Civilinė byla Nr. e2S-1109-613/2018

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00685-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.9.1.3; 3.1.9.2; 3.5.13.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.24; 3.3.2.3;

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 22 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininkės L. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei L. G., išieškotojui S. B., Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko apsaugos skyriui dėl baudos skyrimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Antstolis K. K. prašo teismo skirti suinteresuotam asmeniui L. G. baudą už antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymą bei teismo patvirtintos Taikos sutarties punktais nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nesilaikymą.
2. Nurodo, kad antstolio K. K. kontoroje nuo 2017 m. vasario 21 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0118/17/00364 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-2732-733/2016, išduotą 2016 m. lapkričio 25 d., dėl nustatytos S. B. bendravimo su sūnumi tvarkos laikymosi pagal patvirtintos Taikos sutarties 4 punktą. Vykdant vykdomąją bylą, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. antstolis kartu su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaręs sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką, priėmė Patvarkymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos, dokumentų Nr. S17-7777 ir Nr. S17-11826, kuriais buvo nustatyta vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos tvarka. Šie patvarkymai įteikti proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Neatsižvelgiant į priimtus patvarkymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos, skolininkė L. G. nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos sistemingai nesilaiko, antstolio patvarkymų dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdo. Per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį išieškotojas S. B. tik vieną kartą 2017 m. balandžio 12 d., dalyvaujant antstolio, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams bei psichologei, pasiėmė vaiką bendravimui, kaip tai numato Taikos sutartis. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, 2017 m. birželio 26 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai, dokumentų Nr. S17-15653 ir Nr. S18-7057, kadangi antstolis, patikrinęs sprendimo įvykdymo rezultatus, nustatė, jog sprendimas laikytis Taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su sūnumi tvarkos nėra vykdomas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas Šilutės rūmai 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo antstolio K. K. pareiškimą tenkino, paskyrė suinteresuotam asmeniui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur baudą už antstolio K. K. 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. Patvarkymų dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S17-7777 ir Nr. S17-11826 nevykdymą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 4.1 punkto ir 4.2 punkto nesilaikymą.
4. Teismas padarė išvadą, kad L. G. nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos bei nesilaiko teismo patvirtintos Taikos sutarties punktais nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, todėl jai paskyrė 50,00 Eur dydžio baudą.

3. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo skolininkė (toliau – apeliantė) L. G. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo antstolio K. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo arba panaikinus skundžiamą nutartį perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, nes, priimant sprendimą, nebuvo net aiškintasi nei su skolininkei, nei su vaiku per VTAS specialistus, kodėl S. B. nepavyksta vaiko išsivesti iš namų, ar skolininkė nevykdo teismo sprendimo ar vaikas pats atsisako vykti su tėvu dėl to, kad anksčiau tėvas blogai su juo elgėsi ir pan.
2. Pažymėjo, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Šiuo atveju iš priimtos nutarties turinio galima spręsti, kad bet kada S. B. parašius tikrovę neatitinkančius faktus, teismas jų net netikrins, o antstolio prašymu skirs baudą. Mano, kad taip yra neteisinga.
3. Skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant CPK 178 straipsnio, 179 straipsnio, 185 straipsnio reikalavimus.
4. CPK 593 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokio pobūdžio antstolio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Mano, kad šiuo atveju teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir nustatęs, kad antstolio pareiškimas yra grįstas tik S. B. parodymais, neparemtais jokiais objektyviais įrodymais, nesant suinteresuoto asmens paaiškinimų į jo parodymus, nesant Vaiko teisių apsaugos specialistų patvirtinimų, jog vaikas nori vykti su tėvu, o suinteresuotas asmuo neleidžia, t. y. nesant jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo aktyviais veiksmais ar neveikimu trukdo S. B. bendrauti su sūnumi, turėjo atmesti antstolio pareiškimą ar bent jau pripažinti, kad šioje byloje žodinis nagrinėjimas būtinas.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė auklėtojos D. T. 2016 m. sausio 14 d. paaiškinimą, skirtą Vaiko teisių apsaugos skyriui.
11. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė apie antstolio pareiškimo nagrinėjimo teismo posėdyje laiką ir vietą nebuvo informuota ir neturėjo galimybės teismui anksčiau pateikti įrodymus, priima apeliantės pateiktą įrodymą.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis K. K. vykdo Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-2732-733/2016, išduotą 2016 m. lapkričio 25 d., dėl nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku vykdymo, išieškotojas S. B., skolininkė L. G.. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, aptaręs sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką kartu su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu, 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. priėmė Patvarkymus dėl sprendimo vykdymo tvarkos, dokumentų Nr. S17-7777 ir Nr. S17-11826, kuriais buvo nustatyta vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos tvarka. 2017 m. birželio 26 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktus, dokumentų Nr. S17-15653 ir Nr. S18-7057, kuriuose konstatavo, kad taikos sutartimi nustatytos bendravimo su sūnumi L. B. tvarkos nėra laikomasi, dažnu atveju vaikas jo pasiėmimo iš gyvenamosios vietos metu yra sutinkamas skolininkės L. G. automobilyje, lauke ir kitose vietose, vaikui būna suplanuota papildoma veikla su motina arba draugais, sukuriama situacija, kai vaikas privalo rinktis, su kuriuo iš tėvų praleis laiką, susitikimo metu vaiko motina aktyviai dalyvauja ir trukdo tėvo ir vaiko bendravimą, draudžia pasiimti vaiką pagal nustatytą bendravimo tvarką. Antstolis, vadovaudamasis CPK 585 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, prašo skirti baudą skolininkei L. G. už antstolio patvarkymų dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymą, teismo patvirtintos Taikos sutarties punktais nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nesilaikymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L. G. nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos bei nesilaiko teismo patvirtintos Taikos sutarties punktais nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, todėl jai skyrė 50,00 Eur dydžio baudą.
15. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
16. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Teismas, priimdamas sprendimą skirti baudą, net nesiaiškino aplinkybių, kodėl teismo sprendimas yra nevykdomas. Antstolio pareiškimas grįstas tik S. B. paaiškinimais, nesant jokių objektyvių įrodymų. Teismas antstolio pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, nesant skolininkės paaiškinimų, specialistų išvadų, nesant jokių įrodymų, kad aktyviais veiksmais ar neveikimu buvo trukdoma S. B. bendrauti su sūnumi.  Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.
17. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Nagrinėjamu atveju antstolio pareiškimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą nepranešus šalims. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad nagrinėjamu atveju jai nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į antstolio pareikštą prašymą dėl baudos skyrimo, nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos atsikirtimus į antstolio bei išieškotojo nurodytas aplinkybes.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiais, jog antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei nepatikrinęs išieškotojo pateiktos informacijos, nesuteikęs skolininkei galimybės pateikti paaiškinimų dėl išieškotojo pranešimų, o teismas nepagrįstai rėmėsi šiais parodymais, neišklausęs kitos šalies.
19. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
20. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifika lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino aplinkybių, dėl kurių nėra vykdoma teismo patvirtinta Taikos sutarties punktais nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Antstolio surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmu, neįvykdymo aktai paremti vien išieškotojo S. B. pranešimais apie (ne)įvykusius susitikimus su nepilnamečiu vaiku. Jokių objektyvių duomenų, dėl ko nebuvo vykdoma teismo nutartimi patvirtinta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, nei į civilinę bylą, nei į vykdomąją bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas privalo vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu CK 3.161 straipsnis. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju antstoliui nustačius, kad teismo sprendimas nevykdomas, ir surašius aktą, teismas įvertintų priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir spręstų, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudą ir kokio dydžio baudą reikia skirti konkrečiu nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. balandžio 3 d. patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S17-7777, už kurio nevykdymą pirmosios instancijos teismas skolininkei skyrė baudą, yra tinkamai įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis antstolio surašytais aktais, padarė išvadą, kad skolininkė nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos bei nesilaiko teismo Taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau nesiaiškino priežasčių, dėl ko teismo sprendimas nėra vykdomas, nevertino skolininkės veiksmų ar neveikimo.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Giedrė Seselskytė