Administracinė byla Nr. I-2961-426/2014
Proceso Nr. 3-61-3-05687-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 33, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant atsakovės atstovei E. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013-09-13 sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1329 dėl neteisėto tyčinio pasėlių deklaravimo žemės sklypo 9,58 ha Nr. 169477-8864 lauko Nr. 1; 2) įpareigoti Agentūrą grąžinti pareiškėjai pagal 2013-09-13 sprendimą išieškotas (b. l. 1-4).
Pareiškėjos teigimu, Agentūros 2013-09-13 sprendimas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.
Paaiškino, kad 2012 metais 9,58 ha ploto lauką žemės sklype Nr. 169477-8864, lauke Nr. 1 užsiėmė žemės ūkio veikla (šienavimu). Tai patvirtina Radviliškio rajono savivaldybės Radviliškio seniūnijos 2013-09-23 pažyma Nr. S-171 (9.25). Ginčo sklypą ir kitą šalia esantį sklypą 5 metams 2012 m. balandžio mėn. išnuomojo S. B., atstovaudamas UAB „Relaxoazė“. Žemės sklypai buvo akivaizdžiai prastos agrarinės būklės, nešienauti keletą metų, tačiau kliūčių, įregistruojant sandorius Nekilnojamojo turto registro centre, nebuvo.
Skunde pareiškėja aiškina, kad laukuose pradedant darbus ir juos deklaruojant kliūčių neįžvelgė, nors vėliau sklypo dalyje rado galvijų ganymo žymes. Nurodo, jog buvo nuvykusi pas šalia gyvenančią ir laikančią galvijus ūkininkę, kurią įtarė nuganius dalį pareiškėjai priklausančios pievos. Ūkininkė paaiškinusi, kad žodiniu susitarimu giminaitis, kurio nei vardo, nei pavardės nepamena, jai leido laikinai pasinaudoti pieva. Pasak D. M., buvo nuganyta sklypo dalis, kuria ji turėjo teisę naudotis pagal nuomos sutartį.
Pareiškėja tvirtina, jog žemės dirbimo faktą pat gali patvirtinti Augmenų ir Juodupių kaimo Radviliškio rajono bendruomenės nariai.
Nurodo, jog laiko galvijus, todėl pritaikytas tyčinis neteisingas deklaravimas pagal paramos taisyklių a punktą visiškai netaikytinas. Pažymi, kad Agentūra siuntė paklausimą dėl žemės sklypo 9,58 ha Nr. 169477-8864 lauko Nr. 1 tik elektroniniu būdu, tačiau dėl laiko stokos pareiškėja šio elektroninio laiško neskaitė. Tvirtina, kad Agentūra pareiškėjos neinformavo, kad svarbūs ir aktualūs pranešimai bus siunčiami tik elektroniniu paštu. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra tuos pačius pranešimus siųsdavo įprastai AB Lietuvos pašto perlaidomis ir elektroniniu paštu.
Pasak pareiškėjos, dėl jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ji pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr.81-1-00453-13, S. B. – įtariamuoju. Šiuo metu ikiteisminiame tyrime nėra priimtas galutinis sprendimas. Todėl Agentūra, žinodama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl S. B. jos atžvilgiu elgiasi neetiškai.
Pagal pareiškėjos skundą teisme buvo pradėta administracinė byla Nr. I-2961-426/2014.
Atsakovė Agentūra teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 44-45). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėja 2012-06-13 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 73,44 ha žemės ūkio naudmenų. 2012-11-12 pareiškėjai išmokėti 14 572 Lt (avansas), o 2013-01-25 išmokėta likusi paramos dalis (15 076,95 Lt).
Agentūroje 2013-04-23 gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad D. M. kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 169477-8864 lauką Nr. 1 (toliau – ir laukas) deklaravo be savininko žinios ir nuomos sutarties. Remiantis gauta informacija, 2013-06-06 pareiškėjai išsiųstas pranešimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. 2145833, kuriame prašoma per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo datos pateikti lauko, kurio plotas 9,85 ha, žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) teisę įrodančius dokumentus. Per Agentūra nustatytą terminą (20 kalendorinių dienų) pareiškėja prašomų dokumentų nepateikė, todėl parama už KŽS esantį lauką nebuvo paskirta ir buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis. Kadangi pareiškėjos deklaruotas plotas tiesioginei išmokai gauti buvo 73,44 ha, o faktiškai nustatytas 63,86 ha, deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 13 proc. Apie Agentūros 2013-09-13 sprendimą pareiškėja buvo informuota.
Agentūroje 2013-09-25 buvo gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriame prašoma panaikinti sprendimą. Pareiškėja pateikė tik dalies lauko, t. y. 2,76 ha (iš deklaruotų 9,58 ha), valdymo dokumentus – 2012-04-12 privačios žemės nuomos sutartį Nr. 02, kuria išnuomojamas 2,76 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio seniūnijos 2013-09-23 raštą Nr. S-171(9.25) „Dėl žemės dirbimo“, kuriame pažymima, kad ji ginčo lauke 2012 m. vykdė žemės ūkio veiklą. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, paraiška buvo administruojama pakartotinai, netaikant sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą 2,76 ha dydžio lauko dalyje. Pažymi, kad, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, bus priimtas naujas sprendimas dėl dalies skolos anuliavimo.
Agentūroje 2013-11-05 buvo gautas pareiškėjos skundas. Atsakovė su skundo dalimi dėl 2,76 ha (iš 9,58 ha) lauko ploto, kurio valdymo ir dirbimo faktą pareiškėja patvirtino pateiktais dokumentais, sutiko. Dėl kitos skundo dalies Agentūra nesutinka.
Agentūra atsiliepime tvirtina, jog administruodama pareiškėjos prašymą dėl išmokos, vadovavosi Taisyklių 40 p. – gavusi skundą apie jos deklaruotus laukus, pareikalavo pateikti valdymą ir dirbimą pagrindžiančius dokumentus. Nurodo, kad prašymas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kurį D. M. nurodė paraiškoje. Reiškia, kad pareiškėja sutiko gauti elektroniniu paštu su paraiška susijusią informaciją. Pasak atsakovės, pareiškėjos argumentai, kad Agentūra jos neinformavo, kad svarbūs ir aktualūs pranešimai jai siunčiami tik elektroniniu paštu, visiškai nepagrįstas. Taip pat pažymi, jog tai, kad pareiškėja dėl laiko stokos ne visada perskaito iš Agentūros gaunamus pranešimus arba perskaito juos gerokai vėliau, yra pačios pareiškėjos atsakomybė. Ignoruodama Agentūros pranešimus, pareiškėja elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl praleido terminą deklaruotų duomenų neatitikimams pašalinti. Be to, iki šiol D. M. nepavyko dokumentais pagrįsti viso lauko valdymo fakto, todėl Agentūra privalo administruoti paraišką pagal turimus duomenis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja lauke deklaravo 9,58 ha žemės ūkio naudmenų, o privačios žemės nuomos sutartyje Nr. 02 aiškiai įvardintas 2,76 ha plotas. Be to, pareiškėjos pateiktame 2013-03-08 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išraše aiškiai matyti, kad yra du žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 7108-0015-0034, savininkai – UAB „Relaxoazė“, kuriai priklauso 276/976 dalys (2.76 ha), ir L. E. T., kuriai priklauso likusi sklypo dalis – 700/976, arba 7 ha. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja negalėjo nežinoti, kad nuomojasi tik 2,76 ha žemės plotą, tačiau vis tiek deklaravo visą 9,58 ha ploto lauką.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde (b. l. 119–122) nurodo, jog Agentūra savo iniciatyva 2013-12-02 sprendimu Nr. SPI-(11.2.12E)-1966 panaikino dalį skolos (21 050,51 Lt).
Pažymi, kad ginčo žemės sklypo bendrasavininkė L. E. T. daug metų gyvena ir dirba JAV žurnaliste, todėl šio sklypo 2012 metais pati dirbti negalėjo. Pareiškėja paaiškina, jog nėra įregistruotų jokių juridinių šio žemės sklypo dirbimo faktų ir VĮ Registrų centre. Šias aplinkybes patvirtina žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo elektroninėje sistemoje esantys duomenys. Prašo teismo: 1) panaikinti Agentūros 2013-12-02 sprendimą; 2) įpareigoti Agentūrą grąžinti pareiškėjai 2013-12-02 sprendimo pagrindu išieškotas lėšas.
Pagal šį pareiškėjo skundą buvo pradėta administracinė byla Nr. I-5763-281/2014.
Pareiškėja 2014-01-14 kreipėsi į teismą su prašymu sujungti nagrinėjamas administracines bylas Nr. I-2961-426/2014 ir Nr. I-5763-281/2014 (b. l. 110).
Agentūra teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 136-137) nurodo, kad, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, paraiška administruota pakartotinai, netaikant sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą 2,76 ha dydžio lauko dalyje. 2013-12-02 buvo priimtas naujas sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-1966, todėl pirminis sprendimas yra negaliojantis.
Agentūroje 2014-02-07 buvo gautas pareiškėjos 2014-01-30 skundas, kuriame nurodomi tokie patys motyvai ir aplinkybės, kaip ir 2013-10-21 skunde.
Pažymi, kad Agentūra iš esmės pagerino pareiškėjos padėtį – atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, sumažino jai taikomą sankciją nuo 29 648,95 Lt grąžintinos sumos iki 8 598,44 Lt. 2013-12-02 sprendime taip pat nurodyta, kad 2013-09-13 sprendimas laikomas negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, išnyko pareiškėjos 2013-10-21 pateikto skundo objektas, todėl tenkinti pastarojo skundo reikalavimų nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė pažymi, kad 2013-12-02 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, jame išsamiai aprašytos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis jis buvo priimtas.
Nors D. M. skunde teigia, kad lauko bendrasavininkė gyvena užsienyje ir pati dirbti negalėjo, nepriklausomai nuo to, kas yra žemės sklypo savininkas, pareiškėja turėjo pareigą pateikti ginčo lauko valdymo teisę ir žemės ūkio veiklos faktą įrodančius dokumentus. Pareiškėja to nepadarė, todėl Agentūra visiškai pagrįstai D. M. valdoje nustatė neteisingo deklaravimo faktą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-05 nutartimi administracinės bylos Nr. I-5763-281/2014 ir Nr. I-2961-426/2014 sujungtos į vieną bylą, suteikiant jai Nr. I-2961-426/2014 (b. l. 132–133).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad D. M. Agentūrai 2012-06-13 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje, be kita ko, deklaravo ir 9,58 ha ploto lauką žemės sklype Nr. 169477-8864, lauko Nr. 1 (toliau – ir laukas) (b. l. 101–104). Iš viso deklaruotas 73,44 ha žemės naudmenų plotas.
Agentūros 2013-09-13 sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-1329 pareiškėja informuojama, kad ji nepateikė lauko valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindai) teisę įrodančių dokumentų, todėl nustatytas tyčinis neteisingo deklaravimo atvejis ir pagrindinė išmoka už 2012 m. nebus mokama (b. l. 80). Pareiškėjai taip pat išaiškinta, kad ji privalo grąžinti už 2012 m. jau išmokėtą paramą– 29 648,95 Lt.
Agentūra, išnagrinėjusi D. M. 2013-09-25 prašyme nurodytas aplinkybes bei papildomus dokumentus, pareiškėjos paraišką dėl paramos skyrimo administravo pakartotinai ir 2013-12-02 sprendimu nusprendė anuliuoti Agentūros 2013-09-13 sprendimu apskaičiuotą dalį skolos – 21 05,51 Lt. Taip pat pripažino, kad yra susidariusi 8 598,44 Lt grąžintina paramos suma, nes pareiškėja pateikė dokumentus patvirtinančius tik dalies, t. y. 2,76 ha ploto, lauko valdymo faktą (b. l. 140–141). Pareiškėjai išaiškinta, kad Agentūros 2013-09-13 sprendimas neteko galios (b. l. 139).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.).
Kaip minėta, Agentūra 2013-12-02 sprendimu perskaičiavo pareiškėjos grąžintinos paramos dalies sumą, taigi Agentūros 2013-09-13 sprendimas neteko galios.
Atsižvelgus į tai pripažintina, kad D. M. tiesiogines teisines pasekmes sukelia Agentūros 2013-12-02 sprendimas, o skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti Agentūros 2013-09-13 sprendimą ir įpareigoti grąžinti šiuo sprendimu išieškotas paramos lėšas, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Agentūros 2013-12-02 sprendimą ir įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėjai šio sprendimo pagrindu išieškotas lėšas pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant A. M. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Agentūros 2013-12-02 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Iš teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja neginčija skundžiamame Agentūros 2013-12-02 sprendime nurodytos grąžintinos paramos dalies matematinio apskaičiavimo teisingumo, o savo reikalavimus grindžia tuo, kad: 1) su UAB „Relaxoazė“ vieninteliu akcininku S. B. buvo žodžiu apsitarta, jog bus sudaryta rašytinė viso lauko nuomos sutartis; 2) ginčo lauko dirbimo faktą patvirtina Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio seniūnijos išduota pažyma; 3) ginčo lauko savininkė L. R. T. Lietuvoje negyvena, todėl negalėjo šio lauko įdirbti.
Iš skundžiamo Agentūros 2013-12-02 sprendimo matyti, kad pareiškėjos 2012 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2012 m. taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 21.1.3 pap. nustatyta, kad pareiškėjas, siekiantis paramos išmokų, privalo pateikti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais).
Byloje esantys įrodymai liudija, kad laukas yra 9,76 ha žemės sklype, esančiame Radviliškio r. sav., Baisogalos sen., Juodupių kaime (sklypo unikalus Nr. 7108-0015-0034) (b. l. 47–48). Minėtas sklypas priklauso dviem savininkams – UAB „Relaxoazė“ (276/976 sklypo dalys arba 2,76 ha) ir L. R. T. (700/976 sklypo dalys arba 7 ha) (b. l. 30–31). 2012-040-12 privačios žemės nuomos sutartimi pareiškėja išsinuomojo iš UAB „Relaxoazė“ šiai bendrovei priklausančią 2,76 ha žemės sklypo dalį (b. l. 12–13). Jokie kiti įrodymai, patvirtinantys, jog L. R. T. priklausanti sklypo dalis buvo išnuomota pareiškėjai, teismui nebuvo pateikti. Nors pareiškėja nurodo, kad su UAB „Relaxoazė“ vieninteliu akcininku S. B. žodžiu buvo sutarta, jog bus sudaryta rašytinė likusio žemės sklypo dalies nuomos sutartis, sprendžiant kilusį ginčą minėtos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos. Tokia išvada grindžiama tuo, ginčo lauko dalies savininke yra L. R. T., o ne S. B.. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.547 str. 1 d., žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, o pagal Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d., įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Taigi, žemės nuomos faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytine sutartimi.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad skundžiamame Agentūros sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja nepagrindė fakto, jog teisėtai valdė 6,82 ha ginčo lauko dalį, priklausančią L. R. T.. Taip pat pagrįstai konstatuota, kad faktiškai nustatytas 66,62 ha tiesioginei išmokai gauti plotas 9,29 proc., viršiją paramai deklaruotų laukų plotą.
Teismui konstatavus, jog D. M. nepateikė įrodymų, kad valdė ginčo žemės sklypo dalį teisėtai, nėra teisiškai reikšmingos tos aplinkybės, kas ginčo žemės sklype vykdė ūkinę veiklą.
Taisyklių 42.1.1. pap. nustatyta, jog, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc., apskaičiuota pagal faktinį plotą pagrindinė išmoka sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi.
Vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, 7.1.1 pap., vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Teismui konstatavus, kad D. M. deklaruoto lauko dalies, t. y. 6,82 ha lauko ploto, valdymo fakto nepagrindė jokiais dokumentiniais įrodymais, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai bei teisėtai pareiškėjai apskaičiavo 8 598,44 Lt grąžintinų lėšų. Kaip minėta, byloje ginčo dėl grąžintinų lėšų sumos apskaičiavimo matematinio teisingumo nėra.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūra 2013-12-02 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėjai buvo išmokėta visa tiesioginių paramos išmokų 29 603,95 Lt suma (2012-11-12 buvo išmokėta 14 572 Lt tiesioginės išmokos avansas, 2013-01-25 – 15 076,95 Lt likusi paramos dalis), t. y. neįvertinus, jog atsakovei nebuvo pateikti ginčo lauko valdymo teises patvirtinimo dokumentai. Kaip minėta, Agentūros 2013-12-02 sprendimu D. M. įpareigojama grąžinti 8 598,44 Lt paramos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai apskaičiuota grąžintina lėšų suma yra iš jos išieškota.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Agentūrą grąžinti pareiškėjai 2013-12-02 sprendimo pagrindu išieškotas lėšas prieštarauja byloje esančiais įrodymais nustatytai faktinei situacijai, todėl atmestinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Bylą dalyje dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-09-13 sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1329 ir įpareigoti Nacionalinės mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti pareiškėjai šiuo sprendimu išieškotas lėšas, nutraukti.
Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Rūta Miliuvienė
Margarita Stambrauskaitė