Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                        Civilinė byla Nr. e2A-728-227/2017

Artūras Dilys                                                               Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00748-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

 2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2017 m. rugsėjo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1224-762/2017 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos, palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovės 98,54 Eur skolos, 37,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovė 2002 m. rugsėjo 28 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti. UAB „Tele2“ atsakovei išrašė ir pateikė PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. 2009 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Tele2“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora visas reikalavimo teises pagal minėtu laikotarpiu pateiktas sąskaitas-faktūras atsakovės atžvilgiu. Ieškovas atsakovei pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų neįvykdė. Atsakovė 2009 m. rugsėjo 25 d. ir 2009 m. lapkričio 12 d. sumokėjo 57,92 Eur; šiomis įmokomis buvo padengta dalis palūkanų ir dalis pagrindinės skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 98,54 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio.
4. Nustatė, kad UAB „Tele2“ ir atsakovė A. Š. 2002 m. rugsėjo 28 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. T38.1 A67234084, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti (sutarties  bendrųjų sąlygų 1 punktas).  Iš 2009 m. kovo 31 d.  Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21, sudarytos tarp naujojo kreditoriaus UAB „Gelvora“ ir pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ matyti, kad šia sutartimi naujajam kreditoriui iš pradinio kreditoriaus buvo perleista reikalavimo teisė į sutarties prieduose nurodytus skolininkus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Iš išrašo iš priedo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui ieškovui reikalavimą į atsakovės 151,70 Eur (523,80 Lt) skolą. Ieškovas informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, išsiųsdamas jai rašytinį pranešimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).  Kadangi į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė grąžino visą skolos sumą ieškovei, iš atsakovės priteista 98,54 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis,  6.101 straipsnio 1 dalis,  6.256 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis). Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 98,54 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) bei 15 Eur žyminis mokestis.
5. Nors ieškovė pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį prašė priteisti 37,45 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo skolos sumos (98,54 Eur) už 2736 dienų laikotarpį nuo dienos 2009 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (daugiau nei už aštuonerius metus), pažymėjo, kad ginčas yra kilęs iš sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi, CK Šeštos knygos IV dalies Ketvirtojo skirsnio, kuriame apibrėžiami vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai, CK 6.360 straipsnio 5 dalyje (straipsnis galiojo iki 2014 m. birželio 13 d.) buvo numatyta, kad kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos, kas yra taisyklės, numatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, išimtis.  Pripažino, kad palūkanų skaičiavimas atsakovei įstatyme nebuvo numatytas, todėl jai pradinis kreditorius negalėjo skaičiuoti palūkanų už laiku nesumokėtą skolą. Be to, iš byloje esančių Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų matyti, kad dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi nesusitarė. Sprendė, kad tokios teisės į palūkanas ieškovė neperėmė ir negalėjo perimti, nes negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, reikalavimo teisė į palūkanas ieškovui nebuvo perleista. Pažymėjo, kad pradinis kreditorius perleido ieškovei naujajam kreditoriui reikalavimą į atsakovės skolą.
6. Teismas reikalavimo dėl 37,45 Eur palūkanų priteisimo netenkino, kadangi sutartimi palūkanų mokėjimas tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovės nebuvo numatytas, tokios teisės į palūkanas ieškovė neperėmė ir negalėjo perimti. Pažymėjo, kad ieškovės  reikalavimas  priteisti  iš  atsakovės  palūkanas  nepagrįstas nei įstatymu, nei sutartimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 37,45 Eur palūkanų priteisimo ir šią sumą priteisti iš atsakovės bei bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, jog CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti. Palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją.
9. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo už akių sprendimas pliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą. Byloje kilo ginčas dėl palūkanų, kurių paskirtis – kompensuoti kreditoriaus nuostolius už laiku prievolės neįvykdymą.
13. Byloje nustatyta, kad UAB „Tele2“ ir atsakovė A. Š. 2002 m. rugsėjo 28 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. T38.1 A67234084, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti (sutarties  bendrųjų sąlygų 1 punktas).  UAB „Tele2“ atsakovei išrašė ir pateikė PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo.
14. UAB „Tele2“ (pradinis kreditorius) ir ieškovės UAB „Gelvora“ (naujas kreditorius) 2009 m. kovo 31 d.  sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 pagrindu pradinis kreditorius perleido naujam kreditorius (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, išsiųsdama jai rašytinį pranešimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovei prievolės neįvykdžius, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 98,54 Eur skolos, 37,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
15. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad  vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Remiantis šia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-397/2011; Nr. 3K-3-67/2012). Taigi pirmosios instancijos teismo padarė teisingą išvadą, kad atsakovę ir pirminį kreditorių (UAB „Tele2“) siejo vartojimo sutartiniai santykiai ir byloje taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos.
16. CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsnių, CK 6.360 straipsnio 5 d. nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju  šios nuostatos turėjo būti taikomos. 
17. Apeliantė reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas grindžia CK 6.101 straipsni bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaip minėta, apeliantė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo iš pradinio kreditoriaus, UAB „Tele2“ 2009 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Tačiau pagal UAB „Tele 2“ ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas atsakovei (klientui) nebuvo numatyta pareiga mokėti palūkanas. Pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį, kuri galiojo tiek UAB „Tele 2“ ir atsakovės sutarties sudarymo metu, tiek ir UAB „Tele2“ bei UAB „Gelvora“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Įvertinus šį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad palūkanų skaičiavimas atsakovei nagrinėjamu atveju įstatyme nebuvo numatytas, todėl ieškovė, kaip naujasis kreditorius negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti jai kompensacines palūkanas ir neįrodė, jog, sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį, įgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis kreditorius, juo labiau, kad pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė neginčija skundžiamame sprendime išdėstytų CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo tinkamumo (CPK 178 str.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl pagrįstai nepriteisė UAB „Gelvora“ naudai 37,45 Eur kompensacinių palūkanų. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą už akių (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Margarita Dzelzienė