Civilinė byla Nr. 2A-4-343/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00567-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.13; 2.4.1.4; 2.4.1.5; 3.3.15; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant E. K., dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G., ieškovui Jonui G. M., jo atstovei advokatei D. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B., atsakovo A. M. atstovui advokatui M. V., atsakovų S. S., A. B., S. B., R. B., S. P., B. L., R. A. K., R. M., E. M., L. U., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V., I. U. atstovei advokatei V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. M., atsakovų G. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2217-717/2015 pagal

ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, G. M., tretieji asmenys S. S., A. B., S. B., R. B., S. P., B. L., R. A. K., R. M., E. M., L. U., A. M., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V., I. U., kitiems tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „ABP German Invest“ dėl 2011 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. rašytinio pritarimo  pastato mc 10447, patalpų pirmame aukšte14-1-8 (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui panaikinimo,

ieškovo J. G. M. ieškinį atsakovams G. M., S. S., A. B., S. B., R.B., S. P., B. L., R. A. K., R. M., E. M., L. U., A. M., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ABP German Invest“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo atlikti paprastąjį remontą ir patalpų paskirties pakeitimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste inspekcija) ieškinyje prašė:
1. panaikinti 2011 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. rašytinį pritarimą pastato mc10447, patalpų pirmame aukšte 14-1-8, (duomenys neskelbtini), (toliau tekste pastatas mc10447) tvarkytos darbų (paprastojo remonto) atlikimui;
2. įpareigoti atsakovą G. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui ir visus su juo privalomus pateikti dokumentus, išvardintus Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje ir statybos techninio reglamento (toliau tekste STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 3 priede;
3. įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją, gavus 1.2 punkte nurodytą atsakovo prašymą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo G. M. pagal pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektą;
4. jeigu per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas pastato mc10447 tvarkybos (paprastojo remonto) darbams nebus išduotas – įpareigoti atsakovą G. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis atstatyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki statybos darbų pagal 2011 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. rašytinį pritarimą pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui atlikti;
5. atstatyti praleistą terminą pritarimo panaikinimui tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad jis praleistas.
2. Nurodė, kad inspekcija 2014 m. vasario 12 d. gavo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo jų namo pirmame aukšte. Inspekcija kartu su savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentu ir savininko J. G. M. įgaliotu asmeniu G. M. 2014 m. balandžio 17 d. atliko statybos patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatė, kad pirmo aukšto prekybos paskirties patalpos 14-1-8, nuosavybės teise įregistruotos J.G. M. vardu, jos yra įrašytos į  Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą. Šiose patalpose yra atlikta eilė remonto darbų. Projekte numatyta perplanuoti griauti esamas ir statyti naujas pertvaras, atkurti autentiškas angas namo atvaruose ir vidinėje sienoje. Kadangi projekte nebuvo numatytos ir natūroje įrengtos papildomos angos, savavališkos statybos faktas nenustatytas. 2014 m. birželio 25 d. gautas atsakovų prašymas patikrinti, ar rašytinis pritarimas, nesant bendraturčių sutikimų, išduotas teisėtai. Tuo pagrindu inspekcija 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl projekto ir rašytinio pritarimo pateikimo. Dokumentus Kauno miesto savivaldybė pateikė 2014 m. rugsėjo 9 d. Atlikus rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, 2014 m. spalio 2 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų, išdavimo laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai, nes statytojas nepateikė visų reikiamų šio pritarimo gavimui dokumentus, išvardintus Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje, t. y. nepateikė namo bendraturčių sutikimo, kurį numatė nurodytojo įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas. Analogiška nuostata dėl bendraturčių sutikimo yra įtvirtinta ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punkte, CK 4.82 straipsnyje, 4.85 straipsnio 1 dalyje. Statybą leidžiantis dokumentas turėtų būti panaikintas vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio, 29 straipsnio 1 punkto nuostatų pagrindu.
3. J. G. M. patikslintame ieškinyje prašė pripažinti jam teisę be atsakovų sutikimo atlikti patalpų nuo 14-1 iki 14-08, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių J.G. M. paprastąjį remontą ir paskirties pakeitimą iš prekybos į maitinimo, įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 9:00 val. iki 1:00 val. nakties, prekiaus alkoholiniais gėrimais.
4. Nurodė, kad J. G. M. nuosavybės teise priklauso prekybinės paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, plane pažymėtos nuo 14-1 iki 14-8. Jo įgaliotas asmuo, sūnus G. M. parengė šių patalpų paprastojo remonto projektą, norėdamas jose įrengti kavinę. Kad gautų šiam projektui pritarimą, reikėjo gauti visų namo bendraturčių sutikimus. Su dalimi bendraturčių buvo kalbėta betarpiškai, kitų nerado, todėl per notarą jiems išsiuntė pranešimus, kad su projektiniu pasiūlymu galima susipažinti 19-me notarų biure. Nė vienas iš bendraturčių, išskyrus trečiąjį asmenį UAB „ABP German Invest“, sutikimo nedavė, nenurodydami jokių atsisakymo motyvų. Yra priverstas kreiptis į teismą dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu. Pranešimai atsakovams R. ir D. S., R. A. K., UAB „ABP German Invest“ dėl susipažinimo su pateiktu projektiniu pasiūlymu bendraturčiams buvo įteikinėjami per antstolę, kitiems bendraturčiams pranešimai nebuvo įteikti.

2. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu inspekcijos ieškinį patenkino visiškai:
1. panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) atlikimui;
2. įpareigojo atsakovą G. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui ir visus su juo privalomus pateikti dokumentus, išvardintus Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje ir statybos techninio reglamento (toliau STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 3 priede;
3. įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją, gavus 5.2 punkte nurodytą atsakovo prašymą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo G. M. pagal pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektą;
4. jeigu per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas – įpareigojo atsakovą G. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis atstatyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į buvusią iki statybos darbų pagal 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui atlikti, padėtį.

5. Atmetė J.G. M. ieškinį.

2. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino skaičiavimo klausimą nurodė prieštaringus argumentus: viena vertus, vadovaudamasis visuomenės intereso apgynimo, teisingumo ir protingumo principais, sprendė, jog atstatytinas inspekcijai praleistas 3 dienų ieškinio senaties terminas dėl 2011 m. birželio 29 d. rašytinio pritarimo panaikinimo. Senaties terminą skaičiavo pagal ABTĮ 33 straipsnį. Antra vertus, vadovavosi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nustatantį dviejų mėnesių terminą ieškiniui dėl rašytinio pritarimo panaikinimo paduoti. Teismas sprendė, jog inspekcija apie pažeidimą, išduodant 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą paprastiesiems tvarkybos darbams, sužinojo 2014 m. rugsėjo 9 d., gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus įrodymus, kad statytojas nepateikė namo bendraturčių sutikimo. Tai konstatavo 2014 m. spalio 2 d. aktu. Nustačiusi šį pažeidimą, inspekcija į teismą su ieškiniu kreipėsi 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. po 33 d. Pažymėtina, jog rezoliucinėje dalyje dėl ieškinio senaties termino atstatymo teismas nepasisakė.
3. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad inspekcija įrodė reikalavimą dėl rašytinio pritarimo panaikinimo. Norint gauti rašytinį pritarimą tvarkybos darbams, būtina pateikti namo bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 punkto 4 dalis). Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui G. M. 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą išdavė be namo bendraturčių sutikimo, todėl pažeidė galiojantį įstatymą ir todėl rašytinis pritarimas pripažintas negaliojančiu. Ši aplinkybė yra įrodyta inspekcijos 2014 m. spalio 2 d. aktu Nr. PSI-28-(15.5), kurio G. M. neskundė. Teismas sprendė, jog statytojas ir Kauno miesto savivaldybės administracija turi vadovautis galiojančiais įstatymais, dėl to atmetė J.G. M. motyvus, kad rašytinis pritarimas yra ankstesnio 2005 metų projekto tęsinys, kuriam bendraturčių sutikimo nereikėjo.
4. J.G. M. ieškinį atmetė, atsakovams įrodžius, kad jų atsisakymai duoti sutikimą namo dalies patalpų paprastajam remontui atlikti yra objektyvūs ir pagrįsti. Techninio projekto dalinės ekspertizės akte konstatuota, kad parengta techninio projekto vėdinimo dalis nepilnai atitinka galiojančius normatyvinių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus. J.G. M. šio akto nenuginčijo, nepateikė įrodymų, kad jis yra neobjektyvus. Projektą rengusi liudytoja parodė, kad projektas nebuvo išsamus, nes rengtas kaip projektinis pasiūlymas teisminiam nagrinėjimui. Teismas sprendė, jog minėti liudytojos parodymai ir papildyto projekto teikimas teismui rodo, kad atsakovams teiktas projektas buvo neišsamus bei netikslus ir atsakovai negalėjo spręsti, ar jis nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Nepagrįsti argumentai, kad projektas galėjo būti tikslinamas, atsižvelgiant į namo gyventojų pasiūlymus. Projektas įvardintas kaip techninis projektas, tokį jo statusą patvirtina ir ekspertizės aktas, projekte numatytas vienas jo rengimo etapas.
5. J.G. M. tinkamai nesupažindino namo bendraturčių su paprastojo remonto projektu. Projektą įteikė ne namo bendraturčiams, o paliko jį susipažinti 19-me notarų biure. Apie tai jis neinformavo visų atsakovų. Iš J.G. M. pateiktų Registrų centro išrašų apie gyventojų nekilnojamąjį turtą, sprendė, kad J.G. M. turėjo būti žinomos atsakovų buvimo vietos. Atmetė motyvus, kad gyventojai sąmoningai vengė imti projektą ir su juo susipažinti, kadangi ne gyventojų pareiga susipažinti su projektu, o J.G. M. pareiga tinkamai informuoti bendraturčius apie ketinamus atlikti remonto darbus.

3. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti sprendimo dalį dėl 2011 m. birželio 29 d. rašytinio pritarimo panaikinimo ir įpareigojimo nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo G. M. pagal pastato mc 10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektą, ir dėl šio reikalavimo inspekcijos ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas vadovavosi tik Statybos įstatymo nuostatomis, tačiau neanalizavo ir netaikė Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatų, nevertino projekto sprendinių, numatytų darbų apimties. Kadangi projekte numatyti darbai nėra susiję su bendrojo naudojimo konstrukcijomis, jie priskiriami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktu. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog tvarkomiesiems paveldosaugos darbams leidimai išduodami kultūros ministro patvirtinta tvarka. Šių leidimų išdavimą reglamentuoja Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155. Šis reglamentas yra specialusis teisės aktas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ atžvilgiu; jame nėra nustatyto reikalavimo, kad, siekiant gauti leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, reikia pateikti bendraturčių pritarimą. Projekte numatytiems tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, susijusiems su kultūros paveldo statinio autentiškumo išsaugojimu (autentiškų durų–vitrinų angų atkūrimu), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys 2011 m. gegužės 24 d. išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. L-17. Šis leidimas byloje nebuvo ginčijamas, yra galiojantis, todėl tvarkomieji paveldosaugos darbai atlikti teisėtai. Tai patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2014 m. balandžio 9 d. raštas Nr. (1.29K)2K-682, projekto dokumentacijoje esantis planas, kuriame pažymėtas „ardomas mūras, atkuriant autentišką angą“. Teismas šių dokumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

2. Likusieji projekte numatyti darbai priskirtini tvarkomiesiems statybos darbams, t. y. paprastojo remonto darbai (patalpų perplanavimas, ardomos ir įrengiamos naujos vidinės patalpų pertvaros). Rašytinio pritarimo išdavimo metu galiojusios Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos 32 punkte nurodyti atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui, pateikiami Reglamento 6 priede. Reglamento 6 priedo 2.1 punkte nustatyta, jog rašytiniai pritarimai privalomi atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbai atliekami pastato viduje ir nėra susiję su paveldosaugos reikalavimais. Šiuo atveju, tvarkomieji statybos darbai numatyti pastato viduje, todėl rašytinis pritarimas tvarkomiesiems statybos darbams neprivalomas.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad rašytinio pritarimo neteisėtumas konstatuotas inspekcijos patikrinimo aktu, kuris nenuginčytas. Teismas patikrinimo aktą privalėjo vertinti kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Patikrinimo aktas neturi individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų: nėra teisės taikymo aktas, nedaro įtakos administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir kt., todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-25/2013).

4. Teismas nepagrįstai nustatė, jog inspekcija gina viešąjį interesą. Inspekcija viešojo intereso gynimą sieja su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga. Tačiau ekspertų išvados patvirtina, kad numatyti autentiškumo atkūrimo darbai yra būtini. Šiems darbams pritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsakingas už nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinį administravimą. Teismo įpareigojimas atkurti pastatą į buvusią padėtį ne apgina, o pažeidžia paveldosaugos reikalavimus ir viešąjį interesą. Ekspertų išvados patvirtina, jog buvusios padėties atkūrimas yra netinkamas ir neatitinkantis paveldosaugos reikalavimų.

5. Inspekcija nurodė vienintelį pažeidimą, išduodant rašytinį pritarimą, tai statinio bendraturčių sutikimų nebuvimas. Tačiau bendraturčiai į teismą dėl rašytinio pritarimo ginčijimo nesikreipė. Bendraturčiai prieštarauja patalpų paskirties pakeitimui, kuris pagal projektą nebuvo numatytas.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog inspekcija apie teisės pažeidimus sužinojo 2014 m. rugsėjo 9 d. Bendraturčių 2014 m. vasario 12 d. prašymas patvirtina, jog tuomet inspekcija buvo informuota apie galimą rašytinio pritarimo neteisėtumą. Daugiau kaip septyni mėnesiai informacijos rinkimui apie bendraturčių sutikimų būtinybę yra akivaizdžiai per ilgas laiko tarpas. Bylai reikšmingą informaciją inspekcija galėjo surinkti gavusi 2014 m. vasario 12 d. prašymą. Nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą. Inspekcija į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 14 d., žymiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Svarbių priežasčių, dėl kurių inspekcija nesurinko reikalingų duomenų, nėra. Inspekcija neįrodė, jog veikė pakankamai aktyviai ir rūpestingai. Procesinio termino kreiptis į teismą praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą dėl rašytinio pritarimo panaikinimo.

7. Teismo įpareigojimas nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra sąlyginis, nekonkretus. Nėra aišku, kokio dokumento pateikimas būtų laikomas tinkamu teismo sprendimo įvykdymu.

11. Apeliaciniame skunde ieškovas J.G. M. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas inspekcijos ieškinys, ir priimti naują sprendimą­ – ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas J.G. M. ieškinys, ir šią dalį perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį, pažeidė lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principą. Reikalavimui panaikinti administracinį aktą taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Inspekcija šį terminą praleido, atnaujinti termino neprašė. Teismas privalėjo vertinti ne tik kada institucija gavo informaciją apie tai, kad, išduodant pritarimą, nebuvo pateikti bendraturčių pritarimai, bet ir kada tokie duomenys institucijos galėjo būti gauti. Inspekcija ne kartą buvo informuota apie atliekamus darbus 2011 m. neturint daugiabučio bendraturčių sutikimų, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. nesiėmė jokių veiksmų. Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 19 d. atsakymas gyventojams Nr. (15.2)-20-11867 patvirtina, kad institucija detaliai susipažino su projekto sudėtimi.

2. Teismas netinkamai vertino teisės aktus reglamentuojančius darbus kultūros paveldo statinyje. 2010 m. rugsėjo 14 d. Kultūros paveldo departamento prie KM Kauno teritorinis padalinys išdavė paveldosauginius reikalavimus planuojamiems atlikti darbams pastate mc10447 numatant, kad darbai bus atliekami paprastojo remonto ribose. 2011 m. gegužės 9 d. atliktas Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų darbo projekto paveldosaugos (Specialiosios) ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad tai yra tvarkybos darbų projektas (remontas, restauravimas, pritaikymas). Kultūros paveldo departamentas prie KM Kauno teritorinis padalinys 2011m. gegužės 24 d. išdavė leidimą Nr.L-17, kuriuo leido atlikti pirmo aukšto patalpų tvarkybos darbus. Tvarkybos darbų projektas buvo rengiamas kaip 2005 m. projekto tęsinys, kuriame buvo pateiktas vieningas (duomenys neskelbtini). fasado pirmo aukšto sprendimas. Darbai buvo atlikti pagal tvarkybos darbų projektą tik iš dalies – pertvarkomos vidinės sienos (šiems darbams nereikia kitų patalpų savininkų pritarimo, nes darbai atlikti tik atsakovo patalpose), atstatytos langų angos pagal paveldosaugos reikalavimus (šiems darbams nereikia kitų patalpų savininkų pritarimo, nes vertingųjų savybių atkūrimo darbai atlikti pagal 2011 m. gegužės 24 d. leidimą Nr.L-17), ir tai užfiksavo inspekcija, kai buvo tiriami gyventojų skundai. 2011 m. vykdant darbus jokia institucija nenurodė, kad darbai atliekami savavališkai, ne pagal projektą.

3. Teismas neteisingai nurodė, kad darbai atlikti neteisėtai, nes nebuvo gautas bendraturčių sutikimas. (duomenys neskelbtini) pastatas yra įregistruotas atskiromis patalpomis, darbai buvo atliekami patalpų 14-1 - 14-8 ribose, kurios nuosavybės teise priklauso J. G. M.,

darbai nebuvo atliekami dėl bendrojo naudojimo objektų. Teisės aktai nenumato bendraturčių sutikimų šiems darbams. Liudytoja architektė D. L. nurodė, kad jokios laikančiosios konstrukcijos, rengiant tvarkybos darbų projektą, nebuvo numatomos keisti, o bendraturčių sutikimo reikia tik tada, kai liečiamos laikančios pastato konstrukcijos, bendrajai nuosavybei priklausančios pastato dalys, prie laikančių konstrukcijų priskiriamos langų angų sąramos. Teismas neargumentavo, kodėl netaikė specialiųjų normų – 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-233/ĮV-196 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ patvirtinimo“. Specialieji teisės aktai, reglamentuojantys paprastojo remonto statybos darbus paveldo objekte, aiškiai nurodo, kad jokie statinio bendraturčių sutikimai neturi būti pateikiami siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2014 m. spalio 2 d. inspekcijos patikrinimo aktas galėjo būti ginčijamas kaip individualus administracinis aktas teisme. Inspekcijai atlikus statybos patikrinimą, akte fiksuoti duomenys neįrodo pažeidimo. Aktas nebuvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijai, J.G. M., nes tai nėra individualus administracinis aktas, šio akto apskundimo nenumato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas.

5. Kavinės įrengimas atitinka viešąjį interesą, Vilniaus gatvėje yra didžiausias turistų srautas, todėl čia turi būti maitinimo įstaigos. Ankstesni patalpų nuomininkai, vykdę prekybinę veiklą, nuomos sutartis nutraukė dėl ekonominių priežasčių (netinkama vieta didelei 200 kv.m. ploto parduotuvei, patalpos per mažos baldų ir panašaus tipo parduotuvėms; klientai, norintys atvykti į parduotuvę, susiduria su automobilių statymo problema; konkurencija su didžiaisiais prekybos centrais). J.G. M. pagal kvadratūrą priklauso daugiausia patalpų, todėl jis finansiškai daugiausiai prisideda prie pastato priežiūros. Tačiau balsuojant dėl teisės pakeisti patalpų paskirtį, skaičiuojama po balsą nuo buto skaičiaus. Nesutikdami su paskirties keitimu, bendraturčiai riboja J.G. M. teisę į nuosavybę, galimybes sugeneruoti pajamas, iš kurių būtų tvarkomas pastatas. Vilniaus gatvėje maitinimo įstaigos (28-ios) veikia jau ilgą laiką, tai įrodo, kad tokia praktika yra normali ir nesukelia didesnių nepatogumų tuose pastatuose gyvenamąsias patalpas turintiems savininkams.

6. Bendraturčiai buvo informuoti apie projektą ir žinojo visus jo sprendinius. 2009 m. spalio 19 d. gyventojų susirinkimo protokolas ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštai patvirtina, kad derybos dėl patalpų paskirties keitimo vyko nuo 2009 m. Jis neturėjo tikslo slėpti projekto nuo bendraturčių, nes reikalingas jų pritarimas. Kritiškai vertintini bendraturčių liudijimai, kad su projektu susipažino tik teisme. Dalis bendraturčių patvirtino, kad projektą gavo, kiti iš esmės prieštarauja veiklai, susijusiai su prekyba alkoholiu. Įrodė, kad su projektu bendraturčius supažindino ar jie galėjo susipažinti iki ieškinio padavimo.

7. UAB „Ekspertika“ akte pateiktos pastabos buvo nuginčytos ir/ar gali būti išspręstos rengiant darbo projektą. Techninis projektas atitiks teisės aktus, kai bus galutinai parengtas. Negavus bendraturčių sutikimo, negalima derinti vėdinimo sistemų projekto su Kauno miesto visuomenės sveikatos centru, o išankstinių derinimų šis centras neatlieka. Akte nurodytos prielaidos, kad reikia įsitikinti, ar numatomi naudoti vėdinimo kanalai praeina per visus aukštus, ar į šiuos kanalus neįjungtos kitų aukštų vėdinimo sistemos. Teismų praktikoje projektiniuose pasiūlymuose nėra būtinybės detaliai aptarti, kas tiesiogiai nustatyta teisės aktuose. Tinkamu statybos darbų planų atskleidimu bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punktą. Sutikimo nedavusiems bendraturčiams tenka pareiga įrodyti statybų proceso ar statybų rezultato ydingumą, tačiau šios pareigos jie nevykdė. Diskomfortas statybų metu negali nulemti patalpų savininko teisės pagerinti patalpų techninę būklę. Be to, techninis projektas gali būti detalizuojamas darbo projekto rengimo stadijoje ir turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Bendraturčiai nenurodė, kad sprendiniai nėra pakankami ar neaiškūs dėl sutikimo paskirties keitimui išreikšti. Teismas atsisakė priimti kapitalinio statinio remonto projektą, numatantį naujos ventiliacinės šachtos įrengimą. Teismas nevertino, kad iki tol J.G. M. neturėjo galimybės atsižvelgti į bendraturčių, kurie pastabų neteikė, pastabas. Nevertinęs nesąžiningo bendraturčių elgesio, teismas užkirto kelią ginčui išnagrinėti iš esmės. Tokiu būdu pažeista teisė į teisingą teismą.

8. Neleidžiant įrengti kavinės, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Tame pačiame pastate jau veikia maitinimo įstaiga. Ginčo objektu gali būti restorano veiklos laikas, higienos normų laikymasis, garso izoliacijos lygis ir pan. Tiek prekybinės patalpos, tiek maitinimo patalpos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai" patvirtinimo“ priskiriamos visuomeninei paskirčiai, todėl jokių papildomų sprendinių projekte dėl privažiavimo, dėl elektros, kt. neturėjo būti.

11.9. Įstatymas nenumato prezumpcijos, kad maitinimo įstaiga, kurioje galima prekiauti alkoholiu, automatiškai viršys triukšmo ribinius dydžius. Ignoruojant įstatymus, J.G. M. prarastų alkoholio prekybos licenciją ir būtų priverstas stabdyti veiklą, patirtų didelius finansinius nuostolius. Be to, miesto bendrajame plane Vilniaus gatvė yra numatyta kaip komercinė teritorija. Be ketinamos įrengti kavinės šioje miesto gatvėje veikia keliasdešimt maitinimo įstaigų, kas įrodo, kad ieškovo kavinė negalės reikšmingai padidinti sklindančio triukšmo. Gyventojai pripažįsta faktą, kad jau dabar yra didelis triukšmas.

11.10. Bendraturčiai neįrodė, kad kavinės veikla galėtų sukelti didesnę vibraciją nei prekybinė veikla.  Nėra įrodymo, kad pastatas yra mažiau atsparus vibracijai nei bet koks kitas senamiesčio pastatas.

11.11. Rūkymo problema sprendžiama valstybės lygiu. Bendraturčiai patvirtino, kad jau dabar nuolat rūkoma. Sutinka uždrausti rūkyti kavinės terasoje ir prieigose. Kavinės veikla leistų kontroliuoti rūkančiųjų srautą.

11.12. Bendraturčiai nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kaip alkoholio prekyba galėtų pažeisti jų interesus ar teises. Bendraturčiai kategoriškai nesutiko su alkoholio prekyba, nors CK 4.75 str. aiškiai reikalauja iš bendraturčių derinti tarpusavio interesus. Alkoholio prekyba pati savaime negali pažeisti bendraturčių interesų. Įstatymai numato plačias teises savivaldybių taryboms sprendžiant dėl prekybą alkoholiu leidžiančių licencijų ribojimo, sustabdymo ir panaikinimo, jeigu tokia prekyba viešojo maitinimo įstaigoje pažeistų gyventojų, bendruomenės ar viešąjį interesą, todėl galimai atsirandantys neigiami prekybos alkoholiu padariniai galėtų būti nesunkiai pašalinti.

13. Pakeitus patalpų paskirtį kavinė nesukurtų didesnio srauto aptarnaujančio transporto už parduotuvę. Vilniaus gatvė yra pėsčiųjų gatvė, automobilių eismas joje draudžiamas. Niekada nereikalavo skirti vietą klientų automobiliams. Teismas sprendimą grindė neaktualia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, kuri nebegalioja nuo 2012 m. liepos 1 d.

14. Bendraturčiai nepagrįstai nurodė, kad restorano negalima įrengti dėl priešingoje Vilniaus gatvės pusėje veikiančios mokymo įstaigos. Atstumas, skiriantis mokymo įstaigą nuo ketinamos įrengti maitinimo įstaigos, yra didesnis nei 15 metrų ir atitinka teisės aktų nustatytą minimalų atstumą nuo ugdymo įstaigos. Jeigu būtų laikoma, jog nurodytas atstumas yra mažesnis nei 15 metrų, ugdymo įstaiga pateikė sutikimą kavinėje prekiauti alkoholiniais gėrimais.

15. Teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias statybos padarinių šalinimą, nenagrinėjo kaltės laipsnio, visą atsakomybės naštą perkėlė vienam atsakovui. EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas darbus pagal 2011 m. projektą, žinojo ar turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikė neteisėtai. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų kaip turi būti atstatytas statinys, net atstatant statinį atitinkamai bus reikalingi bendraturčių sutikimai, suderinimas su Kultūros paveldo departamentu.

16. Teismas ignoravo esminį viešąjį interesą byloje – paveldosauginį statinio sutvarkymą atstatant vertingąsias savybes. Teismas gina tik formalųjį interesą, pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų. Teismų formuojama praktika nurodo, kad turi būti ginamas didesnis, svarbesnę reikšmę turintis viešasis interesas. Reikalavimas atstatyti patalpas į buvusią padėtį, kuri užfiksuota specialistų, kaip bloginanti statinio vertingąsias savybes, neabejotinai pažeistų viešąjį interesą dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos.

17. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo principus. Atsakovai nenurodė pažeidžiamų jų teisių. Jei sprendiniai būtų susiję su veikla prekybinės paskirties patalpose, atsakovai sprendiniams neprieštarautų. Tai patvirtina, kad atsakovai nesutinka su numatoma kavinės veikla. Teismas bendraturčių interesų pažeidimą sieja su remonto procesu, o ne su jo rezultatu. Gyventojų sutikimas su remontu negalėjo būti teismo sprendimo pagrindu. Teismas netinkamai nustatė ginčo objektą ir neatskleidė bylos esmės, nes gyventojų pritarimas reikalingas paskirties keitimui, o ne remonto darbams atlikti. Bendraturčiai patvirtino, kad jų interesų nepažeidžia faktas, kad langų nišos atstatytos pagal istorinius duomenis. Teismas visiškai nevertino, kad dalis atsakovų negyvena ginčo pastate.

18. Teisėja bylą vedė šališkai, išreikšdama išankstinę nuomonę dėl bylos esmės. 2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje teisėja, pradėdama bylos nagrinėjimą, nurodo, kad nagrinėjama byla dėl savavalinės statybos padarinių likvidavimo. Jokia institucija nekonstatavo, kad atlikti darbai buvo savavališki. Priešingai, darbai atlikti gavus visus reikiamus dokumentus ir leidimus. Dėl inspekcijos praleisto termino kreiptis į teismą teismas nurodo, kad terminas praleistas ir tame pačiame puslapyje konstatuoja, kad terminas nėra praleistas. Teismas nurodo, kad inspekcijos 2014 m. spalio 2 d. aktas yra neginčytas teisme, tačiau neanalizuoja teisės aktų reikalavimų ir realaus tariamų bendraturčių teisių pažeidimo.

12. Apeliaciniame skunde atsakovas G. M. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas inspekcijos ieškinys, ir ją perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas bylą išnagrinėjo G. M. nedalyvaujant. Egzistuoja teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas ir sprendimas privalo būti panaikintas. Po dalyvavimo teismo posėdyje 2015 m. pavasarį, jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas ar pranešimai. Byloje nėra duomenų, kad tokie pranešimai buvo siųsti. Teismas neįsitikino, kad G. M. yra informuotas apie teismo posėdžius, kad jis supranta procesą. G. M. neturi atstovų byloje. Su tėvu negyvena, tačiau nuolat domėjosi, ar jam nėra siunčiama informacija apie bylą.

2. Byloje atsakovu turėjo būti ne G. M., o jo tėvas J. G. M.. G. M. įtrauktas kaip atsakovas pagal tėvo jam išduotą įgaliojimą sutvarkyti tėvui priklausančias patalpas. Teismo sprendimu G. M. įpareigojamas atstatyti ne jam priklausančio pastato sienas, tačiau fiziškai to padaryti negali, nes įgaliotojas su tuo nesutiktų. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.

3. Inspekcija į teismą su ieškiniu kreipėsi praleisdama 30 d. terminą, numatytą ABTĮ 33 straipsnyje. 2011 m. birželio 29 d. inspekcija davė pritarimą paprastiesiems tvarkybos darbams atlikti. 2014 m. rugsėjo 9 d. inspekcija iš Urbanistikos ir architektūros skyriaus gavo informaciją, apie tai kokius duomenis G. M. pateikė, norėdamas gauti pritarimą. Inspekcija 2014 m. spalio 2 d. akte nurodė, kad G. M. nepateikė namo bendraturčių sutikimo. Kreipdamasi į teismą 2014 m. lapkričio 5 d., inspekcija praleido 30 dienų terminą. Inspekcija nepateikė teismui prašymo praleistam terminui atnaujinti, todėl teismas, priimdamas ieškinį, nesilaikė proceso šalių lygiateisiškumo principo. Be to, apie suteiktą pritarimą atlikti neleistinus darbus inspekcija žinojo jau nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., tačiau tokio akto neginčijo ir jokių veiksmų nesiėmė. Proceso šalims reikalaujant taikyti senatį, teismas privalėjo ją taikyti.

4. Teismas neanalizavo, kad remonto darbai atliekami tik J.G. M. priklausančiose patalpose, šių patalpų bendraturčių nėra. (duomenys neskelbtini) pastatas yra įregistruotas atskiromis patalpomis. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktu, sutikimo nereikia.

5. Teismas, nusprendęs, kad sutikimo reikėjo, neįvardino pažeistų asmenų teisių, įpareigojant atstatyti nekilnojamojo kultūros paveldo statinį į būklę, kuri yra pripažinta kaip pažeidžianti vertingąsias statinio savybes.

6. Teismas nenurodė, kad inspekcijos reikalavimas atstatyti statinį į buvusią padėtį yra įmanomas įvykdyti, kad darbų vykdymas nepakenks statinio vertingosioms savybėms. Teismo įpareigojimas bus sunkiai įgyvendinamas, nes nėra aišku kaip, kokiu būdu bus vykdomas pastato atstatymas į specialistų konstatuotą blogesnę būklę. 1996 m. vasario 22d. paminklosauginės ekspertizės akte Nr. 96-13(271) buvo nustatyta, kad dar iki atliktų remonto darbų langų ir durų angų vertingosios savybės buvo sugadintos.

7. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą byloje, t. y. paveldosaugos objekto sutvarkymą, prioritetą teikė privatiems, kitų namo patalpų savininkų interesams. Teismas neįvertino, kokie darbai buvo atlikti, kokia jų reikšmė atkuriant saugotinas vertybes. J. G. M. ir G. M., atlikdami remonto darbus, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 41 p., kad tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes, būtų parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami naudoti. Įvykdė visų atsakingų institucijų nurodymus.

13. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašo teismo spręsti savo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos teiginiu, jog pagal projektą numatyta atlikti dviejų rūšių darbus: tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus. Departamento Kauno skyrius 2010 m. rugsėjo 14 d. išdavė paveldosaugos reikalavimus Nr. 2K-1722 nurodydamas, kad pastato tvarkybos darbams neprieštarauja, tačiau jiems keliami paveldosaugos reikalavimai tik paprastojo remonto ribose, iškilus būtinybei vykdyti kitus darbus (rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, naujos statybos ir pan.), bus keliamos specialiosios paveldosauginės sąlygos, tik gavus prašymą iš urbanistikos skyriaus sąlygų sąvadui rengti). Departamento Kauno skyrius 2011 m. gegužės 10 d. suderino „Pastato mcl0447, patalpos pirmame aukšte 14-1-8. (duomenys neskelbtini). Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tvarkybos darbų projektą (Remontas, restauravimas, pritaikymas)“, t. y. ne tvarkomųjų statybos darbų projektą. 2011 m. gegužės 24 d. išdavė leidimą Nr. L-17 atlikti „Pirmojo aukšto patalpų (remonto, restauravimo, pritaikymo) tvarkybos darbus“, t. y. ne tvarkomuosius statybos darbus.

2. Inspekcija vadovavosi rašytinio pritarimo išdavimo metu galiojusios redakcijos statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12.1., 12.7., 12.11 punktų nuostatomis. Buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas, parduotuvės patalpų perplanavimas yra ne tik kultūros paveldo objekto remonto, restauravimo darbai (pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą), bet ir statinio paprastojo remonto darbai (pagal Statybos įstatymą ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“4). Dėl buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimo ir kt. statybos darbų patalpų pirmame aukšte Departamento Kauno skyrius turėjo gauti prašymą išduoti specialiąsias paveldosaugos sąlygas, kaip sąlygų sąvado, rengiamo savivaldybės administracijos, dalį.

3. J. G. M., išvardindamas teisės aktų reikalavimus, atliekant darbus ginčo objekte, nenurodo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus, pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų bei pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.

4. G. M. neteisingai nurodo, kad buvo įvykdyti visi atsakingų institucijų nurodyti reikalavimai rengiant projektinę dokumentaciją bei atliekant darbus. Nebuvo įvykdytas Departamento Kauno skyriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. reikalavimas Nr. 2K-1722, kad, iškilus būtinybei vykdyti kitus darbus, bus keliamos specialiosios paveldosauginės sąlygos, tik gavus prašymą iš urbanistikos skyriaus sąlygų sąvadui rengti. Departamento Kauno skyrius negavo prašymo išduoti specialiąsias paveldosaugos sąlygas sąvadui rengti ir jų tuo metu neišdavė.

5. Teisminio proceso metu 2015 m. spalio 27 d. gavo J.G. M. prašymą išduoti specialiuosius paveldosauginius reikalavimus (Laikinąjį apsaugos reglamentą) tvarkomiesiems statybos darbams kultūros paveldo objekte. Departamento Kauno skyrius specialiuosius paveldosauginius reikalavimus išdavė 2015 m. spalio 30 d., Nr. (12.14-K)2K-1398 (pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nurodyta statybos rūšis - kapitalinis remontas; pagal paveldo tvarkybos reglamentą PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ nurodyti tvarkomieji statybos darbai). Kapitalinio remonto techninis projektas parengtas teismui bendraturčių sutikimams gauti. Įvykdžius 2015 m. spalio 30 d. specialiuosius paveldosauginius reikalavimus Nr. (12.14-K)2K-1398, Departamento Kauno skyrius 2015 m. lapkričio 19 d. suderino „Daugiabučio gyv. namo (u.k.10447) (duomenys neskelbtini), dalies patalpų (14-1-8) prekybos patalpos) paskirties keitimo, įrengiant kavinę, kapitalinio remonto projektą“ (Der. Nr. 15-487K).

14. Ieškovas J.G. M. atsiliepimais į G. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus palaiko savo apeliacinį skundą, prašo tenkinti G. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus.

15. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus palaiko savo apeliacinį skundą, prašo iš dalies patenkinti J.G. M. ir G. M. apeliacinius skundus – panaikinti sprendimo dalį dėl rašytinio pritarimo panaikinimo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo gavus 2 punkte nurodytą atsakovo prašymą nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo G. M. pagal pastato mc 10447, patalpų pirmame aukšte tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektą, ir šios dalies inspekcijos ieškinį atmesti; dėl kitų apeliacinių skundų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

16. Atsakovas G. M. atsiliepimais į J.G. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus palaiko savo apeliacinį skundą, prašo tenkinti J. G. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus. Atsiliepime papildomai nurodomi šie argumentai:
1. Vertindamas rašytinio pritarimo teisėtumą, teismas nesivadovavo nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatomis, nes numatyti tvarkomieji paveldosaugos ir statybos darbai buvo atliekami kultūros paveldo statinyje. Faktas, kad projekte numatyti darbai, kurie susiję su bendrojo naudojimo konstrukcijomis, priskirtini tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, kuriems atlikti išduotas galiojantis 2011 m. gegužės 24 d. leidimas Nr. L-17. Tvarkomiesiems statybos darbams priskirtini darbai yra numatyti atlikti pastato viduje. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 reglamento 6 priedo 2.1 punktu, rašytinis pritarimas paprastajam remontui pastato viduje nėra privalomas.

2. Kauno miesto savivaldybės administracija teisingai nurodo, kad teismas netinkamai inspekcijos patikrinimo aktą laikė administraciniu sprendimu. Aktas turi rašytinio įrodymo galią.

17. Atsakovas A. M. atsiliepimais į J.G. M., G. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

1. Teismas teisingai nurodė, jog bet koks įsikišimas į gyvenamąją aplinką tiesiogiai turi įtakos ir daugiabučio namo gyventojams. Pakeitus patalpų paskirtį bus smarkiai pažeistos namo bendraturčių teisės. G. M. ketina įrengiant kavinę, dirbančią nuo 9 val. ryto iki 1 val. nakties ir prekiaujančią alkoholiniais gėrimais. Įrengiant kavinę smarkiai padidės triukšmas, padidės žmonių srautai, atsiras įvairūs kvapai, papildomos transporto priemonės kieme, sumažės saugumas. Parduotuvė traukė turistus ar praeivius, kurie vaikščioja pėsčiomis. Įrengus kavinę, lankytojai vartotų alkoholį vietoje, vakarais ir naktį kviestųsi taksi ar kas parvežtų namo, dėl ko padidėtų transporto priemonių srautai, aptarnaujančio transporto, tiekiančio maistą, alkoholį. Galima patylinti muziką, tačiau lauke triukšmą keliančių asmenų J.G. M. suvaldyti negalės. Baudos už viešos tvarkos pažeidimą nėra padidėjusio triukšmo sprendimas. Ženklo dėl draudimo rūkyti pastatymas problemos neišspręs, ženklo klientai nepaisys. Nemalonus kvapas prasiskverbtų į namo patalpas, taip sukeliant žalą bendraturčių sveikatai. Asmenys, vartojantys alkoholinius gėrimus, gali vartoti necenzūrinius žodžius, kils muštynių galimybė, namo gyventojams nebus saugu. Dėl sumažėjusios ramybės namų aplinkoje, bendraturčiai negalės tinkamai pailsėti, kas sąlygos įvairias ligas. Būtų pažeisti ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai atsakovo interesai. Faktas, kad asmuo turi daugiau turto, nėra pagrindas nustatyti, jog asmuo ginčo objekte negyvena.

2. Patalpų paskirties pakeitimas pagrindinė remonto darbų atlikimo priežastis, o ne siekis atkurti kultūrines vertybes. Įrengiant kavinę nebus atstatomas kultūrinis paveldas ar saugomos kultūrinės vertybės, priešingai, pastatas bus pakeistas į dar tolimesnę kultūrinio paveldo autentiškumo tąsą, bus siekiama pelno. Viršenybė turi būti teikiama santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

3. Rašytinis pritarimas buvo duotas pažeidžiant galiojančius įstatymų reikalavimus. Statytojas nepateikė bendraturčių sutikimo, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2008 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktas. J.G. M. turi vadovautis galiojančiais įstatymais. J. G. M. turi įrodyti, kad atliekami remonto darbai buvo vykdomi tinkamai, o bendraturčių sutikimo nebuvimas nėra esminis ir reikalingas. Ne bendraturčiai turi įrodyti, kad darbai buvo neteisėti. J.G. M. teigia, kad paprastajam remontui nereikėjo bendraturčių sutikimo, tačiau kreipėsi į bendraturčius, jog pastarieji duotų sutikimus.

4. Nepagrįsta pozicija, kad teismas inspekcijai turėjo pritaikyti ieškinio senaties terminą. Inspekcijos kreipimasis į teismą yra ne tik namo bendraturčių teisių gynimas, bet ir viešojo intereso gynimas, nes namas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Teismas siekia nustatyti objektyviąją tiesą, apginti viešąjį interesą, kuris yra kur kas svarbesnė vertybė, nei galimas termino praleidimas. J.G. M. neįrodė, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas pažeidė kitų asmenų interesus. Praleistos trys dienos ieškiniui pateikti negali būti priešpastatomos viešajam interesui, inspekcija viešojo intereso gynimui reikšmingą informaciją surinko per labai trumpą laiką.

5. J. G. M. nepagrįstai teigia, kad bandė susitarti su bendraturčiais dėl patalpų paskirties keitimo. J. G. M. į A. M. asmeniškai nesikreipė, nepateikė kreipimąsi patvirtinančių įrodymų. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad atsakovas atsisakė susipažinti su pareiškimu. Antstolės R. S. 2013 m. rugsėjo 6 d. dokumento gavimo pažymoje nurodyta, kad gavėjas (A. M.) nurodytu adresu nerastas. Atsakovas tuo metu nebuvo namie. Atsakovas negavo ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto 19-tame notarų biure pateikto prašymo namo bendraturčiams, todėl atsakovas neturėjo jokios galimybės nurodyti savo nesutikimo priežasčių ir informuoti J. G. M..

6. J. G. M. nesikooperavo su bendraturčiais. Iš antstolės pranešimo dėl susipažinimo su projektu matyti, kad bendraturčiams nebuvo įmanoma pateikti rekomendacijų projektiniam pasiūlymui. Jame nurodyta arba pritarti projektui, arba, kad bus kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ir bendraturčiai bus priversti padengti patirtas J. G. M. bylinėjimosi išlaidas. J. G. M. siekia tik maksimaliai patenkinti savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius. Be to, J. G. M. bendraturčius norėjo supažindinti su neišbaigtu projektu. Aplinkybė, kad J. G. M. prašė patikslinti ieškinio dalyką ir prijungti techninio projekto pataisymą, įrodo, kad bendraturčiams pateiktas 2013 m. pradžios projektas yra su esminiais trūkumais. Projekto dalis - vėdinimo sistema nėra išspręsta.

7. G. M. neteisingai nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžius ir juose atitinkamai nedalyvavo. G. M. veikė tėvo J.G. M. vardu ir interesais, tiek, kiek tai buvo susiję su remonto darbais. Nagrinėjant bylą savo interesus atstovavo patalpos savininkas J. G. M., atstovaujamas advokato.

8. G. M. neteisingai nurodo, kad neteisėtai įpareigotas atstatyti pastato sienas, kurios nėra jo nuosavybė. J. G. M. suteikė sūnui G. M. įgaliojimą, kurio pagrindu pastarasis turėjo visas teises ir pareigas veikiant J. G. M. interesais tvarkyti pastato remonto darbus. Teismo nustatyti terminai įvykdyti prievolę dar nėra suėję, tačiau G. M. pripažįsta, jog nėra tikimybės, kad Kauno miesto savivaldybės administracija išduos reikiamą leidimą.

18. Ieškovė inspekcija atsiliepime į J.G. M., G. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus dėl inspekcijos ieškinio atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Nepagrįstas G. M. motyvas dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo, neįrodžius aplinkybių, kad yra būtinosios sąlygos taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą. G. M. nepagrindė, kad jam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Inspekcijos ieškinys tinkamai įteiktas 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovo tėvui pasirašytinai. Be to, atsakovas teismui 2014 m. lapkričio 27 d. pateikė 2014 m. lapkričio 26 d. atsiliepimą į ieškinį. 2015 m. gegužės 5 d. teismo pažymoje apie parengiamąjį posėdį nurodyta, kad G. M. atvyko. Atsakovas pasirašė, kad jam pranešta apie 2015 m. birželio 18 d. 13.15 val. ir 2015 m. birželio 23 d. 9 val. teismo posėdžius. Apie kitus teismo posėdžius, kuriuose atsakovas nedalyvavo, jam buvo pranešta pranešimais (CPK 133 straipsnio 1 dalis). Jei teismas laikytų, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžių laiką ir vietą, prašo įvertinti aplinkybę, kad atsakovo tėvas, gyvenantis tuo pačiu adresu, gavo visus teismo procesinius dokumentus, todėl turėjo pranešti sūnui apie vyksiančių teismo posėdžių datą ir vietą. Advokatei A. R ., atstovavusiai atsakovą ir ieškovą byloje, teismo procesiniai dokumentai išsiųsti tinkamai. Nėra duomenų, kad, pasibaigus atstovavimo santykiams tarp atsakovo ir advokatės, advokatė būtų pranešusi teismui ir grąžinusi gautus procesinius dokumentus pagal CPK 118 straipsnio 2 dalį. Atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodo naują gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad atsakovas vykdė savo pareigą pranešti teismui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Atsakovo neveikimas, nepranešus teismui apie pasikeitusį adresą, yra netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis.
2. Atmestinas G. M. argumentas, kad inspekcijos ieškinys turėjo būti reiškiamas J. G. M.. Tokio prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama G. M. pirmosios instancijos teisme neteikė, todėl pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį šiuo motyvu apeliacinis skundas negali būti grindžiamas. 2009 m. lapkričio 26 įgaliojimu ieškovas įgaliojo atsakovą apmokėti visas pateiktas sąskaitas, susijusias su ieškovui priklausančių patalpų tvarkymu ir valdymu.
3. Teismas tinkamai vertino ieškinio senaties terminą. Taikytinas specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuris nustato specialų terminą ieškiniui dėl rašytinio pritarimo panaikinimo paduoti. Inspekcija 2014 m. spalio 2 d. patikrinimo aktu nustatė, kad rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai. Nepraleisdama minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino, inspekcija 2014 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui ieškinį. Apeliaciniuose skunduose nurodoma teismų praktika netaikytina, nes Planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. po nurodytos teismų praktikos suformavimo. Teismas nepadarė procesinės teisės nuostatų pažeidimo, nes vertino visų šalių pateiktus įrodymus, o nepalankus teismo sprendimas nėra pagrindas pripažinti, pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Motyvas, kad inspekcija dar 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2014 m. vasario 12 d. žinojo apie rašytinį pritarimą ir nesiėmė jokių veiksmų dėl statybą leidžiančio dokumento tikrinimo, nepatvirtina, kad inspekcijoje buvo gautas skundas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Inspekcija anksčiau netyrė rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo, nes nebuvo gavusi konkretaus prašymo. Inspekcija privalo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
4. Teismas pagrįstai nustatė, kad, atliekant namo paprastojo remonto darbus, atsakovas, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės administracijai turėjo pateikti bendrasavininkų sutikimus. Jų nepateikus, rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai. Buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas, parduotuvės patalpų perplanavimas yra ne tik kultūros paveldo objekto remonto, restauravimo darbai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, bet ir statinio paprastojo remonto darbai pagal Statybos įstatymą ir STR „Statinio statybos rūšys“. Paprastojo remonto darbai buvo atliekami ne tik pastato viduje, bet ir išorėje, dėl ko pasikeitė namo fasadas į (duomenys neskelbtini) pusę, tai patvirtino ieškovo atstovė D. S. ir projektuotoja D. L. 2015 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu. Byloje nėra ginčo, kad darbai, susiję su paveldosaugos reikalavimais, dėl ko rašytinis pritarimas buvo privalomas. Jeigu 2011 m. gegužės 24 d. išduoto leidimo Nr. L-17 pakako atlikti statybos darbus, susijusius su namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis (durų–vitrinų angų atvėrimas), neaišku kokiu teisiniu pagrindu savivaldybės administracijos įgaliotas tarnautojas išdavė G. M. rašytinį pritarimą.
5. Inspekcijos reikalavimas dėl padarinių šalinimo neprieštarauja namo vertingosioms savybėms. Teismas pagrįstai nurodė, kad pastatas yra įrašytas į registrą, todėl jo tvarkybos darbai turi visuomeninę reikšmę. Remiantis viešaisiais Nekilnojamųjų vertybių registro duomenimis, namo kaip nekilnojamosios kultūros vertybės teisinis 1 įregistravimo pagrindas registre yra 2008 m. spalio 8 d. Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-878, kuriuo nustatytos namo vertingosios savybės. Patvirtintos saugotinos namo vertybės yra namo pietiniame fasade esantys 7 nesužeminti langai ir 1 durys.
6. Nesutinka, kad sprendimas yra sąlyginis ir neaiškus. Inspekcijos ieškinio 2 reikalavimas suformuluotas vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo teise.
1. Atsakovai S. S., A. B., S. B., R. B., S. P., B. L., R. A. K., R. M., E. M., L. U., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V. atsiliepimais į J.G. M., G. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

1. Inspekcija nepraleido senaties termino. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama, gavus pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Inspekcijos kreipimasis į teismą buvo vertintinas ne tik kaip bendraturčių interesų gynimas, bet ir kaip viešojo intereso gynimas, nes namas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Teismas teisingai sprendė, kad inspekcija 2014 m. spalio 2 d. akte konstatavo, kad statytojas nepateikė bendraturčių sutikimo. Nustačiusi statytojo pažeidimą, inspekcija į teismą su ieškiniu kreipėsi po 33 dienų. Teismas pagrįstai atstatė praleistą 3 dienų ieškinio terminą. Be to, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti įžeidimai, priėmimo dienos. Šis terminas skaičiuotinas nuo tada, kai inspekcija surinko pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti apie viešo intereso pažeidimą, ir surašė patikrinimo aktą, t. y. 2014 m. spalio 2 d. Tokiu atveju, inspekcija ieškinį teismui pateikė anksčiau nei per 2 mėnesius nuo patikrinimo akto surašymo.

2. Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui rašytinį pritarimą išdavė be bendraturčių sutikimo, todėl pažeidė galiojantį įstatymą, o rašytinis pritarimas pripažintinas negaliojančiu. Norint gauti rašytinį pritarimą tvarkybos darbams, būtina pateikti bendraturčių sutikimus. G. M., jau turėdamas Kultūros Paveldo Departamento teritorinio padalinio 2011 m. gegužės 24 d. leidimą Nr. L-17, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl rašytinio pritarimo statinio projektui, kas patvirtina, kad išduotas Kultūros paveldo departamento leidimas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Remonto darbai atlikti iš Vilniaus g. pusės, o namo siena yra pagrindinė konstrukcija, be to langų angų atvėrimas keičia tiek fasado išvaizdą, tiek silpnina pačią konstrukciją. Paprastaisiais remonto darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos laikančios konstrukcijos, gali būti tik nežymiai keičiamas pastato fasadas. Matusevičiai nesilaikė paprastojo remonto principo, todėl atliekamas remontas peržengė paprastojo remonto ribas.

3. Projekto dokumentai parengti ir jiems pritarta kaip paprastojo remonto apimties darbams. Tačiau pagal brėžinius, aiškinamąjį raštą ir vadovaujantis paveldosauginiais reikalavimais Nr. 2K-1722, projekto darbų rūšys turėjo būti patikslintos, gautas Statybos ir urbanistikos skyriaus parengtas projektavimo sąlygų sąvadas kapitalinio remonto darbams ir gautas nustatyta tvarka statybos leidimas. Tiek paprastojo remonto, tiek kapitalinio remonto atveju turi būti bendraturčių sutikimai. Departamento Kauno skyrius specialiuosius paveldosauginius reikalavimus išdavė 2015 m. spalio 30 d., kas patvirtina, kad J.G. M. pripažįsta faktą, kad statybos techninis projektas peržengė paprastojo remonto ribas, dėl ko parengtas kapitalinio remonto techninis projektas.

4. Pagrįstas teismo įpareigojimas atstatyti statinį į buvusią būklę, nes, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis (Statybos įstatymo 28 (1) straipsnio 4 dalis). G. M. suteikta nemažai laiko įvykdyti reikalavimus ir, tik jų neįvykdžius ir negavus teisės aktuose statybai būtinų ir numatytų leidimų, būtų pareiga savo lėšomis atstatyti gyvenamąjį namą.

5. Atsakovai dėl projekto trūkumų negalėdami nuspręsti ar pagal jį atliekamas remontas nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų, atsisakė duoti sutikimą yra pagrįstai. J.G. M. grubiai pažeidė bendraturčių teises, jiems siekė pateikti nepilną, neišsamų techninį projektą ir gauti rašytinį pritarimą. J.G. M., teikdamas projektą, neįrodė, kad jo dalį dėl ventiliacijos sprendinių galima tvirtinti. Projekte paprastajam remontui nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su elektros energijos papildomu tiekimu, triukšmo lygio klausimų sprendimu, kiemo infrastruktūros naudojimu. Atlikus ekspertizę, buvo pareikštos pastabos, kurių J.G. M. nenuginčijo, nepateikė įrodymų, kad aktas yra neobjektyvus. Projektas yra tik projektinis pasiūlymas. Tokios kategorijos projektų nenumato projektų rengimą reglamentuojantys įstatymai ir STR. Projektas įvardintas kaip techninis projektas, jis negalėjo būti tikslinamas, atsižvelgiant į namo gyventojų pasiūlymus. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, konkretiems statybos darbams atlikti.

6. Nesutinka su patalpų paskirties pakeitimu. Namas yra 1923 m. statybos, rekonstrukcija atlikta 1983 m. Rekonstrukcijos metu nebuvo tvarkomos ir išvalytos namo ventiliacinės angos, dėl ko statybinėmis atliekomis yra užversti visi aukštai, ventiliacinių angų kaminai nebuvo remontuojami, yra įskilę, praleidžia kvapus. Į tai nėra atsižvelgta, projektuojant kavinę. Projekte nėra paruošta elektros maitinimo dalis. Pradėjus veikti kavinei, bus reikalingi papildomi elektros galingumai, dėl ko gali reikėti papildomai elektros energijos, reiks nutiesti papildomus kabelius iki elektros transformatorinės. Įrengus maitinimo įstaigą, kuri prekiautų alkoholiniais gėrimais, būtų pažeistos bendraturčių teisės į saugią ir ramią aplinką, nakties poilsį. Tai pagrindinė žmogaus teisė (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Bendraturčių šeimose auga maži vaikai, o asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, rodysis vaikų akivaizdoje, rodys neigiamą pavyzdį. Atsižvelgtina į gyventojų diagnozuotą sveikatos būklę. Padidėjęs žmonių srautas, lemtų didesnį triukšmo lygį. Rūkančių lankytojų cigarečių dūmai pasiektų gyventojų langus ir prasiskverbtų į butus, taip teršdami orą. Artimiausios kavinės yra tik už penkiasdešimties metrų nuo bendraturčių gyvenamosios vietos ir iš ten sklindantis triukšmas yra pakankamai didelis. Name veikia maitinimo paslaugas teikianti įstaiga, tačiau joje neprekiaujama alkoholiniais gėrimais, darbo laikas trumpas. Namo kiemas yra nedidelis, jame padidėjus automobilių kiekiui būtų sunkiai sprendžiama parkavimo problema, iš ryto girdėtųsi prekių atvežimas.

7. Pranešimas dėl sutikimo davimo bendraturčiams nebuvo tikslus ir aiškus. Jame įrašė sutikimą dėl paskirties keitimo ir kavinės įrengimo, tačiau nenurodė, jog bus atliekamas patalpų paprastasis remontas ir jo nedetalizavo. Taip pat nenurodė, kur ir kada bendraturčiai galėtų susipažinti su projektu ir pateikti dėl jo pastabas. Ne visiems bendraturčiams antstolė perdavė prašymus. Nėra įrodymų, kad prašymai duoti sutikimą būtų siųsti bendraturčiams į kitas jų gyvenamąsias vietas. Nepagrįsti motyvai, kad gyventojai sąmoningai vengė imti projektą ir susipažinti su juo 19-me notarų biure. Ne bendraturčių pareiga susipažinti su projektu, o J.G. M. pareiga tinkamai informuoti bendraturčius apie ketinamus atlikti remonto darbus ir tokiu būdu gauti jų sutikimą.

8. Teisėjos šališkumas nepagrįstas jokiais įrodymais. Gyventojai neturi teisinio bei aukštojo statybinio inžinerinio išsilavinimo, dauguma asmenų yra vyresnio amžiaus. Teisėja, atsižvelgdama į silpnesnę proceso šalį, objektyviai nagrinėjo bylą, išaiškindama proceso šalims bylos esmę, procesą, susidariusią situaciją bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad teisėja netenkino J. G. M. atstovės prašymų, nerodo teisėjos suinteresuotumo.

9. Nesutinka, kad G. M. nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą vietą ir laiką. Tai patvirtina byloje esantys pranešimai, šaukimai, kurie paneigia motyvą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

10. G. M. buvo tinkamas atsakovas byloje. Jis veikė kaip statytojas pagal tėvo J. G. M. suteiktą įgaliojimą, kurio pagrindu turėjo visas teises ir pareigas, veikiant J. G. M. interesais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos dalyko

20. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami du tarpusavyje nesusiję klausimai, t.y. sprendžiama, ar J. G. M. pripažintina teisė be atsakovų sutikimo atlikti patalpų nuo 14-1 iki 14-08, esančių (duomenys neskelbtini), jam priklausančių nuosavybės teise paprastąjį remontą pagal 2013 metų projektą ir paskirties pakeitimą iš prekybos į maitinimo, įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 9:00 val. iki 1:00 val. nakties, prekiaus alkoholiniais gėrimais. Ginčas kilo dėl to, kieno interesai – verslininko, ar namo gyventojų turi būti ginami. Antra, sprendžiama, ar panaikintinas 2011 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. rašytinis pritarimas pastato mc10447, patalpų pirmame aukšte 14-1-8, (duomenys neskelbtini), tvarkytos darbų (paprastojo remonto) atlikimui pagal 2011 metų projektą ir taikytinos pasekmės. Ginčas kilo dėl to, ar tokiu atveju reikalingas namo bendrasavininkų sutikimas tvarkybos darbų atlikimui.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. Prie J. G. M. apeliacinio skundo pateikti nauji įrodymai – VšĮ Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro 2015 m. lapkričio 12 d. sutikimas, 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio stenogramos. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujais įrodymais grindžiamas apeliacinis skundas, todėl pripažintina, jog juos pateikti būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl jie priimtini.

Dėl rašytinio pritarimo tvarkybos darbų atlikimui pagal 2011 metų projektą

Dėl ieškinio senaties termino

23. Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir jo taikymo.

24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis visuomenės intereso apgynimo, teisingumo ir protingumo principais, motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė, jog Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste inspekcija) atstatytinas 3 dienas praleistas ieškinio senaties terminas dėl 2011 m. birželio 29 d. rašytinio pritarimo panaikinimo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškinio senaties termino atstatymo nepasisakė. Teismas nurodė, jog senaties terminą skaičiuoja pagal ABTĮ 33 straipsnį. Taip pat teismas nurodė, jog vadovaujasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nustatančiu dviejų mėnesių terminą ieškiniui dėl rašytinio pritarimo panaikinimo paduoti. Inspekcija apie pažeidimą, išduodant 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą paprastiesiems tvarkybos darbams, sužinojo 2014 m. rugsėjo 9 d., gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus įrodymus, kad statytojas nepateikė namo bendraturčių sutikimo. Tai konstatavo 2014 m. spalio 2 d. akte. Nustačiusi šį pažeidimą, inspekcija į teismą su ieškiniu kreipėsi 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. po 33 dienų. Motyvų, kodėl netaikomas dviejų mėnesių terminas, nustatytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, rašytiniam pritarimui ginčyti teismas nenurodė.

25. Su tokiomis išvadomis nesutinka atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija. Jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog inspekcija apie teisės pažeidimus sužinojo 2014 m. rugsėjo 9 d. Bendraturčių 2014 m. vasario 12 d. prašymas patvirtina, jog jau tuomet inspekcija buvo informuota apie galimą rašytinio pritarimo neteisėtumą. Daugiau kaip septynių mėnesių terminas informacijos rinkimui apie bendraturčių sutikimų būtinybę yra akivaizdžiai per ilgas laiko tarpas tokiai informacijai surinkti. Bylai reikšmingą informaciją inspekcija galėjo surinkti gavusi 2014 m. vasario 12 d. prašymą. Nuo šios datos ir turėtų būti skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą. Inspekcija į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 14 d., žymiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Svarbių priežasčių, dėl kurių inspekcija nesurinko reikalingų duomenų, nėra. Inspekcija neįrodė, jog veikė pakankamai aktyviai ir rūpestingai. Procesinio termino kreiptis į teismą praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą dėl rašytinio pritarimo panaikinimo. Ieškinio senaties terminą prašo taikyti.

26. Apeliantas J.G. M. taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu šioje dalyje. Jis nurodo, jog teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį, pažeidė lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principą. Reikalavimui panaikinti administracinį aktą taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Inspekcija šį terminą praleido, atnaujinti termino neprašė. Teismas privalėjo vertinti ne tik kada institucija gavo informaciją apie tai, kad, išduodant pritarimą, nebuvo pateikti bendraturčių pritarimai, bet ir kada tokie duomenys institucijos galėjo būti gauti. Inspekcija ne kartą buvo informuota apie atliekamus darbus 2011 m. neturint daugiabučio savininkų sutikimų, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. nesiėmė jokių veiksmų. Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 19 d. atsakymas gyventojams Nr. (15.2)-20-11867 patvirtina, kad institucija detaliai susipažino su projekto sudėtimi.

27. Apeliantas atsakovas G. M. taipogi nesutinka su skundžiamu sprendimu šioje dalyje. Jo vertinimu, inspekcija į teismą su ieškiniu kreipėsi praleisdama 30 d. terminą, numatytą ABTĮ 33 straipsnyje. 2011 m. birželio 29 d. buvo duotas pritarimas paprastiesiems tvarkybos darbams atlikti. 2014 m. rugsėjo 9 d. inspekcija iš Urbanistikos ir architektūros skyriaus gavo informaciją apie tai, kokius duomenis G. M. pateikė, norėdamas gauti pritarimą. Inspekcija 2014 m. spalio 2 d. akte nurodė, kad G. M. nepateikė namo bendraturčių sutikimo. Kreipdamasi į teismą 2014 m. lapkričio 5 d., inspekcija praleido 30 dienų terminą. Inspekcija nepateikė teismui prašymo praleistam terminui atnaujinti, todėl teismas, priimdamas ieškinį, nesilaikė proceso šalių lygiateisiškumo principo. Be to, apie suteiktą pritarimą atlikti neleistinus darbus inspekcija žinojo jau nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., tačiau tokio akto neginčijo ir jokių veiksmų nesiėmė. Proceso šalims reikalaujant taikyti senatį, teismas privalėjo ją taikyti.

28. Su apeliantų argumentais dėl ieškinio senaties termino praleidimo inspekcija nesutinka ir nurodo, jog inspekcija nepraleido senaties termino. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama, gavus pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Inspekcijos kreipimasis į teismą buvo vertintinas ne tik kaip bendraturčių interesų gynimas, bet ir kaip viešojo intereso gynimas, nes namas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Teismas teisingai sprendė, kad inspekcija 2014 m. spalio 2 d. akte konstatavo, kad statytojas nepateikė bendraturčių sutikimo. Nustačiusi statytojo pažeidimą, inspekcija į teismą su ieškiniu kreipėsi po 33 dienų. Teismas pagrįstai atstatė praleistą 3 dienų ieškinio terminą. Be to, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti įžeidimai, priėmimo dienos. Šis terminas skaičiuotinas nuo tada, kai inspekcija surinko pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti apie viešo intereso pažeidimą, ir surašė patikrinimo aktą, t. y. 2014 m. spalio 2 d. Tokiu atveju, inspekcija ieškinį teismui pateikė anksčiau nei per 2 mėnesius nuo patikrinimo akto surašymo. Motyvas, kad inspekcija dar 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2014 m. vasario 12 d. žinojo apie rašytinį pritarimą ir nesiėmė jokių veiksmų dėl statybą leidžiančio dokumento tikrinimo, nepatvirtina, kad inspekcijoje buvo gautas skundas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Inspekcija anksčiau netyrė rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo, nes nebuvo gavusi konkretaus prašymo. Inspekcija privalo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

29. Tokios pačios pozicijos laikosi ir tretieji asmenys pagal inspekcijos ieškinį – namo bendraturčiai. Kadangi argumentai yra tapatūs inspekcijos nurodytiesiems, kolegija jų nekartoja.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas. Tokią išvadą grindžia argumentais:

1.   Į bylą yra pateiktas trečiųjų asmenų – bendraturčių 2014 m. vasario 12 d. prašymas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui (t.6, b.l.11-12), kuriame prašoma nustatyti, ar ginčo patalpose pakeistas patalpų suplanavimas, pritaikant jas kavinės technologijai, ar fasado angų išmatavimų keitimas (duomenys neskelbtini) pusėje, naujo mūro ir mūrio adymo darbai vidaus patalpose Paprastojo remonto apimtyje, numatytų angų kiemo fasade bei tarpuvartėje kirtimas yra galimas be gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo. Taigi, namo gyventojai jau 2014 02 12 inspekciją informavo, jog jų sutikimų nėra, prašė įvertinti, ar ne jų sutikimų, galimi atlikti remonto darbai. 2014 04 17 buvo atliktas statybos patikrinimas nagrinėjant bendraturčių minėtą 2014 02 12 skundą (patikrinimą atliko R. V.) ir 2014 04 18 surašytas aktas (t.6, b.l. 15-37); 2014 06 02 bendraturčiams pateiktas atsakymas (t.6, b.l. 38-39), kuriame nurodyta, jog savavališkos statybos faktas nenustatytas, patalpose atlikti remonto darbai nepažeidžia esminių projekto sprendinių ir pritarimo.

2.   2014 06 23 atsakovės A. B. atstovė advokatė V. G. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorinį skyrių (t.6, b.l. 40-42), prašydama pateikti informaciją, ar fasado angų išmatavimų keitimas Vilniaus g. pusėje, naujo mūro ir mūrio adymo darbai vidaus patalpose Paprastojo remonto apimtyje, numatytų angų kiemo fasade bei tarpuvartėje kirtimas yra teisėtai atliktas be gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo. Inspekcija 2014 08 14 kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją (t.6, b.l. 44), prašydama skubos tvarka pateikti Rašytinį pritarimą, projektą ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo dokumentus. Dokumentai inspekcijai buvo pateikti 2014 09 09 (t.6, b.l. 44). Į teismą su ieškiniu dėl pritarimo panaikinimo inspekcija kreipėsi 2014 11 05 (t.6, b.l. 3-10).

3. 2014 10 02 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teistumo patikrinimo aktas (t.5, b.l. 88-91), kuriame konstatuota, jog statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas, išduotas be bendraturčių sutikimo, kuris nustatytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkte, bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3 priede. Pažeista STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punkto nuostatos, Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto nuostatos. Patikrinimą atliko ta pati darbuotoja - R. V..

4. 2014 m. vasario 12 d. bendraturčių prašymas patvirtina, jog jau tuomet inspekcija buvo informuota apie galimą rašytinio pritarimo neteisėtumą, nurodant, kad nebuvo bendraturčių sutikimų. Todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta inspekcijos argumentą, jog Inspekcija anksčiau netyrė rašytinio pritarimo išdavimo teisėtumo, nes nebuvo gavusi konkretaus prašymo, nes akivaizdu, jog toks konkretus prašymas – nėra bendraturčių sutikimų, buvo. Atkreipiamas dėmesys, jog inspekcija tik po dviejų mėnesių, t.y. 2014 04 17 atliko patikrinimą. Bendraturčiams nesutikus su atsakymu ir 2014 06 23 paprašius pateikti informaciją, inspekcija beveik po dviejų mėnesių paprašė Kauno miesto savivaldybės administraciją pateikti visus su ginčijamu Rašytiniu pritarimu susijusius dokumentus. Patikrinimo aktas buvo surašytas tik 2014 10 02. Svarbios aplinkybės yra ir tai, jog abu patikrinimus atliko tas pats asmuo – R. V. ir, esant nurodytiems tokiems patiems patikrinimo pagrindams – ar teisėtos statybos/remontas neesant bendraturčių sutikimų.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog terminas kreiptis į teismą dėl rašytinio pritarimo panaikinimo skaičiuojamas nuo 2014 m. balandžio 18 d., kuomet buvo surašytas pirmas patikrinimo aktas (t.5, b.l. 15-37) ir kuomet inspekcija privalėjo nustatyti, ar reikalingas bendraturčių pritarimas statybai/remontui. Todėl kolegija pripažįsta, jog terminas ieškiniui panaikinti statybą leidžiantį dokumentą pareikšti yra praleistas.

32. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009 ). Išvadą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog terminas praleistas nežymiai – tik 3 dienas, todėl motyvavo, jog ieškinio senaties terminas  atnaujintinas, tačiau jo neatnaujino. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014 04 18, su ieškiniu inspekcija į teismą kreipėsi 2014 11 05, t.y. praleidusi ieškinio terminą beveik 7 mėnesius, priežasčių terminui atnaujinti nenurodė, sprendžia, jog ieškinio senaties terminas neatnaujintinas. Atkreipiamas dėmesys, jog inspekcija, atsiliepdama į apeliacinius skundus nurodo, jog teismas pagrįstai atstatė praleistą 3 dienų ieškinio terminą, t.y. inspekcija sutinka, jog terminas buvo praleistas.

Dėl bendraturčių sutikimo

33. Byloje keliamas klausimas, ar, išduodant rašytinį pritarimą, buvo reikalingas bendraturčių sutikimas.

34. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog bendraturčių sutikimas, išduodant rašytinį pritarimą tvarkybos darbams, yra reikalingas, todėl pritarimą panaikino ir taikė pasekmes. Su sprendimu šioje dalyje nesutinka ieškovas J.G. M., atsakovas G. M., atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija.

35. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad, norint gauti rašytinį pritarimą tvarkybos darbams, būtina pateikti namo bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 punkto 4 dalis). Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui G. M. 2011 m. birželio 29 d. rašytinį pritarimą išdavė be namo bendraturčių sutikimo, todėl pažeidė galiojantį įstatymą ir todėl rašytinis pritarimas pripažintas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši aplinkybė yra įrodyta inspekcijos 2014 m. spalio 2 d. aktu Nr. PSI-28-(15.5), kurio G. M. neskundė.

36. 2010 m. rugsėjo 14 d. Kultūros paveldo departamento prie KM Kauno teritorinis padalinys išdavė paveldosauginius reikalavimus planuojamiems atlikti tvarkybos darbams pastate mc10447 numatant, nurodant, kad darbai bus atliekami paprastojo remonto ribose (t.5, b.l. 54). 2011 m. gegužės 9 d. buvo surašytas ginčo Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų darbo projekto paveldosaugos (Specialiosios) ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad tai yra tvarkybos darbų projektas (remontas, restauravimas, pritaikymas) (t. 5, b.l. 51-52). Šiame akte nurodoma, jog „ projekte numatomi tvarkybos darbai apima 1 aukšto vertingųjų savybių tvarkybos darbus, saugoma autentiška fasadų simetrija, kompozicija, angų išdėstymas, medžiagiškumas, apdailos medžiagos, kapitalinių sienų tinklas. Architektūrinių tyrimų metu autorė rado autentiškų langų – vitrinų gabaritus, projekte siūloma atstatyti buvusias angas. Sveikintina“. Kultūros paveldo departamentas prie KM Kauno teritorinis padalinys 2011m. gegužės 24 d. išdavė leidimą Nr.L-17, kuriame leido atlikti pirmo aukšto patalpų tvarkybos darbus. Tvarkybos darbų projektas buvo rengiamas kaip 2005 m. projekto, kuriame buvo pateiktas vieningas Vilniaus g. fasado pirmo aukšto sprendimas, tęsinys. 2011 06 13 statytojas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas raštu pritarti statinio projektui tikslu atlikti paprastąjį remontą. (t. 5, b.l. 46). Rašytinis pritarimas buvo išduotas 2011 06 29 (t.5, b.l. 45).

37. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas rašytinį pritarimą, vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 punkto 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog, norint gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, savivaldybės administracijai privaloma pateikti ir statinio bendraturčių sutikimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog rašytinis pritarimas atlikti tvarkomuosius paprastojo remonto darbus buvo išduotas kultūros paveldo statinyje. Todėl buvo privalu analizuoti, aiškinti ir taikyti teisės aktus, reglamentuojančius darbus kultūros paveldo statinyje, nes jie yra specialūs teisės aktai Statybos įstatymo atžvilgiu. Be to, byloje kilo ginčas, kokiems darbams atlikti buvo išduotas rašytinis pritarimas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktu, nurodė, jog statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą CK nustatytais atvejais ir tvarka. Teismas sprendė, jog, CK 4.82 ir 4.85 straipsnius aiškinant plačiąja prasme, bendraturčių sutikimas turėtų būti reikalingas ir nurodyto STR pagrindu.

38. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą tvarkybos darbų projektą, kuriame nurodyta, jog ginčo patalpose pirmame aukšte bus atliekamas paprastasis remontas – pagal projekto sprendinius numatyta atkurti autentiškas durų – vitrinų angas, įstiklinant vientisu stiklinimu be dailinimų, atkurti autentišką angą vakariniame fasadų kampe, perplanuoti parduotuvės vidaus patalpas pagal šių dienų reikalavimus ir projektinę užduotį, pritaikyti autentišką durų angą, rastą architektūrinių tyrimų metu; kad įrengiamų patalpų paskirtis nekeičiama – pagal projektą išlieka prekybos patalpos; daro išvadą, jog projekte numatyti darbai priskiriami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktu. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog tvarkomiesiems paveldosaugos darbams leidimai išduodami kultūros ministro patvirtinta tvarka. Šių leidimų išdavimą reglamentuoja Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155. Šis reglamentas yra specialusis teisės aktas Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ atžvilgiu; jame nėra nustatyto reikalavimo, kad, siekiant gauti leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, reikia pateikti bendraturčių pritarimą. Projekte numatytiems tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, susijusiems su kultūros paveldo statinio autentiškumo išsaugojimu (autentiškų durų–vitrinų angų atkūrimu), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys 2011 m. gegužės 24 d. išdavė leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. L-17. Šis leidimas byloje nebuvo ginčijamas, yra galiojantis, todėl tvarkomieji paveldosaugos darbai atlikti teisėtai. Tai patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2014 04 09 raštas Nr. (1.29K)2K-682 (t.2, b.l. 124-125). Visi projekte numatyti darbai, kurie susiję su bendrojo naudojimo konstrukcijomis, priskiriami būtent paveldosaugos tvarkomiesiems darbams. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktu, nes reikėjo vadovautis specialiuoju teisės aktu - Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“. Šiame teisės akte nėra nustatyto reikalavimo, jog, siekiant gauti leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, reikia pateikti bendraturčių pritarimą (sutikimą).

39. Likusieji projekte numatyti darbai yra vidaus patalpų perplanavimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi projekto sprendinius, šalių atstovų pasisakymus teismo posėdžio metu, argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, sprendžia, jog minėti statybos darbai priskirtini paprastojo remonto darbams – patalpų perplanavimas (ardomos ir įrengiamos naujos vidinės patalpų pertvaros). STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 punkte  nurodyta, jog atvejai, kada reikalingi rašytiniai pritarimai išvardinti 6 priede. 6 – to priedo 2.1 punkte nustatyta, jog rašytiniai pritarimai privalomi atliekant kultūros paveldo paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbai atliekami pastato viduje ir nėra susiję su paveldosaugos reikalavimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tvarkomieji statybos darbai pagal projektą buvo numatyti atlikti pastato viduje (patalpų perplanavimas), daro išvadą, jog rašytinis pritarimas tvarkomiesiems statybos darbams, kurie numatyti atlikti pastato viduje ieškovui J.G. M. nuosavybės teise priklausančiose patalpose jas perplanuojant ir kurie nesusiję su bendrosiomis namo konstrukcijomis, nebuvo privalomas. Pažymėtina, jog ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas atskiromis patalpomis. Paprastojo remonto darbai buvo atliekami patalpų nuo 14-1 iki 14-8 ribose. Minėta, šios patalpos nuosavybės teise priklauso J. G. M., darbai nebuvo atliekami dėl bendrojo naudojimo objektų. Teisės aktai nenumato bendraturčių sutikimų šiems darbams. Liudytoja architektė D. L. nurodė, kad jokios laikančiosios konstrukcijos, rengiant tvarkybos darbų projektą, nebuvo numatomos keisti, o bendraturčių sutikimo reikia tik tada, kai liečiamos laikančios pastato konstrukcijos, bendrajai nuosavybei priklausančios pastato dalys, prie laikančių konstrukcijų priskiriamos langų angų sąramos. Tačiau šiuo atveju langų angų sąramos nebuvo liečiamos, nes buvo ardomas mūras, esantis po jomis. Be to, minėta, tai buvo tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems atlikti bendraturčių sutikimas nereikalingas. Akivaizdu, jog šiems darbams atlikti užteko Kultūros paveldo departamento prie KM Kauno teritorinio padalinio 2011m. gegužės 24 d. išduoto leidimo Nr.L-17, kuriame buvo leista atlikti pirmo aukšto patalpų tvarkybos darbus.

40. Be to, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas rašytinį pritarimą, nurodė, jog rašytinio pritarimo neteisėtumas buvo konstatuotas inspekcijos 2014 m. spalio 2 d. aktu Nr. PSI-28-(15.5), kurio statytojas įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl jis yra galiojantis; o jame buvo nustatytas pažeidimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ( Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2010 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr.A556-483/2010, 2010 06 23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010). Administracinis teismas yra pasisakęs, jog inspekcijos aktai, kuriuose buvo konstatuota, jog statybą leidžiantys dokumentai išduoti nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų, nelaikytini administraciniu sprendimu. Šie aktai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais – prima facie įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 01 23 nutartis byloje Nr. AS602-25/2013). Todėl teismas, vertindamas Patikrinimo aktą kaip nenuginčytą individualų administracinį aktą, o ne kaip rašytinį įrodymą, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų vertinimo ir padarė įrodymus neatitinkančias išvadas, t.y. aukščiau nurodytas inspekcijos patikrinimo aktas nėra dokumentas, kuriame konstatuotas rašytinio pritarimo neteisėtumas. Jame tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir išdėstyta inspekcijos nuomonė ginčijamo rašytinio pritarimo atžvilgiu.

41. Inspekcija nurodė, jog gina viešąjį interesą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, jog viešasis interesas yra tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga visuomenei ar jos daliai, pažeidimai sukėlė realias neigiamas pasekmes. Inspekcija viešojo intereso gynimą sieja su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga ir todėl mano, jog turi būti atstatyta taip, kaip buvo iki remonto. Tačiau ekspertų išvados patvirtina, kad numatyti autentiškumo atkūrimo darbai yra būtini, t.y. ekspertų išvada yra priešinga inspekcijos nuomonei. Šiems darbams pritarė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsakingas už nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinį administravimą. Teismo įpareigojimas, tenkinant inspekcijos ieškinį, atkurti pastatą į buvusią padėtį ne apgina, o atvirkščiai, pažeidžia paveldosaugos reikalavimus ir viešąjį interesą. Ekspertų išvados patvirtina, jog buvusios padėties atkūrimas yra netinkamas ir neatitinkantis paveldosaugos reikalavimų ir atvirkščiai, autentiškumo atkūrimo darbai yra būtini. Tai ir yra viešasis interesas - visuomenei ir yra reikšminga ir reikalinga, kad būtų atkurtos nekilnojamosios kultūros vertybės.

42. Atkreiptinas dėmesys, jog patys bendraturčiai į teismą dėl rašytinio pritarimo nuginčijimo nesikreipė. Į bylą pateikti bendraturčių raštai, atsiliepimai ir kt. dokumentai (skundai įvairioms įstaigoms, nušalinimai teisėjams); bylos nagrinėjimo metu išsakyta pozicija patvirtina, jog jų nepasitenkinimą kelia ieškovo siekis ginčo patalpų paskirtį pakeisti į kavinės, kas projekte, kuriam įgyvendinti buvo duotas ginčijamas rašytinis pritarimas, nebuvo numatyta. Tokią nuostatą patvirtina ir tai, jog buvo sujungtos nesusiję bylos, kas taip pat suklaidino bendraturčius. Rašytinis pritarimas buvo duotas atlikti darbams pagal 2011 m. projektą. Tuo tarpu ieškovas G.J. M. bylą užvedė dėl bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį pagal 2013 metų projektą. Iš procesinių atsakovų – bendraturčių dokumentų, akivaizdu, jog jie šiuos abu projektus tapatina, o nepasitenkinimą reiškia dėl patalpų paskirties į kavinės patalpas keitimo.

43. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bendraturčių sutikimas atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal 2011 metų projektą nebuvo reikalingas.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

44. Apeliantas atsakovas G. M. nurodo, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir nepranešęs apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teisėjų kolegija su šiuo motyvu nesutinka, nes apeliantas neįrodė aplinkybių, kad yra būtinosios sąlygos taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą. G. M. nepagrindė, kad jam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Inspekcijos ieškinys atsakovui G. M. įteiktas 2014 m. lapkričio 10 d. per jo tėvą. Be to, atsakovas G. M. teismui 2014 m. lapkričio 27 d. pateikė 2014 m. lapkričio 26 d. atsiliepimą į ieškinį. 2015 m. gegužės 5 d. jis dalyvavo parengiamajame posėdyje, pasirašė, kad jam pranešta apie 2015 m. birželio 18 d. 13.15 val. ir 2015 m. birželio 23 d. 9 val. teismo posėdžius. Apie kitus teismo posėdžius, kuriuose atsakovas nedalyvavo, jam buvo pranešta pranešimais (CPK 133 straipsnio 1 dalis) (t.8, b.l. 90).

45. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovui G. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, todėl nepripažįsta, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato šalims, o G. M. ir yra šalis – atsakovas; pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Akivaizdu, jog atsakovas G. M. savo pareigas ignoravo.

46. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadas, priešingas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, nes pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė ne dėl visų į bylą pateiktų įrodymų, o tuos, kuriuos vertino, įvertino pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Dėl to dėl inspekcijos ieškinio priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Taip pat teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, t.y. Statybos įstatymo nuostatas, Kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas, poįstatyminius aktus, susijusius su minėtais įstatymais ir todėl dar ir dėl to inspekcijos ieškinio dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl sprendimas inspekcijos ieškinio dalyje panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330straipsnis). Kolegija anksčiau pasisakė, jog inspekcija yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kuris neatnaujinamas. Todėl taikomas ieškinio senaties terminas ir inspekcijos ieškinys šiuo pagrindu atmetamas (CK 1. 131 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos ieškinys panaikinti rašytinį pritarimą atmetamas ir kitu pagrindu, t.y. kadangi jis yra neįrodytas, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog šiuo atveju bendraturčių sutikimas tikslu gauti rašytinį pritarimą tvarkomiesiems darbams atlikti nebuvo reikalingas. Dėl to pasisakyta punktuose 30-31, 34-42, todėl teismas nesikartoja.

Dėl ieškovo J.G. M. ieškinio leisti pakeisti patalpų paskirtį be bendrasavininkų sutikimo

47. Pirmosios instancijos teismas ieškovo J.G. M. ieškinį atmetė, atsakovams įrodžius, kad jų atsisakymai duoti sutikimą namo dalies patalpų paprastajam remontui atlikti yra objektyvūs ir pagrįsti. Teismas nurodė, jog techninio projekto dalinės ekspertizės akte konstatuota, kad parengta techninio projekto vėdinimo dalis nepilnai atitinka galiojančius normatyvinių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus o ieškovas J.G. M. šio akto nenuginčijo, nepateikė įrodymų, kad jis yra neobjektyvus. Projektą rengusi liudytoja parodė, kad projektas nebuvo išsamus, nes rengtas kaip projektinis pasiūlymas teisminiam nagrinėjimui. Teismas sprendė, jog minėti liudytojos parodymai ir papildyto projekto teikimas teismui rodo, kad atsakovams teiktas projektas buvo neišsamus bei netikslus ir atsakovai negalėjo spręsti, ar jis nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti argumentai, kad projektas galėjo būti tikslinamas, atsižvelgiant į namo gyventojų pasiūlymus. Projektas įvardintas kaip techninis projektas, tokį jo statusą patvirtina ir ekspertizės aktas, projekte numatytas vienas jo rengimo etapas.

48. Atmesdamas ieškovo J.G. M. ieškinį, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog jis tinkamai nesupažindino namo bendraturčių su paprastojo remonto projektu. Projektą įteikė ne namo bendraturčiams, o paliko jį susipažinti 19-me notarų biure, apie tai neinformavo visų atsakovų, atmetė ieškovo motyvus, kad gyventojai sąmoningai vengė imti projektą ir su juo susipažinti, kadangi ne gyventojų pareiga susipažinti su projektu, o J.G. M. pareiga tinkamai informuoti bendraturčius apie ketinamus atlikti remonto darbus.

49. Ieškovo J.G. M. nuomone, sprendimas jo ieškinio dalyje panaikintinas dėl to, kad tretieji asmenys byloje pagal inspekcijos ieškinį ir atsakovai byloje pagal J.G. M. ieškinį, kartu su atsiliepimu į inspekcijos ieškinį 2014 12 01 pateikė UAB „Ekspertika“ techninio projekto dalinės ekspertizės aktą, kuris į bylą buvo priimtas 2014 12 08 teisėjo rezoliucija (t.6, b.l. 97-102, 107-108). Bylos gi buvo sujungtos Kauno apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. vasario 6 d. nutartimi (t.6, b.l 188-189). Todėl ieškovas koregavo techninį projektą dėl patalpų paskirties keitimo vėdinimo dalyje. Pagal patikslintą projektą vėdinimas eina laiptinėje ir todėl turi būti tikslinamas ieškinys. Todėl ieškovas ir prašo bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovo J.G. M. ieškinį, vadovavosi UAB „Ekspertika“ dalinės ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad parengta techninio projekto vėdinimo dalis nepilnai atitinka galiojančius normatyvinių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu ieškovas J.G. M., įvertinęs ekspertizės akte konstatuotus vėdinimo dalies trūkumus, koregavo techninį projektą dėl patalpų paskirties keitimo vėdinimo dalyje ir koreguotą projektą, numatantį naujos ventiliacinės šachtos įrengimą, prašė prijungti prie bylos. Pirmosios instancijos teismas šio jo prašymo netenkino.

51. Kauno apygardos teismas 2017 09 17 protokoline nutartimi prijungė prie bylos J.G. M. pateiktą papildomą (pakoreguotą) projektą (t.11, b.l. 8). 2018 02 06 teismo posėdyje buvo priimtas atsakovų pateiktas pasiūlymas su pastabomis ieškovo pakoreguotam projektui (t.11, b.l. 56-74), bei nutarta gyventojų pastabas nusiųsti projektuotojai ir pareikalauti rašytinės išvados, nuomonės dėl pastabų pagrįstumo ar nepagrįstumo. 2018 03 06 dalis namo gyventojų pareiškė nušalinimą kolegijos pirmininkei V. G. (t.11, b.l. 86-87). 2018 03 06 teisėja V. G. buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, o kolegijos teisėjos I. N. ir A. B. pačios nusišalino nuo bylos nagrinėjimo (t.11, b.l. 90-91). Projektuotojai reikalavimas dėl rašytinės išvados pateikimo nebuvo įteiktas. 

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad namo bendraturčiai kategoriškai nesutinka su patalpų paskirties keitimu iš prekybinės į kavinės. Ieškovas J.G. M. bendraturčiams įteikti susipažinti 2013 m. projektą, kuriame numatytas patalpų keitimas iš prekybinės paskirties į kavinės neturėjo realios galimybės, nes jie jo neėmė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovams teiktas projektas buvo neišsamus bei netikslus ir atsakovai negalėjo spręsti, ar jis nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos vertinimu, projektas negali būti koreguojamas.

53. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija nesutinka. Pirma, buvo nustatytas tam tikras projekto trūkumas dėl ventiliacijos. Ieškovas projektą pakoregavo atsižvelgęs į nustatytą trūkumą dėl ventiliacijos. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kapitalinio statinio remonto projektą, numatantį naujos ventiliacinės šachtos įrengimą (pakoreguotą projektą). Teismas nevertino, kad iki tol J.G. M. neturėjo galimybės atsižvelgti į bendraturčių, kurie pastabų neteikė, pastabas. Nevertinęs bendraturčių elgesio, teismas užkirto kelią ginčui išnagrinėti iš esmės. Tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisingą teismą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pakoreguotas projektas į bylą buvo priimtas apeliacinės instancijos teisme. Pabrėžtina, jog teismas turi pareigą atkurti teisinę taiką tarp šalių. Tai nebuvo padaryta.

54. Kolegija pažymi ir tą aplinkybę, jog atsakovai nenurodė pažeidžiamų jų objektyvių teisių. Jei sprendiniai būtų susiję su veikla prekybinės paskirties patalpose, atsakovai sprendiniams neprieštarautų. Tai patvirtina, kad atsakovai nesutinka su numatoma kavinės veikla. Atsakovai nurodo, jog jie nori ramybės. Tačiau šiuo atveju turi būti derinami namo bendraturčių interesai, t.y. komercinių patalpų savininko ir nekomercinių patalpų savininkų. Jų interesai taip pat turi būti derinami su viešuoju interesu. Ginčo objektas yra Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ( Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2010 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr.A556-483/2010, 2010 06 23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010). Administracinis teismas yra pasisakęs, jog inspekcijos aktai, kuriuose buvo konstatuota, jog statybą leidžiantys dokumentai išduoti nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų, nelaikytini administraciniu sprendimu. Šie aktai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais – prima facie įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 01 23 nutartis byloje Nr. AS602-25/2013). Todėl teismas, vertindamas Patikrinimo aktą kaip nenuginčytą individualų administracinį aktą, o ne kaip rašytinį įrodymą, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus dėl įrodymų vertinimo ir padarė įrodymus neatitinkančias išvadas, t.y. aukščiau nurodytas inspekcijos patikrinimo aktas nėra dokumentas, kuriame konstatuotas rašytinio pritarimo neteisėtumas. Jame tik konstatuotos faktinės aplinkybės ir išdėstyta inspekcijos nuomonė ginčijamo rašytinio pritarimo atžvilgiu (duomenys neskelbtini), t.y. ginčo objektas yra pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje. Viešasis interesas yra pritraukti turistus, senamiestį sutvarkyti taip, kad jis atitiktų kultūros paveldo reikalavimus, būtų patrauklus turistams, o taip pat ir šalies gyventojams. Ši gatvė yra viena centrinių Kauno miesto gatvių. Tai nėra miegamasis miesto rajonas. Akivaizdu, jog visuomenės poreikis yra, kad centrinėje miesto dalyje būtų pramogų, viešojo maitinimo įmonių, nes tai betarpiškai susiję su laisvalaikio leidimu, turizmu.

55. Įvertinusi anksčiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus; tai, kad pirmosios instancijos teismas susiejo abu projektus į vieną visumą; tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog papildyto projekto teikimas teismui rodo, kad atsakovams teiktas projektas buvo neišsamus bei netikslus ir atsakovai negalėjo spręsti, ar jis nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas; teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo objektą ir dėl to neatskleidė bylos esmės ieškovo J.G. M. ieškinio dalyje, nes nevertino galimybės ginčo patalpose įrengti kavinę, nesprendė klausimo dėl visuomenės ir privačių interesų derinimo, nesprendė klausimo dėl interesų tarp privačių asmenų derinimo.

56. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog byla dalyje dėl ieškovo J.G. M. ieškinio grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes būtina įvertinti pakoreguotą projektą, šalių argumentus, atskyrus reikalavimus pagal sujungtas bylas, nes byla buvo išnagrinėta kaip visuma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Pirmosios instancijos teismas, nors sujungtos bylos buvo nesusiję, tačiau jas išnagrinėjo kaip vieną. Proceso dalyviai, teikdami prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, reikalavimų pagal sujungtas bylas neatskyrė ir bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė pagal pateiktus reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, jog namo bendraturčiai pagal inspekcijos ieškinį tėra tretieji asmenys. Todėl kolegija neturi galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidų. Kadangi sprendimas ieškovo J.G. M. ieškinio dalyje grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir proceso dalyviai turės galimybę diferencijuoti turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal skirtingų ieškovų reikalavimus skirtingiems atsakovams, teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia. Proceso dalyviai pareikšti atitinkamus reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi galimybę, bylinėjimosi išlaidas atitinkamai išskirstę, pasinaudodami ir papildomo sprendimo priėmimo institutu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

          ieškovo J. G. M. apeliacinį skundą patenkinti.

          Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

          Atsakovo G. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

          Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti.

Atmesti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį:

1. panaikinti 2011 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto   plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. rašytinį pritarimą pastato mc10447, patalpų pirmame aukšte 14-1-8, (duomenys neskelbtini), (toliau tekste pastatas mc10447) tvarkytos darbų (paprastojo remonto) atlikimui;

įpareigoti atsakovą G. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui ir visus su juo privalomus pateikti dokumentus, išvardintus Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje ir statybos techninio reglamento (toliau tekste STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 3 priede;

įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją, gavus 1.2 punkte nurodytą atsakovo prašymą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo G. M. pagal pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektą;

jeigu per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas pastato mc10447 tvarkybos (paprastojo remonto) darbams nebus išduotas – įpareigoti atsakovą G. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis atstatyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki statybos darbų pagal 2011 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. rašytinį pritarimą pastato mc10447 tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektui atlikti;

atstatyti praleistą terminą pritarimo panaikinimui tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad jis praleistas;

Bylą dalyje pagal ieškovo Jono G. M. ieškinį atsakovams G. M., S. S., A. B., S. B., R. B., S. P., B. L., R. A. K., R. M., E. M., L. U., A. M., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ABP German Invest“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo atlikti paprastąjį remontą ir patalpų paskirties pakeitimą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Rūta Palubinskaitė

Egidijus Tamašauskas

Albina Rimdeikaitė