Administracinė byla Nr. ATP-219-200/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-03512-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 39.4., 45.4.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

2013 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str. administraciniu areštu 20 parų,

n u s t a t ė :

S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str. už tai, kad jis 2012-10-29 apie 15:55 val., Metalo g. 8, Vilniuje, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kai jam 2012-07-11 buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą.

S. D. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti veiką iš ATPK 1302 str. į ATPK 128 str., kadangi medicinine išvada nekonstatuotas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų.

Nurodo, kad 2012-10-29 apie 15:55 val., Metalo g. 8, Vilniuje, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tą pačią dieną jis buvo pristatytas į Vilniaus Priklausomybės ligų centrą tyrimams dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pasak apelianto, specialisto išvada ir medicinine apžiūra nustatyta, jog paimtame šlapime rasta metadono. Apeliantas nurodo, kad nuo 2008 m. vasario mėn. yra „Metadono“ programoje, jam paskirtas gydymas metadonu, skirtas normalizuoti jo, kaip paciento, būklę. Tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti, ar apeliantas yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pažymoje, kuri vėliau buvo išsiųsta į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, apsvaigimo nekonstatuota. Todėl apelianto atlikta veika yra neteisingai kvalifikuota pagal ATPK 1302 str. Apeliantas taip pat nurodo, kad turi 2 grupės neįgalumą, jam reikalinga gydytojo pagalba, todėl būtų netikslinga skirti 20 parų administracinį areštą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyris nurodo, kad sutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu, bei prašo palikti jį galioti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. 

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog S. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 str.

ATPK 1302 str. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju S. D. pagal ATPK 1302 str. buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kai jam 2012-07-11 buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, todėl kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 1302 str. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau Metodikos) 2 p. nustatyta, kad medicininė apžiūra susideda iš bendros asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo. Bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4 p.). Vadovaujantis Metodikos 6 p., gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo patvirtintos formos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Šias skiltis jis užpildo gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Be to, Metodikos 10 p. nustatyta, jog  tyrimui dėl psichiką veikiančių medžiagų kiekio imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, o jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad specialisto išvada Nr. T-N 2115/12(01) patvirtina, kad S. D. šlapime rasta metadono ir 0,17 promilės etilo alkoholio. Šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, kanabinoidų nerasta (b. l. 21). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1480 aiškių apsvaigimo požymių nekonstatuota, nurodyta, kad apsvaigimo nestebima (b. l. 22). Vilniaus priklausomybės ligų centro rašte nurodyta, kad S. D. nuo 2007-02-13 įrašytas į priežiūros grupę, nuo 2008-02-25 dalyvauja farmakoterapijoje metadonu programoje (b. l. 23), t. y. tai paaiškina, kodėl S. D. šlapime buvo rasta metadono. Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, jog S. D. šlapime buvo rasta metadono, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių S. D. padarytą pažeidimą, nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad S. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 str. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 1302 str. numatyto pažeidimo S. D. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde prašoma perkvalifikuoti S. D. veiką iš ATPK 1302 str. į ATPK 128 str., kuriame numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tiktai tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretus pažeidimo įvykis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Šiuo atveju S. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neištyrus bei nepatikrinus visų faktinių reikšmingų aplinkybių, o pagal ATPK 128 straipsnio atitinkamą dalį protokolas iš vis nebuvo surašytas ir kaltinimai padarius šiame straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jam nebuvo pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išplėsti kaltinimo ribų. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t. y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko Institucija, ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva kvalifikuoti asmens padarytus pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tai būtų nesuderinama su nešališko teismo funkcijomis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad S. D. galimai padarė ATPK 128 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, jam turėtų būti surašomas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla nagrinėjama įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r i a:

Patenkinti S. D. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo S. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                              Angelė Ikasalienė