Nr. DOK-784

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01090-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 25 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovas L. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui neatnaujintas terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo įpėdiniams, o bylos dalis dėl skolos už bendros įpėdinių prievolės, perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5.52 straipsnį, 5.53 straipsnio 1 dalį, 6.1, 6.2 straipsnius bei nukrypo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po jo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Ieškovas pareiškė atsakovei trys skirtingus, vieni su kitais nesusijusius reikalavimus, kuriems yra taikomos skirtingos teisės normos. Teismai neatskyrė ieškovo, kaip kreditoriaus, reiškiamų reikalavimų dėl 2 486,19 Eur ir 7 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, bei jo, kaip palikėjo įpėdinio, reiškiamo reikalavimo dėl 10 059,34 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, dėl ko padarė aiškias teisės taikymo klaidas.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.113 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius. Teismai padarė išvadą, kad termino kreditoriniams reikalavimams pagal paskolos sutartį pareikšti atnaujinimo klausimas yra sietinas su ieškovo, o ne su pradinio kreditoriaus asmeniu, sužinojimo apie palikimo atsiradimo momentą ir atliktais veiksmais po palikėjo mirties. Teismai konstatavo, kad ieškovas žinojo apie palikėjo mirtį, dėl ko neatnaujino termino kreditoriniams reikalavimams pagal paskolos sutartį pareikšti. Teismai naujajam kreditoriui – ieškovui, nepagrįstai taikė aplinkybes, kurios nebuvo žinomos pradiniam kreditoriui palikimo atsiradimo momentu.

3. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai netinkamai atliko byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą, neteisingai interpretavo bylos aplinkybes, dėl ko padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad neegzistuoja svarbios aplinkybės atnaujinti terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus pagal ieškovo palikėjui suteiktą paskolą ir pagal pradinio kreditoriaus skolininkui suteiktą paskolą.  

4. Teismai neteisingai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką dėl įpėdinio interesų apsaugos, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų spręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, žinodama apie palikėjo kreditorius, palikimą priėmė pagal apyrašą, be to iki šios dienos jai vis dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taigi, atsakovės interesai niekaip nėra pažeidžiami, nes, patenkinus ieškinio reikalavimus, ji atsakytų tik paveldėto turto ribose.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. P. (a. k. duomenys neskelbtini) 115 (vieną šimtą penkiolika) Eur ir 2 265 (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 23 d. Barclays banke, žyminio mokesčio užduočių kodai ZP25520 ir ZP25519.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                          Artūras Driukas

                                                                                                              Andžej Maciejevski

                                                                                                              Algirdas Taminskas