Civilinė byla Nr. 2-805-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00079-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.1.; 3.2.6.10.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties BUAB „OLYMP Invest“ bankroto byloje Nr. B2-1676-345/2016 išaiškinimo arba rašymo apsirikimo ištaisymo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „OLYMP Invest“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Toplit“. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino 10 100 Lt sumą, pagal BUAB „OLYMP Invest“ administratoriaus UAB „Toplit“ įgalioto asmens Romualdo Gogelio pateiktą sąmatą, skirtą bankrutuojančios BUAB „OLYMP Invest“ administravimui, iki pirmo įmonės kreditorių susirinkimo, kurio metu bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Toplit“ buvo atstatydinta iš BUAB „OLYMP Invest“ bankroto administratoriaus pareigų.

UAB „OLYMP Invest“ buvęs bankroto administratorius UAB „Toplit“ pateikė teismui prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartyje, arba išaiškinti, ar 10 100 Lt administravimo išlaidų suma nurodyta vienam mėnesiui, ar visam laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Nurodė, kad bankroto administratorius teismo prašė patvirtinti 10 100 Lt sąmatą vienam mėnesiui, o teismas patvirtino visam laikotarpiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, nors  nutartyje nenurodė, kad administratoriaus prašymą tenkina tik iš dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl nutarties išaiškinimo arba rašymo apsirikimo ištaisymo.

Teismas nurodė, kad teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi išnagrinėjo BUAB „OLYMP Invest“ administratoriaus prašymą dėl administravimo išlaidų ir iš esmės jį tenkino: patvirtino 10 100 Lt sumą BUAB „OLYMP Invest“ administravimui iki pirmo įmonės kreditorių susirinkimo, kurio metu bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo nutartyje yra padarytas rašymo apsirikimas. Pagrindo išaiškinti priimtą teismo nutartį, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra, nes teismo procesinio sprendimo esmė ir apimtis yra aiški ir suprantama.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „Toplit“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir prašymą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Buvęs BUAB „OLYMP Invest“ administratorius, teikdamas prašymą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, 10 100 Lt sumą nurodė vienam mėnesiui. Tuo tarpu 2012 m. vasario 24 d. nutartyje nenurodyta, ar ši suma skiriama vienam mėnesiui, ar visam laikotarpiui iki pirmo kreditorių susirinkimo. Taip pat nenurodyta, kad administratoriaus prašymas tenkinamas iš dalies.
2. Ginčijamoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje vėlgi nurodyta, kad administratoriaus prašymas buvo iš esmės  tenkintas, dėl ko darytina išvada, jog 2012 m. vasario 24 d. nutartimi buvo patvirtinta 10 100 Lt suma vienam mėnesiui.
3. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartyje konstatuota, jog sąmatoje nurodytos išlaidos yra realios ir pagrįstos, aplinkybių, dėl kurių tokia administravimo išlaidų suma negalėtų būti tvirtinama, nenustatyta, todėl būtina pašalinti bet kokias teisines abejones dėl minėtos nutarties.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Olymp Invest“ atstovas prašo UAB „Toplit“ prašymus dėl rašymo apsirikimo ištaisymo 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje ir dėl 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties išaiškinimo palikti nenagrinėtais arba ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus taip pat išaiškinti savo sprendimą gali savo iniciatyva arba dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu/prašymu. Bankroto administratorius UAB „Toplit“ 2014 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atstatydintas iš BUAB „OLYMP Invest“ bankroto administratoriaus pareigų, todėl nebėra dalyvaujantis asmuo BUAB „OLYMP Invest“ bankroto byloje ir negali reikšti tokio pobūdžio prašymų.
2. UAB „Toplit“ prašymai yra nepagrįsti, kadangi 2012 m. vasario 24 d. nutartyje nėra nurodyta, kad administravimo išlaidų suma yra skirta mėnesiui. Nutartyje aiškiai nurodyta, kad ši suma skiriama iki pirmo įmonės kreditorių susirinkimo, todėl nėra padarytas joks rašymo apsirikimas, o nutartis yra aiški ir suprantama.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos UAB „Toplit“ prašymas dėl nutarties išaiškinimo arba rašymo apsirikimo ištaisymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali ištaisyti tik rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ši teisės norma numato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties rezoliucinė dalis suformuluota taip: „patvirtinti 10 100 Lt sumą, pagal BUAB „OLYMP Invest“ administratoriaus UAB „Toplit“ įgalioto asmens Romualdo Gogelio pateiktą sąmatą, skirtą bankrutuojančios BUAB „OLYMP Invest“ administravimui, iki pirmo įmonės kreditorių susirinkimo, kurio metu bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata“. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai identifikuotas laikotarpis, kuriam nustatyta 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmata - iki pirmo įmonės kreditorių susirinkimo. Taisant nurodytą nutartį apeliantės pageidaujamu būdu – nurodant, kad ši sąmata skirta mėnesiui, būtų aiškiai pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties turinys, ir vien dėl šios priežasties CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamai situacijai negali būti taikomos. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai šį apeliantės reikalavimą atmetė.

Alternatyviai apeliantė prašė taikyti CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo procesinio sprendimo išaiškinimo institutą. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Įstatymo dalies nuostata, kad, aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010 , Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis c. b. Nr. 2-306-407/2015, 2015-01-15 nutartis c. b. Nr. 2-34-381/2015).

Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties rezoliucinė dalis aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoja laikotarpį, kuriam patvirtinama 10 100 Lt administravimo išlaidų sąmata. Prieštaravimo tarp nurodytos nutarties rezoliucinės dalies ir kitų nutarties dalių turinio nėra. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teismas administravimo išlaidų sąmatą tvirtina iki kol ši sąmata bus patvirtinta kreditorių, t.y. iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties neaiškumą lemia tai, kad jos rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog administratoriaus prašymas tenkinamas iš dalies. Su tokiu apeliantės teiginiu nėra pagrindo sutikti. Teismo procesinio sprendimo turinio aiškumas vertinamas atsižvelgiant į paties teismo procesinio sprendimo sudedamąsias dalis (vertinant procesinį sprendimą kaip vientisą dokumentą), o ne į byloje pareikštų prašymų, kurių pagrindu šis procesinis sprendimas priimtas, turinį. Kaip jau minėta, tarp atskirų Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties turinio sudedamųjų dalių prieštaravimo šiuo klausimu nėra – tiek nutarties nustatomojoje, tiek rezoliucinėje dalyse kalbama apie administravimo išlaidų sąmatą iki pirmo įmonės kreditorių susirinkimo. Tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nepažymėta, jog administratoriaus prašymas tenkinamas tik iš dalies, gali būti vertinama kaip nutarties turinio trūkumas, tačiau jis nelemia nutarties turinio neaiškumo ir nesudaro pagrindo teismui taikyti CPK 278 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Olymp Invest“ atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą turėjo palikti nenagrinėtą, kadangi ji nebėra dalyvaujantis byloje asmuo ir BUAB „Olymp Invest“ vardu negali reikšti jokių prašymų.

Kaip matyti iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, UAB „Toplit“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atstatydinta iš  BUAB „OPLYPM Invest“ bankroto administratoriaus pareigų, o naujuoju administratoriumi paskirta UAB „Ekvalda“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atstovo teiginiu, kad UAB „Toplit“ šioje BUAB „Olymp Invest“ bankroto bylos stadijoje neturi teisės reikšti reikalavimų, prašymų BUAB „Olymp Invest“ vardu. Tačiau, kaip matyti iš paties pareiškėjos prašymo, ji šį teikė savo, o ne BUAB „Olymp Invest“ vardu (t. 3, b. l. 137-138).

Vertinant, ar UAB „Toplit“ gali būti laikoma subjektu, pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį galinčiu inicijuoti teismo procesinio sprendimo išaiškinimą, atsižvelgtina į tai, kad nutarties, kurią buvo prašoma išaiškinti, priėmimo metu apeliantė turėjo byloje dalyvaujančio asmens statusą. Prašoma išaiškinti nutartis tiesiogiai susijusi su UAB „Toplit“, kaip tuometinio BUAB „Olymp Invest“ administratoriaus, teisėmis ir pareigomis. Taigi vien tai, kad apeliantė neteko byloje dalyvaujančio asmens statuso vėlesnėje proceso stadijoje, nesudaro kliūčių jai kreiptis dėl nurodytos nutarties išaiškinimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų CPK 278 straipsnio 1 dalies tikslų, pagal kuriuos ribotas asmenų, galinčių prašyti išaiškinti teismo procesinį sprendimą, ratas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nedalyvaujantiems byloje asmenims teismo procesinis sprendimas nesukelia jokių teisių ir pareigų ir tuo pačiu jiems negali kilti sunkumų vykdant neaiškų teismo procesinį sprendimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė