Civilinė byla Nr. e2-1146-1060/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00380-2024-5
Procesinio dokumento kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Restauravimo darbai“ ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovė likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija (toliau – MB) „Restauravimo darbai“ (toliau – ieškovė, įmonė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – ir atsakovas) 316 971,35 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-380).
Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1182-638/2023 iškėlė MB „Restauravimo darbai“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Verslaveda“. 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės vadovui J. K. teismas nustatė 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį jis privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei bankrutuojančios įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui nuvykus įmonės buveinės registravimo adresu, įmonė nebuvo rasta. Siekdama įteikti teismo dokumentus ir nemokumo administratorės nurodymus, nemokumo administratorės įgaliotas asmuo surinko duomenis apie įmonės valdymo organus ir jų atstovų deklaruotas gyvenamąsias vietas, vadovui J. K. išsiuntė Kauno apygardos teismo nutartį, pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodymą perduoti dokumentus administratoriui iki 2023 m. spalio 20 d., tačiau J. K. korespondencijos iš pašto neatsiėmė. 2023 m. lapkričio 7 d. nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui pasikreipus į antstolį S. U. su prašymu įteikti J. K. nemokumo administratorės dokumentus, šie buvo įteikti 2023 m. lapkričio 13 d. J. K. deklaruotos gyvenamos vietos adresu, dokumentus priėmė ir pasirašė tėvas S. K.. Nemokumo administratorė per antstolį pakartotinai paragino J. K. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikalavimo įteikimo dienos įvykdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį, civ. byloje Nr. eB2-1182-638/2023, bei teisėtus nemokumo administratorės nurodymus perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Be kita ko vadovui išaiškinta, kad nevykdant įstatymo numatytų pareigų, nemokumo administratorė bus priversta kreiptis į teismą dėl poveikio priemonių taikymo, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 57 straipsnio 3 dalyje. Nepaisant to, įmonės dokumentacija ir turtas nemokumo administratorei nėra perduotas iki šiol. Įvertinęs prieinamus įmonės dokumentus ir viešą informaciją apie bendriją, nemokumo administratorės įgaliotas asmuo nustatė, jog ieškovei atsakovo veiksmais buvo padaryta 316 971,35 Eur žala: išgrynintos iš bendrijos atsiskaitomųjų sąskaitų lėšos ir nėra duomenų, kad šios lėšos panaudotos bendrijos veikloje.
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo neprieštaraujanti, kad, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) pagrindams, būtų priimtas sprendimas už akių.
Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. priėmė ieškinį, nustatė atsakovui 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais 2024 m. liepos 30 d. buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 m. rugpjūčio 13 d. grįžo neįteikti. 2024 m. rugpjūčio 13 d. atsakovui skirti teismo dokumentai išsiųsti pagal Sodros informacinėje sistemoje pateikiamus duomenis deklaruojamu atsakovo darbovietės MB „Lanksva“ adresu, tačiau 2024 m. rugsėjo 2 d. taip pat grįžo neįteikti. 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakovui skirti dokumentai išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pakartotinai, 2024 m. rugsėjo 10 d. paliktas pranešimas, todėl teismo siųsti dokumentai laikytini įteiktais 2024 m. spalio 11 d., tad 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2024 m. spalio 31 d. (CPK 123 straipsnio 33 dalis). Per teismo nustatytą 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino atsiliepimui į ieškinį pateikti, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys tenkinamas.
CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos (šiuo atveju 2024 m. lapkričio 7 d. įskaitytinai) rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsižvelgdamas į CPK 285 straipsnio 2 dalį, teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1182-638/2023 MB „Restauravimo darbai“ buvo iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Verslaveda“. Teismas įpareigojo MB „Restauravimo darbai“ vadovą per penkiolikos dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą perduoti paskirtai bankroto administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 5 d. Dokumentai ir bendrijos turtas nemokumo administratorei nebuvo perduoti. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ieškovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. yra J. K. (atsakovas). Iš Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1182-638/2023, kuria buvo iškelta ieškovei nemokumo (bankroto) byla, matyti, kad jau 2021 metų pabaigoje bendrija buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Pagal finansinės atskaitomybės už 2021 metus duomenis MB „Restauravimo darbai“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 427 660,00 Eur, iš jo: 44 496,00 Eur ilgalaikis turtas ir 383 164,00 Eur trumpalaikis turtas (tame tarpe 153 432,00 Eur gautinos sumos, kurios pagal teismų praktikoje nusistovėjusį vertinimą nelaikytinos realiu turtu, žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018), o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 207 126,00 Eur. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad iš MB „Restauravimo darbai“ 2022 m. gegužės 31 d. buvo vykdomas išieškojimas 16-oje vykdomųjų bylų 255 764,99 Eur sumai, kas patvirtina, kad nurodyti įsipareigojimai buvo pradelsti dar anksčiau. VĮ Registrų centro duomenimis MB „Restauravimo darbai“ turėjo du areštuotus žemės sklypus įkeistus hipoteka bei VĮ „Regitra“ duomenimis turėjo vieną areštuotą transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme buvo draudžiamas. Nemokumo byla ieškovei buvo iškelta kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus iniciatyva 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareikšto ieškinio pagrindu. Tuo metu bendrijoje nedirbo nei vienas darbuotojas (Restauravimo darbai darbuotojai. Rekvizitai.lt). Nepaisant to, bendrijos vadovas pats į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o kreditoriui inicijavus bankroto bylos iškėlimą – informacijos apie įmonės finansinę padėtį neteikė, tikrųjų įmonės bankroto priežasčių neatskleidė, nemokumo administratoriui jokių dokumentų ir turto neperdavė net ir teismui paskyrus baudą. Nemokumo administratorius iš jam prieinamų šaltinių nustatė, kad nepaisant to, kad 2022 metų pirmoje pusėje, vėliausiai 2022 metų viduryje, bendrija nebegalėjo atsiskaitinėti su kreditoriais, veiklos nevykdė, neturėjo darbuotojų, bendrijos vadovas (atsakovas), iš bendrijos banko sąskaitų didelėmis sumomis ėmė pinigines lėšas (bankomatuose išgrynino įmonės pinigines lėšas): iš Citadele banke Bendrijos turėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2020 – 2021 metus matyti, kad per šį laikotarpį iš bendrijos sąskaitos yra išgryninta net 235 365,00 Eur suma (dėl šio pinigų išgryninimo bendrija patyrė net 4 120,55 Eur dydžio išlaidas bankui sumokėto komisinio mokesčio už grynų pinigų išdavimą pavidalu); iš Citadele banke bendrijos turėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2022 metus matyti, kad per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. iš bendrijos sąskaitos yra išgryninta net 45 510,00 Eur suma (dėl šio pinigų išgryninimo bendrija patyrė 935,80 Eur dydžio išlaidas bankui sumokėto komisinio mokesčio už grynų pinigų išdavimą pavidalu); iš Luminor banke bendrijos turėtos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 4 d. iš bendrijos sąskaitos yra išgryninta net 31 040,00 Eur suma. Taigi, vien per 2022 m. metus (iki 2022 m. liepos 4 d.) iš bendrijos sąskaitų yra išgryninta 76 550,00 Eur suma (45 510,00 Eur + 31 040,00 Eur). Per visus 2020-2022 metus buvo išgryninta net 311 915,00 Eur suma (235 365,00 Eur + 76 550,00 Eur), o už šį laikotarpį bankui sumokėtas komisinis mokestis už grynų pinigų išdavimą sudaro net 5 056,35 Eur. Kaip jau nurodyta, nemokumo administratorei nėra perduoti jokie bendrijos apskaitos dokumentai, tarp jų ir dokumentai, kurie pagrįstų šių išgrynintų sumų panaudojimą bendrijos reikmėms. Taigi, nėra jokių įrodymų, kurie pateisintų šių piniginių lėšų išgryninimą ir sąžiningą panaudojimą.
Pažymėtina, kad juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, todėl įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).
Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad iš ieškovei priklausančių banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 4 d. buvo išimta 311 915,00 Eur suma, o bankui sumokėtas komisinis mokestis už grynų pinigų išdavimą sudaro 5 056,35 Eur. Pinigų išgryninimas buvo atliekamas iki 2022 m. liepos mėn., vėliau ūkinės operacijos bendrijos vardu praktiškai nebuvo vykdomos (bendrijos veikla sustojo). Atsakovas, kaip tuometinis ieškovės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, taip pat ir bendrovės turto naudojimą. Atsakovas MB „Restauravimo darbai“ nemokumo administratorei neperdavė ieškovės dokumentų, pagrindžiančių išimtų lėšų panaudojimą. Atsakovas teismui taip pat nepateikė įrodymų, jog išimtos lėšos buvo panaudotos bendrijos interesais, o atsakovas laikėsi lojalumo ieškovei pareigos ir nepažeidė įstatymų reikalavimų.
Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad dėl tų pačių atsakovo veiksmų civilinėje byloje Nr. e2-922-638/2024 įsiteisėjusia 2024 m. birželio 20 d. nutartimi MB „Restauravimo darbai“ bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas, yra pažymėjęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas).
Laikant, kad teismui pripažinus MB „Restauravimo darbai“ bankroto tyčiniu, atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra preziumuojamas, nustatytinas tik žalos dydis. Kaip jau aptarta, žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal atsakovo iš ieškovei priklausančių banko sąskaitų išimtų lėšų sumą ir patirtas lėšų išgryninimo išlaidas ir sudaro iš viso 316 971,35 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 316 971,35 Eur iš atsakovo laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, laikytina, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, todėl jam atsiranda pareiga mokėti ieškovei minėtas procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (316 971,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 3 353,00 Eur žyminis mokestis ir 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 210,00 Eur. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių dydžių. Patenkinus ieškinį, visos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto mažajai bendrijai „Restauravimo darbai“, juridinio asmens kodas 305543558, iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 316 971,35 Eur (trijų šimtų šešiolikos tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir trisdešimt penkių centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (316 971,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 210,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 353,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų ir septyniasdešimt devynių centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.
Sprendimo už akių patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė