Civilinė byla Nr. e2S-1029-524/2020

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02811-2020-7

            Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1;

                  3.3.2.3

                                                                                  (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo  2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „BRC finance“ ieškinį atsakovams UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. dėl skolos priteisimo, atsakovų UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. priešieškinį ieškovui UAB „BRC finance“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties vykdymo natūra,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 12 571,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti išperkamosios nuomos sutarties Nr. TDSL-19-004 nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti ieškovę UAB „BRC Finance“ vykdyti išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2018/6101 natūra. Atsakovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę UAB „BRC Finance“ neatlikti veiksmų, susijusių su atsakovams perduoto turto – automobilio perėmimu – automobilio nuvežimu, spynų pakeitimu, atsakovų asmeninių daiktų pasisavinimu ir kt., paskirti atsakovus UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. automobilio „Porche Panamera“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugotojais iki ginčo pabaigos. Nurodė, kad ieškovei UAB „BRC Finance“ perėmus nuomojamą automobilį, šis bus perduotas tretiesiems asmenims, o tai nebesuteiks galimybių atsakovams reikšti reikalavimo teisme dėl daikto valdymo ir trukdymo juo naudotis ir vykdyti sutartį natūra, o liks tik teisė reikalauti žalos atlyginimo, tai pareikalaus daugiau laiko, pastangų ir kaštų, nei toliau laikinai leidžiant už užmokestį transporto priemone naudotis nuomininkui, akivaizdžiai mažiausiai suvaržys šalių interesus ir bus proporcingiausia laikinoji apsaugos priemonė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi prašymą tenkino ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojo ieškovę UAB „BRC Finance“, įmonės kodas 303493875,  neatlikti veiksmų, susijusių su atsakovams UAB „Baltijos fortas“, įmonės kodas 303312061, ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perduoto turto – automobilio „Porche Panamera“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perėmimu – automobilio nuvežimu, spynų pakeitimu, atsakovų UAB „Baltijos fortas“, įmonės kodas 303312061, ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninių daiktų pasisavinimu.

4.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, jog atsakovų priešieškinys  yra prima facie pagrįstas, kadangi atsakovų priešieškinio reikalavimas grindžiamas priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, atsakovai pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Dėl to konstatavo, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.

5.       Teismo manymu atsakovams galbūt gresiančios žalos dydis gali būti tęstinis ir didėjantis, ieškovei perėmus nuomojamą automobilį šis gali būti perduotas tretiesiems asmenims, tai nebesuteiks galimybių atsakovams reikšti reikalavimo teisme dėl daikto valdymo ir trukdymo juo naudotis ir vykdyti sutartį natūra, o liks tik teisė reikalauti žalos atlyginimo, todėl, teismas sprendė, kad siekiant šios žalos išvengti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę iki teismo sprendimo neatlikti veiksmų, susijusių su atsakovams perduoto turto – automobilio Porche Panamera, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perėmimu – automobilio nuvežimu, spynų pakeitimu, atsakovų asmeninių daiktų pasisavinimu, paskiriant atsakovus UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. automobilio „Porche Panamera“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugotojais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovė UAB „BRC finance“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Atsakovai kartu su priešieškiniu, kuriuo reikalauja pripažinti, kad išperkamoji sutartis yra nutraukta neteisėtai pateikė tris priedus: 1) mokėjimų suvestinę; 2) TPVCAPD ir KASKO draudimo polisus su mokėjimais; 3) JAR išrašą. Ieškovės vertinimu teismas formaliai įvertino ieškinio pagrįstumą ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas priešieškinį pateikusiems asmenims palankus teismo sprendimas. Šiuo atveju atsakovai nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų  ieškinyje pateiktus argumentus dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo. Teismas prima facie nevertino, kad atsakovai jokių įrodymų, kurie pagrįstų priešieškinio reikalavimą nepateikė.

6.2.                      Ieškovė nesutinka, su teismo padaryta išvada, kad atsakovams didėtų žala, jei automobilis būtų gražintas ieškovei. Nors ieškovė šioje byloje yra pateikusi ieškinį dėl 12571,22 Eur skolos priteisimo, akcentuotina, kad skola vis didėja pagal sutartyje numatytas įmokas. Šiuo metu, net ir nutraukus sutartį, tarp šalių susiklostė tolesni automobilio nuomos santykiai. Sutarties grafike yra nurodyti nuomos mokesčiai (sutarties 1.1. p ir 4 str. numatyta tvarka), kurie sudaro 3098,12 Eur (sutarties 4.1.1. p.). Taigi, kol automobilis nėra grąžintas ieškovei, ji patiria vis didėjančius nuostolius kiekvieną mėnesį dėl nesumokėtų nuomos mokesčių. Atsakovai net ir nutraukus sutartį, automobilio ieškovei negrąžina, nors tai turėtų padaryti vadovaujantis sutarties 4.2 p.

6.3.                      Atsakovai iki šios dienos nevykdo sutarties. Šias aplinkybes įrodo net ir pačių atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktas apyvartos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad paskutinė mokėta atsakovų suma sudarė 1598,13 Eur, o mokėjimas atliktas 2019-12-31. Taigi nuo 2019-12-31 atsakovai sutarties nevykdo visiškai, todėl veltui naudojasi ieškovės išnuomotu automobiliu. Ieškovės vertinimu teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad automobilis dėvisi ir atsakovams naudojantis juo, ieškovė potencialiai gali patirti dar didesnę žalą, dėvintis automobilio dalims arba jį atsakovams apgadinus.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

8.       Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Ieškovė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas prima facie nevertino, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų priešieškinio reikalavimą. Taip pat teigia, kad kol automobilis nėra grąžintas ieškovei, ji patiria vis didėjančius nuostolius kiekvieną mėnesį dėl nesumokėtų nuomos mokesčių. Atsakovai net ir nutraukus sutartį, automobilio ieškovei negrąžina, nors tai turėtų padaryti vadovaujantis sutarties 4.2 p. Taip pat pažymi, kad atsakovai nepateikė teismui jokių ieškovės nesąžiningumą ar realią grėsmę patvirtinančių įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė sieks automobilį perduoti tretiesiems asmenims.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

12.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 12 571,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuos prašo pripažinti išperkamosios nuomos sutarties Nr. TDSL-19-004 nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti ieškovę UAB „BRC Finance“ vykdyti išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2018/6101 natūra, taip pat  prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę UAB „BRC Finance neatlikti veiksmų, susijusių su atsakovams perduoto turto – automobilio perėmimu – automobilio nuvežimu, spynų pakeitimu, atsakovų asmeninių daiktų pasisavinimu ir kt., ir paskirti atsakovus UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. automobilio „Porche Panamera“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugotojais iki ginčo pabaigos.

13.       Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad priešieškinis nėra prima facie pagrįstas, nes atsakovai nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų priešieškinyje pateiktus argumentus dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad priešieškinis prima facie yra nepagrįstas ir atsakovų reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.

14.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja antroji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – ieškovė teigia, kad kol automobilis nėra grąžintas ieškovei, ji patiria vis didėjančius nuostolius kiekvieną mėnesį dėl nesumokėtų nuomos mokesčių. Be to, ieškovė nurodo, jog atsakovai net ir nutraukus sutartį automobilio ieškovei negrąžina, nors tai turėtų padaryti vadovaujantis sutartimi. Šiuo metu ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų pagal sutartį apmokėti net 21734,79 Eur, taip pat reikalauti sumokėti netesybas, t. y. sumokėti įmokas už nuomos laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2020-06-01, o 2020-07-01 nesumokėtų įmokų skola išaugtų iki 24832,91 Eur.  Šių aplinkybių atsakovai nenuginčijo. Taip pat ieškovė teigia, kad nuo 2019-12-31 atsakovai sutarties nevykdo visiškai, todėl veltui naudojasi ieškovės išnuomotu automobiliu, jis dėvisi ir ieškovė potencialiai gali patirti dar didesnę žalą, dėvintis automobilio dalims arba jį atsakovams apgadinus. Atsakovai nepateikė teismui jokių ieškovės nesąžiningumą ar realią grėsmę patvirtinančių įrodymų ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovė sieks automobilį perduoti tretiesiems asmenims.

15.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Baltijos Fortas“ sudarė automobilio „Porsche Panamera“ išperkamosios nuomos sutartį ir mokėjimo grafiką, pagal kurį atsakovas turėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas, o prievolėms pagal sutartį užtikrinti buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo V. M. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d. ieškovė pranešė atsakovei UAB „Baltijos fortas“ apie išperkamosios nuomos sutarties vienašališką nutraukimą ir pareikalavo nedelsiant grąžinti turtą (automobilį). 

16.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad atsakovai nepateikė teismui jokių ieškovės nesąžiningumą ar realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai ir bando perleisti turtą tretiesiems asmenims. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovams.

17.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad lizinguojamas automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o atsakovai į jį neturi jokių nuosavybės teisių, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones  turtui, į kurį atsakovai neturi nuosavybės teisių, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė savo esme yra atsakovų atleidimas nuo šalių sutarties 7.2.2 p. nevykdymo. Byloje nėra iškeltas ginčas dėl šio sutarties punkto, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

18.       Atsakovai būsimo galbūt jiems palankaus sprendimo įvykdymą gali prašyti užtikrinti ir kitokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui uždraudžiant  turtą perleisti tretiesiems asmenims. ( CPK 145 straipsnis).

19.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

21.       Teismas pažymi, jog remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais kai pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

22.       Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl netenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant atskirąjį skundą priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – buvimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų prašymas taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a:

        Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos fortas“, įmonės kodas 303312061, ir V. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja                                              Erika Misiūnienė