užuominos apie galimą akcijų grąžinimą ar kokį nors kitokį atsiskaitymo būdą. Nustatyta akcijų pardavimo kaina atitinka bendrovės įsipareigojimų ir turimo turto santykį. Kadangi sutartys rašytinės ir įregistruotos, todėl negali būti jokios kalbos apie kitokią šalių valią, o atsakovo veiksmai įregistruojant akcijas ir jas įkeičiant taip pat nerodo sandorių apsimestinumo. Grąžinti taip pat buvo galima tik neįkeistas akcijas, o atsakovas sudarydamas antrąjį sandorį net nenurodė, kad akcijos apsunkintos, ieškovei J. K. akcijos apskritai negrąžintos.

Ieškovės J. K. ir trečiojo asmens ieškovo pusėje UAB „Inedia Trans“ atstovas L. K. paaiškino, kad sudarant sutartį su J. K. jis veikė kaip jos įgaliotas asmuo, nes dukra tuo metu buvo Anglijoje, todėl jis vedė derybas. Nurodo, kad akcijų kaina buvo nustatyta iš UAB „Skirnuva“ 2010 m. balanso duomenų, bendrovės padėtis tuo metu buvo gera, vien grynųjų pinigų buvo virš 4 mln. Lt. Kadangi jis atstovavo J. K., tai žinojo apie bendrovės finansinę padėtį. Atsakovas, įregistruodamas ir įkeisdamas akcijas, sandorį patvirtino. Atsakovas siekė konsoliduoti akcijas, kadangi bankas nenorėjo turėti reikalų su K., nes bankas turėjo neigiamos informacijos apie bankrutavusią L. K. individualią įmonę „Talka“. S. buvo valdyboje, jiems priklausė visas valdymas, o įgijus kontrolinį akcijų paketą galėjo daryti ką nori, tačiau vadovaujant atsakovui UAB „Skirnuva“ padėtis pablogėjo. Pažymi, kad J. K. suteiktas įgaliojimas nesuteikė jam teisės akcijas perleisti neatlygintinai. Atsakovas sakė, kad veiklos vystymui reikalingas kreditas, todėl jam reikalinga akcijų dauguma. Atsakovas kėlė pasitikėjimą, kadangi gyveno gerai, skraidė malūnsparniu, pasistatė namą. Nurodo, kad Akcinių bendrovių įstatymas nenumato nei akcijų skolinimo, nei jų grąžinimo. Sudarydamas antrąjį sandorį atsakovas prašė parduoti, o ne grąžinti akcijas, pasirašė apie pinigų gavimą, pateikė pajamų deklaraciją. Atsakovas taip pat neteikė įrodymų apie akcijų rinkos kainą.

 

Atsakovas A. S. paaiškino, kad buvo UAB „Skirnuva“ akcininku ir direktoriumi. Ieškovų ir atsakovo tėvai buvo draugai, tai buvo tėvų bendras verslas, todėl šalys bendravo, nesutarimai kilo tik tuomet, kai ieškovai kreipėsi dėl įsakymo išdavimo. Nurodo, kad faktiniu akcininku buvo L. K., kadangi būtent jis dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose. Akcijų kainą nurodė L. K., tačiau sakė, kad jos mokėti nereikės. Kadangi juo pasitikėjo, atsakovas sutartis pasirašė ir jokio papildomo susitarimo raštu nesudarė. Mano, kad tokie sutartiniai santykiai buvo planuojami iš anksto, jei verslas nepavyktų, nes sutartį parenL. K., jis nustatė ir kainą. Antrąjį sandorį taip pat inicijavo L. K., sakė, kad UAB „Inedia Trans“ turi pelno ir jiems reikia susitvarkyti buhalteriją. Nurodo, kad tarėsi dėl neatlygintino naudojimosi akcijomis, o ne dėl pirkimo–pardavimo. Akcijas 2011 m. rugpjūčio 1 d. įkeitė, paprašęs sutikimo iš L. K.. Apie antrąjį sandorį informavo banką ir gavo jo sutikimą. Pripažįsta, kad kasos išlaidų orderį pasirašė ir žino, koks tai dokumentas, pajamas deklaravo, nes to prašė L. K., kuriam matyt reikėjo pagrindo pinigams išsimokėti per kasą. Nurodo, kad neturėjo tokių pinigų, kad nupirktų akcijas.

Atsakovo atstovas adv. I. B. prašo ieškinius atmesti, o priešieškinius patenkinti. Nurodo, kad atsakovas nesiekė valdyti akcijų ir už jas sumokėti. Tikrieji ketinimai buvo užtikrinti UAB „Skirnuva“ veiklą, paimant papildomą kreditą ir įkeičiant akcijas. Bankas deryboms reikalavo, kad būtų vienas asmuo, todėl atsakovas kalbėjosi su L. K. dėl galimybių gauti papildomas lėšas. Dėl šių priežasčių ir buvo sudaryti ginčo sandoriai, nesiekiant jų pasekmių. Atstačius įmonės mokumą akcijos turėjo būti grąžintos, 2013 m., prašė jas grąžinti todėl jos buvo perleistos UAB „Inedia Trans“. Sandorių kainos jam buvo nurodytos, atsakovas realiai jokių pinigų negavo. Atsakovas sutartis suvokė kaip panaudos sutartis, siekiant ir veikiant UAB „Skirnuva“ interesais.    

 

Ieškiniai tenkintini, o priešieškiniai atmestini. Byloje nustatyta, kad ieškovas J. K. ir atsakovas A. S. 2011 m. gegužės 27 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas ieškovas J. K. pardavė pirkėjui A. S. nuosavybėn 1 590 vnt. paprastųjų vardinių 315 Lt nominalios vertės UAB „Skirnuva“ akcijų, o pirkėjas įsipareigojo priimti ir sutartyje numatyta tvarka sumokėti už jas pardavėjui. Atsakovas už jas sutartimi įsipareigojo sumokėti po 1 000 Lt už vieną perleidžiamą akciją, viso  1 590 000 Lt per 5 metus nuo sutarties sudarymo dienos. Sutartimi šalys įsipareigojo per tris darbo dienas nuo sutarties sudarymo sutarties egzempliorių pateikti bendrovės akcijų tvarkytojui ir tinkamai įforminti akcijų perleidimą bendrovėje (ieškovo J. K. 2016-06-21 prašymo išduoti įsakymą priedas). UAB „Skirnuva“ akcininkų sąrašas (ieškovo J. K. 2016-06-21 prašymo išduoti įsakymą priedas) patvirtina, kad akcijų perleidimas atsakovui A. S. buvo įregistruotas. Analogiškai buvo sudaryta ir akcijų pirkimo –pardavimo sutartis tarp pardavėjos – ieškovės J. K. ir atsakovo A. S. dėl 410  vnt. UAB „Skirnuva“ paprastųjų vardinių 315 Lt nominalios vertės akcijų pardavimo, kuria pirkėjas – atsakovas A. S. įsipareigojo priimti ir sutartyje numatyta tvarka sumokėti už jas pardavėjai – ieškovei J. K.. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo sumokėti po 1 000 Lt už vieną perleidžiamą akciją, viso  410 000 Lt per 5 metus nuo sutarties sudarymo dienos. Sutartimi šalys įsipareigojo per tris darbo dienas nuo sutarties sudarymo pateikti sutarties egzempliorių bendrovės akcijų tvarkytojui ir tinkamai įforminti akcijų perleidimą bendrovėje (ieškovės J. K. 2016-12-16 ieškinio priedas). Akcijų perleidimas taip pat buvo įregistruotas akcininkų sąraše (ieškovės J. K. 2016-12-16 ieškinio priedas). Ginčo objektu yra ir kita atsakovo A. S. ir UAB „Inedia Trans“ 2013 gruodžio 16 d. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pardavėjas – atsakovas A. S. įsipareigojo perleisti pirkėjui – UAB „Inedia Trans“ nuosavybėn 1 590 vnt. RUAB „Skirnuva“ paprastųjų vardinių 315 Lt nominalios vertės akcijų, o pirkėjas – UAB „Inedia Trans“ įsipareigojo priimti ir sutartyje numatyta tvarka sumokėti už jas pardavėjui. Pirkėjas (UAB „Inedia Trans) už perleidžiamas akcijas šia sutartimi įsipareigojo sumokėti po 400 Lt už vieną perleidžiamą akciją, viso  636 000 Lt iki 2013-12-31 (atsakovo A. S. atsiliepimo į ieškovo J. K. ieškinį priedas). UAB „Inedia Trans“ akcininku ir direktoriumi šio sandorio sudarymo metu ieškovas J. K., nuo 2014 m. birželio 9 d. šios bendrovės direktoriumi yra L. K., ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenys (atsakovo A. S. atsiliepimo į ieškovo J. K. ieškinį priedas). Ieškovo J. K. kartu su dubliku pateiktas 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuorašas, kuriame padarytas atsakovo A. S. prierašas apie pinigų gavimą, patvirtina atsiskaitymą pagal šią sutartį. Atsakovas šios aplinkybės neginčija, o kartu pateiktas 2013 m. gruodžio 16 d. kasos išlaidų orderis su atsakovo parašu papildomai patvirtina, kad UAB „Inedia Trans“ grynais pinigais sumokėjo atsakovui A. S. 636 000 Lt pagal nurodytą sandorį. Be to, atsakovas šias pajamas deklaravo (VMI 2016-12-09 pateiktos metinės (2013 m.) pajamų deklaracijos duomenys).

Duomenų, kad atsakovas pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su ieškovais J. K. ir J. K., būtų atsiskaitęs, byloje nėra pateikta, to neteigia ir pats atsakovas A. S., atvirkščiai, priešieškiniuose reiškia reikalavimą pripažinti visus nurodytus sandorius, o būtent ieškovo A. S. ir atsakovo J. K. sudarytą 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovo A. S. ir ieškovės J. K. sudarytą 2011 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimopardavimo sutartį ir A. S. ir UAB Inedia Trans sudarytą 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančiomis kaip apsimestinius sandorius. Atsakovas, grįsdamas priešieškinių reikalavimus, nurodo, kad sudaryti sandoriai neatspindėjo tikrosios ginčo šalių valios, o jų tikslas buvo ne UAB Skirnuva akcijų pirkimas–pardavimas ir realus atsiskaitymas už jas. Kadangi šalys sudarant minėtas sutartis, buvo UAB Skirnuva akcininkai, todėl A. S., siekdamas užtikrinti sklandžią UAB „Skirnuva“ veiklą, susitarė su J. K. bei J. K., kad jie suteiks A. S. galimybę neatlygintinai naudotis 1 590 vnt. ir 410 vnt. paprastųjų UAB Skirnuva akcijų suteikiamomis teisėmis, priimant bendrovės veiklai būtinus sprendimus, o A. S. pagal akcijų turėtojų  (J. K. ir J. K.) pareikalavimą minėtas akcijas privalės jiems grąžinti. J. K. pareikalavus grąžinti pagal šalių susitarimą patikėtas akcijas, atsakovas A. S. 2013 m. gruodžio 16 d. sudarė sutartį su UAB „Inedia Trans“ ir taip J. K. netiesiogiai grąžino pagal 2011 m. gegužės 27 d. sutartį patikėtas akcijas, tokiu būdu tinkamai įvykdydamas tikrąjį susitarimą. Atsakovas neigia, kad pagal 2013 m. gruodžio 16 d. sutartį gavo apmokėjimą, t. y. 636 000 Lt.

Tokiu būdu atsakovas teigia, kad visais šiais sandoriais buvo sudarytas apsimestinis sandoris dėl ieškovams priklausiusių UAB „Skirnuva“ akcijų neatlygintino naudojimosi, t. y. panaudos. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje  nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Byloje ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos yra labai aiškios ir nekeliančios jokių abejonių dėl jų turinio, todėl neabejotinai patvirtina akcijų pirkimo–pardavimo santykius ir šių sandorių atlygintinį pobūdį. Atsakovas teigdamas, kad šiais sandoriais buvo pridengtas  neatlygintinas naudojimasis akcijomis, šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Sutartyse, sudarytose su ieškovais J. K. ir J. K., numatytas atsakovo atsiskaitymo už parduotas akcijas terminas, kuriuo buvo numatyta atsiskaityti per 5 metus, tiesiogiai nepatvirtina, kad sandoriai galėjo būti neatlygintini. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad sandorių neatlygintinumą patvirtina tai, kad ieškovai per 5 metus nereikalavo sumokėti už akcijas, taip pat nėra patvirtinta, kadangi ieškovas J. K. teigė, kad jis ne kartą buvo užsiminęs apie atsakovo pareigą atsiskaityti. Be to, pažymėtina, kad pagal sutartyje numatytas sąlygas atsakovas turėjo atsiskaityti per tam tikrą laikotarpį (per 5 metus), o ieškovai negalėjo anksčiau reikalauti atsiskaityti, kadangi CK 6.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui abu ieškovai iš karto kreipėsi dėl įsakymo išdavimo, kas paneigia, kad šalys neva tarėsi tik dėl neatlygintino pasinaudojimo ieškovų akcijomis. Kad atsakovas siekė akcijas įgyti nuosavybėn, patvirtina ir byloje nustatytai faktai, kad akcijų perleidimas ir akcijų savininkų pasikeitimas buvo įregistruotas ir akcijos iki šio tebėra atsakovo nuosavybėje ir žinioje, ką patvirtina UAB „Skirnuva“ akcininkų sąrašas. Atsakovas A. S., realizuodamas savo, kaip akcijų savininko teises, šias akcijas po įsigijimo iš ieškovų 2011 m. rugpjūčio 1 d. įkeitė AB bankui Snoras (UAB „Inedia Trans“ 2016-11-30 atsiliepimo į atsakovo priešieškinį priedas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas neįrodė ir konkretaus tikslo, dėl ko buvo būtina tokių ginčo sandorių tam tikra simuliacija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų teises. Simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-15-701/2015). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-260/2013).

Tačiau byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių buvo būtinybė slėpti tikrąją sandorių valią. Atsakovas A. S. teigė, o ir ieškovai neneigė, kad atsakovas siekė įgyti kontrolinį akcijų paketą tam, kad galėtų byloje priimti įmonės veiklai reikalingus sprendimus, tačiau tai galima pasiekti ir perkant akcijas ir nėra būtinybės vien jomis naudotis. Pagaliau ieškovų akcijomis naudotis buvo galima priimant reikalingus sprendimus ir neįgyjant nuosavybės į jas, pvz. kitų akcininkų įgaliojimų pagrindu, nes tuo metu galiojusios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 14 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis. Atsakovas tvirtino, kad AB bankas Snoras, siekiant UAB „Skirnuva“ gauti kreditą reikalavo, kad derybos būtų vedamos su vienu asmeniu ir, kaip patvirtino liudytoju apklaustas buvęs AB banko Snoras paskolų komiteto narys V. J., bankas siekė, kad akcijos būtų konsoliduotos būtent S. rankose, o akcijos būtų įkeistos, kas vėlgi nepatvirtina jokio tikslo, dėl kurio buvo būtina sudaryti apsimestinius sandorius Kiti atsakovo teiginiai, kad sandorių apsimestinumas buvo reikalingas tam, kad  šalys nenorėjo atskleisti tretiesiems asmenims tikrųjų minėto sandorio sudarymo aplinkybių bei siekė formaliai parodyti, kad ieškovui ir jo artimiems asmenims priklauso kontrolinis UAB Skirnuva akcijų paketas, visiškai nepagrindžia to, kad buvo reikalinga slėpti tikrąją sudaromų sandorių šalių valią.  Kitas atsakovo argumentas, kad nurodytų apsimestinių sandorių sudarymo aplinkybes lėmė ir tai, kad ieškovai nenorėjo turimų akcijų dalimi viešai deklaruoti palaikymo galimai jiems nepriimtiniems bendrovės veikloje atsakovo teikiamiems pasiūlymams, tėra niekuo nepagrįstas teiginys. Jei ir laikyti, kad šalys buvo susitarusios dėl akcijų grąžinimo ieškovams, kaip teigia atsakovas A. S., tai atsakovas neįrodė, kad būtų ėmęsis kokių nors veiksmų akcijoms grąžinti. Atsakovo nurodoma 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su UAB „Inedia Trans“ dėl 1 590 UAB „Skirnuva“ paprastųjų vardinių akcijų pardavimo negali patvirtinti akcijų grąžinimo ieškovui J. K., kadangi akcijos parduotos ne J. K., bet UAB „Inedia Trans“, nors J. K. yra šios bendrovės akcininkas ir tuo metu buvo bendrovės direktorius. Be to, atsakovo prierašas ant sutarties apie pinigų už parduotas akcijas gavimą iš UAB „Inedia Trans“ ir šios bendrovės kasos išlaidų orderis patvirtina, kad akcijos buvo parduotos atsakovo A. S., kaip jų savininko, valia, o ne grąžintos ieškovui J. K.. Atsakovas visiškai neįrodinėja, kad būtų ketinęs grąžinti ar yra grąžinęs akcija kitai ieškovei J. K..

Tokiu būdu, atsakovas neįrodė, kad ginčo sandoriai yra apsimestiniai ir jais buvo įformintas ne akcijų pardavimas, bet jų neatlygintinė panauda, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai atmestini, kaip neįrodyti. Atsakovui nenuginčijus jo vykdytinos prievolės apmokėti už pirkimo–pardavimo sutartimis įgytas akcijas pagrindo, ši atsakovo prievolė turi būti vykdoma, o kadangi prievolės apmokėti už parduotas akcijas vykdymo terminas jau pasibaigęs, tenkintini ieškovų reikalavimai ir iš atsakovo A. S. ieškovams J. K. ir J. K. priteistina akcijų kaina ir įstatyme numatytos procesinės palūkanos, nes CK 6.314 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Nors atsakovas teigė, kad sandorių kaina yra per didelė ir nepagrįsta, tačiau reikalavimas dėl sutarties sąlygos – sandorių kainos nuginčijimo nebuvo pareikštas, todėl šios aplinkybės neanalizuotinos, kaip išeinančios už byloje pareikštų reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl teismo pareigos ex officio pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–­pardavimo sutartį

 

Ieškovai ir jų atstovai bei trečiojo asmens atstovas L. K. mano, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–­pardavimo sutartį, kadangi ja atsakovas A. S. pardavė UAB „Inedia Trans“ įkeistas akcijas, to nenurodęs pirkimo–pardavimo sutartyje ir negavęs įkaito turėtojo AB banko Snoras sutikimo. Tokią savo poziciją grindžia CK 6.321 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai pardavėjas pažeidžia šio straipsnio 14 dalyse nurodytas savo pareigas, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą. CK 6.321 1–4 dalyse numatyti pardavėjo pažeidimai, susiję su tuo, kad pardavėjas privalo patvirtinti, jog į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, panaikinti perduodamų daiktų įkeitimą (hipoteką) nepaisydamas to, ar įkeitimas (hipoteka) buvo įregistruotas ar ne, patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota ir pan.

Tačiau šioje teisės normoje numatyti pagrindai numato pirkėjo teisių gynimą sumažinant kainą arba nutraukiant sutartį, bet jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko teismas ex officio turėtų sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, kaip numato CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys, CK 1.80 straipsnis. Dėl šios priežasties akcijų įkeitimo aplinkybės plačiau neanalizuotinos, kaip nesusijusios su byloje nagrinėjamu ginču.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir baudos

 

Ieškinius patenkinus, o atsakovo A. S. priešieškinius atmetus, ieškovams iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas J. K., paduodamas ieškinį sumokėjo 3 243 Eur žyminį mokestį, ir 1 081 Eur, paduodamas pareiškimą dėl įsakymo išdavimo, iš viso 4 324 Eur. Ieškovė J. K. paduodama pareiškimą dėl įsakymo išdavimo sumokėjo 439,80 Eur žyminį mokestį, o paduodama ieškinį dar 1 319,40 Eur, iš viso 1 759,20 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovui J. K. priteistinos 4 324 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidos, o ieškovei J. K. – 1 759,20 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

Atsakovui A. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo atidėtas 4 353 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo byloje priėmimo, paduodant priešieškinį ieškovui J. K., o Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovui atidėtas 1 759 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant priešieškinį ieškovei J. K., iš viso atsakovui buvo atidėtas 6 112 Eur žyminis mokestis, kuris priešieškinius atmetus priteistinas valstybei iš atsakovo A. S. valstybei, taip pat priteistinos 7,13 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Ieškovės prašymas paskirti atsakovui A. S. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas, kadangi nenustatytas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. 

 

                  Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

                            Ieškovų J. K. ir J. K. ieškinius patenkinti. Atsakovo A. S. priešieškinius ieškovui J. K. ir ieškovei J. K. atmesti.

              Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 460 495 Eur skolos už parduotas akcijas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 324 Eur žyminį mokestį.                 

              Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 118 744,21 Eur skolos už parduotas akcijas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 759,20 Eur žyminį mokestį.

              Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6 112 Eur dydžio žyminį mokestį ir 7,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

 

Teisėja                                                                                                                         Nijolia Indreikienė