Civilinė byla Nr. 2S-319-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12253-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui AS Reverta (buvęs pavadinimas AB Parex bankas) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo, tretieji asmenys UAB „Gėlos užuovėja“, L. P., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu bei pakeisti sutartie sąlygas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-22 nutarties Nr. 1366V/2009 vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždraudžiant atsakovui atlikti išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo patenkintas ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos- sustabdytas išieškojimas pagal 2009-10-27 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 1366/2009 dėl ieškovo A. P. ir trečiųjų asmenų UAB „Gėlos užuovėja“, L. P. turto arešto ir 2010-07-22 teismo nutartį Nr. 1366V/2009, kuria nuspręsta įkeistą turtą parduoti varžytynėse.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovui atsiėmus ieškinį.

2014 m. lapkričio 24 d. atsakovas AS Reverta (buvęs pavadinimas AS Parex bankas) pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir apie tai informuoti VĮ „Registrų centras“ bei turto areštų registrą. Atsakovas nurodė, jog neliko pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, kadangi ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dar 2011 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, patenkino. Susipažinęs su bylos medžiaga, teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė L. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino draudimą pardavinėti varžytynėse įkeistą turtą. Taip pat, jog šiai dienai teisminis ginčas tarp A. P. ir AS Reverta dėl kredito termino pratęsimo iš naujo persikėlė į teismus. Taigi, nors ankstesnė byla 2011 metais ir buvo užsibaigusi, tačiau šiuo metu ginčas tarp šalių yra atsinaujinęs ir nagrinėjamas teismuose. Pažymi, jog apeliantė, kaip įkeisto buto savininkė, suinteresuota, kad butas nebūtų pradėtas pardavinėti iš varžytynių bent jau iki tol, kol paaiškės, ar kredito grąžinimo terminas bus pratęstas teismo tvarka.

Atsakovas AS Reverta atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą iki bus įvykdytas galimai ieškovui palankus galutinis teismo sprendimas. Todėl įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nebeliko šioje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos nagrinėjamos, tačiau ne kitos civilinės bylos galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados       

              Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus nutarčiai, kuria ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantė neginčija, jog civilinė byla, kurioje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra išnagrinėta 2011 m. spalio 26 d. nutartimi, ieškovo A. P. ieškinį palikus nenagrinėtą, dėl to, kad ieškinys buvo atsiimtas. Minėta nutartis šiai dienai yra įsiteisėjusi.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis aukščiau paminėta teisės norma, apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą iki bus įvykdytas galimai ieškovui palankus galutinis teismo procesinis sprendimas. Šiuo konkrečiu atveju, įsiteisėjus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarčiai, kuria ieškovo A. P. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nebeliko nagrinėtoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kurios buvo iš esmės skirtos ieškovo ieškininių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Be to, pažymėtina ir tai, jog įstatymas imperatyviai nustato teismui pareigą išnagrinėjus bylą, tuo pačiu procesiniu teismo dokumentu, savo iniciatyva išspręsti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tuo atveju jeigu jos byloje buvo pritaikytos ( LR CPK 150 str.). Tačiau tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva laiku neišsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, byloje dalyvaujantys asmenys ar suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (LR CPK 149 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog palikus ieškovo ieškinį nenagrinėtu, nebeliko pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi jos pagrįstai buvo panaikintos.

Apeliantė pateikusi skundą taip pat nurodo, jog nors šios civilinės bylos nagrinėjimas pasibaigė 2011 metais, tačiau šiuo metu tarp ieškovo A. P. ir atsakovo AS Reverta ginčas yra atsinaujinęs ir vėl nagrinėjamas teisme. To pasėkoje, apeliantė, kaip įkeisto buto savininkė suinteresuota, kad butas nebūtų pradėtas pardavinėti iš varžytynių bent jau iki tol, kol paaiškės, ar kredito grąžinimo terminas būtų pratęstas teismo tvarka, todėl tai apeliantės manymu, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi, yra taikomos nagrinėjamos, tačiau ne jokios kitos civilinės bylos galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Todėl, tai, kad šiuo metu tarp šalių ginčas yra atsinaujinęs ir vėl nagrinėjamas teisme, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo šioje 2011 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantės minėtoje civilinėje byloje 2-16374-600/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-09 nutartimi atsisakė tenkinti A. P. prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto ir laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikė. Ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Vilniaus apygardos teismo 2014-08-12 nutartimi palikta nepakeista. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog minėtoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-02 sprendimu, A. P. ieškinys buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta A. P. atsisakius nuo ieškinio.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas atsakovo AS Reverta prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendė teisingai, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

                   Teisėja                                                                       Romualda Janovičienė